“Susivienijimo Bažnyčia” – Sun Myung Moon

“Susivienijimo Bažnyčia” – Sun Myung Moon

“Susivienijimo Bažnyčios” įkūrėjas.

Sun Myung Moon gimė 1920, vasario 25 dieną, Šiaurės Korėjoje, Pyungan Buk-Do provincijoje. “Naujasis Mesijas” buvo penktasis vaikas, tuo metu dar tradicinę Korėjos religiją išpažįstančioje šeimoje. Tėvai jam davė Young Myoung Moon (“Švytintis Drakonas”) vardą, kurį tik vėliau pats Susivienijimo įkūrėjas pasikeitė į Sun Myung Moon (“Saulės ir Mėnulio švytėjimas”). “Drakono” vardas šioje tradicijoje turėjo globoti vaiką nuo blogų dvasių įtakos. Moon’o šeimos gimtosiose vietose buvo apsčiai krikščionių – misionierių, o ir ggyventojų jau per 40% buvo priėmusių krikščionių tikėjimą. Moon’o tėvai pasikrikštijo gan vėlai, tik 1930 metais, tačiau ir priėmus krikščionių tikėjimą jie neatsisakė tradicinio šamanizmo, o pats Sun Myung Moon iki 1934 metų lankė tradicinę Konfucijaus mokyklą. Taigi, Moon’o pasaulėžiūra buvo formuojama ne tik giliai įsišaknijusio šamanizmo, bet ir Konfucijaus ideologijos, ir visa tai galiausiai susiliejo su krikščionybe. Jis, kaip ir visa šeima, nebuvo uolus neofitas, o tai rodo, kad savo “drakonišką” vardą “Young” pasikeitė tik 1946 metais.

Daugelis Moon’o gyvenimo iistoriją apipina įvairiausiomis legendomis. Dauguma jų apibūdina šį žmogų intensyviai ieškojusį tikėjimo, nors dažnai jaučiama ir šamanizmui būdingų bruožų: stiprūs religiniai-emociniai sukrėtimai, su piktųjų dvasių pasauliu kovojančios maldos, apsipylimai ašaromis, ilgas ir vienišas klajojimas kalnuose.Moon’o naujojoje religijoje tai glaudžiai supinama ssu krikščioniška – bibline tradicija. Jis pats pripažįsta – “nuo vaikystės aš buvau aiškiaregis. Galėjau žmones kiaurai permatyti; matyti jų dvasias.”

Velykinis regėjimas. Viena iš populiariausių legendų apie Moon’o asmenį, tai jo Velykinis regėjimas. Būdamas 17 metų, aukštai ant kalno, Moon’as esą patyrė regėjimą, kurio metu jis susitiko su Jėzumi. Tuomet Jėzus jam pavedė užbaigti Savo misiją. Velykos, krikšto metas, tad gali būti, kad šis regėjimas yra susijęs su Sun Myung Moon’o krikštu, nors iki šiol nei vienas šaltinis neliudija Moon’o krikšto datos nei vietos. Kai kur paminima, kad tuo metu Moon’ui nurodymus davė ne tik Jėzus, bet ir Buda, Konfucijus bei LaoTze. Tad neaišku, ar šio žmogaus pašaukimas galėjo būti apskritai krikščioniškas. Po šio tariamo pašaukimo, Moon’as ir toliau mokėsi KKonfucijaus mokykloje. Kiek vėliau, II Pasaulinio Karo metu Japonijoje, būsimasis Susivienijimo įkūrėjas įstojo į Universitetą Vasedos mieste. Tačiau ir čia liudijimai išsiskiria. Kai kur užsimenama apie jo veiklą anti-japoniškame judėjime, be to, yra žinių, kad Moon’as išduodavo šio judėjimo narius.

1945 metais Sun Myung Moon’as grįžo į savo gimtąjį rajoną. Praėjus metams po Korėjos išlaisvinimo, jis pradėjo skelbti savo ideologiją Šiaurės Korėjos sostinėje, tuo metu užimtos Sovietų armijos. Vedė moterį Sou Gil Cho, su kuria po 6 mėnesių išsiskyrė. Dirbo mediumu- vvietos žvejams pranašaudavo žuvingas vietas. Po trumpo darbo mediumu, Moon’as pusmečiui išvyksta į taip vadinamą “Izraelio vienuolyną”, vadovaujamą Kim Bek Moon. Tame vienuolyne buvo laukiama Mesijo ir pasaulio išgelbėtojo pasirodymo, kuris turėjo įvykti Korėjoje. Galiausiai Moon’as pasiskelbia save Mesiju ir pasikeičia savo vardą “Young” į “Sun”. Vienuolyno tuometinis vadovas Kim Bek Moon 1958 metais išleidžia knygą “Esminiai krikščionybės principai”. Kaip pastebi Susivienijimo Bažnyčios kritikai, ši knyga turi labai daug panašumų su Sun Myung Moon išleistu “Dieviškuoju Principu”. Po trumpos narystės šiame vienuolyne, Moon’as suburia savo pasekėjų grupę. Grįžta vėl į savo gimtąsias vietas. Grįžęs, 1948 metais nuteisiamas 100 dienų kalėjimo už “seksualinius nukrypimus”, kaip “viešosios tvarkos pažeidėjas” Tais pačiais metais jis viešai išeina iš presbiterionų bažnyčios, o tai vienintelis liudijimas apie jo priklausymą kokiai nors krikščionių bendruomenei.

Po kelių metų Moon’as vėl apkaltinamas dvipatyste ir baudžiamas 5 metams kalėjimo. Dėl staiga kilusio pilietinio karo, paleistas iš kalėjimo ankščiau laiko, Moon’as 1950 su politiniais bėgliais papuola į Pietų Korėją. Šiandien Moon’o judėjimo nariai tiki, kad Korėjos karas ir įvyko su tikslu išlaisvinti Moon’ą, “Naujosios žmonijos Mesiją”.

Bažnyčios paplitimas

Pirmieji mokiniai. Pietų Korėjoje, tarp bėglių kareivių, Moon’as randa pirmuosius mokinius. Pirmais metais jis dirbo uoste darbininku, o tuo pačiu ir mediumu. Pas jjį buvo galima nusipirkti patarimų iš dvasių pasaulio. Pačioje pradžioje Moon’as buvo Tėvo mediumu, tai reiškė, kad per jį kalba pats Dievas Tėvas. Galiausiai tampa pats “Naujojo Apreiškimo Viešpačiu”. Nuo 1953 metų rugsėjo, “Susivienijimo” centru tampa Seulas, kur gruodžio 24 dieną prie dar nedidelės grupės prisijungia ir Oi Yo Wou – žmogus, kilęs iš krikščioniškos šeimos, vėliau tapęs pirmuoju Moon’o judėjimo prezidentu. Atsisakęs toliau studijuoti mediciną, jis parašo pirmąją “Dieviškojo principo” versiją pagal Moon’o pažiūras. Buvęs praktikuojančiu krikščionimi, jis lengvai įtalpino Moon’o mokymą į Biblijos rėmus. “Dieviškasis Principas” galutinai išleistas 1957 metais,- tai “Susivienijimo Bažnyčios” mokymo biblinė interpretacija.

1954 metais branduolį sudarė maža 5 žmonių grupė, ir pasivadino save “Šventosios Dvasios Asociacija Pasaulio Krikščionybei Suvienyti”. Iš pat pradžių grupė išsilaikė pardavinėdama spalvotus atvirukus. Neilgai trukus, po metų, Moon’as vėl buvo teisiamas dėl karinės prievolės vengimo ir už lytinį palaidumą. Walter Martin, kultų žinovas mano, kad ankstyvoji Moon’o bažnyčios praktika galėjo reikalauti, kad įstojusios į ją moteriškos lyties atstovės “apsivalytų” per lytinius santykius su Moon’u.

O James Bjornstad, percituodamas Moon’o sekėjo žodžius, sako, kad yra visiškai galima, jog tos lytinės apeigos buvo ankstyvosios bažnyčios Korėjoje dalis. Nuo tada, kai pirmoji nuodėmė atėjo per moters lytinį santykį su Liuciferiu, per kurį ji ggavo blogų ypatybių, lytiniai santykiai su tobulu vyru turi pašalinti gimtąją nuodėmę. O Adomas iš Ievos per lytinius santykius gavo šėtono blogų ypatybių, tad ir vyras priima tobulas ypatybes per santykius su jau “apvalyta” moterimi.

Po šio teismo, kad išvengti skandalo ir bausmės, Moon’as trečią kartą vedė vieną iš orgijų metu nukentėjusių merginų. Tačiau vedybinis gyvenimas ir vėl truko nepilnai metus. Po trejų skyrybų, jau turėdamas 3 vaikus, 1960 metais Seule, Moon’as veda savo 4-ąją ir paskutinę žmoną, 17 metų Hak Ja Han. Bažnyčios nariai šias vedybas įvardija kaip “Avinėlio vestuvės”(Apr 19,7). Moon’o žodžiais, tai “ideali santuoka”, numatyta dėl kūrinijos išgelbėjimo. Jos dėka prasidėjo “Naujasis Amžius”. Šioje santuokoje ideali pora tapo “Substancialiu Dievu”. Moon’as sako, kad ši santuoka savo reikšme atitinka Kristaus nukryžiavimą, ir jis tuo laimėjo savo pergalę, įvykdė Dievo pavestą planą. “Dangaus Sūnus” atėjo į žemę ir priėmė savo dangiškąją nuotaką.

Antikomunistinė judėjimo kryptis. 1960 metais Moon’as pradeda domėtis verslu su tikslu pralobti ir taip padėti plėstis Bažnyčiai. Rezultatai pranoko lūkesčius, ir Bažnyčia sparčiai plėtėsi. Tų pačių metų pradžioje Moon’o judėjimas įgijo antikomunistinio judėjimo pobūdį. Prieštaraudamas ir įžeidinėdamas viešais pasisakymais komunistinę valdžią, jis siekė įgyti Pietų Korėjos lyderio Park Chung Hee simpatijas bei globą. Moon’as mato pasaulį išskirtą į dvi

stovyklas, o demokratinė tvarka galioja ten, kur priimamas “Principas”. Šiai stovyklai priešpastatomas komunistinis blokas.

Tai šėtono ginklas, kuris turi būti nugalėtas, nes komunizmas Šiaurės Korėjoje ir kitur trukdo įkurti Dievo karalystę. Taip Moon’o judėjimas įgijo ir politinio pobūdžio.

Misijos užsienyje. Iš pat pradžių Susivienijimo misijos vyko JAV ir Japonijoje. Pirmasis misionierius Į Japoniją išvyko jau 1958 metais. Šiuo metu Moon’o susivienijimo smogiamoji jėga ir yra Japonijoje. 1972 metais Moon’as paskelbė, kad sausio 1 dieną vėl jam apsireiškė Dievas ir liepė vykti į AAmeriką. Iš Japonijos į JAV išsiųsta ir jaunų munistų su studentų vizomis. Šiomis dienomis manoma, kad Japonijoje yra per 50 000 Moon’o pasekėjų. 1985metų birželio 22 d., Japonų katalikų vyskupai, remdamiesi katalikų Bažnyčios mokslu, paskelbė Moon’o judėjimo veiklą įvertinantį pareiškimą, kuriame pateikiama išvada, jog Susivienijimo Bažnyčios doktrina prieštarauja Katalikų Bažnyčios mokslui.

JAV misijų vadovė, Kim You On 1961 metais išvertusi į anglų kalbą “Dieviškąjį Principą”. Jos dėka dauguma Moon’o kalbų išverčiama į daugelį pasaulio kalbų. Be to, Kim tikslas įterpti kiek ggalima daugiau Moon’o mokymo į krikščioniškąją kultūrą, Dievo Žodį.

JAV Moon’as naudojosi ta pačia patirtimi, kurią įgijo Korėjoje, ir iš karto įsijungė į politiką. Vis didėjančio populiarumo siekė palaikydamas dar tuometinį kandidatą į prezidentus Niksoną. Niksonui atsistatydinus gan greitai rado ddraugystę ir su Dž. Bušu. Daugelis turbūt manė, kad ši bažnyčia neužsibus JAV, tačiau ji subujojo ne tik kaip religinė bendruomenė, bet kaip ir politinis – tarptautinis judėjimas, ypač nukreiptas prieš komunizmą. Įkurta net “Pergalės prieš komunizmą organizacija”, vėliau tapusi CAUSA. Ilgainiui prisikūrė daugybė organizacijų bei fondų.

1970 metų pabaigoje vien JAV minima 10 000 Moon’o pasekėjų. Pasak pačio Moon’o, 1980 Judėjimo gretose buvo 40 000 JAV piliečių bei 3 000 000 kitose šalyse visame pasaulyje. Realiai šie skaičiai turėtų būti mažesni. Kai kurie šaltiniai mini, kad JAV yra nedaugiau kaip 30000 pasekėjų. Kitose šalyse “Susivienijimo Judėjimas” pradėjo plisti apie 1960 – 1970 metus.

Vakarų Vokietijoje “Susivienijimas” įsišaknija 1960 metų pradžioje. Tuometinis jos vadovas Peter Koch įstojo į Moon’o judėjimą JJAV, o 1963 metais išvyko į Vokietiją kaip misionierius. Jis išvertė “Dieviškąjį Principą” į Vokiečių kalbą. 1964 metais Moon’o Susivienijimas užregistruotas Frankfurte prie Maino. Netoli miesto Moon’as įsigijo seną malūną, kurį pavertė mokymo centru. Nuo 1992 metų vokiečių munistams vadovauja 40-metis daktaras Dieter Smidt, buvęs CAUSA ir CARP funkcionierius.

Austrijoje Susivienijimo judėjimas egzistuoja nuo 1964 metų, “Pasaulio Krikščionybės Susivienijimo Bendruomenės” vardu. 1974 metais šios bendruomenės veikla buvo uždrausta dėl dviejų priežasčių:

1. Dėl draudžiamos religinės praktikos Austrijoje;

2. Dėl klaidinančio pavadinimo, kuris neatspindi jų realios vveiklos.

Tačiau po uždraudimo bendruomenė ir toliau egzistavo pavadinimais: “Naujasis centras”, “Tarptautinė federacija pergalei prieš komunizmą”.

Rusijoje Moon’o judėjimas prasidėjo per pačią politinę sumaištį, 1988 – 1989 metais, kai komunizmas stovėjo ant bedugnės ribos. Moon’as kaip visada žinojo kokiu politiniu momentu geriausiai įsikišti. Nuo 1990 Rusijoje prasideda įvairūs seminarai, konferencijos. Šie seminarai ir konferencijos skyrėsi nuo kitų, buvusių JAV tuo, kad norinčių dalyvauti buvo daugiau nei įmanoma sutalpinti. 1992 metų birželį visi Maskvos mokytojai gavo pakvietimus į Susivienijimo seminarus, o tų pačių metų rugpjūtį susirinkimuose Kryme 300 studentų veikė kaip oficialūs nariai. Rusijos švietimo ministerija palaikė šiuos renginius. Tokie seminarai, prisidengiantys aukštų idealų siekiais bei modernizacija, patraukė to meto mokslo, naujovių bei vakarų kultūros ištroškusius rusų moksleivius, studentus ir mokytojus. 1992 metų gale Rusijoje priskaičiuojama virš 5 000 oficialių narių. Moon’as nepamiršo ir politikų. Gruodžio 14 dieną visi Rusijos dūmos nariai buvo pakviesti į JAV politikų kongresą.

1996 metais Rusijoje užregistruota 12 “Susivienijimo Bažnyčios” bendruomenių. Visose ex-sovietinėse šalyse yra 55 Susivienijimo bendruomenės. Pagal pačius munistus, jie turi savo narių 50-čia miestų vien tik Rusijoje.

Lietuvoje Moon’o sekta įsikūrė 1992 metais. Pirmasis prezidentas, prancūzas misionierius Y. Champollion atvyko į Vilnių 1991 metais ir metus laiko bandė pritraukti naujai sektai pasekėjų. Padėjusi pirmus pagrindus ssekta nesnaudė. Tuoj pat buvo įkurta Studentų Sąjunga Dieviškojo Principo studijavimui. Organizuojamos prabangios stovyklos mokiniams ir mokytojams vasarą Sočyje bei Kryme. 1993 metais Sankt Peterburge išleistas vadovėlis Mano Pasaulis ir aš, kuris buvo pristatytas kaip etikos mokymo priemonė. Iš tiesų, vadovėlis persmelktas sektos doktrina. Keista, tačiau parašyti įvadą šiam vadovėliui sektos vadovybė priprašė VU profesorių Bronių Bitiną. Šis vadovėlis buvo platinamas ne tik Rusijoje, bet ir kitose buvusiose Sovietinio bloko šalyse. Ne išimtis ir Lietuva, tačiau Švietimo Ministerija nesutiko išduoti leidimo šio vadovėlio naudojimui mokyklose. Tačiau manoma, kad šis vadovėlis iki šiol naudojamas kai kuriose mokyklose etikos pamokoms.

Y. Champollion pasakojo, kad Lietuvoje veikia ir keletas nereliginių Moon’o organizacijų. Viena jų – “Pasaulio profesorių taikos akademija”. Jai vadovauja Antanas Buračas. Šio metu taip pat yra ir “Moterų federacija už taiką pasaulyje”, į kurią buvo siunčiamos moterys misionierės iš Japonijos. Beje, kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje munistai visomis įmanomomis priemonėmis bandė ir bando pritraukti pasekėjų. Vilniaus gatvėse dažnai galima pamatyti ne tik lietuvių, maloniai kalbinančių žmones, bet taip pat ir rytiečių iš Japonijos, Korėjos, kurie laikydami rankose popierėlį bando laužyta lietuvių kalba ištarti malonų pakvietimą užeiti kartu į centrą ir pabendrauti prie kavos puodelio. 1992 metais atvykęs Susivienijimo misionierius Ch. Le Basas, iišsinuomavo butą Pilies gatvėje, kur rengdavo seminarus. Manoma, kad ir ligi šiolei tame bute renkasi misionieriai, mokyklinio amžiaus jaunimas, kur meldžiamasi, giedamos giesmės. Taip pat žinoma, kad ši sekta 1993 metais su mokytojų ir tėvų palaiminimu į Simferopolį į stovyklą išvežė daug Vilniaus 32 – osios vidurinės mokyklos mokinių. Švietimo ministerija buvo perspėta, kad ši sekta yra pavojinga, tačiau tėvai nepaisė perspėjimų, susigundė nemokama stovykla vaikams, kuri buvo gan prabangi. Nemaža dalis mokinių po stovyklos pradėjo pastoviai lankyti “Susivienijimo Judėjimo” paskaitas bei pamaldas. Kaip bebūtų, ši sekta Lietuvoje sėjusi sėklą jau beveik dešimtį metų, dideliu narių skaičiumi nepasižymi. Manoma, kad 1994 metais būta tik 20 pasekėjų. 1995 metais studentų skaičius išaugo iki 40. Daugiausiai nariais tapo Vilniaus studentai iš VU, Vilniaus pedagoginio Universiteto, bei Vilniaus Dailės Akademijos. 1995 metais net 15 narių buvo išsiųsti nemokamom studijom į Bridžporto Universitetą JAV, Konektikuto valstijoje. Šį Universitetą jau senokai finansuoja pats Moon’as.

Narių verbavimas.

Susivienijimo Bažnyčioje egzistuoja idealiai išdirbta sistema, kaip verbuoti pasekėjus. Dažniausiai patys verbuotojai – jauni 20 –35 metų jaunuoliai. Jie retai pasirenka maištingai atrodančiuosius, tačiau kalbina kuklius, padorius asmenis. Įtraukimo vadovėlis sako: “Mes privalome sudaryti įspūdį žmonėms savo ramumu, pasitikėjimu ir koncentracija. Reik būti psichologu ir mokėti sakityti asmenis.”

Verbavimas vyksta

universitetų kiemeliuose, prekybos centruose, ar tiesiog gatvėje. Jokiu būdu neužsimenama, kad kalbama apie religinio pobūdžio bendruomenę, tiesiog siūlomas kitoks gyvenimo būdas, naujos perspektyvos jaunimui, kelionės į užsienį, ir tiesiog naujų nuostabių draugų būrys. Moon’o asmenybė taip pat neminima. Dažniausiai susidomėjusįjį pakviečia kavos puodeliui ar net pietų. Naujokų laukdavo seminarai: 7, 21, 40, 120 dienų. “Vaikų” nei minutei nepalikdavo vienų. Seni nariai verčiami daug dirbti, giedoti himnus, klausytis paskaitų, nuolat melstis – 14 –16 valandų per parą. Grupėse veikia griežta dienotvarkė. JJos išskirstomos į dar smulkesnes grupeles, kurioms vadovauja specialiai paruošti lyderiai. Nuo pat pradžių šis lyderis vadovauja tarsi vaikų darželiui: nurodo ką, kur ir kada daryti. Jaunuoliams uždraudžiama kontaktuoti su išoriniu pasauliu, draugais, o ypač su tėvais, kurie, pasak Moon’o yra Šėtono sūnūs.

Pačią pirmą dieną, ir kitas dienas, jei dar naujokas nėra tvirtai apsisprendęs, jis nuolat “bombarduojamas meile”,- tai vienas iš svarbiausių “Susivienijimo” metodų verbavimo mene. Visuomet kas nors veikiama, stengiamasi garantuoti pilną užimtumą, dėl to naujokų pasipriešinimams llaiko nėra, o jei retkarčiais ir iškyla priešiškumas, ši nuotaika greitai nuslopinama pakeičiant temą, ar kitokiu būdu, pavyzdžiui, pakviečiant viską aptarti vakare, prie laužo, valgant keptas bulves, ar surengiama šiaip kokia nors vakaronė. Visa tai daroma net dėl vieno potencialaus nnario. Jei paprašoma vienatvės apmastymams, jie pasako, kad tai vienatvės ir baimės, nepasitikėjimo savimi simptomas. O jei ir toliau naujokas jaučiasi netvirtas, galiausiai sako norįs išeiti, nariai moka maldauti su ašaromis bei pažadais pasilikti, bent keletui dienų.

Po įsijungimo, duodama keletas savaičių pripratimui. Vieną kartą leidžiama grįžti namo pas tėvus ir artimuosius, tačiau tik su kito munisto palyda. Vėliau leidžiama su šeima tik susirašinėti, išimtinais atvejais ir aplankyti. Galiausiai įtikinama, kad kiekvienas, esantis ne “Susivienijime”, yra kontroliuojami Šėtono, ir privaloma jais nepasitikėti. Šėtonas esą veikiąs per artimiausius žmones, dėl to kontaktas su fiziniai tėvais veda į pagundą sugrįžti pas Šėtoną. Kalbama taip tol, kol naujokas pajunta baimę grįžti į pasaulį, kuriame gyveno iki tolei. Po paruošiamojo laikotarpio, dienotvarkė ir reikalavimai ttampa dar griežtesni. Miegama 5 –6 valandas per parą, maistas formuojamas, kad būtų krakmolingas ir mažai proteinų. Dažnai badaujama keletas dienų iš eilės. Grupė privalo taupyti savo sąskaita, kad būti vaišingiems su kitais naujokais. Alkoholis, rūkalai, ir net vaistai yra draudžiami. Jei narys suserga, sakoma, kad kūnas reaguoja į Šėtono pastangas jį užvaldyti. Liga yra Šėtono užvaldymo simptomas. Jei stinga jėgų ilgam ir vargingam darbui, sakoma, kad nariai yra savanaudiški, ir nesiartina prie Dievo. Jei pasipriešinama taisyklėms, narys išvadinamas bedieviu, oo Šėtonas jau užvaldė jo kūną. Skiriamos net didžiulės bausmės, “apsivalymo nuo Šėtono dienos”. Narių verbavimas yra reikalingas gauti pirmąjį Moon’o palaiminimą. Detaliau tai nagrinėsiu ketvirtajame skyriuje.

Struktūra.

“Susivienijimo Judėjimas” – tai daugelis religinių, viešų politinių ir kultūrinių organizacijų bei sąjungų. Jos įkurtos Sun Myung Moon’o ir skirtos platinti jo idėjas. Šio judėjimo branduoliu yra “Šventosios Dvasios Asociacija pasaulio krikščionybei suvienyti”. Tačiau populiariai žinoma ir “Susivienijimo Bažnyčios” vardu. Įvairūs Moon’o įkurti judėjimai egzistuoja tik dėka “Susivienijimo Bažnyčios”, jų projektai finansuojami, organizuojami ir dažnai vykdomi jos narių. Iš svarbesnių susivienijimų bei asociacijų būtų galima paminėti šias:

• CARP – Universitetinė asociacija Principo studijoms;

• Tarptautinis išsilavinimo fondas – “Mano pasaulis ir aš”;

• Tarptautinis religinis fondas;

• Profesorių asociacija už taiką pasaulyje;

• Tarptautinė moterų asociacija;

• Tarptautinis kultūros fondas;

• Pasaulinė spaudos darbuotojų asociacija;

• Tarptautinė mokslų susivienijimo konferencija.

Čia tik mažoji dalis viso to, ką įkūrė Moonas, po įmantriais pavadinimais paslėpdamas “Susivienijimo Bažnyčios” ideologiją. Egzistuoja dar dešimtys dukterinių fondų, asociacijų, federacijų. Jų tarpe ir speciali sportinė organizacija (vonchva-do – munistų karate rūšis). Be to, Moon’ui priklauso staklių gamybos, laivų statybos, žuvų perdirbimo verslai, karinės technikos pramonė, du universitetai, meno mokykla “Mažieji Angelai”, keletas masinės informacijos priemonių įstaigų, tarp kurių: “Washington Times”, “New York comunications”, “New York City Tribune”, “Insite”, “Middle East Time”, kasmėnesinis žurnalas “Pasaulis iir Aš”, o taip pat “Free press international” ir televizijos studija “Washington television center”. Pats Sun Myung Moon turi absoliutų autoritetą kaip religinis vadas, “mokytojas” ar “tėvas”. Savo prerogatyva jis paskirsto ir kitus vadovaujančius asmenis, kurie dažniausiai yra korėjietiškos kilmės ir yra vadinamai “centrinėmis figūromis”. Kartu su Moon’u lyderio pozicijas užima ir jo žmona Hak Ja Han. Ji yra “Moterų federacijos už taiką pasaulyje” prezidentė. Sun Myung Moon’o sūnūs – antrosios kartos munistų vadovai, tačiau kiek žinoma, jie ne ypač susidomėję tėvo religija ir nežinia kas bus lyderis po tėvo mirties. Tuo labiau kad vyriausias sūnus ypač susidomėjęs ginklais ir ne kartą yra pagautas narkotikų versle.Visam munistų pasauliui vadovauja 36 poros, vadinamos “savųjų klubu”. Tai pirmosios kartos munistai, pirmieji gavę visus palaiminimus. Viena išimtis – CARP organizacija, kuriai vadovauja Moon’o sūnus.

Atskiros grupės taip pat yra struktūruotos. Kiekviena šeima priklauso tam tikrai vietinei organizacijai, o ta vietinė organizacija išskirstoma į mažesnes bendruomenes. Kiekviena organizacija turi vadovą, kuris yra atsakingas už mažesnių bendruomenių vadovų paskyrimą. Tad kiekviena šeima turi vadovą. Naujokai turi vieną “dvasinį tėvą” ir “dvasinę motiną”. Sektoje dirbama jos labui: pardavinėjami atvirukai, gėlės gatvėse, einama į namus. Kiti įdarbinami Moon’o įkurtose organizacijose už labai menką atlygį, be jokių socialinių ggarantijų į ateitį. Treti išsiunčiami į misijas užsienin, ir net susituokę visuomet būna atskirai nuo šeimų.

Sektos tikėjimo šaltiniai

Didžioji Sun Myung Moon’o darbų dalis neišversta iš korėjiečių kalbos į europietiškas kalbas, o tai labai apsunkina jo pasaulėžiūros sistemos suvokimą ir nagrinėjimą. Pagrindinis Moon’o mokymas yra išdėstytas knygoje “Dieviškasis Principas”. Prie “Susivienijimo Bažnyčios” mokymo prisideda ir daugybė Moon’o kalbų bei pranašysčių. Be to, daugelis Moon’o pasekėjų yra išleidę specialias knygas, kurios yra patvirtintos pačio Bažnyčios autoriteto ir naudojamos kaip tikėjimo vadovėliai.

“Dieviškasis Principas” ir Biblijos vaidmuo

“Susivienijimo Bažnyčios” nariams “Dieviškasis Principas” yra vienintelis autoritetingas veikalas, viršesnis net už Bibliją. Moon’as mano, kad Biblija netinka šiam laikotarpiui, esą negalima išaiškinti tos pačios tiesos, kuri buvo parašyta žmonėms prieš 20 amžių, šio meto tikintiesiems. Dabar tiesa nors ir ta pati, tačiau turi būti įvilkta į naują rūbą, o šiai tiesai paskelbti esą pats Dievas pasirinko Moon’ą. Tai skelbia ir “Dieviškojo Principo” įžanginė dalis: “Ši tiesa turi ateiti kaip pačio Dievo apsireiškimas. Naujoji Tiesa jau yra.! Dievas atsiuntė savo skelbėją. Jo vardas yra Sun Myung Moon!” Galiausiai Moon’o tikslas yra atsiriboti nuo Biblijos visiškai. Savo mokinius jis mokė: “iki tol, kol mūsų misija su krikščionių bažnyčia bus užbaigta, mes turime remtis Biblija ir naudoti ją

tam, kad paaiškinti ‘Dieviškąjį Principą’. Kai mes paveldėsime visą Krikščionių Bažnyčią, galėsime mokyti ir be Biblijos.” Tačiau ir naudodamas Bibliją savo tikslams, Moon’as pasisavina Biblines sąvokas- nuodėmė, išgelbėjimas, antrasis atėjimas,- tačiau keičia jų reikšmę ir prideda savo aiškinimus.

Moon’as moko, kad yra trys testamentai: “Senasis Testamentas”, “Naujasis Testamentas” ir “Užbaigtas Testamentas”. Pastarasis įvardijamas kaip “Dieviškasis Principas”.

“Dieviškasis Principas” yra “išbaigtas įstatymas”, nes ten esanti visa tiesa, kuri nebuvo atskleista Biblijoje. Šiai tiesai pasirodžius “senosios tiesos” nustos galiojusios. “Jėzaus ir Šv. Dvasios NNaujojo Testamento žodžiai praras savo šviesą. ‘prarasti savo šviesą’ reiškia, kad atėjus naujam amžiui jų misijos epocha pasibaigė”,-taip aiškina ‘Naujojo amžiaus’ mesijas Moon’as. Tačiau Šventas Raštas mums kalba kitaip: “Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis.” (Mt 24,35)

“Principo” autorius. Munistai tiki, kad “Dieviškojo Principo” autorius yra Dievas. Pačioje knygos nėra randama autoriaus įvardijimo, tačiau tikima, kad “Principo” pradininku yra pirmasis Susivienijimo Bažnyčios prezidentas Oi Yo Wou. Tai jis pirmasis išdėstė visus pripažįstamus principus popieriuje, o vėliau tai tapo “Dieviškuoju PPrincipu”. Skelbiama, kad jis rašė susistemindamas Sun Myung Moon’o kalbas, pasisakymus ir svarbiausiai – apreiškimus. Oi Yo Wou pats rašo, kad tai Dievo įkvėptos mintys, o Moon’as, būdamas “Antruoju Mesiju” pats įdėmiai stebėjo ir taisė jo darbus. Knyga datuojama 1951 ––1952 metais. Angliškai ji išleista 1956 rugsėjo 25 dieną. Korėjietiška versija išleista 1957 rugpjūčio 15 dieną.

Dieviško Principo biblinė analizė. “Principas” (taip sutrumpintai vadina savo šventąją knygą munistai) yra nauja biblinė interpretacija besiremianti ritine filosofija –taoizmu. Pagal šią teoriją, visi pradai savo būtyje turi “in” ir “jan”- teigiamą ir neigiamą, moterišką bei vyrišką pradus. Visatos dualizmas nuo Dievo persismelkia į kūriniją. Šis santykis tarp Dievo ir Kūrinijos turi būti santykyje “duoti-imti”. “Dieviškasis Principas” šio santykio nebuvimą vadina šių dienų problema.

Didžiausia šios sistemos problema yra ta, kad tokia Dievo koncepcija prileidžia Jo netobulumą. “Principas” atskleidžia, kad Dievui reikalinga tobula žmonija, kad Jis pats būtų tobulas. Biblija mums parodo, kad Moon’as savo pasekėjus veda klaidingu keliu. (Įst 13,2-4) raginama neklausyti netikrų panašų, rraginančių garbinti kitą Dievą. Be to, paneigiant Moon’o dualizmą, reiktų pasakyti, kad Izraelio Dievas yra amžinas ir nepakeičiamas. (Įst 33,27; Ps 89,3; Mal 3,6). Mūsų Biblija kalba apie tobulą, nekintantį Dievą, kurio saviraiškai nėra būtina kūrinija. O Moon’o Dievui reik žmogaus, kad pats (Dievas) galėtų egzistuoti. Moon’o mokymas visai priešingas Biblijai, kur kalbama, kad Dievo žodis niekada nedings, o liks amžinai (Iz 40,8). Tai prieštarauja Moon’ui, kuris tvirtina, kad Jėzaus žodžiai jau išsisėmė. Šventas Raštas aiškiai sako, kad tikėjimas yra dduotas vienas ir visiems laikams šventiesiems (Jud 3) ir smerkiama, jei kas yra pridėta prie Šventojo Rašto (Pat 30,6). Visi šie Moon’o bandymai prisidėti prie Šventojo Rašto yra neteisingi, net nepagrįsti, nes Šventasis raštas moko visai priešingai.

Sun Myung Moon’o leidiniai

“Dieviškasis Principas” yra išbaigta knyga, tačiau “tiesa” dar neišsakyta ir jame. Pasak Moon’o, tiesa bus išbaigta tik tada, kai visa žmonija supras jo teisumą ir atsivers į “tikrąjį” tikėjimą. Tačiau Moon’o apreiškimai tęsiasi, ir juos užrašo artimi Moon’ui žmonės į atskiras knygas. Bene pagrindinis apreiškimų šaltinis yra knyga “Mokytojas kalba” (“Master Speaks”). Ši knyga, išleista daugelyje tomų, yra pagrindinis praktinis vadovėlis. Taisykles esą Moon’as gauna tiesiogiai iš Dievo, ir jos turi būti įgyvendinamos visų Susivienijimo Bažnyčios narių. Tačiau apreiškimus gauna ir užrašo ne tik pats Susivienijimo įkūrėjas. Narių tarpe yra daug mediumų, kurie kontaktuoja su dvasių pasauliu ir gauna daug praktinių patarimų, kaip įgyvendinti Dievo karalystę žemėje. Bene svarbiausias dvasinis vadovas esantis dvasių aukščiausiame lygmenyje yra pačio Sun Myung Moon’o sūnus, Heung Jin Nim . Aštuntam dešimtmetį jis žuvo autokatastrofoje. Moon’o šeima paskelbė, kad tai buvusi auka už žmoniją, ir ši auka dar kilnesnė nei Kristaus auka. Dabar daugelis mediumų susisiekdami su žuvusiojo dvasia, perduoda jo žodžius šiam pasauliui. YYra išleista net speciali knyga “Meilės pergalė” (“The victory of Love”), kurioje surašyti visi žuvusiojo mokymai ir patarimai. Šioje knygoje pats Moon’o sūnus skelbiasi esąs aukščiau už Kristų, nes Kristus Dvasių pasaulyje jam lenkiasi kaip Mesijo sūnui.

Kiti Sun Myung Moon’o mokymo šaltiniai yra kalbos, pasisakymai, traktatai vadovaujančių asmenų, pasakojančių apie savo gyvenimą su “Tėvu”. Tai – “Vidinio mokymo vadovėlis”, “120 dienų pratimų vadovėlis”, “Pirmoji Tradicijos knyga”, “Tikroji meilė”.

Sun Myung Moon doktrina ir jos vertinimas katalikų požiūriu

Dievo samprata

Susivienijimo Bažnyčios teologijoje egzistuoja vieno Dievo samprata. Savo tikėjimui Dievu paremti jie naudoja kosmologinius, teleologinius, antropologinius, moralinius ir ontologinius argumentus. Moon’as sako, kad Senojo Testamento amžiuje Dievas apsireiškė per Mozę, Naujojo Testamento – per Jėzų, o dabar, “užbaigtojo testamento” amžiuje – per Sun Myung Moon’ą.

Moon’as akivaizdžiai nesutinka su bibline Trejybės doktrina. Pasak Moon’o, egzistuoja keletas trejybių, o Tėvo, Sūnaus ir Šv. Dvasios Trejybė atsirado tik po Kristaus nukryžiavimo. Susivienijimo Teologijoje pirminė Trejybė esanti Adomas, Ieva ir Dievas. Po nuopuolio ši Trejybė pakito, o Dievo vietą šalia Adomo ir Ievos užėmė Šėtonas. Pas Moon’ą yra dar viena Trejybė. Tai Trečiasis Adomas, Trečioji Ieva ir Dievas. (“Susivienijimo Bažnyčios” nariai visi iki vieno jais pripažįsta Moon’ą ir jo žmoną). Ši Trejybė bus vienintelė tobula, ji bbus fizinė ir dvasinė, kai tuo tarpu Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios Trejybė tėra dvasinė.

Katalikų tikėjimas mus moko ką kitą. “Yra tik vienas Dievas – visagalis Tėvas, Jo Vienatinis Sūnus ir Šventoji Dvasia: Švenčiausioji Trejybė.” Šv. Grigalius Nazianzietis savo Trinitarinio tikėjimo santraukoje sako: “Duodu tau šį išpažinimą kaip viso gyvenimo palydovą ir globėją; tai viena vienintelė Dievybė ir galybė, kuri suvienyta Trijuose, o Trys išlieka skirtingi.”

“Dieviškasis Principas” tvirtina, kad Dievas yra amžina, save gimdanti Energija, Pirma Priežastis ir Pirminis visa ko šaltinis. Dievas sukūrė įvairių tipų formas, o Jo energija tose formose mums leidžia jas suvokti kaip daiktus, liesti, matyti, pažinti. Iš žmogaus ir daiktų formų poliškumo, mes galime suvokti, kad ir pats Dievas egzistuoja tame poliškume. Ši teologija yra labai gimininga Taoizmui.

Dievas Kūrinijoje. Moon’as aiškina, kad Dievas yra viskas ir visame kame. Be to, jis teigia, kad Kūrinija yra niekas kita, kaip tik Kūrėjas – Dievas pateikiantis save medžiaginėje formoje. Dievas atidavė save Kūrinijai. Pagal tokį požiūri išeitų, kad Dievas yra ne kas kita, o pati gamta. Pats Moon’as patvirtina tokią panteistinę savo pasaulėžiūros sampratą sakydamas, kad gamta yra visa ko mokytoja. Be to, Dievas būdamas kūrinijoje privalo turėti negatyvų ir pozityvų (Sung Sang ir Hyung Sang) elementus, taip

pat vyrišką ir moterišką prigimtį. “Kad Dievas egzistuotų, Jis privalo turėti šiuos du elementus.” Čia Moon’as paneigia Dievo visagalybę. Tada kyla klausimas, kam yra reikalingas silpnas Dievas, Dievas, kuris negali egzistuoti be kūrinijos. Čia ir vėl išeiname iš krikščioniško supratimo ribų.

Dievas Žmoguje. Šis Taoistinis ar New Age žmogaus ir Dievo pozicijų numenkinimas natūraliai įsilieja ir į Moon’o mokymą apie žmogų, iškeliant žmogiškumą į Dievo vietą. Moon’as sako, kad jei yra Dievas, jam būtinai reikia žmogaus, ir Jis padarytų bet kką, kad nenutrauktų, bet vystytų tuos ryšius. Netgi visagalis Dievas negali išreikšti meilės vertės, gyvenimo ir savo idealo, jei Jis vienišas. Tam Dievas ir sukūrė savo atvaizdą: vyrą ir moterį. Tad vyras ir moteris yra regima Dievo forma, o Dieve yra neregima šių dviejų individų forma. Žmogus įkūnijo Dievą, tad vyras ir moteris yra tokie pat svarbūs savo verte, kaip kad pats Dievas. Šioje teologijoje apie Adomo ir Ievos sukūrimą randame dar aiškesnį klaidingo Moon’o supratimo apie žmogų paveikslą. Jis ttęsia: “Dievas yra Ievos ir Adomo tėvas, ir iš prigimties Jis turi pranašumą prieš juos. Iki nuopuolio Adomas ir Ieva buvo vaikščiojantis, fizinis Dievas čia, ant žemės. Kadangi jie yra regima Dievo forma, tai jie turėjo perimti fizinio pasaulio valdžią įį savo rankas, kai tuo tarpu Dievas išliko nematomo – dvasinio pasaulio Viešpačiu. Kodėl Dievas sukūrė žmones? Dievas norėjo įgyti matomą išraišką, ir diena, kai gimė Adomas ir Ieva, tarsi tapati pačiai Dievo gimimo dienai. Tad Dievas ir Jo vaikai yra vienas ir tas pats asmuo.” Jau vien Dievo sutapatinimas su kūriniais prieštarauja krikščioniškojo Dievo supratimui. KBK 300 sako: “Dievas yra neapsakomai didesnis už visus kūrinius.” Čia remiamasi Šventuoju Raštu: Ps 8,2; 145,3. Mūsų tikėjimas pripažįsta, kad Dievas savo planų įgyvendinimui pasitelkia kūrinius, tačiau Jis yra savo planų Šeimininkas, ir tai nėra Jo silpnumo požymis, o Didybės ir Gerumo ženklas. Be to, pats Šv. Raštas daugelyje vietų duoda mums suprasti, kad Dievas nepriklauso nuo žmonių: “Iš tikrųjų Dievas yra didis, ppranoksta mūsų žinojimą” (Job 36,26); “Nes aš esu Dievas, o ne žmogus,- šventasis tarp jūsų.” (Oz 11,9) ir t.t.

Nuopuolis

Yra būtina panagrinėti Moon’o nuodėmės sampratą. Kaip ir visa Susivienijimo Bažnyčios teologija, Gimtosios Nuodėmės doktrina pas Moon’ą nemažai iškraipyta. Tačiau ši doktrina turi lemiamą reikšmę “Susivienijimo Bažnyčios” narių gyvenime.

Pradžios knygoje esantį nuopuolio tekstą Moon’as interpretuoja kitaip nei tradicinė krikščionybė. “Dieviškame Principe” skelbiama, kad Gimtoji Nuodėmė kilo dėl uždrausto lytinio akto tarp Ievos ir Archangelo Liuciferio. Gyvybės ir Pažinimo medžiai, paminėti BBiblijoje, yra simboliniai. Gyvybės medis reprezentuoja Adomą, o Gėrio ir Pikto Pažinimo Medis – Ievą. Dar daugiau – Gėrio ir Blogio Pažinimo medžių vaisius, pasak Moon’o, yra Ievos lytis. Dievas sutvėrė moters lytį, kad ši gimdytų Dieviškuosius vaikus, o Ieva, nusidėjusi su Liuciferiu, pradėjo Šėtono vaikus. Dievas buvo uždraudęs valgyti vaisius nuo šių medžių (pagal Moon’ą, – turėti lytinių santykių), iki Ieva ir Adomas bus pilnai fiziškai ir dvasiškai subrendę vykdyti Dievo paliepimą daugintis ir pripildyti žemę. Tačiau Ieva, nusidėjusi su Šėtonu, sugundė ir savo vyrą Adomą, su kurio taip pat turėjo prieišankstinių lytinių santykių. Taip gimė Kainas – Šėtono sūnus, ir Abelis – Adomo sūnus. Kadangi Abelis buvo nužudytas, Kainas tapo žmonijos tėvu.

Štai kaip Moon’as grindžia savo teoriją, kad pirmoji nuodėmė kilo dėl lytinio akto:

• Pirmoji pora staiga po nuopuolio pajuto gėdą dėl savo nuogumo. Pasak Moon’o tokia gėda kilo ne dėl suvalgyto vaisiaus, bet dėl neteisėto lytinio akto. Juk jie gėdijosi lyties, o ne burnos, kuria esą valgė.

• “Vaisius” Biblijoje kartais naudojamas lytiniame kontekste.

• Moon’as mano, kad žydų apsipjaustymas kilo dėl noro apsivalyti nuo pirmosios nuodėmės Dievo akyse, atstatant tyrumą.

Visa tai labai lengva paneigti naudojantis tos pačios Biblijos pagalba, ir parodyti, kad Moon’as tiesiog iškraipo Biblijos žodžius. Pr 3,6 rrašo: “Kai moteris pamatė, kad tas medis buvo geras maistui, kad jis buvo žavus akimis ir kad tas medis žadėjo duoti išminties, ji skynėsi jo vaisiaus ir valgė.” Pagal šią eilutę, Moon’o tvirtinimas, kad Ieva ir buvo pats Pažinimo medis, yra nesąmonė. Tik sekančiame Pradžios knygos skyriuje rašoma, kad žmogus pažino savo žmoną, ir susilaukė palikuonių. Jokios užuominos Senajame Testamente mums nerodo, kad Pirmoji pora galėjo turėti Santuokinių ryšių Edeno sode. Be to, Dievas liepia daugintis ir užvaldyti žemę, vadinasi, tai neturėjo būti nuodėmė, bet Dievo noras. C. S. Lewis daro prielaidą, kad tam tikras mūsų seksualinės prigimties sugedimas įvyko po nuopuolio ir buvo jo padarinys, o ne priežastis.

Tradicinė krikščioniškoji teologija gėdą dėl nuogumo interpretuoja kiek kitaip. Žmogus jaučiasi padaręs nuodėmę, prasikaltęs, o pasislėpti prieš Dievą neįmanoma. Nuogumas kyla iš nuodėmės. Liuciferis gi gundė Ievą ne seksualiniam aktui, bet galimybei tapti kaip Dievas. Lygiai taip pat puoplė ir pats Liuciferis. (Is 14,12-14)

Apibendrinant, labai aiškiai matyti, kad Sun Myung Moon’o nuopuolio doktrina neatitinka Pradžios knygoje aprašyto žmonijos nuopuolio.

“Dieviškasis Principas” kalba apie du nuopuolius: fizinį ir dvasinį. Abu nuopuoliai savo kilme buvę seksualinio pobūdžio. Pirmasis, dvasinis nuopuolis įvyko tuomet, kai Ieva nusidėjo turėdama seksualinį ryšį su Liuciferiu, antrasis, fizinis nuopuolis kilo iiš lytinio ryšio su dvasiškai nesubrendusiu Adomu. Taigi, jei jau yra dvigubas nuopuolis, tai turi būti ir dvigubas atpirkimas iš fizinės ir dvasinės nuodėmės. Tai buvusi pirmoji Dievo nesėkmė sukurti tobulą kūriniją žemėje. Dievas turėjo siųsti Mesiją šiai klaidai ištaisyti.

Kristologija

Nors dauguma kultų ir sektų iškraipo Jėzaus darbų ir misijos prigimtį, jie bent jau pripažįsta Jo Misijos užbaigtumą ir dieviškumą. Visų pirma, Moon’as paneigia pačią Jėzaus dievystę: “Aišku, kad Jėzus nėra pats Dievas.” Savo pasekėjams Moon’as sako, kad jie yra ne tik kaip Jėzus, bet net geresni už Jį. “Jūs galite susilyginti su Kristumi ir pajausti, kad galite būti net geresni už jį.”

Susivienijimo teologija skelbia, kad niekas tikrai nepažino Jėzaus, iki atėjo Moon’as. Susivienijimo įkūrėjas yra pirmasis, kuris išaiškino visą tiesą apie Jėzaus asmenį. Pasak Moon’o Jn 8,58 parodo, kad Jėzus nebuvo Dievas. Jėzus buvęs paprastu žmogumi, o nuo kitų žmonių skyrėsi tik tuo, kad buvo be gimtosios nuodėmės. Po nukryžiavimo krikščionys jį paskelbė Dievu. Toks tvirtinimas apie Jėzų ir vėl yra toli gražu nutolęs nuo krikščionybės. Jis netgi paniekina krikščioniškąjį Dievą kaip tokį. Be to, Moon’as prileidžia galimybę, kad Jėzus galėtų būti Dievu, bet ne tuo pačiu kaip Dievas Tėvas. Tai yra, Jėzus galėtų būti vadinamas antruoju Dievu. Šitoks

politeistinis mąstymas dar toliau nutolęs nuo Biblijos Dievo ir krikščioniškojo mokymo apie Vieną Dievą.

Munistai neigia ir nekaltą Kristaus pradėjimą. Jie atmeta Šv. Dvasios įsikišimą, ir įrodinėja, kad Jėzaus tėvu turėjo būti. Zacharijas. Kadangi, kaip manoma Marija nusidėjo su Zachariju, vėl buvo pakartota Ievos klaida. Ir vėl Moon’as tiesiogiai paneigia Šventąjį Raštą, kur aprašomas Jėzaus pradėjimas ir gimimas: Mt 1,18-25; Lk 1,26 – 2,20.

Dar vienas absoliučiai paneigiantis krikščioniškąją Kristologinę sampratą Moon’o tvirtinimas, esą Kristaus misija nebuvo mirti ant kryžiaus dėl mmūsų nuodėmių ir vėl prisikelti. Munistai tačiau tiki, kad Dievo planas buvęs kitoks: Jėzus turėjęs susirasti nuotaką, vesti ją ir susilauki šventų, be gimtosios nuodėmės vaikų. “Dieviškasis Principas” sako, kad Jėzaus nukryžiavimas buvo visuotinė tragedija. Jėzaus kančia ant kryžiaus nebuvo Dievo planas, netgi nebuvo Dievo numatyta. Jėzaus nukryžiavimas buvo antrinis pasirinkimas, kai tapo aišku, jog jau nepavyks įgyvendinti misijos. Moon’as tvirtina, kad Jėzus ne tam atėjo, kad mirtų, o kad įtvirtintų Dievo fizinę ir dvasinę karalystę žemėje vesdamas ir susilaukdamas vvaikų. Taip pat tikima, kad Jėzaus misijos sužlugimui įtakos turėjo ir Šėtonas. Šėtonas pasinaudojo netikinčiais Izraelitais ir Judu Iskariotu, kad sugriautų Dievo planą. Per nukryžiavimą Šėtonas užvaldė Jėzaus kūną, dėl to Jėzus nebegalėjo duoti fizinio išgelbėjimo. Krikščionys, tikėdami esą Kristaus kkūno nariais, taip pat yra Šėtono įtakoti, tad reikia kito Mesijo, kuris išvaduotų iš Šėtono įtakos. Savo mirtimi Kristus išvadavo mus tik iš dvasinio nuopuolio. Kyla klausimas iš kur Moon’as visa tai ištraukė. Skeptikams Moon’as turi atsakymą: “Aš kalbėjausi su Jėzumi Kristumi dvasių pasaulyje.”

Visa tai ir vėl labai nutolę nuo Naujojo Testamento, kur skelbiama ir tikima vieninteliu ir pilnutiniu atpirkimu iš nuodėmės Jėzaus Kristaus krauju: “Kuriame turime atpirkimą Jo krauju ir nuodėmių atleidimą Jo malonės gausa” (Ef 1,7); “Esate atpirkti. brangiuoju krauju Kristaus, to avinėlio be klaidos ir dėmės” (1Pt 1,18-20). Be to, aliuzijas į Kristaus kančią ant kryžiaus galime pamatyti ir Senojo Testamento pranašystėse: Iz 53,5 – Tarno kančia; Zch 12,10 – aliuzija į šono perdūrimą (minima ir Jono EEvangelijoje 19,37). Dėl Jėzaus Dievystės neabejoja nei vienas krikščionis. Jei mes pripažįstame esant Jėzų Dievo Sūnumi, antruoju Trejybės asmeniu, tai vien mintis, kad Šėtonas užvaldė Jo kūną, yra absurdiška. Naujasis Testamentas mums labai aiškiai mini Jėzaus Dievystės faktą: “‘Tačiau nuo šio meto Žmogaus Sūnus sėdės Dievo Galybės dešinėje.’ Tada jie visi sujudo klausti: ‘Tai Tu esi Dievo sūnus?’ O Jis atsakė: ‘Taip yra, kaip Jūs sakote: Aš Esu!’” (Lk 22,69-70), arba – “Aš ir Tėvas esame viena” (Jn 10,30).

Dar vienas aabsurdas Moon’o Kristologijoje susijęs su dvasių pasauliu. Susivienijimo Bažnyčia tiki, kad yra trys pagrindinės dvasių pasaulio kategorijos, ir kiekviena iš jų susideda iš trijų lygių. Manoma, kad kiekviena didžioji pasaulio religija turi savo skyrių. Moon’as skelbia, kad Jėzus buvo prikeltas ne kūniškai, bet dvasiškai. Po prisikėlimo Jis pakliuvo į ypatingą Rojaus lygį, kur iki šiol laukia trečiojo Mesijo, kuris Jį išvaduos.

Ir vėl, prieštaraujant šiom mintim, galim pasiremti Šventuoju Raštu. “Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas. Juk tai aš pats. Palieskite mane ir įsitikinsite: dvasia gi neturi kūno ir kaulų” (Lk 24,39), arba Tomo atvejis: “Pridėk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis,- būk tikinis.” (Jn 20,27).

Šventoji Dvasia

“Šventosios Dvasios asociacija už Pasaulio krikščionybės Suvienijimą”, nors ir savo pavadinime mini Šventosios Dvasios vardą, tačiau žino labai mažai apie šį Trečiąjį Trejybės asmenį. Moon’as tiki, kad ir kitos Dvasios iš dvasių pasaulio gali būti Šv. Dvasios vietoje (pavaduoti ją). Jis sako: “Dvasios žmogus liejasi Dvasios ugnimi. Jos įgalina žemiškąjį žmogų matyti daugelį faktų dvasiniame pasaulyje transo būsenoje, duoda jam pranašavimo dovaną ir dvasiškai jį įkvėpia. Per tokius veiksmus, pakeisdamos Šv. Dvasią, jos (dvasios) bendradarbiauja su žemiškuoju žmogumi kad išpildyti Dievo valią.”

Susivienijimo Bažnyčia toliau ttvirtina, kad Šventoji Dvasia nėra tikroji Dvasia, o tik Dieviškoji Energija, Dieviškasis Magnetinis Laukas. Tikima, kad Šventoji Dvasia yra negatyvus, moteriškasis Dievo pradas. Moonas sako: “Daugelis gauna apreiškimą, kuris parodo, kad Šventoji Dvasia – tai moteriškoji dvasia; tai yra dėl to, kad ji atėjo kaip tikroji Motina ar Antroji Ieva.” Kitais žodžiais tariant, Šventoji Dvasia Moon’o teologijoje yra dvasinė Jėzaus “žmona”, taip susiejant Adomo ir Ievos pirmąjį ryšį. Šis “santuokinis” ryšys yra būtinas išganymui. Čia vėl išlaikomas būtinas Trejybinis santykis: pirmoji Trejybė – Dievas, Adomas ir Ieva; antroji Trejybė – Dievas Tėvas, Jėzus Kristus ir Šventoji Dvasia; bei trečioji, pilnutinė Trejybė – Dievas Tėvas, Sun Myung Moon ir jo žmona, kuri užima Šventosios Dvasios vaidmenį. Tačiau Moon’as neatsako į klausimą, kas atsitiko su kitomis “Trejybėmis”, ar jos egzistuoja. Jo manymu kažkokios tai reinkarnacijos būdu jos persikėlė į Moon’ą ir Jo žmoną? Čia ir vėl matome, kaip aiškiai ir gan drastiškai Moon’as prieštarauja krikščionybės doktrinai . Nėra nei vienos vietos jokiame Šventajame rašte, kad Šventoji Dvasia būtų Jėzaus Kristaus “dvasinė nuotaka”. Moon’o teologijos kritikos autorius netgi remiasi tuo faktu, kad Šventoji Dvasia daugelyje kalbų yra vyriškosios giminės (tuo tarpu ir lotynų kalboje – Spiritus), o originalioje Naujojo Testamento kalboje (pneuma) – nnekatrosios giminės. Šventoji Dvasia taip pat nėra kažkokia tai energetinė forma, kaip kad tvirtina Susivienijimo teologija. Pagal James Bjornstad, Šventoji Dvasia atspindi tris asmens charakteristikas:

• pažinimo, arba inteligencijos: “Dievas mums tai apreiškė per Dvasią, nes Dvasia viską pažįsta, net Dievo gelmes.” (1Kor 2,10);

• emocinio pobūdžio: “Ir neliūdinkite Šventosios Dievo Dvasios, kuria esate paženklinti atpirkimo dienai.”( Ef 4,30);

• valios: “Ir visa tai veikia ta pati Dvasia, kuri dalija kiekvienam atskirai, kaip jai patinka.” (1Kor 12,11).

Rom 8,26 atskleidžia Dvasią kaip veikiantį asmenį: “O ir Dvasia ateina pagalbon mūsų silpnumui. Mes juk nežinome ko turėtume deramai melsti, todėl pati Dvasia užtaria mus neišsakomais atodūsiais.” Ji, kaip ir Jėzus, daro stebuklus: “Išėjus iš vandens, Viešpaties Dvasia pagavo Pilypą. Eunuchas daugiau jo nebematė, tik džiūgaudamas traukė savo keliais.” (Apd 8,39) Šventasis Raštas, kaip matome, liudija, jog Dvasia jokiu būdu nėra negatyvusis moteriškasis pradas, ar magnetinis Dieviškasis laukas, tačiau yra Asmuo, nepriklausomai, o kartu ir drauge su kitais dviem Trejybės Asmenimis veikiantis Trečiasis Trejybės asmuo. Toks Moon’o Dvasios nureikšminimas netinka krikščioniškajai sampratai. Jėzus ne vieną kartą pabrėžė didžiulę Šventosios Dvasios svarbą, ypač nuo to momento, kai Jis turės išeiti: “Bet sakau jums gryną tiesą: jums geriau, kad aš iškeliauju, nes jei neiškeliausiu, pas jus neateis Globėjas. O nukeliavęs

aš Jį jums atsiųsiu.” (Jn 16,7)

Be to, jokia kita Dvasia iš dvasių pasaulio negali pakeisti Šventosios Dvasios. Ji yra vienintelė, o mūsų kūnai yra Jos šventovė (1Kor 6,19). Iš viso to labai aišku, kad Susivienijimo Bažnyčia ir Pneumatologijoje iškraipo tradicinę krikščionišką dogminę teologiją.

Nuteisinimas ir išgelbėjimas

“Susivienijimo Bažnyčioje” tikima, kad Dievas apdovanoja malone šios Bažnyčios narius. Tačiau Moon’o supratimas apie malonę skiriasi nuo tradicinės krikščionybės supratimo. Dievas kiek išgalėdamas stengiasi suteikti malonę, o žmonių pareiga yra sugebėti tą malonę priimti. Ši mmalonė gaunama per gerus darbus. Pasak pačio Moon’o, Dievas iš savo pusės padarė 95% viso darbo, o žmogui telieka 5% savų pastangų, kad malonė būtų pilnutinė. “Dieviškajame Principe” sakoma, kad tie penki procentai, tai mažytė dalis žmogaus atsakomybės už savo veiksmus. Žmogaus ištobulinimas galimas tik jo pačio pastangomis. Taigi, Susivienijimo Teologijoje Dievo malonė priklauso tik nuo paties žmogaus. Dievas lieka pasyvus. Tradicinė krikščionybė mus moko, kad “malonė yra Dievo palankumas, nenupelnytai teikiama pagalba Kadangi malonės srityje iniciatyva yra Dievo, niekas nnegali nupelnyti pirmosios malonės, kuria prasideda atsivertimas, atleidimas ir nuteisinimas”. O taip pat KBK sako, kad “visų mūsų nuopelnų šaltinis Dievo akyse yra mūsų meilė Kristui. Malonė, veiklia meile vienydama mus su Kristumi, užtikrina mūsų veiksmų antgamtiškumą ir kartu jų nnuopelningumą tiek Dievo, tiek žmonių akyse.” Tą patį galima būtų pagrįsti Šventojo Rašto žodžiais: “Mes laikomės nuomonės, kad žmogus nuteisinamas tikėjimu, be įstatymo darbų.” (Rom 3,28), o taip pat: “Jūs gi esate išgelbėti malone per tikėjimą, ir ne iš savęs, bet tai yra Dievo dovana; ir ne darbais, kad kas nors nesigirtų.” (Ef 2,8-9). “Jis išgelbėjo mus Šventosios Dvasios atgimdančiu ir atnaujinančiu nuplovimu, tik ne dėl mūsų atliktų teisumo darbų, bet iš savo gailestingumo.” (Tit 3,5).

Sun Myung Moon skelbia, kad Jėzus Kristus išpirko žmoniją tik iš dvasinio nuopuolio. Jam nepavyko įvykdyti Dievo plano ir atpirkti tiek iš fizinio, tiek iš dvasinio nuopuolio bei įkurti Dievo karalystę žemėje. Kaip Antrojo Atėjimo Viešpats, Moon’as savo “šventos” santuokos dėka atpirko ir iš ffizinio nuopuolio, kartu su savo žmona tapo “Tikraisiais” žmonijos tėvais. Galutinis Moon’o pažadas yra ne tik įkurti žemėje Dangaus karalystę, bet taip pat padėti žmonėms tapti lygiais su Dievu.

Kuo toliau, tuo labiau matome, kaip toli Moon’as savo teologijoje yra nuo tikrosios krikščionybės. Dievas Tėvas siuntė Jėzų ne tam kad vestų tobulą moterį, o kad savo krauju nuplautų mūsų nuodėmes, atpirktų mus ir išvaduotų iš amžinojo pasmerkimo. Tik Kristaus auka ant kryžiaus mums pelnė nuteisinimą. O šio nuteisinimo tikslas yra Dievo iir Kristaus garbė ir amžinojo gyvenimo dovana.

Jonas Krikštytojas

Šalia pagrindinių teologinių Susivienijimo Bažnyčios doktrinų, labai svarbu yra panagrinėti Jono Krikštytojo vaidmenį ir supratimą, nes, Moon’o nuomone, tik dėl Jono Krikštytojo Jėzui nepavyko įvykdyti savo misijos ir Jis turėjo mirti ant kryžiaus. Pats Moon’as sako, kad iki jo niekas nesuprato tikrojo Jono Krikštytojo vaidmens išganymo istorijoje. Pasak žymaus Amerikos kultų nagrinėtojo, kunigo James Bjornstad, ši informacija apie Joną Krikštytoją dažnai sutrikdo naujokus, ypač tuos, kurie labai mažai žino apie Šventą Raštą. Tai jis vadina “visišku indoktrinavimu”.

Tad kas tai per dezinformacija, kurią skelbia Moon’as apie Joną Krikštytoją?

Kaip jau minėjau, Jėzus dėl Jono Krikštytojo kaltės turėjo mirti ant kryžiaus. Kokia tai buvo kaltė? Pagrindinis tekstas, kuriuo munistai remiasi, yra Mal 3, 23: “Pirm negu ateis ši didinga ir baisi diena, atsiųsiu jums pranašą Eliją.” Moon’as sako, kad žydai laukė ne Viešpaties, bet Elijo, ir dar iki šiol jo belaukiantys. Naująjame Testamente rašoma: “Tada Jo mokiniai paklausė: ‘Kodėl Rašto aiškintojai sako, jog pirmiau turįs ateiti Elijas?’ Jis atsakė: ‘Tiesa, Elijas turi ateiti ir viską atitaisyti. Bet aš jums sakau, kad Elijas jau buvo atėjęs, ir jie jo nepažino, bet padarė su juo ką norėjo. Taip nuo jų turės kentėti ir žmogaus sūnus.’ TTuomet mokiniai suprato jį kalbėjus apie Joną Krikštytoją” (Mt 16,10-13). Moon’as sako, kad tada mokiniai nuėjo pas Joną Krikštytoją ir jo paklausė, ar Jis yra Elijas. Krikštytojas atsakė, kad ne. Be to, Jonas Krikštytojas, kuris pagal visas pranašystes turėjo ruošti kelią Kristaus atėjimui atsisakė sekti pačiu Kristumi. Yra viena priežastis, pasak Moon’o, kodėl jis taip padarė. Jei prisiminsime, kad Moon’o įsitikinimu Jėzus yra Zacharijo ir Marijos sūnus, tai tampa aišku, kad Jonas jautėsi nuskriaustas Dievo. Jonas Krikštytojas esą tikėjosi, kad Mesiju Dievas išrinks jį, o štai patepė iš Marijos nesantuokinio ryšio su Jono tėvu gimusį Jėzų. Taigi, Jonas Krikštytojas neatliko savo misijos, neparuošė kelio, nepaskelbė žydams, kad štai ateina Mesijas, o patsai yra Elijas, kuris buvo pažadėtas pranašų.Jei Jonas būtų tapęs pirmuoju Jėzaus mokiniu, daug daugiau žmonių patikėtų, kad Jėzus yra tikrasis Mesijas.

Tačiau šį sykį Moon’as parodo ne tik klaidingą Biblijos interpretavimą, bet ir menką jos žinojimą. Juk tik po Jono Krikštytojo mirties Jėzus pasakė, kas jis buvęs, o Jonas Krikštytojas išsigynė esąs Elijas dar iki Jėzaus krikšto. Be to, jau nagrinėjau ir Kristologijos skyriuje, kad Jėzaus misija tikrai nebuvo santuoka. Jo misija atsiskleidžia ir Jo kalbose. Kad ir Jėzaus kalboje apie savo kančią ir išaukštinimą: “Dabar mano siela sukrėsta. IIr ką aš pasakysiu: ‘Tėve, gelbėk mane nuo šios valandos’? Bet juk tam aš ir atėjau į šią valandą.”(Jn 12,27) Tad Jonas Krikštytojas negalėjo turėti įtakos Jėzaus misijai, tuo labiau, kaip mano “Susivienijimo” Teologija, Jėzaus misijos žlugimui.

Kaip bebūtų, “Susivienijimo” teologija labai nuvertina Jėzaus indėlį į žmonių išgelbėjimą, o kaip kad mano kai kurie autoriai, Moon’as labiau žavisi Jonu Krikštytoju, kuris, yra siųstas iš aukštybių Elijas. Moon’ui Jėzus, tam tikra prasme tėra nepasisekėlis, net ne Dievas, o Jo kūrinys. Pats Moon’as save laiko aukščiau Jėzaus. Tai kur čia yra krikščionybė? Kur krikščionybės pagrindo, Šventojo Rašto, tiesa?

Keista, kad buvę tikri krikščionys, net baigę krikščioniškų universitetų teologijos fakultetus susižavi šio žmogaus iš Korėjos pasakomis. Net 30% Moon’o pasekėjų yra buvę uolūs krikščionys.

Antrojo atėjimo Viešpats

Užbaigdama “Susivienijimo Bažnyčios” Teologijos skirsnelį, būtinai turiu pristatyti “Antrojo Atėjimo Viešpatį”. Kaip jau buvo galima suprasti, juo visi “Susivienijimo Bažnyčios” nariai laiko Sun Myung Moon’ą. Viešai pats Moon’as to nėra skelbęs, tačiau šios Bažnyčios nariai kalba apie Jo liudijimus ir mokymus uždaruose rateliuose, kur Moon’as liepia jį garbinti, netgi melstis į Jį (būtent tai ir praktikuojama kasrytinių pamaldų metu). Tačiau nereikia pačio Moon’o prisipažinimo. Visas “Dieviškasis Principas” rašo ir ruošia Antrajam Atėjimui. O “Principo” paskutiniai skyriai skirti “Antrojo

Atėjimo Viešpačiui” atpažinti. Štai skyriuje “Kristus ateis vėl rytų kraštuose” rašoma, kad Apreiškimo Knygoje išpranašauta, jog Mesijas gims rytuose: “Ir išvydau kitą angelą, pakylantį nuo saulėtekio, turintį Gyvojo Dievo antspaudą.” (Apr 7,2). Pasak Moon’o, tai nusako, kad Mesijas ateis iš Tekančios saulės kraštų, t.y. rytų. Sekantis skyrius kalba, kad Mesijas ateisiąs iš Korėjos, nes tai vienintelė Rytų šalis “atitinkanti visus standartus” Viešpaties atėjimui. Iš trijų pagrindinių Rytų šalių: Japonijos, Kinijos ir Korėjos, tik Pietų Korėja nėra visiškai degradavusi: ne komunistinė, kkaip kad Kinija, ir ne totalitaristinė – kaip Japonija. Be to, Japonija 40 metų engė korėjiečius priespaudoje, o tai, pasak Moon’o, Išganymo istorijos pasikartojimas: 400 metų Izraelio tauta kentėjo Egipto vergovę, 400 metų krikščionybė buvo persekiojama Romos Imperijos, 40 dienų Jėzus praleido dykumoje. Be to, Moon’as sako, kad Mesijo atėjimas turi būti išpranašautas. XVI amžiuje vienas korėjietis iš tiesų pranašavo, kad Mesijas pasirodys Korėjoje, 20 amžiaus pradžioje. Antrojo Pasaulinio karo metu, Moon’as buvo įstojęs į vienuolyną, kuriame buvo laukiama naujojo MMesijo. Po metų Moon’as pasisakė, esą jis gavo apreiškimą iš Jėzaus, ir turi įkurti Dievo Karalystę žemėje.

Tačiau ar tokio Mesijo žmonija laukė? Čia tiktų prisiminti, kokio Mesijo laukė mūsų Bažnyčios Tėvai. Kirilas Jeruzalietis savo “Krikšto Katechezėje” rašė: “Mūsų Viešpats Jėzus KKristus ateis iš Dangaus. Pasaulio pabaigoj, paskutinę dieną Jis ateis su didžiule galybe. Pirmu atėjimu Kristus, nežiūrėdamas gėdos, nešė kryžių. Antrame atėjime jį lydės angelų pulkai visoje didybėje. Viešpats ateis ne tam, kad būtų vėl teisiamas, bet kad teistų teisėjus.”

Susivienijimo Bažnyčios religinis gyvenimas

Praeituose skyriuose, nagrinėdami Moon’o “Susivienijimo” istoriją, struktūrą ir teologiją, bandėme atskleisti kaip ši religinė bendruomenė, vadindama save tikriausiais krikščionimis, yra toli nuo tikrosios krikščionybės. Jų praktinis gyvenimas bei švenčiama liturgija (kurią vargu ar būtų galima pavadinti “liturgija”), taip pat parodo ne visuomet krikščioniškas tendencijas. Jau vien tas faktas, kad ši bendruomenė nepripažįsta sakramentų, neturi jokios krikščionims būdingos liturgijos, mums parodo jos nevertumą vadintis krikščionims.

Trys palaiminimai

Visas “Susivienijimo Bažnyčios” religinis gyvenimas yra paremtas trejais palaiminimais, kurie, pasak pačio Moon’o, ssavo pagrindus turi Šventajame Rašte: “Dievas juos palaimino tardamas: ‘Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją! Viešpataukite ir jūros žuvimis ir padangių paukščiams, ir visiems žemėje judantiems gyvūnams’” (Pr 1,28). Remdamasis šia vieta Moon’as formuoja savo tris palaiminimus, lydinčius visą “Susivienijimo Bažnyčios” nario gyvenimą.

• Būkite vaisingi pasak Moon’o nereiškia vaisingumo tiesiogine šio žodžio prasme. Tai kūryba, savęs realizavimas drauge su Dievu. Tai asmeninio tobulėjimo palaiminimas.

• Dauginkitės ir pripildykite žemę reiškia tobulos moters ir tobulo vyro vienybę neatsiejamame ryšyje su Dievu. TTai šeimos, tautos palaiminimas. Kai visa tai yra, tik tuomet ateina trečias palaiminimas;

• Valdykite ją – tai vienybės pasiekimas su gamta, neatsiejamame ryšyje su Dievu. Šis palaiminimas paskutinis ir pilnutinis, nes yra Dievo karalystės palaiminimas.

Pirmasis palaiminimas – kelias į asmeninį tobulėjimą

Kelias į asmeninio tobulėjimo palaiminimą susideda iš kelių svarbių dalykų: susipažinimas su “tikrąja tradicija”, jos priėmimas, ir galiausiai susigiminiavimas su “tikraisiais žmonėmis”, “tikraisiais tėvais” juos sekant. Pasiruošimas pirmajam palaiminimui prasideda ką tik užverbavus naują narį, dar jam net pačiam nežinant, kur jis papuolė. Šis palaiminimas realizuojamas per pastovų jau užverbuotų narių “prižiūrėjimą”, jų “pripratinimą” prie bendruomenės. Tad šio palaiminimo esmė ir yra visas verbavimo procesas, o taip pat ir religinis narių gyvenimas “Susivienijimo Bažnyčioje”.

Taigi, iš ko susideda pirmasis palaiminimas?

Atėjimas į “Šeimą”. Apie ką tik užverbuoto asmens pritraukimą, jau minėjau pirmame skyriuje. Užkalbinus gatvėje žmogų, stengiamasi jį pakviesti puodeliui arbatos ir pasišnekėti apie gyvenimo prasmę. Jei netoliese yra “Susivienijimo” centras, pakviečiama užeiti į jį, kur paruošiami pietūs ir sudaromos sąlygos maloniam pašnekesiui užmegzti. Svarbu tai, kad lankytojas palieka “svečių knygoje” savo vardą, pavardę, koordinates, o su juo iš karto susitariama dėl sekančio pasimatymo. Nuo šiol “aukai” nuolatos skambins, siūlys įvairius pasilinksminimus, ir t.t. Retai pirmasis kontaktas būna paskutinis. Toliau seka seminarai. <

• Dviejų – Trijų dienų seminarai. Tokie seminarai Vakaruose rengiami beveik kas savaitę. Prasideda dažniausiai penktadienį vakare, o baigiasi sekmadienio popietę. Rytais būna po dvejas paskaitas, po pietų – bendras poilsis. Pavakare – dar viena paskaita. Vakarais rodomi filmai, organizuojamos diskusijos, o kartais tik vakarėliai su dainomis. Kaip sako J. Bjornstad, tai laikas bombarduoti naujokus meile Kiekvienam naujokui paskiriama po du jau patyrusius narius, kurie visais būdais auką stengiasi įtakoti. Labai savrbios paskaitos, kurių metu bendrais bruožais supažindinama su “Dieviškuoju Principu”. Per šias paskaitas daugiareikšmiai užsimenama, kad Mesijas atgimė. Apsisprendusieji toliau tęsti pažintį su šia Religine grupe, yra palydimi namo, bei pakviečiami į sekančių seminarų grupę.

• Septynių Dienų seminarai. Šie seminarai vyksta kartą per mėnesį. Jų metu, įvairių paskaitų, žaidimų pagalba, pristatomas “Dieviškasis Principas” daug išsamiau. Duodamos namų užduotys. Prasideda pilna religinė programa. Prieš pusryčius 7.00 – rytinės pamaldos. Diena baigiasi taip pat pamaldomis 22.00 val. Savaitės pradžioje maldos baigiamos Jėzaus Kristaus vardu, o savaitės gale “tikrųjų Tėvų” vardu. Šių seminarų metu paaiškinama, kas yra tie “tikrieji Tėvai”, kad Moon’o judėjimas yra pasaulio išgelbėjimo organizacija ir dabar atėjo laikas apsispręsti, ar prisijungti prie jos. Tačiau ir neapsisprendusieji iš karto, dar nepaleidžiami, o kviečiami į kitą seminarą.

• 21 dienos seminarai. Tai paskutinis seminaras, pprieš tampant pilnateisiais nariais. Jie rengiami mažiausiai kartą metuose, o jei įmanoma, bent 3 kartus per metus. Šis seminaras jau beveik atspindi tikrą munistų gyvenimą. Rytinės pamaldos prasideda 6.15, o sekmadieniais 5.00 val. Pirmą savaitę supažindinama išsamiai su “Dieviškuoju Principu” ir kitomis organizacijomis, kaip CARP, CAUSA. Sekanti savaitė skirta kasdienio munistų nario gyvenimo specialiems apmokinimams. Jau duodami įžadai, tampama šeimos nariais. Šio seminaro metu rekomenduojama nebegrįžti pas fizinius tėvus, nes ir vėl Šėtonas gali juos užvaldyti.

Religinis gyvenimas “šeimoje”. Moon’o judėjimas, kaip ir dauguma kitų netradicinių religijų ir religinių judėjimų, turi savitą tradiciją ir ritualus. Nors Moon’as savo judėjimą vadina krikščionišku, tačiau jo Susivienijimo religinėje praktikoje jaučiama Korėjos šamanizmo įtakos.

• Pamaldų praktika. Visų pamaldų modelis gana vienodas – Moon’o bei jo žmonos garbinimas. Meldžiamasi ne tik nustatytu laiku, bet ir kiekvieną kartą išeinant, ar grįžtant į centrą. Meldžiamasi centruose arba apsistojimo vietose. Tos vietos dažniausiai apstatytos rytietišku stiliumi, papuoštos gėlėmis, ant sienos turi kaboti įžado tekstas korėjiečių kalba bei Moon’o judėjimo simbolis. Šiaurinėje kambario pusėje stovi altorius, kuris privalo būti pabarstytas šventa druska. Ant altoriaus, pačioje garbingiausioje vietoje, stovi Moon’o ir jo žmonos portretai. Švenčių dienomis ant altoriaus stovi indas su vaisiais, riešutais ir saldumynais. Kiekvienas atėjęs į šią “šventą”

vietą, privalo nusilenkti, taip pagerbiant Moon’o šeimą. Po pagarbinimo sėdama ant žemės ir giedamos 3 šventos giesmės. Susirinkimo vadovas toliau tęsia šventa malda, kurioje išsakoma ir visa, kas vyksta grupėje. Ši malda adresuojama pačiam Moon’ui. Buvęs narys pasakoja, kaip juos mokino melstis: “kadangi mes ne taip dažnai turime galimybę fiziškai priartėti prie Tikrųjų Tėvų, mes privalome tausoti mūsų dvasinį ryšį. Pradėkite savo maldas su Tikraisiais Tėvais, tęskite jas su Tikraisiais Tėvais ir užbaikite su Tikraisiais Tėvais. Malda tiktai Dievui turi pprasmę tik Mesijui, Dievo Sūnui. Mes pripažįstame, kad Tikrieji Tėvai yra pilnutinis Dievo atvaizdas. Dabar mes galima jį fiziškai ir dvasiškai sutikti veidas į veidą,- tai didis stebuklas.” Po to visa grupė įsijungia į maldą su šauksmais ir beldimais, kartais net mušdami galvas į grindis. Gale vadovas užbaigia pabaigos malda, giedama giesmė, ir dar sykį visi nusilenkę Moon’o portretui atbulomis išeina iš kambario.

• Sekmadienio šventimas. Griežta disciplina pasižymintys munistai, sekmadienius švenčia vienu metu visame pasaulyje. Paprastai renkamasi centruose 11.00 vval., kur vykdomos jau aprašytos pamaldos, tik kas kart pakartojami – atnaujinami įžadai. Pirmą mėnesio sekmadienį pamaldos prasideda 5.00 val. ryto.

• Susivienijimo Bažnyčios šventės. Nors Moon’as pabrėžtinai save laiko ir skelbia krikščioniu, jo Bažnyčios švenčių sąraše nėra nei vienos tradicinės kkrikščioniškos šventės. Šventės, kurias švenčia Moon’o judėjimo nariai, turi savitas ceremonijas, apeigas ir aukojimus. Štai šešios svarbiausios Moon’o bažnyčios šventės:

Dievo diena – sausio 1 d.

Vaikų diena –spalio 1 d.

Visų dalykų diena –gegužės 1d.

Tėvų diena –kovo 1d.

Tėvų gimimo diena – sausio 6 d. (Sun Myung Moon santuokos diena)

Meilės pergalės diena –sausio 3d. (vieno Moon’o sūnaus žūties data)

Be šių švenčių, taip pat švenčiamos Moon’o šeimos narių gimimo ir santuokos dienos. Moon’as teigia, kad jie taip pat švenčia ir Kalėdas gruodžio 25 dieną, nors mano, kad tai netikra Viešpaties gimimo diena.

• Susivienijimo Bažnyčios “sakramentalijos”. Šiuo žodžiu Susivienijimo Bažnyčios nariai vadina Šv. Druską, Šv. Žemę, žvakes, vyną. Šv. Druska naudojama apibarstant įvairius daiktus ar vietas, kad nuvaryti Šėtoną. Šv. Žemė – tai ttam tikra Moon’o parinkta ir pašventinta vieta. Toje vietoje vyksta maldingi susirinkimai ir šventės, duodami įžadai. Tikima, kad tik tokiose vietose galima kreiptis tiesiogiai į Dievą Tėvą ( ne Moon’o vardu), nes šventose vietose Dievas Tėvas buvoja ir išklauso maldas asmeniškai. Iš viso tokių šventų vietų Moon’as yra įsteigęs per 120. 18 yra Japonijoje, 15 – JAV, 5 –Lotynų Amerikoje, 40 –Europoje, 15 –Azijoje. Dabar Moon’as suteikė įgaliojimus ir Susivienijimo lyderiams, leidžiant praplėsti tas žemes naudojant Šv. Druską bei pabarstant žžemėmis iš jau kitur esančių Šventų palaimintų vietų. Viso to tikslas – padaryti šventą visą Žemę. Tik šventose vietose Šėtonas neturi savo galios.

• “Namų Bažnyčia.” Vietinės bendruomenės turi Namų Bažnyčią. Ši “įstaiga” įkuriama vietinės bendruomenės lyderio, ir jai priklauso apie 360 narių ar šeimų. Renkamasi Namų Bažnyčioje per kiekvienas šventes, sekmadieniais, o taip pat ten švenčiami narių gimtadieniai. ( pastaba: gimtadieniu Susivienijimo Bažnyčios nariai laiko oficialią įstojimo į Susivienijimą dieną, kai gaunamas pirmasis palaiminimas, prisiekiama įžadais iki mirties būti ištikimais Moon’o vaikais.).

Antrasis palaiminimas – tobula šeima vienybėje su Dievu

Tai šeimos, tautos palaiminimas. Moon’o judėjimas išeina iš normalios šeimos suvokimo rėmų. Jis siekia sukurti naują šeimos modelį. Šiuo palaiminimu skirtingų tautų bei rasių sutuoktiniai tampa Moon’o šeimos nariais per įsūnijimą ar įdukrinimą.

• Porų parinkimas. “Susivienijimo Bažnyčios” nariai tiki, kad Moon’as turi specialų sugebėjimą pažinti tai, kas spiritizme vadinama dual- tai dvejybė, giminingos sielos. Jis parenka į poras munistus, anksčiau net nepažinojusius vienus kitų. Kiekvienas narys, apsisprendęs santuokai, siunčia savo nuotraukas į pagrindinį centrą, kur jos iškabinamos ant didžiulio stendo. Sun Myung Moon’as, eidamas pro šalį, teturi bakstelti pirštu į nuotraukas, taip suporuodamas bažnyčios narius. Dažniausiai suporuojami skirtingų tautybių žmonės, su tikslu suvienyti pasaulį, padaryti visus vienos Dievo tautybės nariais. Santuokos cceremonijos vyksta dideliuose stadionuose, kur vienu metu sutuokiama šimtai porų. Po santuokos Moon’as liepia sutuoktiniams gyventi kartu tris metus kaip brolis ir sesuo. Tik po visiško “subrendimo” vienas kito atžvilgiu leidžiama pradėti santuokinį gyvenimą. Tačiau sutuoktiniai turi klausyti Moon’o nurodymų net pirmąją vestuvinę naktį. Yra išleistos net labai smulkmeniškos taisyklės, kaip pora turi elgtis pirmąją naktį.

• Šventojo Vyno ceremonija. Ši apeiga kilo iš ankščiau buvusios kraujo apsikeitimo ceremonijos, kuri buvo ypač paplitusi įvaikinimo ritualuose šamanizmo laikotarpyje Korėjoje. Ankstyvojoje savo bažnyčios praktikoje Moon’as naudojo šį kraujo ritualą sutuokiant poras. Tačiau daugėjant poroms, ši praktika buvo pakeista į vyno ritualą. Šio palaiminimo metu, sutuoktiniai geria iš taurės specialų vyną, kuriame esą yra Moon’o ir jo žmonos kraujo. Vyno taurė pirmiau duodama moteriai, o ji taurę perleidžia vyrui. Ši ceremonija vyksta ne masinių sutuoktuvių metu, bet po trijų ar daugiau metų bendro gyvenimo kaip brolis ir sesuo. Tik po vyno ceremonijos vyras ir žmona pilnateisiškai gali dalintis seksualiniu gyvenimu. Sekančią dieną po vyno ceremonijos seka atskiras porų laiminimas, apšlakstant jas neaiškios sudėties skysčiu. Tuo įamžinamas ryšys tarp pačio Moon’o ir sutuoktinių. Tuo pačiu metu duodami ir amžinieji lojalumo įžadai.

• Ritualinis mušimas. Tai pati keisčiausia ir žiauriausia ceremonijos dalis. Iš kart po ceremonijos vyras pirmas turi ssu lazda tris kartus užvožti savo naujajai žmonai. Paskui tą patį pakartoja ir žmona. Moon’o Susivienijimo ex –narys Craig Maxim dalindamasis patyrimu sako, kad Moon’as liepia vanoti su lazda iš visų jėgų, kad Šėtonas visiškai paliktų kūną. Jis užsimena, kad šio šėtono varymo ritualo metu būta daug stiprių sužalojimų.

Gyvenimas po Antrojo Palaiminimo. Vienas iš liūdnesnių faktų tai, kad gyvenantys santuokoje sutuoktiniai privalo kiek galima greičiau pradėti ir gimdyti vaikus, ir jei tai pavyksta be didesnių fizinių ar moralinių problemų, jauna pora pirmagimius privalo atiduoti bevaikėm, arba pagyvenusios porom. Moon’as grindžia tai tuo, kad kiekvienos šeimos pašaukimas yra išauklėti bent po vieną dievišką vaiką, tačiau ne visos šeimos tai gali. Šiuo atveju kiekvienos jaunos poros pareiga dalintis savo gėriu su kitais. Be to, Moon’as apeliuoja ir į tai, kad po šventosios santuokos visas sutuoktinių asmeninis gyvenimas, o kartu ir visas turtas, priklauso tik jam. Tad jis gali bet ką, tame tarpe ir vaikus, pasiimti sau ir atiduoti juos kam nori. Kaip jis pats sako, visa materija yra surogatinė materija tad ir fiziniai tikrieji tėvai tėra tik įrankis plėsti Moon’o šeimą.

Po santuokinio palaiminimo iškyla ir kitokios problemos. Daugelis porų tik susituokę privalo palikti vienas kitą ir išvykti į misijas. Dažnai vaikai nemato

savo tėvo ar motinos metų metus. Dar vienas keistas paprotys tas, kad po Santuokinio palaiminimo draudžiama prisiliesti prie svetimo žmogaus. Kadangi vakaruose įprasta duoti ranką pasisveikinant, Moon’as supaprastino taisykles. Tik Europoje ir JAV leidžiama išlaikant tam tikrą atstumą duoti ranką, tačiau grįžus namo ji turi būti labai švariai nuplaunama ir pabarstoma “šventąja druska.”

Visos poros po palaiminimo turi įvykdyti “dangiškų įstatų” misijas. Viena tokių misijų – vaikai. Kiekviena pora privalo turėti 12 savų vaikų, ir mažiausiai 120 dvasinių vaikų, t.y. užverbuotų nnarių skaičius.

Trečiasis palaiminimas – Tobula Viešpatystė

Tai vienintelis palaiminimas, kuriam įvykti dar ne metas. Taip mano Moon’o Susivienijimo nariai. Pats Moon’as skelbia, kad Dvasių pasaulyje jis jau pripažintas Visatos Viešpačiu, tačiau dar to paties trūksta ir žemėje. Galutinis Moon’o, kaip Viešpaties tikslas – pasaulio vienybė. Tam reikia ne tik pripažinimo, bet ir pavaldumo religijoje, kultūroje, politikoje.

Kaip jau minėjau įžangoje, Moon’o “Susivienijimo Judėjimas” netolygu “Susivienijimo Bažnyčiai”. Moon’as supranta, kad vien tik religiniu vadu būti neapsimoka. Jam reikia didesnės įtakos, pasaulinės valdžios. DDėl to jo visos įsteigtos organizacijos veikia išvien. Daugelis organizacijų, asociacijų, industrinių įmonių ir kitų įstaigų slepia Susivienijimo Judėjimo vardą. Tad trečiam palaiminimui įvykti reik visiško pasaulio pavaldumo Moon’o Judėjimui. Šis trečiasis Palaiminimas simbolizuoja tobulą Viešpatystę, kuri turi būti įkurta žžemėje, o ne kažkur Danguje. Moon’as sakosi žinąs, kad jam asmeniškai to nepavyks įgyvendinti, tačiau jis palieka savo didelę šeimą, savo 12 tikrų vaikų, kurie turės perimti tėvo įkurtos religijos vairą, bei įvesti žmoniją į Dangišką Rojų Žemėje.

Melo religija, arba “šventasis melas”

Šiame skyrelyje trumpai norėčiau atskleisti ir aptarti, kaip Moon’as savo ideologijoje prieštarauja pats sau. Viena iš daugelio kultų charakteristikų yra informacijos kontrolės formos, kurias kultų žinovai vadina išorine (outsider) ir vidine (insider) doktrinomis. Taip vadinama išorinė doktrina naudojama viešai publikai, ar potencialiems atsivertėliams. Ši doktrina gan maloni, lengvai priimama; kai tuo tarpu vidinės doktrinos mokoma tik Susivienijimo Bažnyčios tikrus narius. Regis religija viena, tačiau tiesos dvi. Kaip pavyzdys, galėtų būti Kristologijos doktrina. Tai, kad, pasak Moon’o, Jėzaus tėvas yyra Zacharijas, sužinome iš paties Moon’o pasisakymų neoficialiai, tik Bažnyčios nariams. Vėliau šios kalbos užrašomos ir išleidžiamos tokiuose laikraštukuose kaip “Master Speaks”, “Today’s World”.

Tam, kad patraukti narių ir padaryti Susivienijimą patrauklų, Moon’as naudoja daugybę apgavystės formų. Pats Moon’as ragina savo narius meluoti. Jis net yra išvystęs savitą “melo teologiją”. Ne vieną kartą Moon’as yra sakęs: “Tiesa yra tai, ką Dievo Sūnus sako ją esant. Edeno sode blogis triumfavo apgaudinėdamas Gėrį. Kad atstatyti prigimtinį tobulumą, dabar Gėris privalo apgaudinėti blogį. Netgi DDievas dažnai meluoja.” Todėl Moon’o bendruomenė pripažįsta melą nesant nuodėme, jei jis naudojamas gėriui pasiekti. Tačiau tradicinėje krikščionybėje tai nesuprantama. Jokio blogio pagalba gėris negali būti pasiekiamas.

Prisidengdamas įvairių federacijų ir asociacijų vardu, Moon’as stengiasi pritraukti daugybę įžimybių į jo organizuojamas konferencijas. Beveik 100% dalyvių nežino kieno iniciatyva vykdomi šie susirinkimai, kas už jų slypi. Po keletos dienų laikraščiuose perskaitome straipsnius, kad štai Susivienijimo Bažnyčios organizuotoje konferencijoje dalyvavo tokios ir tokios šalies prezidentai, kalbas sakė tokie įžymūs žmonės kaip. Tai taip pat tam tikra apgaudinėjimo bei pasinaudojimo forma. Prieš keletą metų į “dvasingumo konferenciją” buvo sukviesti per 7000 viso pasaulio krikščionių protestantų bei katalikų kunigų. Tik pasibaigus konferencijai, Moon’as per spaudą pranešė, kad krikščionybės suvienijimui pirmi žingsniai jau žengti, teliko kad visi tie dalyvavę kunigai savo vyskupijose ir parapijose praneštų “tiesą” apie “tikrąjį mesiją.” Dauguma, žinoma, buvo labai pasipiktinę tokio savavališko Moon’o elgesio. Derėtų paminėti ir tai, kad Moon’o apsiskelbimas esant antirasistu neatitinka realybės. Jis skelbia, kad “visos kalbos sunyks, išskyrus Korėjiečių.” Be to, jis tiki, kad korėjiečių rasė yra aukščiausia, ir kad rytiečiai yra daugiau dvasingi nei europiečiai. Moon’o žodžiai daug kur skamba labai rasistiškai: “Tėvas galvoja apie tris rases: geltonąją, juodąją ir baltąją. Rytiečiai vyrauja savo dvasiniais aspektais, bbaltieji – analitiniu mąstymu, o juodieji dominuoja savo fiziniu aspektu. Fizinė jėga, pagrindinė juodaodžių talento dalis.” Jau vien tai, kad “poruodamas” savo bažnyčios narius iš visų kontinentų, rasių ir tautų, Moon’as niekada “nesuporavo” geltonodžio su juodaodžiu ar baltaodžiu, parodo Moon’o žodžių bei veiksmų neatitikimą. Dar labiau jis stengiasi dėl korėjiečių, tuokdamas juos tik tarpusavyje. Kažkodėl, kalbėdamas apie viso pasaulio vienybę ir rasių bei nacijų lygybę, Moon’as ypač iškelia Korėją, sakydamas, kad tik ši šalis sulauks Dievo malonės.

Negalima nutylėti ir Moon’o antisemitinio nusistatymo. Kalbėdamas savo Bažnyčios nariams, o ir ne kartą viešai spaudoje, Moon’as tvirtino, kad žydai yra kalčiausi dėl Jėzaus mirties ir Šėtono įsigalėjimo pasaulyje. 1977-78 metais, Amerikos vyriausias Rabinas Halachic Bet Din, nagrinėdamas Susivienijimo Judėjimą, iškėlė kaltinimus Moon’ui, kurstymu prieš žydų tautą. Kaltinama trim dalykais:

• Melo ir apgaulingų būdų naudojimas, su tikslu sugriauti žydų organizacijas;

• Kurstymas žydų nekęsti patiems savęs;

• Mokina žydų jaunimą, kad jie ir jų tėvai turi šėtono kraujo ir yra žmogžudžiai.

Panagrinėjus šį skyrelį, tekyla klausimas, ar gali “melo religija” suvienyti krikščionybę? Turbūt atsakymo čia nereikia.

Ar Moon’o įkurtos religijos nariai gali save vadinti krikščionimis?

“Susivienijimo Bažnyčia” neturi jokio mokymo apie Bažnyčią (ekliozologija). Be to, pradinis Moon’o tikslas nebuvo įkurti Bažnyčią, tačiau “Susivienijimo Judėjimą”. Šio Judėjimo vadovas padarė iš ssavęs garbinimo objektą, bei sukūrė savo religinį mokymą apie “tikrąją šeimą”. Pats pasivadino Mesiju, Kristų išvadino “nevykėliu”, kuris dabar jam asistuoja dvasių pasaulyje, pamynė po kojomis Trejybės, Kristologijos, Soteriologijos, bei kitas krikščioniškas kertines doktrinas, numenkino Šventąjį Raštą kaip išganymo kelrodį ir pasisėmęs patyrimo iš “dvasių pasaulio”, “pavergęs” Konfucijų, Budą, Kristų, Mahometą ir kitus didžiųjų religijų pradininkus – pasiskelbė pasaulio Viešpačiu. Vienos krikščioniškosios Bažnyčios šeimai (Familia Dei), Moon’as priešpastatė naują, kūnišką šeimos modelį, kuri kyla per tyrą kraują. Tad išnagrinėjus visą “Susivienijimo Bažnyčios” teologiją matome, kad ši sekta neigia daugelį Biblijos tiesų, o kartu ir krikščionybę.

Bene svarbiausia reiktų paminėti tai, kad “Susivienijimo Bažnyčia” vadindama save vienintele krikščioniškąja Bažnyčia, neturi jokių įkrikščioninimo elementų. “Susivienijimo Bažnyčia” neturi Krikšto sakramento, kaip ir Eucharistijos bei kitų sakramentų.

Taip pat matome, kad jos oficialus pavadinimas – “Šventosios Dvasios Asociacija pasaulio krikščionybei suvienyti” nėra tinkamas. Visų pirma, jie turi klaidingą Šventosios Dvasios supratimą, o antra- jie NĖRA krikščionys. Svarbu tai, kad pats Moon’as supranta, jog jis apgaudinėja žmones, nes savo ištikimiems pasekėjams yra sakęs: “Aš žinau krikščionių teologiją. Aš žinau priešą, bet priešas nežino manęs. Taigi, priešas jau pralaimėjo.”