AB „Panevėžio pienas“

TURINYS

ĮVADAS…………………………3

1. AB „PANEVĖŽIO PIENAS“CHARAKTERISTIKA………………..4

2. AB „PANEVĖŽIO PIENAS“ APLINKOS…………………….4

2.1. Įmonės teisinė aplinka…………………………4

2.2. Konkurentai…………………………5

2.3. Įmonės ekonominė aplinka…………………………5

2.4. Įmonės gamtinė aplinka…………………………6

3. ĮMONĖS PLANAVIMO ĮVERTINIMAS……………………..6

3.1. Trumpalaikiai tikslai ir planai…………………………6

3.2. Ilgalaikiai tikslai…………………………7

4. ORGANIZACINĖ ĮMONĖS STRUKTŪRA…………………….8

5. ORGANIZACIJOS VALDŽIOS FORMOS IR VADOVAVIMO STILIAUS ĮVERTINIMAS…………………………8

5.1. Organizacijos vadovavimas…………………………8

5.2. Vadovavimo stilius…………………………9

6. ORGANIZACIJOS KONTROLĖS ĮVERTINIMAS…………………10

7. ORGANIZACIJOS DARBO MOTYVACIJOS ĮVERTINIMAS……………10

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI…………………………11

LITERATŪRA…………………………12

PRIEDAI…………………………13ĮVADAS

Kiekvienos šiuolaikinės įmonės misija – siekti pelno. Tačiau ji tai turi daryti laikantis ekonomikos principų. Leidinyje „Verslo administravimas ir valdymas“ pabrėžiama, kad nuo verslininko iniciatyvos ir pastangų toleravimo bei gerbimo priklauso iir verslininkų verslumas. Verslininkas veikdamas civilizuotoje rinkoje bando suderinti naudos siekimą ir visuomenėje nepatenkinto poreikio tenkinimą. Taip pat teikia sampratą apie įmonę, kaip produkcijos gamintoją ir patarnavimų vykdytoją. Įmonių kuriamos paslaugos bei prekės prisideda prie kiekvieno iš mūsų materialinės padėties gerinimo, įvairesnių ir vis didėjančių poreikių tenkinimo būdų.

Pasaulyje organizacijų vadovais dirba milijonai vyrų ir moterų. Spręsdami kasdien vis naujas užduotis, jie nuolat susiduria su kliūtimis. Tačiau šiandien yra daug būdų šioms kliūtims išspręsti. Norint kad įmonė gerai veiktų, vadovai turėtų žžinoti ką jie gamins, kam gamins, kokį kiekį ir tam, kad aplengvinti šias užduotis vadovai turėtų sudaryti gerą ir teisingą įmonės valdymo organizavimą.

Visos organizacijos turi asmenis, atsakingus už tai, kad tikslai būtų pasiekti. Tai – vadovas – asmuo, atsakingas uuž tai, kad pastangos būtų nukreiptos organizacijos tikslams siekti. Vadovas vienoje organizacijoje gali būti matomas iš geros pusės, kitoje iš blogos, tačiau blogai valdoma organizacija gali iš viso žlugti.

Darbo objektas – AB „Panevėžio pienas“

Darbo tikslas – Įmonės charakterizavimas ir įvertinimas.

1. AB ,,PANEVĖŽIO PIENAS“ CHARAKTERISTIKA

“Panevėžio pienas” turi ilgametes pieno produktų gaminimo tradicijas. Pirmoji pieninė Panevėžyje įsteigta 1942 m., o akcine bendrove tapo 1995 m. Tai viena iš didžiausių ir moderniausių pieno produktų perdirbimo įmonių šalyje. Kiekvienais metais tam tikra lėšų dalis skiriama įrangos ir patalpų atnaujinimui bei modernizavimui, tačiau pagrindinės investicijos skiriamos naujausiems įrengimams ir pažangioms technologijoms įsigyti.

Įmonės tikslas – tenkinti vartotojų poreikius, gaminti aukštos kokybės saugius pieno produktus. Dirbant rinkos ekonomikos sąlygomis ir siekiant plėsti gaminamos produkcijos pardavimus, būtina uužtikrinti ir nuolat gerinti produktų kokybę, kurti naujus, išskirtinius produktus. Todėl jau 1997 m. įmonėje pradėta diegti ir šiuo metu visiškai įdiegta rizikos veiksnių analizės svarbiuose valdymo taškuose (RVASVT) sistema. Praėjusiais metais atliktas sertifikacinis auditas ir įmonė sertifikuota pagal kokybės valdymo sistemą ISO 9001.

“Panevėžio pienas” išleidžiamų gaminių asortimentas siekia virš 90 pavadinimų: tai pasterizuotas pienas, grietinėlė, raugintas pienas, kefyras, jogurtas, grietinė, fermentinis, pelėsinis, sūryminis ir rūkytas sūriai, sviestas, varškė ir jos gaminiai, grūdėta varškė, valgomieji ledai. Virš 19 procentų produkcijos yyra eksportuojama. Įmonėje gaminami produktai ne kartą yra gavę apdovanojimus įvairiose parodose (žiūrėti 2 priedą).2. AB „PANEVĖŽIO PIENAS“ APLINKOS

2.1 Įmonės teisinė aplinka

AB ”Panevėžio pienas” atsižvelgia į Panevėžio miesto valdybos priimtus nutarimus, reguliuojančius licenzijų kainas ir kitus verslo vykdymo aspektus.

Šiuo metu AB „Panevėžio pienas“ priklauso AB „Pieno žvaigždės“. Tiriamoji įmonė yra viena iš „Pieno žvaigždžių“ filialų. AB „Pieno žvaigždės“ priklauso šios įmonės:

 Kauno pienas

 Mažeikių pieninė

 Pasvalio sūrinė

Kaip ir kiekviena įmonė taip ir „Panevėžio pienas“ turi reaguoti į vyriausybės nutarimus, juridinius aktus, kurie skirstomi į:

 Aktai kurie apibrėžia konkurencines sąlygas,

 Aktai reguliuojantys konkurentų veiksmus

Aktai, reguliuojantys atskiras verslininkų veiksmų rūšis, 2.2. Konkurentai

AB “Panevėžio pienas ” pagrindinė konkurencija vyksta tik dėl vartotojo bei dėl darbo išteklių.

Svarbiausia šiai įmonei yra komercinė konkurencija – konkurencija dėl vartotojų.

Tačiau tiesioginiais konkurentais negalima laikyti visų, pieno įmonių, kurios priklauso AB „Pieno žvaigždės“. Taigi šios įmonės pagrindiniai konkurentai yra:

 UAB „Marijampolės pieno konservai“

 AB „Rokiškio sūris“

 AB „Žemaitijos pienas“

 UAB „Joniškio pienas“

Labai aukštas konkurencijos lygis yra dėl vartotojų. Konkurentai yra jau seniai įsitvirtinę rinkoje. Todėl tik įėjus į rinką, labai sunku gauti vartotojų pripažinimą.

AB “Panevėžio pienas” bandė įsitvirtinti rinkoje keisdama kainų politiką. Pirmiausia buvo reguliuojamas kainų dydis kaip kainų politikos priemonė. Tačiau, kaip parodė vėlesnis marketingo tyrimas, to nepakako. Rimtai apsvarsčius situaciją įmonės vadovybė nusprendė vvykdyti aktyvią rėmimo politiką, bei taikyti įvairių nuolaidų sistemą.

2.3Įmonės ekonominė aplinka

Ekonomika yra sudėtinga ir dinamiška sistema. Ji vystosi pagal savo dėsnius, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, formuojant marketingo kompleksą.

AB “Panevėžio pienas“ ekonominė aplinka marketingo kompleksą daugiausia veikia per perkamosios galios svyravimą. Perkamoji galia labiausiai priklauso nuo pagrindinio faktorio:

 Prekių kainų lygio.

Ekonominis vystimasis įmonėse vyksta ciklais, iš kurių kiekviename išskiriamos keturios fazės: krizė, depresija, pagyvėjimas ir pakilimas.

AB “Panevėžio“ atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienoje fazėje pirkėjų elgesys yra skirtingas, todėl skirtinga turi būti ir marketingo veikla. Planuojant marketingo veiksmus, labai svarbu teisingai nustatyti, kokioje fazėje yra ekonomika ir kokios situacijos vystimosi perspektyvos. Didžiausias noras pirkti yra ekonomikos pakilimo fazėje. Kitose fazėse, ypač smukimo, pirkėjai linkę atsisakyti ne ypač būtiniausių pirkinių. Jie jaučiasi nesaugiai, todėl stengiasi taupyti.

Kylant kaupimo lygiui, mažesnė pajamų dalis lieka pirkimui, todėl mažėja perkamoji galia. Šioje situacijoje reikalingos aktyvesnės marketingo pastangos.

Taipogi AB “Panevėžio pienas” skiria lėšų iš biudžeto tradicinėms marketingo priemonėms: reklamai ir prezentacijų organizavimui, kainų nuolaidoms.

2.4Įmonės gamtinė aplinka

AB “Panevėžio pienas“ vadovas atsižvelgia į didėjantį visuomenės ekologinį išprusimą ir marketingo gamtinės aplinkos kitimą, todėl įmonėje yra aplinkos apsaugos sertifikatai, kuriais vadovaujasi kiekvienas įmonės darbuotojas. 3. ĮMONĖS PLANAVIMO ĮVERTINIMAS

3.1 Trumpalaikiai tikslai ir planai

Trumpalaikiai tikslai ir planai atspindi tuos bbūtinus veiksmus ir pokyčius, kurie ilgalaikėje perspektyvoje lemia įmonės funkcinių strategijų ir ilgalaikių tikslų įgyvendinimą.

Jie būtų sekantys:

 Per pusmetį įvesti gamybinių procesų išteklių (žaliavų, energijos, atsarginių dalių, darbo ir kt.) sisteminę apskaitą kompiuterinėje informacinių sistemų bazėje. Gamybos vadovybė/buhalterija.

 Atlikti įmonės visų veiklos šakų ekonominę analizę finansų ir rinkodaros pjūviais pagal pagrindinius svertus. Komercijos/ekonomikos direktorius, pirminės informacijos padaliniai.

 Per ketvirtį atlikti personalo kvalifikacijos studiją, teisingai perskirstyti žmogiškuosius išteklius. Išorinė įmonė, generalinio direktoriaus pavaduotojas.

 Per ketvirtį surasti pigių apyvartinių lėšų šaltinių kaip alternatyvą kreditinėms linijoms. Generalinis direktorius/ekonomikos direktorius.

 Pastoviai daryti spaudimą konkurentams, siūlant konsoliduoti pastangas. Generalinis/komercijos/ekonomikos direktoriai3.2. Ilgalaikiai tikslai

Iš įmonės misijos ir strateginės orientacijos, bei remiantis SWOT analize galima išskirti pagrindinius 3 tikslus (optimalus skaičius tokio dydžio įmonei, padedantis išlaikyti proporcingą dėmesį visiems tikslams):

1. Įvedinėti naujas ekonomiškai pagrįstas apdirbimo galimybes.

Nuolatinė įmonės galimybių plėtra – patrauklumo klientams, tiek individualiems užsakovams, tiek stambiems gamintojams, garantija. Taip pat, įmonė pirmoji įvedusi inovacijas į rinką, dažniausiai tampa dominuojančia arba net vienvalde tame rinkos segmente visą įvedimo laikotarpį ir gauna didžiausias pirmines pelno maržas. Įsijungus konkurentams įmonei neretai tenka rinkos segmento valdytojo pranašumas.

2. Kelti įmonės patirtį, apmokyti darbuotojus, sistemingai kaupti intelektualinį kapitalą.

Įmonės patirties išsaugojimas ir perdavimas – esminis išlaikyti vieną iš įmonės strateginių kompetencijų – kokybę ir darbo patirtį. Be

to remiantis Lietuvos darbo rinkos pasiūlos kokybe ir kiekiu stiklo apdirbimo pramonės šakoje, tai yra būtinas veiksnys, apsirūpinant darbuotojais, bei mokant juos įmonės pastangomis, jos viduje.

3. Plėstis į tarptautines rinkas, ieškoti stambių partijų užsakovų.

Artimiausių tarptautinių rinkų skverbtis ir dalinė kontrolė leis įmonei pasirengti konkurencijai, bei perprasti tų rinkų paklausos struktūrą. Stambūs užsakymai teigiamai veikia įmonės ekonominį efektyvumą, padeda adaptuotis prie užsakymų – partijų rinkos, kaupti išteklių efektingo valdymo patirtį.

4.ORGANIZACINĖ ĮMONĖS STUKTŪRA

Šiuo metu tiriamąją įmonę valdo AB „Pieno žžvaigždės“. „Panevėžio pienas“ yra vienas iš šios įmonės valdomų filialų.

AB “Panevėžio pienas” valdymo aukščiausiame lygmenyje yra BAPB adminisreacijos vadovas. Po to žemesnes pareigas užimantis direktorius. Jis kaip ir vyriausia finansistė yra tiesiogiai pavaldus administracijos vadovui. Žemesniame už direktorių lygmenyje yra jam tiesiogiai pavaldūs šie darbininkai – tai sekretorė mašininkė, komercijos skyriaus viršininkė, ekonomistas, vyriausias inžinierius, darbo saugos inžinierius, vyriausia finansistė, inžinierė technologė, gamybos vedėjas, laboratorijos vedėja ir firminių parduotuvių. Komercijos skyriaus viršininkei yra pavaldūs – vadybininkas, tiekėjas, pagalbinių mmedžiagų ir žaliavų sandėlininkė, kuri taip pat yra pavaldi vyriausiajam inžinieriui, ir gatavos produkcijos sandėlininkė, kuriai pavaldūs yra sandėlininkas ir užsakymų priėmėja. Vyriausiajam inžinieriui taip pat yra pavaldūs energetikos – statybos inžinierius , inžinierius mechanikas, autotransporto inžinierius ir šaldymo ūkio iinžinierius. Vyriausiajai finansistei yra pavaldi buhalterija ir vyr. finansistės pavaduotoja personalo apskaitininkė. Gamybos vedėjui yra pavaldūs gamybos meistrai ir apyvartinės taros sandėlininkė. Laboratorijos vedėjai yra pavaldžios laborantės (žiūrėti 1 priedą).

Valdymas pačioje įmonėje yra pagrįstas bendravimu. Pasikeitus politinei sistemai Lietuvoje, daug svaresnį vaidmenį įgavo žmonių bendravimas. Vadovas suprato, kad bendravimas daro didelę darbo rezultatams todėl pritaikė savo įmonėje tokį valdymo būdą, kuris buvo pagrįstas būtent bendravimu.

5. ORGANIZACIJOS VALDŽIOS FORMOS IR VADOVAVIMO STILIAUS

ĮVERTINIMAS

5.1 Organizacijos vadovavimas

Vadovavimas yra labai svarbi organizacijos valdymo funkcija. Jis glaudžiai sieja vadovą su visais kitais jam dirbančiais žmonėmis. Vadovai ketina įtikinti kitus telktis ir kartu siekti rezultatų, aiškėjančių iš planavimo ir organizavimo. Vadovavimas – grupės ar kitos visos organizacijos narių veiklos nukreipimas, įtakos darymas, siekiant atlikti būtinas uužduotis.

Paprastai vadovas turi valdžią keliems pavaldiniams, nes nuo jo priklauso jų atlyginimas, darbo užduotys, paaukštinimas, įgaliojimų išplėtimas. Bet kai kada pavaldiniai turi valdžią vadovui, nes jis priklauso nuo jų, kai reikia gauti informacijos sprendimams. Be pavaldinių valdžią. vadovui gali turėti ir jo kolegos. Dėl to sumanus vadovas palaiko valdžios balansą ir vengia savo valdžią įgyvendinti vien tik oficialiais įsakymais.

Norint turėti valdžią, reikia kontroliuoti tai, kas turi pavaldiniui reikšmės, nes žmonės svarsto, kas bus, kai jie vienaip ar kitaip elgsis. YYra penkios valdžios formos:

 Prievarta paremta valdžia.

 Atlyginimu paremta valdžia.

 Teise paremta valdžia.

 Pavyzdžio valdžia.

 Patyrimo valdžia.

AB „Panevėžio pienas“ vyrauja teise paremta valdžia. Šią valdžios formą įmonėje vertinu teigiamai.Teise paremta valdžia- Darbuotojai įsitikinę, kad vadovas turi teisę duoti įsakymus, o jo pareiga juos vykdyti. Tikra teisinė valdžia yra tada, kai pavaldinys klauso vadovo tik todėl, kad jis yra aukštesnėje hierarchijos pakopoje. Darbuotojas vykdo įsakymus, nes patirtis rodo, jog paklusnumu patenkins savo reikmes.

5.2 Vadovavimo stilius

Vadovavimo stilius yra įprasta vadovo elgesio su pavaldiniu maniera norint daryti jam įtaką ir skatinti siekti organizacijos tikslų. Pagal tradicinę klasifikaciją valdymo stiliai gali būti:

• autokratinis;

• demokratinis;

• liberalus;

• orientuotas į gamybą;

• orientuotas į žmogų.

AB “Panevėžio pienas” vadovavimo stilius – orientuotas į gamybą. Manau tai yra efektyviausias vadovavimo stilius šioje organizacijoje, norinti pasiekti užsibrėžtų tikslų. Į gamybą orientuotas vadovavimas pirmiausia rūpinasi užduočių projektavimu ir atlyginimo sistemos darbo našumui didinti rengimu.

6. ORANIZACIJOS KONTROLĖS ĮVERTINIMAS

Kontrolė labai reikšminga ir sudėtinga vadybos funkcija. Kontrolė yra reikalinga tam, kad viskas būtų daroma pagal planus, instrukcijas ir įsakymus. Jos tikslas pastebėti klaidas ir silpnas vietas norint jas ištaisyti ir vėliau jų nekartoti. AB „Panevėžio pienas“ be efektyvios kontrolės (kaip ir kokia kita organizacija), negalėtų pasiekti savo tikslų, o jei ir pasiektų negalėtų to sužinoti. Šioje įmonėje taikoma 3-jų lygių kontrolės sistema:

• Vidinė kontrolė ((atlieka įmonės savininkas);

• Išorinė kontrolė (atlieka auditas);

• Valstybinė (atlieka valstybinės institucijos).

Kontrolės lygiai AB „ Panevėžio pienas“ įmonėje:

• Operacijų kontrolė (produkcijos,pirkimų,įrengimųeksploatacijos ir kokybės kontrolė).

• Elgesio kontrolė (darbuotojų veiklos priežiūra ir skatinimas gerai atlikti savo funkcijas).

• Finansų kontrolė (stebi organizacijos finansinius išteklius).

• Struktūros kontrolė (tikrina kaip organizacijos padaliniai atlieka savo funkcijas).

• Strateginė kontrolė (vertina kaip efektyviai organizacijos strategija padeda pasiekti tikslus, ir susitelkia ties organizacijos struktūra, vadovavimu, technologija, žmonių ištekliais, informacija ir operacijų kontrolės sistemomis.

Šie kontrolės būdai ir lygiai padeda organizacijai adaptuotis pasikeitus sąlygoms; susitvarkyti su vidaus problemomis; minimizuoti sąnaudas. 7. ORGANIZACIJOS DARBO MOTYVACIJOS ĮVERTINIMAS

Iš seno žinoma, kad apgalvotai paveiktus žmones, galima pasiekti savo tikslus. Tai daro vadovai, savo sprendimams įgyvendinti panaudodami motyvavimo principus. Motyvavimas – žmonių aktyvinimas rezultatyviam darbui, darant materialinį ir moralinį poveikį.

Mano analizuojamoje įmonėje vadovas:

• Susieja atlyginimą su darbo rezultatais;

• Aiškinasi, kokie veiksniai galėtų trukdyti atsilyginimo efektingumui;

• Užtikrina, kad reikalaujamieji darbo rezultatai būtų realiai pasiekiami.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Atlikus AB “Panevėžio pienas“ tam tikrą analizę, padarytos tokios išvados:

1. Organizacija – grupė žmonių, kurie sąmoningai derina savo veiklą, siekdami bendro tikslo ar tikslų;

2. Valdymas – organizacijos narių darbo planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė;

3. Kiekviena įmonė turi tam tikrą organizaciją, kurioje veikia žmonių grupė, kurios pagrindinis tikslas- bendrai siekti užsibrėžto tikslo, vesti įmonę link pelno siekimo, kad tas pelnas būtų kuo didesnis, kad tarpusavio santykiai nneleistų priešingai mąstyti apie esama situacija, kad būtų bendrai siekiami tikslai.

4. Kaip ir kiekviena įmonė, tai ir AB „Panevėžio pienas“ prekyba stengiasi plėsti savo prekių asortimentą ieškodama naujų tiekėjų. Ji sąžiningai konkuruoja su kitomis įmonėmis.

5. Mūsų nuomone, pagrindinis sėkmingos veiklos garantas yra kvalifikuotas, bei draugiškas bendrovės kolektyvas;

Pasiūlymai:

1. Bendrovė galėtų skirti darbuotojams daugiau laisvalaikio, skirti daugiau premijų už puikiai atliktą darbą;

2. Priimti į darbą naujus darbuotojus, kad nereikėtų kitiems darbuotojams atlikti nepriklausančio darbo;

3. Priimti į darbą jaunus, kupinus idėjų asmenis, stengtis kuo daugiau reklamuoti savo organizaciją, bei jos veiklą;

4. Ieškoti naujų klientų, bei partnerių ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir kitose pasaulio šalyse;

5. Patartina, kad įmonė turėtų gerinti marketingo veiklą.LITERATŪRA

1. Neverauskas B., Rastenis J. „Vadybos pagrindai“, Kaunas *Technologija* 2001

2. V. Sūdžius. “Verslo administravimas ir valdymas”. Vilnius

3. Vadyba Lietuvoje 1818 – 1940m. – V.:1991.

4. www. pienas.lt

AB „Panevėžio pienas“

organizacinė struktūra

1 priedas

TURINYS

ĮVADAS…………………………3

1. AB „PANEVĖŽIO PIENAS“CHARAKTERISTIKA………………..4

2. AB „PANEVĖŽIO PIENAS“ APLINKOS…………………….4

2.1. Įmonės teisinė aplinka…………………………4

2.2. Konkurentai…………………………5

2.3. Įmonės ekonominė aplinka…………………………5

2.4. Įmonės gamtinė aplinka…………………………6

3. ĮMONĖS PLANAVIMO ĮVERTINIMAS……………………..6

3.1. Trumpalaikiai tikslai ir planai…………………………6

3.2. Ilgalaikiai tikslai…………………………7

4. ORGANIZACINĖ ĮMONĖS STRUKTŪRA…………………….8

5. ORGANIZACIJOS VALDŽIOS FORMOS IR VADOVAVIMO STILIAUS ĮVERTINIMAS…………………………8

5.1. Organizacijos vadovavimas…………………………8

5.2. Vadovavimo stilius…………………………9

6. ORGANIZACIJOS KONTROLĖS ĮVERTINIMAS…………………10

7. ORGANIZACIJOS DARBO MOTYVACIJOS ĮVERTINIMAS……………10

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI…………………………11

LITERATŪRA…………………………12

PRIEDAI…………………………13

ĮVADAS

Kiekvienos šiuolaikinės įmonės misija – siekti pelno. Tačiau ji tai turi daryti laikantis ekonomikos principų. Leidinyje „Verslo administravimas ir valdymas“

pabrėžiama, kad nuo verslininko iniciatyvos ir pastangų toleravimo bei gerbimo priklauso ir verslininkų verslumas. Verslininkas veikdamas civilizuotoje rinkoje bando suderinti naudos siekimą ir visuomenėje nepatenkinto poreikio tenkinimą. Taip pat teikia sampratą apie įmonę, kaip produkcijos gamintoją ir patarnavimų vykdytoją. Įmonių kuriamos paslaugos bei prekės prisideda prie kiekvieno iš mūsų materialinės padėties gerinimo, įvairesnių ir vis didėjančių poreikių tenkinimo būdų.

Pasaulyje organizacijų vadovais dirba milijonai vyrų ir moterų. Spręsdami kasdien vis naujas užduotis, jie nuolat susiduria su kliūtimis. Tačiau šiandien yra daug bbūdų šioms kliūtims išspręsti. Norint kad įmonė gerai veiktų, vadovai turėtų žinoti ką jie gamins, kam gamins, kokį kiekį ir tam, kad aplengvinti šias užduotis vadovai turėtų sudaryti gerą ir teisingą įmonės valdymo organizavimą.

Visos organizacijos turi asmenis, atsakingus u.ž tai, kad tikslai būtų pasiekti. Tai – vadovas – asmuo, atsakingas už tai, kad pastangos būtų nukreiptos organizacijos tikslams siekti. Vadovas vienoje organizacijoje gali būti matomas iš geros pusės, kitoje iš blogos, tačiau blogai valdoma organizacija gali iš viso žlugti.

Darbo oobjektas – AB „Panevėžio pienas“

Darbo tikslas – Įmonės charakterizavimas ir įvertinimas.

1. AB ,,PANEVĖŽIO PIENAS“ CHARAKTERISTIKA

“Panevėžio pienas” turi ilgametes pieno produktų gaminimo tradicijas. Pirmoji pieninė Panevėžyje įsteigta 1942 m., o akcine bendrove tapo 1995 m. Tai viena iš didžiausių ir mmoderniausių pieno produktų perdirbimo įmonių šalyje. Kiekvienais metais tam tikra lėšų dalis skiriama įrangos ir patalpų atnaujinimui bei modernizavimui, tačiau pagrindinės investicijos skiriamos naujausiems įrengimams ir pažangioms technologijoms įsigyti.

Įmonės tikslas – tenkinti vartotojų poreikius, gaminti aukštos kokybės saugius pieno produktus. Dirbant rinkos ekonomikos sąlygomis ir siekiant plėsti gaminamos produkcijos pardavimus, būtina užtikrinti ir nuolat gerinti produktų kokybę, kurti naujus, išskirtinius produktus. Todėl jau 1997 m. įmonėje pradėta diegti ir šiuo metu visiškai įdiegta rizikos veiksnių analizės svarbiuose valdymo taškuose (RVASVT) sistema. Praėjusiais metais atliktas sertifikacinis auditas ir įmonė sertifikuota pagal kokybės valdymo sistemą ISO 9001.

“Panevėžio pienas” išleidžiamų gaminių asortimentas siekia virš 90 pavadinimų: tai pasterizuotas pienas, grietinėlė, raugintas pienas, kefyras, jogurtas, grietinė, fermentinis, pelėsinis, sūryminis ir rūkytas sūriai, sviestas, varškė iir jos gaminiai, grūdėta varškė, valgomieji ledai. Virš 19 procentų produkcijos yra eksportuojama. Įmonėje gaminami produktai ne kartą yra gavę apdovanojimus įvairiose parodose (žiūrėti 2 priedą).

2. AB „PANEVĖŽIO PIENAS“ APLINKOS

2.1 Įmonės teisinė aplinka

AB ”Panevėžio pienas” atsižvelgia į Panevėžio miesto valdybos priimtus nutarimus, reguliuojančius licenzijų kainas ir kitus verslo vykdymo aspektus.

 Kauno pienas

 Mažeikių pieninė

 Pasvalio sūrinė

Kaip ir kiekviena įmonė taip ir „„Panevėžio pienas“ turi reaguoti į vyriausybės nutarimus, juridinius aktus, kurie skirstomi į:

 Aktai kurie apibrėžia konkurencines sąlygas,

 Aktai reguliuojantys konkurentų veiksmus

Aktai, reguliuojantys atskiras verslininkų veiksmų rūšis,

2.2. Konkurentai

AB “Panevėžio pienas ” pagrindinė konkurencija vyksta tik dėl vartotojo bei dėl darbo išteklių.

Svarbiausia šiai įmonei yra komercinė konkurencija – konkurencija dėl vartotojų.

Tačiau tiesioginiais konkurentais negalima laikyti visų, pieno įmonių, kurios priklauso AB „Pieno žvaigždės“. Taigi šios įmonės pagrindiniai konkurentai yra:

 UAB „Marijampolės pieno konservai“

 AB „Rokiškio sūris“

 AB „Žemaitijos pienas“

 UAB „Joniškio pienas“

Labai aukštas konkurencijos lygis yra dėl vartotojų. Konkurentai yra jau seniai įsitvirtinę rinkoje. Todėl tik įėjus į rinką, labai sunku gauti vartotojų pripažinimą.

AB “Panevėžio pienas” bandė įsitvirtinti rinkoje keisdama kainų politiką. Pirmiausia buvo reguliuojamas kainų dydis kaip kainų politikos priemonė. Tačiau, kaip parodė vėlesnis marketingo tyrimas, to nepakako. Rimtai apsvarsčius situaciją įmonės vadovybė nusprendė vykdyti aktyvią rėmimo politiką, bei taikyti įvairių nuolaidų sistemą.

2.3Įmonės ekonominė aplinka

Ekonomika yra sudėtinga ir dinamiška sistema. Ji vystosi pagal savo dėsnius, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, formuojant marketingo kompleksą.

AB “Panevėžio pienas“ ekonominė aplinka marketingo kompleksą daugiausia veikia per perkamosios galios svyravimą. Perkamoji galia labiausiai priklauso nuo pagrindinio faktori.o:

 Prekių kainų lygio.

Ekonominis vystimasis įmonėse vyksta ciklais, iš kurių kiekviename išskiriamos keturios fazės: krizė, depresija, pagyvėjimas ir pakilimas.

AB ““Panevėžio“ atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienoje fazėje pirkėjų elgesys yra skirtingas, todėl skirtinga turi būti ir marketingo veikla. Planuojant marketingo veiksmus, labai svarbu teisingai nustatyti, kokioje fazėje yra ekonomika ir kokios situacijos vystimosi perspektyvos. Didžiausias noras pirkti yra ekonomikos pakilimo fazėje. Kitose fazėse, ypač smukimo, pirkėjai linkę atsisakyti ne ypač būtiniausių pirkinių. Jie jaučiasi nesaugiai, todėl stengiasi taupyti.

Kylant kaupimo lygiui, mažesnė pajamų dalis lieka pirkimui, todėl mažėja perkamoji galia. Šioje situacijoje reikalingos aktyvesnės marketingo pastangos.

Taipogi AB “Panevėžio pienas” skiria lėšų iš biudžeto tradicinėms marketingo priemonėms: reklamai ir prezentacijų organizavimui, kainų nuolaidoms.

2.4Įmonės gamtinė aplinka

3. ĮMONĖS PLANAVIMO ĮVERTINIMAS

3.1 Trumpalaikiai tikslai ir planai

Trumpalaikiai tikslai ir planai atspindi tuos būtinus veiksmus ir pokyčius, kurie ilgalaikėje perspektyvoje lemia įmonės funkcinių strategijų ir ilgalaikių tikslų įgyvendinimą.

Jie būtų sekantys:

 Atlikti įmonės visų veiklos šakų ekonominę analizę finansų ir rinkodaros pjūviais pagal pagrindinius svertus. Komercijos/ekonomikos direktorius, pirminės informacijos padaliniai.

 Per ketvirtį atlikti personalo kvalifikacijos studiją, teisingai perskirstyti žmogiškuosius išteklius. Išorinė įmonė, ggeneralinio direktoriaus pavaduotojas.

 Per ketvirtį surasti pigių apyvartinių lėšų šaltinių kaip alternatyvą kreditinėms linijoms. Generalinis direktorius/ekonomikos direktorius.

 Pastoviai daryti spaudimą konkurentams, siūlant konsoliduoti pastangas. Generalinis/komercijos/ekonomikos direktoriai

3.2. Ilgalaikiai tikslai

1. Įvedinėti naujas ekonomiškai pagrįstas apdirbimo galimybes.

2. Kelti įmonės patirtį, apmokyti darbuotojus, sistemingai kaupti intelektualinį kapitalą.

Įmonės patirties išsaugojimas ir perdavimas – esminis išlaikyti vieną iš įmonės strateginių kompetencijų – kokybę ir darbo patirtį. Be to remiantis Lietuvos darbo rinkos pasiūlos kokybe ir kiekiu stiklo apdirbimo pramonės šakoje, tai yra būtinas veiksnys, apsirūpinant darbuotojais, bei mokant juos įmonės pastangomis, jos viduje.

3. Plėstis į tarptautines rinkas, ieškoti stambių partijų užsakovų.

išteklių efektingo valdymo patirtį.

4.ORGANIZACINĖ ĮMONĖS STUKTŪRA

. Šiuo metu tiriamąją įmonę valdo AB „Pieno žvaigždės“. „Panevėžio pienas“ yra vienas iš šios įmonės valdomų filialų.

AB “Panevėžio pienas” valdymo aukščiausiame lygmenyje yra BAPB adminisreacijos vadovas. Po to žemesnes pareigas užimantis direktorius. Jis kaip ir vyriausia finansistė yra tiesiogiai pavaldus administracijos vadovui. Žemesniame už direktorių lygmenyje yra jam tiesiogiai pavaldūs šie darbininkai – tai sekretorė mašininkė, komercijos skyriaus viršininkė, ekonomistas, vyriausias inžinierius, darbo saugos inžinierius, vyriausia finansistė, inžinierė technologė, gamybos vvedėjas, laboratorijos vedėja ir firminių parduotuvių. Komercijos skyriaus viršininkei yra pavaldūs – vadybininkas, tiekėjas, pagalbinių medžiagų ir žaliavų sandėlininkė, kuri taip pat yra pavaldi vyriausiajam inžinieriui, ir gatavos produkcijos sandėlininkė, kuriai pavaldūs yra sandėlininkas ir užsakymų priėmėja. Vyriausiajam inžinieriui taip pat yra pavaldūs energetikos – statybos inžinierius , inžinierius mechanikas, autotransporto inžinierius ir šaldymo ūkio inžinierius. Vyriausiajai finansistei yra pavaldi buhalterija ir vyr. finansistės pavaduotoja personalo apskaitininkė. Gamybos vedėjui yra pavaldūs gamybos meistrai ir apyvartinės taros sandėlininkė. Laboratorijos vedėjai yra ppavaldžios laborantės (žiūrėti 1 priedą).

5. ORGANIZACIJOS VALDŽIOS FORMOS IR VADOVAVIMO STILIAUS

ĮVERTINIMAS

5.1 Organizacijos vadovavimas

Paprastai vadovas turi valdžią keliems pavaldiniams, nes nuo jo priklauso jų atlyginimas, darbo užduotys, paaukštinimas, įgaliojimų išplėtimas. Bet kai kada pavaldiniai turi valdžią vadovui, nes jis priklauso nuo jų, kai reikia gauti informacijos sprendimams. Be pavaldinių valdžią vadovui gali turėti ir jo kolegos. Dėl to sumanus vadovas palaiko valdžios balansą ir vengia savo valdžią įgyvendinti vien tik oficialiais įsakymais.

Norint turėti valdžią, reikia kontroliuoti tai, kkas turi pavaldiniui reikšmės, nes žmonės svarsto, kas bus, kai jie vienaip ar kitaip elgsis. Yra penkios valdžios formos:

 Prievarta paremta valdžia.

 Atlyginimu paremta valdžia.

 Teise paremta valdžia.

 Pavyzdžio valdžia.

 Patyrimo valdžia.

5.2 Vadovavimo stilius

Vadovavimo stilius yra įprasta vadovo elgesio su pavaldiniu maniera norint daryti jam įtaką ir skatinti siekti organizacijos tikslų. Pagal tradicinę klasifikaciją valdymo stiliai gali būti:

• autokratinis;

• demokratinis;

• liberalus;

• orientuotas į gamybą;

• orientuotas į žmogų.

6. ORANIZACIJOS KONT.ROLĖS ĮVERTINIMAS

• Vidinė kontrolė (atlieka įmonės savininkas);

• Išorinė kontrolė (atlieka auditas);

• Valstybinė (atlieka valstybinės institucijos).

Kontrolės lygiai AB „ Panevėžio pienas“ įmonėje:

• Operacijų kontrolė (produkcijos,pirkimų,įrengimųeksploatacijos ir kokybės kontrolė).

• Elgesio kontrolė (darbuotojų veiklos priežiūra ir skatinimas gerai atlikti savo funkcijas).

• Finansų kontrolė (stebi organizacijos finansinius išteklius).

• Struktūros kontrolė (tikrina kaip organizacijos padaliniai atlieka savo funkcijas).

Šie kontrolės būdai ir lygiai padeda organizacijai adaptuotis pasikeitus sąlygoms; susitvarkyti su vidaus problemomis; minimizuoti sąnaudas.

7. ORGANIZACIJOS DARBO MOTYVACIJOS ĮVERTINIMAS

Mano analizuojamoje įmonėje vadovas:

• Susieja atlyginimą su darbo rezultatais;

• Aiškinasi, kokie veiksniai galėtų trukdyti atsilyginimo efektingumui;

• Užtikrina, kad reikalaujamieji darbo rezultatai būtų realiai pasiekiami.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Atlikus AB “Panevėžio pienas“ tam tikrą analizę, padarytos tokios išvados:

1. Organizacija – grupė žmonių, kurie sąmoningai derina savo veiklą, siekdami bendro tikslo ar tikslų;

2. Valdymas – organizacijos narių darbo planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė;

3. Kiekviena įmonė turi tam tikrą organizaciją, kurioje veikia žmonių grupė, kurios pagrindinis tikslas- bendrai siekti užsibrėžto tikslo, vesti įmonę link pelno siekimo, kad tas pelnas būtų kuo didesnis, kad tarpusavio santykiai neleistų priešingai mąstyti apie esama situacija, kad būtų bendrai siekiami tikslai.

4. Kaip ir kiekviena įmonė, tai ir AB „Panevėžio pienas“ prekyba stengiasi plėsti savo prekių asortimentą ieškodama naujų tiekėjų. Ji sąžiningai konkuruoja su kitomis įmonėmis.

5. Mūsų nuomone, pagrindinis sėkmingos veiklos garantas yra kvalifikuotas, bei draugiškas bendrovės kolektyvas;

Pasiūlymai:

1. Bendrovė galėtų skirti darbuotojams daugiau laisvalaikio, skirti daugiau premijų už puikiai atliktą darbą;

2. Priimti į darbą naujus darbuotojus, kad nereikėtų kkitiems darbuotojams atlikti nepriklausančio darbo;

3. Priimti į darbą jaunus, kupinus idėjų asmenis, stengtis kuo daugiau reklamuoti savo organizaciją, bei jos veiklą;

4. Ieškoti naujų klientų, bei partnerių ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir kitose pasaulio šalyse;

5. Patartina, kad įmonė turėtų gerinti marketingo veiklą.

LITERATŪRA

1. Neverauskas B., Rastenis J. „Vadybos pagrindai“, Kaunas *Technologija* 2001

2. V. Sūdžius. “Verslo administravimas ir valdymas”. Vilnius

3. Vadyba Lietuvoje 1818 – 1940m. – V.:1991.

4. www. pienas.lt

AB „Panevėžio pienas“

organizacinė struktūra

1 priedas

TURINYS

ĮVADAS…………………………3

1. AB „PANEVĖŽIO PIENAS“CHARAKTERISTIKA………………..4

2. AB „PANEVĖŽIO. PIENAS“ APLINKOS…………………….4

2.1. Įmonės teisinė aplinka…………………………4

2.2. Konkurentai…………………………5

2.3. Įmonės ekonominė aplinka…………………………5

2.4. Įmonės gamtinė aplinka…………………………6

3. ĮMONĖS PLANAVIMO ĮVERTINIMAS……………………..6

3.1. Trumpalaikiai tikslai ir planai…………………………6

3.2. Ilgalaikiai tikslai…………………………7

4. ORGANIZACINĖ ĮMONĖS STRUKTŪRA…………………….8

5. ORGANIZACIJOS VALDŽIOS FORMOS IR VADOVAVIMO STILIAUS ĮVERTINIMAS…………………………8

5.1. Organizacijos vadovavimas…………………………8

5.2. Vadovavimo stilius…………………………9

6. ORGANIZACIJOS KONTROLĖS ĮVERTINIMAS…………………10

7. ORGANIZACIJOS DARBO MOTYVACIJOS ĮVERTINIMAS……………10

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI…………………………11

LITERATŪRA…………………………12

PRIEDAI…………………………13

ĮVADAS

Kiekvienos šiuolaikinės įmonės misija – siekti pelno. Tačiau ji tai turi daryti laikantis ekonomikos principų. Leidinyje „Verslo administravimas ir valdymas“ pabrėžiama, kad nuo verslininko iniciatyvos ir pastangų toleravimo bei gerbimo priklauso ir verslininkų verslumas. Verslininkas veikdamas civilizuotoje rinkoje bando suderinti naudos siekimą ir visuomenėje nepatenkinto poreikio tenkinimą. Taip pat teikia sampratą apie įmonę, kaip produkcijos gamintoją ir patarnavimų vykdytoją. Įmonių kuriamos paslaugos bei prekės prisideda prie kiekvieno iš mūsų materialinės padėties gerinimo, įvairesnių ir vis didėjančių poreikių tenkinimo būdų.

Pasaulyje organizacijų vadovais dirba milijonai vyrų ir

moterų. Spręsdami kasdien vis naujas užduotis, jie nuolat susiduria su kliūtimis. Tačiau šiandien yra daug būdų šioms kliūtims išspręsti. Norint kad įmonė gerai veiktų, vadovai turėtų žinoti ką jie gamins, kam gamins, kokį kiekį ir tam, kad aplengvinti šias užduotis vadovai turėtų sudaryti gerą ir teisingą įmonės valdymo organizavimą.

Visos organizacijos turi asmenis, atsakingus už tai, kad tikslai būtų pasiekti. Tai – vadovas – asmuo, atsakingas už tai, kad pastangos būtų nukreiptos organizacijos tikslams siekti. Vadovas vienoje organizacijoje gali būti mmatomas iš geros pusės, kitoje iš blogos, tačiau blogai valdoma organizacija gali iš viso žlugti.

Darbo objektas – AB „Panevėžio pienas“

Darbo tikslas – Įmonės charakterizavimas ir įvertinimas.

1. AB ,,PANEVĖŽIO PIENAS“ CHARAKTERISTIKA

“Panevėžio pienas” turi ilgametes pieno produktų gaminimo tradicijas. Pirmoji pieninė Panevėžyje įsteigta 1942 m., o akcine bendrove tapo 1995 m.. Tai viena iš didžiausių ir moderniausių pieno produktų perdirbimo įmonių šalyje. Kiekvienais metais tam tikra lėšų dalis skiriama įrangos ir patalpų atnaujinimui bei modernizavimui, tačiau pagrindinės investicijos skiriamos naujausiems įrengimams iir pažangioms technologijoms įsigyti.

Įmonės tikslas – tenkinti vartotojų poreikius, gaminti aukštos kokybės saugius pieno produktus. Dirbant rinkos ekonomikos sąlygomis ir siekiant plėsti gaminamos produkcijos pardavimus, būtina užtikrinti ir nuolat gerinti produktų kokybę, kurti naujus, išskirtinius produktus. Todėl jau 1997 m. įįmonėje pradėta diegti ir šiuo metu visiškai įdiegta rizikos veiksnių analizės svarbiuose valdymo taškuose (RVASVT) sistema. Praėjusiais metais atliktas sertifikacinis auditas ir įmonė sertifikuota pagal kokybės valdymo sistemą ISO 9001.

“Panevėžio pienas” išleidžiamų gaminių asortimentas siekia virš 90 pavadinimų: tai pasterizuotas pienas, grietinėlė, raugintas pienas, kefyras, jogurtas, grietinė, fermentinis, pelėsinis, sūryminis ir rūkytas sūriai, sviestas, varškė ir jos gaminiai, grūdėta varškė, valgomieji ledai. Virš 19 procentų produkcijos yra eksportuojama. Įmonėje gaminami produktai ne kartą yra gavę apdovanojimus įvairiose parodose (žiūrėti 2 priedą).

2. AB „PANEVĖŽIO PIENAS“ APLINKOS

2.1 Įmonės teisinė aplinka

AB ”Panevėžio pienas” atsižvelgia į Panevėžio miesto valdybos priimtus nutarimus, reguliuojančius licenzijų kainas ir kitus verslo vykdymo aspektus.

Šiuo metu AB „Panevėžio pienas“ priklauso AB „Pieno žvaigždės“. Tiriamoji įmonė yra viena iš „Pieno žvaigždžių“ ffilialų. AB „Pieno žvaigždės“ priklauso šios įmonės:

 Kauno pienas

 Mažeikių pieninė

 Pasvalio sūrinė

Kaip ir kiekviena įmonė taip ir „Panevėžio pienas“ turi reaguoti į vyriausybės nutarimus, juridinius aktus, kurie skirstomi į:

 Aktai kurie apibrėžia konkurencines sąlygas,

 Aktai reguliuojantys konkurentų veiksmus

Aktai, reguliuojantys atskiras verslininkų veiksmų rūšis,

2.2. Konkurentai

AB “Panevėžio pienas ” pagrindinė konkurencija vyksta tik dėl vartotojo bei dėl darbo išteklių.

Svarbiausia šiai įmonei yra komercinė konkurencija – konkurencija dėl vartotojų.

Tačiau tiesioginiais konkurentais negalima laikyti visų, pieno įmonių, kurios priklauso AB „Pieno žvaigždės“. Taigi šios įįmonės pagrindiniai konkurentai yra:

 UAB „Marijampolės pieno konservai“

 AB „Rokiškio sūris“

 AB „Žemaitijos pienas“

 UAB „Joniškio pienas“

Labai aukštas konkurencijos lygis yra dėl vartotojų. Konkurentai yra jau seniai įsitvirtinę rinkoje. Todėl tik įėjus į rinką, labai sunku gauti vartotojų pripažinimą.

AB “Panevėžio pienas” bandė įsitvirtinti rinkoje keisdama kainų politiką. Pirmiausia buvo reguliuojamas kainų dydis kaip kainų politikos priemonė. Tačiau, kaip parodė vėlesnis marketingo tyrimas, to nepakako. Rimtai apsvarsčius situaciją įmonės vadovybė nusprendė vykdyti aktyvią rėmimo politiką, bei taikyti įvairių nuolaidų sistemą.

2.3Įmonės ekonominė aplinka

Ekonomika yra sudėtinga ir dinamiška sistema. Ji vystosi pagal savo dėsnius, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, formuojant marketingo kompleksą.

AB “Panevėžio pienas“ ekonominė aplinka marketingo kompleksą daugiausia veikia per perkamosios galios svyravimą. Perkamoji galia labiausiai priklauso nuo pagrindinio faktorio:

 Prekių kainų lygio.

Ekonominis vystimasis įmonėse vyksta ciklais, iš kurių kiekviename išskiriamos keturios fazės: krizė, depresija, pagyvėjimas ir pakilimas.

Kylant kaupimo lygiui, mažesnė pajamų dalis lieka ppirkimui, todėl mažėja perkamoji galia. Šioje situacijoje reikalingos aktyvesnės marketingo pastangos.

Taipogi AB “Panevėžio pienas” skiria lėšų iš biudžeto tradicinėms marketingo priemonėms: reklamai ir prezentacijų organizavimui, kainų nuolaidoms.

2.4Įmonės gamtinė aplinka

3. ĮMONĖS PLANAVIMO ĮVERTINIMAS

3.1 Trumpalaikiai tikslai ir planai

Trumpalaikiai tikslai ir planai atspindi tuos būtinus veiksmus ir pokyčius, kurie ilgalaikėje perspektyvoje lemia įmonės funkcinių strategijų ir ilgalaikių tikslų įgyvendinimą.

Jie būtų sekantys:

 Atlikti įmonės visų veiklos šakų ekonominę analizę finansų ir rinkodaros pjūviais pagal pagrindinius svertus. Komercijos/ekonomikos direktorius, pirminės informacijos padaliniai.

 Per ketvirtį atlikti personalo kvalifikacijos studiją, teisingai perskirstyti žmogiškuosius išteklius. Išorinė įmonė, generalinio direktoriaus pavaduotojas.

 Per ketvirtį surasti pigių apyvartinių lėšų šaltinių kaip alternatyvą kreditinėms linijoms. Generalinis direktorius/ekonomikos direktorius.

 Pastoviai daryti spaudimą konkurentams, siūlant konsoliduoti pastangas. Generalinis/komercijos/ekonomikos direktoriai

3.2. Ilgalaikiai tikslai

1. Įvedinėti naujas ekonomiškai pagrįstas apdirbimo galimybes.

Nuolatinė įmonės galimybių plėtra – patrauklumo klientams, tiek iindividualiems užsakovams, tiek stambiems gamintojams, garantija. Taip pat, įmonė pirmoji įvedusi inovacijas į rinką, dažniausiai tampa dominuojančia arba net vienvalde tame rinkos segmente visą įvedimo laikotarpį ir gauna didžiausias pirmines pelno maržas. Įsijungus konkurentams įmonei neretai tenka rinkos segmento valdytojo pranašumas.

2. Kelti įmonės patirtį, apmokyti darbuotojus, sistemingai kaupti intelektualinį kapitalą.

3. Plėstis į tarptautines rinkas, ieškoti stambių partijų užsakovų.

4.ORGANIZACINĖ ĮMONĖS STUKTŪRA

Šiuo metu tiriamąją įmonę valdo AB „Pieno žvaigždės“. „Panevėžio pienas“ yra vienas iš šios įmonės valdomų filialų.

komercijos skyriaus viršininkė, ekonomistas, vyriausias inžinierius, darbo saugos inžinierius, vyriausia finansistė, inžinierė technologė, gamybos vedėjas, laboratorijos ve.dėja ir firminių parduotuvių. Komercijos skyriaus viršininkei yra pavaldūs – vadybininkas, tiekėjas, pagalbinių medžiagų ir žaliavų sandėlininkė, kuri taip pat yra pavaldi vyriausiajam inžinieriui, ir gatavos produkcijos sandėlininkė, kuriai pavaldūs yra sandėlininkas ir užsakymų priėmėja. Vyriausiajam inžinieriui taip pat yra pavaldūs energetikos – statybos inžinierius , inžinierius mechanikas, autotransporto inžinierius ir šaldymo ūkio inžinierius. Vyriausiajai finansistei yra pavaldi buhalterija ir vyr. finansistės pavaduotoja personalo aapskaitininkė. Gamybos vedėjui yra pavaldūs gamybos meistrai ir apyvartinės taros sandėlininkė. Laboratorijos vedėjai yra pavaldžios laborantės (žiūrėti 1 priedą).

5. ORGANIZACIJOS VALDŽIOS FORMOS IR VADOVAVIMO STILIAUS

ĮVERTINIMAS

5.1 Organizacijos vadovavimas

Vadovavimas yra labai svarbi organizacijos valdymo funkcija. Jis glaudžiai sieja vadovą su visais kitais jam dirbančiais žmonėmis. VVadovai ketina įtikinti kitus telktis ir kartu siekti rezultatų, aiškėjančių iš planavimo ir organizavimo. Vadovavimas – grupės ar kitos visos organizacijos narių veiklos nukreipimas, įtakos darymas, siekiant atlikti būtinas užduotis.

Paprastai vadovas turi valdžią keliems pavaldiniams, nes nuo jo priklauso jų aatlyginimas, darbo užduotys, paaukštinimas, įgaliojimų išplėtimas. Bet kai kada pavaldiniai turi valdžią vadovui, nes jis priklauso nuo jų, kai reikia gauti informacijos sprendimams. Be pavaldinių valdžią vadovui gali turėti ir jo kolegos. Dėl to sumanus vadovas palaiko valdžios balansą ir vengia savo valdžią įgyvendinti vien tik oficialiais įsakymais.

Norint turėti valdžią, reikia kontroliuoti tai, kas turi pavaldiniui reikšmės, nes žmonės svarsto, kas bus, kai jie vienaip ar kitaip elgsis. Yra penkios valdžios formos:

 Prievarta paremta valdžia.

 Atlyginimu paremta valdžia.

 Teise paremta valdžia.

 Pavyzdžio valdžia.

 Patyrimo valdžia.

AB „Panevėžio pienas“ vyrauja teise paremta valdžia. Šią valdžios formą įmonėje vertinu teigiamai.Teise paremta valdžia- Darbuotojai įsitikinę, kad vadovas turi teisę duoti įsakymus, o jo pareiga juos vykdyti. Tikra teisinė valdžia yra tada, kai pavaldinys klauso vadovo tik todėl, kkad jis yra aukštesnėje hierarchijos pakopoje. Darbuotojas vykdo įsakymus, nes patirtis rodo, jog paklusnumu patenkins savo reikmes.

5.2 Vadovavimo stilius

Vadovavimo stilius yra įprasta vadovo elgesio su pavaldiniu maniera norint daryti jam įtaką ir skatinti siekti organizacijos tikslų. Pagal tradicinę klasifikaciją valdymo stiliai gali būti:

• autokratinis;

• demokratinis;

• liberalus;

• orientuotas į gamybą;

• orientuotas į žmogų.

6. ORANIZACIJOS KONTROLĖS ĮVERTINIMAS

• Vidinė kontrolė (atlieka įmonės savininkas);

• Išorinė kontrolė (atlieka auditas);

• Valstybinė (atlieka valstybinės institucijos).

Kontrolės lygiai. AB „ Panevėžio pienas“ įmonėje:

• Operacijų kontrolė (produkcijos,pirkimų,įrengimųeksploatacijos ir kokybės kontrolė).

• Elgesio kontrolė (darbuotojų veiklos priežiūra ir skatinimas gerai atlikti savo funkcijas).

• Finansų kontrolė (stebi organizacijos finansinius išteklius).

• Struktūros kontrolė (tikrina kaip organizacijos padaliniai atlieka savo funkcijas).

Šie kontrolės būdai ir lygiai padeda organizacijai adaptuotis pasikeitus sąlygoms; susitvarkyti su vidaus problemomis; minimizuoti sąnaudas.

7. ORGANIZACIJOS DARBO MOTYVACIJOS ĮVERTINIMAS

Mano analizuojamoje įmonėje vadovas:

• Susieja atlyginimą su darbo rezultatais;

• Aiškinasi, kokie veiksniai galėtų trukdyti atsilyginimo efektingumui;

• Užtikrina, kad rreikalaujamieji darbo rezultatai būtų realiai pasiekiami.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Atlikus AB “Panevėžio pienas“ tam tikrą analizę, padarytos tokios išvados:

1. Organizacija – grupė žmonių, kurie sąmoningai derina savo veiklą, siekdami bendro tikslo ar tikslų;

2. Valdymas – organizacijos narių darbo planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė;

3. Kiekviena įmonė turi tam tikrą organizaciją, kurioje veikia žmonių grupė, kurios pagrindinis tikslas- bendrai siekti užsibrėžto tikslo, vesti įmonę link pelno siekimo, kad tas pelnas būtų kuo didesnis, kad tarpusavio santykiai neleistų priešingai mąstyti apie esama situacija, kad būtų bendrai siekiami tikslai.

4. Kaip ir kiekviena įmonė, tai ir AB „Panevėžio pienas“ prekyba stengiasi plėsti savo prekių asortimentą ieškodama naujų tiekėjų. Ji sąžiningai konkuruoja su kitomis įmonėmis.

5. Mūsų nuomone, pagrindinis sėkmingos veiklos garantas yra kvalifikuotas, bei draugiškas bendrovės kolektyvas;

Pasiūlymai:

1. Bendrovė galėtų skirti darbuotojams daugiau laisvalaikio, skirti daugiau premijų už puikiai atliktą darbą;

2. Priimti į darbą naujus darbuotojus, kad nereikėtų kitiems darbuotojams atlikti nepriklausančio darbo;

3. Priimti į darbą jaunus, kupinus idėjų asmenis, stengtis kuo daugiau reklamuoti savo organizaciją, bei jos veiklą;

4. Ieškoti naujų klientų, bei partnerių ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir kitose pasaulio šalyse;

5. Patartina, kad įmonė turėtų gerinti marketingo veiklą.

LITERATŪRA

1. Neverauskas B., Rastenis J. „Vadybos pagrindai“, Kaunas *Technologija* 2001

2. V. Sūdžius. “Verslo administravimas ir valdymas”. Vilnius

3. Vadyba Lietuvoje 1818 – 1940m. – V.:1991.

4. www. pienas.lt

AB „Panevėžio pienas“

organizacinė struktūra

1 priedas.