Įmonės prekės politika
TURINYS
ĮVADAS…………………………4
1. PREKĖ…………………………5
1.1.Prekių klasifikavimas………………………..7
1.1.1.Prekių klasifikavimas pagal pirkimo būdą……………….7
1.1.2.Prekių grupavimas pagal naudojimo požymius……………….8
1.1.3.Prekių pasirinkimo kriterijai……………………8
1.2.Prekės ženklas…………………………10
1.2.1.Motininis prekės ženklas……………………..12
1.3.Prekės gyvavimo ciklas…………………………13
2. UAB “NORFOS MAŽMENA” PREKIŲ GAUSA………………15
2.1.Prekių grupavimas…………………………16
2.2.”Norfos” prekės ženklas………………………17
2.3.Prekės gyvavimo ciklo reikšmė įmonei………………….19
IŠVADOS…………………………21
LITERATŪRA…………………………22ĮVADAS
Šiuolaikinėje rinkoje tikrai gausu įvairių prekių ir paslaugų. Bet augantis vartotojų apetitas, dideliu greičiu besivystanti technologinė pažanga ir auganti konkurencija vis sparčiau skatina įmones kurti naujus produktus bei paslaugas, kad patenkintų vartotojų poreikius. Bet sėkmingai įvedusi naują prekę į rinką, įmonei labai svarbu žinoti jos gyvavimo ciklą, jį sudarančius etapus. Mažmeninės pprekybos vartotojų sprendimo priėmimo proceso analizavimas ir pažinimas yra aktuali šių dienų tema kiekvienai rinkos sąlygomis veikiančiai įmonei, nes, esant didelei konkurencijai, kiekvienam pardavėjui yra aktualu žinoti priežastis, skatinančias vartotoją įsigyti tik jų siūlomas prekes bei įsigyjimo sprendimo etapus, leidžiančius įsigilinti į vartotojų elgseną ir pasirinkimą nulemiančias produkto bei jį lydinčių paslaugų savybes, privalumus. Žinant lengviau formuoti reklaminę strategiją.
Tyrimo problema. Rinkos sąlygomis pradeda galioti nuostata, kad prekės pardavimas tampa svarbesniu ir vis sudėtingesniu reiškiniu nei jos sukūrimas ir ppagaminimas. Reikėtų atkreipti dėmesį, jog norint pelningai parduoti prekę, reikia pirma išanalizuoti kokių prekių reikia vartotojui, kokiame prekių gyvavimo cikle bus pasiekta didesnė nauda ir kaip atskirti prekes viena nuo kitos.
Tyrimo tikslas. Išnagrinėti kas tai yra prekė, bei paliesti kkeletą temų tiesiogiai turinčių įtaką prekių politikai.
Tyrimo uždaviniai.
1. Išnagrinėti kas tai yra prekė;
2. Remiantis teorinėmis nuostatomis pateikti prekių klasifikavimo būdus;
3. Kas tai yra prekės ženklas?
4. Išanalizuoti prekių gyvavimo ciklą.
Tyrimo objektas – sparčiai besivystančios UAB „Norfos mažmena“ prekinis ženklas ir šios įmonės asortimentas.1. PREKĖ
Visi gerai žino, kas tai yra prekė (1.1.pav.) – kad tai yra daiktas ar paslauga, kurie gali būti parduodami rinkoje tenkinti kieno nors norus ar poreikius. Moksliškiau, tai rinkodaros komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, susijusius su pardavimo objekto kūrimu bei keitimu. Tačiau marketinge šio paprasto supratimo nepakanka; čia būtina prekę išanalizuoti giliau. Ši išsami analizė reikalinga tam, kad išsiaiškinti, kas būtent skatina pirkti ir vartoti prekes. Vartotojus domina būtent tai, kaip viena ar kita prekė sugebės patenkinti jų poreikius, kkokią jie gaus iš tų prekių naudą.
Tad prekė – tai įvairiausių savybių rinkinys, galintis patenkinti vartotojo poreikius. Kai tarp šių savybių įsiterpia daug pardavėjo veiksmų, prekė ima virsti neapčiuopiama paslauga.Tačiau savo pagrindiniu bruožu – sugebėjimu patenkinti poreikius – jos niekuo nesiskiria nuo įprastų, fiziškai apčiuopiamų prekių. Beveik visuomet prekėje slypi ir kitų, vien protu suvokiamų dalykų. Dėl to marketingo moksle įprasta skirti lyg ir kelis prekės „sluoksnius“ (Urbonavičius S., 1995). Yra skiriami trys prekių „sluoksniai“ (1.2.pav.):
1. Pirminė arba „gryna“ prekė
2. „Apčiuopiama“ prekė
3. „Išplėsta“ pprekė
„Gryna“ prekė (angl. Core product ) – tai pačios pagrindinės prekės savybės, atspindinčios prekės paskirtį.Visos konkrečios prekės savybės derinamos prie šio pagrindinio tikslo, esmės. Pavyzdžiui, svarbiausia telefono paskirtis – palaikyti ryšį su aplinkiniu pasauliu, lemputės – skleisti šviesą, muilo – nuplauti nešvarumus. Bet nėra tokių prekių, kurios turėtų tik pačią esmę. Drauge atsiranda tam tikrų apčiuopiamų savybių, kurios priskiriamos antrąjam prekės lygmeniui.
„Apčiuopiama“prekė (angl. Tangible product ) apima jos formą, svorį, spalvą, kvapą, technines charakteristikas, tai viskas , ką apie ją galima sužinoti jutimo organais. Nuo šių savybių priklauso, kiek gera yra ir ta „gryna“ prekė, kaip pajėgia patenkinti poreikius.
Trečiąjam lygmeniui – „išplėstai“ prekei (angl. Augmented product ) – priskiriamos savybės, kurių vizualiai pastebėti neįmanoma, jos suvokiamos tik protu. Šiam lygmeniui galima priskirti prekės vardą ir su juo susijusį prestižą, įvairias garantijas, techninio aptarnavimo sąlygas bei įvairias prekę lydinčias pardavėjo paslaugas: įpakavimą, pristatymą, patarimus ir kt. Būtent „išplėstos“ prekės savybės dažniausiai nulemia pirkėjo pasirinkimą pirkti vieną ar kitą konkuruojančią prekę.
Taigi, rinkodaros specialistui prekė – tai ištisa veiklos sritis, kurią galima ir būtina gerai pažinti, tobulai valdyti ( Urbonavičius S.,1995). Rinkodaros specialistai priima sprendimus, keičiančius visų trijų prekės „sluoksnių“ savybes. Kadangi prekė gali turėti įvairių paslaugos, daiktinės prekės ar jų jjunginio savybių, verslininkas turi galvoti apie prekę kaip apie visų šių savybių visumą ir apie tai, kaip, kokius ir kokių gyventojų grupių norus bei poreikius ši prekė yra skirta tenkinti .
Atsakyti į klausimą, kas yra prekė, nėra paprasta. Siaurąja prasme galėtume teigti, jog prekė yra apčiuopiamų požymių rinkinys. Prekę perkantis pirkėjas iš esmės perka pardavėjo siūlomą poreikio patenkinimą .
.
1.1. PREKIŲ KLASIFIKAVIMAS
Galvodami apie prekes, žmonės jas nuolat vienaip ar kitaip grupuoja. Dažniausiai tai vyksta tarsi savaime, be specialių pastangų. Pakanka elementarių žinių ir trupučio patirties, kad pirkėjas grietinės ieškotų tarp kitų pieno produktų, o žodyno – knygyne. Lygiai taip pat pirkėjas gali surūšiuoti prekes į „geras“ ir „blogas“, „mažas“ ir „dideles“ , „lengvas“ ir „sunkias“ ir t.t. Pardavėjui svarbi pirkėjų nuomonė, tad reikia gerai perprasti ir jų naudojamus įvairiausius prekių rūšiavimo būdus. Tiesa, „vartotojiškas“ skirstymas nebūtinai turi sutapti su prekių klasifikatoriuose pateikiama tvarka.
Pramoniniai klasifikatoriai sudaromi daugiau pagal technines prekių savybes, jų technologinį giminiškumą. O vartotojui ne .visuomet svarbu žinoti, kas yra, pavyzdžiui neaustinės medžiagos ir ar trikotažas priklauso šiai grupei.
Kiekvieną prekių grupę vartotojai dar linkę skirstyti pagal kokybę. Apie kokybę sprendžiama ir apie šalį, kurioje prekė pagaminta. Ir pagal ją gaminusią ar parduodančią firmą
Šiuolaikiniam marketingo mokslui yra žinoma keletas prekių sskirstymo į grupes požymių, kurie padeda verslo vadovams ir specialistams rengti ir įgyvendinti marketingo planus. Apžvelkime kai kuriuos rinkai būdingus prekių grupavimo pagal jų pirkimą ir naudojimą požymius ( Rudzevičius J., 2003).
1.1.1 Prekių klasifikavimas pagal pirkimo būdą (1.1.1.3.pav.)
Patogiai įsigyjamos prekės – jas pirkėjas stengiasi įsigyti sugaišdamas kuo mažiau laiko ir be didesnių pastangų:
kasdienės – įprastos ir vartotojui gerai pažįstamos;
impulso – perkamos dėl staiga atsiradusio ir paprastai gana trumpalaikio poreikio. Pirkti impulso prekes gali paskatinti pirkti patrauklus jų įpakavimas ar įdomus išdėstymas lentynoje, kainų nuolaidos ar kito pirkėjo pavyzdys.
katastrofinės – vartotojui jų prireikia dėl netikėtų įvykių ( gali tekti kreiptis į stomatologą, autoservisą).
Pasirenkamos prekės – vartotojas pasirenka jam labiau prieinamą variantą, iš kelių tos pačios grupės prekių:
pagal kainą,
ne pagal kainą.
Specialios prekės:
didelio lojalumo,
retai perkamos – jos perkamos tik esant būtinumui ( skėtis- pradėjus lyti, vaistai –suskaudus).
Neieškomos prekės:
nežinomos –vartotojas nėra apie ją nieko girdėjęs;
ne nuolat reikalingos – nereikalauja dažno jų pirkimo ar naudojimo.
1.1.2. Prekių grupavimas pagal naudojimo požymius ( 1.1.2.4. pav.)
Laisvai parduodamos ir Deficitinės prekės
Yra pakankamas kiekis planingainaudojamos
Daiktinės prekės ir Paslaugos Taip pat nematerialios prekės
Turi apčiuopiamą pavidalą Neturi daiktinio pavidalo Konsultacijos, idėjos, patentai
Vartojimo ir Gamybinės paskirties
Skirtos asmeniniams poreikiams tenkinti Skirtos kitų daiktinių prekių gamybai
Vienkartinio vartojimo ir Naudojimo prekės
Suvartojamos per vieną kartą (pvz.,maistas) Skirtos
daugkartiniam naudojimui
Viešojo ir Privataus naudojimo
Negali būti naudojamos tik vieno asmens. Gali būti naudojamos tik vieno asmens.
Šias prekes siūlo visuomeninio ir Šias prekes dažniausiai gamina verslo
privataus ūkio įmonės. Įmonės.
Nominalios ir Realios prekės
Vienarūšės ir Įvairiarūšės prekės
Laikomos vienodomis Laikomos įvairiarūšėmis
Pakeičiamos ir Viena kitą papildančios prekės
Tarpusavyje pakeičiamos( pvz.dešra Be kitos prekės yra bevertės (pvz.,
ar sūris naudojami sumuštiniams) žiebtuvėlis be baterijų ).
Pateiktos prekių kvalifikacijos nors ir leidžia tam tikrais aspektais apibūdinti prekybos įmonės asortimentą, tačiau yra nepakankamai konkrečios, kad jomis rremiantis galima būtų valdyti asortimentą, t.y. jį analizuoti, planuoti bei kontroliuoti (Pajuodis A., 2005)..1.1.3.Prekių pasirinkimo kriterijai
Daugeliui prekybos šakų būdinga tai, kad nepaprasta gaminamų prekių įvairovė turi būti patalpinta ribotuose prekybos plotuose ir nedidelį apyvartinį kapitalą turinčiose įmonėse.
Todėl sprendimą už ar prieš naujos prekės įtraukimą į asortimentą būtina priimti remiantis kiekybiniais ir kokybiniais kriterijais ( Pajuodis A.,2005) .
Pardavimo kriterijų atitikimas:
Poreikis;
Konkurentai;
Į vartotojus nukreipti tiekėjų veiksmai.
Įmonės prekių pirkimo kriterijų atitikimas.
Kiekybiniai ir ekonominiai kriterijai:
Tiesioginė ir netiesioginė įtaka prekių apyvartai;
Tiesioginė ir netiesioginė įtaka ssąnaudoms;
Nuolaidos, pelnas;
Išteklių panaudojimas.
Marketingo panaudojimo kriterijai:
Asmeninio konsultavimo reikalingumas;
Reklamos reikalingumas;
Kainų lygis;
Kokybės lygis;
Prekės priežiūros reikalavimai;
Naudojamų pardavimo metodų atlikimas.
1.2. PREKĖS ŽENKLAS
Niekas nežino, kas sukūrė pirmąjį ženklą. Tačiau nuo senų laikų žmonės naudojo ženklus įvairiems tikslams. Pavyzdžiui, Kinijoje jau 5000 m. pr. m. e. žiesdavo mmolinius indus, ant kurių įspausdavo valdančiojo imperatoriaus ir gamintojo vardus, prekės pagaminimo vietą.
Patys pirmieji prekių ženklai, kaip taisyklė, buvo vaizdiniai, nes daugelis žmonių tuo metu nemokėjo skaityti. Žodiniai ženklai atsirado vėliau, tačiau mūsų laikais tokie ženklai sudaro didesniąją dalį. Iš pradžių, žodiniai ženklai daugiausia buvo sudaryti iš gamintojų arba kompanijų vadovų asmenvardžių. Tačiau asmenvardžių ėmė trūkti, dėl jų susiginčydavo giminaičiai ar bendrapavardžiai. Tada dažniau imta naudoti įvairius bendrinius žodžius, o vėliau – pradėta kurti naujus žodžius.
Prekių ženklas – tai simbolis, kuris padeda atskirti vieno gamintojo ar įmonės prekes ar paslaugas nuo kitų gamintojų prekių ar paslaugų.
Būtent, prekės ženklas gali:
Apginti nuo nesąžiningos konkurencijos;
Firmos ženklo panaudojimas vartotojo interesams yra neleistinas dalykas ir už tai reikia atsakyti pagal įstatymą;
Vartotojo sąmonėje prekės žženklas – tai pakankamai aukštos kokybės garantija;
Gražus, vizualiai patrauklus ženklas padidina estetinę prekės vertę.
Taigi, pagrindinė prekių ženklo funkcija – tai prekės šaltinio identifikavimas. Vaizdingiau būtų galima pasakyti, kad prekių ženklai – tai kalba, kuria gamintojai kalbasi su vartotojais. Kartais ženklai tampa taip gerai žinomais ir prie jų taip priprantama, kad mums net nereikia naudoti daikto pavadinimo, o tik ženklą, kuris jį žymi. Prekės ženklai skirstomi į tris svarbiausias grupes: vaizduojamieji, žodiniai ir mišrūs ( 1.2.5. pav.).
Labai dažnai prekių žženklas – tai anoniminis prekės šaltinio identifikatorius. Vartotojai net negali pasakyti, kaip vadinasi įmonė, kuriai priklauso ženklas. Egzistuoja nemažai atvejų, kai prekių ženklas turėdavo tokį pasisekimą, kad įmonė nuspręsdavo pakeisti savo pirminį pavadinimą į naująjį, t.y., prekių ženklas tapdavo naujuoju įmonės pavadinimu.
Antroji prekių ženklo funkcija – užtikrinti prekės ar paslaugos kokybę. Jei vartotojas yra patenkintas kokybe, jis greičiausiai ateityje vėl norės įsigyti tą pačią prekę, būdamas tikru, kad gaus tą pačią kokybę.
Trečioji funkciją, kuria ženklas atlieka po to, kai jau įgyja tam tikrą reputaciją tarp vartotojų – tai reklaminė priemonė, kuri užtikrina rinkos nišą naujai pasirodžiusiai prekei. Dažnai vartotoją su kai kuriais prekių ženklais sieja emocinis ryšys bei ypatingas pasitikėjimas.
Nors prekių ženklas, kaip ir kitokios formos intelektinė nuosavybė, nėra daiktas, jis turi savo vertę. Iš pradžių, ši vertė tolygi registravimo išlaidoms. Vėliau, kai ženklas įgyja reputaciją, jo vertė gali išaugti. Kai kuriais atvejais, prekių ženklo vertė yra didesnė už kitų įmonės aktyvų vertę. Patys brangiausi pasaulyje prekių ženklai įkainoti milijardais dolerių.
Prekių ženklo savininkas įgyja teises į ženklą jį įregistruodamas.
Lietuvoje nuolat augantis vartotojų dėmesys prekės že.nklams verčia verslininkus imtis aktyvių veiksmų juos įtvirtinti ir palaikyti. Žinomas prekės ženklas – itin svarbus ginklas konkurencinėje kovoje, tačiau siekiant populiarumo greitų rrezultatų tikėtis neverta.
Pagrindinės prekių ženklo funkcijos – suteikti galimybę vartotojui atskirti prekių gamintoją ar paslaugų teikėją, tikintis tam tikros prekių ar paslaugų kokybės, bei reklamuoti gamintoją, jo prekes. Tai yra, padėti sukurti firmos įvaizdį ir susijusios su realizuojamų prekių ( ar paslaugų ) atskyrimu, jų kilme, vieta rinkoje, reklama. Prekybos ir pramonės įmonių savininkai supranta, kad prekių ženklas yra turtas.
„Investuoti į prekės ženklų populiarumą tenka kryptingai ir ilgai. Tai toli gražu ne mėnesio ar metų darbas. Tačiau ir šių investicijų grąža dažniausiai būna ilgalaikė”, – teigia natūralią kosmetiką gaminančios bendrovės „Biok” direktorius Gintaras Gavėnas. Taip pat reikia rūpintis, kad prekių ženklai būtų matomi žmonėms ne tik parduotuvėse: ant maišelių, įvairių renginių metu, televizijos laidose. Pasak G.Gavėno, svarbu ir tai, kad visi bendrovės darbuotojai būtų nusiteikę įvairiausiose situacijose – net ir ne darbo metu – propaguoti produktus.
Teisingai plėtojant prekių ženklo rinkodarą, užtikrinamas produkto žinomumas bei formuojama jo vartotojų grupė. Tai teigiamai veikia pardavimų augimą, be to, leidžia padidinti kainas – palyginti su kitų analogiškų prekių
Patys ženklai taip pat skirstomi į tipus:
prekių ženklai;
paslaugų ženklai;
kolektyviniai ženklai;
plačiai žinomi ženklai.
Prekių ir paslaugų ženklai skiriasi tik tuo, kad vieni žymi prekes, o kiti – paslaugas.
P.L. Alreckas ir R.B.Settle*as (1999) pateikia pprekės ženklo bendravimo su vartotojais kūrimo strategijas, kurios atitinka J.N.Kapfererio (1992 ir 2000) ir L.de Chernatonio (1999) išvardytus prekės ženklo tapatybės elementus . Apibendrinant galime pateikti pagrindinius prekės ženklo elementus:
Kodėl šis prekės ženklas turi egzistuoti;
Vizija;
Vertybės;
Misija;
Palaikomieji veiksmai ir produktai;
Prekės ženklo stilius ir kalba;
Prekės ženklo įsivaizduojamas , o ne esamas klientas.1.2.1.Motininis prekės ženklas
Motininės prekės ženklas perduoda visą savo filosofiją, tapatybę produktų prekės ženklams (1.2.1.6. pav.).
Motininės prekės ženklo pranašumai:
Sustiprinamas motininis ženklas, pateikiant jį platesniu kontekstu;
Patraukiami naujų vartotojų segmentai ar vartotojai iš kitų segmentų.
Pagrindinis strategijos trūkumas yra tas, kad prekės ženklas gali išeiti iš motininio prekės ženklo tapatybės ribų (Čeikauskienė M., 1997).
Kai prekės ženklas patrauklus tame pačiame rinkos segmente, efektyvu taikyti motininės prekės ženklo strategiją.
.
1.3. PREKĖS GYVAVIMO CIKLAS
Sėkmingai įvedus naują prekę į rinką, ji pradeda vadinamąjį prekės gyvenimo ciklą. Visos naujos prekės kartoja vis tą pačią raidą. Susidaro nuolat pasikartojantis ciklas, kurį svarbu išmanyti kiekvienam rinkodaros specialistui. Prekės gyvavimo ciklo teorija yra viena plačiausiai marketingo praktikoje naudojamų teorijų, kuria remiantis dažnai galima paaiškinti prekių sėkmes ir nesėkmes, planuoti marketingo veiksmus.
Bendrai produkto gyvenimo ciklas iškelia įmonėms du pagrindinius uždavinius: pirma, tai pastovus naujų produktų kūrimas, nes su laiku visos prekės pasensta ir nebetenkina vartotojų vis naujų poreikių; antra, teisingai pasirinkti produkto
gyvavimo ciklo strategijas.
Pirmąjį uždavinį bendrovė gali išspręsti įsigydama naują produktą dviem būdais:
1. Nusipirkti visą įmonę, patentą, licenciją gaminti kieno nors kito gaminį.
2. Sukurti naujus produktus bendrovės mokslinių tyrimų padalinyje.
Prekės gyvavimo ciklas (1.3.7. pav.) – tai laikotarpis nuo prekės atsiradimo rinkoje iki jos išnykimo ir priklauso nuo to, kaip priima ir įvertina naują produktą pirkėjai.
Paprastai jis vaizduojamas grafiku, kur yra dvi kreivės, atspindinčios prekės pardavimo masto ir pelno, gaunamo parduodant prekę, pokyčius.
Būna atvejų, kai didžiausias pelnas gaunamas ne brandos, o augimo sstadijoje arba po brandos stadijos gali vėl eiti augimo stadija. Tai netipiški reiškiniai, priklausantys nuo taikomų rinkodaros priemonių.
Produkto kūrimo etapas -tai pati pirmoji produkto gyvavimo ciklo stadija. Šis etapas prasideda nuo to momento, kai įmonė suranda naujo produkto idėją ir pradeda ją diegti. Produkto kūrimo metu pardavimo pajamos nulinės, o investicijų sąnaudos didelės.
Įvedimo stadija – tai laikotarpis, kai rinkoje pasirodžiusios prekės pardavimo mastas po truputį didėja. Tai prekės įvedimas į rinką.
Augimo stadija prasideda tada, kai įmonė didelėmis pastangomis įstengia įtikinti vvartotojus prekės naudingumu ir vis daugiau vartotojų pripažįsta šią prekę. Padėtis ima sparčiai keistis: pradeda daugėti pirkėjų, pirmieji pirkėjai perka prekę pakartotinai ir didesniais kiekiais. Tad augimo etapas – tai laikotarpis, kai prekės pardavimo mastas sparčiai didėja
Brandos stadija prasideda nuo tto momento, kai pardavimo mastas po truputį pradeda mažėti, tik labai nedidelę dalį prekių nuperka nauji vartotojai, pastovūs tos prekės vartotojai perka įprastus kiekius ir jų nedidina. Tad galime sakyti, kad brandos etapas – tai laikotarpis, kai prekės pardavimo mastas stabilizuojasi ir ima po truputį mažėti.
Būtent šiuo laikotarpiu įmonė turi ir didelę pardavimo apimtį, ir patį didžiausią pelną.
Smukimo stadija prasideda, kai prekių pardavimas ir pelnas ima nuolat mažėti, taip pat pradeda mažėti ir nuolatinių pirkėjų skaičius, perkančių tą prekę. Smukimo stadija – tai laikotarpis, kai prekės pardavimo mastas nuolat mažėja.
2. UAB „NORFOS MAŽMENA“ PREKIŲ GAUSA
UAB „Norfos mažmena“ buvo įsteigta 1997 m. ir šiuo metu yra sparčiausiai Lietuvoje besivystantis mažmeninės prekybos tinklas. Bendrovė valdo 110 parduotuves ir pagal jų skaičių yyra trečia šalyje, nusileisdama tik „VP Market“ ir bendrovės „Palink“ valdomam „Iki“ prekybos tinklui.
Spartų augimą ir gerus rezultatus “Norfos mažmenai” lemia lietuviškų prekių gausa tinklo parduotuvėse., aptarnavimo kokybės gerinimas, efektyvi nuolaidų sistema bei nepasikeitusi kainodara. Tyrimai rodo, jog „Norfos mažmenos“ parduotuvėse yra nustatytas optimalus kainų ir prekių kokybės santykis.
Rivona“ yra pagrindinė „Norfos mažmenos“ tiekėja. 2004 m. bendrovės didžiają dalį pardavimų (96,6 proc.) sudarė maisto produktai bei plataus vartojimo pramoninės prekės. Bendrovė valdo 4 pramoninių prekių, pieno produktų bbei vaisių-daržovių sandėlius Šiauliuose, Kėdainiuose, Alytuje ir Vilniuje. Sandėlių bendras projektinis pajėgumas 2,6 tūkst. Euro padėklų per parą, juose sandėliuojama virš 7 tūkst. pavadinimų prekių. 2004 metais sandėliuose perkrauta virš 80 tūkst. tonų įvairių prekių, per pirmąjį šių metų ketvirtį – 36 tūkst. tonų.
UAB „Rivona“ tiekia tiek lietuviškas, tiek užsienietiškas prekes Lietuvos rinkai. Bendrovė įveža maisto ir pramonines prekes iš beveik visų Europos Sąjungos šalių, Rusijos, Kinijos, Tailando bei Šri Lankos.
Prekybos centre abstu įvairių „sluoksnių“ prekių:
„Grynų“ prekių – maisto produktų, pramoninių prekių, higienos prekių, žiniasklaidos ir t.t.;
„Apčiuopiamų“ prekių – prekiaujama kvepalais, savitarnoje gausu įvairių skonių maisto produktų, kuriuos galima rinktis pauostant ar apžiūrint jų spalvą;
„Išplėstų“ prekių – buitinės technikos prekėm suteikiamos garantijos, galima rasti nemažai higienos priemonių pirkėjams žinomų iš reklamos.
2.1. PREKIŲ GRUPAVIMAS
Pagal pirkimo būdą „Norfos mažmenos“ prekybos tinkle gausu įvairių poreikių tenkinimui skirtų produktų. „Norfoje“ vartotojas gali nusipirkti kasdienių prekių – batono, pieno, mėsos.. Impulso prekių – taikomos didelės nuolaidos , kurios privilioja pirkėją pirkti tai, kas jam nelabai reikalinga, tačiau siūloma „patraukli“ kaina padaro savo. Katastrofinės – vairuotojas gali nusipirkti, akumuliatorių, langų grandiklį ir t.t.
Pagal kainą vartotojas gali pasirinkti prekę iš kelių jam siūlomų , pav. grietinės produkto yra apie penkias rūšis skirtingomis kainomis ir sskirtingų gamintojų pavadinimų.Bet kuris pirkėjas gali pasirinkti kokį produktą jam pirkti brangesnį ar pigesnį.
Pagal naudingumo požymius pirkėjas gali nusipirkti taipogi įvairių prekių:
Laisvai parduodamų – neakcizinių prekių parduodamas kiekis neribojamas, o akcizinių , dėl didmenininkų aktyvumu, pardavimas ribojamas . t.y. už žemesnę kainą vieno apsipirkimo metu pirkėjas gali pirkti 2 ar 4 tas pačias prekes, perkant daugiau kaina bus didesnė.
Yra pakeičiamų prekių ir viena kitą papildančių prekių – įvairių dešrų , sūrių, o taip pat, elementų, medžio anglis.
Viešo ir privataus naudojimo – dažnai perka prekes skirtas vaikų namams, ar kavinėms, o taip pat šeimos kasdieniam stalui.
Pagal prekių pasirinkimą tinklas naudoja tam tikrus kriterijus. „Norfa“ orientuojasi į vidutines pajamas turintį vartotoją, todėl jam labai svarbu jog prekė būtų patraukli tiek kaina, tiek savo kokybe. Atsižvelgus į konkurentų siūlomą prekių asortimentą, siekiama neatsilikti prekių gausa, kainų lygiu, aptarnavimo kokybe. Taikomos įvairios nuolaidos , iš reklaminio laikraštuko pirkėjas gali matyti kokią naudą gali turėti būdamas „Norfos“ pirkėju ir naudodamas tinklo nuolaidų kortelę.
2.2. „NORFOS“ PREKĖS ŽENKLAS
Prekybos sistemai „Norfa“ priklausančiais prekės ženklais (2.2.8.pav.) žymėtos produkcijos pardavimai per pirmąjį šių metų pusmetį palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai išaugo 94,38 proc.
„Norfos mažmenai“ bei jos savininkų valdomai logistikos, tarptautinių pervežimų, nekilnojamojo turto nuoma ir kita vveikla užsiimančiai bendrovei „Rivonai“ priklauso „N“, „Sodžiaus“, „Piemenėlio“, „Riwa“ ir „Kolumbo“ prekės ženklai
„Mūsų prekės ženklai garantuoja optimalią jais pažymėto produkto kokybę bei kainą, – sakė „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis, – nuolatiniai „Norfos“ pirkėjai tai žino, todėl šitaip paženklintos prekės tinklo parduotuvėse yra pačios populiariausios ir l.abiausiai perkamos“.
„N“ ženklu pažymėtos produkcijos pardavimai lyginamuoju laikotarpiu išaugo 335,13 proc. Populiariausios prekės – bendrovės „Stumbras“ gaminama degtinė „N“, „Kauno alaus“ gaminamas šviesus 5 ir 8 proc. stiprumo „N“ alus. „Norfos“ savininkams priklausanti gamybos įmonė „Radviliškio duona“ per pusmetį iškepė 544,8 tonas juodos duonos ir batono „N“ už 781 tūkst. Lt, o Alytaus pieninė „Norfai“ patiekė 4,7 tūkst. tonų „N“ ir „Piemenėlio“ prekės ženklais pažymėtos pieno produkcijos – 16 rūšių jogurtai, pienas, kefyras, varškė, grietinė, sviestas ir tepus riebalų mišinys.
Artimiausiu metu „Norfoje“ pasirodys „N“ ženklu pažymėtos 3 rūšių sultys, 4 rūšių negazuotas limonadas bei 2 rūšių (skonių) čipsai (čipsus gamins Lenkijos bendrovė „Star Food“).
„Sodžiaus“ ženklu pažymėtos produkcijos pardavimai „Norfoje“ padidėjo 33,06 proc. nuo 10,135 mln. iki 13,487 mln. Lt. „Sodžiaus“ populiariausia produkcija – tinklo savininkams priklausančios kepyklos „Aveva“ (Utena) kepiniai: forminė, balta ir juoda duona, batonai, bandelės, picų papločiai, sausainiai,kiti konditerijos gaminiai – viso 32 rūšys duonos gaminių.
Per pusmetį buvo parduota 695,1 tonos kepinių už 601,8 tūkst. Lt.
Specialiai „Norfai“ gaminama buities ir elektros technika „Riwa“ ženklu pradėta ženklinti nuo praeitų metų pavasario, o jos importas iš Azijos pradėtas 2003 m. pradžioje. „Norfai“ buitinę ir elektros techniką gamina daugiau kaip 20 įmonių. Šiuo metu „Norfa“ prekiauja „Riwa“ televizoriais, magnetolomis su CD, DVD ir VCD grotuvais, mini muzikiniais centrais, elektriniais virduliais, mikrobangų krosnelėmis, dulkių siurbliais, lygintuvais, elektrinėmis orkaitėmis, plaukų džiovintuvais, plakikliais, plaktuvais su indu, sulčiaspaudėmis, mikseriais-kokteilinėmis, keptuvėmis, gruzdintuvėmis, sstalinėmis lempomis, galvaniniais elementais, lemputėmis, akumuliatoriniais ir smūginiais gražtais, tepaliniais radiatoriais, ventiliatoriais, kirpimo mašinėlėmis, plaukų suktuvais-žnyplėmis. Lyginamuoju laikotarpiu „Riwa“ produkcijos pardavimai išaugo 526,58 proc. nuo 0,199 mln. iki 1,247 mln. Lt.
Vienu žinomiausiu Lietuvoje privačiu prekės ženklu „Kolumbo“ pažymėtą maisto prekių grupę sudaro fermentiniai sūriai, žuvies bei kiti jūros produktai, ryžių, grikių, manų krupos, miltai ir makaronai, persikai, ananasai, majonezas, actas, aliejus, margarinas, želė, šokoladiniai saldainiai, saulėgrąžos, mėsos produktai, viso – virš 40 prekių rūšių. „Kolumbo“ produkcijos pardavimai per ppusmetį išaugo trečdaliu nuo 4,776 mln. Iki 6,371 mln. Litų. Generalinio direktoriaus p. Dundulio teigimu, produktų pažymėtų privačiais prekės ženklais privalumai – prekės kokybė ir žinomumas. „Prekės ženklais žymimos tik geriausios „Norfos“ prekės, – sakė jis, – žinomas produktas mažiau aar iš viso nereklamuojamas, o sutaupytos lėšos leidžia optimizuoti jo kainą, kuri tikrai išaugtų dėl papildomų sąnaudų reklamai“.
2.3. PREKĖS GYVAVIMO CIKLO REIKŠMĖ ĮMONEI
UAB „Norfos mažmena“ norėdama patenkinti vis didesnius vartotojų poreikius, stengiasi į rinką įvesti vis daugiau naujų produktų, todėl naudoja tam tikrą strategiją. Nuperka pelno neduodančią ar bankrutuojančią įmonę, ją reorganizuoja ir paleidžia gamybon naujas prekes.
Vienas iš tokių pavyzdžių Alytaus pieninė. UAB „Norfos mažmena“ savininkams priklausanti Alytaus pieninė ūkinę veiklą atnaujino iš karto po rekonstrukcijos 2004 m. rugpjūtį gavusi Europos Sąjungos veterinarijos priežiūros numerį (sertifikatą). Šiuo metu pieninė gamina jogurtus, grietinę, pieną, kefyrą, varškę bei varškės sūrius, sviestą, tepų riebalų mišinį ir sausus pieno produktus, iš viso – 50 rūšių pieno gaminių. Gamykloje dirba virš 100 darbuotojų. 2005 metais ppieninės įrangos atnaujinimui bei naujos įrangos įsigyjimui skirta apie pusę milijono litų.
Rokiškio konservai taip pat buvo nupirkti ir reorganizuoti. Gamykla buvo iš pagrindų renovuota, sumontuotos naujos gamybos linijos bei įrengimai, įr.engtos daržovių šaldymo patalpos. Pernai į „Rokiškio konservus“ buvo investuota apie 3,5 mln. Lt. Šiemet į gamyklą investuota dar apie 2,2 mln. Lt. Per visą „Rokiškio konservų“ veiklos (nuo 2001m. spalio) laikotarpį buvo investuota dagiau kaip 6 mln. Lt.
Paanalizavus kokios investicijos buvo skirtos į gamyklų reorganizavimus galime teigti, jog šios įįmonės, kol kas jų gaminami produktai buvo pirmojoje ir antrojoje produkto gyvavimo stadijoje, t.y. produkto kūrimo metu pardavimo pajamos buvo nulinės, o investicijų sąnaudos didelės.Po to sekė prekės įvedimas į rinką. Nors ir įmonė gamina produktus savo šalies vidiniams vartotojams , tačiau galima ieškoti rinkos ir už šalies ribų.
UAB „Norfos mažmena“ savininkams priklausanti Alytaus pieninė pradėjo gaminti sausus pieno produktus. Įmonė iki metų pabaigos planuoja pagaminti apie 2,5 tūkst. tonų sausų pieno produktų, kurių didžioji dalis bus išvežta iš Lietuvos. Naujame gamyklos ceche dirba 20 darbuotojų. Alytaus pieninė yra 8-oji įmonė Lietuvoje gaminanti sausus pieno produktus.
Klientų stimuliavimas – tai dar viena priemonė, skatinanti klientus pirkti firmos gaminamą produktą ar paslaugą. Stimuliuoti galima tiesiogiai vartotojams platinant produkto pavyzdžius, kuponus, siūlant sugrąžinti pinigų dalį, prekes įpakuojant lengvatinėmis kainomis, siūlant papildomą aptarnavimą, nemokamai demonstruojant produktą, skelbiant įsigijimo lengvatinėmis sąlygomis konkursus, skiriant premijas ir pan.
„Norfoje“ naudojama dar viena strategija suderinant prekes esančias smukimo stadijoje ir brandos etape. Tai padeda prekes nebeturinčias paklausos parduoti nespėjus įmonei atnešti nuostolio.
Paimamos tos pačios šeimos prekės, jos supakuojamos kartu, paskiriama kaina, kad atitiktų brandos stadijoje esančios prekės kainai ir parduodama, kaip vienas produktas. Kadangi brandos stadijoje esančias prekes perka pastovūs vartotojai, įprastais kiekiais. Taip išperkama ir ddalis smukimo stadijoje atsidūrusių prekių.IŠVADOS
Sukūrus ir įvedus į rinką naują produktą, įmonės vadovai pageidauja, kad jis gyvuotų ilgai ir sėkmingai. Visiems gerai suprantama, kad produktas negali būti perkamas amžinai, bet vadovų tikslas yra, kad jis duotų pakankamai pelno ir kad visos pastangos ir išlaidos, susijusios su jo kūrimu ir išleidimu, pasiteisintų. Kiekvienas produktas turi savo išskirtinį gyvenimo ciklą, ir tiksliai iš anksto nusakyti, koks jis bus ir kiek ilgai išsilaikys rinkoje labai sunku. Naudojantis prekės gyvavimo ciklu galima planuoti išteklių paskirtymą bei veiklos strategiją įmonėje – kuo pastoviau įmonė kurs ir įves į rinką naujus produktus, tuo stabilesnė bus ir įmonės realizacija ir gaunamas pelnas.
Šiose išvadose galime atsakyti į klausimus pateiktus darbo pradžioje:
1.Galime apibrėžtai pasakyti jog prekė – tai viskas, kas gali būti pasiūlyta poreikių tenkinimui, gaminys, paslauga, įspūdžiai., įvykiai, informacija, idėjos ir t.t..
2. Prekių pirkimas, naudojimas, prekių pasirinkimas suteikia prekėms tam tikras klasifikacijas ir vartotojas gali jas suskirstyti į savo kriterijus, geras ar blogas, mažas ar dideles, lengvas ar sunkias.
3. Prekės ženklas – tai ryšys tarp gamintojo ir vartotojo, pagal prekių ženklą vartotojas gali atskirti gamintoją ir tai išsirinkti prekę, vieno ar kito gamintojo.
4. Sėkmingai išanalizavus prekės gyvavimo ciklą, galime paaiškinti prekių sėkmes ir nesėkmes, planuoti marketingo veiksmus.
Prekių ppolitiką sudaro visa tai, kas su ja susiję – asortimentas, kokybė, dizainas, savybės, prekinis ženklas, pakuotė, aptarnavimas, garantijos.
Apibendrinus, būtų galima teigti, kad nagrinėjamoje įmonėje turėtų būti beveik ideali situacija, nes ji nuolat į rinką įveda vis naują produktą. O kuo dažniau tai daroma, tai tuo stabilesnė yra įmonės realizacija ir gaunamas pelnas. Suderinus gerus marketingo veiksmus, prekių pateikimo rinkai , jų asortimento įvairovę galime teigti jog sėkmė tai įmonei garantuota.LITERATŪRA
1. Rinkodaros principai / Philip Kotler, Gary Armstrong, John Saunders, Veronika Wong. – Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2003. – 854 p. – ISBN 9986-850-50-9.
2. Marketingas / Vytautas Pranulis, Arvydas Pajuodis, Sigitas Urbonavičius, Regina Viršilaitė. – Vilnius: UAB „The Baltic Press“, 2000. – 469 p. – ISBN 9955-9318-0-9.
3. Pajuodis, Arvydas. Prekybos marketingas. – Vilnius: Eugrimas, 2005. – 347 p. ISBN 9955-501-27-6.
4. Urbonavičius, Sigitas. Marketingas: apie sudėtingus dalykus – paprastai. – Vilnius: UAB „Pačiolis“, 1995. – 155 p. – ISBN 9986-487-26-9.
5. Vasiliauskas, Aleksandras. Strateginis valdymas. – Vilnius: Enciklopedija, 2002. – 383 p. – ISBN 9986-433-28-2.
6. Čeikauskienė Marytė.Reklama ir firmos įvaizdis.- Vilnius: Informacijos institutas, 1997.- 70p. – ISBN 9986-12-123-x.
7.Brainera – prekių ženklai. Prieiga per internetą: http://www.brainera.lt/content/zenklai/pzprocedura.lt.html
8.Apie Norfą. Prieiga per internetą: http://www.norfa.lt/.
