Marketingo planas
TURINYS
ĮVADAS…………………………2
SANTRAUKA…………………………3
SUMMARY…………………………4
1. AB “LIETUVOS TELEKOMAS” MAKRO IR MIKRO APLINKA…5
1.1 Politinė – teisinė aplinka…………………….5
1.2 Ekonominė aplinka………………………9
1.3 Konkurencinė aplinka………………………13
1.4 Technologinė aplinka……………………….15
1.5 Mikroaplinka…………………………17
2. AB “LIETUVOS TELEKOMAS” MARKETINGO PLANAS……24
2.1 Paslaugos…………………………24
2.2 Kainos…………………………27
2.3 Pateikimas…………………………31
2.4 Rėmimas…………………………33
3. AB “LIETUVOS TELEKOMAS” MARKETINGO STRATEGIJA..36
3.1 Strategijos esmė…………………………36
3.2 Marketingo plano biudžetas, jo vykdymo kontrolė………….39
4. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI…………………..41
5. NAUDOTA LITERATŪRA…………………..42
6. PRIEDAI…………………………43
ĮVADAS
Paslaugų verslas ekonomikoje pradeda užimti vis svarbesnę vietą. Paslaugos ir prekės parduodamos rinkoje. Jos tenkina pirkėjų norus, poreikius, padeda užbaigti prekių gamybos ir jų vartojimo paskirties ciklą, tiesiogine ar netiesiogine prasme priartina prekes prie vartotojo.
Didėjanti paslaugų sektoriaus apimtis ir reikšmė šiandienos visuomenėje pradėjo naują erą. Daugelyje pasaulio šalių paslaugos yra llaikomos pagrindiniu ekonomikos produktyvumo šaltiniu, kuris susijęs su naujų prekių ir paslaugų atsiradimu, jų gamybos sistemų kūrimu, ryšių su paslaugų vartotojais organizavimu, palaikymu ir t. t.
Paslaugų sektorius savo intensyvumu prilygsta prekių gamybos sektoriui, nes dažnai paslaugų industrija daro didelę technologinę įtaką ne tik naujoms paslaugoms, bet ir naujoms prekėms atsirasti.
Paslaugų industrija siekia būti tokia pat koncentruota, kaip ir gamybos industrija.
AB “Lietuvos telekomas” yra linkusi plėsti teikiamų paslaugų skalę, kad visiškai patenkintų pirkėjo pageidavimus ir jį patrauktų.
Vis dažniau prie esamų paslaugų ppridedami nauji, papildomi, paslaugų komponentai, nes naujų technologijų plėtojimas skatina paslaugų įmones prisitaikyti prie rinkos sąlygų.
Paslaugos, kaip ir prekės, turi nuolatinį ryšį su vartotojais, todėl tampa vertybe ir pelno šaltiniu. Vartotojai vertina tas paslaugas, kurios atitinka jų lūkesčius, todėl AB ““Lietuvos telekomas” nuolat tobulina paslaugų teikimo sistemą, gerina šio proceso kokybę.
SANTRAUKA
Šiame kursiniame darbe pabandžiau išnagrinėti AB “Lietuvos telekomas” marketingo strategiją. Šią įmonę pasirinkau todėl, kad 1999-tųjų metų vasarą minėtoje organizacijoje atlikau mokomąją – pažintinę praktiką ir turėjau galimybę susipažinti su AB “Lietuvos telekomas” veikla.
AB „Lietuvos telekomas“ yra didžiausia telekomunikacijų įmonė Lietuvoje ir Baltijos valstybėse. 1997 m. birželio 16 d. „Lietuvos telekomas“ iš valstybinės įmonės tapo akcine bendrove, o 1998 m. liepos pradžioje Švedijos kompanijos „Telia“ ir Suomijos kompanijos „Sonera“ sudarytas konsorciumas „Amber Teleholding A/S“ už 510 mln. JAV dolerių įsigijo 60 proc. „Lietuvos telekomo“ akcijų. 1999 m. liepą, Lietuvos Vyriausybei nutarus, 5 procentai „Lietuvos telekomo“ akcijų buvo parduota Bendrovės darbuotojams.
Pagal „Lietuvos telekomo“ akcijų pirkimo ir pardavimo sutartį tarp Lietuvos VVyriausybės ir konsorciumo „Amber Teleholding A/S“ „Lietuvos telekomas“ iki 2002 m. gruodžio 31 d. gavo išskirtines teises teikti fiksuoto telefono ryšio paslaugas. Tačiau Bendrovė konkuruoja teikdama Interneto, duomenų perdavimo paslaugas.
Norėdamas tapti šiuolaikine, klientams dirbančia ir atvira įmone, „Lietuvos telekomas AB „Lietuvos telekomas“ yra didžiausia telekomunikacijų įmonė Lietuvoje ir “ daug dėmesio kreipia į investicijas, technologijų modernizavimą, valdymo struktūros keitimą, paslaugų plėtrą. Šiam tikslui pasiekti vien 1999 m. Bendrovė investavo 500 mln. litų – tai 100 milijonų litų daugiau nei 11998 m., o bendra investicijų suma sudarė 50 proc. apyvartos. Iki 2001 m. AB „Lietuvos telekomas“ numato investuoti 884 mln. litų.
Pirkdamas UAB „Comliet“, „Lietuvos telekomas“ pareiškė, kad dar iki 2003 m. šalyje nebeliks eilių telefonui įsirengti. Visuomenei bus pateiktas detalus planas, kaip mobilusis UAB „Comliet“ ryšių tinklas bus pakeistas ir pritaikytas fiksuotam telefono ryšiui. Šis projektas yra vienas didžiausių telekomunikacijų projektų Centrinėje Europoje. Tai reiškia, kad per rekordiškai trumpą laiką iki 2003 m. Lietuvoje nebeliks eilių telefonui įsirengti, o pagrindinės telekomunikacijų paslaugos bus prieinamos visoje šalyje.
Svarbiausi Bendrovės istorijos įvykiai
1992 02 06
įkurta valstybinė įmonė „Lietuvos telekomas“
1997 07 16 įkurta akcinė bendrovė „Lietuvos telekomas“
1998 06 09 priimtas naujas LR Telekomunikacijų įstatymas
1998 07 07 privatizuotas AB „Lietuvos telekomas“
1999 07 16 AB „Lietuvos telekomas“ darbuotojai įsigijo beveik 5 proc. Bendrovės akcijų
SUMMARY
I tried to investigate the marketing strategy of JC “ Lietuvos telekomas”. This company I have chosen because in summer of 1999 I carried out practice in this company and I had an opportunity to make acquaintance with JC “Lietuvos telekomas” activity.
As of July 1st 1997 State enterprise “Lietuvos telekomas” was reorganized to Join Stock Company Lietuvos telekomas under the Resolution No. 504 of May 23rd 1997 oof the Government of the Republic of Lithuania.
At the beginning of July, 1998 Swedish company Telia AND Finnish company Sonera formed the company Amber Teleholdings and acquired 60 per cent of the shares of Lietuvos telekomas. Thus 40 per cent of the shares remained s property of the state.
“Lietuvos telekomas” offers its customers a large number of services and products. They are developed and produced according to our customers’ needs.
“Lietuvos telekomas” holds a license for provision of local, long distance and international telecommunication services, including telegraph, data transmission and radio broadcasting. The license also provides the right to construct and develop the network for provision of the above mentioned services.
Furthermore, on 9 June 1998 the Law on Telecommunications was enacted. According to the Law on Telecommunications “Lietuvos telekomas” was granted an exclusive right to install and provide fixed line telephony services in Lithuania till December 2002.
1. AB “Lietuvos telekomas” MAKRO IR MIKRO APLINKA.
1.1 Politinė – teisinė aplinka
Politinė – teisinė aplinka apima visuomenės struktūrų veiksmus, juridinius aktus bei jų interpretavimą, kas vienaip ar kitaip susiję su marketingo kompleksu.
Valstybinė įmonė “Lietuvos telekomas” nuo 1997 m. liepos 1 d. pagal 1997 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 504 tapo akcine bbendrove, kuri buvo įregistruota 1997 m. birželio 16 d.
1998 m. liepos pradžioje Švedijos kompanija “Telia” ir Suomijos kompanija “Sonera”, kurios sudarė konsorciumą “Amber Teleholding A/S”, įsigijo 60% “Lietuvos telekomo”akcijų.
AB “Lietuvos telekomas” veikla yra susijusi su valstybės reguliavimo funkcijomis, su priimtais įstatymais, nustatančiais ir reguliuojančiais įmonės veiklą.
LR akcinių bendrovių įstatymas buvo išleistas 1994 m. liepos 5 d. Nr. I-528 Vilniuje. Šis įstatymas reglamentuoja akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, akcininkų teises ir pareigas.
AB “Lietuvos telekomas” (toliau bendrovė) yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovė yra juridinis asmuo, ribotos turtinės atsakomybės. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas. AB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 100000 litų. Jos akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai. Bendrovė gali būti steigiama ribotam arba neribotam laikotarpiui.
Steigėjai
Bendrovės steigėjai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka sudarę bendrovės steigimo sutartį (aktą). Bendrovės steigėjais gali būti LR ir kitų valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys. Steigėjų skaičius neribojamas.
Kiekvienas bendrovės steigėjas yra jos akcininkas. Kadangi tarp bendrovės steigėjų (investuotojų) yra užsienio asmenų, tai bendrovei taikomi ir užsienio investicijas reglamentuojantys LR įstatymai.
Steigėjai sudaro bendrovės steigimo sutartį. Steigimo sutartyje
turi būti nurodyta: steigėjai (vardai, pavardės, juridinių asmenų pavadinimai) ir jų adresai; bendrovės pavadinimas, steigimo būdas; steigėjų teisės ir pareigos steigiant bendrovę bei atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą; kiekvieno steigėjo įsigyjamų akcijų skaičius; akcijų nominali vertė, emisijos kaina, platinimo tvarka ir terminai; steigimo kaštų kompensavimas ir atlyginimas už steigimą; ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka; steigėjai, kurie gali atstovauti bendrovei. Sutartį pasirašo visi steigėjai arba jų įgalioti asmenys.Bendrovės steigimo sutartis yra viešas dokumentas. Jei bent vienas steigėjas yra fizinis asmuo, sutartis turi bbūti patvirtinta notaro.
Steigėjai, sudarę steigimo sutartį, parengia bendrovės įstatus ir išplatina akcijas. AB steigėjai turi teisę platinti akcijas tik įregistravę įstatus LR įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka ir akcijų emisiją Vertybinių popierių komisijoje.
Steigėjai per 7 dienas nuo steigiamojo akcininkų susirinkimo dienos privalo perduoti bendrovės turtą ir dokumentus valdybai surašydami perdavimo-priėmimo aktą.
Bendrovės steigimas
Akcinė bendrovė “Lietuvos telekomas” yra įsteigta atviruoju būdu. Atviruoju būdu AB steigiama formuojant jos įstatinį kapitalą iš įnašų, gautų už išleidžiamas akcijas, kurių dalį įsigyja bendrovės steigėjai, o likusios pplatinamos kitiems asmenims.
Jei per akcijų pasirašymo laiką išplatintos ne visos akcijos ir įstatinis kapitalas nesumažintas, tai AB negali būti įregistruota.
Bendrovės įstatai
Įstatai yra teisinis dokumentas, kuriuo vadovaujasi bendrovė savo veikloje. Įstatuose turi būti nurodyta:
1. Bendrovės pavadinimas;
2. Bendrovės buveinė;
3. Ūkinė veikla (gaminamos produkcijos, teikiamų ppaslaugų rūšys);
4. Įstatinio kapitalo dydis ir jo sudėtis pagal akcijų klases;
5. Akcijų skaičius pagal klases, jų nominali vertė ir suteikiamos teisės;
6. Apmokėjimo už akcijas tvarka;
7. Vienos rūšies akcijų keitimo į kitos rūšies akcijas tvarka;
8. Stebėtojų tarybos, valdybos, revizoriaus rinkimo tvarka ir kompetencija;
9. Visuotinių akcininkų susirinkimų kompetencija, jų šaukimo bei balsavimo juose tvarka;
10. Pelno paskirstymo taisyklės;
11. Bendrovės pranešimų skelbimo tvarka;
12. Bendrovės reorganizavimo ir likvidavimo tvarka.
Įstatuose gali būti ir kitos taisyklės, neprieštaraujančios LR įstatymams.Bendrovės įstatai turi būti visų steigėjų pasirašyti, o parašai patvirtinti: fizinių asmenų – notariškai, juridinių asmenų – įmonės vadovo ar įgaliotojo asmens parašas tvirtintas antspaudu.
Bendrovė įregistruojama Įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka po to, kai pasirašytos akcijos, surinkti pradiniai įnašai ir įvyko steigiamasis akcininkų susirinkimas.
Bendrovės filialas
AB “Lietuvos telekomas” turi teisę steigti filialus. Jie steigiami bendrovės valdybos sprendimu. Bendrovės filialų sskaičius neribojamas. Filialas nėra juridinis asmuo ir naudojasi bendrovės, kaip juridinio asmens, vardu. Jis veikia pagal bendrovės įstatus ir valdybos suteiktus įgaliojimus, kurie turi būti nurodyti filialo nuostatuose.
Bendrovės teisės ir pareigos
Kiekviena bendrovė privalo turėti savo pavadinimą, kuriame privalomi žodžiai “akcinė bendrovė”(“AB”) arba “uždaroji akcinė bendrovė” (“UAB”). Bendrovės pavadinimas turi atitikti Vyriausybės patvirtintų įmonių, įstaigų, organizacijų vardų nuostatų reikalavimus. Ginčai dėl bendrovės pavadinimo sprendžiami teismo.
AB “Lietuvos telekomas” gali:
1. Turėti sąskaitas Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse įregistruotose banko įstaigose, savo antspaudą ir jį kkeisti bei naudoti savo nuožiūra;
2. Pirkti ar kitokiais būdais įgyti turtą, jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti;
3. Pirkti ar kitokiais būdais įsigyti ir turėti nuosavybės teisę, išleisti, perduoti, keisti ar kitaip naudoti investicijų ir kredito vertybinius popierius;
4. Verstis ūkine veikla Lietuvos Respublikoje bei už jos ribų;
5. Nustatyti savo produkcijos, teikiamų paslaugų ir kitų išteklių kainas, įkainius ir tarifus, išskyrus LR įstatymų nustatytus atvejus;
6. Reorganizuotis, būti kitos bendrovės steigėja ir akcininke;
Bendrovė taip pat gali turėti ir kitokias civilines teises ir pareigas, jeigu jos neprieštarauja LR įstatymams.
Jei bendrovė įgyja kitos bendrovės kontrolinį akcijų paketą, tai ši tampa kontroliuojama bendrove. Kontroliuojamoji bendrovė yra dukterinė, o ją kontroliuojanti – patronuojanti bendrovė. Dukterinė bendrovė negali įsigyti patronuojančios bendrovės akcijų. Nuo 1997 m. AB “Lietuvos telekomas” turi dukterinę įmonę UAB “Lintel”. Šių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos, remiantis vienodais apskaitos principais.
Bendrovės valdymo organai
AB “Lietuvos telekomas” valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracija.
Akcinėje bendrovėje visuotinio susirinkimo nutarimu gali būti nesudaroma valdyba arba stebėtojų taryba. Jei taip atsitinka, tai funkcijų, teisių ir atsakomybės paskirstymas kitiems valdymo organams turi būti nurodytas bendrovės įstatuose.
Aukščiausias bendrovės valdymo organas yra visuotinis akcininkų susirinkimas, kurį organizuoja valdyba. Eilinį visuotinį susirinkimą valdyba privalo sušaukti kasmet per 3 mėnesius nuo ūkinių metų pabaigos. Šiame ssusirinkime turi teisę dalyvauti visi bendrovės akcininkai.
Tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę:
1. Keisti ir papildyti bendrovės įstatus;
2. Rinkti ir atšaukti auditorių, revizorių, stebėtojų tarybos narius, valdybos narius (jei nesudaroma stebėtojų taryba), rinkti administracijos vadovą (jeigu nesudaroma nei stebėtojų valdyba, nei valdyba);
3. Nustatyti revizoriaus atlyginimą bei audito paslaugų apmokėjimo sąlygas, metines išmokas iš grynojo pelno;
4. Tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, priimti nutarimą dėl pelno paskirstymo;
5. Padidinti arba sumažinti įstatinį kapitalą, keisti vienos rūšies akcijas į kitos;
6. Likviduoti arba reorganizuoti bendrovź;
7. Skirti ekspertą bendrovės steigimui ir jos reikalų tvarkymui patikrinti.
Visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą. Stebėtojų tarybos narių skaičius turi būti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 15. Ši taryba renkama ne daugiau kaip 4 metams, posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį.
Stebėtojų tarybos nariu negali būti bendrovės valdybos narys, administracijos vadovas.
Stebėtojų taryba:
1. Skiria ir atleidžia valdybos narius;
2. Analizuoja valdybos veiklą, finansinių išteklių naudojimą, gamybos ir valdymo organizavimą;
3. Tikrina buhalterinę – finansinę apskaitą, bendrovės dokumentus;
4. Pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui valdybos ataskaitą.
Valdyba – kolegialus organas, kurio veiklai vadovauja pirmininkas. Jos narių skaičių, kuris ne mažesnis kaip 3, nustato bendrovės įstatai. Valdybos narius ir pirmininką ne daugiau kaip 4 metams skiria stebėtojų taryba (jei jos nėra, tada visuotinis akcininkų susirinkimas).
Valdyba gali atstovauti bendrovei teisme.
Valdyba svarsto ir tvirtina:
1. Įmonės valdymo struktūrą ir pareigybes;
2. Administracijos vadovo iir jo pavaduotojų pareiginius nuostatus, įmonės padalinių nuostatus, administracijos darbo reglamentą.
Valdyba privalo laiku rengti visuotinius akcininkų susirinkimus, sudaryti jų darbotvarkę, pateikti akcininkams bendrovės metinę finansinę atskaitomybę, pelno paskirstymo projektą, ataskaitą apie įmonės veiklą.
Valdybos nariai privalo saugoti bendrovės paslaptis.
AB “Lietuvos telekomas” privalo laikytis Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo.
1.2 EKONOMINĖ APLINKA
Ekonominė būklė ir perspektyvos turi didelę reikšmę paslaugų rinkai.
Ekonominė aplinka – tai marketingo komplekso aplinkos komponentas, apimantis visuomenės struktūrų ekonominę veiklą ir kintantis pagal tam tikrus dėsnius. Ji marketingo kompleksą veikia per paslaugų vartojimo svyravimus.
Naudojimasis paslaugomis priklauso nuo šių veiksnių:
• Pajamų lygio;
• Kainų lygio;
• Kaupimo lygio;
• Kredito gavimo galimybių.
Be to, naudojimąsi paslaugomis labiausiai veikia grėsmingi ekonomikos reiškiniai;
• Vystymosi cikliškumas, kurį sudaro 4 frazės: krizė, depresija, pagyvėjimas ir pakilimas;
• Infliacija, t.y. kainų lygio kilimas, kuris mažina vartotojų naudojimąsi paslaugomis. Jį mažina ir tokia ekonominė situacija, kai vienu metu pasireiškia ir infliacija, ir didelis nedarbas.
• Nedarbas, kuriam būdingos šios ypatybės: laikinas nedarbas, trunkantis tam tikrą laiką, kol pasirenkama nauja darbo vieta; struktūrinis nedarbas, kai asmuo negali užimti laisvos vietos dėl žemos savo kvalifikacijos atitinkančių laisvų darbo vietų tame regione nėra; ciklinis nedarbas yra susijęs su bendruoju ekonominės veiklos cikliškumu, į kurį būtina atkreipti ypatingą dėmesį.
Situacija darbo rinkoje 1999m.
1999m. gegužės mėnesį daugiausia žmonių buvo užimta žemės ūkyje 21%. Po to seka išgaunamoji
ir apdirbamoji pramonė 18%, prekyba, automobilių, motociklų remontas, asmeninių ir buitinių daiktų taisymas 14%, švietimas 10%, transportas ir ryšiai 6,5%.
Bedarbių kategorijai 1999 m. buvo priskirta 245 tūkst. Gyventojų, o nedarbo lygis buvo 13%. Per metus, t.y. nuo 1998 m. gegužės mėn., bedarbių skaičius sumažėjo 12,5 tūkst., o nedarbo lygis – 1%. Didėja jaunų žmonių nedarbo lygis. Išlieka mažesnis nedarbo lygis 35 metų ir vyresnių gyventojų.
Vyrų nedarbo lygis didesnis negu moterų, kuris 1999 m. buvo 14,3% ir 13,1%. Mieste nedarbo lygis bbuvo 14,6%, o kaime – 9,8% (tai kaimo gyventojai, užsiregistravę darbo biržoje).
Bedarbiai darbo ieško įvairiais būdais. Daugiausia jų kreipiasi į valstybinę darbo biržą – 160 tūkst., arba 65% visų bedarbių (1 lentelė).
Bedarbių darbo ieškojimo būdai
(tūkst.,)
1 lentelė
Iš viso Vyrai Moterys
Iš viso 244,9 139,2 105,7
Kreipėsi į valstybinę darbo biržą 159,5 85,0 74,5
Kreipėsi į privačią darbo biržą 18,2 9,3 8,9
Paskelbė žiniasklaidoje, kad ieško darbo 14,9 7,0 7,9
Reguliariai sekė skelbimus žiniasklaidoje 108,2 61,4 46,8
Kreipėsi į pažįstamus, giminaičius 146,5 80,0 66,5
Kreipėsi į darbdavius 72,2 41,8 30,5
Kitais būdais ieško darbo 5,3 3,7 1,6
Daugiausia yra žmonių, kurie ieškodami darbo nedirbo iki 6 mėn. Jų buvo 90 tūkst., arba daugiau nei trečdalis. NNuo pusės metų iki metų buvo ketvirtadalis, nuo 1 iki 3 metų – 28% ir daugiau negu 3 metus – apie 10% visų bedarbių.
Anksčiau dirbę bedarbiai darbą prarado dėl įvairių priežasčių (2 lentelė). Pusė visų bedarbių prarado darbą, nes jų aankstesnė darbovietė buvo reorganizuota, bankrutavo ar buvo panaikintos darbuotojo pareigos. Tokių buvo 94 tūkst. Dar 23 tūkst. Arba 13% buvo atleisti iš darbo.
Bedarbių darbo netekimo priežastys 1999 m. gegužės mėn.
(tūkst.)
2 lentelė
Iš viso Vyrai Moterys
Iš viso 184,7 109,8 74,9
Buvusi darbovietė reorganizuota, bankrutavo, pareigos panaikintos 94,1 55,9 38,2
Buvo atleistas dėl kitų priežasčių 23,4 12,7 10,7
Iėjo iš darbo dėl finansinių sąlygų 15,8 13,2 2,6
Iėjo iš darbo dėl blogų darbo sąlygų 12,7 8,4 4,3
Baigėsi laikinas, atsitiktinis darbas 22,5 16,4 6,1
Kitos prieastys 16,1 3,1 13,0
Daugiausia bedarbių neturi profesijos arba ji yra nepaklausi. Nemažai bedarbių yra tarp baigusių technikumus ar aukštesniąsias mokyklas (apie 19% visų bedarbių). Mažiausiai yra bedarbių, turinčių aukštojo mokslo diplomus, jie sudaro apie 7 – 10% . tačiau pastebimas bedarbių, turinčių aukštąjį išsimokslinimą, skaičiaus augimas.
Bedarbių išsimokslinimas
3 lentelė
Tūkst. Lyginamasis svoris 1999m. %
1999m. gegužė 1999m.
gegužė
Iš viso 244,9 257,4 100,0
Aukštasis ir nebaigtas aukštasis 24,9 18,0 10,2
Aukštesnysis 47,6 48,7 19,4
Profesinis 71,6 68,6 29,2
Vidurinis 55,6 76,1 22,8
Pagrindinis (8 –9 kl.) 38,5 35,9 15,7
Pradinis 6,7 10,0 2,7
Ne mažiau svarbus darbuotojų užimtumas jų darbovietėse. Reikia ssudaryti tokias darbo sąlygas, kad darbuotojai būtų nenutrūkstamai aprūpinami darbu, nebūtų pravaikštų, personalo kaitos. Darbuotojų užimtumu reikia rūpintis visada, nes darbo laiko nuostoliai mažina ekonominius gamybinės veiklos rodiklius.
Gyventojų užimtumo tyrimų duomenimis, nedarbo lygiai Europoje skirtingi.
Aukčiausias nedarbo lygis 1999 m. gegužės mėn.buvo:
Ispanijoje – 15,7%
Latvijoje – 14,4%
Lietuvoje – 13,0%
Italijoje – 12,0%
Lenkijoje – 11,7%
Žemiausias nedarbo lygis 1999 m. gegužės mėn. buvo:
Liuksemburge – 2,8%
Nyderlanduose – 3,3%
Austrijoje – 4,3%
Danijoje – 4,5%
AB “Lietuvos telekomas” veiklos rezultatai labai priklauso nuo šalies ekonomikos.
Lietuvoje 1999m. metinė infliacija bbuvo mažiausia tarp Baltijos valstybių – ji sudarė 1,4%. Rugsėjo mėnesį vartojamųjų prekių ir paslaugų kainų indeksas, pirmą kartą nuo sausio mėn., kai infliacija sudarė 1% padidėjo 0,7%.
Užsienio prekybos balanso deficitas, palyginti su BVP, Lietuvoje yra mažiausias iš visų Baltijos šalių. Estijoje jis sudaro 29,6%, Latvijoje 27,1%, Lietuvoje 19,5%.
1999 m. 1- mą pusmetį užsienio prekybos deficitas Estijoje sudarė 477 mln. $, Latvijoje 640 mln. $, Lietuvoje 884 mln.$. per 7 1999 m. mėn., palyginti su tuo pačiu 1998 m. laikotarpiu, eksportas į ES išaugo 8,2%, o importas sumažėjo 21,4%. Eksportas į NVS sumažėjo 66,1%, o importas iš šių šalių 25,7%.
Nepalankią šalies įmonėms 2000 – tųjų metų sausio mėnesio infliaciją lėmė metų pradžioje smarkiai pabrangusios komunalinės paslaugos. Sausio mėn. Infliacija buvo 1,5%. Tai didžiausias kainų šuolis nuo 1997m. sausio, kai vartojimo kainos buvo pašokusios 2,8%. Vien elektros energija šiemet pabrango (sausį) 30,2%, gamtinės dujos 25%, šilumos energija 9%.
Tokia infliacija nėra palanki šalies įmonėms, nes ji verčia didinti produkcijos kainas. Didesnę infliaciją lėmė ir tai, jog statistikos departamentas kaip tik šiemet padidino labiausiai pabrangusių produktų lyginamąjį svorį. Pasikeitus gyventojų vartojimo išlaidų struktūrai, statistikos departamentas parengė naują svorių sistemą, kurioje kiek sumažėjo išlaidų maisto produktams dalis, tačiau padidėjo transporto, būsto, vandens, elektros iir dujų, ryšių dalis. Dabar vartojamųjų prekių ir paslaugų grupėms atstovauja – 6,39 prekės ir paslaugos.
Prognozuojama, jog šiemet infliacija nebus didesnė nei 3% . toks infliacijos lygis yra priimtinas.
1999 metų nuosmukį vis dar veikė Rusijos krizė ir dėl to sumažėjęs šalies įmonių eksportas į Rytus.
2000 m. sausio – vasario mėnesiais pramonės produkcijos apimtys, palyginti su 1999m. tuo pat laikotarpiu, išaugo daugiau kaip dešimtadaliu, eksportas išaugo 32,1%, o importas 18,8%.
Ekspertai įsitikinę, kad blogiausi Lietuvos ekonomikai laikai jau praeity ir šiemet laukiama pakilimo.
1.3 KONKURENCINĖ APLINKA
AB “Lietuvos telekomas” – firma, kuri Lietuvoje neturi tiesioginių konkurentų. Tai monopolinė firma.
Monopolija – tai tokia situacija, kai atitinkamoje rinkoje dominuoja kurio nors gamintojo produktai.paprastai rinka vadinama monopoline, jeigu daugiau negu trečdalis pasiūlos tenka vienam gamintojui.
Esant monopolijai, pasiūlą nustato tik viena firma. Šitaip ji įgauna galią pasirinkti bet kurią kainą paklausos rinkoje. Kokią kainą ji pasirinks? Aišku, kad tą kuria parduodama prekes ar teikdama paslaugas firma turės didžiausią pelną.
Taigi AB “Lietuvos telekomas”, kaip monopolininkas turi didelę galimybę kontroliuoti kainą. Pirkėjas yra priverstas pirkti iš monopolinės firmos ar naudotis jos teikiamomis paslaugomis, nes nėra artimų prekės ar paslaugos pakaitalų, arba iš viso išsiversti be norimos prekės ar paslaugos.
AB “Lietuvos telekomo” monopolis diktuoja savo s¹lygas ir verčia jų llaikytis.
Monopolijai būdinga konkurencija vienose rankose. Tačiau iš tikrųjų monopolija negali pasirinkti kainos ir gaminamos produkcijos visiškai laisvai: ji parduos tik tiek produkcijos, kokia bus paklausa.
AB “Lietuvos telekomas” yra vienintelė bendrovė Lietuvoje teikianti daugybę įvairių telekomunikacijos paslaugų, kurios turi labai didelę paklausą rinkoje.
Monopolinėje rinkoje firma veikia kainą. Firma turi monopolijos valdžią, kai pati nustato kainą savo produktui, o ne priima ją kaip rinkos realybę. Monopolijos valdžia yra tuomet, kai firma gali keisti savo produkcijos kainą, keisdama gaminamą kiekį, kurį numato parduoti. Esant monopolijai tik viena firma realizuoja visą produkciją, kitų firmų pasirodymas yra neįmanomas.
Stambios monopolinės įmonės, tokios kaip AB “Lietuvos telekomas” yra labiau linkusios ir pajėgesnės daryti mokslinius tyrimus, negu smulkios įmonės.
Tačiau tapti monopolija ir ja išsilaikyti nėra paprasta. Įėjimo į monopolinę rinką kliūtys – tai tam tikri trukdymai, kurie mažina konkurenciją ir neleidžia kitoms firmoms įeiti į rinką. Ekonomistai aptaria keturias pagrindines įėjimo į monopolinę rinką ir išsilaikymo joje kliūtys:
1. Išskirtinės teisės, gaunamos iš vyriausybės. Vyriausybė suteikdama firmoms vienintelio pardavėjo statusą suformuoja kliūtį kitoms firmoms. Pvz.: “Lietuvos telekomui” išduotas leidimas ryšio paslaugoms teikti.
2. Patentai garantuoja naujų produktų ar paslaugų kūrėjams išskirtines teises ir išradėjui monopolinę padėtį patento veikimo metu, bet ribotą laikotarpį. Kai baigiasi patento veikimo laikas, įėjimo į rinką kliūtis dingsta.
Jei kokia nors firma neteisėtai įsibrauna į rinką, pažeisdama kitos firmos patentą, jos veiklą gali sustabdyti teismas.
3. Svarbiausių žaliavų šaltinių nuosavybė. Monopolija gali išsilaikyti, jei ji turi ar valdo visas žaliavas, reikalingas to produkto gamybai.
4. Didelės monopolinės gamybos maži kaštai. Labai didelių firmų kaštų pranašumai gali leisti vienai firmai, aptarnaujančiai visą rinką, gaminti produkciją su mažesniais kaštais, nei tai būtų galima daryti, jei rinką aptarnautų daugiau pardavėjų. Tai gali padėti firmoms įtvirtinti monopolinę, ir tapti kliūtimi kitoms, norinčioms įeiti į šią rinką. MMonopolija, norėdama apsaugoti savo rinką, gali nustatyti mažas kainas, kurios bus “nepasiekiamos” kitoms firmoms.
AB “Lietuvos telekomas” yra firma, kurioje vyrauja absoliuti (grynoji) ir natūralioji monopolija.
Absoliuti monopolija – tai toks rinkos tipas, kai yra vienintelis prekių (paslaugų), neturinčių artimų pakaitalų pardavėjas (teikėjas).
Natūrali monopolija – firma galinti patenkinti visą rinkos paklausą su mažesniais vidutiniais kaštais, nei tie kurie būtų, jei daugiau firmų pateiktų tą patį produkcijos kiekį.
Pagal „Lietuvos telekomo“ akcijų pirkimo ir pardavimo sutartį tarp Lietuvos Vyriausybės ir konsorciumo „Amber Teleholding A/S“ „„Lietuvos telekomas“ iki 2002 m. gruodžio 31 d. gavo išskirtines teises teikti fiksuoto telefono ryšio paslaugas. Tačiau Bendrovė konkuruoja teikdama Interneto, duomenų perdavimo paslaugas.
Natūralioji monopolija bei absoliuti monopolija yra retenybė. Firma turi būti visada pasiruošusi bet kokiai konkurencijai. Todėl dabar AAB “Lietuvos telekomas” svarbiausias tikslas – užtikrinti Bendrovės plėtrą bei tinkamai ją parengti galimai ateities konkurencijai.
1.4 TECHNOLOGINĖ APLINKA
Technologinė aplinka – tai marketingo komplekso aplinkos komponentas, apimantis mokslo žinių ir jų praktinio taikymo poveikį marketingui.
Technologinės aplinkos poveikis susijęs su naujų prekių bei paslaugų teikimu, paslaugų paketo įvairinimu, tobulinimu, nes technologinės aplinkos vystymasis verčia kurti ir teikti naujas paslaugas, tai yra sukuria naujus vartotojus arba keičia tų pačių vartotojų norus ir poreikius. Šie pokyčiai skatina paslaugų įmonę ieškoti naujų, racionalesnių paslaugų teikimo būdų, mažinti savikainą, o sutaupytas lėšas naudoti paslaugų marketingui intensyvinti.
Technologinis poveikis paslaugų marketingui reiškiasi šiais aspektais:
• Naujų paslaugų kūrimas;
• Naujų paslaugų kūrimas, kai išlaikoma bazinė paslaugų paketo paslauga (čia įtraukiamos papildomos – remiamosios, lengvinamosios paslaugos);
• Teikiamų paslaugų proceso tobulinimas (papildomų paslaugų kokybės gerinimas, nnaujų ypatybių suteikimas);
• Naujų ekonomikos šakų atsiradimas bei senų žlugimas, turintis įtakos naujų paslaugų sistemų kūrimui.
Norėdamas tapti šiuolaikine, klientams dirbančia ir atvira įmone, „Lietuvos telekomas“ daug dėmesio kreipia į investicijas, technologijų modernizavimą, valdymo struktūros keitimą, paslaugų plėtrą.
Didžiausia investicijų dalis skiriama tinklui plėtoti bei modernizuoti. Šiuo metu „Lietuvos telekomo“ tinkluose yra daugiau kaip 2600 km šviesolaidinio ir daugiau kaip 120 tūkst. km varinio kabelio linijų. 1999 m. įrengta dar 800 km šviesolaidinio kabelio. Beveik 80 procentų visų tarptautinio ir tarpmiestinio ryšio kanalų yyra skaitmeniniai
Dar vienas AB „Lietuvos telekomas“ ir UAB „Siemens“ bendradarbiavimo projektas – rugsėjį pasirašyta daugiau kaip 15 mln. litų vertės sutartis dėl intelektinio tinklo technologijos („Intelligent Network“) įsigijimo. Tai bus moderniausia intelektinio tinklo technologija Baltijos valstybėse. Technologija „Lietuvos telekomui“ leis pačiam kurti naujas paslaugas, bei greitai jas pritaikyti
ir pateikti rinkai.
2000 m., naudodamasis nauja intelektine tinklo technologija, „Lietuvos telekomas“ pasiūlys daug naujų paslaugų. Planuojama pristatyti naujas fiksuoto telefono ryšio skambinimo korteles (įmonės „Omnitel“ „Extra“ skambinimo kortelių analogas), balsavimo telefonu paslaugas ir t.t. Naujoji intelektinė tinklo technologija taip pat leis teikti bendras paslaugas kartu su mobiliojo ryšio įmonėmis.
1999 m. „Lietuvos telekomo“ verslo parneriu tapo ir visame pasaulyje garsi kompanija „Nokia“, kuri laimėjo Bendrovės skelbtą konkursą SDH perdavimo įrangai įsigyti. Daugiau kaip 10 mln. litų vertės sutartis su „Nokia“ leis dar sparčiau kurti bei atnaujinti Lietuvos telekomunikacijų tinklus naudojant moderniausias skaitmenines šviesolaidines ryšių sistemas. Viena iš svarbiausių ryšių sistemų – tai perdavimo sistema, nes būtent ji garantuoja geros kokybės ryšį ir paslaugas.
1999 m. pabaigoje AB „Lietuvos telekomas“ buvo pradėta diegti visiškai nauja informacinė finansų sistema „Oracle Financials.“ „Oracle“ duomenų perdavimo paslaugos jau seniai žinomos mūsų šalyje, tačiau AB „Lietuvos telekomas“ tapo pirmąja Bendrove, kurioje bus įdiegta informacinė finansų ssistema. Nauja sistema padės perprasti tarptautinius atsiskaitymus Europos Sąjungos valiuta – eurais.
„Oracle“ finansų sistemos įdiegimas – tai pagrindas toliau kurti ir plėtoti AB „Lietuvos telekomas“ informacijos technologijas. „Oracle Financials“ taip pat padės geriau integruoti kitas informacijos sistemas. Įdiegus sistemą neabejotinai pagerės Bendrovės darbas, bus lengviau ir paprasčiau bendrauti su šalies ir užsienio partneriais, mūsų klientais, bus garantuotas informacijos saugumas. Informacinė finansų sistema „Oracle Financials“ galės funkcionuoti naudojantis internetu.
AB “Lietuvos telekomas” veiklos efektyvumas labai priklauso nuo jos kompiuterių programinės įrangos bei naudojamų kompiuterių sistemų, todėl Bendrovė rūpinasi, kad jos darbuotojai naudotųsi moderniausia bei geriausia technologija.
1.5 MIKROAPLINKA
Mikroaplinką sudaro paslaugų įmonės padėtį apibūdinantys veiksniai, turintys įtakos rengiant marketingo planus. Tai paslaugų įmonės galimybės, kurios tiesiogiai priklauso nuo įmonės funkcionavimo mikroekonomikos veiksnių, taip pat paslaugų vartotojai, tarpininkai, paslaugų tiekėjai, kontaktinės auditorijos.
Vartotojai yra svarbiausias paslaugų įmonės mikroaplinkos veiksnys nes jie tiesiogiai dalyvauja paslaugų teikimo ir vartojimo procese. Tai pačios paslaugų įmonės vidaus sistema, struktūriniai jos padaliniai, organizacijos, kitas paslaugas teikiančios įmonės.
AB “Lietuvos telekomas”vidaus sistema
1998 metais privatizavus AB “Lietuvos telekomas”, įvyko ir esminių pokyčių jos valdymo struktūroje. Iki privatizavimo galiojęs Bendrovės valdymo modelis buvo labiau decentralizuotas, o 1998 m. rugpjūčio 18 d. Bendrovės valdymo patvirtintoje AB “Lietuvos telekomas” valdymo struktūroje yra aiškiai pastebima orientacija įį funkcinį – vertikalų ir centralizuotą valdymą.
Po privatizavimo įvykusiame akcininkų susirinkime buvo išrinkta nauja Valdyba, susidedanti iš 10 narių:
1. Valdybos pirmininkas Gintautas Žintelis
2. Mrianne Nivert
3. Maud Frisk
4. Algimantas Stanislovaitis
5. Rimvidas Kugis
6. Hugo Cederschiold
7. Tapani Holopainen
8. Algimantas Sapiega
9. Jonas Ūsas
10. Arvo Kukko
AB “Lietuvos telekomas” Prezidentas – Generalinis direktorius Tapio Paarma, Vykdantysis Viceprezidentas – Romualdas Degutis.
Darbo komiteto nariai:
1. Tapio Paarma
2. Algimantas Sapiega
3. Jan Eric Elserius
Tuoj po privatizacijos prasidėjo ryškūs Bendrovės pokyčiai. Vienas pagrindinių – filialų struktūros keitimai. 1998 metų rudenį prasidėjo atskirų padalinių jungimas į filialus. Buvo įkurti nauji departamentai: Gyventojų ir smulkaus verslo klientų aptarnavimo departamentas, Verslo klientų aptarnavimo departamentas, Rinkodaros ir ryšių su visuomene departamentas bei Tinklo eksploatavimo departamentas. Ankstesnysis Statybos ir tiekimo departamentas buvo suskaidytas į Turto valdymo, Tiekimo ir Transporto departamentus. Buvo įkurtas Informacinių sistemų departamentas ir Bendrovės saugos bei Generalinio administravimo ir Reguliavimo reikalų skyriai. Verslo plėtros skyriaus funkcija – Bendrovės verslo planavimas bei analizė.
Departamentų vadovybė:
1. Tinklo eksploatavimo departamentas – Vigantas Kažukauskas
2. Turto valdymo departamentas – Stasys Paukštys
3. Informacinių sistemų departamentas – Algirdas Leipus
4. Transporto departamentas – Egidijus Žilius
5. Reguliavimo skyrius – Mikael Forsberg
6. Verslo plėtros skyrius – Vytautas Valionis
7. Gyventojų ir smulkaus verslo klientų aptarnavimo dep. – Remigijus Šeris
8. Filialų valdymo departamentas – Raimo Huoviala
9. Juridinis skyrius – Aida Raziulytė
10. Verslo klientų aptarnavimo departamentas – Martin Henricson
11. Personalo departamentas – Bertil Abrahamsson
12. Rinkodaros ir jų ryšių su visuomene departamentas
– Genovaitė Jaškevičienė
13. Finansų departamentas – Jan Erik Elserius
14. Technikos departamentas – Danutė Korgaudienė
15. Materialinio aprūpinimo departamentas – Seppo Saarela
Kitas reikšmingas pokytis – Mobiliųjų ryšių departamento panaikinimas. Tai įvyko “Lietuvos telekomui” atsisakius mobiliųjų ryšių teikimo licencijos.
1998 metais įsteigta ūkiskaitinė pelno nesiekianti įmonė Sporto klubas, kuri perėmė bendrovės sporto rūmų eksploatavimą.
Daug dėmesio kreipiama į filialų veiklos tobulinimą. Mokymo centro bei Tarptautinių ryšių tinklo veikla 1998 m. tapo tiesiogiai susijusi su Personalo ir Tinklo eksploatavimo departamentų veikla.
Darbuotojai. Kompetetingi ir sąžiningi darbuotojai yra pagrindiniai paslaugų įmonės, ppaslaugų verslo resursai. Nors technologijos ir įranga yra svarbūs elementai, tačiau žmonės vis dar vaidina svarbiausią vaidmenį. Jie yra svarbūs analizuojant tai, kas vyksta rinkoje.
Darbuotojų stoka, nekompetentingumas, nepakankamas jų parengimas bei neracionalus paskirstymas tarp įvairių paslaugų kokybės teikimo procesų, sukelia paslaugų kokybės problemų. Be to, darbuotojų požiūriai, jų darbo motyvai turi sietis su paslaugų koncepcija. Jei to nebus, gali nukentėti siūlomos paslaugos kokybė. Paslaugos teikimo sistemoje didelę įtaką daro aptarnaujančių darbuotojų elgesys su paslaugų vartotojais bei darbuotojų santykiai su vvidinėmis paslaugų įmonės sistemomis.
Paslaugų įmonėje egzistuoja “personalo idėja” – tai atitikimas tarp tam tikros žmonių grupės gyvenimo reikmių ir aplinkos (fizinės, socialinės), kurią paslaugų įmonė sukuria darbuotojams, tenkindama savo verslo poreikius.
“Personalo idėjos” filosofijai būdingi du svarbūs momentai:
• tinkamų darbuotojų pparinkimo užtikrinimas ir jų motyvavimas;
• darbo įgūdžių tobulinimas.
AB “Lietuvos telekomas” orientuojasi į darbuotojus, turinčius gerą profesinį išsilavinimą, verslo vadybos žinių, atsakingus, pasitikinčius savimi, sugebančius dirbti kolektyve ir atsižvelgti į klientų pageidavimus.
1998 m. pradžioje AB “Lietuvos telekomas” dirbo 9 521 darbuotojas. Atsižvelgiant į darbuotojų amžių ir profesinį išsilavinimą, Bendrovė negalėjo efektyviai dirbti. Būtent todėl artimai bendradarbiaujant su profesine sąjunga, buvo susitarta abiem šalims priimtinų darbuotojų skaičiaus reguliavimo metodų. Naujieji metodai buvo skirti prastesnio profesinio pasirengimo, artėjantiems prie pensijinio amžiaus bei tiems darbuotojams, kurių profesija neatitiko bendrovės specifikos. 1999m.bendrovėje dirbo 7 122 darbuotojai.
1999metais 28,9% darbuotojų turėjo aukštąjį išsilavinimą, t.y. 7,1% daugiau negu 1998 metais.
Sumažėjus darbuotojų skaičiui, pasikeitė ir jų amžiaus vidurkis.
Lyginant 1998 ir 1999 metų duomenis, darbuotojų priklausiančių amžiaus grupei nuo 51 iiki 60 metų skaičius sumažėjo nuo 1 600 iki 1 450, t.y. 150 žmonių. Yra tik 68 darbuotojai vyresni nei 60 metų.
Vidutinis “Lietuvos telekomo” darbuotojų amžius 1998 metais buvo39,3 m., o 1999 metais – 38,6 metai.
1998 m. pabaigoje buvo sukurta darbuotojų profesinio tobulinimosi poreikio nustatymo ir tobulinimosi efektyvumo nustatymo sistema. Šios sistemos taikomos, norint darbuotojus efektyviai apmokyti, praturtinti juos telekomunikacijų paslaugas teikiančiai kompanijai būtinomis žiniomis, atsižvelgiant į ateities konkurenciją.
Pagrindiniai dėstomieji dalykai buvo anglų kalba, informacinių technologijų diegimas ir naudojimas, vverslo vadyba, naujos technologijos diegimas ir naudojimas, rinkodaros strategija, klientų aptarnavimas, darbuotojų valdymo struktūra ir finansų valdymo struktūra.
Darbuotojų ir administracijos pastangomis “Lietuvos telekomas” tampa šiuolaikiška įmone, atvira naujovėms, remiančia mokslą ir profesinį pasirengimą.
Atsižvelgiant į tai, Bendrovei reikalingi šiuolaikinį mokslo lygį atitinkantys specialistai. “Lietuvos telekomas” yra sudariusi dvi ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis su Kauno technologijos universitetu bei Vilniaus Gedimino technikos universitetu. Bendrovė remia šias aukštąsias mokyklas finansiškai, aprūpina reikiamomis šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis, aktyviai dalyvauja specialistų rengime. 1998 metais Bendrovės lėšomis buvo įkurta Kauno technologijos universiteto telekomunikacinių technologijų mokomoji laboratorija bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto modernių belaidžio ryšio priemonių laboratorija.
Abiejų universitetų materialiai paramai Bendrovė skyrė 885 000 Lt.
Stengdamasi patraukti jaunus gabius žmones bei skatindama dabartinius darbuotojus siekti aukštojo mokslo, AB “Lietuvos telekomas” skiria jiems finansinę paramą – sumoka visas jų studijų išlaidas arba skiria stipendijas. 1999 metais šiems tikslams buvo išleista 185 000 Lt.
Tiekėjai – tai įvairios gamybinės ir negamybinės paskirties įmonės, kitos paslaugų įmonės ir asmenys, aprūpinantys paslaugų teikimo įmones reikiama technine įranga, įrengimais, paslaugomis.
AB “Lietuvos telekomas” tiekėjai yra:
• UAB “Blue Bridge”, iš kurios Bendrovė įsigijo nešiojamus kompiuterius “Compaq” ir galingus kompiuterius “Compaq Professional Workstation SP700”programuotojams ir dizaineriams.
• UAB “Siemens”aprūpino Bendrovę moderniausia intelektinio tinklo technologija. UAB “Siemens” yra pagrindinė Bendrovės telefono stočių bbei jos įrangos tiekėja.
• Britų kompanija “Kenan” ir švedų firma “EHPT”. Šios firmos tiekia įrangą, reikalingą norint įdiegti klientų aptarnavimo ir apskaitos sistemą.
• Audito firma “PricewaterhouseCoopers” koordinuoja “klientų aptarnavimo ir apskaitos sistemos” projekto įgyvendinimą.
• Mobiliojo ryšio UAB “Comliet”.
• UAB “Sontel”(kurią įsteigė AB “Lietuvos telekomas” akcininkai “Sonera OY” ir “Telia AB”) teikia Bendrovei valdymo, apskaitos, marketingo ir kt. paslaugas.
AB “Lietuvos telekomas” Partneriai ir klientai:
„Telia“, „Sonera“, „Ericsson“, „Siemens“, „Alcatel“, „Elsis“, „Katra“, „Nokia“, „Oracle“,“Ogmios centras“, „Vilniaus bankas“, „Coca-Cola“, LR Užsienio reikalų ministerija, Valstybinis radijo ir televizijos centras, Baltijos laivų statykla, Taupomasis bankas, „Lietuvos avialinijos“, „Omnitel“, „Mažeikių nafta“, „Hermio“ bankas, IBM atstovybė, UAB “Philips Lietuva”, UAB “Lietuva Statoil”, UAB “Lietuvos rytas”, AB bankas “Snoras”, UAB “Reuters Lit”, Lietuvos taupomasis bankas ir kt.
Kontaktinės auditorijos – tai finansiniai sluoksniai, darantys įtaką paslaugų įmonei apsirūpinant kapitalu (bankai, draudimo kompanijos, investitoriai, akcininkai); žiniasklaida, platinanti naujienas, skleidžianti atsiliepimus apie paslaugų įmonės veiklą, teikiamų paslaugų pranašumus ar trūkumus (laikraščiai, žurnalai, radijas, TV ir kt.); valstybinės institucijos, įgyvendinančios valstybės politiką, tiek paslaugų vartotojų, tiek ir paslaugų įmonės darbuotojų ar pačios paslaugų įmonės atžvilgiu; visuomenės veiksmai, nukreipti į aplinkosaugą, saugumą, patikimumą.
Vidinės kontaktinės auditorijos – paslaugų įmonės darbuotojai, kurių bendravimo kultūra bei stilius, suinteresuotumas, sugebėjimas, noras suvokti ir savanoriškai spręsti paslaugos vartotojo problemas daro teigiamą įtaką ir kkitoms kontaktinėms auditorijoms.
FINANSINIAI RODIKLIAI
Sėkmingi sandoriai 1998 – 1999 m.
Įstatinis kapitalas 814,9
Parduotų akcijų dalis įstatiniame kapitale (%) 60
Pirkimo kaina 2040
Planuojamos investicijos (mln. Lt.) 884
Numatytas išsaugoti darbo vietų skaičius 9888
Investuotojai Amber Teleholding A/S (Švedija,Suomija)
AB “Lietuvos telekomas” finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius apskaitos standartus (TAS).
AB “Lietuvos telekomas” tvarko apskait¹, vadovaudamasi Lietuvos mokestiniais reikalavimais.
Pajamas iš vietinių abonentų sudaro įjungimo mokestis, mėnesinis abonentinis mokestis, mokestis už tarptautinius, tarpmiestinius, o nuo 1998m. ir vietinius pokalbius pagal trukmę, be pridėtinės vertės mokesčio ir su pardavimais tiesiogiai susijusių nuolaidų. Pajamos už tarptautinius įeinančius skambučius yra kaupiamos kas ketvirtį remiantis atsiskaitymų patirtimi su skirtingais operatoriais. Sukauptos pajamos yra pataisomos pagal faktinius duomenis, suderintus su tarptautiniu operatoriumi.
Sandoriai užsienio valiuta yra perskaičiuojami į litus, taikant sandorio metu galiojusį oficialų keitimo kursą.
Turtas ir įsipareigojimai, išreikšti užsienio valiuta metų pabaigoje, yra perskaičiuojami į litus, taikant metų pabaigoje galiojusį oficialų keitimo kursą.
Pelnas arba nuostolis dėl valiutos kurso pakeitimo parodomas pelno(nuostolio) ataskaitoje.
Gautinas sumas iš Lietuvos Vyriausybės sudaro kompensacijos AB “Lietuvos telekomas”: už gyventojams suteikiamas dvi nemokamas vietinių pokalbių valandas ir dalinės kompensacijos už įjungimo ir abonentinių mokesčių lengvatas, taikomas gyventojams. Visų Vyriausybės kompensuojamų fiksuoto ryšio telefonų įjungimo, abonentinio mokesčio bei vietinių pokalbių paslaugų pajamos 1998 m gruodžio 31 d. sudarė 71,034 tūkst. litų.
1998m. kovo 26 d. įvykusiame įmonės valdybos
posėdyje buvo pasiūlyta paskelbti 28,522 tūkst. litų dividendų. Pagal akcinių bendrovių įstatymą 5 proc. Įmonės pelno, kuris pagal vietinę finansinę atskaitomybę, parengtą remiantis Lietuvos mokestiniais reikalavimais, sudaro 305,404 tūkst. litų, yra pervesta į įstatymų numatytus rezervus. Iš viso buvo pervesta 15,270 tūkst. litų.
Pagal šiuo metu galiojančius Lietuvos įstatymus pelno mokestis apskaičiuojamas remiantis apmokestinamuoju pelnu, taikant reinvesticijų lengvatą.
Pagrindiniai finansiniai rodikliai (mln. Lt)
1995 1996 1997 1998 1999
Pajamos 446 543 670 907 980
Pasikeitimas palyginti su praeitais metais, % 98,1 21,8 23,2 35,5 8,1
EBITDA 124 156 216 319 414
EBITDA marža, % 27,8 28,7 32,3 35,1 42,2
Nusidėvėjimas ir amortizacija 45 73 97 196 248
EBIT 79 82 119 122 166
EBIT marža, % 17,8 15,2 17,8 13,5 16,9
Pelnas prieš mokesčius 95 81 124 116 142
Grynasis pelnas 80 62 97 66 104
Grynojo pelno marža, % 17,9 11,5 14,5 7,3 10,6
Kapitalo rentabilumas 12,1 9,5 11,9 9,9 12,5
Nuosavybės pelno forma, % 11,7 7,2 10,2 6,6 10,1
Ilgalaikis nematerialus turtas 1 1 32 32 92
Ilgalaikis materialus turtas 799 896 1.164 1.345 1.587
Ilgalaikis finansinis turtas 33 34 32,1 16,3 0,0
Trumpalaikis turtas 125 124 179 275 329
Turtas iš viso 957 1.055 1.407 1,668 2,008
Akcininkų nuosavybė 831 910 982 1.020 1,053
Ilgalaikės skolos 34 45 217 294 586
Trumpalaikės skolos 87 100 209 354 369
Iš viso nuosavybė ir įsipareigojimai 953 1.055 1.407 1.668 2.008
Investicijos 120 126 361 393 551
Darbuotojų skaičius mmetų pabaigoje 9.854 9.889 10.152 9.521 7.122
Pagrindinių finansinių rodiklių paaiškinimai
EBITDA Pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą bei amortizaciją
EBIT Pelnas prieš palūkanas ir mokesčius
Naudojamas kapitalas Akcininkų nuosavybė ir skoliniai įsipareigojimai, už kuriuos mokamos palūkanos
Naudojamo kapitalo rentabilumas Veiklos pelno ir finansinės veiklos pajamų sumos santykis su vidutiniu naudojamu kapitalu
Nuosavybės pelno norma Grynojo pelno santykis su vidutiniu akciniu kapitalu
Pagrindiniai AB “Lietuvos telekomas” akcininkai
Akcijos (proc.) Kompanijos veikla
Valstybė 35
AB „Lietuvos telekomas“ darbuotojai 5
„Amber teleholding A/S“ 60 Telekomunikacijų operatorių „Telia“ (Švedija) ir „Sonera“ (Suomija) konsorciumas
AB „Lietuvos telekomas“ akcijų pardavimas
Valstybės turto fondas (VTF) Lietuvos fiziniams ir juridiniams asmenims bei investuotojams iš užsienio siūlo įsigyti 285 499 891 valstybei nuosavybės teise priklausančią paprastąją vardinę AB „Lietuvos telekomas“ akciją.
Po akcijų ppardavimo „Lietuvos telekomas“ taps didžiausia Lietuvos akcine bendrove, kurios akcijomis bus prekiaujama Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje. Akcijų platinimas yra labai svarbus žingsnis, kuris padės Bendrovei tinkamai pasirengti konkurencinei kovai rinkoje ir išlaikyti pirmaujančio telekomunikacijų paslaugų teikėjo Lietuvoje pozicijas.
2. AB “LIETUVOS TELEKOMAS” MARKETINGO PLANAS
2.1 PASLAUGOS
Paslaugos esmė. Išsivysčiusiose šalyse modernių gamybos bazių ir šiuolaikinių gamybos technologijų dėka paslaugų industrija įgavo ekonominio lyderiavimo statusą, todėl vis daugiau lėšų skiria paslaugoms vystyti. Tai toks pat realus indėlis kaip ir materialinė gamyba.
Paslaugos nėra antraeilis sektorius, jjos atsidūrė ekonominės veiklos dėmesio centre: tampa privaloma priemone, siekiant patenkinti pagrindinius norus bei poreikius ir kelti visuomenės gerovę. Jei nebūtų paslaugų, dalis gamybinio sektoriaus prekių šiandien negalėtų prisidėti prie ekonominės gerovės.
Paslauga – tai daugiau ar mažiau neapčiuopiama veikla, paprastai (bet nebūtinai) pasireiškianti vartotojui sąveikaujant su paslaugą teikiančiais tarnautojais, fiziniais ištekliais, prekėmis arba teikimo sistemomis, kurios užtikrina vartotojo problemos išsprendimą.tradiciškai paslauga apibrėžiama taip: paslauga – visa tai kas gali patenkinti vartotojų poreikius ir tai, kas siūloma rinkai, siekiant patraukti vartotojų dėmesį, plėtoti vartojimą, įskaitant fizinius objektus, paslaugas ir idėjas.
AB “Lietuvos telekomas” užsiima paslaugų pardavimu, teikia telekomunikacijos paslaugas.
Telekomunikacijos paslaugos – tai galimybė pasinaudoti telekomunikacijos priemonėmis, kad efektyviau patenkinti telekomunikacinius poreikius ( jie gali būti susieti su gamybiniu būtinumu, turimomis lėšomis, pajamų lygiu, prestižo sumetimais ir kt.).
Šiandien kiekvienam svarbu turėti galimybę greitai, pigiai ir patogiai susisiekti su kitais žmonėmis, kad gauti ar perduoti reikiamą informaciją.
Bendrovės paslaugos yra skirstomos į pagrindines ir papildomas. Pagrindinės paslaugos yra:
1. Abonentinės – tai prijungimas prie telefonų tinklo. Jos apima abonentinį prijungimą ir jo palaikymą.
2. Komutavimo – sudaro galimybź susisiekti su tarpmiestiniais ir tarptautiniais telefono tinklais.
Papildomos Bendrovės paslaugos – yra visa tai, kokią naudą, galimybes ir patogumus suteikia AB “Lietuvos telekomas” savo vartotojui. Tai galimybė perduoti telefonu telegramą, tiesiogiai susisiekti ssu tolimu abonentu.
Bendrovė ne tik teikia paslaugas, bet ir prekiauja sertifikuotais telefonais, faksais, stotelėmis, jų dalimis; atlieka garantinę ir pogarantinę priežiūrą; taip pat konsultuoja telekomunikacijų klausimais.
Paslaugų asortimentas. AB “Lietuvos telekomas” asortimentą sudaro apie 400 telekomunikacinių paslaugų.
Pagrindinės Bendrovės teikiamos paslaugos:
• Vietinis telefono ryšys
• Tarpmiestinis ir tarptautinis telefono ryšys
• Tarifai, skambinant į mobilius tinklus
• Bevielis telefono ryšys
• Skaitmeninių telefono stočių paslaugos
• Taksofonų paslauga
• 800 – oji paslauga
• 900 – oji paslauga
• Viešųjų renginių įgarsinimo paslaugos
• Telegrafo, abonentinio telegrafo ir telekso ryšio paslaugos
• Programų transliavimo laidinio radijo linijomis paslauga
• “Interneto” paslaugos: “Takas” (Dial-up, skirtosios linijos, Frame relay, elektroninis paštas, www, skirties vardo registracija)
• skirtųjų linijų, kanalų nuomos paslauga
• visuminių paslaugų skaitmeninio tinklo (ISDN) paslauga
• paketinio komutavimo duomenų perdavimo pagal X.25 ir X.28 protokolus paslauga
• duomenų perdavimo tinklo “Frame relay” paslauga
• elektroninio pašto “EPAS – 400” paslauga
• faksimilinis servisas
• inmarsat
• sertifikuotų galinių telekomunikacijų įrenginių (telefonų, faksų ir kt.) pardavimo, įrengimo ir techninės priežiūros paslaugos
• vaizdo konferencija ir daugelis kitų
AB “Lietuvos telekomas” klientai gali naudotis ir tokiomis ISDN tinklo paslaugomis: išeinančiųjų arba ateinančiųjų skambučių ribojimas; sutrumpintas numerio rinkimas; konferencija bei žadintuvas; trumpų žinučių siuntimas. Šios paslaugos suteikia galimybę neprarasti nė vieno abonentui skirto skambučio, prisiskambinti užimtam abonentui, surengti konferenciją telefonu, skambinti nerenkant telefono numerio, apsidrausti nuo nepageidaujamų skambučių, pasinaudoti telefonu kaip žadintuvu.
Dažniausiai naudojamos nemokamos papildomos paslaugos – skambučio peradresavimas, kai užimta, ir sskambučio peradresavimas, kai neatsakoma.
AB “Lietuvos telekomas” ir toliau plėtoja naujas paslaugas.
Bendrovė kartu su mobiliojo telefono ryšio UAB “Omnitel” (“Lietuvos telekomas” valdo UAB “Omnitel” kontrolinį paketą) ketina teikti ir plėtoti naujas paslaugas Lietuvos telekomunikacijų rinkoje. Jau 1999 metų pabaigoje AB “Lietuvos telekomas” ir UAB “Omnitel” savo abonentams ( kurių turi per 175.000) jau pasiūlė bendrą balso pašto dėžutę. Naudojantis šia paslauga į vieną balso pašto dėžutę galima nukreipti skambučius tiek iš fiksuotojo, tiek iš mobiliojo tinklo.
Bendrovė ketina mobiliojo ryšio kompaniją “Comliet” (AB “Lietuvos telekomas” valdo beveik visas šios kompanijos akcijas) paversti fiksuotojo ryšio telefono tinklu sunkiai prieinamose vietovėse. Tada Bendrovei nereikėtų papildomai tiesti kabelių ir taip būtų telefonizuotos sunkiai pasiekiamos teritorijos. Įgyvendinus šį projektą, iki 2003 metų šalyje neliks eilių telefonui įsigyti. Iki šių metų pabaigos ketinama papildyti “Comliet” turimus 13.000 abonentų ( 4.000 jau dabar prijungti prie fiksuoto ryšio) dar 20.000 fiksuotojo ryšio abonentų. Bevielio telefono paslaugas Bendrovė jau teikė ir prieš įsigydama “Comliet” ( 1999m. gruodžio mėn.), tačiau tinklo padengimas nebuvo toks platus.
Paslaugų kokybė – tai žmogaus gebėjimas susikurti platų, informatyvų, visapusišką, kūrybišką požiūrį į daugelį dalykų, nes kokybė yra grindžiama socialiniu, etniniu, kultūriniu, istoriniu patyrimu, visuotinai priimtu bei individualiu suvokimu.
Į paslaugų kokybę turi būti kreipiamas didelis dėmesys, nes
kokybė formuoja įmonės įvaizdį, daro tiesioginę įtaką veiklos produktyvumui, pelno augimui, vartotojo patenkinimui.
Paslaugas teikiančioje įmonėje tarp paslaugų kokybės ir pelno yra glaudus ryšys. Gera kokybė nieko nekainuoja, o bloga kokybė – kainuoja daug, nes prarandamas paslaugos vartotojas. Mokslo ir technikos pažanga įgalina nuolat gerinti telekomunikacijos priemones ir ryšių kokybę. Bendrovėje pereinant prie skaitmeninių tinklų, įvairių ryšių defektų tikimybė gerokai sumažėja.
Vartotojo suvokiama paslaugos kokybė yra vertinama 2 pagrindiniais kokybės matais:
• techniniu (rezultato), tai, kas teikiama vartotojui
• funkcinis (proceso), tai kas lieka vartotojui, kai bbaigiasi paslaugos teikimas ir vartotojo bei teikėjo sąveika.
AB “Lietuvos telekomas” vartotojui įtakos turi tai, kaip jis gauna paslaugą. Didžiausią įtaką daugumai paslaugų daro tiesioginis įvaizdis. Jei paslaugos teikėjui vartotojas jaučia simpatiją, tai nedidelės klaidos bus užmirštos. Didelės klaidos griauna įmonės įvaizdį. Priimtina kokybė yra tada, kai ji atitinka vartotojų lūkesčius. Tam turi įtakos Bendrovės sąveika su potencialiais vartotojais, siekiant išvengti nesėkmių kurios atsiranda dėl neteisingos neigiamos informacijos apie pačią įmonę. Jei lūkesčiai nerealūs, vartotojo akimis žiūrint paslaugos kokybė bus bloga, nnet jei ji yra aukštos kokybės.
Įtakos vartotojams turi ir Bendrovės darbuotojų gebėjimas sudaryti gerą įspūdį (tiesiogiai su vartotojais kontaktuojančių asmenų geranoriškumas, gebėjimas atlikti savo užduotis, išspręsti vartotojo problemas, išvaizda, bendravimo stilius).
Visi darbuotojai bendrai dirba pagal numatytą kokybės gerinimo programą, uuž kurios įgyvendinimą atsakinga pati Bendrovė.
AB “Lietuvos telekomas” administracija rūpinasi, kad paslaugų kokybės gerinimo procesas nesustotų, nes labai svarbu norint pasiekti geresnių Bendrovės veiklos rezultatų.
1.2 KAINOS
Prekės ar paslaugos patenka vartotojui per mainų procesą. Santykis, kuriuo prekės ar paslaugos mainomos viena į kitą, ir kuris išreikštas pinigais, yra kaina.
Nustatant paslaugų kainas, dėmesys kreipiamas ne tik į rinkoje egzistuojančią kainos pasiūlą, bet ir į paslaugų pasiūlą veikiančias paslaugos teikimo sistemos dalis: paslaugos koncepciją, rinkos sektorius, paslaugos teikimo sistemą, jos vadovavimo principus, įvaizdį.
Kaina yra labai svarbus marketingo komplekso elementas, kuris apibūdina įmonės veiklos rezultatus, pagrindžia sprendimus ir veiksmus, kurie susiję su kainodaros strategija, taktika ir politika.
Paslaugų marketingui kaina yra svarbi dėl daugelio priežasčių:
1. Kaina kartais esti vienintelė priemonė įmonei tiesiogiai uždirbti.
2. Kainos dydis gali bbūti pagrindinis įmonės įvaizdžio, prestižo veiksnys.
3. Kaina yra pagrindinis strateginis sprendimas: ar atitiks konkurento kainą (bei kokybę), ar bus aukštesnė / žemesnė nei konkurento. Tai yra paslaugos padėties rinkoje nustatymo pagrindas.
4. Kaina ne visada yra pagrindinis motyvas, nes faktiškai daug kainuojančios paslaugos parduodamos daug geriau negu pigios, nors pastarosios vartotojui yra ekonomiškai naudingesnės.
5. Kai paslaugos kaina yra priimtina, vartotojas gali ja nesinaudoti, jei piniginis įvertinimas neatitinka paslaugos vertės.
Kaina yra svarbus rodiklis ne tik AB “Lietuvos telekomas”, bet ir šios Bendrovės vartotojams. Kaip tik kkaina nulemia santykius tarp Bendrovės ir paslaugų rinkos, garantuodama trumpalaikį ir ilgalaikį pelno gavimą.
Vartotojas didelę kainą dažniausiai tapatina su puikia kokybe, brangias paslaugas sieja su prestižu. Tuo tarpu, jai kaina yra nedidelė, vartotojas gali manyti, kad tai susiję su blogesne paslaugos kokybe, nes kaina – tai pinigų suma, kurią potencialus vartotojas pasiruošęs mokėti už paslaugą.
Prieš nustatydama kainą, paslaugų įmonė turi pasirinkti marketingo metodą, kuris padės nustatyti rinkoje esančią padėtį, atkreipti dėmesį į kainoms įtaką darančius veiksnius, įvertinti įmonės galimybes įgyvendinant užsibrėžtus tikslus, ištirti paklausą ir kt.
Remiantis paslaugų marketingo koncepcija, galima pastebėti, kad visi kainos nustatymo etapai yra susiję su vartotoju. Kainos susiformavimo etapai:
• Kainodaros tikslai, yra orientuoti į vartotojo sukūrimą, jo poreikių tenkinimą.
• Paklausos nustatymas yra orientuotas į didesnės paklausos ir pasiūlos sukūrimą.
• Kaštų įvertinimas yra susijęs su paslaugos kokybės, kurią sukurti padeda klientas bei paslaugos įmonės personalas, gerinimu. Kadangi AB “Lietuvos telekomas” yra monopolinė įmonė, todėl paslaugų kainų nustatyme kaštai neatlieka pagrindinio vaidmens, daugiausia dėmesio skiriama vartotojų požiūriui ir reakcijai į paslaugų kainas, bet nepamirštami ir kaštai.
• Konkurentų kainų paslaugų įvertinimas – tai ryšių su klientais palaikymas ir stiprinimas. AB “Lietuvos telekomas” į konkurentus atsižvelgia tik tose srityse, kuriose ji nėra monopolistė (bevielis ryšys, prekyba telekomunikacijų įranga ir kt.). Jeigu įmonės ir konkurento ppaslaugos yra analogiškos – tenka nustatyti kainą, artimą konkurento kainai.
• Kainodaros metodo pasirinkimas – tai paslaugų įmonės gyvavimo filosofija( “pelną duoda klientas”).
Kainų nustatymo metodai yra šie:
1. Visuminių kaštų metodas. Pagrindas kainai nustatyti šiuo metodu yra gamybos kaštai, prie kurių pridedamas t.t. dydžio priedas (antkainis) pelnui suformuoti.
2. Nenuostolingumo metodas. Šį metodą naudoja įmonės– rinkos lyderės, siekiančios gauti tikslinį pelną.
3. Kintamųjų kaštų metodas. Šis metodas leidžia analizuoti bei planuoti kainas bei pelną, įgalina rasti pelningiausią prekės ar paslaugos pardavimo kainos ir kiekio kombinaciją.
4. Einamosios kainos metodas. Nustatydama kainą šiuo metodu įmonė daugiausia remiasi konkurentų kainomis, o mažiau atsižvelgia į paklausą ir savo gamybos kaštus.
5. Vertinio reikšmingumo metodas. Nustatydama prekės ar paslaugos kainą šiuo metodu įmonė remiasi ne gamybiniais kaštais, o ekonomine verte, kurią ši prekė ar paslauga turi vartotojams. Kaip tik šiuo metodu Bendrovė dažniausiai naudojasi. Kainos pagrindas nustatomas pagal tai, kaip vartotojai priima, suvokia paslaugą, kokį reikšmingumą jai suteikia.
6. Konkurencinių pasiūlymų metodas. Šiuo metodu, kaip principu, naudojasi įmonės nustatydamos kontrakto kainą (kainos skirtingos kiekvienam užsakymui).
• Galutinės kainos nustatymas. Tai yra kainų politikos instrumentarijus- tai vartotojo psichologija ir paslaugų įmonės kultūra, jos norminė filosofija.
Paslaugų kainoms didelę įtaką daro šie išoriniai veiksniai:
• Vienas svarbiausių – paslaugų vartotojai. Prieš nustatant kainą, būtina išsiaiškinti, kiek ji reikšminga vienai ar kitai vartotojų ggrupei, įvertinti esamą rinkos situaciją, numatyti tendencijas bei perspektyvas ar vartotojas yra privatus asmuo, ar įmonė, kaip ilgai jis naudojasi šios paslaugų įmonės teikiamomis paslaugomis ir kokią pinigų sumą skiria.
• Antras svarbus veiksnys – paslaugų teikimo proceso dalyviai (tarpininkai). Paslaugų teikėjo galimybės tiesiogiai priklauso nuo to, kokias nuolaidas jis gali pasiūlyti paslaugos vartotojui.
Dažniausiai pasitaiko šios nuolaidų grupės:
• Funkcinės nuolaidos, kurios kompensuoja su paslaugų teikimu ir rėmimu susijusias išlaidas.
• Kiekybinės nuolaidos. Jų pagrindas – skatinti tarpininkus arba paslaugų vartotojus kuo daugiau pirkti ar sudaryti sandėrius su tuo pačiu paslaugų tiekėju/
• Mokėjimo nuolaidos skatina kuo greičiau apmokėti sąskaitas (jei sąskaita apmokama per 10 dienų, nuolaida sudaro maždaug 1 -2%). Ši nuolaida reikšminga tada, kai suma yra labai didelė, – padeda didinti lėšų apyvartumą.
• Rėmimo nuolaidos skatina tarpininkus kuo daugiau lėšų skirti rėmimui.
• Sezoninės nuolaidos taikomos paslaugoms, kurių vartojimas susijęs su paklausos sezoniškumu.
• Trečias reikšmingas veiksnys – valstybinis reguliavimas. Tai bendri ir vietiniai įstatymai reguliuojantys konkurenciją, neetišką, nesąžiningą reklaminę veiklą, ginantys vartotojų teises.
Kiekviena įmonė numato kainų reguliavimo strategiją. Išskiriamos 3 tipiškos strategijos:
2. Nugriebimo strategija, ji tinka tuomet, kai parduodamos naujos ar gerokai patobulintos prekės, itin gerai tenkinančios vartotojų poreikius. Šiuo atveju rinkos taikinys turi apimti segmentus, kurių pirkėjai nėra jautrūs kainai.
3. Skverbimosi strategija praverčia tada, kai įmonė nauja preke ar paslauga
bando užimti tam tikrą rinkos dalį. Įmonė siekia maksimizuoti pardavimų mastą, nustatydama nedidelę prekės kainą. Tai daroma tada, kai rinkos segmento atstovai nėra linkę brangiai mokėti už prekę ar paslaugą, vartotojai yra jautrūs kainos pokyčiams, bet prekė ar paslauga gali sudominti didelius prekės segmentus.
4. Į konkurentus orientuotą strategiją pasirenkančios įmonės nelaiko kainos svarbiausiuoju marketingo programos elementu.
AB “Lietuvos telekomas” kainodara yra orientuota į pirkėją. Ji grindžiama pirkėjo suvokiama prekės verte. Šiuo atveju siekiama kiek galima didesnių pajamų, palyginti su paslaugų pardavimui reikalingais kkaštais.
Taip pat Bendrovė taiko specialios pasiūlos kainas, šios kainos taikomos, siekiant tokių tikslų:
• Demonstruojamas įmonės pajėgumas
• Plečiama apyvarta
• Norima išstumti esamus pirkėjus ir pritraukti naujų ir kt.
AB “Lietuvos telekomas” įkainių palyginimas, Lt.
Paslauga 1999 m. 2000m.
Mėnesinis abonentinis mokėjimas organizacijoms 36 36
Mėnesinis abonentinis mokėjimas privatiems asmenims 13 17.20
Vietinio pokalbio 1 min. 0.08 0.09
Tarpmiestinio pokalbio 1 min. 0.38 0.37
Tarptautinio pokalbio 1 min. (vidutiniškai) 3.43 3.26
Skambinant į mobilią liniją 1 min. 1.95 1.95
Skaitmeninės linijos įvedimas organizacijoms 900 700
Skaitmeninės linijos įvedimas privatiems asmenims 600 500
Analoginės linijos įvedimas organizacijoms 500 500
Analoginės linijos įvedimas privatiems asmenims 250 300
Kaip matome iš šios lentelės, vienos paslaugos brangsta, o kitos pinga. Taip yra ttodėl, kad AB “Lietuvos telekomas” ruošiasi būsimai konkurencijai.
Nuo 2000 vasario 1 d. Bendrovė nutarė 1 cnt. pabranginti vietinius pokalbius, tarpmiestinius 1 cnt. atpiginti, taip pat nekeisti abonentinio mokesčio įmonėms. Tokie veiksmai yra būtini norint subalansuoti Bendrovės paslaugų tarifus, ir tai yyra ilgalaikė programa, kuri bus įgyvendinama iki 2002 metų. Kai po 2002 metų neliks Telekomo monopolio, visų paslaugų kainos tiek organizacijoms, tiek privatiems asmenims bus vienodos. Nesubalansuotų tarifų struktūra būdinga šalims, kurių telekomunikacijų rinka dar tik vystosi. AB”Lietuvos telekomas” ir toliau ketina balansuoti kainas tam, kad paslaugų kainos padengtų jų savikainą. Bendrovė planuoja sumažinti skaitmeninės linijos įvedimo mokestį bei gyventojams pabranginti analoginių linijų įvedimą.
Nuo 2000 metų vasario Bendrovės paslaugos pabrango 6%. Stambiems klientams AB “Lietuvos telekomas” siūlo įvairius paslaugų paketus, kuriuose yra ir nuolaidų. Taip pat Bendrovė suteikia 1 val. nemokamų vietinių pokalbių, tai kompensuoja valstybė. Tačiau artimiausiu metu šio kompensavimo gali nebūti.
1.3 PATEIKIMAS
Paslaugų pateikimas suvokiamas kaip marketingo kanalas, kurio tikslas – pasiekti, kad paslauga taptų prieinamesnė, lengviau pasiekiama, patogi vvartotojui.
Paslaugų teikimo arba paskirstymo kanalas – tai paslaugų įmonių, organizacijų ar asmenų, teikiančių paslaugas vartotojui, visuma. Šio kanalo funkcija – paslaugą padaryti patogia laiko ir vietos atžvilgiu. Tai yra paslauga turi būti prieinama ten ir tada, kai tik yra reikalinga. Pateikimo kanalo tikslas – pasiekti, kad pateikimas atitiktų marketingo tikslus, kuriuos paslaugų marketingas skirsto į 3 grupes:
1. Pardavimų (apimties arba vertės);
2. Pelno;
3. Aptarnavimo lygio.
Pateikimo kanalai sudaro kompleksines sistemas, kurių dalyviai, viena vertus, sprendžia paslaugų teikimo klausimus, o kita vertus, dalyvauja paslaugos kūrimo bei tteikimo procesuose.
Pateikimo kanalo dalyviai:
1. Atlieka marketingo tyrimus
2. Organizuoja rėmimą
3. Palaiko ryšius su potencialiais vartotojais
4. Pritaiko paslaugas prie vartotojo reikalavimų
5. Veda derybas
6. Organizuoja paslaugų judėjimą
7. Rūpinasi finansavimu
8. Prisiima riziką
AB “Lietuvos telekomas” yra suinteresuota didinti paslaugų pardavimo mastą, todėl jai labai svarbu teisingai pasirinkti pateikimo kanalo tipą. Skiriami 2 pateikimo kanalo tipai:
• Tiesioginis pateikimas – kai gamintojas pats parduoda paslaugas vartotojui.
• Netiesioginis pateikimas – kai paslauga iš gamintojo pateks pas tarpininkus ir tik iš jų – pas vartotojus.
Pateikime dalyvauja tarpininkai; kurie nulemia kanalo ilgį. Pateikimo kanalo lygis – tai bet koks tarpininkas, savo veikla priartinantis paslaugą prie vartotojo.
Pateikimo kanalų lygiai yra: nulinio lygio, vieno, dviejų ir trijų lygių. AB “Lietuvos telekomas” paslaugas teikia nulinio ir vieno lygio pateikimo kanalais.
Pateikimo kanalo ilgis – tai kanale esančių lygių skaičius, jis priklauso nuo tarpininkų skaičiaus( priklauso nuo paslaugos ir rinkos), taip pat nuo gamintojo marketingo strategijos.
AB “Lietuvos telekomas”- įmonė teikianti labai platų paslaugų asortimentą (apie 400). Trumpesnis pateikimo kanalas būdingas įmonėms, gaminančioms platų paslaugų asortimentą ir kai įmonė pati gali atlikti daugelį tarpininkų funkcijų.
Kai kurioms Bendrovės teikiamoms paslaugoms tarpininkauja firmos, pvz.
UAB “Omnitel”teikia mobiliojo ryšio paslaugas; AB “Sontel” teikia Bendrovei valdymo, apskaitos, marketingo ir kt. paslaugas; 900 – ąją paslaugą teikia Neltė.
Dažnai įmonės sudaro ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis su tarpininkais.
Pvz. AB “Lietuvos telekomas” ir ““Omnitel” (teikianti mobiliojo ryšio paslaugas) sudarė tinklų sujungimo sutartį, kuri abi kompanijas įgalins atpiginti skambučius iš mobiliojo telefono į vietinį ir atvirkščiai.
AB “Lietuvos telekomas” bendradarbiauja su įvairiomis firmomis, nes nori rinkai pateikti kuo geresnės kokybės paslaugas.
Privatizavimo metu AB “Lietuvos telekomas” buvo suteiktos išskirtinės teisės iki 2002 m. gruodžio 31 d. teikti fiksuoto laidinio tarptautinio, tarpmiestinio bei vietinio telekomunikacijų ryšio paslaugas. Pasibaigus monopolio laikui, įsitvirtins konkurencinė rinka, kuriai Bendrovė aktyviai rengiasi.
2.4 RĖMIMAS.
Rėmimas – tai į vartotoją orientoti informacijos ir įtikinimo veiksmai, kurie daro įtaką paslaugų vartotojų sprendimam: prieš apsispręsdamas naudotis paslaugų įmonės teikiamomis paslaugomis, potencialus vartotojas turi būti įgijęs pakankamai žinių ir informacijos, kuri galėtų padėti jam apsispręsti. Vartotojui būtina pranešti apie paslaugas,kainą, bei paskatinti jomis naudotis. Taip teikiama informacija taikant rėmimą.
Skiriamos 4 rėmimo veiksmų grupės:
1. Reklama
2. Pardavimų skatinimas
3. Populiarinimas
4. Asmeninis pardavimas
Reklama – tai informacijos platinimo rinkoje kanalas, kuriuo užsakovas pristato paslaugas.
Paradavimų skatinimas – veiksmai, kuriais sudaromos ypatingos pirkimą skatinančios įsigijimo sąlygos
Populiarinimas – tai teigiamo paslaugų įmonės įvaizdžio kūrimas, palankių veiklos sąlygų sudarymas, remiantis ryšiais su visuomene, santykiais su įvairiomis organizacijomis, paslaugų vartotojais.
Asmeninis pardavimas – tai tiesioginis pardavėjo ir pirkėjo bendravimas, kurio metu pardavėjas daro įtaką pirkėjo sprendimui.
Šie veiksniai yra tarpusavyje yra susiję ir jų reikšmingumas priklauso nuo šių savybių:
• Rinkos. Kai rinkoje yra nnedaug pirkėjų, tada labiausiai tinka asmeniškas pardavimas, o jeigu pirkėjų yra daug – tada geriausiai tinka reklama.
• Prekės. Reklama naudojama parduodant asmeninio naudojimo prekes, o pardavimų skatinimas – kai parduodamos gamybinės paskirties prekės.
• Prekės gyvavimo ciklo stadijos. Įvedimo stadijoje naudojama – reklama, didėjimo st. – pardavimų skatinimas, brandos st. – reklama ir pardavimų skatinimas.
• Prekės kainos. Reklama turi didelę reikšmę, kai yra skatinamas pigių prekių pardavimas.
• Skiriamų lėšų dydžio. Firmai yra reikalingos tokios lėšos, kurios leistų pasinaudoti tinkamiausia rėmimo rūšimi.
AB “Lietuvos telekomas” savo teikiamų paslaugų rėmimui naudoja reklamą bei populiarinimą, kadangi šios Bendrovės rinka labai plati .
Skirtingiems tikslams naudojama reklama daro didelę įtaką ekonomikai, kultūrai, išsilavinimui, veikia vartotoją, jo elgseną. Kadangi reklama yra mokama paslauga, tai jos paskirtis – garantuoti paslaugų pardavimą bei pelną paslaugas teikiančiai įmonei. AB “Lietuvos telekomas” gali sau leisti brangius paslaugų rėmimo būdus, kadangi tam yra skiriama nemažai lėšų.
Bet kuri reklama atlieka šias funkcijas:
• Ekonominę
• Informacinę
• Komunikacinę
• Kontrolės;
• Koregavimo;
• Paslaugų paklausos valdymo;
• Formuoja paslaugų įmonės įvaizdį, stilių.
Reklamos tikslai:
1. Užtikrinti gerą paslaugų įmonės reputaciją visuomenės akyse;
2. Nustatyti, tarpininkaujant reklamos agentūroms, ilgalaikius ir naudingus bendradarbiavimo ryšius tarp paslaugas teikiančios įmonės ir asmeniškai pažįstamų vartotojų.
Bendriausias “Lietuvos telekomo” tikslas – užmegzti firmos (informacijos siuntėjo) ir vartotojų (informacijos priėmėjų) ryšį, padedant siekti marketingo tikslų.
AB “Lietuvos telekomas” naudojasi visais žiniasklaidos platinimo kanalais, formomis (
radijas M –1 , LNK TV, labiausiai skaitomas dienraštis “Lietuvos rytas”, bukletai, apklausa, įvairių nuolaidų taikymas), kitaip tariant naudojamas tiesioginis marketingas.
“Lietuvos telekomo” reklama yra periodinė, tiesioginė (paštu, internetu ir kt. Ryšio priemonėmis), speciali prie kurios priskiriami kalendoriai, šratinukai, užrašų knygelės ir visa kita su užrašytais reklaminiais ir informaciniais duomenimis. Labai efektyvi reklama specializuotuose žurnaluose, nes skaitytojas daug kartų gali ją perskaityti. Žurnaluose skelbiama reklama turi ilgalaikius tikslus, todėl ją būtina planuoti iš anksto. Šiuo metu labai dažna INTERNETO “TAKO” paslaugos rreklama, kurioje naudojamasi populiarių ir įžymių Lietuvoje žmonių įvaizdžiu.
Svarbiausia, kad reklama išryškintų, ką firma nori pranešti potencialiam vartotojui, kad ji būtų patraukli ir aiški.
AB “Lietuvos telekomas” reklamuodama savo prekes ar paslaugas siekia įprasto tikslo – padidinti pardavimo bei teikiamų paslaugų apimtis.
• Reklama informuoja apie naujas prekes, paslaugas, taip pat apie jų patobulinimus
• Reklamos dėka suformuotas pasitikėjimas firmos vardu gali tapti dideliu turtu, kurio firma stengiasi neprarasti, todėl ji nesiryš teikti ar pardavinėti prastos kokybės paslaugas, prekes.
AB “Lietuvos telekomas” veiklos sėkmė priklauso nnuo visuomenės nuomonės apie ją ir jos veiklą. Todėl Bendrovė stengiasi ne tik reklamuoti paslaugas, bet ir kurti teigiamą rimtos firmos įvaizdį, naudodamasi populiarinimu.
Paslaugų marketingo požiūriu įvaizdis – tai tikslingai sukurta arba stichiškai atsiradusi forma, kuri žmonių sąmonėje atspindi t. tt. objektą.
AB “Lietuvos telekomas” įvaizdį kuria darbuotojai ir aplinka, teikiamų paslaugų prigimtis, pačios įmonės kultūra bei rinkos segmentas. Įvaizdis lemia vartotojo elgseną. Taip jau yra, kad teisingai ar ne, naudingai ar ne, bet žmonės veikia, remdamiesi susidarytu tikrovės supratimu. Todėl įvaizdis yra galinga priemonė, daranti įtaką tiek paslaugų vartotojui, tiek Bendrovei, kaip jų tiekėjui, tiek ir teikiamų paslaugų kokybei.
Įvaizdis yra dinamiškas, keičiasi atsižvelgiant į žmonių grupės sąmonės pokyčius. Įvairių įmonių vadovai nori, kad būtų sukurtas palankus, teigiamas jų paslaugų įmonių įvaizdis, galintis sukelti teigiamas ir įsimintinas paslaugų vartotojų emocijas, sužadinti norą naudotis įmonės teikiamomis paslaugomis.
Įvaizdis formuojamas įvairių ryšių dėka. Reklama, bukletai, blankai, dizainas stiprina Bendrovės įvaizdį.
Populiarinimas – tai įmonės su visuomene sudedamoji dalis. Ryšiai su visuomene – tai įmonės santykiai ssu įvairiomis organizacijomis, visuomenės sluoksniais ir pavieniais asmenimis. Jie padeda kurti teigiamą įmonės įvaizdį ir sudaro palankias sąlygas jos veiklai. Užmezgami ir nuolat palaikomi ryšiai su įtakingais asmenimis ar organizacijomis, organizuojami įmonės reputaciją gerinantys renginiai, padeda ir dalyvavimas įvairiose populiariose akcijose bei labdaringa veikla.
AB “Lietuvos telekomas” populiarindamas savo įmonę, dalyvauja įvairiose parodose bei mugėse, remia nemažai renginių, taip pat informuoja savo vartotojus apie Bendrovės veiklos pasikeitimus per televiziją, radiją ar spaudą. Visa tai sudaro palankų Bendrovės įvaizdį.
Bendriausias AB “Lietuvos telekomas” rrėmimo tikslas yra užmegzti su vartotojais ryšį, padedantį siekti marketingo tikslų. Bendrovė, remdama teikiamas paslaugas, tuo pačiu informuoja, primena bei įtikinėja esamus ir potencialius vartotojus. Tai padeda pritraukti vartotojus, didinti pardavimų mastą, plėsti rinką, siekti didesnio pelno.
3. AB “LIETUVOS TELEKOMAS” MARKETINGO STRATEGIJA
3.1 STRATEGIJOS ESMĖ
Marketingo strategija – tai bendrų (įmonės ir marketingo) veiksmų programa, apimanti visus marketingo komplekso elementus, siekiant išaiškinti įmonės galimybes, nustatyti tikslus ir uždavinius.
Marketingo strategija pradedama rengti išanalizavus įmonės galimybes, kurios yra: išorinės ir vidinės.Pranašumą įgyja ta įmonė, kuri išorinės aplinkos sąlygas panaudoti geriau nei konkurentai. Šiuo atveju galimybes lemia:
1. Gerai suderinti dalykiniai ryšiai su paslaugų pateikimo dalyviais
2. Patyrimas
3. Vartotojų įsitikinimas, kad įmonė teikia geros kokybės paslaugas ir garantuoja jų aptarnavimą.
Visos įmonės galimybės gali būti pavadintos galimybių kompleksu. Nuo jo priklauso įmonės vystymosi perspektyvos.
Nors AB “Lietuvos telekomas” yra monopolinė bendrovė, tačiau ji negali būti garantuota dėl savo ateities. Todėl Bendrovė nuolat tobulina savo teikiamas paslaugas, diegia moderniausią technologiją, taip ruošiasi artėjančiai konkurencijai.
Kas bus įgyvendinama priklauso nuo įmonės tikslų. AB “Lietuvos telekomas”, kaip ir kitų įmonių pagrindinis tikslas yra – padidinti pelną. Šiam tikslui pasiekti Bendrovė yra sudariusi tokį tikslų komplektą:
• Teikiamų paslaugų ir parduodamų prekių tobulinimas
• Rinkos plėtimas
• Pardavimo masto didinimas
• Efektyvus reklamos naudojimas
Tačiau tikslas pats dar negarantuoja jo pasiekimo, todėl įmonei būtina suformuluoti uuždavinius, kurie turi būti konkretūs, išsprendžiami per nurodytą laikotarpį ir nukreipti konkrečiam tikslui pasiekti.
Marketingo strategijos parinkimo etapai:
1. Rinkos segmentavimas
2. Tikslinių rinkų parinkimas
3. Įėjimo į rinką metodų parinkimas
4. Marketingo metodų ir priemonių parinkimas
5. Įėjimo į rinką laiko parinkimas
Prieš pradėdama rengti marketingo strategiją, įmonė turi ištirti kiekvieno segmento galimybes ir pasirinkti tinkamiausią.
Įmonė gali siekti užvaldyti kurį nors rinkos segmentą, jeigu ji tenkina tokias sąlygas:
• Tuo metu yra pakankamai imlus
• Turi tolesnes plėtotės galimybes
• Turi nepatenkintų poreikių, kuriuos įmonė gali sėkmingai patenkinti.
Kadangi AB “Lietuvos telekomas” siekia valdyti kelis rinkos segmentus (gyventojus ir stambius klientus), tai jos strategija yra daugiasegmentinė.
Įmonė gali pasiekti norimo tikslo jei:
1. Įsigis kitos įmonės akcijų.( AB “Lietuvos telekomas” šiais metais įsigijo 100% UAB “Comliet” akcijų.)
2. Savarankiškai plėtos savo veiklą.( Bendrovė yra pakankamai stipri, kad galėtų pati savarankiškai plėtoti savo veiklą).
3. Bendradarbiaus su kitomis įmonėmis. (Bendrovė bendradarbiauja su tokiomis įmonėmis kaip: UAB “Siemens”, UAB “Comliet”, UAB “Blue Bridge”, “Vilniaus bankas”, “Lietuvos taupomasis bankas”, LR Užsienio reikalų ministerija, “Mažeikių nafta” ir kt.)
Kiekvieną marketingo strategiją būtina apibrėžti atsižvelgiant į įmonės galimybes ir tikslus. Įmonė gali pasirinkti 3 vystymosi strategijas:
1. Intensyvusis marketingas. Šis vystymasis galimas tada, kai įmonė nėra visiškai panaudojusi savo galimybių.
2. Integruotas marketingas. Šis vystymasis reiškiasi tada, kai įmonė gali kontroliuoti paslaugų pateikimo dalyvių veiklą, įveikti konkurentus.
3. Diversifikuotas marketingas. Šio vystymosi yra 3 rūšys:
• Koncentrinė diversifikacija –– įmonė stengiasi padidinti savo prekių ar paslaugų asortimentą, gamindama naujas, kurios kartu su esamomis prekėmis ar paslaugomis sukuria marketingo sinergizmą.
• Horizontali diversifikacija – įmonė bando išplėsti asortimentą, įtraukdama į jį panašias savo prekes ar paslaugas.
• Daugiašalė diversifikacija – įmonė stengiasi išplėsti prekių ar paslaugų asortimentą potencialiems vartotojams, gamindama ir teikdama naujas prekes ir paslaugas, visiškai nepanašias į esamas.
AB “Lietuvos telekomas” strategija ir tikslai gali būti skirstomi į dvi kategorijas: 1) organizaciniai ir 2) technologiniai.
Tuoj po privatizavimo prasidėjo ryškūs Bendrovės struktūros pokyčiai. Vienas pagrindinių – filialų struktūros keitimai. 1998 metų rudenį prasidėjo atskirų padalinių jungimas į filialus. Kitas reikšmingas pokytis – Mobiliųjų ryšių departamento panaikinimas. Tai įvyko Bendrovei atsisakius mobiliųjų ryšių teikimo licencijos. Visoje Lietuvoje ėmė veikti naujų klientų aptarnavimo centrai.
Technologiniai strateginiai tikslai apima tinklo plėtrą, atsižvelgiant į rinkos galimybes. Keletas tokio pobūdžio tikslų: toliau plėtoti vietinį telekomunikacijų tinklą, patenkinti gyventojų prašymus įvesti telefoną. 1998 metais Bendrovėje buvo įkurtas nacionalinis Tinklo valdymo centras, skirtas duomenų perdavimo tinklui.
AB “Lietuvos telekomas” vis plečia savo teikiamų paslaugų asortimentą, papildydama jį tobulesnėmis ir efektyvesnėmis paslaugomis, kurios geriau patenkintų vartotojų norus bei poreikius. Tai svarbu, nes Bendrovės veikla labai priklauso nuo vartotojų.
3.2 MARKETINGO PLANO BIUDŽETAS, JO VYKDYMO KONTROLĖ
AB “Lietuvos telekomas” sudarydama marketingo planą įvertina kiek kainuos
numatytų tikslų pasiekimas, pasirinktos marketingo strategijos įgyvendinimas. Pirma, tai būtina marketingo plano finansinei daliai sudaryti ir ją pagrįsti, antra , būtina numatyti marketingo strategijos įtaką, jos tikėtiną rezultatą Bendrovės pelnui. Tam tikslui reikia sudaryti paslaugų įmonės marketingo plano biudžetą.
Biudžetas – tai pajamų ir išlaidų planas, siekiant užsibrėžtų paslaugų įmonės marketingo tikslų. Marketingo biudžetas apima reklamas, ryšius su visuomene, tyrimų ir kt. kaštus.
Marketingo biudžeto sudėtis priklauso nuo įmonės pasirinktos strategijos, jos įgyvendinimo būdų.
Paslaugų įmonės marketingo plano strategijai įgyvendinti būtinas detalus išteklių ppaskirstymas, darbuotojai, pinigai, techninės galimybės. Norint įvertinti, ar buvo pasiekti marketingo plano tikslai, kaip vykdoma paslaugų įmonės marketingo plano kontrolė, atliekama plano įvertinimo analizė. Taip nustatomas ir įvertinamas ir turimų išteklių paskirstymo rezultatyvumas.
Marketingo plano kontrolės dėka išaiškinami ir koreguojami nukrypimai, stengiamasi apsisaugoti nuo jų. Išaiškinus nukrypimus, galima nustatyti jų priežastis po to imtis koregavimo veiksmų. Galimi dviejų tipų nukrypimai, per daug dideli ar per daug maži laukiami rezultatai.
Taikomi šie marketingo plano vykdymo kontrolės būdai: biudžeto tvarkymas, marketingo kaštų analizė, marketingo aauditas, ataskaitų darymas ir kt.
Siekiant, kad Bendrovės plano biudžeto politika būtų sėkminga, keliami reikalavimai:
• Turi būti priimtas ir patvirtintas marketingo planas;
• Plane turi būti numatyti tikslai ir laikas, per kurį jie turi būti pasiekti;
• Paslaugų įmonės vadovai turi pritarti šiam planui;
• Būtina kaštų ir bbiudžeto ekspertizė;
• Tinkami, tikslūs ir laiku pateikti duomenys apie marketingo plano vykdymą ir kaštus;
• Būtinas ryžtingas koregavimas;
• Būtina marketingo plano vykdymo ekspertizė, siekiant įsitikinti ar teisingai išaiškintos nukrypimų priežastys, ar efektyvi koregavimo taktika.
Paslaugų įmonės kaštų analizės tikslas – nustatyti kuris iš strategijos pasirinktų sričių yra pelningiausia. Rodiklių analizė atliekama pagal iš anksto nustatytus standartus. Įvertinama marketingo strategijos įtaka paslaugų įmonės pelnui per planuojamą laikotarpį.
Marketingo auditas padeda atlikti paslaugų įmonės vidinio marketingo ir išorinės aplinkos apžvalgą, kuri parodo, ar pasirinkta strategija dar tinkama, ar paslaugų įmonės vidinis, ryšio bei išorinis marketingai veikia efektyviai ir rezultatyviai.
Efektyvus paslaugų įmonės marketingo plano vykdymo kontrolės būdas yra ataskaitų darymas. Ataskaitas rengia su klientais kontaktuojantis personalas. Jose atspindima klientų reakcija į paslaugų įmonės vykdomą marketingo programą, kurios dėka prognozuojama ppaslaugų įmonės veiklos perspektyva.
4. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
Išnagrinėjus AB “Lietuvos telekomas” marketingo planą, galima teigti, kad tai labai stipri telekomunikacinių paslaugų teikėja ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos valstybėse.
Privatizavus AB “Lietuvos telekomas” pagerėjo Bendrovės apyvarta, padidėjo paslaugų apimtis. Privatizacijos proceso tikslas – užtikrinti Bendrovės plėtrą bei tinkamai ją parengti ateities konkurencinei rinkai.
Darbuotojų ir administracijos pastangomis AB “Lietuvos telekomas” tampa šiuolaikiška įmone, atvira naujovėms, remiančia mokslą ir profesinį pasirengimą. Stengdamasi patraukti jaunus žmones bei skatindama Bendrovės darbuotojus siekti aukštojo išsilavinimo, AB “Lietuvos ttelekomas” skiria jiems finansinę paramą – sumoka visas jų studijų išlaidas arba skiria stipendijas.
Šiuo metu AB “Lietuvos telekomas” yra viena stabiliausią padėtį Lietuvos rinkoje užimančių įmonių.
NAUDOTA LITERATŪRA
2. E. Gečienė “Marketingas”. Klaipėda, 1998m.
3. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Vilnius, 1994m.
4. B. Martinkus, V. Žilinskas “Ekonomikos pagrindai”. Kaunas, 1997m.
5. V. Pranulis, A. Pajuodis, S. Urbonavičius, R. Virvilaitė “Marketingas”. Vilnius, 1999m.
6. E. Vitkienė “Paslaugų marketingas”. Vilnius, 1999m.
7. Periodinė spauda: 1999-2000 m. “Verslo žinios”; žurnalas “Lietuvos ūkis” 2000/1.
8. AB “Lietuvos telekomas” 1998-1999 m. metinė ataskaita.
PRIEDAI
