Marketingo planas Danijos rinkai
Turinys
1. ĮVADAS 3
2. DANIJOS ISTORIJOS SANTRUMPA 3
3. GEOPOLITINĖ IR KULTŪRINĖ SITUACIJA 3
3.1. GEOGRAFIJA 3
3.2. SOCIALINĖS INSTITUCIJOS 5
3.3. RELIGIJA IR ESTETIKA 7
3.4. GYVENIMO SĄLYGOS 7
4. EKONOMINĖ IR FINANSINĖ SITUACIJA 8
4.1. GYVENTOJAI 8
4.2. EKONOMINIAI DUOMENYS 9
4.3. MOKSLO PAŽANGOS IR TECHNOLOGIJOS LYGIS 11
4.4. PASKIRSTYMO KANALAI (MAKROANALIZĖ) 12
5. RINKOS IR KONKURENTŲ ANALIZĖ 12
5.1. PRODUKTAS 12
5.2. RINKA 13
6. DETALUS MARKETINGO PLANAS KONKREČIAM LAIKOTARPIUI 17
6.1. MARKETINGO TIKSLAI 17
6.2. PRODUKTAS 17
6.3. PASKIRSTYMAS 18
6.4. KAINA 19
6.5. PROMOCIJA 19
6.6. ATSISKAITYMO BŪDAI 19
6.7. REIKALINGI IŠTEKLIAI 19
LITERATŪRA 201. Įvadas
Mars, Inc. yra pasaulinė diversifikuota kompanija, veikianti keliose verslo srityse – naminių gyvūnų maisto, saldumynų, maisto produktų, elektroninių automatinio apmokėjimo sistemų ir gėrimų gamyboje.
UAB “Masterfoods” yra LLietuvoje veikiantis Mars, Inc. gamybinis padalinys, 1993 metais įsikūręs Klaipėdoje. Šiuo metu UAB “Masterfoods” turi naują gamyklą Gargžduose, be to, ten pat vykdoma dar vienos gamyklos statyba.
UAB “Masterfoods” gamina tokį naminių gyvūnų maistą:
1. Įvairių rūšių “Kitekat” Pouch 100 g. pakuotėmis katėms.
2. “Chappi” dešras šunims.
Pagaminta produkcija Lietuvoje beveik neparduodama (Baltijos šalių rinkoje lieka tik apie 1%). Ji eksportuojama į 20 šalių, didžiausias kiekis – į Vokietiją.
Šiame darbe pateikiamas marketingo planas Danijos rinkai.
Eksportui pasirinktas vienas produktas – “Chappi” dešros šunims.2. Danijos istorijos ssantrumpa
Danija yra viena iš Skandinavijos šalių. Tai seniausia monarchinė valstybė Europoje.
Danija – konstitucinė monarchija, valdoma karalienės Margaritos II (nuo 1972m.). Pirmoji laisva ir demokratiška konstitucija buvo priimta 1849 m., o už metų buvo sukurta dviejų rūmų parlamento sistema. 1953 m. AAukštutiniai rūmai buvo panaikinti, paliekant tik Žemutinius rūmus – folketingą.
Po Antrojo pasaulinio karo Danija atsisakė tradicinio neutraliteto, kurio laikėsi nuo 1864 m. 1949 m. ji įstojo į NATO, 1950 m. pasirašė su JAV karinės pagalbos sutartį.
Aštri vidaus politinė kova vyko dėl stojimo į Europos Sąjungą (įstojo 1973m.). Pasilikdama NATO ir Europos Sąjungoje, Danija remia taikos Europoje ir visame pasaulyje užtikrinimo pastangas.
3. Geopolitinė ir kultūrinė situacija3.1. Geografija
Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (2001) pateikiamais duomenimis, Danija – mažiausia Skandinavijos valstybė, išsidėsčiusi pusiasalyje, esančiame į šiaurę nuo Vokietijos, ir daugybėje mažesnių ir didesnių salų Šiaurės jūroje. Kaimyninės valstybės – Vokietija, Švedija.
Danija suskirstyta į 14 amtų. Sostinė – Kopenhaga.
Danijai priklauso:
Farerų salos
Grenlandija
Tarp Norvegijos jūros ir Šiaurės Atlanto esančios Farerų salos turi savo valdymo organus, iir Danijai esant Europos Sąjungos nare, Farerų salos faktiškai Europos Sąjungai nepriklauso.
Plotas – Danija: 43 070 km2, Grenlandija: 2 175 600 km2, Farerų salos: 1 400 km2. Didžiausi miestai: Kopenhaga, Orhus, Odensė ir Olborgas.
Lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje (1977) pažymima, kad Danija – daugiausia lygumų kraštas. Klimatas vidutinių platumų jūrinis. Miškai užima apie 10% teritorijos.
V. Karlienė (1999) nurodo, kad Danija yra tarp Šiaurės ir Baltijos jūrų. Su Europa Daniją jungia Jutlando pusiasalis, 68 kilometrai bendros sienos su Vokietija. Likusią šalies dalį ssudaro 406 salos. Nė vienas danas negyvena iki jūros toliau nei 52 kilometrai. Iš pateiktų duomenų seka išvada, kad Danija yra geografiškai netoli nuo Lietuvos. Tai sumažina transportavimo kaštus ir teigiamai įtakoja užsienio prekybą.
Susisiekimui taip pat yra labai palankios sąlygos (Danijos eksportuotojai, 2001):
• Jūrų transportas. Tai pati pigiausia transporto rūšis. Iš Klaipėdos jūrų uosto tiesiogiai galima pasiekti Daniją. Kopenhagoje yra trys jūrų uostai, kuriuose galima sandėliuoti įvežtas į šalį prekes.
• Kelių transportas. 2 milžiniški projektai sujungė Švediją, Suomiją ir Norvegiją su Europos žemynine dalimi, palenvindami susisiekimą su Danija ir padidindami jos strateginę svarbą:
2000 m. baigtas statyti tiltas ir tunelis, jungiantis Daniją ir Švediją. Šis projektas sujungė Zelandijos saloje esančią Kopenhagą su Malmės miestu pietiniame Švedijos krante.
Dar 1998 m. buvo pastatytas tiltas ir tunelis per Didžiojo Belto sąsiaurį. Šis projektas žymiai palengvino susisiekimą tarp Zelandijos ir Jutlandijos pusiasalio, t.y. Europos žemyninės dalies.
Danija taip pat turi išplėtotą kelių sistemą. Kelių ilgis – 71 437 km.
• Geležinkelio transportas. Geležinkelis jungia beveik visus didesnius miestus.
• Oro transportas. Danijoje yra 2 tarptautiniai oro uostai:
Kopenhagos oro uostas, esantis Zelandijos saloje.
Bilundo oro uostas, esantis Jutlandijos pusiasalyje ir jungiantis Vakarų Daniją su didžiausiais Europos oro uostais.
3.2. Socialinės institucijos
3.2.1. Šeima
Vyrai sudaro 49%, o moterys – 51% visų DDanijos gyventojų. Danijoje yra apie 2,9 mln. šeimų, iš kurių daugiau kaip 648 tūkst. turi vaikų. A. Paleckis (2001) pažymi, kad iš ES šalių Danija išsiskiria didžiausiu gimstamumu (13 naujagimių 1000 gyventojų).
Moterys sudaro labai didelę darbo jėgos dalį, todėl yra sukurtas platus ir stipriai valstybės remiamas dieninių darželių tinklas ikimokyklinio amžiaus vaikams (Danijos eksportuotojai, 2001).
3.2.2. Mokymo sistema ir išsimokslinimas
Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos (1977) duomenimis, pirmasis privalomojo (7-14 m. vaikams) pradinio mokslo įstatymas priimtas 1849 m. 1903 m. įstatymas sudarė švietimo sistemos, veikusios iki 20 a. 6-o dešimtmečio, pagrindą. 1958 m. švietimo sistema pertvarkyta. Bendriesiems mokyklų reikalams vadovauja Švietimo ministerija. Municipalitetai turi savo mokyklų valdybas. Mokslas nemokamas. Yra ir privačių vidurinių mokyklų, kuriose mokosi 10% mokinių. Nuo 1959-1960 m. privaloma septynmetė liaudies mokykla, kuri nuo 6 klasės turi du skyrius – teorinį ir praktinį. Baigusieji teorinį skyrių gali stoti į realinę mokyklą, baigusieji praktinį – į žemesniąsias profesines mokyklas. Baigusieji realinę mokyklą (3 m.) gali stoti į vidurinę mokyklą (gimnaziją), spec. vidurinę mokyklą ir mokytojų seminariją. Baigusieji gimnaziją (3 m.) atestatų konkurso būdu stoja į aukštąsias mokyklas.
3.2.3. Politinė sistema
Danija – kons.titucinė monarchija. Pagal 1953 06 05 konstituciją rinkimo teisę turi visi piliečiai, sulaukę 21 m. ir nuolat gyvenantys Danijoje. Valstybės vadovas – kkaralius. Jis tvirtina įstatymus, turi teisę paleisti parlamentą, parlamento arba frakcijų vadovų pasiūlymu skiria ir atleidžia vyriausybę, yra vyriausiasis kariuomenės vadas, valstybinės bažnyčios vadovas. Įstatymus leidžia 1 rūmų parlamentas – folketingas (179 nariai, renkami gyventojų 4 metams; rinkimai proporciniai). Vykdomoji valdžia pagal konstituciją priklauso karaliaus skiriamai vyriausybei – Ministrų kabinetui, kuris atskaitingas parlamentui. Vyriausybė, karalius ir sosto įpėdinis sudaro Valstybės tarybą, kuri svarsto įstatymų projektus, nustato vyriausybės veiklą. Vietos valdžia amtuose priklauso karaliaus skiriamiems amtmonams ir renkamoms taryboms, kaimo komunose – renkamoms taryboms, miestuose – burmistrams ir taryboms. Teismų sistemą sudaro Aukščiausiasis teismas, 2 antrosios instancijos teismai ir 100 žemutinių teismų. Vyriausieji Aukščiausiojo teismo nariai ir parlamento 6 metams išrinkti teisėjai sudaro Valstybės teismą ministrų byloms dėl išdavystės.
Danija priklauso šioms politinėms ir ekonominėms struktūroms (Danijos eksportuotojai, 2001):
• Jungtinės Tautos
• NATO
• OECD
• PPO
• IMF (Tarptautinis valiutos fondas)
• Europos Sąjunga (nuo 1973 m.)
• Šiaurės Taryba
3.2.4. Teisinė sistema
Pagal K. Zweigert ir H. Kotz (2001) Danijos teisės sistema nepriklauso nei bendrajai (t.y. Anglijos), nei kontinentinei teisei (t.y. Pancūzijos, Vokietijos teisei, susiformavusiai Romos teisės pagrindu). Ji priklauso Šiaurės Europos šalių (Skandinavijos) teisei. Nors ši teisė daug kuo panaši į kontinentinę, bet ji dar ir šiandien neturi tokio tipo kodeksų kaip Prancūzijos ar Vokietijos civilinis kodeksas.
Turtinė teisė yra reguliuojama atskirais įstatymais. Galima paminėti
Skandinavijos pirkimo ir pardavimo įstatymą, įsigaliojusį Danijoje 1906 m., pagal kurį pardavėjas prekę pristatyti yra pavėlavęs jau tuomet, kai jis reikiamu laiku neperdavė prekės pirkėjui ar transportuotojui. Nėra reikalaujama, jog pardavėjas iš anksto būtų įspėtas apie vėlavimą, lygiai kaip ir apie tai, jog Jis turi atsakyti už tiekimo termino praleidimą. Jeigu pardavėjas vėluoja pristatyti prekes, pirkėjas, užuot reikalavęs įvykdyti sutartį, gali ją nutraukti, nepratęsti jos įvykdymo termino, jei termino praleidimas yra “esminis”. Skandinavijos įstatymas numato, jog tokiu būdu nutraukus sutartį, kkitaip nei pagal Vokietijos CK 326 straipsnį, numatantį analogišką sutarties nutraukimą, sutartis nebus pripažinta negaliojančia nuo pat pradžių, dėl ko pirkėjas negalėtų reikalauti nuostolių, atsiradusių praleidus terminą, atlyginimo. Šio Skandinavijos įstatymo 24 straipsnio normose daug sėkmingiau nei Vokietijos suformuluotas problemų, susijusių su žalos atlyginimu, reguliavimo mechanizmas, nors abiem atvejais teisinės pasekmės yra vienodos. Pagal Skandinavijos šalių įstatymą rūšiniais požymiais apibrėžtų prekių pardavėjas nuo pareigos atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl prekių nepristatymo, atleidžiamas tada (ir tik tada), jeigu sutarties įvykdymas buvo negalimas ddėl aplinkybių, “kurių sutarties sudarymo metu pardavėjas negalėjo ir neprivalėjo numatyti, kaip, pvz., visos prekių rūšies ar sutarties dalyką sudarančios prekių partijos sunaikinimas, karas, įvežimo uždraudimas ar kitos panašios aplinkybės”. Pagaliau reikia paminėti, jog skandinavų pirkimo ir pardavimo įstatymas numato, kkad pristačius nekokybiškas prekes, pardavėjas turi atlyginti pirkėjui padarytus nuostolius, nepriklausomai nuo jo kaltės. Tokį reguliavimo mechanizmą iš esmės perėmė Tarptautinės prekybos teisės konvencijos rengėjai.
3.2.5. Prekybos papročiai ir tradicijos
Anot vienos Lietuvos ir Danijos UAB “Myni industri” direktoriaus A. Pupkevičiaus, plėtoti verslą labai trukdo skirtingas lietuvių ir danų verslo suvokimas (Mankevičius, 1998):
• Biurokratizmas – A. Pupkevičiaus teigimu, apie 80% savo darbo dienos jis privalo. skirti ne tiesiogiai verslui, o įvairiam popierizmui ir aiškinimuisi su valdžios institucijomis bei pareigūnais, tuo labai stebindamas savo kolegas danus.
• Sutarčių vykdymas, t.y. danai nesuvokia, kaip galima netesėti sutarčių. Kaip teigia A. Pupkevičius, tiek bendro darbo su danais pradžioje (1993 m.), tiek ir dabar vis dar tenka susidurti su Lietuvos įmonėmis, kurios, pasirašiusios metų sutartį, vėluoja tiekti gaminius aar po mėnesio užsispiria didinti jų kainas. Tai dažniausiai atsitinka, kai Lietuvos įmonės sužino, jog jų produkcija Danijoje parduodama 2 kartus brangiau nei mūsų šalyje.3.3. Religija ir estetika
Tikėjimo laisvė egzistuoja Danijoje nuo 1849 m. Nepaisant to, dauguma tikinčiųjų – liuteronai: 87% tikinčiųjų oficialiai priklauso Danijos liuteronų bažnyčiai ir kasmet moka vidutiniškai 0,8% dydžio pajamų mokestį jos išlaikymui. Iš viso Danijoje yra užregistruota 55 religinės bendruomenės.
Danijoje pakankamas dėmesys yra skiriamas ir muzikai bei teatrui. Kasmet vasarą vyksta daugybė muzikos festivalių (daugiausia rroko, folkloro ir džiazo).
3.4. Gyvenimo sąlygos
Danija bene labiausiai iš visų Europos šalių rūpinasi gyventojų sveikata, o jos socialinės apsaugos sistema pripažinta viena iš geriausių pasaulyje. Medicininę pagalbą teikia privatūs gydytojai, kurie dirba pagal sutartis su socialinio aprūpinimo organais. Vyresni kaip 16 m. gyventojai gali apsidrausti; tada ligos, invalidumo ir nėštumo atveju apmokama dalis gydymosi išlaidų.
Visuotinę karinę prievolę atlieka vyrai, sulaukę 19 metų. Tarnybos trukmė – 1 metai.
Danija ypač didelį dėmesį skiria ekologiškiems maisto produktams bei įpakavimui, todėl Lietuvos maisto produktų eksportuotojai gali susidurti su sunkumais.
“Ekologiška produkcija – ne mada” – taip teigia Lundby žemės ūkio mokyklos direktorius Jensas Halkvistas ir didžiausio šalyje Kopenhagos komercijos universiteto dėstytojai (Červokienė, 1997):
• Ekologiška produkcija – nemažai Danijos savivaldybių pasiskelbė esančios žaliosios: mokyklose, vaikų darželiuose ten vartojami tik ekologiški maisto produktai. Parduotuvėse atkreipi dėmesį į dviejų apskritimų fone raudonu brūkšniu pažymėtus 10-25% brangesnius produktus. Taip ženklinama ekologiška produkcija. Didesniuose miestuose jos pasirinkimas didesnis, miesteliuose – vos keletas gaminių. Tai dažniausiai būna pieno produktai, kurie brangesni už paprastus 10%. Kiek kebliau su ekologiška mėsa: ji brangesnė bent ketvirtadaliu, tokiai gamybai turi būti labai subalansuotas ūkis, o tai nelengva. Be to, veterinarijos specialistai ir vartotojai diskutuoja, ar normalu gyvulius auginti be vaistų, augimą stimuliuojančių medžiagų. Kai kurių ppolitikų raginimai apskritai atsisakyti trąšų ir chemikalų žemės ūkyje taip pat sukelia debatus. Tada sumažėtų derlius, Danija nesugebėtų eksportuoti tiek produkcijos, prasidėtų dideli eksporto, darbo rinkos, nacionalinių pajamų pokyčiai, padidėtų nedarbas.
• Įpakavimas – gamintojai privalo priimti aplinkosaugai naudingesnes technologijas, nes to reikalauja nemažai organizacijų, turinčių įtaką vartotojų pasirinkimui. Jos nelaukia, kol šį klausimą spręs vyriausybė. Štai Danijoje nepamatysi skardinėse pardavinėjamo alaus, – ši tara laikoma neekologiška, į ją šis populiarus danų gėrimas pilstomas tik eksportui. Butelių, ypač plastmasinių, supirkimo kainos aukštos: 1-4 kronos. Taip skatinamas taupumas ir gamtos tausojimas. Rezultatas akivaizdus: niekur nepamatysi besivoliojančios išmestos taros. Ar moralu, saugant savo šalies aplinką, nekreipti dėmesio į tai, kas eksportuojama? Pakėlę triukšmą prieš tokią dvigubą moralę, pensijų fondai privertė chemijos prekes gaminančią įmonę pakeisti savo produkciją.
Valstybinė kalba – danų. Kaip teigia šaltinis internete Danijos eksportuotojai (2001), Danijos gyventojams anglų kalba tapo beveik antrąja kalba. Šalies pietinėje dalyje beveik visi supranta vokiškai (dėl Vokietijos šiaurinės dalies įtakos). Be to, jaunimas paprastai moka keletą Europos kalbų (vokiečių, prancūzų ir ispanų).
4. Ekonominė ir finansinė situacija4.1. Gyventojai
Danijos statistikos Data on Denmark 2001 duomenimis (2001), Danija turi 5,3 mln. gyventojų. Daugiau kaip 1 mln. gyventojų turi mažiau kaip 17 metų, daugiau kaip 1 mln. gyventojų turi ddaugiau kaip 60 metų. Ekonomiškai aktyvių žmonių skaičius yra apie 3 mln. (žr. 1 pav.).
Šaltinis: Data on Denmark 2001.
1 pav. Danijos gyventojų struktūra pagal amžių (tūkst.)
Gyventojų tankumas – 123 žm./km2. Miestai daugiausia nedideli, bet juose susitelkę 85% gyventojų.
Lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje (1977) minima, kad 99% gyventojų buvo danai. 1999 m. gyventojų skaičius padidėjo 16 tūkst. žmonių, iš kurių 9 tūkst. buvo imigrantai. Imigrantai ir jų palikuonys sudaro tik 7,1% visų Danijos gyventojų. Lyginant su kitomis Europos šalimis, Danijos visuomenė tautiniu požiūriu yra ypač vienalytė.4.2. Ekonominiai duomenys
Šiaurės Atlante esančios Grenlandijos ekonomikos varomoji jėga:
• Žvejyba ir žvejybos produktų perdirbimas.
Danijos pramonės struktūroje vyrauja šios šakos:
• Aukštų technologijų pramonės šakos;
• Žemės ūkis;
• Maisto pramonė.
Tradiciškai Danija yra žemės ūkio šalis, bet pastaraisiais dešimtmečiais vis didesnę reikšmę įgauna pramonė ir ypač paslaugų sektorius. Net 72% darbo jėgos priklauso paslaugų sektoriui, kuris sudaro apie 65% BVP (Danijos eksportuotojai, 2001).
Nors Danijos žemės ūkio produktų eksportas ir toliau auga, tačiau Danija praranda kai kurias rinkas (ypač Švedijoje, kur juos lenkia Olandija), tai kelia Vyriausybės susirūpinimą bei bandoma ieškoti naujų rinkų.
Danijos infrastruktūra yra aukšto lygio. Lietuvos ekonominės plėtros agentūra (2001) pateikia tokius duomenis apie Danijos infrastruktūrą ir prekių transportavimą. Kopenhagoje yra trys jūrų uostai, kuriuose galima sandėliuoti įvežtas į šalį prekes, ir geras
susiekimo galimybes turintis oro uostas. Šalis taip pat turi puikią transporto ir kelių sistemą. 2000 m. baigtas statyti tiltas, jungiantis Daniją ir Švediją.
Piniginis vienetas – Danijos krona (DKK; pagal 2001 m. spalio 24 d. kursą 1 DKK = 0,4793 Lt).
Danija daug kuo priklausoma nuo prekybos su užsieniu. 1994 m. Danijos ekonomikai atsigavus po sąstingio, realus BVP pastoviai auga, 1998 m. BVP augimas siekė 2,8%. 1999 m. Danijos BVP buvo lygus 1 216 mlrd. DKK.
Ekonomikos augimą skatino šie veiksniai:
• didėjanti namų ūkio ppaklausa (dėl kylančio darbo užmokesčio);
• mažėjantis nedarbas (1998 m. nedarbo lygis sumažėjo iki 7.4%);
• kylančios nekilnojamojo turto kainos.
1994-1997 m., nežiūrint realaus darbo užmokesčio bei pelno normos augimo, mažėjančio nedarbo, didelio vartojimo ir didelės vidinės paklausos, kainų kilimas buvo nedidelis. Infliaciją stabdė darbo našumo augimas bei žemos importuojamų prekių kainos. Kaip teigia A. Paleckis (2001), iš ES šalių Danija išsiskiria aukščiausiu kvalifikuoto pramonės darbininko atlyginimu (23 500 JAV dolerių per metus, atskaičiavus mokesčius).
Žemos palūkanos bei išaugęs realus darbo užmokestis labai padidino:
privatų vartojimą;
automobilių pirkimą;
investicijas įį gyvenamuosius namus;
prekių importą.
Toliau pateikiami Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (2001) duomenys apie Danijos muitus, mokesčius, licencijas, kvotas.
Danija yra ES nare, todėl visos prekybos reguliavimo sąlygos, išskyrus nedideles išimtis, atitinka ES prekybos reguliavimo sistemą.
Muitai. 1995 m. sausio 1 d. įįsigaliojo Laisvosios prekybos sutartis tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos.
Harmonizuoti Europos Sąjungos muitai šiuo metu nustatyti tik keletui produktų: mineralinėms alyvoms, alkoholiui, alkoholiniams gėrimams ir tabakui. Tačiau atskiros šalys įvežamai produkcijai taiko skirtingus apribojimus, taip pat ir specifinius muitų tarifus tam tikroms prekėms bei žaliavoms.
Specifinius muito mokesčius (punktafgifter) prabangos prekėms nustato Muitinės organizacijos. Šie mokesčiai gali kisti, pvz., nuo 5 DKK už 1 kg arbatos iki 229 DKK už 1 kg kramtomo tabako.
Danijoje yra nustatyti specifiniai muito mokesčiai šioms prekėms: šokolado ir cukraus gaminiams, kakavos milteliams, saldymedžiui, kramtomajai gumai, riešutams ir gaminiams iš jų (net kai jie yra panaudoti kaip sausainių, pyragaičių ar ledų ingredientai), ledams, vaisvandeniams, kavai, arbatai, kramtomajam tabakui, rūkomajam popieriui, kompaktiniams diskams, elektros lemputėms, detonatoriams, aanglies produkcijai, stiklo tarai, plastikams, metalams, herbicidams, baterijoms, žvyrui, moliui ir panašioms žaliavoms.
Laikinas įvežimas. Prekės gali būti įvežamos laikinai ir atleidžiamos nuo muito mokesčio ir kitų importo rinkliavų, jei jos skirtos tam tikriems tikslams, pvz., demonstruoti ir naudoti prekybos mugėse. Jei prekės neturi ATA Carnet (dokumento, leidžiančio automobiliui kirsti valstybių sienas be mokesčio), paprastai reikalaujama užstato ar garantijų laiduoti už muitus ir kitus mokesčius.
Atleidim.as nuo muito ir kitų importo mokesčių. Tam tikrais atvejais nuo muito ir kitų mokesčių ggali būti atleidžiami:
• Komerciniai pavyzdžiai;
• Prekės, skirtos parodoms ir prekybos mugėms;
• Profesinė įranga, pvz., įrankiai ir pan.;
• Dovanos;
• Tam tikra mokomoji medžiaga.
Pridėtinės vertės mokestis. Danijoje importuojamoms prekėms yra taikomas 25% pridėtinės vertės mokestis.
Akcizai. Akcizo mokestis mokamas importuojant automobilius, televizorius, benziną, likerį, vyną ir alų, mineralinį vandenį, šokoladą, tabaką, kosmetiką, konditerijos gaminius, kavą ir arbatą, ledus, fonograminius įrašus, video kasetes, elektros lemputes, kurą apšildymui, dujas, anglį, elektros energiją, anglies dioksidą ir kt.
Importuojant į Daniją, kvotos arba licencijos yra taikomos šiems produktams: neapdirbtam auksui, etanoliui, žemės ūkio produkcijai, tekstilei ir drabužiams, kai kurioms statybinėms medžiagoms bei namų apyvokos daiktams.
4.3. Mokslo pažangos ir technologijos lygis
Danijoje švietimui ir mokslui skiriamas ne tik didelis dėmesys, bet ir didžiausias BVP procentas iš visų ES šalių, todėl visuomenė yra išsilavinusi.
Vertinami aukštos kvalifikacijos specialistai. Įdomu tai, kad Danijoje 1 gyventojui tenka bene daugiausiai kompiuterių pasaulyje (įvairių statistikos rinkinių duomenimis, šis skaičius svyruoja apie 50%).
4.4. Paskirstymo kanalai (makroanalizė)
Planuodama pardavimus ir numatydama pardavimo strategijas, UAB “Masterfoods” Danijos rinką segmentuoja pagal kanalus. Šią segmentaciją vaizduoja 2 pav.
Iš 2 pav. matyti, kad visa rinka suskirstoma pagal prekybos formas ir parduotuvių tipus, šie dar skirstomi toliau pagal kompanijas, kurioms jie priklauso. Pagal poreikį kiekvienam kanalui gali būti numatoma skirtinga ppardavimo strategija.
5. Rinkos ir konkurentų analizė5.1. Produktas
Produktas Danijos rinkoje gali sutikti pasipriešinimą dėl vienos pagrindinės priežasties:
1. Kultūriniai Danijos ypatumai.
Danijos vartotojai yra labai konservatyvūs užsienio produktų atžvilgiu.
• Kaip teigia Lietuvos ambasados Danijoje pirmoji sekretorė L. Jurevičienė (2001), “teoriškai viską galima eksportuoti į Daniją iš Lietuvos. Praktiškai – Danija yra labai konservatyvi naujų produktų atžvilgiu, todėl reikia didelio pasirengimo, kantrybės ir noro”.5.2. Rinka
Kadangi UAB “Masterfoods” yra pasaulinės diversifikuotos kompanijos Mars, Inc. gamybinis padalinys, tai reikia panagrinėti, kokius konkurentus ji turi pasaulinėje naminių gyvūnų maisto rinkoje, tuo pačiu ir Danijos rinkoje.
Pasaulinėje naminių gyvūnų maisto rinkoje Mars, Inc., kurios gamybinis padalinys yra UAB “Masterfoods”, konkuruoja su tokiomis pasaulinėmis kompanijomis kaip Nestle, Purina, Heinz, Hill’s, IAMS ir kt. 3 pav. vaizduoja pasaulinės maisto naminiams gyvūnams rinkos pasidalijimą tarp pagrindinių šios srities konkurentų. Akivaizdu, kad Mars, Inc. yra šios srities lyderė, jai priklauso 30,1% pasaulinės naminių gyvūnų maisto rinkos.
Galima teigti, kad stambiausias ir pajėgiausias Mars, Inc. konkurentas yra Nestle. Tai taip pat pasaulinė diversifikuota kompanija, turinti 509 gamybinius padalinius įvairiose pasaulio šalyse, užsiimanti pieno produktų, kavos, mineralinio vandens, sriubų, buljonų, padažų, sausų pusryčių, ledų, šokolado, kosmetikos ir kt. produktų gamyba. Nuo 1985 metų Nestle gamina naminių gyvūnų maistą.
Šiuo metu Nestle turi tokius visame pasaulyje žinomus naminių ggyvūnų maisto prekinius vardus: Friskies, Fancy Feast, Alpo, Mighty Dog, Gourmet, Darling, iš kurių žinomiausias yra Friskies. Iš 3 pav. matyti, kad Nestle priklauso 23 procentai pasaulinės naminių gyvūnų maisto rinkos, kai tuo tarpu Mars, Inc. – 30,1 procento. Taigi akivaizdu, kad šios dvi kompanijos stipriausiai konkuruoja tarpusavyje ir užima didžiausias rinkos dalis.
Dar vienas pasaulinis Mars, Inc. konkurentas – Ralston Purina. Ši 1894 metais įkurta kompanija, turinti gamybinius padalinius Jungtinėse Amerikos Valstijose, gamina sausą ir šlapią maistą šunims bei katėms ir jį parduoda su Purina prekiniu vardu. Be šio prekinio vardo, Ralston Purina turi tokius pasaulyje žinomus prekinius vardus:
• maisto šunims: Dog Chow, Puppy Chow, Fit & Trim, Butcher’s Blend, Grrravy, Mainstay, Field’ n Farm, Moist & Meaty ir t.t.
• maisto katėms: Cat Chow, Meow Mix, Kitten Chow, Alley Cat, Kit’N Kaboodle, Deli-Cat, Whisker Lickin ir t.t.
Pagrindinis Ralston Purina kompanijos produktas, konkuruojantis su Mars, Inc. produkcija, yra su Purina prekiniu vardu parduodamas naminių gyvūnų maistas, kurio pasaulinės naminių gyvūnų maisto rinkos dalis sudaro 12,7 procento (3 pav.).
Trečiasias pasaulinis Mars, Inc. konkurentas – 1869 metais įkurta kompanija Heinz, gaminanti ne tik naminių gyvūnų maistą, bet ir įvairius padažus, kitus maisto patiekalus, maistą kūdikiams ir t.t. Heinz naminių gyvūnų maistą parduoda su tokiais
prekiniais vardais: 9Lives, Natures Recipe, Pounce, Wagwells, Snausages, Gravy Train, Cycle, Meaty Bone, Kibbies’n Bits, Reward, Pup Peroni, Jerky Treats, Skippy. Heinz pasaulinės naminių gyvūnų rinkos dalis sudaro 6,7 procento (3 pav.).
Ketvirtasis Mars, Inc. konkurentas pasaulinėje naminių gyvūnų maisto rinkoje, kuriam priklauso 5,2 procento pasaulinės rinkos (3 pav.) – kompanija Hill’s. Hill’s gamina ir parduoda naminių gyvūnų maistą su tokiais dviem prekiniais vardais: Science Diet ir Prescription Diet. Šios kompanijos produktai skirti ypatingai gyvūnų priežiūrai, profesionalams arba veterinarams. Hill’s gaminamas nnaminių gyvūnų maistas konkuruoja ne su visa Mars, Inc. naminiams gyvūnams skirta produkcija, o tik su ta jos dalimi, kuri skirta ypatingai gyvūnų priežiūrai ir yra parduodama veterinarinėse klinikose.
Dar viena pasaulinėje naminių gyvūnų rinkoje konkuruojanti kompanija yra IAMS. Ji buvo įkurta 1946 metais. Ši kompanija gamina maistą šunims ir katėms ir jį parduoda su Eukanuba ir Iams prekiniais vardais. IAMS priklauso 2,8 procento pasaulinės naminių gyvūnų maisto rinkos (žr. 3 pav.)
Aprašytųjų naminių gyvūnų maistą gaminančių kompanijų pagrindiniai konkuruojantys produktai aapibendrinti 1 lentelėje.
1 lentelė
KOMPANIJOS PAVADINIMAS GYVŪNAS, KURIAM SKIRTAS MAISTAS
PREKINIS VARDAS
Mars, Inc. šuo Cesar, Pedigree
katė Sheba, Whiskas
Nestle šuo, katė Friskies
Ralston Purina šuo, katė Purina
Heinz 9Lives, .Natures Recipe, Pounce, Wagwells, Snausages, Gravy Train, Cycle, Meaty Bone, Kibbies’n Bits, Reward, Pup Peroni, Jerky Treats, Skippy
Hill’s šuo, katė Science Diet, Prescription Diet
IAMS šuo, katė Eukanuba, Iams
Danijos rinkoje ttaikomi įvairūs standartai ir reikalavimai, nustatyti Europos Sąjungos (Lietuvos ekonominės plėtros agentūra, 2001).
Techniniai standartai. Danijos Standartų Asociacija (DC) yra atsakinga už standartizavimo procesą šalyje.
Reikalavimai, keliami maisto produkcijai. Europos Sąjungos direktyvoje pateikiamos nuorodos, kokie maisto produktai ir priedai gali būti parduodami Europos Sąjungoje.
Kai kuriuos produktus (šviežius ir džiovintus vaisius, riešutus bei kt.), importuojant į šalį, testuoja Danijos Sveikatos Taryba (Danish Health Board).
Griežti standartai numatyti mėsai, paukštienai ir žuviai. Šviežia mėsa turi būti patikrinta veterinarijos tarnybos bei atitinkamai pažymėta prieš jai patenkant ant prekystalių. Prie mėsos produktų turi būti pridedamas sveikatos sertifikatas. ES direktyvoje pateikiami higienos ir sanitarijos reikalavimai skerdykloms ir rūkykloms. Standartai nustatyti ir mėsos laikymui bei transportavimui.
Produkcijos sertifikavimas. Importuojamos į Daniją prekės turi atitikti Europos Sąjungos nnustatytas sąlygas. Importuojant į Daniją reikalingi:
• Prekių kilmės sertifikatas, nuo kurio priklauso importo muito taikymas, taip pat jo gali prireikti importuotojui, bankui ir akredityvui.
• Fitosanitarinis sertifikatas – importuojant augalus ir augalinę produkciją.
• Sanitarinis sertifikatas reikalingas prekėmis, kurios gali būti įtariamos kaip gyvulių ir augalų ligų pernešėjai.
Žymėjimas. Reikalavimai prekių žymėjimui ir etiketėms paremti Produkcijos saugumo aktu, kuris atitinka bendras produkcijos saugumo užtikrinimo Europos Sąjungoje direktyvas.
CE ženklinimas. ES priėmė naujus techninių įstatymų, standartizacijos, kokybės užtikrinimo būdus. Dauguma pramonės produktų, ženklintų EES, privalo atitikti esminius reikalavimus taip, kaip jie pateikti ES Naujų bandymų direktyvose.
Šiuo metu į naujas direktyvas įtrauktos šios produktų grupės: paprasto slėgio indai (talpos), žaislai, konstrukciniai produktai, elektromagnetiniai produktai, įrengimai, asmenų saugos priemonės, neautomatiniai svėrimo instrumentai, dujiniai prietaisai, kai kurie medicininiai prietaisai ir kt. Kitos ruošiamos direktyvos apims maisto produktus, presavimo sistemas, matavimo instrumentus, valtis, neaptrauktus baldus, prekių pakavimą ir kt.
CE ženklinimas yra privalomas visiems produktams, įtrauktiems į Naujų bandymų direktyvas. Produktai, kurie buvo pagaminti ne ES, taip pat turi būti su CE ženklu. CE žymėti galima tik tada, kai produktas atitinka saugumo, sveikatos, aplinkos ir vartotojų apsaugos reikalavimas.
Produktams, kurių rizikos faktorius yra mažas, gamintojas ar importuotojas pats gali užpildyti deklaraciją, kad produktas atitinka reikalavimus. Jeigu rizikos faktorius didesnis, gamintojas ar importuotojas turi kreiptis dėl sertifikato į nepriklausomą bandymų institutą. Tik tada, kai gaunamas sertifikatas, prekės gali būti žymimos CE.
Panašiai veikia ir suderinta laisvanoriška pozityvinė Šiaurės šalių (Švedijos, Norvegijos, Suomijos ir Islandijos) ekologinio gaminių žymėjimo sistema. Nustatyta apie 30 skirtingų tipų kriterijų vertinti gaminius. „SIS ekologinis ženklinimas“ atsako už sistemos veikimą Danijoje.
Etiketės. Danijoje parduodamai produkcijos žymėjimui taikomi skirtingi reikalavimai. Reikalavimus gali reglamentuoti tiek Danijos normatyviniai aktai, tiek ir ES oficialūs dokumentai. Visi vartotojiški produktai tturi turėti etiketes su informacija, pateikta danų arba kita panašia kalba (švedų arba norvegų). Ant kai kurių prekių turi būti nurodyta kilmės šalis. Kai kuriais atvejais prekių žymėjimas gali būti atliekamas importuotojo po to, kai prekės įvežamos į šalį. Etiketės ir žymėjimai turi būti detaliai aprašyti pakuotės sąrašuose.
Maisto produktų žymėjimas. Numatyti griežti .standartai maisto produktų žymėjimui, pateikimui ir reklamai. Privaloma informacija:
• Produkto pavadinimas;
• Ingredientų sąrašas pagal kiekį;
• Prekės identifikacinis numeris, kuris prasideda raide “L”;
• Kilmės šalis;
• Galiojimo laikotarpis, laikant produktą nurodytomis sąlygomis. Data turi būti pateikta pradedant tokiais žodžiais: „Mindst holdbar til.“ (Tinka vartoti.);
• Neto kiekis.
Visa ši informacija turi būti pateikta danų kalba. Informaciją galima pateikti ant produktų lipdukų forma.
Išskyrus vynus ir spiritinius gėrimus, visi gėrimai turi būti parduodami standartinio dydžio stikliniuose buteliuose, kad vėliau juos būtų galima panaudoti nacionalinėje butelių perdirbimo sistemoje.
Danijos naminių gyvūnų maisto rinkos dydis (numatoma paklausa per 2002m.) – 4 mln. DKK.
Numatoma firmos produkto (“Chappi” dešros šunims) paklausa per 2002 m. – 0,2 mln. DKK.
6. Detalus marketingo planas konkrečiam laikotarpiui6.1. Marketingo tikslai
Numatomos realizavimo apimtys 2002 m.:
1. “Chappi” dešros šunims – 10 000 vnt.
Numatomos pajamos 2002 m.:
1. “Chappi” dešros šunims – 200 000 DKK.
Numatomas pelnas 2002 m.:
1. “Chappi” dešros šunims – 10% (20 0000 DKK).
Numatoma rinkos dalis 2002 m.:
1. “Chappi” dešros šunims – 5%.6.2. Produktas
Pavadinimas. Kadangi produkto pavadinimas yra žinomas visame pasaulyje, Danijos rinkoje jis bus pateiktas tuo pačiu pavadinimu.
Adaptuoti reikės 2 dalykus:
1. Instrukcijas.
2. Įpakavimą.
Instrukcijos. Ant kiekvieno produkto turi būti užklijuota daniška instrukcija, kurioje turės būti nurodyta:
• Produkto pavadinimas;
• Ingredientų sąrašas pagal kiekį;
• Prekės identifikacinis numeris, kuris prasideda raide “L”;
• Kilmės šalis;
• Galiojimo laikotarpis, laikant produktą nurodytomis sąlygomis. Data turi būti pateikta pradedant tokiais žodžiais: „Mindst holdbar til.“ (Tinka vartoti.);
• Neto kiekis.
Įpakavimas. Produkto įpakavimas turės būti ekologiškas (t.y. toks, kad jį galima būtų panaudoti antrinėms žaliavoms – Danijos rinkoje tai labai svarbu).
Produkto kokybė. Kadangi UAB “Masterfoods”, kaip Mars, Inc. gamybinis padalinys, išlaiko aukštą produkto kokybę, tai, prieš eksportuojant minėtą produktą į Danijos rinką, reikės papildomai gauti CE ženklinimą.6.3. Paskirstymas
Produktas transportuojamas į Daniją bus jūrų transportu (kaip pigiausiu).
Pakuotė transportavimo metu – 1 konteineris.
Pasirinktas Kopenhagos jūrų uostas (jame yra visos galimybės konteinerių iškrovimui ir laikinam sandėliavimui).
Pateikimo kanalo schema pavaizduota 4 pav.:6.4. Kaina
Gamybos ir marketingo kaštai – 50 000 DKK.
Įpakavimo adaptavimo kaštai – 10 000 DKK.
Bazinės pristatymo sąlygos – FOB.
Transportavimo kaštai – 40 000 DKK.
Muitai – nėra.
Akcizai – nėra.
PVM (25%) – 25 000 DKK.
Distributoriaus antkainis (10%) – 12 500 DKK.
Mažmenininkų antkainis (44%) – 6 500 DKK.
Numatomos
pajamos – 18 000 DKK.
Rinkos 1 vnt. kaina – 18 DKK.
Numatoma 1 vnt. pardavimo kaina – 20 DKK.
Numatoma pelno norma (10%) – 20 000 DKK.6.5. Promocija
Produktas, kaip tarptautinis ir aukštos kokybės, Danijoje jau pakankamai žinomas iš televizijos reklamų.
Produkto įvedimo į rinką stadijoje papildomai reikės rengti prezentacijas parduotuvėse.
6.6. Atsiskaitymo būdai
Pasirinktas atsiskaitymas kreditu.
6.7. Reikalingi ištekliai
Finansiniai – 15 000 DKK.
Personalo – 1 vadybininkas.
Produktų atsargos – 10 000 vnt. “Chappi” dešrų šunims.
Literatūra
LITERATŪROS ŠALTINIAI:
1. Červokienė D. (1997). Seniausioje pasaulio karalystėje [Danijoje]: ggamyba ir prekyba šiandien // Kauno diena, Spalio 24.
2. Jurevičienės, L. (2001), Lietuvos ambasados Danijoje pirmosios sekretorės, pateikta informacija.
3. Karlienė, V. (1999). Ryšiai su Danija – aukštos kultūros šalimi // Zarasų kraštas, Rugpjūčio 3.
4. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (1977).
5. Mankevičius A. (1998). Lentas keičia raudonmedžio langai: [apie medienos gaminių eksportą į Daniją] // Verslo žinios, Balandžio 15.
6. Paleckis, A. (2001). Ties Europos greitkeliu. Vilnius: Baltos lankos.
7. Zweigert, K. and Kotz, H. (2001). Lyginamosios teisės įvadas. Vilnius: Eugrimas. P. 238-241.
INTERNETO ŠALTINIAI:
1. Danijos eksportuotojai. , 24 sspalio, 2001.
2. Data on Denmark 2001. , 30 lapkričio, 2001.
3. Kompanija Heinz. , 10 spalio, 2001.
4. Kompanija Hill’s. , 10 spalio, 2001.
5. Kompanija IAMS. , 11 spalio, 2001.
6. Kompanija Mars, Inc. , 11 spalio, 2001.
7. Kompanija Nestle. , 17 spalio, 2001.
8. Kompanija Purina. , 18 sspalio, 2001.
9. Lietuvos ekonominės plėtros agentūra. , 24 spalio, 2001.
10. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. , 22 lapkričio, 2001.
