PARDUOTUVĖS ”MAXIMA” MAKRO IR MIKRO APLINKOS ĮTAKA RINKODAROS SPRENDIMAMS

Turinys.

ĮVADAS…………………………3

1. Teorinė-metodinė dalis…………………………4

Marketingas…………………………4

Prekybos marketingas……………………….4

Marketingo principai……………………….4

Marketingo sistema…………………………5

Marketingo aplinka…………………………6

Įmonės marketingo makroaplinka…………………….7

Ekonominė aplinka…………………………7

Socialinė ir kulturinė aplinka…………………….9

Politinė ir teisinė aplinka…………………….10

Mokslinė ir technologinė aplinka………………..11

Gamtinė aplinka…………………………12

Įmonės marketingo mikroaplinka……………………..13

Pirkėjai…………………………14

Tiekėjai…………………………15

Konkurentai…………………………16

Pardavimų pagalbininkai…………………….19

2. Praktinė-analitinė dalis…………………………21

Apie įmonę…………………………21

Apie parduotuvę…………………………22

Marketingo aplinkos analizė………………………22

Mikroaplinkos analizė………………………22

Konkurentai…………………………22

Tiekėjai…………………………22

Pirkėjai…………………………24

Pardavimų pagalbininkai…………………..25

Makroaplinkos analizė………………………25

Politinė-teisinė aplinka…………………….25

Ekonominė aplinka………………………26

Gamtinė aplinka………………………..26

Konkurencinė aplinka……………………..26

Technologinė aplinka…………………….27

Socialinė-kultūrinė aplinka……………….27

IŠVADOS…………………………28

SIŪLYMAI…………………………29

SANTRAUKA…………………………30

LITERATŪROS SĄRAŠAS…………………………31

PRIEDAI…………………………32

Įvadas.

Temos aktualumas:

Siekiant ilgalaikės sėkmingos veiklos rinkoje, būtina sekti ir stebėti konkurentų veiksmus, jų siūlomų prekių kainas iir kokybę, bei teikiamas papildomas paslaugas, vartotojų poreikius, analizuoti galimus naujų prekių įvedimo, bei asortimento praplėtimo veiksmus, marketingo planus, kurie atitiktų prekybos centro galimybes ir resursus. Gana ilgai vyravęs požiūris, kad pirkėjai vadovaujasi tik racionaliais kainos ir prekės kokybės kriterijais, keičiasi. Esant didelei aukštos kokybės prekių pasiūlai, pirkėjai, pasirinkdami prekybos tašką vadovaujasi tokiais kriterijais, kurie nėra apčiuopiami ir gana subjektyvūs – papildoma nauda, kurią galima gauti įsigyjant prekę, paslaugos, kurias pardavėjas siūlo kartu su preke, įvaizdis rinkoje ir kt. Praktinės vveiklos pavyzdžiai rodo, kad aukščiau minėti kriterijai yra būtinybė, bet dar negarantuojanti sėkmingos veiklos. Siekiant sėkmingai vystyti prekybą būtina atlikti ne tik atskirų prekių marketingo planavimą, bet ir išanalizuoti marketingo mikro ir makro aplinkas. Kadangi šita parduotuvė yra gyvenamajam rajone, ttaipogi buvo įdomu sužinoti, kurią iš netoliese esančių parduotuvių žmonės renkasi mieliau.

Temos problema – parduotuvės „ Maxima“ esancios Sūbačiaus g-je 116a maža apyvarta.

Pagrindinis mano darbo tikslas išanalizuoti parduotuvės „Maxima“ esancios Sūbačiaus g-je 116a. makroaplinką ir mikroaplinką, nustatyti kodėl šioje parduotuvėje maza apyvarta.

Darbo uždavyniai: Smulkiau išanalizuosime parduotuvės „ Maxima“ esančios Sūbačiaus g-je 116a mikro ir makroaplinkas.

Tam reikia:

1. surinkti teorinę medžiagą apie parduotuvės marketingo mikro ir makro aplinkas;

2. išanalizuoti kas sudaro parduotuvės makroaplinką ir mikroaplinką;

3. padaryti išvadas.

Nustatyti, kodel šioje parduotuvėje maža apyvarta.

Tam reikia padaryti apklausa, sudarytį anketa ir išaiskinti ka mano pirkėjai apie parduotuve.

Hipoteze – ar pasitvirtins tai, kad parduotuvės apyvarta maža nes parduotuvė turi mažai pirkėjų?

1. Teorinė-metodinė dalis.

1.1 Marketingas.

Daugelis žmonių, pasirinkdami sprendimus ką ir kur pirkti, kur ir kaip atostogauti ir pan., dalyvauja mmarketinge ir patiria jo poveikį kaip prekių ir paslaugų pirkėjai ir vartotojai ar visuomeninio gyvenimo dalyviai. Dėl to marketingo žinios yra naudingos ir reikalingos ne tik tiems, kurie jį vykdo, bet ir tiems, kurie patiria ir priima jo poveikį.

Šiuolaikinį marketingą reikia suprasti kaip dvilypę į rinką orientuotos įmonės vadybos koncepciją. Viena, marketingas – tai viena iš įmonės vykdomų funkcijų (pardavimas), antra – tai įmonės vadybos filosofija, pasireiškianti visų įmonės padalinių veiksmų integracija siekiant bendro tikslo – patenkinti vartotojo poreikius.

Šis mmarketingo apibrėžimas yra artimas ir neprieštarauja tam, kurį pateikia Amerikos marketingo asociacija: „Marketingas yra prekių, idėjų ir paslaugų sumanymo, kainų nustatymo, rėmimo ir paskirstymo, planavimo bei vykdymo procesas siekiant sukurti mainus ir patenkinti individų bei organizacijų tikslus.“

1.1.1 Prekybos marketingas.

Prekybos įmonės marketingo valdymas – tai visų jos marketingo veiksmų planavimas, įgyvendinimas ir kontrolė.

Marketingo planavimo uždavinys – parengti marketingo koncepciją: tikslus, strategijas ir priemones.

Marketingo įgyvendinimas – tai marketingo koncepcijos realizavimas, t.y. naudojant pasirinktas strategijas ir priemones siekiama užsibrėžtų tikslų../

Marketingo kontrolės uždavinys – nustatyti ar nenutolta nuo iškeltų tikslų, ir atskleisti tų nukrypimų priežastis bei parengti siūlymus, kaip išspręsti iškilusias problemas.

Marketingo planavimas apima du elementus: marketingo tyrimus, arba analizę, ir marketingo koncepcijos parengimą. Marketingo tyrimus sudaro esamos padėties analizė ir raidos prognozė. Remiantis marketingo tyrimų rezultatais, parengiama marketingo koncepcija, apimanti tris lygmenis: marketingo tikslus, strategijas ir priemones.

1.1.2 Marketingo principai.

Tikslumo principas reikalauja, kad prekė ir paslauga būtų tiekiama: tiksliai tam pirkėjui, kuriam jos reikia; tiksliai tokia prekė ar paslauga, kokios jis nori; tiksliai tada, kai to pirkėjas pageidauja; tiksliai ten, kur pirkėjas prekės ar paslaugos nori.

Tikslo principas reikalauja laikytis šių nuostatų: marketingas nėra verslo organizacijos galutinis tikslas; marketingas yra priemonė verslo organizacijos tikslams pasiekti; marketingas yra verslo vadybos problemų sprendimo specifinė sritis.

Trejopos orientacijos principas ssako, kad naudojantis marketingu reikia: orientuotis į vartotoją; orientuotis į tikslą; laikytis sisteminės orientacijos.

Adaptacijos principas numato, kad marketingo kompleksas turi prisitaikyti į aplinkos pakitimus.

1 pav. Marketingo planavimas.

1.1.3 Marketingo sistema.

Marketingo sistema – tai nuosekli marketingo sprendimų visuma, kuria esama situacija keičiama į pageidautiną būseną. Marketingo sistemos procesas susideda iš daugelio elementų, kurių kiekvienas gali būti vertinamas ir tiriamas kaip savarankiška posistemė.

2 pav. Marketingo sistemos proceso elementai.

1.1.4 Marketingo aplinka.

Bet kokia įmonė veikia tam tikroje nuolat kintančioje aplinkoje. Įmonės vadovybė ir marketingo specialistai nuolat turi stebėti aplinką, joje vykstančius pokyčius ir į juos reaguoti, prie jų prisitaikyti. Įmonės marketingo veiklos centre yra vartotojas. Jo poreikiams tenkinti ir aptarnauti yra skiriamos visos įmonės pastangos. Jos įgyvendinamos remiantis tam tikrais sprendimais ir veiksmais, susijusiais su vartotojui pagaminta preke, jos kaina, paskirstymu ir rėmimu. Šios keturios sprendimų ir veiksmų grupės sudaro vadinamąjį marketingo kompleksą.

Marketingo kompleksas – tai visuma tarpusavyje susijusių veiksmų ir sprendimų, kuriais siekiama patenkinti vartotojų poreikius ir pasiekti įmonės marketingo tikslus.

Visa veikla susijusi su marketingo komplekso įgyvendinimu, vyksta tam tikroje aplinkoje, vadinamoje marketingo aplinka.

Marketingo aplinka – tai visuma už įmonės ribų veikiančių jėgų, darančių tiesioginę ir netiesioginę įtaką įmonės veiklai, jos marketingo sprendimams.

Vartotojo, marketingo komplekso ir marketingo aplinkos ryšys:

Į marketingo aplinką reikia žiūrėti kkaip į vieningą įmonę veikiančių jėgų visumą, k

urioje

susipina tiesioginį ir netiesioginį poveikį turinčių veiksnių poveikis. Tačiau analizės patogumui marketingo sprendimams svarbios aplinkos sąlygos skirstomos į bendrąsias (makroaplinka) ir specifines (mikroaplinka). Kartais pirmoji vadinama tolimąja, o antroji – artimąja aplinkomis.

Marketingo aplinka:

1.2 Įmonės marketingo makroaplinka.

Makroaplinka – tai visuma jėgų, kurios tam tikroje teritorijoje veikia įmonės marketingo sprendimus ir kurioms ji tiesiogiai negali daryti įtakos.

Iš marketingo makroaplinkos išskiriami keli elementai, kurie savo ruožtu taip pat yra ir tam tikros aplinkos. Tai ekonominė, socialinė ir kultūrinė, politinė ir teisinė, mokslinė ir technologinė bei gamtinė aplinkos. Įvairūs autoriai išskiria nevienodą makroaplinką sudarančių elementų skaičių, suteikia jiems kitus pavadinimus ir turinį.

1.2.1 Ekonominė aplinka.

Kiekvienos įmonės veiklai didelį poveikį turi tokie makroekonominiai veiksniai kaip bendra šalies ekonominė būklė, jos plėtros lygis.

Ekonominė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, pasireiškiantis tam tikrais ūkio raidos dėsningumais ir tendencijomis, darančiomis įtaką marketingo sprendimams ir veiksmams.

Marketingo ekonominę aplinką apibūdina tokie svarbiausi rodikliai:

– Šalies bendrasis vidaus produktas;

– Pirkėjų pajamos;

– Kaupimo lygis;

– Prekių kainų lygis;

– Kredito gavimo galimybės.

Ekonomika plėtojasi netolygiai, ciklais. Ekonomikos teorija išskiria keturias ciklo fazes: krizę (depresiją), pagyvėjimą, pakilimą ir nuosmukį.

Krizės fazė pasižymi dideliu nedarbu ir gyvenimo lygio nuosmukiu, paklausos atsilikimu nuo pasiūlos, nepanaudojamais gamybiniais pajėgumais, kainų lygio kritimu,

gamybos apimties ir verslo įmonių pelno mažėjimu, nuostoliais bei padaugėjusiais bankrotais.

Po krizės, arba depresijos, prasideda pagyvėjimas. Gamyba pradeda augti, užimtumas, gyventojų pajamos ir vartojimas didėja, fiziškai ir morališkai nusidėvėję įrengimai atnaujinami, pamažu pasiekiamas iki krizės buvęs gamybos lygis.

Pakilimo fazei būdingas spartus gamybos augimas, žymus nedarbo sumažėjimas, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Padidėjusi paklausa sukelia kainų augimą. Verslo įmonių pelnas didėja.

Pasiekusi aukščiausią pakilimo tašką, ekonomika pradeda smukti. Verslo įmonių rentabilumas krinta, naujų investicijų motyvai nyksta. Sumažėjus gyventojų pajamoms, mažėja ir pprekių bei paslaugų paklausa. Pirkėjai daug dėmesio skiria kainoms. Gamybos apimtis ir prekių apyvarta mažėja. Tai atsiliepia pramonės, prekybos ir paslaugų įmonių veiklai.

Labai svarbus ekonomikos reiškinys – infliacija, pasireiškianti kainų lygio kilimu ir perkamosios galios mažėjimu. Mažėjant pinigų vertei, nominalus pajamų augimas gali nedidinti perkamosios galios. Įmonių marketingo veikloje ypatingas dėmesys turi būti skiriamas kainų politikai, jų stebėjimui ir keitimui.

Marketingui labai svarbu ir nedarbo lygis. Didelis nedarbas paprastai būna esant ekonomikos nuosmukiui. Skiriamos trys nedarbo rūšys: tekamasis (frikcinis), struktūrinis ir cciklinis nedarbas.

Tekamasis – tai trumplaikis nedarbas, atsirandantis dėl to, kad darbuotojai išeina iš darbo ieškodami geresnių darbo vietų, dėl kažkokių preižasčių būna atleisti, baigę mokyklas ar kursus pirmą kartą ieško darbo, laikinai netenka sezoninio darbo. Daugelis šios grupės bedarbių bbe darbo būna neilgai, jų pajamos išlieka beveik nepakitusios, todėl ir jų vartojimo elgesys iš esmės nekinta.

Struktūrinis – nedarbas pasireiškia tada, kai darbo paklausos struktūra neatitinka darbo pasiūlos struktūros. Modernizavus gamybos procesus ar pradėjus gaminti naujas prekes, kai kurių profesijų darbuotojų paklausa sumažėja arba visai išnyksta, o kitų – padidėja

Ciklinis nedarbas susijęs su cikline ekonomikos plėtra ir dėl menkos visuminės darbo paklausos pasireiškia ūkio nuosmukio bei krizės (depresijos) metu.

Lietuvos ekonominei aplinkai būdingi specifiniai bruožai. Jie susiję su valstybingumo atkūrimu ir vykdomomis politinėmis, socialinėmis bei ekonominėmis reformomis.

1.2.2 Socialinė ir kulturinė aplinka.

A. Pajuodis savo knygoje „Prekybos marketingas“ socialinė-kultūrinė aplinką sieja su demografiniais rodikliais, tuo tarpu kai Ph. Kotleris juos atskiria.

Įmonė savo veikloje susiduria su tam tikra visuomenės struktūra, kurią apibūdina tam ttikri rodikliai, charakteristikos, pokyčiai.

Bet kurie marketingo veiksmai vykdomi tam tikroje visuomenėje. Ją galima apibūdinti parametrais, kurių visuma laikoma marketingo komplekso aplinkos socialine – kultūrine aplinka. [L.4, psl.29] Socialinė ir kultūrinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, atspindintis visuomenės poveikį įmonei, jos marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui.

Socialinę ir kultūrinę aplinką pirmiausia apibūdina demografiniai rodikliai. Daugelis prekių vartojama ne individualiai, bet bendrai. Todėl svarbus demografinis rodiklis yra šeima, jos dydis, amžiaus ir kitais požiūriais, dirbančiųjų skaičius, pajamos ir kt.

Lietuvos demografinė aplinka. PPastarųjų metų politiniai, socialiniai ir ekonominiai pokyčiai pakeitė per daugelį metų šalyje susiklosčiusias demografines tendencijas. Demografiniai procesai įgavo naujų bruožų: labai sumažėjo gimstamumas, o mirtingumas padidėjo, gyventojų migracinį prieaugį pakeitė migracinis mažėjimas.

Visuomenė, kurioje žmonės gyvena, lemia jų pažiūras, vertybines orientacijas, elgesio normas. Marketingo veiksmams ir sprendimams didžiausios reikšmės turi tokie kultūros fenomenai ir jų raidos tendencijos:

– Pagrindinių vertybių pastovumas.

– Subkultūros.

– Antrinių vertybių kitimas.

Marketingo specialistams labai svarbu laiku pastebėti kultūros raidos tendencijas ir teisingai įvertinti įmonei jų teikiamasgalimybes bei galimas grėsmes.

Pagrindinės kultūros vertybės, P. Kotlerio nuomone, pasireiškia žmonių požiūryje į save, kitus, visuomenę, jos institucijas, gamtą, visatą (pasaulio suvokimą).

Lietuvos kultūrinei aplinkai būdingi pagrindiniai kultūrinės aplinkos bruožai bei jų kitimo tendencijos:

– Žmonių požiūris į pačius save.

– Žmonių tarpusavio santykiai.

– Žmonių santykiai su visuomene.

– Žmonių santykis su visuomenės institucijomis. Plačioji visuomenė iš daugelio institucijų, ypač verslo įmonių, laukia didesnės socialinės atsakomybės. Įmonės turi kritiškai įvertinti savo marketingo veiksmus, ypač reklamos srityje, ir visuomenėje siekti suformuoti palankų įvaizdį.

– Žmonių santykis su gamta.

– Žmonių požiūris į visatą. Religiniai įsitikinimai silpnėja ir nyksta religinės apeigos. Sumažėjus religingumui, didėja žmonių siekis galimai labiau mėgautis žemiškuoju gyvenimu. Jie nori prekių ir paslaugų, kurios teiktų malonumo, džiaugsmo, naujų įspūdžių, pramogų ir pan. nnoras neatidėliojant tenkinti savo poreikius yra vis labiau pasireiškianti tendencija.

1.2.3 Politinė ir teisinė aplinka.

Bet kokia veikla civilizuotoje visuomenėje vyksta pagal tam tikras „žaidimo taisykles“. Jų nežinojimas arba nepaisymas dažniausiai gresia veiklos žlugimu. [L.15, psl. 23]

Kiekvienoje šalyje veikiančios politinės jėgos (partijos) suformuoja valdžios ir valdymo struktūras (parlamentą, vyriausybę), kurios savo sprendimais priima tam tikrus teisės aktus (įstatymus, nutarimus, taisykles). Jais savo praktinėje veikloje privalo vadovautis įmonės.

Politinė ir teisinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis visuomenės politinių struktūrų veiklą ir teisės aktus, veikiančius marketingo sprendimus ir priemones.

Valdžios ir valdymo institucijos savo teisės aktais gali visoms ar tik tam tikros rūšies įmonėms (pvz.:mažoms) sudaryti palankesnes veiklos sąlygas, skatinti investicijas (mažindama pelno mokesčio tarifą) arba drausti, riboti tam tikrą veiklą.

Politikos ir teisės įtaka marketingui:

Marketingo veiklai svarbiausius teisės aktus tikslinga skirstyti į tris grupes:

1. Įmonių steigimą, jų vidaus veiklą ir likvidavimą reguliuojantys teisės aktai. Šie aktai nustato įmonių, jų filialų, atstovybių, susivienijimų, steigimo ir perregistravimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, nustato licencijuojamas veiklos rūšis ir licencijų išdavimo tvarką.

2. Įmonės santykius su pirkėjais, partneriais ir konkurentais reguliuojantys teisės aktai. Jie nustato prekių pirkimo ir pardavimo sutarčių sudarymo tvarką, konkurencijos sąlygas, vartotojų sąlygas, vartotojų teises ir jų įgyvendinimo mechanizmą, prekių pardavimo bei paslaugų teikimo gyventojams taisykles ir tt.t.

3. Atskiras marketingo sritis reguliuojantys teisės aktai. Kasdieninėje marketingo veikloje ypač svarbūs atskiras marketingo sritis, jo komplekso elementus ( prekę, kainą, paskirstymą, rėmimą) reguliuojantys teisės aktai. Iš jų paminėtini prekių kokybę, jų saugą, įpakavimą, ženklinimą, kainų nustatymą, prekių gabenimą, reklaminę veiklą reglamentuojantys dokumentai.

Labai svarbi valstybės ekonominės politikos sritis – vartotojų apsauga. Be valstybės pagalbos vartotojas nepajėgus rinkoje būti lygiaverčiu partneriu kitiems rinkos dalyviams (gamintojams, prekybininkams, paslaugų teikėjams), kadangi jis neturi galimybių pakankamai apžvelgti rinką, joje vykstančių sudėtingų procesų, teisingai įvertinti prekių kokybę ir tai, ar jų vertė atitinka kainą ir pan.

Marketingo klausimais užsiimantys darbuotojai turi būti gerai susipažinę su svarbiausiomis teisės normomis, reguliuojančiomis konkurenciją, vartotojų teisių ir visuomenės interesų apsaugą. Tik teisės normos sudaro sąlygas egziztuoti šiuolaikiniam marketingui.

Visos įmonės turi įregistruotą ir teisiškai saugomą firmos vardą. Labai svarbi marketingo priemonė yra prekių ženklas. Su prekių ženklu vartotojas sieja tam tikrą prekių kokybę, jų gamintoją. Įstatyminės normos apie patentus, prekių ženklų ir firmų vardų naudojimą garantuoja išskirtinę padėtį jų savininkams rinkoje.

Vienas iš pirmųjų ekonominių įstatymų buvo Įmonių įstatymas, kuris sudarė galimybę steigti privačias įmones, reglamentavo jų rūšis, veiklos pagrindus, santykius su valstybės organais ir kitus svarbiausius klausimus. Vėliau pasirodė Valstybinio turto pirminio privatizavimo, Kainų, Konkurencijos ir kiti įstatymai, sudarę sąlygas

pradėti šalyje ekonominius pertvarkymus ir reguliuoti įmonių komercinę bei ūkinę veiklą. Vienas iš didžiausių Lietuvos ekonomikos įstatymų trūkumų yra jų nestabilumas. Kai kurie iš jų buvo daug kartų keisti bei papildyti.

1.2.4 Mokslinė ir technologinė aplinka.

Mokslas ir technologija į žmogaus gyvenimą skverbiasi labai stipriai ir greitai. Kiekviena šiuolaikinė prekė yra tam tikrų mokslo žinių panaudojimo rezultatas. Mokslinių tyrimų raida ir jų rezultatų taikymo galimybės marketingo politikai yra labai svarbios ir pasireiškia kaip vienas iš jo makroaplinkos elementų, vadinamų moksline ir technologine aaplinka.

Mokslinė ir technologinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis mokslo žinių ir technologijų įtaką marketingui

Mokslinė ir technologinė aplinka daro įtaką visiems marketingo komplekso elementams. Tačiau labiausiai ji pastebima prekių kūrimo, jų tobulinimo ir gamybos srityse. Naujų technologijų atsiradimas neretai susijęs su buvusių žlugimu.

Mokslo ir technikos pažanga turėjo didelį poveikį prekių įpakavimui, išankstiniam jų išfasavimui, ženklinimui. Ji leido prailginti daugelio maisto produktų realizavimo bei vartojimo laiką, išplėsti jų pardavimo teritoriją, taikyti naujus prekių pardavimo metodus (pz.:savitarną).

Mokslo ir technikos įtaka prekių kkainoms pasireiškia tuo, kad panaudojus naują technologiją, pagaminta prekė iš pradžių paprastai būna brangi, tačiau plečiantis ir tobulėjant gamybai, jos savikaina greitai mažėja ir kaina krinta.

Žymūs pokyčiai technologinėje aplinkoje gali atverti plačias galimybes vienoms pramonės šakoms ir sužlugdyti kitas, todėl sstengiamasi prognozuoti mokslinių tyrimų raidą. Daugelis tyrimų vykdoma slaptai, ir jų rezultatas išryškėja tik po įdiegimo į gamybą. Be to, kartais tyrimas duoda šalutinius, nelauktus rezultatus, kurie sėkmingai pritaikomi praktikoje. [L.15, psl.29]

Mokslo ir technikos pažanga turėjo įtakos ir atsiskaitymo už pirktas prekes bei paslaugas operacijoms. Atsirado galimybė greitai atlikti pinigines operacijas tarp labai toli viena nuo kitos esančių įmonių ar bankų, atsiskaityti už prekes naudojantis mokėjimo kortelėmis.

Technologinė aplinka – tai mokslo žinių ir jų praktinio taikymo poveikis įmonės marketinginei veiklai. (Pajuodis A. Prekybos marketingas. – Vilnius: „Eugrimas“ leidykla, 2005. – 391 p.

Technologinės aplinkos, techninių naujovių įtaka svarbi ir prekių transportavimo bei sandėliavimo operacijoms. Mokslo ir technikos pažangos dėka tobulėja transporto priemonės, sandėliuose naudojama technika. Akivaizdus technikos poveikis ir reklamai. NNaujos masinės informacijos priemonės ir reklamos gamybai naudojamos technologijos leidžia kurti įdomesnę bei veiskmingesnę, labiau pirkėjo dėmesį patraukiančią reklamą.

1.2.5 Gamtinė aplinka.

Gamtosauga yra viena iš svarbiausių problemų, kurią turi spręsti valstybės ir įmonės. Mokslininkų ir visuomenės veikėjų pastangų dėka visuomenė vis geriau suvokia aplinkosaugos problemas. Susikūrė ir sėkmingai plėtojasi visuomeninis aplinkosaugos judėjimas. Jis reikalauja, kad įmonės, spręsdamos gamybos ir marketingo klausimus, deramai atsižvelgtų į ekologijos reikalavimus.

Gamtinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis klimato sąlygų, gamtos išteklių, jų naudojimo ir aplinkosaugos ppriemonių įtaką marketingo sprendimams ir veiksmams.

Įmonių vadovai ir specialistai turi atsižvelgti į didėjantį visuomenės ekologinį išprusimą ir marketingo gamtinės aplinkos kitimą.

Žemės gamtinius išteklius galima suskirstyti į tris grupes: neišsenkamus, ribotus neatsigaminančius ir ribotus atsigaminančius.

Prie pirmos grupės išteklių priklauso oras ir vanduo.

Ribotų neatsigaminančių išteklių, pvz., nafta, akmens anglis ir kitos naudingosios iškasenos, atsargos nuolat mažėja.

Prie ribotų atsigaminančių išteklių priskiriami,pvz., mediena ir maisto produktai. Jie turi būti apgalvotai ir rūpestingai naudojami.

Pastaraisiais dešimtmečiais daugelyje šalių pastebimas didėjantis valstybės institucijų dėmesys aplinkosaugai. Tai pasireiška specialių teisės aktų priėmimu, jų priežiūros institucijų sukūrimu bei jau veikiančių reorganizavimu. Aplinkosaugos sistemoje labai svarbios ekonominio pobūdžio priemonės (baudos, lengvatos, skatinimas ir pan.), kuriomis siekiama, kad įmonės ir piliečiai saugotų gamtą, elgtųsi su ja atsargiai ir rūpestingai.

Alternatyvių šaltinių nebuvimas bei aukštos jų kainos šiuo metu yra viena iš didžiausių šalies ekonomikos problemų. Dėmesys ekologinėms problemoms ir aplinkosaugai Lietuvoje didėja. Aplinkos tarša Lietuvoje pastaraisiais metais gerokai sumažėjo. Pastaraisiais metais sumažėjo ir vandens suvartojimas bei jo tarša. Pastebimai sumažėjo ir užteršto vandens nuotėkis. Vandens taršos sumažėjimui didelės reikšmės turėjo ir kelis kartus sumažėjęs chemikalų sunaudojimas žemės ūkyje. Tačiau vandens tarša ir toliau lieka opiausia aplinkosaugos problema. Valymo įrenginiai iki normatyvų ilgio išvalo tik 25 % bendro vandens nuotėkio. DDidžiulio visuomenės dėmesio sulaukė netinkamų ir uždraustų žemės ūkyje naudoti chemikalų naikinimo problema.

Atsigaunant pramonei ir žemės ūkiui, poveikis aplinkai bei gamtos išteklių naudojimas bus griežčiau kontroliuojami bei normuojami, tuo siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp šalies gamtinio potencialo išsaugojimo ir kuo geresnio visuomenės poreikių tenkinimo.

1.3 Marketingo mikroaplinka.

Mikroaplinka- tai visuma išorinių jėgų, veikiančių įmonės marketingo sprendimus, tačiau įmonė gali daryti tam tikrą įtaką. (A. Pajuodis.) Įvairus autoriai pateikia išsamius kriterijus analizuojant šią dalį, o pagrindiniai iš jų yra šie: pirkėjai, konkurentai, pardavimo tarpininkai ir kontaktinės grupės.

Mikroaplinka – tai visuma išorinių jėgų, kurioms įmonė, siekdama savo tikslų, gali daryti įtaką.

Kiekvienos įmonės svarbiausias uždavinys yra patenkinti pasirinktų tikslinių rinkų pirkėjų tam tikrus poreikius ir gauti pelno. Siekdama šio tikslo, įmonė užmezga ryšius su žaliavų, medžiagų, įrengimų bei kitų gamybos išteklių tiekėjais, pasitelkia į pagalbą pardavimo tarpininkų bei pagalbininkų. Tuo pačiu metu įmonė rinkoje susiduria su didesniu ar mažesniu skaičiumi varžovų – konkurentų, siekiančių, kad pirkėjai įsigytų būtent jų siūlomų prekių. Pirkėjai, partneriai ir konkurentai sudaro įmonės marketingo mikroaplinką. Kai kurie autoriai, pvz., Kotleris, prie mikroaplinkos priskiria kontaktines (sąlyčio) auditorijas (interesų grupes). Jos apibūdinamos kaip bet kokios grupės, kurios realiai ar potencialiai domisi įmone ir daro jai poveikį.

Įmonė turi tirti savo mikroaplinką ir, pagal jos situaiją bbei joje vykstančius procesus, priimti ir įgyvendinti marketingo sprendimus. Tuo pačiu metu įmonė savo veiksmais gali ir turi daryti įtaką mikroaplinkai, stebėti šių veiksmų padarinius ir atitinkamai reaguoti.

Įmonės poveikio mikroaplinkai kryptys ir būdai:

1.3.1 Pirkejai.

Pirkėjai, kai kurie paprastai yra ir prekės vartotojai, daro didžiausią įtaką marketingui. Pirkėjai lemia marketingo tikslus, jo strateginius ir taktinius sprendimus, netiesiogiai formuoja marketingo kompleksą. Pirkėjai – tai tam tikra prasme irgi faktiški ir potencialūs įmonės partneriai, rinkoje pasireiškiantys kaip paklausos atstovai.

Pirkėjas – tai fizinis arba juridinis asmuo, norintis iš kito asmens įsigyti prekę ir įsipareigojimus už ją mokėti nustatytą pinigų sumą.

Visus pirkėjus galima suskirstyti į penkias grupes:

– Privatūs namų ūkiai. Tai pavieniai asmenys ar asmenų grupės, prekes įsigyjantys asmeniniam naudojimui.

– Gamintojai. Tai visos įmonės, prekes įsigijančios gamybai.

– Perpardavėjai. Tai pirkėjai, prekes įsigyjantys pardavimui.

– Valstybinės ir nevyriausybinės organizacijos. Tai institucijos, prekes įsigyjančios sau naudoti ar perduoti kitoms organizacijoms (pvz., labdaros organizacijos).

– Užsienio pirkėjai. Tai visų anksčiau išvardytų grupių pirkėjai užsienyje.

Šios pirkėjų grupės rinkoje elgiasi kiakviena savitai.

Gamybos ir aptarnavimo veiklą dera organizuoti atsižvelgiant į klientų poreikius. Marketingo teoretikas F. Kotleris t.p. yra įsitikinęs, kad pagrindinis įmonės pasisekimo rinkoje faktorius – tai klientų pritraukimas ir išlaikymas efektyviai tenkinant jų poreikius.

1.3.2 Tiekėjai.

Labai svarbi įmonės veiklos sritis yra tiekimas. Kad

įmonė galėtų normaliai dirbti, ji turi apsirūpinti prekėmis, žaliavomis, medžiagomis, įrengimais ir kitais jos veiklai reikalingais gamybos ištekliais.

Tiekėjai – tai įmonės ir pavieniai asmenys, iš kurių perkami gamybos ir kitos veiklos reikmenys.

Įmonės specialistai turi pasirinkti tokius tiekėjus, kurie palankiomis kainomis ir sutartu laiku užtikrintų jos aprūpinimą reikiamos kokybės gamybos priemonėmis. Tiekėjų aplinkos pokyčiai įmonei gali turėti neigiamų padarinių, komplikuoti jos marketingo veiksmus. Gamybos išteklių kainų padidėjimas, žaliavų, prekių tiekimo sutrikimai ir kt. reiškiniai dažnai priverčia pačią įmonę pažeisti savo tiekimo įįsipareigojimus, sumažina realizaciją, atneša nuostolių ir sukelia pirkėjų nepasitikėjimą. Su svarbiausiais tiekėjais įmonė stengiasi užmegzti ilgalaikius ryšius.

Įmonės, kurios dėl geresnių tiekimo sąlygų turi galimybę mažinti kaštus arba kelti savo gaminių kokybę, prieš konkurentus įgyja pranašumo. Kai kurios gamybos įmonės su tiekėjais pradėjo dirbti pagal vadinamąją Just – in – Time (JiT) sistemą apibūdinimą kaip sinchronišką gamybai reikiamos kokybės gaminių tiekimą, leidžiantį iš esmės atsisakyti jų kokybės tikrinimo ir sandėliavimo.

Įmonės santykiuose su tiekėjais labai svarbūs teikėjų pasirinkimo, tiekimo sąlygų suderinimo kklausimai. [1,psl.85-86]

Tiekimo terminai – tai laikotarpis nuo pirkėjo užsakymo pateikimo momento iki prekės gavimo.

Tiekimo patikimumas – tai tikimybė, kad bus laikomasi tiekimo termino. Jis priklauso nuo tiekimo parengties, tai yra , kaip tiekėjas iš turimų atsargų sugeba įvykdyti gautą užsakymą.

Tiekimo ppaslaugų lygis labai priklauso ir nuo marketingo logistikos sistemos lankstumo, jos sugebėjimo prisitaikyti prie pakitusių sąlygų.

Marketingo logistika – tai sprendimai ir veiksmai, susiję su fiziniu prekių judėjimu nuo gamintojo iki vartotojo.

Didėjant vartotojų elgsenos, ypač perkant vartojimo prekes, neapibrėžtumui ir sparčiai kintant paklausai, minėta sistemos savybė įgauna ypatingos svarbos.

Prekių pristatymo kokybę lemia du parametrai: tiekimo rūpestingumas ir pristatytų prekių būklė.

Daugelis tiekėjų nežino, kokį aptarnavimo elementą jų pirkėjai labiausiai vertina. Tuo tarpu vieni pirkėjai gali pirmenybę teikti trumpiems tiekimo terminams, kiti – tiekimo patikimumui. Neabejotina, kad atsakymai labai skirsis pagal pirkėjų grupes ir tiekiamų prekių grupes.

Aukštesnis konkurentų teikiamo aptarnavimo lygis gali lemti, kad pirkėjas juos pasirinks savo partneriais. [1,psl.226-228]

Įmonė savo pasirinktoje rinkoje labai retai yra vienintelė. Paprastai tų pačių pirkėjų poreikiais rrūpinasi bei stengiasi juos petenkinti ir kitos įmonės. Todėl tarp įmonių (gamintojų, prekybininkų, paslaugų teikėjų) dėl pirkėjo vyksta nuolatinės varžybos, konkurencija.

1.3.3 Konkurentai.

Konkurentai – tai rinkos dalyviai, potencialiems pirkėjams siūlantys tapačius arba panašius poreikius teikiančias prekes. [L.1, psl.86]

Konkurentų tyrimas – tai tam tikroje rinkoje konkuruojančių įmonių veiklos analizė ir vertinimas. Jos tikslas – išsiaiškinti pagrindinių konkurentų elgseną ir, remiantis tuo, parengti tokias savo įmonės marketingo strategijas, kurios garantuotų veiklos sėkmę. Kai kurie marketingo specialistai rekomenduoja tokią konkurentų analizės proceso schemą:

1. Išsiaiškinti kkonkurentus.

2. Nustatyti konkurentų tikslus.

3. Nustatyti konkurentų strategiją.

4. Įvertinti konkurentų silpnąsias ir stipriąsias puses.

5. Įvertinti galimą konkurentų reakciją.

6. Parinkti konkurentus, kuriuos reikia atakuoti ir kurių reikia vengti.

Konkurento tikslų, strategijų ir silpnųjų bei stipriųjų vietų žinojimas leidžia numatyti jų galimą reakciją į tokius įmonės veiksmus, kaip kainų sumažinimas, pardavimo skatinimas, reklamos akcijos ir pan. Daugelis įmonių savo veiksmus nukreipia prieš silpnus konkurentus. Tokiu atveju norimiems rezultatams pasiekti reikia mažiau išteklių ir laiko. Tačiau tokia taktika paprastai neduoda svaresnių rezultatų. Esmingiau situaciją gali pakeisti tik varžybos su stipriais konkurentais. Visada reikia žinoti tai, kad ir stiprieji paprastai turi silpnų vietų. [L.2, psl.119-124]

Konkurencija tarp įmonių iš esmės pasireiškia kaip konkurencija tarp jų prekių. Skiriamos tokios tarp prekių vykstančios konkurencijos rūšys: visuotinė (totalinė), vertikalioji ir horizontalioji.

Visuotinė konkurencija. Šios konkurencijos įtaką jaučia pirkėjas, turintis nedidelias pajamas ir todėl priverstas gerai apgalvoti ir planuoti savo išlaidas.

Vertikalioji konkurencija – tai varžymasis tarp tuos pačius pirkėjo poreikius tenkinančių skirtingų prekių rūšių. Pvz.,vietoje mėsos galima vartoti žuvį ir pan.

Horizontalioji konkurencija – tai varžymasis tarp tą patį pirkėjo poreikį tenkinančių vienos rūšies prekių.

Konkurencijos pobūdžiui, jos situacijai didelės reikšmės turi rinkos struktūra. Paprastai skiriami tokie keturi rinkos struktūrų tipai:

– Grynoji konkurencija;

– Monopolinė konkurencija;

– Oligopolija;

– Monopolija.

Esant grynajai konkurencijai rinkoje yra daug smulkių pardavėjų, parduodančių panašias pprekes. Todėl kiekvienas iš jų neturi galimybių daryti įtakos rinkai. Pirkėjų irgi yra daug, jie perka nedidelį prekių kiekį ir todėl kiekvianas iš jų taip pat turi nedaug įtakos rinkai. Į tokią rinką įmonei nesunku įeiti ir iš jos išeiti. Realiame ekonominiame gyvenime tokios tobulos konkurencijos beveik nėra. Gana retai konkurentai siūlo visai vienodas prekes ir turi vienodas konkuravimo sąlygas.

Kiekviena įmonė siekia išskirti savo prekes iš kitų. Tada atsiranda monopolinė konkurencija. Jai būdinga, kad rinkoje yra daug pardavėjų, siūlančių panašias, tačiau pirkėjo požiūriu ne identiškas prekes. Monopolinėje konkurencijoje kiekvienos įmonės tikslas – sukurti pirkėjui įvaizdį, kad jos prekės išsiskiria iš kitų savo ypatingomis savybėmis, yra kažkuo savitos, unikalios

Išsivysčiusiose šalyse vyraujanti rinkos struktūra yra oligopolija. Naujai įmonei patekti į oligopolinę rinką labai sunku. Viena iš svarbiausių preižasčių – didelių investicijų poreikis. Oligopolonėse rinkose konkurentai labai priklauso vienas nuo kito. Kadangi jų nedaug, nesunkiai galima sekti ir reaguoti į kiekvieno iš jų marketingo veiksmus. Neabejotina, kad vienai įmonei sumažinus kainas ar pradėjus aktyvią reklamos kampaniją, atitinkamų veiksmų imsis ir konkurentai.

Monopolija yra visiškai grynosios konkurencijos priešybė. Joje yra tik vienas pardavėjas, pateikiantis rinkai prekes iš esmės neturinčias artimų pakaitalų. Monopolijos sąlygomis pardavėjas gali visiškai kontroliuoti savo prekių pasiūlą ir nustatyti kainą, kuri jjam duotų didžiausią pelną.

Priimant svarbius marketingo sprendimus būtina informacija apie esamą ir laukiamą konkurencinę situaciją, esamus ir laukiamus konkurentų ketinimus bei elgseną. Prieš priimant kiekvieną svarbesnį marketingo sprendimą, būtina numatyti konkurentų atsakomuosius veiksmus.

Paslaugų veikloje susidaro tam tikri trikdžiai, stabdantys laivosios konkurencijos plėtrą.

Pirmoji tokių trikdžių grupė yra susijusi su paslaugų produkto netransportabilumu. Konkurencinė paslaugų įmonių sėkmė labai priklauso nuo to, kur jos įsikūrusios.

Antroji konkurenciją ribojančių trikdžių grupė – tai šakiniai ir reglamentiniai veiklos apribojimai. Paslaugų teikėjams jie dažnai padeda išvengti konkurencijos – o kai nėra konkurentų, galima laisviau kelti kainas ir gauti daugiau pelno. Reglamentiniai apribojimai taikomi daugeliui paslaugų. Tai gali būti daroma klientų saugumo sumetimais ar dėl galimų neigiamų, destruktyvių paslaugos pasekmių. Toks reglamentavimas būdingas transporto paslaugoms, kur jis taikomas ir pačioms transporto priemonėms, ir infrastruktūros objektams, ir transporto darbuotojams.

Ir trečioji trikdžių grupė – tai informacijos stoka. Dėl paslaugų pobūdžio joms gana sunkiai tegali būti taikoma standarto sąvoka. Rinka nepajėgia pateikti tikslios informacijos apie paslaugų kainas – iš kurios būtų matyti, kokie veiksmai suformavo tas kainas. Paslaugų teikėjai kokybės pretekstais gali manipuliuoti kainomis, pasinaudodami tuo, kad padėtis rinkoje ne visiškai aiški. Jie gali didinti paslaugų kainas, nes klientai neatlieka išankstinės kokybės kontrolės. Ši savybė – specifinis paslaugų rinkos

netobulumo šaltinis, turintis daug įtakos įmonių veiklai ir teikiamų paslaugų kainoms.

Kuo didesnė konkurencija paslaugų rinkoje, tuo labiau turi būti apgalvoti marketingo sprendimai ir veiksmai. Paslaugų įmonės pirmiausia turi spręsti tris uždavinius. Jos turi kelti savo gaminių diferenciacijos lygį, kokybę ir darbo našumą.

Paslaugų diferenciacija. Kuo labiau pirkėjai paslaugas laiko vienarūšėmis, tuo labiau didėja kainos, kaip konkurencijos priemonės, reikšmė. Sėkmingai konkuruoti galima tik diferencijuojant pasiūlą ir įvaizdį. Paslaugų įmonės turi stengtis nuolat savo pasiūlą praturtinti inovaciniais elementais, atsižvelgdamos į tai, ko kklientas pirmiausia pageidauja.

Paslaugų įmonės savo teikiamas paslaugas gali trejopai diferencijuoti: siekdamos išsiskirti personalu, fizine aplinka ir paslaugos teikimo procesu. Vienas iš būdų išsiskirti iš konkurentų yra įvaizdžio formavimas.

Paslaugų kokybė. Viena iš svarbiausių priemonių, kurias konkurencinėje kovoje naudoja paslaugų įmonės, yra nuolatinė ir aukšta teikiamų paslaugų kokybė. Svarbiausia – nuolat garantuoti, kad klientas gautų tokios pat ar aukštesnės kokybės paslaugas, kokių tikisi. Paslaugų įmonė turi ištirti savo tikslinės rinkos lūkesčius dėl kiekvienos jos teikiamos paslaugos kokybės.

Darbo našumas¬. Paslaugų teikimas ddažniausiai yra labai darbaimlus, todėl paslaugų įmonėse personalo kaštai yra dideli ir vis auga. Dėl to darbo našumo didinimo klausimas joms labai aktualus. P. Kotleris nurodo šešias galimybes darbo našumui paslaugų įmonėse didinti:

1. Personalo skatinimas už tą patį atlyginimą dirbti daugiau iir kruopščiau.

2. Išdirbio didinimas kokybės sąskaita.

3. paslaugų teikimo industrializavimas, naudojant daugiau įvairių techninių priemonių.

4. Paslaugos, turinčios mažą našumą poreikis sumažėja arba ji tampa visai nereikalinga atsiradus naujai prekei, kurios vartojimas tos paslaugos nereikalauja arba mažina jos poreikį.

5. Efektyvesnės paslaugų sistemos formavimas. Efektyvios ligų profilaktikos priemonės mažina poreikį brangioms medicininėms paslaugoms.

6. Klientų skatinimas dalį paslaugos teikėjo darbo atlikti pačiam, t.y. naudoti savitarną. [1,psl.378-379].

1.3.4 Pardavimų pagalbininkai.

Prekių paskirstymo, jų judėjimo nuo nuo gamintojo iki pirkėjo (vartotojo) procese dalyvauja ir vadinamieji pardavimo pagalbininkai.

Pardavimo pagalbininkai – tai įmonės partneriai, tarp atskirų paskirstymo grandžių padedantys užmegzti glaudžius ryšius, taip pat teikiantys kitas prekių pardavimą skatinančias paslaugas.

Pirmiausia iš pardavimo pagalbininkų paminėti prekybos atstovai (agentai), makleriai (brokeriai) ir komisionieriai. [1, psl.83-84]

Prekių pardavimo per šiuos verslininkus priskyrimas tiesioginiam paskirstymui pagrįstas tuo, kad, skirtingai nnegu prekybos įmonės, jie prekių iš gamintojų neperka, taigi neįgyja jų nuosavybės teisės, ir tuo pačiu jų veikla nesusijusi su komercine rizika.

Prekybos atstovas (agentas) – tai verslininkas, nuolat tarpininkaujantis kitiems verslininkams sudarant sandorius arba tokius sandorius sudarantis jų vardu. Prekybos atstovas gali tarpininkauti vienai arba kelioms firmoms. Kaip atlyginimą už darbą, prekybos atstovas gauna nuo apyvartos priklausantį komisinį atlygį, o kartais ir tam tikrą nuolatinį užmokestį už papildomą veiklą. Iš gauto atlyginimo jis turi padengti visas savo išlaidas.

Makleris (brokeris) – ttai verslininkas, su pardavėju ar pirkėju nesusijęs nuolatiniais sutartiniais santykiais, tarpininkaujantis jiems parduodant ar perkant prekes. Svarbiausias maklerio uždavinys – suvesti pardavėją su pirkėju ir padėti jiems susitarti. Jis pasižymi tuo, kad gerai pažįsta rinką, turi plačius ryšius ir todėl greitai gali įvykdyti atskirus pavedimus. Maklerio (brokerio) paslaugos apmokamos pagal šalių susitarimą. Jo nesant, šalys moka lygiomis dalimis.

Komisionierius – tai verslininkas, už atlyginimą įsipareigojantis savo vardu parduoti kitų asmenų prekes arba, jiems pavedus, prekes pirkti. Komisionieriai gali vykdyti tiek didmeninės, tiek mažmeninės prekybos operacijas bei derinti abi veiklos rūšis. Jie gali dirbti pagal nuolatines arba vienkartines komiso sutartis. Kaip atlyginimą už savo darbą komisionierius gauna nuo prekių apyvartos priklausančius komispinigius. [1,psl.215]

Kitų pardavimo pagalbininkų spektras labai platus. Visus juos galima suskirstyti į tris grupes: logistikos, marketingo ir finansinių paslaugų teikėjai.

Logistikos paslaugas teikiančios įmonės atlieka prekių ekspedijavimo funkcijas. Gamybos ir prekybos įmonėms jos padeda sandėliuoti ir gabenti prekes. Sandėliavimo paslaugos apima prekių pakrovimo ir iškrovimo, laikymo, apsaugos ir kitas operacijas. Prekių transportavimo paslaugas teikia geležinkelis, autotransporto įmonės, aviakompanijos, krovininiai laivai ir t.t. Kiekvienas gamintojas ar prekybininkas, atsižvelgdamas į teikiamų paslaugų kaštus, patikimumą, greitį bei kitus kokybės rodiklius, gali pasirinkti prekių gabenimo bei sandėliavimo būdą, tinkamiausią šias paslaugas teikiančią įmonę.

Marketingo paslaugų teikėjai –– tai rinkos tyrimo firmos, reklamos agentūros, visuomenės informavimo priemonės, marketingo konsultantai ir kt. Jie padeda gamybos, prekybos, paslaugų įmonėms išsiaiškinti rinkos situaciją ir pasirinkti bei įgyvendinti įvairias marketingo priemones bei veiksmus. Stambios įmonės turi galimybę pačios turėti stiprias tokios srities tarnybas. Daugelis įmonių minėtas problemas gali sėkmingai spręsti tik bendradarbiaudamos su atitinkamas paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Jų pasirinkimas gana sudėtingas todėl, kad įvairių firmų teikiamos paslaugos labai skiriasi savo kokybe ir kainomis. Įmonė turi nuolat kontroliuoti teikiamų paslaugų kokybę ir, reikalui esant, keisti jas teikiančias firmas.

Prie finansinių paslaugų teikėjų priskiriami bankai, kredito draugijos, draudimo bendrovės ir kitos įmonės, finansuojančios prekių pirkimą ir pardavimą arba perimančios su tuo susijusią riziką. Tiek šių paslaugų teikėjai, tiek jų gavėjai suinteresuoti tokio pobūdžio paslaugomis. Įmonės veiklai esminį poveikį gali turėti rinkos kredito galimybės ar kylančios už jį palūkanos. Geri santykiai ir pasitikėjimas tarp finansinių institucijų ir verslo įmonių labai svarbūs vienų ir kitų sėkmingai veiklai.

2. Praktinė-analitinė dalis.

2.1 Apie imonę.

Parduotuvė „Maxima-X“ esanti Sūbačiaus g-je 116a priklauso MAXIMA LT, UAB, kuri priklauso stambiausiai Lietuvoje privačių įmonių grupei. Uždara akcinė bendrovė MAXIMA LT, UAB susikūrė 1995-03-17d. Užregistruota Vilniaus miesto valdyboje, rejestro Nr. AB 95-306, veikia sutinkamai su Lietuvos respublikos įmonių įstatymu. Įmonė užsiima komercine ūkine veikla, kkuri užfiksuota įmonės įstatuose. Įstatai papildyti 2000-06-01d. Svarbiausios veiklos rūšys-didmeninė, mažmeninė prekyba maisto ir pramoninėmis prekėmis.

MAXIMA LT, UAB – nuolat auganti privati Lietuvos įmonė, didžiausio Baltijos šalyse prekybos centrų: MAXIMA X, MAXIMA XX, MAXIMA XXX tinklo operatorė, užsiimanti mažmenine maisto produktų ir pramoninių prekių prekyba.

MAXIMA LT tikslas – būti lyderiais. 2005 metų rugpjūčio pabaigoje Lietuvoje bendrovė turėjo 195 prekybos objektus, o iš viso Baltijos šalyse yra 276 prekybos centrai, tačiau bendrovė ir toliau ketina plėstis, ji netgi pripažinta kaip greičiausiai besiplečianti įmonė Lietuvoje, plečiantis tokiais tempais bendrovė greitai gali tapti Baltijos šalių rinkos lyderė. Šiuos metus kompanija pradėjo jau įdarbinusi 12,7 tūkst. darbuotojų. Pagal tinklo personalą visose Baltijos valstybėse, šis skaičius siekia 17,3 tūkst. 2005 metų viduryje bendrovėje dirbo daugiau kaip 20 tūkst. darbuotojų.

Per savaitę MAXIMA LT priklausantiems prekybos centruose (MAXIMA X, MAXIMA XX, MAXIMA XXX) apsilanko beveikt visa Lietuva – 3,5mln. Pirkėjų skaičius rodo, jog MAXIMA LT prekybos centrai yra patrauklūs, populiarūs tarp pirkėjų, kadangi čia yra prekių įvairovė ir pirkėjus tenkina parduodamų prekių kainos. 2004 metais MAXIMA LT apyvarta siekė 4,16 mlrd. Lt (su PVM).

„Maxima“ prekybos centrai orientuojasi į gana įvairių pirkėjų sluoksnius. Greta įprastinių kasdieninių maisto, buitinių, pramoninių prekių, būtinų, tiek mažesnes pajamas gaunančių klientų, tiek

turtingesniųjų klientų, išgyvenimui palaikyti, “Maxima” parduotuvėje galima rasti viska ko tik širdys geidžia labai brangių ir prabangių prekių.

„Maxima“ parduotuvės pastangos bei išlaidos, patiriamos dėl šių brangių prekių transportavimo ir sandėliavimo, pritraukiant dideles pajamas gaunančius vartotojus, atsimoka su kaupu. Šio tipo pirkėjai mėgdžioja vakarietiškas tradicijas. Ten žmonės apsipirkti vyksta į didelius prekybos centrus, kur galima rasti visas reikiamas prekes vienoje vietoje. Be to ten perkama dažniausiai vieną kartą per savaitę ir perkama daug. Šių bei kasdienių lankytojų patogumui parduotuvė dirba kiekvieną ddieną, net ir sekmadieniais, švenčių dienomis. „Maxima“ parduotuvėje atlikus tyrimus, norint nustatyti gausiausios prekybos valandas, buvo nustatyta, kad didžiausias pirkėjų srautas būna pasibaigus darbo valandoms bei poilsio dienų rytais ir vakarais. Todėl parduotuvė dirba nuo ankstyvo ryto iki velyvo vakaro.

2.2 Apie parduotuvę.

Kadangi šiame darbe mes nagrinėsime smulkiau viena iš” Maximos” parduotuvių Sūbačiaus “Maxima” Markuciose, norejau pridurti, kad nevisos “Maxima” parduotuvės sekmingai dirba ir atneša didelį pelną, aišku didelės parduotuvės dirba sekmingai, kurios yra mieste, kuo nepasakysi apie mažas parduotuves esančias rrajonuose arba tolesnese vietuose.

Prie parduotuvės “Maxima” Markučiose nera patogios didelės aikštelės ir jinai negali sutalpinti daug transporto priemonių. Manau iš pradžių statant parduotuvę šiame rajone buvo nelabai tiksliai numatyta kiek pirkėjų lankysies joje. Parduotuve esamam rajonui yra per maža. Nepakankamai ddemesio buvo skirta lauko reklamai, parduotuvė blodai matosi iš toli. Parduotuvė dirba nuo 8 iki 22 val. toks laikas yra patogus, bet atsižvelgiant į tai kad šį parduotuvė yra rajone galima sakyti kad jį pradeda dirbti velai, nes žmonės vaziuojantis į darbą keliasi labai anksti, kokia 5-6 val ryte, taigi parduotuvė galėtu pradėti savo darbą anksčiau.

Kadangi rinka pastoviai keičiasi parduotuvei “Maxima” reikia stengtis pastoviai stebėti visus pakeitimus, teisingai juos įvertinti ir operatyviai keisti savo elgseną, taikytis prie besikeičiančių sąlygų ir garantuoti savo išlikimą.

2.3 Marketingo aplinkos analizė.

2.3.1 Mikroaplinkos analizė:

2.3.1.1 Konkurentai.

Kadangi konkrečiau šiame darbe nagrinėjame parduotuvė „Maxima“ esanti Sūbačiaus g 116a, tai konkurentus apžvelgsime toje vietoje ir arčiau tos vietos kur yra parduotuvė. Netoli „Maximos“ tame pačiame rajone yra parduotuvė, kuri ddirba visa para. Kitas labai stambus konkurentas yra „IKI“ parduotuvė, kuri yra Sodų g-je 22 stoty. Dar vienas stambus konkurentas yra parduotuvė „Norfa“ kuri yra salia kelio kuris veda Į Pavilny. Dar vienas konkurentas tai degalinė Uno-X, kurioje yra parduotuvė, ten žmonės dažnai užsuka gerimų ir cigarečių.

2.3.1.2 Tiekėjai.

„Maxima“ parduotuvė daug dėmesio ir pastangų skiria pajėgių tiekėjų paieškoms, bei deryboms su jais dėl kuo palankesnių kainų. Gamybinių išteklių kaštai yra svarbi sąlyga, kuri gali būti galimybe, bet gali tapti ir ggrėsme. Tiekėjų derėjimosi pozicijos nusilpsta, kai atsiranda gerų pakaitų jų prekėms ir kai perėjimas prie šių prekių parduotuvei nėra brangus ar sunkus. Tiekėjų konkurencingumas labai sumažėja, kai jų tiekiamas produktas yra standartinė prekė, gaunama iš daugelio tiekėjų, kurie sugeba tik vykdyti užsakymus. Tokiais atvejais lengva nupirkti bet ką, kas tik reikalinga, ir parduotuvės vadovybė pasirenka tiekėjus, siūlančius geriausią sandorį.

Tiekėjų derėjimosi galia silpna ir tada, kai šaka, kurią jie aprūpina, yra pagrindinis ar stambiausias jų pirkėjas. Šiuo atveju tiekėjų sėkmė glaudžiai susijusi su pagrindinių pirkėjų klestėjimu. O kadangi “Maximos” parduotuvių tikslas vykdyti nuolatinę stambią prekybą, tai dauguma tiekėjų nedrįsta kelti didelių sąlygų, nenorėdami prarasti brangaus pajamų šaltinio. Valdydama daugelį tiekėjų, įmonė turi didelę galią derantis su jais. Ji išsikovoja palankiausias apmokėjimo sąlygas, išvengia bet kokių įsipareigojimų, skatina tiekėjus tobulinti kokybę, kurti naujus produktus, mažinti ar bent jau palaikyti pastovias kainas.

Bet kai kurių firmų tiekėjai į mazas parduotuves ‘Maxima’ galima sakyti žiuri ne rimtai, todėl į Sūbačiaus “Maxima” prekes pristatinėja paskutinių metų, pirmiau veža į kitas “Maximas”. Dažnai kenčia ir prekių kokybe, todėl kad dažnai atveža prekes, kurios jau būna sugadintos, (išsivakumuotos prekės, sugedusios prekės, prekes nepriklausančias šiai parduotuvei.) Prie sugedusių prekių aš priskiriu tokias prekes, kai mėsa vakuume( pvz. galiuojimas aant pakuotės geras, o pati prekė sugedusi dėl gamintojo kaltės), labai dažnas atvėjis.

1 pav. Kaip pirkėjai vertina Sūbačiaus “Maximos” prekių kokybę.

Į klausymą Kaip vertinate Subačiaus “Maximos” prekių kokybę dauguma respondentų atsakė blogai, nes prekes kurias jie dažniausiai nuperka yra blogos kokybes ir nors prekės yra blogos kokybės ne del parduotuvės kaltės, o del tiekėjo (pvz sugedusi mėsa pakuotėje su geru galiojimu) del netinkamu laikymo sąlygų, jiems veliau nemalonu aiškintis su parduotuvės darbuotojais. Parduotuvės darbuotojai tuo pačiu nelabai scuba gražinti pinigus motyvuodami tuo, kad tai ne jų kaltė. Bet nors dauguma respondentų parduotuvėje siulomu prekių kokybę nėra patenkinti, 32 vertina gerai, ir 13 procentų patenkinamai.

2.3.1.3 Pirkėjai

Bet kurioje rinkoje pardavėjas susiduria su daugeliu pirkėjų. Tarpusavyje jie skiriasi amžiumi, poreikiais, pajamomis, įpročiais, išsilavinimu ir pan. Todėl kiekvieno iš jų reakcija į prekę yra individuali. Stengiantis parduoti kuo daugiau prekių, pageidautina kuo geriau prisitaikyti prie šios pirkėjų įvairovės. Pirkėjai patys to nežinodami tampa pergalės ir didelio pelno arba bankroto pagrindine priežastimi. Pirkėjų galia stiprėja, kuo plačiau jie geba naudotis kainų, kokybės, paslaugų arba pardavimo sąlygų svertais.

Pardotuvėj “ Maxima“ Sūbaciaus g-je isikurti buvo nesunku, bet va uzimti aukšta pozicija net iki siol niekaip nepavyksta, nes yra dvi dalys pirkėjų, kurie eina apsipirkti į parduotuve“Maxima“: 11. tai pirkėjai, kurie turi mažas pajamas ir kurie eina į parduotuvė tiktais butiniausių prekių kaip duonos ir pieno, kartais fasuotu bakalėjos produktu, nes sitame rajone galima sakyti gyvena gaugiau mažas pajamas gaunantys zmonės, pensijinio amziaus zmonės ir studentai iš kitu miestų, kurie ten nuomuoja būtus, nes Sūbačiaus rajone išsinuomoti butą yra žymiai pigiau, nei miesto centre ar kur nors kitame rajone 2. kita dalys pirkėjų, kurie visai neina į šita parduotuvę, o vaziuoja apsipirkti toliau į toliau esančius prekybos centrus, kur didesnis asortimentas, malonesnė aplinka, kur malonesnis aptarnavimas.

2 pav. Respondentų atsakymai į klausymą: Į kokia parduotuve Jus dažniausiai einate?

3 pav. Respondentų atsakymai į klausymą: Ar Jums patinka parduotuvės Maximos esancios Sūbaciaus gatvėje aptarnavimas?

Į klausymą ar Jums patinka parduotuvės Maximos esancios Subaciaus gatvėje aptarnavimas 55 procentai respondentų atsakė ne, nes parduotuvėje dirba nemandagios pardavėjos, dirba letai, taip pat respondentai yra nepatenkinti dėl kainų, jie paaiškino, kad prie produktų būna parašytos vienos kainos, o kasoje įmuša visai kitokias. 35 procentams respondentų nesvarbu parduotuvės aptarnavimas ir tik 10 procentu patenkinti parduotuvės aptarnavimų.

2.3.1.4 Pardavimų pagalbininkai.

Kadangi daugelis prekybos įmonių negali apsieiti be pardavimų pagalbininkų grupių, tai MAXIMA LT šiuo aspektu turi pranašumą, nes savo struktūroje turi marketingo ddepartamentą, kuriame įmonės darbuotojai užsiima rinkos tyrimu, kuria reklamas, pasirūpina visuomenės informavimo priemonėmis, prekių transportavimu, bei sandėliavimu.

2.3.2 Makroaplinkos analizė:

2.3.2.1 Politinė-teisinė aplinka

Parduotuvės veikla yra susijusi su valstybės reguliavimo funkcijomis ir turi laikytis priimtų įstatymų, sekti jų pasikeitimus, nes už jų pažeidimus yra taikomos didelės baudos, kurios gali sužlugdyti net ir stambią įmonę. „Maxima“ parduotuvė turėdama uždaros akcinės bendrovės statusą, turi vadovautis uždaros akcinės bendrovės veiklą reglamentuojančiais atitinkamais įstatymais, kuriuose nusakomos bendrovės steigimo, valdymo organų sudarymo, jos veiklos ir bendrovės likvidavimo sąlygos bbei tvarka. Įmonė savo veiklą turi derinti ir su daugeliu kitų įstatymų: LR Konkurencijos įstatymu, LR Darbo sutarties įstatymu, LR Kolektyvinės sutarties įstatymu, LR Žmonių saugos darbe įstatymu, LR Darbo apmokėjimo įstatymu ir kitais įstatymais bei norminiais aktais. Ypatingai dideli kkeliami sanitarinės higienos reikalavimai prekių kokybei, prekybos salės bei pagalbinių patalpų švarai. bet tuo pačių parduotuvė nelabai laikosi šių reikalavimų, nes pvz. šiuo metu labai trūksta darbuotojų, o ypac tokių darbuotuojų, kaip darbininkai, valytojos, todėl palaiktyti patalpų švara yra gana sunku.

Didelę įtaką turi ir įvairūs mokesčių įstatymai, kurie šiuo metu labai žlugdo įmonę. Mokesčių reikia sumokėti vos ne daugiau, negu įmonė gauna pelno (pelno mokestis, pridėtinės vertės mokestis, mokesčiai “Sodrai” ir kt.).

2.3.2.2 Ekonominė aplinka

Šiuo metu Lietuvos ekonominė padėtis vertinama gana teigiamai. Pasaulio Banko ir Tarptautinės finansų korporacijos bendro tyrimo metu mūsų šalis priskirta prie 20 aukščiausiai vertinamų pasaulio valstybių pagal verslui palankią aplinką. Per pastaruosius keletą metų pastebimai pagerėjo investicijų klimatas, augantis darbo našumas daugiausiai sąlygojo ekonomikos augimą. ŽŽemi darbo kaštai ir augantis produktyvumas leido Lietuvai išlaikyti tarptautinį konkurencingumą.

2.3.2.3 Gamtinė (ekologinė) aplinka

Gamtos apsauga griežtai kontroliuojama valstybės ir visuomeninių organizacijų. Dar prieš pradedant parduotuvės „Maxima“ statybas, reikėjo pereiti daugybę gamtos apsaugos institucijų, norint gauti leidimą pradėti darbus ir steigti prekybos centrą pasirinktoje teritorijoje. Kasmet yra mokamas didelis žemės nuomos mokestis. Laikantis gamtos aplinkos apsaugos reikalavimų turi būti prižiūrima prekybos centro teritorija ir aplinka. Bet nors parduotuvės aplinka turi buti gerai prižiurima galiu pasakyti kad tuo šiuo momentu trūksta ddarbuotuoju, valytojų, todėl sunku prižiurėti ir palaikyti švara kaip parduotuvėje, taip ir už jos ribų. Dažnai kasininkai patys surenka vežimėlius lauke ir tvarko aplink parduotuvę esančia teritoriją.

2.3.2.4 Konkurencinė aplinka

Aptariant konkurencinę aplinką, galima teigti, jog aplinkui yra daugybe konkurentų, tačiau kai kuriais atvejais rimtas konkurentas atneša ir naudos: neleidžia stovėti vietoje, verčia ieškoti naujų rinkos pritraukimo galimybių, vartotojams patrauklesnių jų poreikių patenkinimo būdų bei papildomų paslaugų. Atsižvelgus į konkurencinę aplinką, „Maxima“ parduotuvė dar pajegi dirbti, auti pelna, bei išmokėti darbuotuojams atliginimus.

2.3.2.5 Technologinė aplinka

Pagal technologinius rodyklius parduotuvė „Maxima“ esanti Sūbačiaus g. 116a atsilieka nuo kitų maximų. Parduotuvė nuo atydarimo, t.y pries 6 metus dar negavo naujų kasų. Kitos parduotuvės „Maxima“ praeitais metais gavo naujas kasas, naujus monitorius, klaviaturas, gaiviųjų gėrimų šaldytuvus, kasininkų kėdes, kompiuterius, bei kitas kokybiškam ir greitam aptarnavimui padedančias priemones. Pagal tai galima teigti, kad parduotuvės rajonuose daugiau užleistos, negu parduotuvės centre ir į jas „Maximos“ valdyba žiuri nelabai rimtai.

2.3.2.6 Socialinė-kultūrinė aplinka

Dar neseniai buvome įpratę prie pustuščių lentynų, kai parduotuvėje buvo problematiška nusipirkti reikiamų, geresnės kokybės ir egzotiškų produktų. Šiuolaikiniai prekybos centrai, remdamiesi užsienio šalių patirtimi, įnešė daug naujovių, kurios pakeitė visuomenės tradicines kultūrines vertybes, požiūrį į prekių pateikimo kokybę, aptarnavimo lygį.

Stengdamasis prisitaikyti prie keliamų socialinių ir kultūrinių reikalavimų iir išsilaikyti konkurencinėje kovoje “Maxima“ parduotuvė nemažą pajamų dalį turi skirti tiek išoriniam, tiek vidiniam patalpų dizainui, patraukliam prekių išdėstymui, jaukumo sukūrimui, paslaugaus personalo atrinkimui, bet šiuo momentu jai nepavyksta to padaryti.

Išvados.

Šiame darbe buvo siekiama trumpai ir aiškiai išnagrinėti „Maxima“ parduotuvės mikro ir makro aplinkas, tuo pačių išaiškinti kodel šioje parduotuvėje maza apyvarta.

Išanalizavus parduotuvės mikroaplinką matome, kad parduotuvė turi nemazai konkurentų, tai šalia esančios parduotuvės, kurios yra didesnės arba visą parą dirbančios ir atlikus apklausa matome, kad žmonės mieliau renkasi tolesnes nuo namų parduotuvės, nes ten didesnis asortimentas, geresnis aptarnavimas, geresnės kokybės prekės.

Išanalizavus tiekėjus matome, kad nors pačios įmonės „Maxima-LT“, UAB tiekėjai yra geri, bet į parduotuvę „Maxima“ esančia Sūbačiaus g-je ziuri nelabai rimtai, prekes atvažiuoja paveluotai, kartais blogos kokybės, nuo to irgi kenčia parduotuvės apyvarta.

Išanalizavus parduotuvės pirkėjus matome, kad jiems nelabai patinka jų rajonę esanti parduotuvė, nes ten siauras asortimentas, blogas aptarnavimas, niuri ir nejauki patalpa. Pinigu išleidžia nedaug, perka tik tais pirmo butinumo prekes, fasuotus bakalėjos produktus ir gerimus.

Ypatingai dideli keliami sanitarinės higienos reikalavimai prekių kokybei, prekybos salės bei pagalbinių patalpų švarai, bet tuo pačių parduotuvė nelabai laikosi šioų reikalavimų, nes pvz. šiuo metu labai truksta darbuotojų, o ypac tokių darbuotuojų kaip darbininkai, valytojos, todėl palaiktyti ppatalpų švara yra gana sunku, tai irgi gali lemti parduotuvės apyvarta, nes nešvarios lentynos atbaido pirkėjus.

Pagal technologinius rodyklius parduotuvė yra atsikilusi nuo kitų parduotuvių, nes negauna naujos kokybiškam ir greitam pirkėjų aptarnavimui skirtos įrangos.

Išanalizavus socialine- kulturine aplinka matome, kad parduotuvė turi daug lėsų skirti dizainui, vidiniai aplinkai, bet jai to nepavyksta, nes bendrovė „Maxima-LT“šiuo metų neskyria jai lėšų rekonstrukcijai, pirminybę teikia kitioms, esančioms centre parduotuvėms.

Taipogi norėjau pridurti, kad mano spejimas dėl to, kad parduotuvėje maža apyvarta , nes pirkėjams nepatinka apsipirkinėti šioje parduotuvėje pasitvirtino, o nepatinka jiems apsipirkinėti šioje parduotuvėje del daugelio veiksnių, tai pat tai parodė atliktas tyrimas.

Vis dėl to „Maxima“ parduotuvė dar pajegi dirbti, auti pelna, bei išmokėti darbuotuojams atliginimus.

Siūlymai. .

MAXIMA LT būtina laikytis sistemos išbandytos patirties kurso, sėkmingai jį pakartoti bei imituoti ir gauti numatytą efektą. Būtina analizuoti sritys, kuriose ji gali atrasti sau naujas galimybes ir stebėti atsiradimą naujų potencialių grėsmių.

MAXIMA klientams svarbus prekių asortimentas, prieinamos kainos, aukštas aptarnavimo lygis, graži aplinka, vieta, kur randasi parduotuvė, todėl būtinai valdyba turi atsižvelgti ir į tai.

Kadangi dabartiniu metu produkcija ir paslaugos vystosi taip sparčiai, kad bet kokia sėkmę lemianti tam tikru laikotarpiu veiklos schema po keleto metų gali pasirodyti visiškai neveiksminga, jeigu ji nebus nuolat derinama prie

konkurencijos reikalavimų ir nesivystys drauge su rinkos poreikiais. Siūlyčiau parduotuvės vadovybei išgauti savo “sėkmės receptą”, tobulinti prekių bei paslaugų pardavimą, tobulinti savo veiklos modelį, tirti produkcijos ir pasiūlos gerinimo sąlygas. Tam, kad parduotuvės apyvarta išaugtu manau parduotuvės vadovams reiktu daugiau stengtis ir rimčiau žiurėti į savo darbą.

– pagerinti pirkėjų aptarnavimo kokybę;

– pagerinti prekių kokybę ( labiau tikrinti tiekėjus, ką jie atveža);

– parduotuvę galima butu rekonstruoti , prašyti, kad bendrovė „Maxima- LT“ skirtu lėsų Subačiaus Maximos rekonstravimui, arba statyti didesnę (dviejų X) parduotuve tame rrajone (pagausėtu prekių asortimentas);

– galima būtų daugiau demesio skirti parduotuvės lauko reklamai, kad parduotuvė būtų labiau matoma iš tolį, nes parduotuvė niuri, blogai matoma;

Manau jei parduotuvės valdyba atsižvelgs ir išanalizuos visus trūkumus, parduotuves apyvarta padidės, parduotuvė klestės ir pradės sekmingai dirbti.

Santrauka.

Kiekviena įmonė renkasi tam tikros rinkos pirkėjus, domisi jų poreikiais ir siekia iš to gauti pelną. Tam, kad įgyvendinti savo tikslus įmonė analizuoja savo veiklą nuo pačių neutraliausių iki labai gilių ir esminių dalykų. Šiame darbe remdamasi moksline literatūra, analizuojau jos iišorinę aplinką, kuri įtakoja ir verčia prisitaikyti prie tam tikrų faktorių ir vidinę aplinką, kurią įmonė pati sukuria ir joje veikia.

Kursiniame darbe aprašoma “Maxima“ prekybos sistemos ir jos prekių charakteristika, padaryta marketingo aplinkos analizė. Šio darbo pagrindas – tai tteorinė ir praktinė darbo dalys. Teorinėje darbo dalyje pateikiami pagrindiniai terminai, marketingo apibūdinimas, marketingo principai ir įmonės marketingo aplinka. Be teorijos yra aprašoma ir pati „Maximos” prekybos sistema, jos veikimo principai. Darbo pradžioje galime susipažinti su pačia įmone ir jos veiklą. Praktineje dalyje daugiau yra kalbama apie viena konkrečia “Maximos” prekybos sistemos parduotuvę “Maxima” esančia Subačiaus g-veje 116a. Esminius darbo uždavinių sprendimus apibūdinau išvadų ir pasiūlymų pabaigos dalyje.

Literatūros sąrašas:

1. Pranulis V., Pajuodis A., Urbonavičius S., Viršilaitė R. (1999) “Marketingas”, Vilnius.

2. Pajuodis A. (2002) “Prekybos marketingas”, Vilnius.

3. Bagdonienė L., Hopenienė R. (2005) “Paslaugų marketingas ir vadyba”, Vadovėlis. Kaunas.

4. Pranulis V. ir kt. (2000) “Marketingas”, 2-asis pataisymas ir papild. leid. Vilnius.

5. Grigalius (2001) “Marketingo valdymas”, Vadovėlis.

6. R.Urbanskienė “Marketingo tarnybos organizavimas įmonėje” 1998.

7. R.Virvilaite “Marketingas” 1997.

8. Gečienė E. Marketingo strategija iir valdymas.- Vilnius: UAB „Ciklonas“, 2004.

9. Kotler Ph. Marketingo pagrindai. – Maskva: Leidykla „ Viljams“, 2004.

10. Lietuvos ekonominė padėtis [žiūrėta 2007.05.27] Prieiga per internetą:

11. Politinė-teisinė ir ekonominė aplinka [žiūrėta 2007.05.27] Prieiga per internetą: http://www.lrinka.lt/Projektai/Tyrimas15.phtml

12. MAXIMA prekybos centrų tinklo duomenų bazė [interaktyvus. Žiūrėta 2007-05-27]. Prieiga per Internetą: http://www.waxima.lt

13. Lietuvos Respublikos Statistikos Departamento duomenų bazė [interaktyvus. Žiūrėta 2007-05-27]. Prieiga per Internetą: http://www.stat.gov.lt

14. Konkurencijos tarybos duomenų bazė [interaktyvus. Žiūrėta 2007-05-27]. Prieiga per Internetą: http://www.konkuren.lt/aktualijos/info_2007-02-28.htm

15. Urbonavičius S. Marketingo pagrindai. – Vilnius – Šiauliai, 1991.