Paslaugų įmonės „Vlantana“ reklama
Turinys
ĮVADAS 2
1. PASLAUGŲ MARKETINGO PROBLEMATIKA 3
1.1 PASLAUGOS SAMPRATA IR PASLAUGOS SAVYBĖS 4
1.2 PASLAUGŲ MARKETINGAS 6
2. PASLAUGŲ ĮMONIŲ REKLAMA 8
2.1 PAGRINDINĖS REKLAMOS FORMOS 8
2.1.1 Spausdintos reklamos nešikliai 8
2.1.2 Radijas 11
2.1.3 Televizija. 11
2.1.4 Išorinė reklama 12
2.2 REKLAMINĖ KAMPANIJA IR JOS PLANAVIMAS 13
2.2.1 Reklamos tikslų nustatymas 13
2.2.2 Reklamos kampanijos biudžetas 13
2.2.3 Reklamos objektų ir subjektų nustatymas 14
2.2.4 Reklamos žinutės kūrimas 14
2.2.5 Reklamos nešiklių parinkimas 15
2.2.6 Reklamos poveikio įvertinimas 15
3. UUAB „VLANTANA“ REKLAMOS KAMPANIJA 16
3.1 TIKSLAI 17
3.2 REKLAMOS KAMPANIJOS BIUDŽETAS 17
3.3 REKLAMOS OBJEKTAS IR SUBJEKTAI 17
3.4 REKLAMOS ŽINUTĖS SUKŪRIMAS 18
3.5 REKLAMOS NEŠIKLIŲ ĮVERTINIMAS 18
3.6 REKLAMINĖS KAMPANIJOS PLANAS 22
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 24
SUMMARY 25
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 25
PRIEDAI 26
ĮVADAS
Paslaugų sfera yra viena perspektyviausių, sparčiai besiplėtojančių
ūkio šakų. Ši sfera yra pakankamai atvira ir patraukli pradedantiems
verslininkams. Vakarų šalyse vis daugiau verslininkų įsitraukia į paslaugų
sferos veiklą.
Lietuvoje paslaugų sfera plėtojama spartesniu tempu, palyginti su
pramonės gamyba, tačiau tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu paslaugų
marketingas tik pradedamas plėtoti. Naujos paslaugos plėtojamos
priklausomai nuo jų paklausos, steigiamos naujos paslaugų įmonės. Taigi ir
paslaugų įmonių vadybininkai turėtų gerai suvokti paslaugų prigimtį ir
esmę, atskirų paslaugų specifiškumą ir į tai atsižvelgti taikydami šių
įmonių reklamą.
Konkurencinėje kovoje paprastai llaimi tie paslaugų teikėjai, kurie yra
įvaldę efektyvesnę reklamą. Efektyvios reklamos įgyvendinimui būtina gerai
žinoti vartotojų interesus ir poreikius, sukurti atitinkamą reklamos
kampaniją ir kt.
Šiuo darbu stengiamasi išnagrinėti paslaugų įmonių reklamos problemą.
Remiantis iškelta problema, šio darbo tikslas yra apibrėžti
pagrindinius principus ir metodus kuriant paslaugų įmonės reklamą ir juos
pritaikyti praktiškai.
Numatytam tikslui pasiekti yra iškeliami tokie uždaviniai:
1. išsiaiškinti paslaugų sampratą, jų savybes bei marketingo ypatumus.
2. išnagrinėti pagrindinius reklaminės kampanijos principus, šios
kampanijos dalis bei reklamos formas;
3. nagrinėti kaip taikant teoriją yra kuriama reklaminė kampanija.
Darbo pabaigoje pateikiamos darbo rezultatus apibendrinančios ir
atspindinčios išvados.
Rašydama šį darbą rėmiausi užsienio ( William J. Stantion, Michael J.
Etzel, Bruce J. Walker ir kt.) bei lietuvių (Kindurio V., Vengrienės B.,
Pajuodžio A. ir kt.) autorių literatūra. Taip pat naudojausi Internete
publikuojamais užsienio autorių straipsniais bei internetinių svetainių
duomenimis.
1. PASLAUGŲ MARKETINGO PROBLEMATIKA
Marketinge sąvoka „prekė“ apima ne tik fiziškai apčiuopiamas
prekes, bet ir paslaugas. Kadangi paslaugos turi nemažai savitumų,
išskiriančias jas iš kitų prekių, tenka atskirai nagrinėti paslaugų
marketingo problematiką[1].
1.1 PASLAUGOS SAMPRATA IR PASLAUGOS SAVYBĖS
Paslaugų produkto samprata yra painoka ir komplikuota. Visuotinai priimto
paslaugos apibrėžimo nėra. Apibrėžiant paslaugą yra akcentuojama viena ar
kelios jos savybės. Tai neapčiuopiamumas, nekaupiamumas (gamybos ir
vartojimo vienovė), neatskiriamumas ir heterogeniškumas (nevienodumas)[2].
Remiantis kiekviena iš šių savybių galima apibūdinti ppaslaugą.
Paslauga – tai prekė, kuri pasižymi daugiausia neapčiuopiamomis
savybėmis. Paslauga paprastai suvokiama subjektyviai. Klientas, aprašydamas
paslaugą, paprastai remiasi tokiomis sąvokomis kaip savijauta, patirtis,
įspūdis, saugumas, patikimumas. Tai labai jau abstraktūs paslaugos esmės
formulavimo būdai. To priežastis – neapčiuopiama paslaugos prigimtis.
Paslauga – tai prekė, kurios gamyba ir vartojimas vyksta tuo pačiu
metu. Daugelis paslaugų teikiamos ir vartojamos tuo pačiu metu. Tiesa, kai
kurie veiksmai, susiję su paslauga, gali būti atliekami be vartotojo, o
vartotojas patiria tik paslaugos rezultatą, tačiau būtent toji dalis,
kurioje dalyvauja vartotojas, pageidaudamas tam tikros paslaugos ir
atlikdamas jos kontrolę, yra esminė pačiai paslaugai atsirasti. Paslaugų
nekaupiamumas viena sunkiausiai sprendžiamų paslaugų marketingo problemų.
Šiek tiek lengviau jas įveikti gali tos įmonės, kurios remontuoja klientui
priklausančius daiktus (skėčius, laikrodžius, televizorius ir pan.). Šie
daiktai turi materialioms prekėms būdingų savybių, todėl juos galima
kaupti, pataisyti ir grąžinti užsakovui. Tokiu atveju paslauga tarsi
išskaidoma į dalis, ir tik kai kurios iš jų (priėmimas, grąžinimas)
pasižymi nekaupiamumu.
Paslauga – tai prekė, kurios gamyboje dalyvauja jos vartotojas
(klientas). Klientas dalyvauja šiame procese kaip būtinas gamybos veiksnys,
kaip pilnateisis paslaugų proceso dalyvis. Nėra pardavimo paslaugos be
pirkėjo vienokio ar kitokio dalyvavimo, pervežimo paslaugos be keleivio,
gydymo be paciento ir t.t. Ši paslaugos savybė kelia tam tikrų reikalavimų
personalui, jo kvalifikacijai, ypač tų darbuotojų, kurie bendrauja su
klientais. Ši paslaugos savybė sukuria prielaidas kai kuriems paslaugas
teikiantiems asmenims ar įmonėms turėti per daug klientų, o kitiems – per
mažai.
Paslauga – tai prekė, kurios turinys ir kokybė priklauso nuo paslaugos
teikėjo, jos vartotojo (kliento) ir kitų aplinkybių. Heterogeniškumas
atsiranda dėl to, kad paslauga yra jos tiekėjo ir kliento sąveikos
rezultatas. Paslauga vienam klientui nėra visiškai tokia pat kaip kitam jau
vien dėl skirtingų santykių, susiklostančių tarp paslaugos teikėjo ir
kliento. Netgi toje pačioje įmonėje dirbantys specialistai skiriasi savo
žiniomis, patirtimi, sugebėjimais ir dar daugeliu kitų savybių. Tai
reiškia, kad kiekvienas iš jų gali suteikti šiek tiek kitokias paslaugas.
Panašūs skirtumai atsiranda ir dėl klientų ryšio su paslauga. Šie irgi
skiriasi daugeliu bruožų. Todėl netgi tos pačios paslaugos, suteiktos to
paties asmens, kokybę skirtingi klientai gali vertinti nevienodai.
Nevienodesnės paslaugos kokybės galima tikėtis tuomet, kai paslaugą teikia
ir vartoja vis kiti asmenys.
Kiti autoriai be šių paminėtų paslaugų savybių išskiria ir kitas. Tai
nuosavybės perdavimo nebuvimas, neįmanomas kaupimas bei sandėliavimas[3].
Nuosavybės perdavimo nebuvimą daugelis autorių priskiria prie esminių
paslaugos savybių. Kai naudojamasi pervežimo paslauga, realizuojamas
poreikis nuvykti iš vienos vietos į kitą. Tačiau gavę šią paslaugą,
klientai jokios nuosavybės iš pervežimo įmonės neįgyja.
Neįmanomas kaupimas ir sandėliavimas atsiranda dėl to, kad paslauga
yra nemateriali ir suvartojama jos teikimo momentu. Ši aplinkybė reikalauja
kitokio požiūrio į paslaugų vadybą bei marketingą lyginant su fizinėmis
prekėmis.
1lentelė. Paslaugų ir materialių pprekių skirtumai.
|Materiali prekė |Paslauga |
|Apčiuopiama |Neapčiuopiama |
|Homogeniška |Heterogeniška |
|Gamyba ir pardavimas atskirti nuo|Gamyba, pardavimas ir vartojimas – |
|vartojimo |vienalaikis procesas |
|Vartotojas gamyboje nedalyvauja |Klientas dalyvauja kuriant paslaugą |
|Sandėliavimo galimybė |Negali būti sandėliuojama |
|Perduodama nuosavybė |Perduodamos nuosavybės nėra |
Paslaugų savybių sąrašą būtų galima ir toliau pildyti, tačiau
įsigilinus galima pamatyti, kad tai tų pačių savybių atskiri aspektai.
1.2 PASLAUGŲ MARKETINGAS
Paslaugų marketingo teorijos plėtojimo išeities taškas yra marketingo
vadyba, kurios tikslas – valdyti mainų procesus siekiant tikslo. Tai turi
aprėpti visus išteklius, kurie turi įtakos šiems mainų procesams, t.y.
visus išteklius, veikiančius klientus[4].
Marketingo vadybos tikslas yra planuoti, motyvuoti ir valdyti visus
išteklius ir veiklą, darančius įtaką įmonės ir klientų santykiams ir
rūpestingai parinktoms rinkoms trumpu laikotarpiu (pirmas pirkimas) ir ilgu
laikotarpiu (nuolatiniai kliento ryšiai), taip pat tai, kas veikia įmonės
požiūrį į sandorių tikslus, kurie varijuoja įmonės veiklą taip, kad visų
dalyvių (kompanijos, klientų, akcininkų, kreditorių ir visuomenės)
poreikiai yra patenkinami.
Atkreiptinas dėmesys, kad marketingą teoriškai aprašyti atrodo
apgaulingai lengva, tačiau gana sunku pritaikyti praktiškai, ypač paslaugų
įmonėse dėl šios veiklos įvairiapusiškumo ir specifiškumo. Marketingo
taikymo paslaugų įmonių veikloje pagrindą sudaro marketingo koncepcija.
Ši koncepcija aprėpia keletą veiksnių ir veiksmų, kurie galiausiai
lemia įmonės sėkmę tikslinėje paslaugų rinkoje:
1. Paslaugų įmonės (kompanijos) tikslas – parinkti, laimėti ir
išlaikyti vartotojus, nes jie paslaugų įmonei
yra svarbiausi.
2. Kad tai įvykdyti įmonė turi sukurti ir pateikti tokias paslaugas,
kurių nori klientai ir kurias teigiamai vertina. Šios paslaugos
turėtų būti teikiamos tokiomis sąlygomis ir kainomis, kurias siūlo
ir konkurentai. Klientų turėtų būti pakankamai daug, kad
pasiteisintų paslaugų kūrimo ir teikimo sąlygos, t.y kad būtų
galima padengti išlaidas ir gauti pelno.
3. Paslaugų įmonė nuolat turi gauti didesnes pajamas nei išlaidas, kad
didėtų jos nuosavas kapitalas, kad būtų neatsiejama nuo konkurentų
ir juos aplenktų. Tokiu būdu ji ttoliau galės plėtoti verslą.
4. Nė viena paslaugų įmonė negali veikti intuityviai. Ji privalo
suformuluoti savo veiklos tikslus, strategiją bei planus
(programas).
5. Taip pat reikia tinkamo skatinimo, apskaitos, audito ir kontrolės
sistemų, kurios leistų įgyvendinti, kas buvo numatyta arba yra
daroma.
Tokia marketingo koncepcija, apimanti minėtus veiksnius ir veiksmus,
labiau tinka paslaugų įmonėms orientuotoms į rinką. Tokių įmonių
darbuotojams marketingas pirmiausia yra mąstymo būdas. Svarbu, kad priimti
marketingo sprendimai darytų poveikį ir įtaką klientams. Tai pagrindinė
paslaugų įmonės veiklos prielaida.
Marketingas taip pat yyra tam tikras verslo organizavimo būdas. Visi
paslaugų įmonės organizaciniai sprendimai yra siejami su klientų
aptarnavimu. Įmonės kuria planus, kuriais siekia, kad būtų sukurtos
paslaugos ir palankiausiomis sąlygomis pateiktos klientams. Visi
organizaciniai sprendimai turėtų būti siejami su klientų aptarnavimu.
Įmonės tikslas klientus parinkti, juos laimėti rrinkoje ir išlaikyti.
Marketingas ir konkrečios veiklos sfera. Pripažinus klientų svarbą
įmonei, klientų poreikių tenkinimo veikla taps savaime suprantamu dalyku.
Ši veikla apima tokius aspektus kaip klientų bei jų poreikių nustatymas,
informacijos apie klientų poreikius bei norus nustatymas bei analizė,
paslaugų kūrimas ir teikimas, paslaugų kainodara, paslaugų teikėjų ir
klientų ryšiai. Norint suderinti šias veikos sritis paslaugų įmonių
vadybininkai bei marketingo specialistai turi naudotis tam tikromis
komunikacinėmis ir techninėmis priemonėmis.
Atsižvelgus į aukščiau paminėtus marketingo aspektus galima
suformuluoti tokį paslaugų marketingo apibrėžimą.
Paslaugų marketingas – įmonių vadybos ir marketingo specialistų bei
kitų tarnautojų mąstymo būdas, taip pat paslaugų verslo organizavimo būdas
bei veiklos sfera, kurioje naudojamos techninės komunikacinės priemonės,
siekiant išaiškinti klientų poreikius rinkoje ir juos efektyviai
tenkinti[5].
Jeigu paslaugų įmonėse marketingas taikomas planingai ir nuosekliai,
kaupiant patyrimą šioje srityje, tai tampa aišku, kkad jis yra mokslas ir
menas kartu. Kaip bet kuris mokslas jis susijęs su planavimu, analize ir
normatyvine drausme. Kaip kiekvienas menas, marketingas reikalauja įkvėpimo
ir kūrybiškumo.
2. PASLAUGŲ ĮMONIŲ REKLAMA
Reklama – tai užsakovo apmokamas neasmeniškas informacijos apie
prekes, paslaugas ar idėjas skleidimas pasirinktai auditorijai siekiant
užsakovo numatytų tikslų[6]. Iš šio apibrėžimo galima išskirti tris
reklamos savybes. Pirma, tai neasmeniškas, antra – apmokamas informacijos
perdavimo būdas, trečia – yra užsakovas, kuris apmoka visas su reklama
susijusias išlaidas.
2.1 PAGRINDINĖS REKLAMOS FORMOS
Priklausomai nuo to, kokiai auditorijai skiriama reklama, įmonė
pasirenka vieną ar kitą reklamos rūšį. Tikslingiausia reklamą skirstyti
pagal reklaminę informaciją perduodančias priemones, t.y reklamos
nešiklius. Tobulų reklamos skleidėjų nėra. Nevienodam paslaugų verslui
reikia ir skirtingų reklamos skleidėjų, kurie geriau pasiektų tikslinę
„auditoriją“. Svarbu yra tai, kad reklama atneštų daugiau pajamų negu ji
pati kainavo. Galima išskirti tokius paslaugų įmonių reklamos nešiklius
(skleidėjus).
2.1.1 Spausdintos reklamos nešikliai
Laikraščiai
Laikraščių reklama leidžia pasiekti santykiškai labai plačią,
nesegmentuotą auditoriją. Svarbiausi laikraščiai siūlo paslaugą
išspausdinti spalvotą bet kokio dydžio reklamą, tačiau dėl gana prasto
laikraštinio popieriaus kokybės spalvų gama nėra didelė. Laikraščiai gali
būti geriausias pasirinkimas reklamuojant paslaugas tuomet, kai įmonė
veikia tam tikroje teritorijoje, o laikraščiai taip pat leidžiami joje.
Tačiau šiuolaikiniai laikraščiai turi daug puslapių ir ne visus juos
skaitytojai įdėmiai perskaito, todėl laikraštyje reikia talpinti įspūdingą
reklaminį skelbimą. Reklamuotis laikraštyje patartina tada, kai įmonės
teikiamos paslaugos atitinka tokius reikalavimus:
1. Paslaugas perka atskiri žmonės individualiam naudojimui.
2. Paslaugomis naudojamasi dažnai arba (ir) reguliariai. Dažnas
naudojimasis paslaugomis padidina galimybę, kad kai kuriems žmonėms, kurie
laikraštyje skaito reklaminius skelbimus, greitai prireiks įmonės teikiamų
paslaugų. Jeigu jiems to nereikia dabar, tai nemaža tikimybė, kad vėliau
jie įmonę pamirš. Jei paslaugos sezoninės ir dabar paklausios, tai reklama
laikraštyje gali būti labai veiksminga.
3. Tam tikras paslaugų kiekis pateikiamas nemokamai. Reklamos tikslas
– reikiama atsakomoji reakcija. Niekas neužtikrins to geriau negu nemokamo
bandomojo paslaugų pavyzdžio siūlymas: „paskambinkite šiandien, kad
galėtumėte ppasinaudoti mūsų teikiamomis paslaugomis nemokamai“.
Komerciniai leidiniai.
Daugelis ūkio ir pramonės šakų turi savo leidinius. Įmonės paslaugą
siūlant tam tikros pramonės šakos įmonei, reikėtų reklamuotis tos šakos
leidiniuose. Daugeliu atveju tokie leidiniai pateikiami tos šakos įmonėms
nemokamai. Visas jų leidėjų pelnas yra gaunamas iš reklamos, todėl reklamos
tokiuose leidiniuose kaina yra palyginti didelė. Komerciniuose leidiniuose
yra mažiau apribojamų, palyginti su įprastais leidiniais. Svarbu, kad tokie
leidiniai patektų tiems skaitytojams, kuriems yra orientuojami. Šiuos
leidinius skaito žmonės, suinteresuoti tokia problematika, todėl reklama
jiems yra neatskiriama verslo dalis. Komercinių leidinių leidėjai stengiasi
tenkinti visus besireklamuojančių įmonių poreikius, todėl šie leidiniai
būna spalvoti, jų kokybė aukšta, o tai leidžia suinteresuoti klientus. Nors
šie leidiniai yra itin svarbūs, labai aktualu žinoti, kas ir kodėl juos
skaito. Įmonė, teikianti konkrečią paslaugą, turi galimybę reklamuotis tik
viename ar dviejuose tokio pobūdžio leidiniuose. Tačiau geriausia kreiptis
į reklamos agentūrą, kuri padės išsirinkti tinkamą leidinį, o tai didina
reklamos išlaidas. Prie tokių leidinių galima priskirti „geltonuosius
puslapius“, specializuotus katalogus ir žurnalus bei verslo ir profesinius
žurnalus.
“Geltonieji puslapiai”
Daugeliu atveju „geltonieji puslapiai“ yra bendros reklamos kampanijos
elementas. Čia reklamuotis patartina tik tada, kai įmonės paslaugos
atitinka tokius kriterijus:
1) klientams skubiai prireikia siūlomų paslaugų. Šiuo atveju reklamai yra
pats palankiausias momentas, nes klientas priima sprendimą pirkti siūlomą
paslaugą.
2) klientams teikiamų paslaugų prireikia ne dažnai. Klientai neįsimena
paslaugų teikėjų, nes retai naudojasi tokiomis paslaugomis. Todėl šiuo
atveju atitinkamą paslaugą teikiančios įmonės jie ieškos „geltonuosiuose
puslapiuose“.
3) klientai savo poreikius paslaugoms susieja su „geltonaisiais
puslapiais“. Kol žmonės automatiškai bei tiksliai nesusies poreikių su
įmonės teikiamomis paslaugomis, reklama nebus naudinga „geltonuosiuose
puslapiuose“.
Jeigu įmonė tenkina visus tris reikalavimus, tai tada verta reklamuotis
geltonuosiuose puslapiuose, jeigu tik du kriterijus – galima reklamuotis,
bet papildomai reikia naudotis kitomis reklamos ar rėmimo priemonėmis.
Jeigu patenkinami tik trečiojo kriterijaus reikalavimai, tai reikia
išanalizuoti šios reklamos reikalingumą ir nuspręsti į kurią reklamos rūšį
tikslingiau investuoti lėšas.
Specializuoti katalogai
Tokia reklama yra efektyvi tada, kai įmonė teikia tokias paslaugas,
kuriomis daugiau naudojasi kitos įmonės ar organizacijos negu atskiri
žmonės. Ar verta reklamuoti tokio pobūdžio leidiniuose lemia tokios
reklamos poveikis potencialiems klientams. Prieš pradedant reklamuotis
reikia atsakyti į tokius klausimus: 1) kiek galima tikėtis potencialių
klientų, kuriuos „suras“ skelbiama reklama, 2) kiek vertas kiekvienas toks
potencialus klientas.
Specializuoti žurnalai
Žurnalo platinimo vietovė turi sutapti su teikiamų paslaugų regionu.
Žurnalai turi vieną privalumą lyginant juos su kitomis žiniasklaidos
priemonėmis: jų skaitytojų ratas yra aiškiai apibrėžtas. Pvz., jei siūloma
įmonė siūlo kirpimo bei grožio paslaugas, tai galima reklamuotis tokiuose
žurnaluose, kurių skaitytojai domisi mada bei grožiu. Šiuo atveju reklama
paskleidžiama kaip tik tiems asmenims, kurie yra tikslinė auditorija ir
reklamos išlaidos 1000 vartotojų (klientų) nėra labai didelės. Be to,
žurnalai yra ilgaamžiškesni negu laikraščiai, todėl yra galimybė, kad
klientas peržiūrės reklaminę informaciją ir parodys
ją kitam būsimam
klientui. Tačiau šio tipo reklamai būdingi ir tam tikri trūkumai. Jų
gamybai užtrunka pakankamai ilgai bei yra brangesnė nei laikraščių. Reklamą
išspausdinus papildomame reklaminiame puslapyje yra didelė tikimybė, kad
dalis skaitytojų paprasčiausiai neskaitys to puslapio. Šiuose žurnaluose
reklamuojasi tokios įmonės, kurios tenkina tokias pat arba labai panašias
paslaugas, todėl reikia paruošti itin išskirtinę reklamą, kad sudominti
potencialius klientus.
Verslo ir profesiniai žurnalai
Tokio pobūdžio žurnalai yra tikslesnės paskirties ir geriau gali
pasiekti tikslinę auditoriją. Šie leidiniai skiriasi nuo žurnalų tuo, kad
daugelis skaito tuos leidinius todėl, kkad sužinotų, kokias paslaugas jie
galėtų gauti, todėl puiki reklama gali tikrai „prikaustyti“ klientą. Norint
naudotis šia reklamos nešiklių rūšimi reikia sekti šių žurnalų reitingą,
informaciją apie juos bei sužinoti klientų nuomonę apie tai.
2.1.2 Radijas
Spausdinta reklama veikia regėjimą, o radijo reklama – klausą.
Tuo iš esmės skiriasi šios reklamavimo priemonių rūšys. Klausydamiesi
reklaminio teksto viskas daroma vienu metu. Todėl radijas daugiau negu bet
kuri kita informavimo priemonė pasikliauja tiek pačios reklamos, tiek kai
kurių jos niuansų kartojimu. Vienkartinis reklamos transliavimas per radiją
– tai pinigų švaistymas. Todėl rreikia kartoti tą patį reklaminį tekstą daug
kartų ir dažniausiai per kelias radijo stotis tol, kol reklama
„įsiskverbia“ į žmonių sąmonę ir sukelia pageidaujamą jų elgsenos reakciją.
Mat radijas gali padaryti atitinkamą įspūdį tik per didesnį laiko tarpą,
negu transliuojant reklamą per televiziją. Radijo, kkaip ir televizijos ar
laikraščių, privalumas tas, kad galima dažnai ir greitai pasiekti
vartotoją. Radijas yra pigesnė žiniasklaidos priemonė negu televizija,
todėl radiju reikia pasinaudoti dažniau ir ilgiau. Tačiau reikia atidžiai
stebėti žmonių reakciją į reklamą. Siekiant efektyvios radijo reklamos
reikėtų joje akcentuoti tokius dalykus:
1. Paslaugų naudą, kuri galėtų būti pateikta nesudėtingai ir
įsimenamai.
2. Paslaugų verslo įmonės pavadinimą, kuris turėtų būti
išsiskiriantis ir nesunkiai įsimenamas. Būsimieji klientai žinodami įmonės
pavadinimą ieškos jo kataloguose.
Radijo reklama bus įtaigi tada, kada tekstas bus papildytas muzikiniu
fonu ir efektais. Į radijo reklamą patartina įtraukti kuo daugiau ausiai
malonių žodžių ir garsų. Kiekviena smulkmena gali pagerinti galutinį
rezultatą. Todėl radijo reklamų kūrimas – labai kūrybiškas darbas.
2.1.3 Televizija.
Televizijos reklama – tai bet kokia informacija, pasiekianti paslaugų
vartotoją per televiziją, kabelinę televiziją, naudojant vaizdajuostes.
Televizija ddažnai suvokiama kaip efektyvi informavimo priemonė, kadangi per
ją galima perduoti garsą, vaizdą ir judesį, ji suteikia daug erdvės
kūrybiškumui ir asmeninai iniciatyvai. Televizija siūlo komersantams didelį
pasirinkimą, nes galima pasirinkti demografiškai juos tenkinančią programą,
teminę programą bei pasirinkti tinkamą laiką. Ji gali labiau sudominti
klientus negu bet koks kitas paslaugos teikėjų bendravimo su klientais
(vartotojais) būdas. Televizija ypač efektyvi, kai paslaugų vartotojui
patogu iš karto veikti, prireikus užsisakyti paslaugą telefonu. Ja dažnai
naudojamasi norint sukurti paslaugų įmonės įvaizdį, bei siūlant paslaugas,
kurių negalima parduoti be papildomų pastangų. Ši rreklama pasiekia adresatą
labai greitai, tačiau kaip rodo praktinė patirtis, televizijos reklama yra
brangi, todėl ja dažniausiai naudojasi žymios paslaugų įmonės. Dėl aukštos
kainos ne visiems patartina taip reklamuoti paslaugas, nes minimali
reklaminės kampanijos trukmė – trys mėnesiai[7]. Kai kuria paslaugas verta
reklamuoti per televiziją, tačiau tai susiję su nemaža rizika.
Tačiau reikia nepamiršti kabelinės televizijos savo paslaugoms
reklamuoti. Mat šios televizijos plitimas atveria galimybes reklamuotis ir
smulkioms paslaugų įmonėms. Mažesniuose regionuose galima rasti „vietinių
nišų“, kur galima nusipirkti televizijos reklamą už panašią kainą kaip ir
gerą radijo reklamą. Reikia surasti laiką ir programą, kuri patiktų
tikslinės rinkos klientams, ir jeigu paslaugas galima vaizdžiai pristatyti
per palyginti trumpą laiką, galima rinktis kabelinę televiziją, kurios
reklama yra garsinė ir vaizdinė.
2.1.4 Išorinė reklama
Išorinė reklama – tai reklaminiai skydai, skelbimų lentos, reklama ant
transporto priemonių, t.y. reklama, kurią klientas pamato išėjęs iš namų ir
kuri nėra nei spausdinta, nei elektroninė. Išorinė reklama gali kasdien
perduoti paprastą informaciją apie teikiamas paslaugas daugeliui žmonių.
Daugelyje reklaminių stendų ne tik pateikiama žodinė informacija, bet ir
atitinkamas vaizdas, susijęs su ta informacija. Kiekvienoje paslaugų
rinkoje yra skirtingos šios reklamos rūšys. Pasirenkant reklamos vietą
svarbu suvokti vietinės paslaugų rinkos ypatumus. Tai padės pelningiau
išleisti pinigus reklamai. Šios reklamos privalumai yra toks kaip
informacijos perdavimo dažnumas. Taip pat ši reklama turi ir trūkumų. Ši
reklama nėra įkyri, todėl ją galima ignoruoti ir ji sukelia minimalų
įspūdį. Stendo informacijos kiekį riboja laikas informacijai perskaityti.
Dauguma reklaminių stendų neapšviesti, todėl prarandama galimybė pasiekti
klientus sutemus. Daugeliui klientų stendai netgi gali gadinti nuotaiką.
Taigi reklaminius stendus reikėtų naudoti tik kaip pagalbinę reklamos
priemonę didelei reklaminei kampanijai įgyvendinti.
Reklama žiniasklaidos priemonėse gali būti nepakeičiamas būdas
potencialiems klientams surasti. Tačiau reikia atminti, kad tam galima
išleisti daug pinigų ir nepasiekti jokios realios naudos.
2.2 REKLAMINĖ KAMPANIJA IR JOS PLANAVIMAS
Kiekviena verslo įmonė savo prekes ir pačią įmonę turi reklamuoti
planingai. Reklamos planas yra įmonės marketingo dalis, o tiksliau – jos
rėmimo komplekso plano sudedamoji dalis. Reklamos planavimas apima tokius
etapus: reklamos tikslų nustatymas, biudžeto sudarymas, objektų ir subjektų
nustatymas, žinutės kūrimas, reklamos nešiklių parinkimas ir reklamos
poveikio įvertinimas.
2.2.1 Reklamos tikslų nustatymas
Remiantis įmonės ir marketingo tikslais yra formuojami reklamos
tikslai. Reklamos tikslų sudarymui yra keliami tam tikri reikalavimai. Turi
būti nustatytas jų pasiekimo laikas ir juos būtina išreikšti kokybiškai,
kad būtų galima nustatyti, ar jie buvo pasiekti. Yra skiriami ekonominiai
ir neekonominiai (komunikaciniai) tikslai. Ekonominiai tikslai išreiškiami
tam tikrais rodikliais. Tai prekių apyvarta, pelnas, rinkos dalis ir kt.,
tačiau jų poveikį sunku įvertinti, nes jų poveikio negalima atskirti nuo
kitų veiksnių įtakos. Neekonominiai tikslai siejami su pakopiniais reklamos
poveikio modeliais iš kurių žinomiausias yra AIDA modelis[8]: Attention –
atkreipti dėmesį; Interest – sukelti susidomėjimą; Desire – sužadinti norą
pirkti; Action – sukelti veiksmą.
2.2.2 Reklamos kampanijos biudžetas
Reklamos biudžetas – tai tam tikro laikotarpio visų reklamai numatytų
išlaidų suma. Ši suma turi būti paskirstyta reklamos objektams, subjektams,
nešikliams ir priemonėms per tam tikrą laiką. Yra skiriami tokie reklamos
išlaidų planavimo metodai[9]:
• Orientuotas į turimus finansinius išteklius;
• % nuo . (prekių apyvartos, pelno ar kitų rodiklių);
• Orientuojantis į konkurentus;
• Remiantis tikslais ir uždaviniais.
2.2.3 Reklamos objektų ir subjektų nustatymas
Reklamos subjektai – tai asmenys, kuriems skiriama reklama ir
kuriuos numatoma pasiekti. Parenkant reklamos subjektus turi būti
orientuojamasi į tikslinę grupę. Kiekvienas žiniasklaidos planuotojas,
norėdamas pasiekti užduotus reklamos kampanijos tikslus, turi įvykdyti dvi
pagrindines sąlygas: pirmiausia jis turi apimti maksimalią tikslinę
auditoriją, kuriai bus parodytas reklaminis pranešimas, o antras tikslas –
pasiekti tą auditoriją nustatytą kartų skaičių. Ir visa tai daryti
optimaliai paskirstant reklamos biudžetą[10].
Taip pat būtina apibrėžti reklamos objektą – ar tai bus įmonė ar
atskira prekė. Reikia suprasti, kad pinigų įdėjimas į reklamą ne būtinai
reiškia siekimą „parduoti“. Kartais tokios investicijos reiškia įmonės ar
prekės įvaizdžio „vystymą“. Pavyzdžiui, įmonės Sony vertė žymiai didesnė už
suminę jos pastatų, ofisų ir įrangos vertę. Jei kas nors panorės pirkti šią
įmonę (arba prekinį ženklą), jam teks sumokėti didžiąją dalį sumos už
prekinį ženklą ir vardą – yra perkamas įvaizdis. Iš čia seka, kad reklama
–
tai ne tik būdas parduoti šiandien, bet ir būdas sukaupti kapitalą prekinio
ženklo forma. Apibrėžus tai, ką reikia reklamuoti (įmonę, prekę ar
paslaugą), yra žinoma ką ir apie ką pasakyti potencialiam vartotojui. Tokiu
būdu pinigai neišleidžiami veltui nenaudingai reklamai, priešingai, tai
leidžia sukaupti kapitalą įvaizdžio pavidalu.
2.2.4 Reklamos žinutės kūrimas
Reklamos kampanijai įtakos turi jos kūrybinė koncepcija – bendra
idėja, įkūnijama tos kampanijos reklamos žinutėje. Reklamos žinutė – tai
informacija, kurią norima perduoti auditorijai apie reklamos objektą.
Reklamos žinutė turi atkreipti dėmesį į reklamuojamą objektą, padidinti
susidomėjimą juo ir paskatinti tam tikrą elgseną. Reklaminės žinutės
poveikis priklauso ne tik nuo jos turinio, bet ir nuo formos, t.y. nuo to,
kaip ji yra apipavidalinta. Parenkant ir derinant įvairias apipavidalinimo
priemones siekiama reklaminei žinutei suteikti kuo išraiškesnę formą. Tam
naudojamos pagrindinės apipavidalinimo priemonės: kalba, tekstas, šriftas,
vaizdas, muzika, veiksmas, spalva, šviesa ir kt.
2.2.5 Reklamos nešiklių parinkimas
Sukūrus reklaminę žinutę, reikia parinkti perdavimo tikslinei
auditorijai priemones. Šio uždavinio sprendimas apima tris lygmenis. Pirma,
tai reklamos nešiklių tipų parinkimas ( pvz., laikraščiai, žurnalai,
radijas, televizija). Antra, yra parenkami konkretūs reklamos nešikliai.
Pvz., jei pasirinkta reklamuoti laikraščiuose, reikia parinkti konkrečius
leidinius ( „Lietuvos rytas“, „Respublika“ ar kt.). Tai atliekama remiantis
antrinių šaltinių informacija – žiniasklaidos atstovų, jų organizacijų,
tyrimus atliekančių tarnybų duomenys. Trečia, reklamos nešiklių
kombinavimas. Pasirenkant reklamos nešiklį yra skaičiuojami atitinkami
rodikliai: bendrasis reitingas (GRP), tikslinės grupės retingas (TPR),
kaina 1000-iui tikslinės auditorijos asmenų (CPT), kaina 1% tikslinės
auditorijos pasiekti (CPP). Dažniausiai skaičiuojama kaina 1000-iui
tikslinės auditorijos asmenų (toliau tekste – CPT).
CPT = reklamos kaina * 1000
[1][11]
tikslinės auditorijos dydis
Šiame reklamos kampanijos planavimo etape reikia spręsti reklamos
išdėstymo laike, jos dozavimo klausimą.
2.2.6 Reklamos poveikio įvertinimas
Kiekviena reklamos kampanija organizuojančiai įmonei yra tam tikra
investicija, todėl domina jos tikslų pasiekimas, efektyvumas. Skiriami
komunikacinis ir ekonominis reklamos poveikis. Komunikacinis reklamos
efektyvumas yra siejamas su tokiomis kategorijomis kaip reklamos
pasiekiamumu rezultatas, reklamos įspūdžio rezultatas ir reklamos
prisiminimo rezultatas. Ekonominį reklamos efektyvumą atspindi prekių
apyvartos, pelno ir rinkos dalies pokyčiai.
3. UAB „VLANTANA“ REKLAMOS KAMPANIJA
UAB „Vlantana“ specializacija – temperatūrinio režimo reikalaujančių
produktų transportavimas. Įmonė taip pat gabena sausus, ant palečių
pakuotus krovinius. UAB “Vlantana” gabena krovinius į/iš Europos valstybes:
Italiją, Austriją, Portugaliją, Ispaniją, Prancūziją, Angliją, bei
artimesnes šalis: Daniją, Vokietiją, Beneliukso šalis, Čekiją, Baltijos
šalis, Baltarusiją, Rusiją.
Vienintelė reklamos forma, kuria naudojasi įmonė, yra internetas.
Internetiniu adresu www.vlantana.lt įmonė turi savo svetainę, kur pateikta
įmonės istorija, teikiamos paslaugos bei kontaktiniai adresai. Tačiau tokia
reklama nėra efektyvi, todėl rengiama reklamos kampanija.
Svarbiausia yra numatyti tikslus ir siekiamus rezultatus. Po to viskas
priklauso nuo kūrybinių sprendimų, kurie turi lemiamą reikšmę galutiniams
reklaminės kampanijos rezultatams.
Rengiant UAB „Vlantana“ reklaminę kampaniją, bus pateikta:
• Reklamos kampanijos tikslų numatymas;
• Reklamos biudžeto nnumatymas;
• Reklamos objektų ir subjektų nustatymas;
• Reklaminės žinutės sukūrimas;
• Reklamos nešiklių parinkimas.
Rengiant reklaminės kampanijos strategiją bei planą turi būti
atsižvelgiama į įmonės rinkodaros politiką, tikslinės auditorijos
charakteristikas, numatomi optimaliausi būdai ir vietos reklaminei žinutei
perduoti.
Šioje analitinio pobūdžio dalyje rėmiausi Baltijos tyrimų, TNS Gallup
tyrimų duomenimis bei įvairių žiniasklaidos priemonių pateiktais reklamos
kainų įkainiais. Reklaminės kampanijos rengimo metodika: pirmiausia
parenkamos žiniasklaidos priemonės, įvertinama jų kaina tikslinei
auditorijai pasiekti, parenkami tinkamiausi reklamos nešikliai.
3.1 TIKSLAI
Galima išskirti ekonominius ir neekonominius tikslus. Ekonominiai tikslai:
1. padidinti pervežimų apyvartą 15%;
2. padidinti pelną 10%;
Neekonominiai tikslas – padidinti firmos vardo žinomumą 30%.
3.2 REKLAMOS KAMPANIJOS BIUDŽETAS
Metinis reklamos biudžetas planuojamas naudojamas naudojant procento
nuo . metodą. Šio metodo pranašumas tas, kad tai gana paprastas metodas
ir padeda taupyti reklamos išlaidas. Šio metodo trūkumai – nesilaikoma
priežasties ir pasekmės ryšio. Išlaidos reklamai mažinamos, kai jas reikėtų
didinti. Reklamos biudžetas sudaro 20% nuo pervežimų apyvartos. Kadangi
apyvarta yra 1 – 1,5 mln. Lt., tai reklamos biudžetui skiriama 200 – 300
tūkstančių.
3.3 REKLAMOS OBJEKTAS IR SUBJEKTAI
Šios kampanijos objektas yra pati įmonė, nes siekiama įmonės įvaizdžio
vystymo ir gerinimo. Kampanijos subjektai – tai asmenys, kuriems skiriama
reklama. Galima išskirti ir analizuoti tokią potencialių vartotojų grupę –
tai verslininkai, įmonių vadovai, vadybininkai bei kiti verslo žmonės.
Kadangi įmonė užsiima temperatūrinio režimo reikalaujančių produktų
pervežimu, tai potencialių vartotojų grupę būtų galima susiaurinti – tai
maisto pramonės įmonių darbuotojai.
3.4 REKLAMOS ŽINUTĖS SUKŪRIMAS
Reklaminės žinutės sukūrimui yra samdoma reklamos agentūrą „Inspe“,
kuri ir sukurs tinkamą reklamos tekstą. Reklamos agentūros televizijos,
radijo bei spausdintos reklaminės žinutės kaina 5000 Lt. be pridėtinės
vertės mokesčio (toliau tekste – PVM)[12].
3.5 REKLAMOS NEŠIKLIŲ ĮVERTINIMAS
Tik ta reklama būna gera, kuri daro gerą poveikį. O poveikį turi tik
tokia reklama, kuri atsiranda reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje. Tam
tikslui reikia paruošti norimos reklamos tinklelį žiniasklaidoje –
spaudoje, televizijoje ir radijuje. Tai galima atlikti informacijos apie
labiausiai klausomas radijo stotis ir žiūrimas televizijas, daugiausiai
skaitomus laikraščius bei žurnalus.
Televizija – viena efektyviausių reklamos formų. Remiantis TNS Gallup
2003 11 01 – 2003 11 30 duomenimis (generalinė imtis – 3343000, apklausti
vyresni nei 4 metų amžiaus Lietuvos gyventojai) televizijos kanalų
struktūra pagal žiūrėtą laiką yra tokia:
[pic]
* PBK-Piervyj Baltyskij Kanal transliuojamas tik kabelinės TV tinkluose.
1. pav. TV kanalų struktūra pagal žiūrėtą laiką (%) 2003 lapkritis[13]
Kaip matyti iš šių duomenų labiausiai žiūrimas kanalas yra TV3 – 29,4
%, todėl pasirenkama reklama per šį televizijos kanalą. 30 sekundžių
geriausio laiko reklamos kaina yra 6200 Lt. be PVM[14]. Šio reklamos
nešiklio CPT – (6200 * 1000)/ (3343000 * 0,294) = 6,31 Lt.
Radijo reklama – prieinamiausias vartotojui reklamos kanalas, nes
radijo programą girdime visur – automobilyje, prekybos centruose, darbe.
Pagal TNS Gallup radijo auditorijos tyrimų, kurie buvo atlikti 2003 m.
vasarą (generalinė visuma 2791400 – apklausti 12-74 metų amžiaus Lietuvos
gyventojai), duomenis populiariausia radijo stotis Lietuvoje yra LR1.
[pic]
2.pav. Vidutinė radijo auditorijos struktūra pagal klausytą laiką % (Share)
Lietuvoje 2003 vasara[15]
Taigi reklamai pasirenkama populiariausia LR1radijo stotis.
Apskaičiuojama jos CPT. Norint tai apskaičiuoti reikia žinoti reklamos
kainą ir radijo stoties klausytojų skaičių. Pagal 1 priedo duomenis
apskaičiuojama reklamos kaina. Pasirenkamas reklamos klipas darbo dienomis
nuo 7 iki 8 valandos, kuris trunka 20 sekundžių ir yra transliuojamas 7:40
bei nuo 16 iki 17 valandos 16:25[16]. Taip pat geriausias laikas pasiekti
norimą auditoriją, nes tuo metu visi vyksta į darbą arba iš jo ir nėra
užsiėmę darbais. Tokio klipo vienu paros metu kaina yra 240, o kitu 80
Lt be PVM mokesčio. Remiantis anksčiau paminėtų tyrimų duomenimis, radijo
stoties klausytojų skaičius yra – 2791400 * 0,192 = 535949. Taigi CPT1 yra
lygi (240 * 1000)/ 535949 = 0.45 Lt, o CPT2 – (80 * 1000)/ 535949 = 0,15
Lt.
Laikraščiai Reklama spaudoje – viena populiariausių reklamos priemonių
Lietuvoje. Laikraščius ir žurnalus skaito didelis kiekis žmonių tiek
namuose, tiek darbo vietoje, todėl tikimybė, kad reklama išvys potencialus
pirkėjas yra labai didelė. Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad bevei 70
proc. Lietuvos žmonių
tarp kitų šalies institucijų labiausiai pasitiki
spauda[17]. Reklama spaudoje yra aiški, tiksli, periodinė, todėl kaip
reklamos priemonė, ji leidžia pasiekti maksimalių rezultatų. Pagal TNS
Gallup tyrimų duomenis (generalinė imtis – 2625409, apklausti 15-74 metų
amžiaus Lietuvos gyventojai), populiariausi Lietuvos dienraščiai 2003 metų
rudenį yra šie:
[pic]
3. pav. Procentas žmonių skaičiusių arba varčiusių vidutiniškai vieną
leidinio numerį per 2003 rudenį[18]
Reklamai pasirenkamas populiariausias ir daugiausia skaitytojų
turintis dienraštis „Lietuvos rytas“. Skaičiuojamas CPT. Pasirenkamas
šeštadieninis „Lietuvos ryto“ numeris“ ir 100 kv. centimetrų reklama
talpinama pirmosios dalies skelbimų skyriuje. Pagal 2 priedo duomenis
tokios reklamos kaina – 1100 Lt (2 priede kaina nurodyta 1 cm2). Remiantis
aukščiau paminėtais duomenimis dienraščio skaitytojų skaičius – 2625409 *
0,232 = 609095. Taigi CPT – (1100 * 1000)/609095 = 1,81Lt. Taip pat
renkamasi reklama kasdien (išskyrus pirmadienį), 100 kv. centimetrų ir
talpinama pirmosios dalies ekonomikos skyriuje. Pagal 2 priedo duomenis
tokios reklamos kaina – 1200 Lt, o CPT – (1200 * 1000)/ 609095 = 1,97Lt.
Taip pat reklamai pasirenkamas ir antras pagal populiarumą Lietuvos
dienraštis vakaro žinios. Pasirenkami darbo dienų leidiniai ir 100 kv.
centimetrų reklama talpinama ekonomikos srities skelbimų skyriuje. Čia
tokio dydžio reklamos kaina yra 800 Lt[19]. Skaičiuojamas CPT. Jis lygus
(800 * 1000)/ (2625409 * 0,157) = 1,94 Lt. Abiejų dienraščių kainos
pateiktos be PVM mokesčių.
Žurnalai. Kaip minėta reklama spaudoje – viena iš populiariausių
reklamos priemonių Lietuvoje. Populiariausias ir daugiausia skaitytojų
pritraukiantis verslo žurnalas Lietuvoje yra „Verslo Žinios“. 160 kv.
centimetrų reklama šio dienraščio specializuotame žurnalo puslapyje, kuris
išeina pirmadieniais kaina be PVM mokesčio yra apie 720 Lt[20]. Šio žurnalo
skaitytojų skaičius yra apie 400000. CPT – ( 720* 1000)/ 400000 = 1.8 Lt.
3.6 REKLAMINĖS KAMPANIJOS PLANAS
Apskaičiavus atskirų reklamos nešiklių CPS reklamos kampanijai vykdyti
pasirenkami visi, nes jų CPS nėra labai dideli, o tai reiškia, kad tikslinę
auditoriją galima pasiekti pakankamai nedidelėmis sąnaudomis.
2. lentelė. Reklamos nešiklių CPT
|Nešiklio pavadinimas |CPT |
|TV 3 |6,31 Lt |
|LR 1 |0,15 Lt |
|„Lietuvos rytas“ |1,97Lt ir 1,81Lt |
|„Vakaro žinios“ |1,94 Lt |
|„Verslo žinios“ |1.8 Lt |
Kaip matyti iš lentelės duomenų pati žemiausia kaina pasiekti tikslinę
auditoriją, esant kitoms sąlygoms llygioms, yra radijo reklamos, o tiksliau
radijo stoties LR1. aukščiausia kaina yra televizijos (TV3), nes ji turi
daugiau privalumų palyginti su kitomis reklamos priemonėmis.
Reklaminė kampanija bus atliekama 2004 vasario bei kovo mėnesiais, o
po to įvertinami reklamos rezultatai ir išsiaiškinama ar buvo pasiekti
numatyti tikslai.
Reklamos kampanijos finansiniai apskaičiavimai atrodo taip:
3. lentelė. Reklamos kampanijos finasiniai skaičiavimai
| |Kaina |Kartai|Iš |PVM |Bedra |
| | | |viso | |suma |
|Radijas LR1| | | | | |
|07:40 |240 |43 |10320 | | |
|16:25 |80 |43 |3440 | | |
|iš viso | | |13760 |2476,8|16236,8 |
|“Lietuvos | | | | | |
|rytas“ | | | | | |
|šeštadienin|1100 |8 |8800 | | |
|is | | | | | |
|kasdien |1200 |26 |31200 | | |
|iš viso | | |40000 |7200 |47200 |
|“Verslo |720 |9 |6480 |1166,4|6499,44*|
|žinios“ | | | | | |
|“Vakaro |800 |43 |34400 |6192 |40592 |
|žinios“ | | | | | |
|TV3 |6200 |16 |99200 |17856 |117056 |
|Reklaminė |5000 | |5000 |900 |5900 |
|žinutė | | | | | |
| | | | |IŠ |233484,2|
| | | | |VISO | |
* spausdinant reklamą 9 – 12 kartų taikoma 15% nuolaida[21].
Kaip matyti iš lentelės reklamos kampanija atitinka numatytą
biudžetą. Kampanijai buvo skirta nuo 200 iki 300 tūkstančių litų ir šis
biudžetas nėra viršytas.
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
1. Paslauga – tai santykiai tarp paslaugos teikėjo ir paslaugos
vartotojo arba kliento, tai tam tikras jų tarpusavio kontaktas.
Nors paslaugų veikla yra labai skirtinga, pasižymi daugeliu
savybių, tačiau visoms paslaugoms daugiau ar mažiau būdinga
neapčiuopiamumas, heterogeniškumas, kliento dalyvavimas paslaugos
gamyboje, gamybos ir vartojimo vienovė, neįmanomas jų kaupimas ir
sandėliavimas, nuosavybės perdavimo nebuvimas, inventorizavimo
galimybės nebuvimas.
2. Paslaugų marketingas – įmonių vadybos ir marketingo specialistų bei
kitų tarnautojų mąstymo būdas, taip pat paslaugų verslo
organizavimo būdas bei veiklos sfera, kurioje naudojamos techninės
komunikacinės priemonės, siekiant išaiškinti klientų poreikius
rinkoje ir juos efektyviai tenkinti.
3. Reklamos planavimas apima tokius etapus: reklamos tikslų
nustatymas, biudžeto sudarymas, objektų ir subjektų nustatymas,
žinutės kūrimas, reklamos nešiklių parinkimas ir reklamos poveikio
įvertinimas.
4. Remiantis pateiktomis teorinėmis išvadomis apie reklaminės
kampanijos sudarymą bei vykdymą, šios tezės buvo panaudotos,
kuriant realią UAB „Vlantana“ reklaminę kampaniją.
5. Remiantis antrinių tyrimų duomenimis, išanalizavus reklamos
nešiklius bei apskaičiavus CPT buvo pasirinkti tokie reklamos
nešikliai – radijo stotis LR1, televizijos kanalas TV3, laikraščiai
– „Lietuvos rytas“ ir „Vakaro žinios“, bei žurnalas „Verslo
žinios“.
6. Reklaminės kampanijos biudžetas nėra viršytas, tai parodo
kampanijos finansiniai skaičiavimai.
Laima Simoneit
SERVICE COMPANY „VLANTANA“ ADVERTISEMENT
Business administration and management, commerce 2 group,
Operating excutive: docent B. Čereška,
Vilnius University
Faculty of Economics
Department of Trade Economics
Vilnius
2004 01 09
28 pages: 3 tables, 3 titles, 1 formula
SUMMARY
Service – intercouse between service supplier and service consumer or
client, it is particular intercontact. Although service action is very
different, has a lot of features, but all services more or less has these
features: impalpability, heterogeneous, consumers‘s involment in service
production, unity of production and consumption, impposibility to
accumulate and store, aabsence of proprietary transfer, absence of inventory
possibility.
Service marketing – company‘s management and marketing specialist and
other workers thinkig way, also service business organization manner and
proceeding range, where by using technical communicational tools reaching
ascertain costumers needs in the market and effectively supply them.
The main point of view in this job is to define fundamentals and
methods, making service company‘s advertising company.
Firstly, there is given the methods, how advertising devices can be
used achieving marketing plans. Secondly, it is very important to define
the main parts of advertising offensive and to exclude the most effective
promotion form. Thirdly, there is given advertising offensive, where
discussed theoretical parts and principles are put in to practise.
After secondary information reseach the best way for company for
advertising is to advertice in such particular comumunication devices –
radio station LR1, television channel TV3, newspapers „Lietuvos rytas“ and
„Vakaro žinios“ and magazine „Verslo žinios“.
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
1. Advertising: / John S. Wright, Daniel S. Warner, Willis L., Winter JR.,
S. Herilyn, K. Zeigler. Fourth Editon. – 1977. – 250p.
2. Dubinas, Valentinas, Obelenytė, Odeta. Reklamos organizavimas rinkos
sąlygomis. – Vilnius:
3. Grönroos Ch. Strategic Management and Marketing in the Service Sector.
Cambrige, Mass:
Marketing Science Institute,1983.
4. Kindurys, Vytautas. Paslaugų Marketingas. – Vilnius: Lietuvos sporto
informacijos
centras. 2003, 194p. – ISBN 9986-574-52-8.
5. Lietuvos Radijo ir Televizijos Interneto svetainė. [interaktyvus].
[Žiūrėta 2004m. sausio 5d.]. Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt>
6. Marketingas: [vadovėlis] / Vytautas Pranulis, Arvydas Pajuodis, Sigitas
Urbonavičius, Regina Virvilaitė. – 2-asis patais. ir papild. leid. –
Vilinius: The Baltic Press, 2000. – 470p.: iliustr. ISBN 9986-752-496-3.
7. Pajuodis, Arvydas. Prekybos Marketingas.- Vilnius: Eurigmas, 2002. –
348p. (60pav.) – ISBN 9955-501-27-8.
8. Reklamos agentūros Inspe Interneto svetainė: [interaktyvus]. [Žiūrėta
2004m. sausio 5 d.]. Prieiga per Inteneta:
9. Sirvydis E. Ką iš tiesų gali interneto reklamos sistemos?:
[interaktyvus]. [Žiūrėta 2004m sausio 5 d. ]. Prieiga per internetą :
http://www.adnet.lt>
10. Talijūnas D. Ar brangi reklama? [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. sausio
5 d.]. Prieiga per internetą :
11. TNS Gallup tyrimų agentūros Interneto svetaine: [interaktyvus].
[Žiūrėta 2004m. sausio 5 d.]. Prieiga per internetą:
12. „Vakaro žinių“ Interneto svetainė. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004m.
sausio 5 d.]. Prieiga per Internetą:
13. Vengrienė, Birutė. Paslaugų ekonomika. – Vilnius: Vilniaus universiteto
leidykla, 1998. – 208p. – ISBN-9986-19-296-X.
14. „Verslo žinių“ Interneto svetainė. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004m.
sausio 5 d.]. Prieiga per Internetą:
15. Žvirblis, Algis. Modernusis Marketingas. Principai ir metodai.
–Vilnius: TŪB „Žeima“, 2000. – 171p.
PRIEDAI
1. priedas. Lietuvos Radijo reklamos transliavimo įkainiai.
[pic]
2. priedas. Dienraščio „Lietuvos rytas“ reklamos įkainiai.
|[pic] |
| |
|Pirmadienis|Antradienis|Trečiadieni|Ketvirtadie|Penktadieni|Šeštadienis |
|[pic] |[pic] |s |nis |s |[pic] |
| | |[pic] |[pic] |[pic] | |
|tiražas – |tiražas – | | | |tiražas – 170 |
|48 tūkst. |51 tūkst. |tiražas -46|tiražas – |tiražas – |tūkst. egz. |
|egz. |egz. |tūkst. egz.|46 tūkst. |60 tūkst. |Pirmoji dalis su|
|Pirmoji |Pirmoji |Pirmoji |egz. |egz. |klasifikuotais |
|dalis |dalis |dalis |Pirmoji |Pirmoji |skelbimais |
| | | |dalis |dalis | |
| | | | | | |
| | | | | | |
| | | | | | |
|Vartai |Mūzų |Mes!!! | | |Gyvenimo būdas |
| |malūnas | |Greitkelis |Savaitgalis| |
| | | | | | |
| | | | | | |
| | | | | | |
|Būstas | |Klasifikuot| | |pu |
| |Sveikatos |i skelbimai|Klasifikuot|Klasifikuot| |
| |gidas | |i skelbimai|i skelbimai| |
| | | | | | |
| | | | | | |
|Klasifikuot| | | | |Sporto arena |
|i skelbimai| |Sostinė | | | |
| |Klasifikuot| |Sostinė |Stilius | |
| |i skelbimai| | | | |
| | | | | | |
| | |(tik | | |TV antena |
| | |Vilniuje) -|(tik | |(žurnalas) |
| | |14 |Vilniuje) -|Sostinė | |
| |Krepšinis |tūkst.egz. |15 | | |
| |(žurnalas) | |tūkst.egz. | | |
| | | | | | |
| | |Laikinoji | |(tik |Sostinė |
| | |sostinė |Laikinoji |Vilniuje) -| |
| | | |sostinė |18 | |
| |Sostinė | | |tūkst.egz. | |
| | | | | |(tik Vilniuje) -|
| | |(tik Kaune)| | |50 tūkst.egz. |
| | |- 8 |(tik Kaune)|Laikinoji | |
| |(tik |tūkst.egz. |- 8 |sostinė | |
| |Vilniuje) -| |tūkst.egz. | |Laikinoji |
| |16 | | | |sostinė |
| |tūkst.egz. | | | | |
| | | | |(tik Kaune)| |
| | | | |- 10 | |
| |Laikinoji | | |tūkst.egz. |(tik Kaune) – 30|
| |sostinė | | | |tūkst.egz. |
| | | | | | |
| | | | | | |
| | | | | | |
| |(tik Kaune)| | | | |
| |- 9 | | | | |
| |tūkst.egz. | | | | |
| | | | | | |
| |
| Pirmoji dalis |
| |
|Darbo dienomis |
|Šeštadieniais |
| |
|Ekonomika (išskyrus pirmadienį) |
|12 Lt |
|18 Lt* |
| |
|Sportas |
|11 Lt |
|18 Lt* |
| |
|Pasaulis |
|12 Lt |
|- |
| |
|Orai |
|14 Lt |
|18 Lt |
| |
|Pirmosios dalies paskutinis puslapis |
|16 Lt |
|22 Lt |
| |
|Trečiasis puslapis |
|15** Lt |
|- |
| |
|Bendrieji reklaminiai puslapiai |
|8,5 Lt |
|16 Lt |
| |
|Klasifikuoti skelbimai ((tik šeštadienį) |
|- |
|11 Lt* |
| |
* – Dėl spalvotos reklamos galimybės kiekvieną kartą derinti su reklamos
skyriumi.
———————–
[1] Žvirblis, Algis. Modernusis marketingas. Principai ir metodai. – TŪB
„Žeima“, 2000. – 122p.
[2] Marketingas: [vadovėlis] / Vytautas Pranulis, Arvydas Pajuodis, Sigitas
Urbonavičius, Regina Virvilaitė. – 2-asis patais. ir papild. leid. –
Vilinius: The Baltic Press, 2000. – 415p.
[3] Vengrienė, Birutė. Paslaugų ekonomika. – Vilniaus universiteto
leidykla, 1998. – 27p.
[4] Grönroos Ch. Strategic Management and Marketing in the Service Sector.
Cambrige, Mass: Marketing Science Institute,1983.- 217p.
[5] Kindurys, Vytautas. Paslaugų Marketingas. – Vilnius:Lietuvos sporto
informacijos centras. 2003. – 10p.
[6] Pajuodis, Arvydas. Prekybos Marketingas.- Vilnius: Eurigmas, 2002. –
279p.
[7] Kindurys, Vytautas. Paslaugų Marketingas. – Vilnius:Lietuvos sporto
informacijos centras. 2003. – 10p.
[8] Marketingas: [vadovėlis] / Vytautas Pranulis, Arvydas Pajuodis, Sigitas
Urbonavičius, Regina Virvilaitė. – 2-asis patais. ir papild. leid. –
Vilinius: The Baltic Press, 2000. – 307p.
[9] Pajuodis, Arvydas. Prekybos Marketingas.- Vilnius: Eurigmas, 2002. –
283p.
[10] Sirvydis E. Ką iš tiesų gali interneto reklamos sistemos?:
[interaktyvus]. [Žiūrėta 2004m sausio 5 d. ]. Prieiga per internetą :
[11] Marketingas: [vadovėlis] / Vytautas Pranulis, Arvydas Pajuodis,
Sigitas Urbonavičius, Regina Virvilaitė. – 2-asis patais. ir papild. leid.
– Vilinius: The Baltic Press, 2000. – 311p.
[12] Reklamos agentūros Inspe Interneto svetainė: [interaktyvus]. [Žiūrėta
2004m. sausio 5 d.]. Prieiga per Inteneta:
[13] TNS Gallup tyrimų agentūros Interneto svetaine: [interaktyvus].
[Žiūrėta 2004m. sausio 5 d.]. Prieiga per internetą:
[14] Talijūnas D. Ar brangi reklama? [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m.
sausio 5 d.]. Prieiga per internetą :
[15] TNS Gallup tyrimų agentūros Interneto svetaine: [interaktyvus].
[Žiūrėta 2003m. sausio 5 d.]. Prieiga per internetą:
[16] Lietuvos Radijo ir Televizijos Interneto svetainė. [interaktyvus].
[Žiūrėta 2004m. sausio 5d.]. Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt>
[17] Reklamos agentūros Inspe Interneto svetainė: [interaktyvus]. [Žiūrėta
2004m. sausio 5 d.]. Prieiga per Inteneta:
[18] TNS Gallup tyrimų agentūros Interneto svetaine: [interaktyvus].
[Žiūrėta 2003m. sausio 5 d.]. Prieiga per internetą:
[19] „Vakaro žinių“ Interneto svetainė. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004m.
sausio 5 d.]. Prieiga per Internetą:
[20] „Verslo žinių“ Interneto svetainė. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004m.
sausio 5 d.]. Prieiga per Internetą:
[21] „Verslo žinių“ Interneto svetainė. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004m.
sausio 5 d.]. Prieiga per Internetą: