Rinkodaros individualus rasto darbas

TURINYS

ĮVADAS…………………………3

UAB,,SODO NAMAS“ CARAKTERISTIKA…………..4

ĮMONĖS MIKRO APLIKOS POKYČIŲ ĮTAKA ĮMONĖS VEIKLAI…..6

RINKOS SEGMENTAVIMAS……………………..8

PAKLAUSOS ĮTAKA PREKĖS KAINOS NUSTATYMUI……….14

IŠVADOS…………………………17

LITERATŪRA…………………………18

ĮVADAS

Norint padaryti teisingą sprendima reikia surinkti reikiamą informaciją.Taigi , sprendimo teisingumas labai priklauso nuo turimos informacijos.Taip pat ir rinkodaros sprendimai reikalauja informacijos,tam ir yra daromas rinkodaros tyrimai.

Kiekvienos organizacijos tikslus galima išreikšti trimis žodžiais: išlikimas, plėtra, pelningumas. Jie nusako organizacijos pasiryžimą išlikti plečiant veiklą ir gaunant pelną.

Įmonės vidinę aplinką sudaro vidiniai kintamieji: įmonės tikslai, jos uždaviniai, technologija, žmonės, įmonės struktūra. Šie kintamieji garantuoja įmonės funkcionavimą ir tikslų įgyvendinimą.

Rinkos sskaidymas į dalis rinkodaroje vadinamas rinkos segmentavimu.

Rinkos segmentavimas – tai rinkos skaidymas į dalis, kuriose vienodai ar panašiai reaguojama į marketingo veiksnius.

Šio darbo tikslas:

1. Išnagrinėti įmonės UAB ,, Sodo namas” mikro aplinkos pokyčių įtaką jos veiklai.

2. Apibūdinti bei atlikti rinkos segmentavimą.

3. Išanalizuoti paklausos įtaką prekės kainos nustatymui.

UAB,,SODO NAMAS“ CARAKTERISTIKA

Kiekvienos organizacijos tikslus galima išreikšti trimis žodžiais: išlikimas, plėtra, pelningumas. Jie nusako organizacijos pasiryžimą išlikti plečiant veiklą ir gaunant pelną. Išlikimas remiasi plėtote ir pelningumu. Pelningumas yra pagrindinis įmonės tikslas. Nekreipiant dėmesio į tai, kkaip pelnas apskaičiuojamas arba apibūdinamas, per ilgesnį laiką jis parodo, ar įmonės gaminama prekė turi paklausą.

Pagrindinė prielaida įmonės plėtojimui, jos klestėjimui yra pelnas. Nuostolis – tai kelias į sunykimą, – veiklos nutraukimą. Įmonė, kurioje atlikau statistini stebėjimą, vadinasi ,,Sodo namas“. UAB,,Sodo namas‛‛ , tai įmonės ,,Mc Garden‛‛, esančios Vokietijoje, mieste Wiefelschtede, filialas. Ji randasi Lietuvoje, Molėtų rajone, Videniškių kaime. Kiti įmonės ,,Mc Garden‛‛ filialai randasi kituose Lietuvos miestuose, bei gamina kitokią produkciją.

UAB ,,Sodo namas‛‛ įkurta 1998 metais birželio 7 d. Įmonės užimamas plotas- 11 ha. Šiame plote stovi administraciniai pastatai, 3 cechai (produkcijos, žaliavos, stalių), 3 sandėliai (centrinis, gatavos produkcijos, komplektuojančių detalių), džiovyklos, katilinė.

Ši įmonė gamina madienos produkciją. Asortimentas- didelis ir turtingas. Tai mediniai sodo nameliai, vasarnamiai, įrankių nameliai, pašiūrės, pavėsinės, garažai, tvoros, medinės šaligatvių plytelės, dekoracijų elementai, taip pat prekiauja drožlių granulėmis- tai puikus kuras, apšildant namus.

Įmonės šūkis- ,,Pradedant madžio kamienu- baigiant jūsų namu, viskas iš vienų rankų!“

Šio darbo tikslas – remiantis 2001-2005m. duomenimis atlikti UAB ,,Sodo nnamas“ veiklos statistinių duomenų sisteminimą ir analizę.

ĮMONĖS MIKRO APLIKOS POKYČIŲ ĮTAKA ĮMONĖS VEIKLAI

Tikslas. UAB “Sodo namas ” kaip ir bet kokios kitos įmonės, organizacijos pagrindinis tikslas yra pelno gavimas. Tačiau norėdama gauti pelną, bendrovė siekia įgyvendinti kitus tikslus: kaip įmanoma geriau organizuoti darbą įmonėje, didinti darbo kokybę, našumą, savo kokybiškais gaminiais ir teikiamomis paslaugomis konkuruoti ne tik LLietuvos, bet ir užsienio rinkoje.

Uždaviniai. Norint pasiekti užsibrėžtą tikslą, reikia atlikti tam tikrus veiksmus, darbus. Uždavinys ir yra darbas, jo dalis ar net keletas darbų. Darbus UAB “Sodo namas ” atlieka kvalifikuoti žmonės, tačiau jiems yra skiriami meistrai bei brigadininkai. Tai reiškia, kad įmonė, spręsdama iškilusius uždavinius, visus darbus turi išskirti į šias grupes:

· Darbus, susijusius su informacija;

· Darbus, susijusius su žaliavomis, medžiagomis, įrankiais, įrenginiais, mašinomis ir pan.;

· Darbus, susijusius su žmonėmis.

Technologija. UAB “Sodo namas ” turi medienos apdirbimo, stalių gaminių, žaliavos,dygiavimo,štabelevimo, gatavos produkcijos gamybos cechus. Yra didžiulės džiovyklos bei sandėliai kuriuose sandėliuojami gaminiai iki transportavimo. Kiekviename iš šių cechų naudojama atskira technologija (Technologija – būdas žaliavoms, medžiagoms ar informacijai paversti pageidaujamu rezultatu: gaminiu, paslauga, sprendimu). Visą laiką įmonė mėgina tobulinti esančias technologijas, atnaujina jas, keičia, nes jos laikui bėgant praranda savo gyvybingumo ciklą. Įmonė perka įrengimus, mechanizmus statybos proceso mechanizavimui, naujų technologijų įsisavinimui.

Didžiausias technologinis atsilikimas buvo medienos perdirbimo srityje, todėl į šią veiklą ir buvo įdėtos didžiausios investicijos – 70% nuo visų investicijų lygio. Dabartinis medienos cecho modernizavimo lygis suteikia dideles galimybes medienos rinkoje būti konkurencingais ir gaminti ne pigią žaliavinę medienos produkciją kaip anksčiau, bet aukštesnių kokybinių parametrų medienos gaminius. “Jei nori konkuruoti rinkoje, privalai investuoti ir dirbti mmoderniausiomis technologijomis”, – įsitikinęs bendrovės generalinis direktorius. Nauja įranga dabar dirba 70% pajėgumų, tačiau pagerinus gaminių kokybę tikimasi rasti daugiau klientų.

Žmonės. Įmonėje dirba kvalifikuoti, iniciatyvūs, kūrybiški, ekonomiškai mąstantys, sugebantys dirbti rinkos sąlygomis inžinieriai, techniniai darbuotojai, darbininkai. Jie moka gerai, taupiai, kultūringai dirbti, sugeba taikyti naujausią technologiją ir naujausias medžiagas. Tačiau dauguma darbininkų šiandieną yra įsitikinę, kad bendrovės likimas, darbinis užimtumas pagrinde priklauso vien tik nuo vadovų. Šito paneigti negalima, tačiau bendrovės likimas priklauso nuo visumos. Tarp žmonių turi būti optimalūs ryšiai, interesuotumas padėti vienas kitam. Tik nuo įmonėje dirbančių žmonių priklauso ar bus įgyvendinti įmonės iškelti tikslai. Nors įmonėje ir bus įdiegtos naujausios technologijos, bet nebus žmonių, sugebančių jomis naudotis, įmonė niekada nepasieks savo tikslų.

Struktūra. UAB “Sodo namas ” organizacinė struktūra yra linijinė. Visoms struktūroje nurodytoms pareigoms yra parengti pareiginiai nuostatai. Šie nuostatai yra pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis skirstomas darbas žmonėms, atliekamas jo vertinimas.

Eksporto ir gamybos direktorius yra pavaldus Generaliniam direktoriui.Eksporto ir gamybos direktorius dalyvauja ir teikia pasiūlymus svarstant ir sudarant įmonės perspektyvinius planus dėl įmonės gamybos aprūpinimo medžiagomis bei žaliavomis, aprūpina įmonę žaliavomis bei medžiagomis, planuoja gaminamos produkcijos kiekį, jos pardavimo galimybes, sąlygas, formuoja parduodamos produkcijos asortimentą, kainą, organizuoja didmeninę – mažmeninę prekybą, sudaro ssu prekybos partneriais naudingas tiekimo, pirkimo ir pardavimo sutartis, ieško partnerių užsienyje dėl gaminamos produkcijos eksporto, žaliavų ir medžiagų importo, tiria rinką, užsakovų ir tiekėjų pasiūlymus.

Eksporto ir realizacijos skyrius teikia informaciją apie medžiagų kainas MGS – marketingo ir gamybos skyriui.

Tuo tarpu marketingo ir gamybos skyrius rengia įvairią dokumentaciją, planus. Rinkos poreikių konjunktūrą ir investicines tendencijas bendrovės veiklos srityse tiria Marketingo ir gamybos skyrius.

Technikos direktorius tiesiogiai pavaldus generaliniam direktoriui. Jis užtikrina nepertraukiamą ir techniškai tvarkingą autotransporto, statybinių mechanizmų ir įrengimų darbą, organizuoja autotransporto ir mechanizmų technines apžiūras, remontus bei profilaktiką, kontroliuoja jų kokybišką atlikimą, užtikrina bendrovės objektų aprūpinimą statybiniais mechanizmais, įrankiais ir kitomis mechanizuotomis darbo priemonėmis.

Technikos direktoriui yra pavaldūs: vyresnysis inžinierius mechanikas, vyresnysis energetikas, remonto dirbtuvių baro vadovas, ūkio dalies tarnybos vadovas, mažosios mechanizacijos baro vadovas.

Už techninių aptarnavimų ir remonto kokybę atsako šaltkalviai, mechanikai ir elektrikai, o jų darbą kontroliuoja Vyresn. inž. mechanikas, Vyr. energetikas (kiekvienas pagal kompetenciją).

Gamybos direktoriui yra pavaldi Kokybės tarnyba, cechų gamybos meistrai. Atlikto darbo kokybę prižiūri ir kontroliuoja Kokybės tarnyba.

Taigi nuo įmonės mikro aplinkos priklauso įmonės darbo rezultatai, jos sėkmė bei pelnas. Negalima išskirti kurie elementai yra svarbiausi, todėl, kad tai yra visuma nuo kurios viskas

ir priklauso. Nors vienam sektoriui dirbant nedarniai tai iškarto atsiliepia visai įmonės veiklai.Visa įmonės mikro aplinka ( kaip ir makro) yra glaudžiai tarpusavyje supinta grandinė.

Pagrindiniai konkurentai galėtų būti Danijos gamintojai- DDT A/S, CC Vejle. Vokietijoje – K&H Holzvertrieb, McGarden . Ispanijoje – DCV Alicante, MC Masarochos. Vis didesnę grėsmę kelia Estijos gamintojai – eksportuotojai ASTEL, VAROLA. Lietuvoje – D. Beconio įmonė įsikūrusi Šiauliuose, Achoko Lumber įsikūrusi Kupiškyje. Jie visi yra realūs konkurentai nes jų įmonės veiklos gyvavimo ciklas yra įvedimo sstadijoje.

Mikroaplinkai įtaką daro makroaplinka. Dažniausiai skiriami ir nagrinėjami tokie mikroaplinkos komponentai:

1) gamtos aplinka;

2) politinė – teisinė aplinka;

3) ekonominė aplinka;

4) konkurencinė aplinka;

5) technologinė aplinka;

6) socialinė – kultūrinė aplinka.

Šie makroaplinkos komponentai sąlygoja vadinamuosius nekontroliuojamus veiksnius, kurie turi įtaką įmonės veiklai, tačiau jų įmonė ir jos marketingo tarnyba negali valdyti.

RINKOS SEGMENTAVIMAS

Šiuolaikinėje rinkodaroje vienas svarbiausių dalykų yra vartotojas ir jo poreikiai. Norint poreikius sužinoti, reikia pažinti vartotoją, suprasti jo elgesio motyvus.

Rinkos segmentas – tai rinkos dalis, išskirta pagal išskirtinį požymį, kurioje tikimasi vienodos ar panašios ppirkėjų reakcijos į priimamus sprendimus ir veiksmus, įeinančius į marketingo kompleksą.

Rinkos skaidymas į dalis rinkodaroje vadinamas rinkos segmentavimu.

Rinkos segmentavimas – tai rinkos skaidymas į dalis, kuriose vienodai ar panašiai reaguojama į rinkodaros veiksnius.

Atlikti rinkos segmentavimą – tai išspręsti vartotojų ttipologijos, arba klasifikavimo pagal daugelį požymių užduotį. Nustačius ir išanalizavus segmentus, įmonė gali spręsti, kuriuos iš jų ji aptarnaus. Segmentavimas leidžia pritaikyti prekes vartotojų poreikiams.

Segmentuojant rinką nustatomi vartotojų norai, jų pasirinkimo motyvai, veiksniai skatinantys vartotojų pasirinkimą ir sprendžiama problema kokiai vartotojų grupei, kokią produkciją gaminti. Vartotojai skirstomi pagal daugelį segmentavimo požymių, kurie leidžia nustatyti tikslinius vartojimo prekių rinkos segmentus.

Rikos segmentavimas yra efektyvus, kai tenkinamos šios sąlygos:

1. Rinkos segmentai lengvai identifikuojami.

2. Segmente galima nustatyti vartotojų charakteristikas.

3. Segmentas yra pakankamai didelis ir pelningas, kad pateisintų jo poreikių tenkinimą.

4. Segmentas lengvai pasiekiamas rėmimo ir prekių paskirstymo veiksmais.

Labai retai firma ar įmonė su savo gaminiu ar paslauga pretenduoja į visą rinką. Pirkėjai nėra vienalytė masė, jie skiriasi savo poreikiais, profesijomis, disponuojamomis piniginėmis pajamomis, įpročiais. Dažniausiai įmonė mėgina aatsirinkti rinkos dalį, kurioje tikisi geriausiai ir greičiausiai pasiekti savo tikslus. Taip išskiriama rinkos dalis vadinama rinkos taikiniu arba tiksline rinka.

Rinkos taikinys – tai ta rinkos dalis, į kurią verslo organizacijos nukreipia savo pastangas. Tam būtina rinką skaidyti į dalis pagal tam tikrus vartotojų bruožus.

Rinkos segmentavimas būtinas, nes realiai įmonė negali orientuotis į atsitikrinai pasirinktus savo prekės vartotojus, nei į vidutinį vartotoją kurio gyvenime nėra. Todėl įmonei būtina analizuoti vartotojų skirtingumą ir po to juos grupuoti taip, kad grupės turėtų bbūdingų vartojimo, socialinio elgesio ypatybių, ekonominių charakteristikų ir kitų požymių, padedančių pažinti esamus ir potencialius vartotojus.

2.1. Rinkos segmentavimo principai

Dažniausiai vartotojų rinka segmentuojama pagal keturis požymius, kurie yra pateikiami lentelėje:

Geografiniai požymiaiGeografine vietovė.Miestas, priemiestis, kaimas.Teritorijos dydis.Gyventojų tankumas teritorijoje.Klimatas.Reljefas. Demografiniai požymiaiAmžius.Lytis.Rasė.Pajamų lygis.Išsilavinimas.Užsiėmimo pobūdis.Šeimos dydis.Religija.Socialinė klasė.

Psichologiniai požymiaiAsmeninės savybės.Motyvai.Gyvenimo būdas (stilius). Vartotojų elgsenos požymiaiNaudojimo dažnumas ir kiekiai.Prekės vartojimo paskirtis.Laukiama nauda.Lojalumas (firmai, prekei.).Jautrumas kainos pokyčiams.

Geografinis segmentavimas. Vartotojai į grupes skirstomi pagal tam tikrą geografinį požymį. Galima išskirti miesto gyventojų ir kaimo gyventojų segmentą.

Šių grupių vartotojų poreikiai kai kurioms prekėms yra skirtingi. Pavyzdžiui, kaimo gyventojai daugiau pirks tokių gaminius, kurie labiau tinka žemės ūkyje.

Taip pat rinką galima suskirstyti ir pagal administracines teorijas. Pavyzdžiui, vieno administracinio rajono gyventojai gali kalbėti kita kalba, skaityti kitokius laikraščius ir pan.

Rajono vystymosi dinamika gali būti charakterizuojama stabilumu, kritimu ar augimu. Įmonės rajone greičiau susiduria su „neįsisavinta“ rinka besivystančiame rajone ir su perpildyta rinka stabiliame rajone.

Dar vienas geografinis požymis, pagal kurį galima segmentuoti rinką – tai vietovės geografinės ypatybės. Nevienodi vartotojų, gyvenančių arti ar toli nuo jūros, kalnuose ar lygumose ir pan.

UAB ,,Sodo namas” vartotojai Lietuvoje yra fiziniai asmenys, tiek gyvenantys kaime, tiek mieste. Kaimo gyventojai daugiausia perka namelius tinkamus ūkinams pastatams, gyvenamus mamus. Miesto gyventojai perka garažus, įrankių sandėlius ir t.t.

Demografinis segmentavimas. Dažnai rrinka yra segmentuojama pagal žmonių amžių, lytį, užsiėmimus, išsilavinimą, šeimos dydį, šeimos gyvenimo ciklo etapą, šeimos gaunamas pajamas, religiją, rasę, tautybę.

Pagal amžių vartotojus galima suskirstyti į keletą grupių:

Vaikai;

Paaugliai;

Suaugusieji;

Pensinio amžiaus žmonės.

Skirtingo amžiaus žmonės perka ir vartoja skirtingas prekes. Pavyzdžiui, drabužių, skirtų jaunimui, nepirks ir nenešios vyresnio amžiaus žmonės. Įmonė turi nuspręsti, kokio amžiaus vartotojų grupė jai patraukliausia ir priimtiniausia, ir į tai nukreipti marketingo veiksmus.

Dauguma įmonių rinką skirsto pagal žmogaus lytį. Tai ypač budinga įmonėms gaminančioms kosmetiką ir tekstilės prekes. Reikia pažymėti ir tai, kad daugumą asmeninio vartojimo prekių perka moterys. Jos perka prekes ne tik sau, bet ir kitiems šeimos nariams, taip pat ir tas prekes, kurios bendrai naudojamos šeimoje.

Vartotojo išsilavinimo lygiu ir užimamomis pareigomis taip pat galima remtis išskiriant rinkos segmentus. Išsilavinę ir aukštas pareigas užimantys žmonės pirk brangesnes prekes.

Vartotojai į grupes gali būti skirstomi ir pagal pajamas. Geriausiai rinką segmentuoti pagal šeimos mėnesines ar metines pajamas, o dar tiksliau – pagal pajamas, tenkančias vienam šeimos nariui. Nuo šeimos pajamų lygio priklauso vartojimo struktūra.

Požymis gali būti šeimos padėtis bei šeimos dydis. Kai kurios įmonės orientuoja prekių gamybą ir pardavimą viengungiams arba sutuoktiniams. Segmentavimas pagal šeimos dydį lemia perkamų prekių asortimentą.

Rinkos segmentavimo pagrindas gali bbūti tautybė ar rasė.

Šiuo atveju įmonės gaminamos produkcijos vartotojai dauguma yra vyrai, suaugę asmenys, gaunantys didesnes pajamas. Tai ne tik Lietuvos piliečiai, kadangi 85% produkcijos keliauja į Vokietiją, Ispaniją ir kitas ES šalis.

Psichologinis segmentavimas. Psichologinis rinkos segmentavimas remiasi vartotojų suskirstymu į grupes pagal psichologinius požymius. Čia labai svarbios asmeninės žmonių savybės, išankstinės nuostatos, gyvenimo būdas. Prie psichologinių požymių priskiriami šie požymiai:

a) Nuostata (nuomonė) tam tikrų prekių ar prekės grupių atžvilgiu;

b) Svarbiausi asmenybės požymiai (charakterio savybės, komunikabilumas, savarankiškumas, konservatyvumas ir pan.);

c) Elgesio požymiai (gyvenimo, pirkimo įpročiai).

Pavyzdžiui, įmonės, skirstydamos vartotojus pagal jų asmenybės bruožus, gali siūlyti prekes tik konservatyviems arba tik savarankiškiems, arba tik agresyviems klientams. Asmeninio vartojimo prekes gaminančios įmonės dažnai vartotojus į grupes skirsto pagal jų elgseną, kadangi vartotojo gyvenimo stilius lemia, kokias prekes jis perka ir vartoja.

Segmentavimas pagal vartotojo elgseną. Rinką galima padalyti į segmentus, atsižvelgiant į motyvus, skatinančius vartotoją pirkti. Spręsdamas, ar pirkti, ar ne pirkti, kiekvienas vartotojas motyvuoja savaip.

Segmentavimas pagal gyvenimo būdą. Tai bruožų visuma, rodanti žmonių elgesį šeimoje, buityje, kitoje veikloje ir lemianti domėjimąsi prekėmis. Pagal gyvenimo būdą vartotojus galima skirstyti į grupes:

Ų Prisilaikantys tradicijų.

Ų Estetai.

Ų Besimėgaujantys gyvenimu.

Segmentavimas pagal asmenybės tipą. Asmenybės tipas tai pat sąlygoja pirkimą. Pagal asmenybės tipą vartotojus galima skirstyti į:

Ų Cholerikus.

Ų Sangvinikus.

Ų Flegmatikus.

Ų Melancholikus.

Įmonės gali atlikti segmentavimą pagal prekės

vartojimo intensyvumą. Vartotojai, kurie perka daug tos pačios rūšies prekių, sudaro didįjį rinkos segmentą. Šis segmentas yra labai svarbus, kuo daugiau vartotojų pasirenka vieną konkretų gaminį, tuo didesnis rinkos segmentas ir įmonė turi daugiau vartotojų bei pasiekia didesnį pelną.

Segmentavimas pagal pirkėjų elgseną. Segmentavimas pagal pirkėjų elgesį – labai svarbus segmentavimo žinių šaltinis.

Segmentavimas pagal vartotojų prisirišimą prie prekės. Pastebėta, kad vartotojai dažnai prisiriša prie vienos parduotuvės, pamėgsta vieno ar kito prekinio ženklo prekę. Atlikus šį segmentavimą galima išskirti lojalius pirkėjus, kurie nnuolat perka tos įmonės prekes arba lankosi toje pačioje parduotuvėje.

Rinkos segmentavimą sąlygojančios prielaidos, segmentavimo tikslai ir privalumai

Kiekviena rinka nėra vienalytė, ją sudaro konkretūs segmentai, atspindintys skirtingų kategorijų vartotojų specifinę paklausą, ir tai sąlygoja rinkos daugialypį pobūdį;

Egzistuoja galimybė išskirti tuos esmingiausius paklausos ypatumus, kurie gali būti priimti prekių bei jų pardavimo metodų diferencijavimo pagrindu.

Dažniausiai taikomi segmentavimo kriterijai:

Prekės vartojimo lygis.

Prekės vartojimo motyvai.

Prisitaikymo prie prekės greitis.

Rinkos segmentavimui keliami reikalavimai:

Segmentas privalo atsipirkti. Pelno padidėjimas turi padengti segmentavimo išlaidas. Taikiniu ppasirinktas segmentas turi būti pakankamai didelis.

Segmentuoti rinką galima tik taip, kad būtų nesunku surinkti informaciją apie segmentus. Jei informacija bus neprieinama ar sunkiai prieinama, rinkimo išlaidos gali būti didelės.

Segmentai turi būti aiškiai apibrėžti ir nesusieti su kitais, nes ggali neduoti gero rezultato.

Išskirtas rinkos segmentas turi būti pakankamai patogus marketingo veiksmų atžvilgiu, pasiekiamas turimomis reklamos ir pardavimo priemonėmis.

Rinkos segmentavimo tikslai:

Išspręsti vartotoju tipologijos arba klasifikavimo pagal daugeli požymių uždavinį.

Nustatyti segmentus, kuriuos įmone aptarnaus.

Pritaikyti prekes prie vartotoju preferencijų, kas savo ruožtu prisideda prie konkrečiu prekių konkurentabilumo ir pardavimo masto padidinimo rinkoje.

Rinkos segmentavimo privalumai:

Didėja užimamos rinkos dydis, nes sukuriama visa produkto prekinė linija, kuri tenkina skirtingus vartotoju poreikius.

Didėja įmonės veiklos pelningumas, nes kuo tiksliau atsiliepiama į įvairių vartotojų poreikius, tuo labiau didėja paklausa.

Eliminavimas tuštumų rinkoje, kurias gali užimti konkurentai.

Apsisaugojimas nuo paklausos pokyčiu rinkoje (paklausai dažnai svyruojant dėl įvairių ekonominių ir kitų sąlygų, rinkos segmentavimas įgalina neprarasti vartotojų, nes jie tik pereina iš vieno rinkos segmento įį kitą).

PAKLAUSOS ĮTAKA PREKĖS KAINOS NUSTATYMUI

Rinkos mechanizmą suprasti padeda pasiūlos ir paklausos modelis. Šio modelio tikslas – nustatyti prekės kainos ir kiekio tarpusavio santykį. Pusiausvyra čia pasiekiama tada, kai nėra prekės kainos ir perkamo ar parduodamo kiekio kitimo tendencijų.

Jei rinkoje yra pusiausvyra, tai prekės kaina tokia, kad prekių kiekis, kurį gamintojas nori parduoti, sutampa su prekės kiekiu, kurį pirkėjai nori pirkti.

Esant pusiausvyrai, pirkėjai, norintys įsigyti prekę rinkos kaina, lengvai įgyvendina savo interesus, pardavėjai, norintys parduoti savo prekę šia kaina, nesunkiai ssuranda šiai prekei pirkėjų.

Skirtingus pirkėjų ir pardavėjų interesus atspindinčios pasiūlos ir paklausos kreivės gali būti panaudotos rinkos pusiausvyrai grafiškai pavaizduoti. Tuo tikslu paklausos ir pasiūlos kreivės brėžiamos vienoje koordinačių sistemoje. Paveiksle pavaizduotas rinkos paklausos ir pasiūlos modelis. Šis modelis dažnai vadinamas Maršalo kryžiumi.

Rinkos pusiausvyros modelis

Matome, kad rinka pasiekia pusiausvyrą paklausos ir pasiūlos kreivių susikirtimo taške (equilibrium). Šis taškas rodo prekės pusiausvyros kainą , kuriai esant bendrosios paklausos kiekis sutampa su bendrosios pasiūlos kiekiu: . Pusiausvyros kaina yra maksimaliai galima pirkėjui ir minimaliai tinkama gamintojui.

Kainai nukrypus nuo pusiausvyros, pradeda veikti rinkos jėgos. Pirkėjas ir gamintojas ieško naują kainą atitinkančių prekės kiekių. Šios jėgos veikimas grąžina rinką į pusiausvyros būseną.

Tarkime, kaina yra mažesnė už pusiausvyros kainą ir lygi . Tuomet paklausos kiekį rodys taškas paklausos kreivėje , o pasiūlos – taškas c pasiūlos kreivėje . Už tokią kainą pirkėjai norėtų pirkti daugiau, negu pardavėjai parduoti, t.y. paklausa viršija pasiūlą: , ir susidaro prekių trūkumas, vadinamas paklausos pertekliumi.

Trūkumo mastą parodo prekių kiekio, kurį pirkėjai norėtų pirkti esant tokiai kainai, ir prekių kiekio, kurį gamintojai norėtų parduoti už tą pačią kainą, skirtumas. Paveiksle atstumas rodo trūkumo dydį. Tokia rinka vadinama gamintojo rinka. Pirkėjai ima tarpusavyje konkuruoti ir siūlyti didesnę kainą. Kaina didėja, pasiūlos kiekis ttaip pat didėja, o paklausos – mažėja. Veikiama rinkos jėgų – vartotojo noro pigiau pirkti didesnį kiekį prekių ir gamintojo siekimo brangiau parduoti didesnį kiekį pagamintų prekių – kaina tampa pusiausvyra.

Jei kaina yra , t.y. didesnė už pusiausvyros kainą, tai pasiūla viršija paklausą: . Susidaro pasiūlos perteklius. Šiuo atveju pirkėjas galės rinktis, o pardavėjai konkuruos tarpusavyje. Tokia rinka vadinama vartotojo rinka. Pardavėjai, pastebėję, kad dalis prekių liks nenupirkta ir didės neparduotų prekių atsargos, ims mažinti jų kainą. Kainos mažėjimas sukelia pasiūlos kiekio mažėjimą, o paklausos – augimą.

Matome, kad paklausos ir pasiūlos kiekiai rinkoje ne visada yra subalansuoti. Pasikeitus situacijai rinkoje, rinkos jėgos ima veikti pusiausvyros link. Dėl to kinta kaina, kas lemia pusiausvyros susidarymą rinkoje. Lentelėje parodyta, kaip keičiasi kaina pagal situaciją rinkoje.

Rinkos pusiausvyra

Rinkos situacija Paklausos kiekio ir pasiūlos kiekio santykis Rinkos kainospasikeitimas

Perteklius Mažėja

Pusiausvyra Pastovi

Trūkumas Didėja

Paklausos ir pasiūlos pokyčių įtaka pusiausvyros kainai ir kiekiui.

Rinkos pusiausvyra yra dinamiška. Pusiausvyros kainą ir pusiausvyros kiekį veikia paklausos ir pasiūlos pokyčiai.

Paveiksle parodyta pradinė pusiausvyros situacija. Įsivaizduokime, kad kitą mėnesį gerokai sumažės pirkėjų pajamos. Tai sukels prekių paklausos sumažėjimą. Tuomet paklausos kreivė pasislinks į kairę, į padėtį . Pusiausvyros kaina turės mažėti, priešingu atveju susidarytų skirtumas tarp sumažėjusios paklausos kiekio ir nepasikeitusios pasiūlos kiekio. Atsiradęs prekių perteklius mmažintų kainą.

Naujoji pusiausvyra bus kreivės taške, kur , t.y. esant kainai .

Naujas pusiausvyros taškas rodo, kad parduodamas prekių kiekis sumažėjo nuo iki . Taigi sumažėjus paklausai mažėja pusiausvyros kaina, pardavėjai į tai reaguoja mažindami pardavimų apimtį (judama pasiūlos kreive žemyn nuo taško iki ). Mažėjant kainai, pirkėjai didina perkamų prekių kiekį (judama paklausos kreive žemyn iki taško ).

Kita vertus, paklausos išaugimas, kai kitos sąlygos yra nekintamos, padidins pusiausvyros kainą ir pasiūlos kiekį.

Sumažėjusios paklausos poveikis rinkos pusiausvyrai

IŠVADOS

1. Įmonės vidinę aplinką sudaro vidiniai kintamieji: įmonės tikslai, jos uždaviniai, technologija, žmonės, įmonės struktūra. Šie kintamieji garantuoja įmonės funkcionavimą ir tikslų įgyvendinimą.

2. Norint pasiekti užsibrėžtą tikslą, reikia atlikti tam tikrus Darbus, susijusius su informacija; susijusius su žaliavomis, medžiagomis, įrankiais, įrenginiais, mašinomis ir pan.; bei darbus, susijusius su žmonėmis.

3. Mikroaplinka – tai veiksniai, kurie tiesiogiai susiję su įmone, jos galimybėmis. Tai vartotojai, tarpininkai, konkurentai ir kontaktinės auditorijos.

4. Dažniausiai vartotojų rinka segmentuojama pagal keturis požymius: geografinis,demografinis,psichologinis ir vartotojų elgsenos.

5. Segmentuojant rinką nustatomi vartotojų norai, jų pasirinkimo motyvai, veiksniai skatinantys vartotojų pasirinkimą ir sprendžiama problema kokiai vartotojų grupei, kokią produkciją gaminti. Vartotojai skirstomi pagal daugelį segmentavimo požymių, kurie leidžia nustatyti tikslinius vartojimo prekių rinkos segmentus.

6. Rinkos segmentavimas būtinas, nes realiai įmonė negali orientuotis į atsitikrinai pasirinktus savo prekės vartotojus,

nei į vidutinį vartotoją kurio gyvenime nėra.

7. Jei rinkoje yra pusiausvyra, tai prekės kaina tokia, kad prekių kiekis, kurį gamintojas nori parduoti, sutampa su prekės kiekiu, kurį pirkėjai nori pirkti.

8. Kainai nukrypus nuo pusiausvyros, pradeda veikti rinkos jėgos. Pirkėjas ir gamintojas ieško naują kainą atitinkančių prekės kiekių. Šios jėgos veikimas grąžina rinką į pusiausvyros būseną.

9. Atsiradęs prekių perteklius mažintų kainą.

LITERATŪRA