Etnines mazumos

Palyginti su kitomis Europos ir pasaulio valstybėmis, Lietuvoje etninės mažumos sudaro nedidelę šalies gyventojų dalį. Visgi praktika rodo, jog etninių mažumų dydis nebūtinai tiesiogiai atspindi šių grupių sukeliamų ar patiriamų problemų svarbą. Štai balandžio 11-ąją dieną Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje buvo kalbama apie tai, jog Lietuvos tautinės mažumos patiria nemažai sunkumų, priešingai nei Vakarų pasaulyje, Lietuvoje yra įprasta žmones rūšiuoti pagal etninį principą. Tad kokios yra pagrindinės Lietuvos tautinių mažumų patiriamos problemos, kokią vietą šios grupės užima šiandienėje Lietuvos visuomenėje iir politikų vizijose? Ar iš tiesų šių problemų neįmanoma sušvelninti?

Lietuvoje gyvenančios etninės mažumos.

Apie tautines mažumas yra 2001 metų surašymo duomenys, pagal juos, tada Lietuvoje gyveno apie 83 proc. lietuvių, o likusieji gyventojai buvo nelietuvių kilmės, tai yra etninės mažumos. Daugiausia Lietuvoje yra lenkų, kurie sudaro beveik 7 proc. šalies gyventojų, ir rusų – jų yra apie 6 proc. Kitos mažumų grupės yra santykinai mažos, pavyzdžiui, baltarusiai sudaro apie 1 proc. gyventojų, romai, arba čigonai, nesudaro nė 1 proc. – jjų yra apie 3000. Žydų taip pat yra nedaug – apie 4000 žmonių.

Musulmonai savo etnine kilme yra nevienalytė grupė. Tradiciniai Lietuvos musulmonai yra totoriai, pagal surašymo duomenis, jų yra apie 3200. Nors tikslių duomenų apie naujai atvykstančius musulmonus Lietuvoje nneturima, tačiau žinoma, kad jų skaičius šalyje šiek tiek didėja, štai ir tarp prieglobsčio teise besinaudojančių pabėgėlio statusą turinčių užsieniečių yra musulmonų. Beje, nors ši grupė santykinai nedidelė, tačiau dėl tarptautinių įvykių, kaip kad rugsėjo 11-oji, sprogdinimai Londone 2005 m. liepą ar karikatūrų skandalas, ji labiau atkreipia žiniasklaidos ir žmonių dėmesį. Beje, nors romų Lietuvoje nedaug, tačiau būtent ši grupė patiria didžiausių sunkumų.

Iš tikrųjų palyginti su kitomis šalimis Lietuvos visuomenė etniniu požiūriu yra gana homogeniška. Žinoma, tokių ateities iššūkių, kaip didėjanti imigracija, neišvengsime ir mes.

Diskriminacija dėl etninės kilmės

Kalbant apie individualius diskriminacijos atvejus, pirmiausia reikia paminėti, kad nuo 2005 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba priima skundus dėl tautinės diskriminacijos, tokie skundai yra trečioje vietoje po skundų dėl diskriminacijos lyties ir aamžiaus pagrindu. Tiesa, skundų yra nedaug – 2005 metais buvo gauta 18, o 2006-aisiais – 20 skundų dėl diskriminacijos etninės kilmės pagrindu. Žinoma, remdamiesi tokiais duomenimis, tik ilgainiui galėsime kalbėti apie diskriminacijos etniniu pagrindu lygį, tačiau vien tai, kad žmonės kreipiasi ir kad jų skundai yra pripažįstami kaip pagrįsti, rodo, jog šios grupės iš tiesų patiria diskriminaciją. Apskritai svarbu, kad žmonės naudojasi skundų teikimo galimybe. Užsienio šalių, kuriose ši praktika seniau taikoma, patirtis rodo, kad skundai parodo tik vadinamąją „ledkalnio vviršūnės“ lygmens informaciją, nes kitų tyrimų duomenys atskleidžia, kad tik maža dalis diskriminacijos atvejų yra skundžiama.

Be kitų specializuotų tyrimų, atliekamos įvairios visuomenės apklausos, kurių metu tiriamas žmonių pakantumas, nuostatos etninių mažumų atžvilgiu. Pagrindinis per apklausas pateikiamas klausimas yra toks: „Ką norėtumėte ir ko nenorėtumėte matyti savo kaimynu?“ Pagal tokių apklausų rezultatus, pačia nemėgstamiausia etnine grupe ir toliau išlieka romai, nors galima pastebėti ir tam tikrų nepakantos sumažėjimų. Turint omenyje tai, kad Lietuvoje romų nėra daug – apie 3000, ir šansas turėti kaimyną romą labai mažas, galima sakyti, jog lietuvių požiūris į romus labai negatyvus. Panašios nuostatos vyrauja ir musulmonų, pabėgėlių atžvilgiu – jų lietuviai taip pat nenorėtų matyti šalia.

Etninių mažumų atskirtis

Apie tai galima kalbėti keletu aspektų. Tyrimų rezultatai rodo, jog yra skirtumų tarp skirtingų etninių grupių, ir etninės mažumos iš tiesų patenka į didesnės socialinės rizikos grupes. Kalbant apie lenkus ir rusus, jau 2002-2003 metais statistikos duomenys, o vėliau tyrimų duomenys parodė, jog šiose grupėse yra didesnis nedarbo lygis, daugiau ilgalaikių bedarbių. Šiuo atveju galime kalbėti apie darbo rinkos reikalavimų ir žmonių turimo išsilavinimo, įgytos kvalifikacijos neatitikimus. Nemaža dalis šių žmonių gyvena iš socialinių pašalpų, neturi galimybių pakeisti kvalifikaciją. Tam tikru atžvilgiu panaši ir Lietuvos žydų situacija: didelė jų dalis yyra pensinio amžiaus žmonės, kurie pajamas gauna tik iš pensijų ar kitos paramos. Visa tai byloja apie tam tikrą rizikos lygį. Tiesa, teigti, jog etninės mažumos iš tiesų patiria socialinę atskirtį, galime turėdami omenyje romus, kurių problemos yra daugialypės, tad ir jų atskirtis – daugialypė. Tad situacija tarp etninių mažumų nevienoda.

Tačiau ir žiūrint į bendrą Lietuvos gyventojų užimtumo struktūrą, galima pastebėti, jog etninių mažumų atstovai užima prastesnes pozicijas. Dėl šios priežasties jų socialinis mobilumas yra mažesnis, jie turi mažiau galimybių tobulinti savo kvalifikaciją. Be to, etninių mažumų atstovai pasiekia santykinai žemesnį išsilavinimą – pavyzdžiui, tiek tarp lenkų visose amžiaus grupėse, tiek tarp rusų jaunesniosios kartos atstovų santykinai mažiau žmonių yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, kas ateityje gali lemti ryškesnius etninių grupių socialinius skirtumus. Beje, etninių mažumų atstovai neretai patys save priskiria socialinės rizikos grupei, mano, jog labiau nei kiti Lietuvos gyventojai turi šansų tapti bedarbiais ir panašiai. Tad tokie yra atskirties ar jos rizikos aspektai.

Valstybės pastangos dėl etninių mažumų padėties

Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas įgyvendina įvairias mažumų integracijos programas, kurios yra daugiau kultūrinio, edukacinio pobūdžio. Kalbant apie nacionalines programas, įdomu yra tai, jog 2004-2006 m. Nacionalinės aprėpties plane tarp socialiai pažeidžiamų grupių dar buvo įtraukti pabėgėliai ir imigrantai, prieglobstį ggavę užsieniečiai bei romai (čigonai), o 2006–2008 metų Nacionaliniame pranešime apie Lietuvos socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties strategijas šių grupių nebėra. Tačiau jei žiūrėsime į šių grupių patiriamas problemas, matysime, jog jos nepasikeitė, pavyzdžiui, dauguma romų, kaip neturėjo darbo, taip neturi ir dabar, priemones, skirtas etninių mažumų grupių situacijai darbo rinkoje ir kt. gerinti daugiausia įgyvendina nevalstybinės organizacijos su Europos Sąjungos parama. Tiesa, pastaruoju metu, trūkstant darbo jėgos, keletui romų pavyko susirasti darbą, pavyzdžiui, viena romė pradėjo dirbti kambarine.

Pasėkmės dėl minėtų socialinių grupių neįtrauko į Nacionalinės aprėpties planą

Iš tiesų, kai nėra numatyta tikslinių priemonių, užkertamas kelias tam tikrų grupių padėties gerėjimui. Pavyzdžiui, daugeliui žinoma, kad romai Kirtimuose, Vilniuje, gyvena iš tikrųjų labai sunkiomis sąlygomis, jie neturi darbo. Štai 2006 m. priimtame Užimtumo rėmimo įstatyme yra numatytos tam tikros grupės, kurių atstovus įdarbinusiems darbdaviams kompensuojama tam tikra mokesčių dalis, ir tokiu būdu skatinamas šių žmonių įdarbinimas. Romai į šią tikslinę grupę nepatenka, tad darbdaviai nėra motyvuoti įdarbinti romus, juolab kad jų apmokymui, adaptacijai darbe reikia skirti ir laiko, ir kitų išteklių. Juk romai paprastai neturi darbinių įgūdžių, jie nėra pratę anksti keltis, kažkur eiti, dirbti, todėl jiems reikia tam tikros priežiūros, idant nebūtų taip, kad jie vieną dieną pasirodo darbe,

o kitą – pramiega. Apskritai šiuos žmones sudėtinga įdarbinti ir dėl to, kad reikia pasiūlyti jų sugebėjimus ir žinias atitinkantį darbą, nes dauguma romų neturi išsilavinimo, nėra baigę vidurinės mokyklos ar įgiję profesijos.

Tiesa, 2000–2004 metams buvo įgyvendinama romų integracijos į Lietuvos visuomenę programa, kuri po 2004-ųjų turėjo būti pratęsta. Šiandien jau 2007–ieji, tačiau nauja romų integracijos programa dar nėra patvirtinta.

Tad, kaip jau sakiau, nors problemos išlieka tokios pat, tačiau trūksta politinės valios ir apsisprendimo ką nors daryti, juolab kad iir „probleminių“ etninių mažumų Lietuvoje nėra daug, situacija palanki, padėti mažumoms nebūtų sunku, čia reikia tik noro ir kompetencijos.

Apskritai Lietuvos socialinei politikai trūksta sistemingų ir veiksmingų mechanizmų. Jei ir yra sudaromos programos, tai jos būna labai „išbarstytos“, nėra vertinamas jų efektyvumas. Štai kad ir ta pati romų programa – kai kas joje galbūt ir buvo sėkminga, tačiau tai liko tinkamai neįvertinta ir kol kas neplėtojama.

Tautinių mažumų integracijos į darbo rinką paramos mechanizmo sukūrimas ir išbandymas

VB projekto tikslinė (-s) grupė ((-s)

Tautinių mažumų bedarbiai

VB projekto tikslas (-ai)

Tobulinti tautinių mažumų integracijos į darbo rinką paramos mechanizmą, stiprinant NVO ir integruojant į politiką bei praktiką pasiteisinusius metodus.

VB projekto uždaviniai:

1. Pakelta tautinių mažumų NVO žmoniškųjų išteklių kompetencija ir dirbančių su jais kvalifikacija;

2. Pasinaudojant užsienio patirtimi VVilniaus mieste ir Šalčininkų rajone sukurtas, išbandytas ir įvertintas tautinių mažumų integracijos į darbo rinką paramos mechanizmas;

3. Patobulintas ir išbandytas tautinių mažumų integracijos į darbo rinką paramos mechanizmas paskleistas Lietuvoje ir pritaikytas Klaipėdos regione.

VB projekto novatoriškumas

Projekto metu Vilniuje, Vilniaus bei Šalčininkų rajonuose bus kuriami Bendradarbiavimo tinklai. Bendradarbiavimo tinklai apjungs valstybines, nevyriausybines, privataus verslo sektoriaus organizacijas, taip pat įvairių vietovių darbo biržas, savivaldybes. Visų pirma bendradarbiavimo tinklai – tai ryšys tarp įvairaus lygmens organizacijų – galimybė keistis informacija, būdas išspręsti savo problemas tuo pačiu teikiant naudą kitam bendradarbiavimo tinklo dalyviui. Antra – tai galimybė pačioms tautinių mažumų nevyriausybinėms organizacijoms padėti savo tautiečiams spręsti įsidarbinimo problemą. Lietuvoje šiuo metu veikia per 250 tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų, daugelis jų yra susibūrusios į asociacijas, ttarybas, sąjungas. Šios susivienijusios organizacijos turi didelį veiklos potencialą ir žmogiškuosius išteklius.

Projekto metu Vilniuje, Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose bus atrinkti bei apmokomi asmenys, kurie padės vykdyti projekto veiklas. Šiuos asmenis išskyrėme į dvi grupes Lyderiai ir Globėjai.

Lyderiai – asmenys, kurie dalyvaus bendradarbiavimo tinklų kūrime. Jiems yra kuriama speciali mokymų programa. Didžiausią skaičių potencialių Lyderių tikimės rasti tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų narių tarpe. Manome, jog pakelta Lyderių kompetencija, įgyti nauji gebėjimai ženkliai sustiprins nevyriausybines tautinių mažumų organizacijas.

Globėjai – asmenys, kurių ppagrindinė pareiga yra padėti tautinių mažumų atstovams įsitvirtinti naujoje darbo vietoje. Jie prižiūrės, skatins bei palaikys bedarbius, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių neranda ar netenka darbo.

Pagrindinės veiklos:

Lyderių, Globėjų ir Suinteresuotų asmenų, dirbančių su tautinėmis mažumomis, rengimas:

mokymo programų rengimas ir mokymas

Darbo vietų tautinių mažumų atstovams rengimas Šalčininkų rajone, Vilniuje

Paramos programos nedirbantiems tautinių mažumų atstovams, jiems integruojantis į darbo rinką įgyvendinimas:

– bedarbių papildomo mokymo programų rengimas;

– bedarbių motyvavimas, orientavimas darbo rinkoje, mokymas, globa.

Tarptautinė veikla

Poveikis politikai ir praktikai

Viešinimo veiklos

Projekto administravimas

Projekto finansavimo užtikrinimas ir kontrolė (avanso garantija, auditas ir pan.)

Tautinių mažumų bedarbių integracijos į darbo rinką paramos mechanizmo įdiegimas Klaipėdos regione.

Planuojami rezultatai:

Parengti 44 Lyderiai, 60 Globėjų, pakelta 60 suinteresuotų institucijų darbuotojų kvalifikacija

Sukurti 5 teminiai Suinteresuotų institucijų bendradarbiavimo tinklai (BT) darbo vietų rengimui ir > 50 BT darbinių susitikimų

Parengtos 5 bedarbių papildomo mokymo programos, pagal kurias apmokyta 180 bedarbių

Pravesti Lietuvių kalbos mokymai 80 tautinių mažumų atstovų

Atliktas 180 bedarbių profesinis orientavimas

Atlikti 2 sociologiniai tyrimai

Atlikta tarptautinė veikla:

– 5 vietinės Darbo grupės sesijos Lietuvoje

– 4 Tarptautinės Darbo grupės sesijos užsienyje

– 3 Darbo su Vokietijos VB sesijos Lietuvoje

– 3 Darbo su Vokietijos VB sesijos Vokietijoje

Pateikti 4 pasiūlymai teisės aktų tobulinimui

Atlikta projekto rezultatų sklaida:

– 30 informacinių pranešimų Internetinėje svetainėje

9 pranešimai visuomenės informavimo priemonėms

– 4 informaciniai seminarai

– 99 straipsniai visuomenės informavimo priemonėms

– 2 lankstinukaI

– 1 leidinys apie projekto rezultatus

– 2 vienos dienos konferencijos

– 6 susitikimai su įstatymų leidėjais ar valstybinių institucijų atstovais

– 3 susitikimai su NVO atstovais

– 5 susitikimai su žiniasklaidos atstovais

– 3 susitikimai su savivaldybių atstovais

Pasiekus projekto rezultatus numatomos pasekmės

Bus sudarytos lygios galimybės tautinių mažumų atstovams įsigyti profesiją ir dalyvauti darbo rinkoje, mažės socialinė izoliacija, bus sukurta palankesnė tautinių mažumų integracijos į darbo rinką teisinė aplinka.

Numatomas poveikis

Didės tautinių mažumų aktyvumas ir užimtumas; stiprės tautinių mažumų NVO;

TVB veiklos:

Kliūčių identifikacija ir mokymai, kaip jas įveikti.

Pagrindinis tikslas: gerai matomų ir sunkiai pastebimų kliūčių bei sunkumų, trukdančių imigrantams bei tautinėms (etninėms) mažumoms integruotis į pirminę darbo rinką, nustatymas ir įvardijimas; bus aptariama, kaip įveikti šias kliūtis kuriant naujus mokymo bei darbuotojų tobulinimo procesus; atliekamas mokymo procesų palyginimas skirtinguose nacionaliniuose/ socialiniuose kontekstuose.

Įvertinimo ir kompetencijos patikrinimo būdai

Pagrindinis tikslas: nagrinėjami imigrantų ir tautinių (etninių) mažumų atstovų profesinio pasirengimo ir tinkamumo darbo rinkai įvertinimo metodai. Taip pat nagrinėjami su tam tikra profesine veikla susiję rizikos faktoriai. Be to, bus nagrinėjami darbdavių ir konsultantų kompetencijos įvertinimo metodai.

Žodynas

Pagrindinis tikslas: imigrantų ir tautinių (etninių) mažumų atstovų, o taip pat darbdavių naudojamų žodžių ir sąvokų, susijusių su profesine integracija, išaiškinimas ir koregavimas

Poveikis politikai ir praktikai

Pagrindinis tikslas: šalia įįprastų informavimo apie vykdomą veiklą būdų (naujų rezultatų skelbimo žiniasklaidoje, konferencijų rengimo, nuoseklios kuriamų struktūrų plėtros), būtina ištirti poveikio politikai ir praktikai per vystymo bendrijas galimybes vietiniu, regioniniu bei tarptautiniu lygiais, vystant ir palaikant nuolatinį dialogą, pritraukiant bendradarbiavimui jame (a) Strateginius partnerius, (b) Vykdomosios valdžios atstovus ir (c) Politikus. Savaime suprantama, šis dialogas turi vykti vietiniu, regioniniu bei tarptautiniu lygiais. Būtina ištirti ir aptarti aukščiau minėtuose procesuose dalyvaujančių nacionalinių vystymo bendrijų sukauptą patirtį.

Vertinimas

Pagrindinis tikslas: tarptautinio bendradarbiavimo įrankių, priemonių bei metodikų sukūrimas ir įvertinimas, o taipogi pritaikymas konkrečiai tarptautinio bendradarbiavimo veiklai, skirtai darbo grupių rėmimui ir nacionalinių vystymo bendrijų įvertinimui.

TVB planuojami rezultatai:

Numatomi (bendri ar vienas kitą papildantys) tarptautinės veiklos produktai ar kitokie rezultatai:

– ataskaita apie geras ir efektyvias priemones, padedančias įveikti diskriminaciją (rasinę, etninę);

– ataskaita apie gerai ir efektyviai taikomus imigrantų/ tautinių (etninių) mažumų atstovų įvertinimo metodus;

– žodynas;

– įvertinamoji ataskaita apie tarptautinį bendradarbiavimą ir apie visus tarptautinėmis pastangomis sukurtus produktus bei sukauptą patirtį;

– ataskaita apie poveikio politikai ir praktikai strategijas; visi šie rezultatai bus patalpinti ir pasiekiami specialiame interneto tinklalapyje.

Kai kurių etninių mažumų atžvilgiu lietuviai laikosi labai neigiamų nuomonių. Paprastai žmonės bijo to, ko nepažįsta – nėra gerai žinoma, kuo kitataučiai užsiima, iš kur atvyksta, iš ko

gyvena, kokie jų papročiai ir taip toliau. Visų pirma labai svarbu suvokti ir analizuoti įvairių socialinių grupių, tarp jų ir etninių, skirtumus – tai padėtų atpažinti realias problemas, su kuriomis šios grupės susiduria. Nes dažniausiai į tokias aktualias etninių mažumų problemas, kaip darbo problemos, būstas, rasistinis smurtas nėra kreipiamas tinkamas dėmesys. Tokiu būdu prarandami ar „švaistomi“ šalia esantys žmogiškieji ištekliai.

Kitas dalykas yra tai, kad Lietuva turi pradėti rimčiau kreipti dėmesį į mūsų šalin atvykstančius žmones – pabėgėlius, darbo imigrantus. JJuk tai patyrė ir kitos šalys, kurios turėjo iliuziją, kad atvykusieji padirbės ir išvyks. Tačiau taip neįvyko – tie žmonės atsivežė savo šeimas ir įsikūrė visam laikui. Tad jeigu lietuviai dėl ekonominės naudos į savo šalį vešis darbuotojus, niekam nesirūpinant jų įsiliejimu į vietos gyvenimą, tai irgi sukels didelių problemų, kurias šiandien patiria kitos valstybės. Reikia žiūrėti, kokiam laikui darbdaviai įsipareigoja įdarbinti šiuos žmones, kokios socialinės garantijos jiems suteikiamos, kokios jų įsidarbinimo naujoje vietoje galimybės, praradus senąjį darbą ir panašiai. TTad etninėms mažumoms reikėtų skirti daugiau dėmesio, formuluoti sistemingą politiką, taikyti veiksmingas programas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, tiek kuriant, tiek įgyvendinant įvairias socialinės politikos programas ar priemones, turėtų būti konsultuojamasi ir bendradarbiaujama su tikslinių grupių, šiuo atveju eetninių mažumų, nariais, jų organizacijomis.

www.bernardinai.lt

http://www.equal.lt/lt/pages/view/?id=58

http://209.85.135.104/search?q=cache:Eg3OZvcDrgsJ:www.esparama.lt/lt/bpd/zemelapis/sekmingi_projektai/%3Fid%3D7530+Tautini%C5%B3+ma%C5%BEum%C5%B3+integracijos&hl=lt&ct=clnk&cd=7&gl=lt

http://www.lrv.lt/14_vyr_dok/min-planai/2008_strat_plan_istaigos/Mazumu.pdf