jaunumo lytinis auklejimas

ĮVADAS

Temos pavadinimas. Jaunimo lytinis auklėjimas.

Temos aktualumas. Dar prieš 15 – 20 metų buvo ginčijamasi, ar reikia vaikams aiškinti lytinius klausimus. Dauguma gydytojų, pedagogų bei psichologų sutiko, kad tokius klausimus būtina aiškinti, ir dabar jie kaip neatskiriama sudėtinė dalis įtraukiama į lytinio auklėjimo ir apskritai jaunimo auklėjimo programą.

Labai svarbu išaiškinti lytinio gyvenimo klausimus vaikams, kad jie galėtų išvengti daugelio asmenybės vystymosi sutrikimų. Atitinkamos žinios apie lytinį gyvenimą yra galingas ginklas, padedantis nugalėti prietarus ir klaidas, neleidžiantis suvulgarinti lytinių klausimų. Neišaiškinus vaikystėje llytinius klausimus, vėliau žmogui gali įvykti asmeninė tragedija.

Tyrimo tikslas. Ištirti ar paaugliai turi pakankamai informacijos apie lytinį gyvenimą, išsiaiškinti jų požiūrį į seksą.

Tyrimo objektas. 10 –11 klasių moksleiviai.

Tyrimo dalykas. Paauglių nuostatos ir nuomonės lytinio švietimo klausimais.

Tyrimo metodas. Anketavimas.

Atrankos metodas. Atsitiktinis.

Pagrindinės sąvokos:

Lytinis auklėjimas – tai pedagoginis veiklos procesas, siekiantis jaunoje kartoje ugdyti dorovines asmenines savybes ir ypatybes, bruožus bei nuostatas, lemiančias teigiamą vienos lyties požiūrį į kitą.

Tyrimo vieta ir laikas. “Smeltės” vidurinė mokykla. 2002 lapkritis.

Hipotezės.

1. Paaugliai apie lytinį ggyvenimą labiau linkę kalbėti su draugais, o ne su tėvais.

2. Apie lytinį gyvenimą paaugliams turi aiškinti tėvai.

3. Lytiniuose santykiuose abu partneriai turi būti atsakingi už kontracepciją.

4. Daugelis paauglių pritaria ikisantuokiniams lytiniams santykiams.

5. Paaugliai pakankamai gerai informuoti apie kontraceptines priemones.

6. Daugiausiai informacijos apie seksą jaunimas gauna iiš draugų ir žiniasklaidos.

JAUNIMO LYTINIS AUKLĖJIMAS

Dažnai jaunimas, kuris tampa seksualiai aktyvus, neturi tikslios informacijos apie lytinį gyvenimą. Šios informacijos stygius ir supratimo apie kontracepciją neturėjimas didina neplanuotų nėštumų galimybę bei riziką užsikrėsti lytiniu būdu plintančiomis ligomis. Šia anketa mes siekiame ištirti ar paaugliai turi pakankamai informacijos apie lytinį gyvenimą.

Tyrimą organizuoja Klaipėdos Universitetas. Užtikriname Jūsų atsakymų anonimiškumą. Jei prie klausimo nenurodyta kitaip, prašome kiekvienam klausimui pažymėti po vieną atsakymą. Dėkojame už atsakymus ir sugaištą laiką.

ANKETA

1. Kas turi aiškinti vaikams apie lytinį gyvenimą? (galimi keli atsakymų variantai)

1. tėvai; 74%

2. pedagogai; 46%

3. gydytojai; 36%

4. draugai; 12%

5. kita.televizija 4%

2. Su kuo kalbatės apie seksą? (galimi keli atsakymų variantai)

1. tėvais; 8%

2. draugais; 96%

3. broliais, seserimis; 16%

4. kita.nekalbu 2%

3. Kokios rūšies dalykus apie savo lytinį gyvenimą sakote tėvams?

1. aš kalbu tik bendrai apie seksą, o nne apie save; 16%

2. aš jiems nieko nesakau apie savo lytinį gyvenimą; 56%

3. aš sakau tik tai, kam jie pritartų; 18%

4. aš sakau beveik viską 10%

4. Kaip jaučiatės kalbėdami apie seksą su šiais žmonėmis? (kiekvienam atsakymui apibraukti po skaičių)

Laisvai Varžausi

Tėvai 1– 8% 2- 10% 3- 30% 4- 14% 5- 38%

Pedagogai 1- 8% 2- 16% 3- 32% 4- 24% 5- 20%

Gydytojai 1- 18% 2- 18% 3- 22% 4- 18% 5- 24%

Draugai 1- 80% 2- 8% 3- 6% 4- 4% 5- 2%

Broliai, seserys 1- 40% 2- 18% 3- 18% 4- 12% 5- 12%

5. Kaip dažnai kalbatės apie seksą su suaugusiais?

1. nekalbu; 22%

2. teko kartą kalbėtis; 8%

3. kartais; 60%

4. diskutuojame ddažnai 10%

6. Kelių metų būdami pradėjote domėtis seksu? (įrašyti)

10 – 10%

11 – 12%

12 – 16%

13 – 28%

14 – 10%

15 – 6%

16 – 10%

neatsimena – 8%

7. Koks Jūsų manymu tinkamiausias amžius pradėti lytinius santykius? (įrašyti)

13 – 6%

14 – 2%

16 – 12%

17 – 10%

18 – 48%

19 – 4%

20 – 16%

25 – 2%

8. Kokia Jūsų nuomonė apie ankstyvus lytinius santykius (iki 16 metų)?

1. tam pritariu; 8%

2. kiekvieno asmeninis reikalas; 60%

3. tam nepritariu 32%

9. Ką galvojate apie ikisantuokinius lytinius santykius? (kiekvienam atsakymui apibraukti po skaičių)

Pritariu Nepritariu

Manau, kad tame nieko blogo nėra 1- 58% 2- 12% 3- 22% 4- 0% 5- 8%

Pirmoji vestuvių naktis turi būti ypatinga, o ne tiesiog “kita naktis” 1- 46% 2- 8% 3- 20% 4- 10% 5- 16%

Šeimą sukurti turi du žmonės su didele seksualine patirtimi 1- 12% 2- 8% 3- 36% 4- 12% 5- 32%

10. Koks Jūsų manymu tinkamiausias amžius santuokai? (įrašyti)

20 – 2%

23 – 6%

24 – 10%

25 – 52%

26 – 10%

27 – 10%

28 – 10%

11. Kokias kontraceptines priemones žinote? (išvardinkite kuo daugiau)

1. tabletės 54%

2. prezervatyvai 72%

3. spiralės 38%

4. kremas 22%

5. žvakutės 30%

6. moteriški prezervatyvai 2%

7. nežino 18%

12. Kas lytiniuose santykiuose turėtų būti atsakingas už kontracepciją?

1. jis; 6%

2. ji; 8%

3. abu; 86%

4. nė vienas 0%

13. Dėl kokių priežasčių, Jūsų manymu, jaunos panelės darosi abortą? (kiekvienam atsakymui apibraukti po skaičių)

Pritariu Nepritariu

Dėl pinigų stygiaus neturi galimybės išlaikyti vaiko 1- 46% 2- 16% 3- 22% 4- 8% 5- 8%

Bijo tėvų ir visuomenės pasmerkimo 1- 48% 2- 18% 3- 12% 4- 8% 5- 14%

Nenori mmesti mokslų 1- 48% 2- 14% 3- 20% 4- 10% 5- 8%

Dėl partnerio nenoro prisiimti atsakomybę 1- 24% 2- 22% 3- 30% 4- 12% 5- 12%

Pastojo nuo prievartautojo 1- 58% 2- 12% 3- 18% 4- 6% 5- 6%

Abortus reikia uždrausti 1- 18% 2- 8% 3- 24% 4- 14% 5- 36%

14. Ką galvojate apie lytiniu keliu plintančias ligas ir AIDS?

1. apsikrečia tie, kurie turi nesaugų seksą; 48%

2. apsikrečia tie, kurie bendrai naudojasi skustuvais, adatomis ir t. t.; 32%

3. apsikrečia tie, kurie turi atsitiktinį seksą; 36%

4. man tai neaktualu 14%

15. Iš kokių šaltinių Jūs gaunate daugiausiai informacijos apie seksą? (kiekvienam atsakymui apibraukti po skaičių)

Daug Mažai

Draugai 1 – 48% 2 – 26% 3 – 12% 4 – 10% 5 – 4%

Tėvai 1 – 6% 2 – 8% 3 – 32% 4 – 22% 5 – 32%

Pedagogai 1 – 8% 2 – 12% 3 – 26% 4 – 34% 5 – 20%

Gydytojai 1 – 16% 2 – 16% 3 – 20% 4 – 22% 5 – 26%

Žiniasklaida 1 – 38% 2 – 32% 3 – 22% 4 – 6% 5 – 2%

TV 1 – 48% 2 – 34% 3 – 10% 4 – 8% 5 – 0%

Internetas 1 – 46% 2 – 16% 3 – 8% 4 – 8% 5 – 22%

16. Ar žinote organizacijas, kurios užsiima jaunimo lytiniu auklėjimu?

1. Taip (išvardinkite kuo daugiau): mokykla 2%

šeimos planavimo centras 2%

jaunimo centras 2%

2. Ne 94%

17. Kaip manote, ar tokios organizacijos reikalingos?

1. Taip 84%

2. Ne 16%

18. Jūsų amžius (įrašyti):

16 – 48%

17 – 48%

18 – 4%

19. Jūsų lytis:

1. Vyras 50%

2. Moteris 50%

ANKETŲ ANALIZĖ

Tyrimo respondentais bbuvo “Smeltės” vidurinės mokyklos 10 – 11 klasių moksleiviai. Iš viso apklausoje dalyvavo 16 – 18 metų amžiaus 50 moksleivių (25 vaikinai ir 25 merginos). Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių pateiktas pirmame paveiksle.

1 pav.

Pirmuosius klausimus apie lytį pradeda kelti 3 – 4 metų vaikai, jie būna adresuoti tėvams, kurie su vaiku artimiausiai bendrauja ir yra pelnę jo pasitikėjimą. Vėliau, vaikui sulaukus ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus, lytinius klausimus aiškina pedagogai, gydytojai bei kiti asmenys, su kuriais vaikas susiduria. Bet kuris iš aplinkinių suaugusių žmonių, vaiko paklaustas, turi pateikti jam atitinkamos informacijos.

2 pav.

Iš antro paveikslo matyti, kad į respondentams pateiktą klausimą kas turi aiškinti vaikams apie lytinį gyvenimą beveik 80% moksleivių atsakė, kad tai turi daryti tėvai, 46% – pedagogai, 36% – gydytojai, 12% – draugai ir tik 4% mano, kad televizija.

Nors ir daugelis mano, kad apie lytinį gyvenimą turi aiškinti tėvai, tačiau tyrimas parodė, kad didelė dalis apklaustųjų apie seksą su tėvais kalbasi labai mažai (tik 8%), o dažniausiai apie tai diskutuoja su draugais (net 96%). Tai iliustruoja 3 paveikslas.

3 pav.

Iš ketvirto paveikslo duomenų matome, kad paaugliai nėra linkę kalbėti apie savo lytinį gyvenimą su tėvais. 60% merginų ir 52% vaikinų šia tema su tėvais

visiškai nebendrauja, 28% vaikinų ir 4% merginų kalba tik bendrai apie seksą, o ne apie save. 16% vaikinų ir 20% merginų sako tik tai, kam tėvai pritartų ir tik 4% vaikinų ir 16% merginų sako apie savo lytinį gyvenimą beveik viską.

4 pav.

5 – to paveikslo duomenys rodo kodėl paaugliai nėra linkę kalbėti apie seksą su tėvais, nes net 52% varžosi tai daryti. Laisvai kalbėti šia tema jie gali su savo draugais (80%) ir broliais ar seserimis (40%).

5 ppav.

Į klausimą kaip dažnai kalbatės apie seksą su suaugusiais 60% respondentų atsakė, kad kalbasi tik kartais, 22% – nekalba visai, 8% – teko kartą kalbėtis ir 10% – diskutuoja dažnai. Duomenys pateikti 6 – ame paveiksle.

6 pav.

Mūsų apklausti respondentai domėtis seksu pradėjo skirtingo amžiau (10 – 16metų). Procentai kiekvienai amžiaus grupei pasiskirstę daugmaž vienodai. Dauguma moksleivių (28%) pradėjo domėtis seksu būdami 13 metų, o 8% apklaustųjų to neatsimena. Tai pavaizduota 7 – ame paveiksle.

7 pav.

Vaikinų ir mmerginų nuomonės apie tinkamiausią amžių pradėti lytinius santykius išsiskiria. Vaikinai nurodo daug ankstesnį tinkamą amžių pradėti lytinius santykius nei merginos. Net 12% mano, kad tam tinkamas amžius yra 13 metų ir 4% – 14 metų.

8 pav.

Merginos tinkamiausią amžių ppradėti lytinius santykius nurodo 19 metų (60%), o vaikinai – 18 metų (36%).

Vyrauja įvairios nuomonės apie ankstyvus lytinius santykius (iki 16 metų), todėl mums buvo įdomu sužinoti, ką apie tai mano paaugliai.

9 pav.

Dauguma moksleivių mano, kad ankstyvi lytiniai santykiai yra kiekvieno asmeninis reikalas. Nė viena mergina nepasisakė už ankstyvus lytinius santykius, kai tuo tarpu net 16% vaikinų tam pritaria. Seksui iki 16 metų nepritaria 48% merginų ir tik 16% vaikinų.

Didžioji dalis respondentų (58%) galvoja, kad ikisantuokiniai lytiniai santykiai nėra blogai. Tačiau vis tik 46% moksleivių norėtų, kad vestuvių naktis būtų ypatinga, o ne tiesiog “kita naktis”. 12% paauglių mano, kad šeimą turi sukurti du žmonės su didele seksualine patirtimi.

1 lentelė

Pritariu Nepritariu

Manau, kad tame nieko blogo nnėra 1- 58% 2- 12% 3- 22% 4- 0% 5- 8%

Pirmoji vestuvių naktis turi būti ypatinga, o ne tiesiog “kita naktis” 1- 46% 2- 8% 3- 20% 4- 10% 5- 16%

Šeimą sukurti turi du žmonės su didele seksualine patirtimi 1- 12% 2- 8% 3- 36% 4- 12% 5- 32%

Atlikus tyrimą išsiaiškinome, kad jaunimas neskuba anksti sukurti šeimos. Daugiau kaip puse apklaustųjų (52%) mano, kad tinkamiausias amžius santuokai yra 25 metai,o tik 2% moksleivių, kaip labiausiai tinkamą amžių santuokai, nurodė 20 metų. Likusi dalis respondentų išreikšdami savo nuomonę pasiskirstė tolygiai, nurodydami amžių nuo 23 iki 28 mmetų. Tai rodo, kad šeimą turi sukurti tam pasiruošę ir subrendę du žmonės. Surinkti duomenys pateikti 10-ame paveiksle.

10 pav.

Informacijos ir supratimo apie kontracepciją neturėjimas padidina lytiniu būdu plintančių ligų ir neplanuoto nėštumo riziką tarp paauglių. Surinkti duomenys (11 paveikslas) atlikus tyrimą parodė, kad merginos žino daugiau apie kontraceptines priemones negu vaikinai. Tačiau net 24% merginų ir 20% vaikinų visiškai neturi informacijos apie apsisaugojimo priemones.

11 pav.

Į klausimą kas turi būti atsakingas už kontracepciją 92% vaikinų ir 80% merginų atsakė, kad atsakomybę turi prisiimti abu. 4% vaikinų ir 12% merginų mano, kad už kontracepciją turi būti atsakinga ji, o 4% vaikinų ir 8% merginų – kad jis. Duomenys pavaizduoti 12-ame paveiksle.

12 pav.

Abortas dažnai atrodo kaip “lengviausias” sprendimas, tačiau toks problemos sprendimo būdas gali turėti didelių pasekmių tolimesniam paauglių gyvenimui. Savo anketoje prašėme nurodyti dėl kokių priežasčių jaunos panelės darosi abortus.

Iš 13-ame paveiksle pateiktų duomenų matyti, kad 62% paauglių mano, kad panelės darosi abortus, nes neturi pinigų vaikui išlaikyti, 66% – bijo tėvų ir visuomenės pasmerkimo, 66% – nenori mesti mokslų, 46% – todėl, kad partneris neprisiima atsakomybės, 70% – nes pastojo nuo prievartautojo, tačiau tik 26% moksleivių pritaria abortų draudimui.

Tyrimas parodė, kad vvisos šios priežastys, dėl kurių jaunos panelės darosi abortus, yra vienodai svarbios.

13 pav.

Paauglio ir visų jo lytinių partnerių gyvenimas priklauso nuo to, kiek jie turi tikslios informacijos apie lytiškai plintančias ligas ir AIDS. Paauglys negali galvoti apie sekso malonumus negalvodamas apie riziką. Kol jis nesupras, ką reiškia seksualinė atsakomybė, kol jis nesuvoks, kad visiškai saugus seksas yra neįmanomas, jis nepasiruošęs turėti jokių lytinių santykių su partneriu.

Anketoje uždavėme klausimą ką moksleiviai galvoja apie lytiniu keliu plintančias ligas ir AIDS. Jų atsakymai pateikti 14-ame paveiksle.

14 pav.

*LPL – lytiškai plintančios ligos.

Beveik pusė apklaustų paauglių (48%) mano, kad LPL ir AIDS užsikrečiama nesaugaus sekso metu, 36% – mano, kad užsikrečia tie kurie turi atsitiktinį seksą, 32% – mano, kad užsikrečiama per bendrai naudojamus skustuvus ir adatas. Tačiau net 14% paauglių galvoja, kad ši problema jiems visiškai neaktuali.

Paaugliams daugiausiai informacijos apie seksą turėtu suteikti tėvai, tačiau mūsų atliktas tyrimas parodė, kad juos labiausiai informuoja televizija, draugai ir žiniasklaida. Mažiausiai informacijos jaunimas gauna iš tėvų ir pedagogų. Tai iliustruoja 15 paveikslas.

15 pav.

Nors paaugliai gauna daug informacijos apie seksą iš aplinkos (draugai, TV, internetas), tačiau net 84% jų mano, kad reikalingos specialios organizacijos, kurios užsiima jaunimo lytiniu auklėjimu. Apie ttokių organizacijų egzistavimą nežino dauguma mūsų apklaustų respondentų (94%), o likę 6% moksleivių kaip tokias organizacijas įvardino mokyklą, šeimos planavimo centrą ir jaunimo centrą. Tai rodo, kad jaunimo lytiniu auklėjimu užsiimančios organizacijos teikia mažai informacijos apie save.

IŠVADOS

1 – a hipotezė. Paaugliai apie lytinį gyvenimą labiau linkę kalbėti su draugais, o ne su tėvais.

Atlikus tyrimą ši hipotezė pasitvirtino, nes net 96% apklaustųjų apie seksą kalbasi su draugais, kalbėdami su jais jie jaučiasi laisvai. Tėvams apie savo lytinį gyvenimą pasakoja tik labai maža dalis paauglių, tačiau kalbėdami su jais nesijaučia laisvai. Tikriausiai dėl to kalti ir patys tėvai, kurie bijo, kad mokydami savo vaikus apie lytiškumo sudėtingumą, gali kaip nors paskatinti lytinį susidomėjimą ar lytinį aktyvumą. Taip pat daugelis tėvų jaučiasi nejaukiai aptardami su paaugliais įvairius seksualumo aspektus. Paaugliai tai jausdami, nenori diskutuoti apie seksą atvirai, nors ir laukia informacijos iš tėvų.

2 – a hipotezė. Apie lytinį gyvenimą paaugliams turi aiškinti tėvai.

Vaikas užauga šeimoje, todėl jis turi gauti objektyvią informaciją taktiškai ir subtiliai iš juos globojančių žmonių – tėvų. Ši iškelta hipotezė pasitvirtino, kadangi taip mano ir mūsų apklausti paaugliai. Lytinis auklėjimas yra sudedamoji auklėjimo dalis. Jis padeda apsaugoti jaunimą nuo perdėto domėjimosi priešinga lytimi, nuo klaidų meilėje, lytiniame gyvenime.

3 – a hipotezė. Lytiniuose santykiuose abu partneriai turi būti atsakingi už kontracepciją.

Trečioji hipotezė pasitvirtino. Nors daugelis jaunuolių palieka atsakomybę dėl kontracepcijos savo partneriui galvodami, kad partneris daugiau supranta apie tai, ar kartais tiesiog mano, kad partneris vienas turi naudoti kontracepciją. Tačiau respondentai mano, kad iš tikrųjų abiejų norimuose santykiuose partneriai vienodai atsako už tai, kas atsitiks.

Paaugliai turi pasiruošti būti lytiškai aktyvūs; jie turi suprasti, kaip naudojamos įvairios kontracepcijos priemonės, ir būti pasiruošę panaudoti pasirinktą metodą, kai reikės.

4 – aa hipotezė. Daugelis paauglių pritaria ikisantuokiniams lytiniams santykiams.

Ši hipotezė pasitvirtino iš dalies, nes šiek tiek daugiau nei pusė paauglių mano, kad ikisantuokiniuose lytiniuose santykiuose nieko blogo nėra. Jie mano, kad visada reikia jausti atsakomybę ir tai nereiškia, kad turi miegoti su kiekvienu pasitaikiusiu. Nedidelei daliai paauglių atrodo, kad santuoką turi sudaryti du žmonės su didele seksualine patirtim. Partneriai turi gerai vienas kitą pažinoti, kad nepatirtų nusivylimų. Tačiau likusioji dalis galvoja, kad vestuvių naktis turėtų būti pirmoji naktis.

5 – a hhipotezė. Paaugliai pakankamai gerai informuoti apie kontraceptines priemones.

Hipotezė pasitvirtino, kadangi dauguma moksleivių įvardino pakankamai daug ir įvairių kontraceptinių priemonių, iš kurių pagrindinės prezervatyvai, kontraceptinės tabletės, žvakutės, kontraceptiniai kremai ir spiralės. Jaunimas supranta, kad tokios informacijos neturėjimas gali sukelti kartais net ttragiškas pasekmes. Neplanuotai pastoti moteris gali bet kuriuo reprodukcijos amžiaus metu, bet tikimybė yra gerokai didesnė jaunystėje, ypač kai dar nėra kontracepcijos patirties. Paaugliai žino ne tik apie neplanuotą nėštumą, bet ir apie lytiškai plintančias ligas, AIDS. Žinojimas apie tai juos verčia domėtis apsaugos priemonėmis.

6 – a hipotezė. Daugiausiai informacijos apie seksą jaunimas gauna iš draugų ir žiniasklaidos.

Ši hipotezė pasitvirtino. Moksleiviai daugiausiai informacijos gauna iš žiniasklaidos, TV, interneto ir draugų. Šie šaltiniai jiems yra lengviausiai prieinami. Be to, kalbant su draugais paaugliai visiškai nesivaržo, jie vienas kitą lengviau supranta, pasitiki labiau nei suaugusiais. Tačiau bendravimas su draugais lytinio gyvenimo temomis gali sukelti daugiau neaiškumų, taip pat tokia informacija dažnai būna klaidinga.

LITERATŪRA

1. Kardelis, Kęstutis. Mokslinių tyrimų metodologija ir mmetodai. Kaunas: Judex. 2002.

2. Luobikienė, Irena. Sociologinių tyrimų metodika. Kaunas: Technologija. 2003.

3. Tidikis Rimantas. Socialinių mokslų tyrimų metodologija.

4. Morozovienė A. Ką turi žinoti paaugliai.Lytinis auklėjimas. Vaga. 1998