socialinio darbuotojo ir socialinio pedagogo profesijų skirtumai ir panašumai

RAŠTO DARBAS

SOCIALINIO DARBUOTOJO IR SOCIALINIO PEDAGOGO PROFESIJŲ PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI

TURINYS

ĮVADAS

I. SOCIALINIS DARBUOTOJAS.

II. SOCIALINIS PEDAGOGAS.

III. SOCIALINIO DARBUOTOJO IR SOCIALINIO PEDAGOGO PROFESIJŲ PANAŠUMAI.

IV. SOCIALINIO DARBUOTOJO IR SOCIALINIO PEDAGOGO PROFESIJŲ SKIRTUMAI.

NAUDOTA LITERATŪRA.

ĮVADAS

Socialinis gyvenimas vyksta bet kurioje valstybėje ir jos politinėse bei visuomeninėse struktūrose, visur kur žmonės sąveikauja, vedami tam tikrų motyvų ir siekdami tam tikrų tikslų. Socialinio gyvenimo ir jame iškilusių problemų centras yra žmogus.

Paskutiniaisiais metais sparčiai vykstantys socialiniai , ekonominiai, politiniai pokyčiai labai pakeitė žmonių socialinį gyvenimą. Žmonės patys nebesugeba iišspręsti problemų su kuriomis susiduria. Todėl atsiranda nauja visuomenės veiklos rūšis – socialinis darbas.

Socialinis darbas yra profesinė veikla, kuri skirta teikti materialinę, konsultacinę, psichoterapinę pagalbą individams, grupėms, šeimoms, bendruomenei. Šio darbo tikslas yra siekti socialinės gerovės žmonėms, kurie turi problemų susijusių su skurdu, psichine būsena, sveikata, užimtumu, gyvenamuoju būstu, vaikyste, alkiu. Tai žmogaus socialinė integracija, atskleidžiant jam reikalingus vidinius bei išorinius išteklius ir pilnai, veiksmingai, koordinuotai juos panaudojant. Socialinio darbo vykdytojai yra socialiniai darbuotojai, o jų klientai yra pavieniai aasmenys, šeimos ir žmonių grupės, organizacijos ir bendruomenės. Socialinis darbas glaudžiai sąveikauja su žmogaus ugdymo mokslu – pedagogika.

Socialinė pedagogika, edukologijos – mokslo šaka, nagrinėjanti vaikų socialinį ugdymą, sėkmingos socializacijos proceso organizavimą bei valdymą. Ji siekia padėti sąveikauti vaikams su aaplinka, įsisavinti socialines normas, vertybes, tobulėti, realizuoti save visuomenėje. Socialinis pedagogas – asmuo dirbantis socialinį darbą švietimo įstaigose, globos namuose su probleminiais vaikais.

I . SOCIALINIS DARBUOTOJAS:

Tai specialistas , kurio darbo paskirtis yra sustiprinti žmogaus prisitaikymo prie aplinkos sugebėjimas, atstatyti ryšius su bendruomene, padedant jam integruotis visuomenėje.

Gali dirbti:

– sveikatos įstaigose (ligoninėse, narkologiniuose centruose, slaugos namuose );

– vidaus reikalų tarnybose ir įstaigose ( pabėgėlių reikalų tarnybose, religinių bendruomenių centruose);

– švietimo įstaigose (mokyklose, vaikų globos namuose, vaikų spec. ugdymo įstaigose);

– socialinės apsaugos sistemos įstaigose ( savivaldybės globos, rūpybos skyriuose, savivaldybės socialinių paslaugų tarnybose, senelių ir vaikų globos namuose, psichoneurologiniuose pensionatuose, dienos centruose, nakvynės namuose, vaikų teisių apsaugos tarnybose, šeimos paramos centruose ).

Vertybinės nuostatos:

1. Konfidencialumas (paslapties išlaikymas);

2. Empatija;

3. Pasitikėjimas ((neturi rodyti įtarumo klientui);

4. Žmogiškųjų santykių gerbimas (turi susitarti ko jie su klientu sieks);

5. Individualizacija ( žmogus vertas pagarbos, nes jis vienintelis ir nepakartojamas);

6. Jausmų išraiškos (klientas turi išreikšti savo jausmus);

7. Priėmimas ( žmogus yra toks koks jis yra);

8. Neteisimo ( neturi būti teisėju ).

Darbuotojo teisės:

1. Gauti reikiamą informaciją apie klientą ir iš kitų instituciją;

2. Kelti kvalifikaciją;

3. Teikti pasiūlymus kitoms institucijoms dėl darbo gerinimo;

4. Esant būtinybei lankytis kliento namuose;

5. Tarpininkauti klientui įvairiose institucijose padedant jam spręsti problemas;

6. Turėti asmens saugumo garantijas;

7. Atstovauti kliento interesus;

8. Turėti tinkamas darbo sąlygas.

Pagrindinės funkcijos:

1. Padėti klientui įveikti ssocialines problemas;

2. Paramos teikimo;

3. Prevencinė;

4. Komunikacinė;

5. Diagnostinė (informacijos rinkimas);

6. Ugdomoji;

7. Organizacinė;

8. Signalinė, kontroliuojamoji (ryšys su valdžios institucijomis);

9. Rūpybos, apsaugos, globos.

II . SOCIALINIS PEDAGOGAS:

Specialistas profesionalas, kurio darbo paskirtis – padėti vaikams adaptuotis visuomenėje, bendruomenėje, švietimo, globos įstaigoje, kitose socialinėse institucijose vykdančiose ugdymo funkcijas, racionaliai išnaudoti visas teikiamas galimybes lavintis, mokytis.

Gali dirbti:

– specialiosios paskirties švietimo ir globos įstaigose (darbui su vaikais turinčiais psichinę ar fizinę negalią, su asmenimis , kuriems laikinai apribota laisvė, perauklėjimo ar bausmės atlikimo vietose);

– prevencijos ir reabilitacijos srityse ( psichologiniai, neurologiniai centrai, reabilitacijos centrai), priklausomybės ligų centruose ;

– socialinės veiklos organizavimo ir vadybos srityse ( darbas su visuomene, vaikų teisių tarnybose, socialinės paramos centruose, Švietimo valdybos struktūrose);

– švietimo ir globos, neformaliojo ugdymo įstaigose ( visų tipų bendrojo lavinimo, profesinėse mokyklose, kolegijose, aukštosiose mokyklose, vaiko globos, internatinėse, jaunimo, ikimokyklinėse įstaigose, laisvalaikio centruose).

Vertybinės nuostatos:

1. Konfidencialumas (paslapties išlaikymo);

2. Empatija ( kiekvienas turi tikėti, kad bus suprastas) ;

3. Pasitikėjimas (nerodyti įtarumo);

4. Vaiko kaip asmens vertinimas;

5. Atvirumas ( nuoširdus bendradarbiavimas);

6. Tolerancija (teisė į skirtingus įsitikinimus, vertybes);

7. Pagarba (gerbti koks asmuo bebūtų );

8. Priėmimas ( koks asmuo yra tokį ir priimti).

9. Neteisimas ( neturi būti teisėju).

Darbuotojo teisės:

1. Atstovauti vaiko teisėms švietimo įstaigose ir už jų ribų;

2. Turėti tinkamas sąlygas kokybiškai savo veiklai vykdyti;

3. Atstovauti vaiko teises ir pareigas;

4. Turėti asmens saugumo garantijas;

5. Kelti kvalifikaciją;

6. Susipažinti su vaiką supančia aplinka;

7. Teikti pasiūlymus švietimo aar globos įstaigos administracijai, pedagogams, klasių auklėtojams, tėvams;

8. Susipažinti su švietimo, globos, socialinių įstaigų dokumentacija, skirta atskiriems ugdytiniams ir klasių bendruomenėms.

Socialinio pedagogo pagrindinės funkcijos:

1. Socialinio ugdymo ;

2. Koordinacinė (palaiko ryšius , perduoda informaciją);

3. Prevencinė (numato neigiamus reiškinius, padeda jų išvengti);

4. Korekcinė (skatina, padeda adaptuotis);

5. Įvertinimo (renka informaciją, ją analizuoja, daro išvadas)

6. Ugdomoji, šviečiamoji ( informuoja, aiškina);

7. Konsultavimo (pataria, daro išvadas);

8. Vadybinė ( planuoja, organizuoja, priima sprendimus);

9. Teisinė (atstovauja, gina vaiko interesus).

III . SOCIALINIO DARBUOTOJO IR SOCIALINIO PEDAGOGO PROFESIJŲ PANAŠUMAI:

1. Pagrindiniai prioritetai yra humanizmas, teisingumas, altruizmas.

2. Rūpi individo socializacijos, socialinės adaptacijos klausimai, rekomendacijų teikimas kaip organizuoti ugdymą .

3. Pedagoginiai principai papildo socialinio darbo dėsningumus veikiančius asmenybės socializacijos procesą. Šių principų šaltiniai yra ideologija, gnoseologija, psichologija.

4. Socialinio darbo sritys yra socialinės apsaugos įstaigos, sveikatos apsaugos įstaigos, švietimo įstaigos, nevyriausybinės religinės bendruomenės. Socialinės pedagogikos specializacijos: švietimo ir globos, neformaliojo ugdymo įstaigose, specialios paskirties švietimo ir globos institucijose, socialiniai pedagogai dirbantys socialinių lygių prevencijos ir reabilitacijos srityje, socialinės veiklos organizavimui.

5. Soc. darbuotojas organizuoja ir teikia socialines paslaugas, o soc pedagogas atlieka ugdymo funkcijas – teikia socialinę-pedagoginę pagalbą.

6. Soc. darbuotojas siekia socialinio teisingumo savo klientui, gina jo teises ir tenkina socialinius poreikius. Socialinis pedagogas stebi aplinką, kad būtų išvengta – sunkių asmenybės socializacijos problemų.

7. Soc darbuotojas sprendžia problemas reikalaujančias intervencinio sprendimo, o soc. pedagogas –sprendžia kompleksines problemas.

8. Profesinis įvaizdis: empatiškumas, geranoriškumas, delikatumas, mandagumas, aatvirumas, konkretumas, komunikabilumas.

9. Tiek socialiniai darbuotojai, tiek socialiniai pedagogai dirba įvairiose valstybėse, nevienodomis litinėmis, nacionalinėmis, etninėmis, kultūrinėmis dinamiškomis sąlygomis.

IV. SOCIALINIO DARBUOTOJO IR SOCIALINIO PEDAGOGO PROFESIJŲ SKIRTUMAI:

1. Socialinis darbuotojas vykdo socialinį darbą su šeimomis, įvairaus amžiaus asmenimis, turinčiais socialinių problemų. Socialinis pedagogas dirba individualizuotą darbą su vaikais, paaugliais, turinčiais socialinių problemų.

2. Socialinė pedagogika išsivystė iš edukologijos, o socialinis darbas iš sociologijos.

3. Socialiniai pedagogai remiasi pedagogikos teorijomis ir pedagoginės metodikos pagrindais, o socialiniai darbuotojai pasitelkia sociologijos teorijas, sociologinius tyrimų metodus ir technologijas.

4. Socialinio darbo tikslas – žmogaus socialinė integracija, atskleidžiant reikalingus jam vidinius bei išorinius išteklius ir veiksmingai juos panaudojant. Socialinio pedagogo tikslas – vaiko gerovė, saugumas siekiant pozityvios integracijos ir socializacijos visuomenėje, skatinant visavertę asmenybės raišką, pilietinę brandą.

5. Socialinis darbuotojas gali dirbti daug platesnėje socialinio darbo plotmėje, socialinio pedagogo pareigos yra konkretesnės, apibrėžtos pareigybinėje instrukcijoje.

NAUDOTA LITERATŪRA:

1. J. Vaitkevičius. Socialinės pedagogikos pagrindai. Vilnius, 1995.

2. I. Leliūgienė. Socialinio pedagogo (darbuotojo) žinynas. Kaunas, 2003.

3. Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksas. Vilnius, 1998.

4. Socialinio pedagogo rengimo standartas. Vilnius, 2002.