Socialiniu mokslu

Vis daugiau puoselėjančių namų aplinką susigundo arti namų turėti didesnį ar mažesnį vandens telkinį. Gyvenantiems toli nuo ežerų, upių ar neturintiems šaltiniuotų sklypų lieka viena išeitis – įsirengti dirbtinius vandens telkinius.

Pasak UAB „Florinta“ projektų vadovo Gintauto Savanevičiaus, vis labiau populiarėja specialia hidroizoliacine danga išklojami tvenkiniai. „Anksčiau, kai nebuvo galimybės gauti vandeniui ir atmosferos poveikiui atsparios ilgaamžės plėvelės, žmonės neturėjo kito kelio, kaip betonuoti, – sakė pašnekovas. – Deja, molyje iškastų tvenkinių dugnas ir sienelės žiemą nuo šalčio, spaudžiamos aplink esančio ggrunto, greitai įskyla. Net ir mažiausius įtrūkius sunku hermetizuoti, tad vėliau ar anksčiau praleidžiančio vandenį tvenkinio tenka atsisakyti – arba skaldyti, arba užpilti žemėmis“.

Reikia planuoti iš anksto

Matydama nepavykusį kaimyno bandymą įsirengti betonuotą tvenkinį Riešėje gyvenanti Rima Tanienė nusprendė nerizikuoti ir įsirengti plėvele išklotą nedidelį baseinėlį.

„Vietą vandens telkiniui parinkome patys. Jis gerai matomas iš gatvės ir pro namo langus. Kadangi sklypas stačiakampis, tvenkinį kasėme netaisyklingos, vadinamosios inksto formos. Iškastas žemes panaudojome alpinariumui prie tvenkinio suformuoti, – aiškino moteris. – NNorintiesiems namų kiemą pagyvinti dangų atspindinčia vandens akimi patarčiau jau statant namą numatyti, kurioje vietoje bus dirbtinis vandens telkinys. Mes to nepadarėme, todėl kiekvieną kartą norėdami papildyti ar pakeisti vandenį turime prijungti ir tempti per veją žarną“.

Reikės ne tik pplėvelės

Jei baseinėlis didesnis nei penkiolikos kvadratinių metrų ir gilesnis nei vieno metro, specialistai pataria rinktis storesnę nei vieno milimetro hidroizoliacinę plėvelę. Ji gali būti polivinichloridinė arba pagaminta iš sintetinio kaučiuko.

Kai pločio nepakanka, polivinichloridinė plėvelė sudūrimo vietose suklijuojama, o kaučiukinė sulydoma. Anot G. Savanevičiaus, klostėmis lankstyti plėvelės kraštų nepatartina, nes juos sunku paslėpti, o kyšančios raukšlės gadina tvenkinio kraštų vaizdą.

„Sumaniusiems įsirengti tvenkinį reikės pirkti ne tik hidroizoliacinės plėvelės, kurios kaina nuo 40 iki 70 Lt, bet ir smėlio, didelių akmenų bei smulkių plautų akmenėlių, – vardijo projektų vadovas. – Prieš klojant plėvelę lygiame (be šaknų ir akmenų) tvenkinio dugne išpilamas dešimties centimetrų storio smėlio sluoksnis. Beje, kuo nuolaidesni tvenkinio krantai, tuo patogiau bus dirbti ir tuo gražiau atrodys vandens telkinys. AAnt smėlio sluoksnio klojamas geotekstilės audinys, kuris ne tik apsaugo plėvelę nuo pažeidimų, bet ir prailgina jos tarnavimo laiką. Patariu tokiu audiniu dengti ir viršutinę plėvelės dalį, nes ant jos dedami akmenys. Geotekstilė apsaugo hidroizoliacinę plėvelę nuo skersinių ir išilginių apkrovų, bei galimų mechaninių pažeidimų“.

Taupyti reikia protingai

Projektų vadovas G. Savanevičius ragino baseino dugnui parinkti didelius ir gražius akmenis.

„Rieduliai turi būti išdėlioti patogiai. Dažniausiai dekoratyviniai baseinai neskirti maudytis, tačiau išleidus vandenį reikia į juos įlipti, nes tenka valyti akmenis, tvarkyti vvandens augalus bei vandens priežiūrai skirtą įrangą ar apšvietimą.

„Taupūs žmonės dirbtinius vandens telkinius bando pripildyti nuo stogo bėgančiu vandeniu. Deja, netinkamai tai darant bus daugiau bėdos nei naudos. Tvenkinys greitai užsiterš, nes lietaus vandenyje daug dulkių ir kitų nešvarumų, – sakė specialistas. – Todėl patarčiau naudoti tik filtruotą lietaus vandenį. Prie namo reiktų įrengti specialų kelių rentinių šulinį su smėliu, pro kurį vanduo būtų filtruojamas ir tokiu būdu pigiai ir gerai išvalomas“.

Pasak G. Savanevičiaus, tvenkinyje švarus išsilaikys tik nuolat cirkuliuojantis vanduo.

„Norintiesiems sklypą papuošti tvenkiniu visada patariu pagalvoti ir apie upeliuką, kuriuo čiurlentų siurbliu iš tvenkinio pumpuojamas vanduo, – patarė projektų vadovas. – Jei nėra natūralaus šlaito, jį galima suformuoti. Upeliuko ištakose suprojektuojamos kelios kaskados, o po jomis įrengiamas nedidelis tvenkinėlis su smėliu, kuris būtų savotiškas filtras. Upeliu grįžtantis atgal į didįjį tvenkinį vanduo būtų išvalytas ir prisotintas deguonies. Netaisyklingo smėlio laikrodžio formos, dviejų upeliu sujungtų tvenkinių kombinacija – optimalus variantas norintiems turėti kieme švarų vandens telkinį“.

Anot G. Savanevičiaus, 300 vatų galingumo siurblys per parą sunaudotų elektros energijos ne daugiau nei už tris litus.