Aukštasis mokslas

Aukštasis mokslas

Aukštoji mokykla iš esmės skiriasi nuo vidurinės. Mokantis vidurinėje mokykloje svarbiausias žinių šaltiniais buvo mokytojas ir vadovėlis: mokytojas aiškindavo, o išsiaiškinti padėdavo vadovėlis.

Aukštojoje mokykloje svarbiausiu žinių šaltiniu yra studijos. Studijuoti reiškia savarankiškai mokytis klausant paskaitų ir , svarbiausia, – studijuojant įvairius žinių šaltinius.savarankiškas studento darbas yra studijų pamatas. Dėstytojas tik padeda studijuoti.

Aukštasis mokslas apibrėžiamas šiek tiek skirtingai, pavyzdžiui: ,,aukštosios mokyklos įgyjamo mokslo ir praktinių įgūdžių visuma” (Lietuvos enciklopedija., Vilnius, 1976, t. I.); ,, aukštoji tam tikros specialybės kvalifikacija” (L. JJovaiša. Pedagogikos terminai. Kaunas, 1993). Nediskutuojant dėl šių apibrėžimų tikslumo, akivaizdu, kad abejuose bendri du dalykai: 1) mokslinis; 2) profesinis aukštasis pasirengimas.

Ką reiškia aukštasis mokslinis pasirengimas?

Pradėkime nuo mokslo sampratos: mokslas – tai teoriškai susistemintos žinios apie tikrovę. Be teorinio pagrindimo šiais laikais neįmanomas joks žmonijos veiklos progresas. Žinių paieška ir jų sisteminimas – mokslininkų darbas.

Aukštasis mokslinis pasirengimas reiškia mokslo teorijos įsisavinimą, reikalingą visų pirma aukštajam profesiniam pasirengimui: taip pat tai yra pagrindas tam, kuris sieks tapti mokslininku.

O ką reiškia aaukštasis mokslinis pasirengimas?

Skirtingai nuo specialiojo vidurinio pasirengimo, aukštasis profesinis pasirengimas yra specialybės teorijos mokėjimas ir gebėjimas ją grįsti savo profesinę veiklą.

Trumpai tariant, mokslo pagrindai išmokstami (vidurinio išsimokslinimo lygmuo), o teoriją reikia išstudijuoti (aukštojo mokslo lygmuo).

Tam, kad įgytum aukštąjį mokslą, teks sstudijuoti daug dalykų kartu mokantis tų dalykų, kurių vidurinėje mokykloje nebuvo, bet kurie yra būtini pasirinktai specialybei, pagrindų.

Studijuojant reikia daug kruopštumo, valingumo ir sistemingo savarankiško darbo. Priešokiais išsamus teorinio išsimokslinimo neįgysi. Sistemingas savarankiškas darbas padeda lavinti ir intelektą ( lot. Intellectus – suvokimas, prasmė) – santykinai pastovią protinių sugebėjimų struktūrą.

Teorinis pasirengimas ir intelektualumas – svarbiausia aukštąjį mokslą baigusiojo požymiai.

Aukštąjį mokslą suteikia universitetai bei kitos aukštosios mokyklos – institutai, akademijos. Universitetų skiriamasis bruožas – studentų platus išsimokslinimo ir intelekto išprusimo siekis. Specialiosiose aukštosiose mokyklose (institutuose, akademijose) daugiau dėmesio skiriama profesiniam išsimokslinimui. Lietuvoje buvusių specialaus aukštojo mokslo institucijų (KPI,VISI, VPI) pervadinimas universitetais (atitinkamai: Kauno technologijos, Vilniaus technikos, Vilniaus pedagoginis) nėra tik iškabos pakeitimas. Tai reiškia, kad be profesinio parengimo tose institucijose žymiai ddaugiau dėmesio skiriama platesniam nei tit profesiniam išsimokslinimui ir intelekto prusinimui.

Universiteto sandara

Lietuvos aukštosios mokyklos, yra autonominės mokslo ir studijų institucija. Tai reiškia, kad savo gyvenimą Universitetas tvarko savarankiškai, aišku, vadovaudamasis Lietuvos įstatymais.

Universiteto esminiai požymiai – demokratiškumas ir atvirumas: visos mokslo ir akademinės pareigybės užimamos konkurso tvarka, egzistuoja nuomonių raiškos ir pasirinkimo laisvė, pagarba kiekvienam. Tai taikoma visai universiteto bendruomenei (studentams, dėstytojams, darbuotojams) kovojama su vis dar pasitaikančiais komandavimo, nepagarbos žmogui atvejais.

Universiteto veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos seimo patvirtinti KKKKKlaa universiteto sstatusas.

Schemiškai universiteto sandarą galima pavaizduoti taip:

Aukščiausioji universiteto valdžia – Senatas. Jis renka rektorių, tvirtina prorektorius ir rektoratą ( į jį be rektoriaus, prorektorių, įeina fakultetų dekanai ir kitų universiteto padalinių vadovai), kurie organizuoja universiteto darbą ir jam vadovauja. Rektoriui talkina jo skiriami administravimo ( finansų, ūkio ir kt.) tarnybos, jam pavaldūs mokslinės bibliotekos bei kompiuterių centro vadovai, kuriuos tvirtina Senatas.

Fakultetuose yra analogiškai – aukščiausia valdžia turi fakultetų tarybos. Jų renkami dekanai, patvirtinti prodekanai bei dekanatas (į jį be dekano, prodekanų įeina ir katedrų vedėjai) organizuoja fakultetų darbą jam vadovauja. Dekanui talkina administracijos darbuotojai, jam pavaldžios: fakulteto biblioteka, laboratorijos, mokslo centrai.

Fakultetų mokslinį bei akademinį darbą organizuoja ir vykdo katedros, jungiančios vienos ar kelių giminingų specialybių dėstytojus. Joms vadovauja katedrų rinkti ir fakultetų tarybų bei Senato patvirtinti vedėjai, kuriems pavaldūs katedroms priklausantys kabinetai ir laboratorijos.

Universiteto, savo fakulteto, katedrų, kabinetų,laboratorijų vadovus reikia pažinti.

Lietuvos Kūno kultūros Akademija

Lietuvos kūno kultūros akademijos statutas 2000 m. spalio 12 d.buvo patvirtintas akademijos statutas. Statuto tekstas

Lietuvos kūno kultūros akademijos istorija

Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) ištakos – 1934-ieji, kada buvo atidaryti Aukštieji kūno kultūros kursai (AKKK), rengiantys kūno kultūros specialistus ir suteikiantys jiems aukštąjį išsilavinimą. Statute AKKK tikslas apibrėžiamas taip: „Aukštesniųjų ir vidurinių mokyklų kūno kultūros ir karinio rengimo mmokytojams ruošti ir kūno kultūros mokslui plėstis.“ 1938 metais AKKK buvo uždaryti, o jų funkcija – rengti kūno kultūros mokytojus ir karinio rengimo vadovus – perduota Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetui.

Kaip savarankiška aukštoji mokykla Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas buvo įkurtas 1945 metais. 1999 metais institutas pavadintas Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA). Nuo pirmųjų įkūrimo metų LKKA išlieka unikali aukštoji mokykla Lietuvoje, rengianti kūno kultūros ir sporto specialistus.

LKKA yra svarbus sporto mokslo centras ir kūno kultūros bei sporto vertybių ir tradicijų puoselėtojas. Per visus veiklos metus akademija parengė apie 9000 kūno kultūros mokytojų, įvairių sporto šakų aukštos kvalifikacijos trenerių, kineziterapijos specialistų, turizmo ir sporto vadybininkų ir kt. Daug žymių mokslininkų, pasaulyje garsių trenerių ir visuomenės veikėjų baigė akademiją. Nemažai LKKA auklėtinių tapo olimpinių žaidynių nugalėtojais, pasaulio ir Europos čempionatų čempionais bei prizininkais. Tarp jų Europos bokso čempionas A. Šocikas, Olimpinio aukso medalio laimėtojas ir krepšinio pasaulio čempionas M. Paulauskas, olimpinių žaidynių čempionai V. Chomičius, R. Kurtinaitis, V. Alekna ir kt.

Lietuvos kūno kultūros akademijoje studijuoja daugiau nei 2650 studentų, dirba 125 dėstytojai, tarp kurių yra 10 yra profesorių, 69 docentai, mokslų daktarai, 46 asistentai ir 40 doktorantų. Akademijoje veikia 3 fakultetai, 16 katedrų ir 6 tyrimų laboratorijos. <

Akademijos senatas. Senatas yra aukščiausioji Akademijos savivaldos institucija. Senato darbo ir rinkimų tvarką nustato reguliaminas. Senato nariai renkami visuotiniame Akademijos mokslininkų susirinkime. Į Senatą renkami visų Akademijoje dėstomų mokslo ir studijų sričių atstovai.

Akademijos rektoratas. Rektoratas – rektoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Rektoratą sudaro rektorius, prorektoriai, fakultetų dekanai, studentų atstovybės narys.

Fakultetai. Fakultetų veiklą reglamentuoja pagrindinis akademijos pagrindinis dokumentas – statutas.

Fakultetas yra Akademijos padalinys, kurio pagrindinė veikla – organizuoti studijas ir mokslą. Fakultete studijuoja, tobulinasi bei persikvalifikuoja studentai ir klausytojai.

Fakultetui vadovauja dekanas. Jis tvirtinamas Senate rektoriaus teikimu 5 metams, bet ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

Sporto edukologijos fakultetas

Sporto technologijų ir turizmo fakultetas

Sporto biomedicinos fakultetas

Neakivaizdinių studijų centras

Testinių studijų centras

Administracija. Akademija turi administraciją Akademijos administracinėms funkcijoms vykdyti, taip pat technikos darbuotojų akademinės bei ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti. Technikos ir ūkio padalinių vadovus bei jų pavaduotojus skiria rektorius. Administraciją sudaro Akademijos ir jos padalinių vadovai bei vadovų pavaduotojai. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai negali eiti kelių administracinių pareigų, išskyrus Senato pirmininko pareigas

Lietuvos kūno kultūros akademija

Adresas: Sporto g. 6, LT-44221 Kaunas

Asmuo pasiteirauti: rektorius Albertas Skurvydas

Telefonas: (8~37) 30 26 21

Įmonės kodas: 1195153

Registravimo data: 1997 m. rugsėjo 24 d.

Atsiskaitomoji sąskaita: LT11 7044060003325545 AB Vilniaus bankas

Veiklos pobūdis: 80.30.20

Lietuvos kūno kultūros akademijos ištakos – 1934 m. spalio 10 d.

Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu įsteigti Aukštieji kūno kultūros kursai. Šių kursų Statuto 27 skirsnyje buvo rašoma: „Klausytojai, išėję kursų programą, išlaikę nustatytus egzaminus ir atlikę kariuomenėje 3 mėnesių stažą, gauna diplomą, kuris suteikia aukštojo mokslo teises“. 1945 m. lapkričio 3 d. įsteigtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas. 1999 m. gegužės 8 d. Seimo nutarimu institutas tapo Lietuvos kūno kultūros akademija.

Nuo įkūrimo pradžios Lietuvos kūno kultūros akademija yra unikali aukštoji mokykla, rengianti specialistus sporto, rekreacijos ir vadybos srityse.

Valstybės ilgalaikės raidos sstrategijoje teigiama, kad: „Kūno kultūra ir sportas – reikšminga ugdymo proceso sudedamoji dalis norint išauginti darnią ir visavertę asmenybę. Įskiepiję fizinio aktyvumo poreikį dar jaunystėje, išauginsime sveikus, fiziškai užsigrūdinusius, pasirengusius gyvenimui jaunuolius. Atsinaujinančioje visuomenėje kūno kultūra ir sportas visiems turėtų tapti neatsiejama žmogaus gyvenimo dalimi, todėl skatinama popamokinė sportinė veikla, vykdomos vaikų vasaros užimtumo programos, plėtojama sporto klubų veikla, taip pat atrenkami gabūs vaikai ir rengiami didžiajam sportui. Didelio meistriškumo sportininkai – tai patikimas ir taikus būdas paskelbti pasauliui apie ssavo šalį, garsinti jos vardą pasaulyje“.

LKKA yra svarbus sporto mokslo centras ir kūno kultūros bei sporto vertybių, tradicijų puoselėtojas. Per visus veiklos metus Akademija parengė virš 9000 kūno kultūros mokytojų, įvairių sporto šakų trenerių, kineziterapijos specialistų, turizmo ir sporto vadybininkų iir kt. Daug žymių mokslininkų, pasaulyje garsių trenerių ir visuomenės veikėjų yra Akademijos absolventai. Nemažai LKKA auklėtinių tapo olimpinių žaidynių nugalėtojais, pasaulio ir Europos čempionatų čempionais bei prizininkais. Tarp jų olimpinių žaidynių čempionai V. Chomičius, R. Kurtinaitis, V. Alekna, Olimpinio aukso medalio laimėtojas ir krepšinio pasaulio čempionas M. Paulauskas, Europos bokso čempionas A. Šocikas ir kt.

Akademija, įvertinusi esamą situaciją tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, ir siekdama įsilieti į ES universitetų erdvę, kaip pilnateisis narys, savo strateginėje plėtroje numato šias pagrindines varomąsias jėgas bei Akademijos, kaip specializuoto universiteto, ateitį, kurią įvardina savo misijoje bei vizijoje:

Akademijos, aukštosios universitetinės mokyklos, kuriai yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta akademinė savivalda, Statute yra iškelti šie tikslai:

ü sudaryti sąlygas asmeniui įgyti moksliniais tyrimais grindžiamą bei kkultūros, mokslo ir naujausių technologijų lygį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą, kvalifikaciją ir mokslo laipsnį;

ü rengiamiems kūno kultūros, sporto ir visuomenės sveikatos specialistams sudaryti tęstinio mokymosi, įgytos kvalifikacijos kėlimo bei persikvalifikavimo sąlygas;

ü rengti mokslininkus, didinti mokslo ir studijų poveikį Lietuvos ūkio, kultūros ir sporto pažangai bei demokratinės, pilietinės visuomenės sklaidai;

ü ugdyti švietimui, kultūrai imlią visuomenę, gebančią efektyviai naudotis mokslu ir konkuruoti su kitomis panašaus profilio specialistus rengiančiomis aukštosiomis mokyklomis;

ü artimai bendradarbiauti su Lietuvos bei užsienio edukacinėmis, kūno kultūros ir sporto bei kito pprofilio organizacijomis, plėtoti sporto mokslą ir kūno kultūrą;

ü moksline, šviečiamąja, sportine ir kultūrine veikla skatinti regionų bei visos šalies plėtrą; prisidėti rengiant Lietuvos sportininkų elitą;

ü skatinti ir tobulinti šalies humanitarinės, informacinės ir technologinės kultūros plėtrai bei tarptautinei mokslo ir ūkio kooperacijai būtinus mokslinius tyrimus.

Lietuvos kūno kultūros akademija, kaip ir bet kuri kita organizacija, siekia sukurti pagrindus inovacijoms, t.y. sėkmingo ir efektyvaus naujovių diegimo pamatus, įgyvendinant Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, Valstybinės švietimo sistemos strategiją 2003–2012 metams ir savo misiją. Organizacinė struktūra. Akademijos, kaip aukštosios universitetinės mokyklos, administracijos pagrindą sudaro mokslininkai. Dėl vykdomos veiklos (studijų ir mokslo) kokybės užtikrinimo tokio tipo struktūra yra būtina. Tačiau keičiantis universitetų vaidmeniui ir reikšmei verslo pasaulyje, administracijos padalinių, atsakingų už kokybiškų paslaugų teikimą plačiajai visuomenei, personalą sudaro kvalifikuoti asmenys, išmanantys tiek mokslo, tiek sporto, rekreacijos, sveikatingumo ir laisvalaikio organizavimo sritis. Ši unikali struktūra įgalina Akademiją pasiekti užsibrėžtų tikslų bei įgyvendinti pagrindinį universitetui keliamą uždavinį: „ugdyti išsilavinusią, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę bei visuomenę, kurti, kaupti ir skleisti mokslo žinias bei kultūros vertybes, įtvirtinti nacionalinės kultūros savitumą. Kaip esminė šalies ateities dvasinio ir materialiojo klestėjimo sąlyga, aukštasis mokslas studijomis, moksliniais tyrimais ar asmenine kūryba skatina naujų žinių ir kultūros vertybių kūrimą“.

Šiam uždaviniui įįgyvendinti, Akademijoje yra šios savivaldos ir visuomeninio reguliavimo institucijos:

Ų Senatas – aukščiausia Akademijos savivaldos institucija;

Ų Taryba – visuomeninės priežiūros ir globos institucija;

Ų Studentų atstovybė.

Esama organizacinė Akademijos struktūra užtikrina savalaikę ir efektyvią veiklą. Kiekvienas struktūrinis padalinys turi savo funkcijas, kurios yra integruotos į bendrą Akademijos vykdomą veiklą. Vadinasi, Akademija, turėdama atitinkančią šiandieninius poreikius organizacinę struktūrą, gali užtikrinti:

Ų savalaikį sprendimų priėmimą;

Ų įvairiapusį galimybių panaudojimą, užtikrinant teikiamų paslaugų kokybę.

Akademijos turtas. Akademija turimą nekilnojamą turtą valdo patikėjimo teise. Bendrą Akademijos pastatų plotą sudaro apie 28000 m2, iš jų šildomas plotas viršija 25000 m2.

Per pastaruosius 2 metus Lietuvos kūno kultūros akademija patikėjimo teise valdomą nekilnojamą turtą ne tik naudoja, disponuoja, valdo, bet ir renovuoja:

v Lengvosios atletikos mokomojoje bazėje pakeisti langai, vertė 73000 Lt;

v studentų bendrabutyje renovuota šildymo sistema – 102000 Lt;

v įrengtas naujas šildymo sistemos mazgas;

v Centriniuose rūmuose persirengimo kambariai ir dušai pritaikyti neįgaliesiems – 147000 Lt;

v įrengta apsaugos nuo apledėjimo sistema;

v suremontuotos Žmogaus motorikos laboratorijos patalpos;

v suremontuota imtynių salė;

v įrengti nauji dušai, persirengimo bei dėstytojų kambariai;

Palangos poilsio namuose pakeisti vandentiekio, dujų, elektros įvadai, padaryta katilinės įrangos rekonstrukcija, suremontuotos dušų, tualetų patalpos, pakeista įranga, atliktas balkonų, terasos remontas bei kiti neatidėliotini darbai.

3 lentelė

LKKA studentų skaičius 2001–2004 metais

Metai Studentų skaičius

Pirmosios pakopos studijose Antrosios pakopos studijose Bendras

2001 m. 2344 265 2609

2002 m. 2309 267 2576

2003 m. 2334 249 2583

2004 m. 2500 275 2775

Darant prielaidą, kad 2004–2008 metais studentų skaičiaus augimas išliks ppanašus, 2008 metais galima tikėtis 3500 studentų.

2003 metais studentų įmokos už studijas sudarė 75 proc. Akademijos nebiudžetinių lėšų, likusieji 25 proc. surenkami už įvairių kitų paslaugų teikimą.

4 lentelėje pateikiamos faktinės LKKA pajamos ir išlaidos už 2003 metus bei pajamų ir išlaidų sąmata 2004 m.

4 lentelė

LKKA pajamos ir išlaidos 2003–2004 m., tūkst.Lt

Pajamos 2003 m. 2004 m.

LR Švietimo ir mokslo ministerija 7070 8261

Nebiudžetinės lėšos 3186 4060

Pajamos iš viso: 10256 12321

Išlaidos Darbo užmokestis 4344 5463

Įnašai socialiniam draudimui 1259 1802,79

Šildymas 336,6 340

Elektros energija 177,8 250

Ryšių paslaugos 83,7 84

Transporto išlaikymas 92,7 115

Apranga, patalynė 14,5 20

Spaudiniai 143,9 175

Kitos prekės 192,5 200

Komandiruotės 244,9 250

Vandentiekis ir kanalizacija 101,2 120

Ilgalaikio materialiojo turto remontas 277,3 400

Kitos išlaidos 661,8 700

Stipendijos 1601 1600

Statyba 147,5 200

Ilgalaikio turto įsigijimas 574 600

Išlaidos iš viso: 10252,4 12319,79

Pelnas: 3,6 1,21

Spec. lėšų surinkimo dinamika yra pateikiama 5 lentelėje.

5 lentelė

Spec. lėšų kitimas 1998–2004 metais (tūkst.Lt)

Nebiudžetinės lėšos Metai

1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004

Surinkta nebiudžetinių lėšų 1609.4 1970.9 2210.1 2309.9 3485.3 3186.0 4060

Lietuvos aukštosios mokyklos

KMU – Kauno medicinos universitetas KTKS – Kauno tarpdiecezinė kunigų seminarija KTU – Kauno technologijos universitetas KU – Klaipėdos universitetas LMA – Lietuvos muzikos akademija MRU – Mykolo Riomerio universitetasLVA – Lietuvos veterinarijos akademija LŽŪU – Lietuvos žemės ūkio universitetas ŠU – Šiaulių universitetas TKS – Telšių kunigų seminarijaVDA – Vilniaus dailės akademija VDU – Vytauto didžiojo universitetas VGTU – Vilniaus Gedimino technikos universitetasVPU – Vilniaus pedagoginis universitetasVU – Vilniaus universitetas

Alytaus kolegija http://www.akolegija.lt

Kauno kolegija http://www.kauko.lt

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija http://www.kmaik.lm.lt

Kauno technikos kolegija http://www.ktk.lt

Kauno verslo kolegija, VšĮ http://www.kvk.lt

Klaipėdos kolegija http://www.klk.lt/

Klaipėdos socialinių mokslų kolegija, VšĮ http://www.klsmk.lt

Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija http://www.klvtk.lt

Klaipėdos verslo kolegija,

VšĮ http://www.klvk.lt

Kolpingo kolegija, VšĮ http://www.am.kolping.lt

Lietuvos jūreivystės kolegija http://www.lmc.lt

Marijampolės kolegija http://www.marko.lt

Panevėžio kolegija http://www.panko.lt

Šiaulių kolegija http://www.siauliukolegija.lt

Šiaulių krašto vadybos, teisės ir kalbų kolegija, VšĮ http://www.verslomokykla.lt

Šiaurės Lietuvos kolegija, VšĮ http://www.slk.lt

Utenos kolegija http://www.utenos-kolegija.lt

Vakarų Lietuvos verslo kolegija, VšĮ http://www.vlvk.lt

Vilniaus kolegija http://www.viko.lt

Vilniaus kooperacijos kolegija, VšĮ http://www.vkk.lt

Vilniaus statybos ir dizaino kolegija http://www.vsdk.lt

Vilniaus technikos kolegija http://www.vtk.lt/

Vilniaus teisės ir verslo kolegija, VšĮ http://www.vtvk.lt

Vilniaus vadybos kolegija, VšĮ http://www.vvk.lt

Vilniaus verslo kolegija, VšĮ http://www.kolegija.lt

Žemaitijos kolegija