Bendruomenėje –seniūnijoje funkcionojančios tradicinės nuostatos administravimo kontekste (diagnostinės -bendruomeninės praktikos ataskaita)
Gyventojų patogumui bei siekiant priartinti vietos savivaldą prie miesto gyventojų 2003 metu balandžio mėnesį Kauno miesto mero potvarkiu Kaune buvo įsteigta 10 seniūnijų.
Seniūnijos kauniečiams – naujas reiškinys, nors kituose didžiuosiuose miestuose jos jau seniai veikia. Daugelis nežino kas tai, kam jos reikalingos ir ką jos veiks. Vietos savivaldos įstatyme seniūnija apibrėžiama kaip savivaldybės teritorinis – struktūrinis padalinys, atliekantis vietos savivaldos įstatyme nustatytas funkcijas.Kitaip tariant, seniūnijos įsteigtos tam, kad pagerėtų viešųjų paslaugų teikimo kokybė, priartinti savivaldybę prie vietos gyventojų bei geriau iišsiaiškinti jų poreikius.
Seniūnija priima, nagrinėja gyventojų prašymus, skundus bei pasiūlymus, išduoda šeimos padėtį, gyvenamą vietą ir kitokias faktinę padėtį patvirtinančias pažymas, išskyrus atvėjus, kai tai pagal teisės aktus turi buti patvirtinta kitais dokumentais, rūpinasi seniūnijos teritorijos aplinka, bendruomenių veikla ir kt.
Seniūnijų funkcijos apibrėžtos Lietuvos respublikos vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnyje „Seniūnijos ir seniūno funkcijos“.
. Seniūnija:
1) prireikus įvertina atskirų šeimų (asmenų) gyvenimo sąlygas ir pateikia savivaldybės administracijai siūlymus dėl socialinės paramos toms šeimoms (asmenims) reikalingumo bei paramos būdų;
2) tvarko namų ūkio kknygas kaimo vietovėje
3) renka ir savivaldybės administracijos direktoriui teikia duomenis, reikalingus mokyklinio amžiaus vaikų apskaitai;
4) renka ir savivaldybės administracijos direktoriui teikia duomenis apie šaukiamojo amžiaus jaunuolius, gyvenančius seniūnijos teritorijoje;
5) registruoja žemės, vandens telkinių, miško sklypų savininkų, valdytojų ir naudotojų pranešimus aapie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą ir teikia duomenis savivaldybės administracijos direktoriui;
6) dalyvauja rengiant ir įgyvendinant vaiko teisių apsaugos ir vaiko teisių pažeidimų prevencijos gerinimo priemones;
7) dalyvauja rengiant ir įgyvendinant kaimo plėtros programas;
8) dalyvauja organizuojant civilinę saugą;
9) dalyvauja rengiant ir įgyvendinant gyventojų užimtumo programas seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje;
10) nustatyta tvarka dalyvauja rengiant gyventojų apklausas;
11) padeda organizuoti Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir savivaldybės tarybos rinkimus bei referendumus;
12) dalyvauja kuriant ir įgyvendinant informacinės visuomenės plėtros programas;
13) organizuoja viešuosius darbus;
14) organizuoja bendrojo naudojimo teritorijų, gatvių, šaligatviu valymą ir priežiūrą bei gatvių ir kitų viešųjų vietų apšvietimą;
15) organizuoja kapinių priežiūrą;
16) organizuoja želdinių priežiųrą;
17) organizuoja laisvalaikio centrų veiklą;
18) nustatyta tvarka gali organizuoti socialinės paramos teikimą ir pašalpų mokejima;
19) organizuoja seniūnijos veiklos nuostatuose priskirtas būsto paslaugas.“
VViena aktyviausiai veikiančių mieste yra Aleksoto seniūnija,įkurta 2003m balandžio mėn. 01d. Šiai seniūnijai vadovauja L.Navickienė, kuri yra išrinkta į labiausiai 2003-aisiais pasižymėjusių ir Kauno vardą garsinusių kauniečių dešimtuką.
Pagrindinė seniūnijos veiklos kryptis-tai spręsti iškilusias vietos bendruomenės problemas.Seniūnijos darbuotojai išduoda gyventojams gyvenamąją vietą, šeimos sudėtį patvirtinančias ir kitokio pobūdžio pažymas,teikia informaciją architektūros ir urbanistikos klausimais.
Seniūnijos įsteigimas suaktyvino Aleksoto bendruomenę,žmonės pradėjo aktyviau burtis apie bendruomenės centrą, kuriam šiuo metu vadovauja jo pirmininkas Z.Šalna. 2003 m.Aleksote buvo surengta daugybė renginių.Iš jų įsimintiniausi buvo Aleksoto ššventė su didžiulėmis eitynėmis,dviračių žygis aplink Aleksotą, per Atlantą skridusių lakūnų palydėtuvės, didžiųjų metų švenčių minėjimai.
Aleksoto bendruomenės centras agitavo kauniečius stoti į Europos sąjungą,,kartu su kitomis ne vyriausybinėmis organizacijomis dalyvavo labdaros ir paramos fondo „Lietuvos ir JAV iniaciatyvos“ surengtoje akcijoje „Maisto bankas“. Šios akcijos metu surinkti produktai buvo padalinti socialiai remtinoms šeimoms,vienišiems seneliams, dviejų Aleksoto teritorijoje veikiančių vienuolynų gyventojams. Seniūnijos darbuotojai aktyviai lankė ir rėmė vargstančius įvairaus amžiaus miestelėnus, prisidėjo tvarkant šio rajono aplinką.
Bendruomenės centras parengė nemažai reikšmingų projektų, kurių dėka pavyko gauti lėšų įvairiai kitai bendruomenės centro veiklai.
Svarbią funkciją seniūnijos gyvenime atlieka socialinis darbuotojas. Jis priima gyventojų prašymus vienkartinei pašalpai gauti, renka informaciją apie Aleksoto gyventojų socialinę padėtį, konsultuoja juos kitais aktualiais klausimais.
Seniūnija glaudžiai bendradarbiauja su Aleksoto Šv. Kazimiero parapijos klebonu ir su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, kaip Caritu, katalikių moterų draugija, Šv. Elžbietos seserų ir Šv. Jėzaus širdies tarnaičių kongregacijomis. Organizuojamos paskaitos ir diskusijos paaugliams,globojamos asocialios šeimos, teikiama materialinė pagalba daugiavaikėms ir neturtingoms šeimoms.
Šios praktikos metu įgijau daug naujų žinių apie seniūnijos gyvenimą, susipažinau su Aleksoto vystymosi perspektyvomis, įsigilinau į socialinio darbuotojo funkcijas, pareigas ir atsakomybę.
Seniūnijos darbuotojai dirba sunkų, bet įdomų ir naudingą darbą. Šios pora savaičių, praleistų diagnostinėje-bendruomeninėje praktikoje Aleksoto seniūnijoje suteikė daug naudingos informacijos apie socialinio darbuotojo sspecialybę ir jos reikalingumą daugeliui žmonių.