Darbo rinka (nedarbas)ir jos socialinės pasekmės

Pakitimai vykstantys kintant gyventojų skaičiui įtakoja žmonių gyvenimą. Iš anksto žinodami kurios amžiaus grupės didės, o kurios mažės, oficialūs pareigūnai gali planuoti mokyklų ir ligoninių bei kitų įstaigų veiklą, nes nuo to priklauso, kokios bus labiau reikalingos tarnybos ateityje. Ar visuomenė artėja į lygiateisiškumą? Šis klausimas domina sociologus, moterų ir mažumų busimieji ekonominės ir socialinės padėties kitimai atsako į šį klausimą.

Įmonių ir įstaigų vadovus taip pat domina būsimasis gyventojų dydis. Vadovai parinkdami būsimos įmonės ar įstaigos vietą atsižvelgia į gyventojų sskaičiaus kitimą ir amžiaus grupių formavimąsi.

Demografija yra labai svarbus dalykas, todėl šią informaciją turi žinoti ne tik ekspertai, bet ir visi norintys piliečiai, nors ir ne specialistai.

Valstybės gyventojus apibrėžia trys faktoriai: skaičiaus kitimas dėl išvykstančių ir atvykstančių, sudėtis amžiaus požiūriu ir lyčių santykis. Kitos charakteristikos yra: rasė, etninė kilmė, užsiėmimas, pajamos. Dar yra prieaugis, mirtingumas, gyvenimo trukmė. Vidinė ir tarptautinė migracija istoriniu ir šiuolaikiniu požiūriu.

Demografija – (iš graikų kalbos demos – liaudis, žmonės) mokslas apie žmonių populiacijas – remiasi statistine iinformacija, kuri gaunama iš oficialių gimimų, mirčių, vedybų ir migracijos registravimų, taip pat iš visuotinių surašymų ir apklausų, kurias atlieka vyriausybė, mokslinės ir privačios tyrimo įstaigos, bei valstybinės įstaigos, pvz.: Lietuvos darbo birža.

Tam, kad sureguliuoti Lietuvoje darbo rinką 1991 m. kkovo mėn. 1 dieną savo veiklą pradėjo Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kurią sudaro Respublikinė ir 46 teritorinės darbo biržos.

Viena iš dabartinės darbo rinkos problemų yra nedarbas.

Lietuvos darbo birža – valstybinė institucija kuri teikia nemokamas paslaugas ir informaciją visiems darbo rinkos subjektams: bedarbiams ir dirbantiems asmenims kurie ieško darbo arba nori keisti darbą bei darbdaviams.

Lietuvos darbo birža, įgyvendindama valstybines užimtumo garantijas darbo rinkoje, padeda ieškantiems darbo asmenims įsidarbinti ne tik Lietuvoje, bet ir kai kuriose užsienio šalyse legaliai, aprūpina darbdavius reikiama kvalifikuota darbo jėga, darbo biržoje registruotus asmenis įtraukia į gyventojų užimtumo programas: profesinį bei prevencinį mokymą, perkvalifikavimo bei kvalifikacijos kėlimo kursus, savo verslo organizavimą, įdarbinimą į užimtumo fondo remiamus arba viešuosius darbus, subsidijuojamų darbo vietų ssteigimą, darbo klubų veiklą, moka bedarbiams pašalpas. Valstybinėje darbo biržoje registruotiems bedarbiams yra suteikiamos lengvatos gaunant patentus.

Visuomeniniais pagrindais prie visų darbo biržų veikia trišalės komisijos, kurias sudaro: profesinės sąjungos, darbdaviai bei valstybės valdymo organų atstovų. Trišalė komisija periodiškai nagrinėja šalies bei teritorijų gyventojų užimtumo klausimus.

Lietuvoje yra įsikūrusios ir privačios įdarbinimo agentūros. Jos Lietuvos darbo rinkoje užsiima tik asmenų įdarbinimu Lietuvoje bei užsienyje, įdarbinimas užsienyje dažniausiai būna nelegalus. Ir šios įdarbinimo agentūros dažniausiai neatsako už tai kas jų klientų laukia užsienyje.

Kadangi ssocializmo laikotarpiu visi Lietuvos piliečiai turėjo garantiją į darbą. Nepriklausomai nuo to koks buvo išsilavinimas: pradinis, pagrindinis, vidurinis, profesinis, aukštesnysis ar aukštasis. Tad nelabai buvo suinteresuoti tuo, kad turėti aukštesnį išsilavinimą ar didesnę kvalifikaciją.

Todėl dauguma Lietuvos asmenų buvo nepasiruošę naujiems darbo rinkoje pokyčiams. Kai kiekvienas asmuo yra pats atsakingas už tai, kad įsidarbintų. Tuo labiau, kad darbdaviai pageidauja išsilavinusių, aukštos kvalifikacijos darbuotojų.

Nors kai kurie darbdaviai diskriminuoja jaunus tik ką baigusius mokymo įstaigas ir be darbinės patirties asmenis, bei vyresnio amžiaus panašiai nuo 35 – 40 metų moteris ir nuo 50 – 55 metų vyrus. Vyresnio amžiaus asmenys sudaro didžiąją daugumą ilgalaikių bedarbių (tai asmenys kurie darbo biržoje registruoti ilgiau kaip 2 metus).

Kaip pavyzdį galiu pakomentuoti, galima pavadinti labai linksmą, situaciją. Ji atsitiko 42 metų moteriškei. Buvo skelbimas Klaipėdos rajono dienraštyje, kad ieškoma įmonės administratorė, mokanti gerai dirbti kompiuteriu, mokanti rusų ir anglų kalbas, komunikabili ir t.t. Moteris susitvarkė, pasidažė. Atrodė patraukli dar neturinti 40 metų moteris. Darbdaviui labai patiko. Jau sutarė nuo kada pradės dirbti ir kokį gaus atlygį. Įdavė pasą ir sodros pažymėjimą darbo sutarčiai paruošti. Kai po kelių minučių darbdavys atėjo ir pasakė, kad ji nebetinka šiam darbui. Moteris paklausė kas nutiko. Jai buvo atsakyta, kad jinai yra pper sena šiam darbui, nors atitiko visus reikalavimus. Tuo labiau, kad prieš tai ji buvo dirbusi panašų darbą.

Kadangi pati dirbu valstybinėje darbo biržoje, tai tiesiogiai tenka susidurti tiek su darbdaviais, tiek su asmenimis registruotais darbo biržoje.

Kartą teko užregistruoti darbdavio skelbimą laisvai darbo vietai. Darbdavys prašė buhalterės moters. Ji turi būti su aukštuoju išsilavinimu, turėti nemažesnį kaip 7 metų buhalterinio darbo stažo ir būti nevyresnė kaip 25 metų.

Toksai darbdavio prašymas byloja, kad darbdavių tarpe yra neišsilavinusių asmenų, kurie neįsivaizduoja, kad į aukštąją mokyklą įstojama baigus vidurinę mokyklą, esant 18-ai metų, ir mokomasi aukštojoje mokykloje nemažiau 4-ių metų. Jau aukštasis išsilavinimas įgyjamas esant mažiausiai 22-23 metų. Taigi dar pridėjus 7-is metus buhalterinio darbo stažo gauname apie 30-ies metų amžiaus asmenį. Ilgalaikiams bedarbiams, kad juos būtų lengviau įdarbinti vyriausybė patvirtino naują programą “Ilgalaikių bedarbių integracija į darbo rinką”. Su ilgalaikiais bedarbiais būna sudaroma mokymosi sutartis ir jie atnaujina savo kvalifikacinius įgūdžius. Tokiu būdu juos lengviau įdarbinti. Šitie asmenys įgyja didesnį pasitikėjimą savimi.

Darbdaviams padeda išsirinkti tinkamą specialistą tokia užimtumo programa, kaip remiami darbai. Per šią programą daugiausia yra įdarbinama absolventų, darbdavys 2 mėnesius gali stebėti priimta asmenį į darbą. Jeigu darbuotojas tinka tai gali priimti nuolatiniam darbui, o jeigu ne tai ieškomas kitas asmuo. PPer laikotarpį kai asmuo dirba remiamus darbus Valstybinė darbo birža moka minimalią algą ir 33% mokesčių.

Dar mažinti nedarbui nors laikinai yra užimtumo programa viešieji darbai. Ten daugiausia dalyvauja ilgalaikiai bedarbiai praradę kvalifikaciją. Darbdaviams būna apmokama puse minimalios darbuotojo algos ir 1% sodros mokesčių.

Tokiu būdu nedirbantiems asmenims būna galimybė nors trumpam užsidirbti. O darbdaviam jeigu reikia išsirinkti tinkamą darbuotoją nuolatiniam darbui.

Dar yra užimtumo programa valstybinėse darbo biržose kaip darbo klubai. Juose būna mokoma kaip kalbėtis su darbdaviais, kaip parašyti CV (gyvenimo aprašymą) ir t.t. Paskaitas skaito psichologai, mokymo specialistai ir t.t.

Kas dėl bedarbių, tai taip pat yra daug asmenų kuriems trūksta išsilavinimo. Ir netiki darbo biržos darbuotojų patarimais, jog reikia mokytis ir kelti kvalifikaciją. Labiausiai tai liečia jaunus asmenis kurie neįgyja netgi pagrindinio išsilavinimo. Tokiems asmenims būna labai sunku įsidarbinti, nes kai kurie nesugeba netgi parašyti savo vardo ir pavardės.

Kaip pavyzdį galiu pateikti vienos bedarbės iš Vėžaičių miestelio situaciją. Baigusi šešias klases pastojo ir metė mokyklą. Būdama 19 metų ji užsiregistravo darbo biržoje. Yra reikalavimas, kad norint baigti mokymosi kursus darbo biržos siuntimu, reikia turėti nors pagrindinį išsilavinimą, kai kurioms darbininkiškoms profesijoms to pakanka. Taigi jos negalėjo Darbo birža pasiųsti mokytis. Prasiregistravusi darbo biržoje 2 metus, nutraukė darbo paiešką nes darbo

birža negalėjo jai padėti. Ji vėl apsilankė darbo biržoje jau būdama 26 metų ir užsiregistravo kaip besimokanti. Šiuo metu ši moteris kartu su savo vaiku lanko tos pačios mokyklos dieninį skyrių, tiktai jos vaikas lanko pradinę klasę, o moteris mokosi 9 klasėje. Ši moteris suprato, kad dabartinėje darbo rinkoje reikia siekti mokslo, kad galėtum konkuruoti darbo rinkoje su kitais asmenimis turinčiais gerą išsilavinimą ar aukštą kvalifikaciją.

Būtų gerai, kad dabartinis jaunimas kurie dar tik mokosi vidurinėse mokyklose suprastų, kad mokosi sau, ttam, kad įsigytų gerą specialybę ar profesiją. Ir po mokyklos baigimo galėtų įsidarbinti pagal įgytą išsilavinimą ar įkurti savo įmonę, sukuriant ir kitiems asmenims darbo vietas. Ir papildytų darbo rinką gerais specialistais.

Viena iš nedarbą mažinančių užimtumo priemonių yra savo verslo organizavimas. Darbo birža pasirengusiems darbo rinkai bedarbiams, registruotiems valstybinėje darbo biržoje, suteikia beprocentines paskolas. Kurių dydis priklauso nuo verslo rūšies ir kur jis bus organizuojamas. Beprocentinė paskola yra pradedama grąžinti po metų, pagal sudarytą planą kuris būna suderintas su darbo bbirža. Kokiom sumom ir kokias terminais bus grąžinama.. Labiau remtinas verslas yra kaimo teritorijoje. Dar yra lengvatų registruojant įmonę. Ir kitos lengvatos kurias suteikia rajonų savivaldybės.

Tam, kad neatleisti darbuotojų kurie nebeatitinka kvalifikacijos. Valstybinė darbo birža padeda darbdaviui išsiųsti šiuos asmenis kkelti kvalifikaciją. Tam yra užimtumo programa prevencinis mokymas. Darbdaviui nereikia mokėti už darbuotojo mokymą ir gali palikti darbo vietoje jam patinkamą darbuotoją, jau su tokia kvalifikacija ar pakeitusiu profesiją į tokią kokios darbdaviui reikia.

Kas dėl vyresnio amžiaus asmenų tai dauguma besiregistruojančių darbo biržoje yra nekvalifikuoti (be profesijos) arba turintys žemės ūkio specialybes ar profesijas. Tam valstybinė darbo birža naudoja šias užimtumo programas: profesinis mokymas, kvalifikacijos kėlimas arba perkvalifikavimas, nors tai mažai kuom padeda šios kategorijos bedarbiams. Šitiems asmenims labai sunku konkuruoti darbo rinkoje su jaunesniais ir kvalifikuotesniais asmenimis. Todėl jų dauguma išvyksta į užsienį, nelegaliai dirbti įvairų nekvalifikuotą, mažai apmokamą darbą žemės ūkyje, pramonėje ir t.t.

Nors Lietuvos darbdaviai taip pat naudodamiesi didele darbo jėgos pasiūla moka kiek galima mažesnius atlyginimus, bbaugindami savo darbuotojus tuo, kad atleis iš darbo.

Yra dar viena kategorija asmenų kurie išmoko išnaudoti valstybę gaudami visas pašalpas ir įvairias lengvatas. Visų pirma, kad jas gauti visi pilnamečiai šeimos nariai būna registruoti valstybinėje darbo biržoje. Todėl jie gauna pašalpas iš soc. rūpybos skyriaus ir visas lengvatas mokėti mokesčiams. Tokie asmenys pasiūlius jiems darbą už mažą atlygį iki 600,00 Lt atsako, kad darbo biržos darbuotojos pačios eitų dirbti už tokį atlygį. Kai paklausia kokio jiems reikėtų atlyginimo atsako, kad turėtų bbūti apie 1000-1500 Lt į rankas. Nes esa jie gauna daugiau lėšų pragyvenimui nedirbdami. Taigi jie visiškai nesuinteresuoti ieškotis darbo nes juos išlaiko valstybė.

Didžiulė problema darbo rinkoje yra su asmenimis, kurie yra grįžę iš laisvės atėmimo vietų, nes dažniausiai jie būna laisvės atėmimo vietoje išbuvę ilgiau kaip 1 metus. O 1 metus nedirbus pagal specialybę ar profesiją yra prarandama kvalifikacija. Tam, kad pagerinti šių asmenų padėtį yra sudaryta atskira programa “Asmenų grįžusių iš įkalinimo įstaigų profesinis mokymas ir įdarbinimas”. Iš anksto yra sutariama su darbdaviu apie tai, kad vieną ar kitą asmenį darbdavys įdarbins po profesinio mokymo perkvalifikavimo ar kvalifikacijos kėlimo kursų. Tokiu būdu yra iš anksto žinoma, kad tas asmuo bus įdarbintas. Dar darbdaviai nenori priimti šių asmenų nes dauguma bijo, kad bus apvogti. Ir net nepasidomi kodėl vienas ar kitas asmuo buvo įkalintas įkalinimo įstaigoje.

Dar viena iš darbo rinką sudarančių asmenų kategorijos yra bedarbiai kuriems iki pensijos liko nedaugiau kaip 5 metai. Iš šios grupės dar yra išskiriama grupė asmenų, kuriems iki pensijos liko nedaugiau kaip 2 metai. Su jais valstybinėse darbo biržose būna pasirašoma dvišalė sutartis, kad jie nepretenduos į jokias užimtumo programas teikiamas darbo biržos. Ir jiems būna paskiriama ir mokama pašalpa iki tol kol sueina ppensijinis amžius ir pradeda gauti pensiją iš SODROS, t.y. pašalpa bus mokama 2 metus. Taigi ko gero asmenys, kuriems iki pensijos liko nedaugiau kaip 2 metai, šiuo metu iš nedirbančių vyresnio amžiaus asmenų Lietuvoje laikosi geriausiai. Nes jie yra garantuoti, kad kiekvieną mėnesį pastoviai gaus nors ir nedidelę pašalpą. Ir nereikės konkuruoti darbo rinkoje su jaunais asmenimis.

Dar didžiulė problema yra kaimuose, nes beveik nebėra darbo. Todėl jei kaimiečiai atvykę į didesnius miestus neranda darbo, dauguma jų nusivilia gyvenimu, tiek jauni, tiek pagyvenę. Todėl dažnas reiškinys kaimuose yra girtuokliavimas. Tai labai didžiulė problema Lietuvoje.

Yra rajonų Lietuvoje kur nedarbo lygis siekia vos ne 30%. Iš tokių rajonų dauguma jaunimo išvyksta į Vilniaus, Klaipėdos ar kitą ekonomiškai stipresnį miestą Lietuvoje, ieškoti laimės. Ir jeigu nepasiseka susirasti darbo Lietuvoje stengiasi, bet kokiais būdais išvykti į užsienį. Taigi Lietuva praranda daug jaunų kvalifikuotų ir netik asmenų.

Dabartinėje darbo rinkoje trūksta šių specialistų:

 tinklo administratorių;

 administracijos darbuotojų;

 E ir D kat. vairuotojų;

 sekretorių mokančių vieną, o geriau dvi užsienio kalbas, ir gerai mokančios dirbti kompiuteriu;

 virėjų 5 – 6 kat.;

 manikiūrininkių;

 konditerių-kepėjų;

 statybinių įvairių profesijų apdailos specialistai;

 gerų kirpėjų modeliuotojų;

 aukštos kvalifikacijos suvirintojų;

 reklamos darbuotojų;

 gerų buhalterių.