Feminizmo apraiškos Lietuvoje

Turinys

Įvadas…………………………3

1. Feminizmo teorijos …………………………3

1.1. Feminizmo apibrėžimai…………………………3

1.2. Pagrindinės feminizmo idėjos…………………………4

1.3. Feminizmo rūšys…………………………4

1.4. Ankstyvasis feminizmas…………………………4

1.5. Feminizmas JAV…………………………5

1.6. Feminizmo augimas Europoje…………………………5

1.7. Feminizmas Lietuvoje…………………………6

2. Vyrų ir moterų nelygybė Lietuvoje. Statistinių duomenų analizė……….8

2.1. Moterų ir vyrų skaičius …………………………8

2.2. Darbo jėgos aktyvumo lygis…………………………8

2.3. Darbo jėgos užimtumo lygis…………………………9

2.4. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pagal ekonomikos sektorius………..10

2.5. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatai……………………10

2.6. Kandidatai į Europos Parlamentą…………………………11

2.7. Išrinkti Į Europos Parlamentą kandidatai……………………….11

3. Interviu. Lyčių diskriminacija…………………………12

3.1. Tyrimo metodika…………………………12

3.2. Interviu…………………………13

Išvados…………………………16

Literatūra…………………………17

Priedai…………………………181. Feminizmo teorijos

1.1. Feminizmo apibrėžimai

Feminizmą galime apibrėžti įvairiai:

Feminizmas, kaip visuomeninis judėjimas, kovojo dėl moterų emancipacijosir siekė įtvirtinti moterų veiklą.

Feminizmas – tai tikėjimas, kad moterų žinojimo, supratimo būdai yra tokie pat vvertingi kaip ir vyrų, ir, kad moterys turi būti vertinamos taip pat, kaip ir vyrai.

Feminizmas – socialinis judėjimas, siekiantis lygių teisių moterims, reikalaujantis vienodo moterų ir vyrų statuso, ir laisvės apsispręsti dėl savo karjeros bei gyvenimo būdo. (ENCYCLOPEDIA BRITANICA)

Feminizmas – politinės, ekonominės ir socialinės lyčių lygybės teorija; organizuota veikla, ginanti moterų teises ir interesus.(MERRIAM WEBSTER DICTIONARY)

Feminizmas – moterų teisių ir seksualinės lygybės gynimas.(OXFORD DICTIONARY)1.2. Pagrindinės feminizmo idėjos

I. Feminizmas apjungia naują ir skirtingą mūsų požiūrį į visuomenę. Feminizmas sieja aasmeninius patyrimus su visuomenės veikimu.Visuomenės įtaką žmogui parodo, tai, kaip mes galvojame apie save, mūsų elgesys, mūsų vieta visuomenėje.

II. Feminizmas labai kritiškai žiūri į kovas su priimtomis dviejų lyčių idėjomis. Vyriškoji giminė dažniausiai tapatinama su galia kitų atžvilgiu, jėga. O moteriškoji ggiminė, kuri siejama su nesavanaudišku rūpinimusi kitų gerove, pasiryžimu dėl kitų aukoti savo asmeninius interesus.

III. Žiūrint iš feministinio taško, žmoniją galima suskirstyti į dvi kategorijas:

vyrų pasaulį, kur vyrauja varžymasis, jėga;

moterų pasaulį, kur dominuoja jausmai, emocijos, bendradarbiavimas.

Tačiau feminizmas teigia, kad tiek vyrai, tiek moterys gali turėti visas savybes, t.y. vyriškąjai giminei būdingi bruožai nėra svarbesni nei moteriškieji.

IV. Feminizmas kritikuoja visuomenės susiskaldymą į socialinius sluoksnius. Pavyzdžiui, skirtingų sluoksnių žmonės dirba skirtingus darbus ir atitinkamai gauna skirtingus atlyginimus.

V. Dar viena sritis dominanti feminizmą, tai žmogaus seksualumas. Vyrų ir moterų santykiuose dažnai pabrėžiama, vyrų jėga. Visa tai atspindi lytiniame moterų išnaudojime: išprievartavimai, seksualinis priekabiavimas darbo vietose, mokslo įstaigose ir pan.

VI. Feminizmas palaiko moterų teisę pačiom kontroliuoti jų seksualumą ir reprodukciją. T.y. gina moterų teisę kkontroliuoti nėštumą. Feminizmas pasisako už abortus, esmė ta, kad moteris pati gali apsispręsti gimdyti ar negimdyti. Daugelis feminisčių palaiko gėjus, lesbietes, kovojančius prieš diskriminaciją ir prieš visuomenės požiūrį į juos.1.3. Feminizmo rūšys

1. Liberalusis feminizmas, pabrėžia, kad reikia panaikinti diskriminavimą moters atžvilgiu, kuris net istoriškai ribojo moterų galimybes. Liberalusis feminizmas remia visų moterų reprodukcijos laisvę.

2. Socialistinis feminizmas paremtas Karl’o Marx’o ir Friedrich’o Engeles’o idėjomis ir sieja moterų patiriamus trūkumus su kapitalistine ekonomine sistema. Socialistinis feminizmas susiduria su liberaliojo feminizmo reformomis, nors jas iir patvirtina, bet vis tiek laiko nepakankamomis. Socialistinis feminizmas teigia, kad tik socialistinė revoliucija gali įvesti lygybę tarp vyrų ir moterų, sulyginti jų teises.

3. Radikalusis feminizmas patvirtina reformas, kurias sprendžia liberalusis feminizmas, bet taip pat jas laiko nepakankamomis. Trumpai tariant, radikalusis feminizmas siekia sukurti laisvos giminės visuomenę.

1.4. Ankstyvasis feminizmas Prancūzijoje

Pirmosios grupės, aktyviai organizavusios moterų teisių propagavimą, pradėjo veikti iš karto po Prancūzų revoliucijos 1799 m. 1790 m. įkvėptos laisvės ir lygybės idėjų, dėl kurių buvo kovota revoliucijos eigoje, jos įsteigė keletą moterų klubų Paryžiuje ir svarbiausių miestų provincijose. Klubai organizuodavo moterų susitikimus, bet taip pat rengė politines programas apie lygias teises išsimokslinime, įdarbinime ir valdyme. Marie Gouze yra viena iš tokių klubų lyderė, sudariusi “Moterų teisių deklaraciją”, kuri rėmėsi “žmogaus ir piliečių deklaracija”, kuri laikoma svarbiausiu konstituciniu revoliucijos dokumentu. Ji teigė, kad laisvo piliečio teisės negali būti suteiktos tik vyrams; kaip gali būti pasiekta tikra lygybė, jei pusei visuomenės neleidžiama naudotis privilegijomis, kuriomis dalijasi vyrai?

Revoliucijos lyderių – vyrų atsakymas buvo mažiau nei užjaučiantis – Marie’ai Gouze 1793 metais buvo įvykdyta egzekucija. Moterų klubai valdžios potvarkiu buvo panaikinti. Nuo to laiko Vakarų šalyse feminisčių grupės ir moterų judėjimai buvo suformuoti ir reformuoti pakartotinai, kartais buvo susidurta su autoritetų prieštaringumu. Marie Gouze bbuvo, be abejo, pirma feministė, paaukojusi savo gyvenimą dėl lyčių lygių teisių pasiekimo.

1.5. Feminizmas Jungtinėse Amerikos Valstijose

XIX amžiuje feminizmas JAV tapo labiau pažangesnis nei kitur ir dauguma kitų šalių moterų judėjimų lyderių į moterų kovas Amerikoje žiūrėjo kaip į pavyzdį. Laikotarpyje nuo 1830 iki 1850 metų Amerikos feministės buvo glaudžiai susijusios su grupėmis, kurios buvo ištikimos vergijos naikinimui. Anti-vergoviškos peticijos dažniausiai turėjo labai daug moterų parašų. Tačiau neturėdamos formalių politinių teisių, moterys buvo pašalintos nuo politikos kuluarų ( kuluarai – patalpos parlamente, esančiose už posėdžių salės; čia ilsimasi, o taip pat susitinkama, pasikeičiama nuomonėmis ir kita), pro kuriuos reformuotojai siekdavo savo tikslų. Nė vienai moteriai nebuvo leista dalyvauti konferencijoje, vykusioje Londone šis faktas paskatino moterų grupuotes dar tvirčiau siekti užsibrėžto tikslo – lyčių nelygybės panaikinimo. 1848 metais Amerikos moterų lyderės panašiai kaip ir Prancūzijos moterų judėjimų dalyvės prieš pusė amžiaus patvirtino “sentimentų deklaraciją”, kuri buvo sukurta remiantis Amerikos Nepriklausomybės Deklaracija. Deklaracijoje buvo pateiktas ilgas sąrašas neteisingumų, kuriuos turėjo iškęsti moterys. Kaip bebūtų, šiuo laikotarpiu buvo pasiekta keletas laimėjimų, gerinančių moterų socialinę ir politinę padėtį. Kai baigėsi vergovė, Kongresas nutarė, kad tik vyrai buvę vergais, turi teisę balsuoti.

Juodaodės moterys irgi suvaidino didelį vaidmenį ankstyvajame moterų judėjime Jungtinėse Amerikos Valstijose, nors jos ddažnai turėdavo kovoti su baltųjų seserų priešiškumu. Sojourner Truth buvo juodaodė moteris, kuri pasisakė prieš vergovę ir draudimą balsuoti moterims.1.6. Feminizmo augimas Europoje

Vienas svarbiausių ankstyvojo feminizmo įvykių Europoje buvo peticijos pristatymas Britanijos parlamente 1866 metais, kurią pasirašė 1 500 moterų. Šis įvykis turėjo nuvesti prie to, kad būtų apsvarstyta lygiateisė moterų balsavimo teisė. Peticija buvo ignoruota. Kaip atsakas, sekančiais metais buvo uždaryta Nacionalinė Draugija dėl moterų balsavimo teisės. Draugijos nariai tapo žinomi kaip kovotojai už moterų lygiateisiškumą ir per likusįjį devynioliktąjį amžių prašė parlamento suteikti moterims balsavimo teisę.

XX a. pradžioje pasaulinės įtakos turintis britiškasis feminizmas varžėsi su Amerikos feminizmu. 1900 m. pradžioje abiejose šalyse buvo organizuojamos dažnos kovos ir gatvės demonstracijos. 1908 metų birželio mėn. Londone suorganizuotas susitikimas po atviru dangumi, kuris sutraukė pusę milijono žmonių. Šiuo periodu, moterų judėjimų padaugėjo ne tik didesnėse Europos šalyse, bet kartu ir Australijoje bei Naujojoje Zelandijoje.

Po 1920 metų feminisčių judėjimas Didžiojoje Britanijoje bei kitose šalyse sumažėjo. Iš vienos pusės tai įtakojo balsavimo teisės pasiekimas, patvirtintas tuo laiku daugelyje Vakarų šalių (1928 m. Britanijoje). Radikalios pakraipos moterys įsijungė į kitų organizacijų veiklą,tokių kaip dalyvavimas fašizme. Kol dauguma siekė feminisčių užsibrėžto tikslo, šiame kontekste kaip atskiras judėjimas, susijęs su vyrų dominavimu institucijose, feminizmas tapo ne

mažiau garsus.1.7. Feminizmas Lietuvoje

Feministinės idėjos yra tikrai vertos dėmesio, svarbios socialiai ir politiškai, bet jų “įpakavimas” Lietuvoje taip pat galėtų būti kitoks. Su kuo Lietuvoje asocijuojasi feminizmas? Galima nuspėti, kad liaudyje feministės neturi gero vardo. Dažniausiai pasitaikančius feminisčių stereotipus moterys sieja su (tariam) tinginyste, nevalyvumu, nenoru dirbti namuose. Vyrai stengiasi pabrėžti tai, kad feministės yra aiškiai seksualiai nepatenkintos, ir tai, kad jos, visai galimas daiktas, yra lesbietės (nes nusiteikusios prieš vyrus). Prieš kokius 10 metų šių eilučių autoriui tipiška ffeministė asocijavosi su perdėtai rimta ir pikta moterimi riebaluotais plaukais.

Labiausiai pastebimas graudus, neskoningas, dažnai vulgarus ar net kvailas kai kurių seimūnių ‘popfeminizmas‘ taip pat neleidžia solidarizuotis su feministinėmis idėjomis. Feminizmas galėtų būti ir net turėtų būti provokatyvus ir patrauklus ta prasme, kad prireikus būtų įdomu įsitraukti į diskusiją ar ginčą su juo. Feministės tikrai turi ką pasakyti, jos gali priversti pamatyti ir kitą tradiciškai nusistovėjusio ir dėl to iš dalies sustabarėjusio gyvenimo pusę.

Feminizmas, kaip aktyvi politinė idėja moterų labui iir gerovei, dabartinėje Lietuvoje yra palaidota. Jos simbolinėmis laidotuvėmis galima laikyti Moterų partijos tapsmą Naujosios demokratijos partija, kai iš viešosios politikos buvo pašalintas moteriškumo aspektas. Tiesa, oficialiai kartais prie pavadinimo paliekamas Moterų partijos pavadinimas, tačiau jis nustumiamas į antrą planą. <

Lietuvos moterų partija buvo įkurta 1995 metais, o 1996 metais į Seimo rinkimus ji jau kėlė 67 kandidatus. Tarp jų buvo ir penki vyrai.

Partijos fiasko, kai 1996 m. į Seimą buvo išrinkta tik Kazimiera Prunskienė.

Su nauju Naujosios demokratijos vardu K. Prunskienės politinė partija 2000 – ųjų rinkimuose į Seimą laimėjo dvi vietas.

Atrodo, kad moteriška politika niekuomet nebuvo patraukli Lietuvos visuomenei, kuri moteriškumą pirmiausia sieja ne su politikos dalykais.

Paradoksalu tai, kad visaip skatinusios moterų dalyvavimą visuomeninėje ir politinėje veikloje Kazimieros Prunskienės prezidentinėje rinkimų programoje (2003-ųjų pradžioje) moteriškos politikos aspektas taip pat dingo kaip į vandenį. Tik vienu žodžiu užsiminta apie lygių vyrų ir moterų galimybių plėtrą, ir daugiau nieko. Tikriausiai racionaliai formuojamai politikai moterų klausimas yra arba neaktualus, aarba nepatrauklus.

Rinkimai aiškiai įrodė, kad feminizmas Lietuvoje kol kas dar tik leidžia pirmuosius daigus.

Feministės neturi sau lygaus dialogo partnerio, ypač Lietuvoje. Jos turi tik kritikos taikinius – patriarchališkai besielgiančius vyrus, t.y. tuos, kurie nuvertina moteris ir (arba) elgiasi destruktyviai. Didžiausia pačių Lietuvos vyrų bėda yra ta, kad jie nepripažįsta, jog nemažai „vyriškumo“ – tai yra vyriško elgesio – modelių nebeveikia gyvenime. Tiesa, dauguma moterų taip pat to nesupranta, bet jos bent gali atsiremti į feminizmo joms iškovotas lygias ggalimybes, o vyrai iš agresorių jaučiasi tapę aukomis ir elgiasi gynybiškai, tai yra vėl agresyviai. Prisiminkime, kad smurto namuose statistika auga ir absoliuti dauguma jo atvejų yra inicijuoti vyrų. Tie aukomis besijaučiantys vyrai, kurie nėra agresyvūs moterų ar kitų namiškių atžvilgiu, išlieja tą agresiją ant savęs: pavyzdžiui, kaimo vyrai, kurių vaidmenys labiausiai konservatyvūs ir labiausiai nebeveikia, sėkmingai žudosi aštuonis kartus dažniau, nei miesto moterys.2. Vyrų ir moterų nelygybė Lietuvoje. Statistinių duomenų analizė

2.1. Moterų ir vyrų skaičius

Pirmiausia išanalizuokime moterų ir vyrų skaičių Lietuvoje.

1 lentelė

Metai Gyventojų skaičius, tūkst. Pasiskirstymas pagal lytį, % 1000 – iui vyrų tenka moterų

Moterys Vyrai Moterys Vyrai

1990 1946,2 1747,5 52,7 47,3 1114

1995 1925,8 1717,2 52,9 47,1 1121

2000 1867,8 1644,3 53,2 46,8 1136

2001 1856,1 1630,9 53,2 46,8 1138

2002 1851,1 1624,5 53,3 46,7 1140

2003 1845,2 1617,3 53,3 46,7 1141

2004

iš viso 1837,2 1608,7 53,3 46,7 1142

Mieste 1244,5 1052,9 54,2 45,8 1182

Kaime 592,7 555,8 51,6 48,4 1066

Pagrindinė išvada: moterų Lietuvoje yra daugiau nei vyrų. Vidutiniškai tūkstančiui vyrų tenka 1142 moterys. Lyginant 1995 – 2003 metų laikotarpį vyrų skaičius Lietuvoje sumažėjo 130,2 tūkst., o moterų skaičius sumažėjo 101 tūkst. Iš 1 lentelės matome, kad vyrų kaime yra daugiau nei mieste, o moterų yra daugiau mieste nei kaime.2.2. Darbo jėgos aktyvumo lygis

1 pav. Darbo jėgos aktyvumo lygis, 15 -64 m. gyventojų

Darbo jėga – tai visi dirbantys ir aktyviai ieškantys darbo šalies piliečiai, kitaip tariant, žmonės, kurie nori ir gali dirbti. Aktyvumo lygis(Ar) – tai darbo jėgos ir tiriamo amžiaus grupės darbingo amžiaus ir vyresnių) gyventojų skaičiaus santykis. Jį galima užrašyti formule: Ar=(LF/P)*100%, LLF – darbo jėga; P – darbingo amžiaus ir vyresnių gyventojų skaičius.

1 paveikslėlyje vyrai yra žymiai aktyvumo lygis žymiai aukštesnis nei moterų. Aukščiausias vyrų aktyvumo lygis buvo 2000 metais, siekė net 74,2 %. Iki 2003 m. šiek tiek sumažėjo. O moterų aktyvumo lygis lyginant 2002 – 2003m. padidėjo 0,8%.2.3. Darbo jėgos užimtumo lygis

2pav. Darbo jėgos užimtumo lygis, 15 – 64 m.gyventojų

Užimtumo lygis(Er) – užimtų gyventojų ir tiriamo amžiaus grupės(darbingo amžiaus ir vyresnių) gyventojų skaičius santykis.Jį galime užrašyti formule: Er=(E/P)*100%, E – užimtų gyventojų skaičius; P – darbingo amžiaus ir vyresnių gyventojų skaičius.

Vyrų užimtumo lygis darbo rinkoje taip pat kaip ir aktyvumo lygis yra didesnis nei moterų. Lyginant 2000 – 2003 m. laikotarpį vyrų užimtumo lygis pakilo 3,6%. Tik moterų 2002 m. buvo sumažėjęs 0,4% . 2003 m. moterų užimtumo lygis siekė 58,4 %, o vyrų – 63,7%.2.4.Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pagal ekonomikos sektorius

Litais

2lentelė

Šalies ūkis Valstybės sektorius Privatus sektorius

Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai

2000 956 1170 980 1272 918 1087

2002 1010 1244 1018 1360 998 1174

2003 1050 1297 1065 1416 1029 1228

Remiantis 2 lentelės duomenimis, lyginant vyrų ir moterų vidutinį darbo užmokestį, matome, jog vyrų darbo užmokestis yra didesnis nei moterų tiek valstybės, tiek privačiame, tiek šalies ūkio ekonomikos sektoriuose. Šalies ūkyje, darbo užmokestis moterų per 2000 -2003m. laikotarpį padidėjo 94 litais, o vyrų padidėjo 127 litais. Valstybės sektoriuje, moterų darbo uužmokestis padidėjo 85 litais, vyrų padidėjo 144 litais. Privačiame sektoriuje, moterų darbo užmokestis padidėjo 111 litais, o vyrų padidėjo 141 litais. Šios tendencijos rodo, kad tiek moterų, tiek vyrų atlyginimai atitinkamai padidėja kiekvienais metais.2.5. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatai

3 lentelė

Moterys Vyrai Pasiskirstymas pagal lytį, %

Moterys Vyrai

VII Seimas (1992) 10 131 7,1 92,9

VIII Seimas (1996) 25 114 18 82

IX Seimas (2000) 15 126 10,6 89,4

X Seimas (2004) 31 110 22 78

Remiantis šiais statistikos departamento duomenimis, matome, jog 2004 m. išrinkus Seimo narius, iš jų, moterų buvo net 31, tai daugiausiai lyginant 1992 – 2004 m. laikotarpį. Tačiau atkreipiant dėmesį į pasiskirstymą pagal lytį 1992m. vyrų Seime buvo išrinkta 92,9 %. Bėgant metams, keičiantis visuomenei, moterų daugėjo ir 2004 m. į Seimą išrinkta 22 % jų. Aišku, dauguma vis dar sudaro vyrai.

2.6. Kandidatai į Europos Parlamentą 2004 m. birželio 13 d.

4 lentelė

Moterys Vyrai Pasiskirstymas pagal lytį, %

Moterys Vyrai

Kandidatai 54 187 22,4 77,6

2.7. Išrinkti į Europos Parlamentą kandidatai

3pav. Išrinkti į Europos Parlamentą kandidatai

Vyriausios rinkimų komisijos duomenimis, kandidatų į Europos Parlamentą užregistruota net 54 moterys, iš jų išrinkta tik 5; vyrų kandidatų buvo net 187, išrinkta tik 8.

Kad ir kokiais remsimės duomenimis, aiškia persvara visur dominuoja vyrai, išskyrus, kad moterų Lietuvoje daugiau negu vyrų.3. Interviu. Lyčių diskriminacija

3.1. Tyrimo metodika

Tai viena iš apklausos rūšių, integruotų į stebėjimų metodų grupę. Interviu – tai

abipusis sandėris tarp klausiančiojo ir atsakančiojo.

Tiriamasis interviu apibrėžiamas kaip tyrėjo inicijuotas dviejų asmenų pokalbis, kurio tikslas – gauti būtiną tyrimo uždaviniams informaciją.

Būdingas tiriamojo interviu bruožas ir tas, kas visa informacija gaunama žodžiu. Interviu platesnes galimybes nuodugniau pažinti tiriamąjį asmenį.

Šiame tyrime panaudotas struktūrizuotas interviu tipas, kai klausimai ir visa procedūra numatomi iš anksto, ir interviu eigoje mažai kas keičiama. O atsakymai laisvai formuluojami, neribojamas nei turinys, nei forma. Apklausti trys respondentai. Pateikti šeši plačios apimties klausimai.3.2. Interviu

1. LLyčių diskriminacija darbe.

Kalbant apie darbą, respondentų skirtingos nuomonės. Respondentas A mano, jog yra lyčių diskriminacija priimant į darbą, o respondentas B atvirkščiai. Respondentas C su tuo nėra susidūręs. Kalbant apie darbe patiriamą lyčių diskriminaciją respondentai panašios nuomonės. Tačiau pastebimas jų pačių, tarsi diskriminavimas. Jie pabrėžia moterų darbus ir vyrų darbus. Feministiniu požiūriu, moterų ir vyrų bruožai ir savybės vienodos. Atlyginimų klausimas taip pat supriešinamas. Teigiama: „moterų atlyginimai yra mažesni nei vyrų. Nesakau, kad visur, tai priklauso ir nuo žmogaus galimybių, iištvermės atliekant darbą ir nuo specialybės, nuo žinių, ir aišku nuo tam tikros srities, kurioje dirbi. O taigi kuo geriau atliksi darbą, tuo didesnį atlyginimą gausi.“ Šioje citatoje yra iškeliama problema, kad moterų atlyginimai yra mažesni nei vyrų, bet tuo ppačiu tolimesni žodžiai pateisina tą problemą. Plėtojant lyčių diskriminacijos temą, karjeros atžvilgiu, visų respondentų nuomonė vieninga. Pabrėžiami ankstesni laikai, kad moterims sunku buvo siekti karjeros. Tačiau dabar yra puikios galimybės siekti karjeros tiek vyrams, tiek moterims.

Apskritai, kalbant apie lyčių diskriminaciją darbe, susidaro tokia nuomonė, kad ji yra, tačiau kiekvienas supranta skirtingai ją. Daugiau įsigilinę galime visur įžvelgti lyčių diskriminaciją.

Lietuvos Respublikos Moterų ir Vyrų lygių galimybių įstatyme skelbiama, kad diskriminacija – pasyvus ar aktualus elgesys, kuriuo išreiškiamas pažeminimas, paniekinimas, taip pat teisių apribojimas ar privilegijų suteikimas dėl asmens lyties, išskyrus: moterims taikomus žmonių saugos darbe reikalavimus, kuriais atsižvelgiant į moterų fiziologines savybes, siekiama išsaugoti jų sveikatą; tam tikrą darbą, kurį atlikti gali tik konkrečios lyties asmuo.

Šis įstatymas, tarsi, ppateisina respondentų suskirstymą į moterų darbus ir vyrų darbus.

2. Lyčių diskriminacija šeimoje.

Kalbintų respondentų šeimose lyčių diskriminacijos nėra. Jie viską paremia santarve, darna. Tokios problemos kaip buities darbų pasiskirstymas jų šeimose nėra. Tačiau jų atsakymuose taip pat galime įžvelgti skaidymą: vyrų darbai, moterų darbai. Kas liečia vaikus, respondntų vieninga nuomonė, kad jie yra lygūs. Nėra priežasčių išskirti berniuką ar mergaitę augančius vienoje šeimoje. Pasak respondentą A: „tai yra netoleruotina“. Šeimos biudžeto klausimai yra tvarkomi abiejų sutuoktinių, respondentų šeimose. Respondentas C netgi ppabrėžė, kad ir vaikai yra įtraukti į šeimos finansų paskirstymo aptarimą. Pasak jį: „Pas mus šeimoje viskas būdavo sprendžiama kartu su tėvais, tad manau, kad tai mus labiau išugdė savarankiškam gyvenimui“. Įdomi citata, juk ne visuose mūsų visuomenės šeimose taip yra.

Pastebėta, jog respondentų A ir C teigimu šeimose anksčiau buvo smurtaujama, tik pradėjus šeimos gyvenimą. Dabar tokios problemos nėra. Smurtavo vyrai, tai įrodo, jog vyrai taip demonstruodavo jėgą. Galėtume iškelti tokį klausimą, dėl kokių priežasčių dabar jie nesmurtauja. Respondento B nuomone: „Moterys dažniau atranda pretekstą konfliktuoti“, tai šiek tiek diskriminuoja moteris. Smurto problema labai aktuali šiandieniniai mūsų visuomenei.

3. Lyčių diskriminacija seksualiniuose santykiuose.

Kalbant apie lyčių diskriminaciją seksualiniuose santykiuose , vyrų ar moterų dominavimo nėra. Respondento A manymu, ištikimybės klausimas – labai opi problema. Pasak jo: „Šiuo klausimu, kalbant moterų vardu, galiu pasakyti, kad moterys yra ištikimesnės nei vyrai. O jei moteris neištikima, tai ji jau blogos reputacijos, o vyrai neištikimi – tai nieko blogo.“ Remiantis šia citata, galime teigti, jog lyčių diskriminacija, ištikimybės klausimu, yra. Išskiriami vyrai, galintys būti neištikimi. Respondentas C atsakydamas į šį klausimą pritaria nuomonei, išreikštai citatoje. Tačiau respondento B nuomone: „Iki vestuvių viskas galima. Viskas priklauso nuo žmogaus moralės. O po santuokos galioja tam tikras, savotiškas kodeksas.“ IIš tie.sų, pamąsčius, būtų logiškas atsakymas, tačiau su tuo ar sutiktų jaunimas, kurie šiais laikais labai anksti pradeda draugauti. Manau, ištikimi turi būti ne tik po santuokos, bet ir prieš ją. Tai gal tada ir tų santuokų nebūtų, jei visi draugaujantys jaunuoliai būtų vienas kitam neišikimi, po santuokos gal jų požiūriai taip pat nesikeistų.

Visi respondentai pritaria moterų teisei kontroliuoti nėštumą. Feminizmas taip pat tam pritaria ir yra už abortus. Tačiau, kad ir pritaria tam visi respondentai, jie dar mano, kad tai turėtų būti abipusis sprendimas, dviejų žmonių reikalas.

Kadangi respondentas B – vyras, tai jo nuomone, seksualinis priekabiavimas yra normalus, bet iki tam tikrų ribų. Įdomu tai, kad jo teigimu: „Manyčiau, seksualinis priekabiavimas pasireiškia gražesnę išvaizdą turinčioms moterims, nes joms tenka didesnis dėmesys.“ Tai tai pat galime interpretuoti kaip lyčių diskriminaciją, priekabiauja dažniau prie moters, kuri yra graži, patraukli. Tai ką daryti, kad ji graži ir patraukli.

Prievarta šiais laikais yra didžiulė problema. Respondentas A minėjo: „yra visokių prievartos formų. Pirmiausia yra seksualinė prievarta, kuri padaro didelę žalą net ir tolimesniam gyvenime. Moralinė prievarta, tarkim kaip manipuliavimas žmogumi.“ O respondentų B ir C teigimu, kartais seksualinė prievarta išprovokuojama pačių merginų. Tai įdomi pozicija. Galėtume pridurti, kad labai dažnai prievartautojai lieka llasvi. Tai yra taip pat sudėtinga problema mūsų visuomenėje.

4. Ankstesnių laikų ir dabarties palyginimas.

Respondentų nuomone, keičiasi laikai, viskas keičiasi. Anksčiau viskas būdavo griežčiau, tėvų požiūris į draugystes, vakarones ir pan. „Anksčiau tai kas buvo griežtai nepriimtina ir amoralu aštuoniolikos metų, dabar normalu, įprasta iki aštuoniolikos.“ Iš tiesų, dabar jaunimas sparčiau bręsta, anksčiau tuokiasi, anksčiau susilaukia vaikų. Tėvai dabar kitaip žiūri į viską. Bet iš dalies tai didelė jų klaida. Nes daug daugiau šiuo metu nusikaltimų padaro paaugliai. Į jų linksmybes įtraukiamas alkoholis, kas nėra labai gerai. Ir paaugliai šiuo metu, galimas sakyti „žiaurūs“.

Kalbant apie santuokas. Aktuali tema: „santuoka iš reikalo“. Anksčiau gal ir būdavo tokių, tačiau labai retai, o dabar tai normalu. Remiantis statistika , jau 13 m. mergaitė gimdo vaikus, juk pagalvojus, ji pati dar vaikas. Dar vienas reiškinys, ko anksčiau nebuvo, tai gyvenimas nesusituokus. Dabar labai išpopuliarėjęs.

a. Lyčių nelygybė rinkimuose.

Respondento A teigimu, mūsų visuomenėje vyrai nenoriai leidžia moterims įeiti į valdžią. Tai galime paremti statistiniais duomenimis, juk per paskutinius rinkimus į Siemą buvo išrinkta 31 moteris. O gal tos moterys pačios nesiveržia į politiką? Respondento A ir C nuomone, jei į valdžią ateis daugiau moterų, pagerės tiek ekonominis, tiek socialinis gyvenimas. Respondento B nuomone, ten

vyrų vieta. Tai šiek tiek diskriminuojanti nuomonė.

Kalbant apie moterį – prezidentę, respondentas B taip pat kategoriškos nuomonės, kad tai ne moterims. Respondentai A ir C panašios nuomonės, kad tai gal padėtų Lietuvai. Pasak respondento A, išvengtume biurokratizmo, korupcijos, kuom pasižymi mūsų valdžios vyrai.

6. Lyčių nelygybė išsimokslinime, specialybės atžilgiu.

Šiuo klausimu išlaikomas šioks toks išskyrimas į vyrų ir moterų darbus, specialybes. Bet tai juk ne diskriminacija, įstatyme pateikta, kad yra darbų, skirtų tik kažkuriai vienai lyčiai. Tačiau pabrėžiama, kad ddiskriminacija gali pasireikšti: priėmime į mokslo įstaigas, mokymo programų parinkimuose, žinių vertinime ir pan.

Respondentų teigimu, gal anksčiau ir buvo diskriminuojama mokslo atžvilgiu, dabar to jau nėra..Išvados

• Feminizmas iškovojo moterims lygias galimybes.

• Lietuvoje moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas įsigaliojo tik 1999 m. kovo 1 d., bet negalime manyti, kad tą dieną moterų ir vyrų galimybės susilygino. Praeis nemažai laiko, kol visi įsisąmonins šio įstatymo nuostatas. Svarbiausias yra įstatymo ilgalaikis auklėjamasis poveikis.

• Naudojant statistinius duomenis, galėtume teigti, kad moterų Lietuvoje yra ddaugiau nei vyrų, bet tai neįrodo mums, kad moterys viršesnės už vyrus. Vyrų daugiau yra kaime nei mieste, o moterų mieste.

• Iš statisttinės duomenų analizės sužinojome, kad vyrų aktyvumas bei užimtumas darbo rinkoje yra didesnis nei moterų. Kalbant apie atlyginimus, nnors ir atlyginimai atitinkamai didėja, tačiau vyrų yra didesni, bet tai paaiškina mums didesnis aktyvumas ir užimtumas darbo rinkoje.

• Rinkimai aiškiai įrodė, kad feminizmas Lietuvoje kol kas dar tik leidžia pirmuosius daigus.

• Žmonių nuomone, lyčių diskriminaciją galime sutikti įvairiose gyvenimo situacijose: darbe, šeimoje, seksualiniuose santykiuose, rinkimuose, mokslo įstaigose. Bet kiekvieno nuomonė skirtinga ir kiekvieno gyvenimo sąlygos skirtingos.Literatūra

1. Moterų informacijos centras.(1999). Lietuvos Respublikos Moterų ir Vyrų Lygių Galimybių Įstatymas. Vilnius.

2. Kardelis K. (2002). Mokslinė tyrimo metodologija ir metodai.

3. Juozaitinė L., Tijūnaitienė R. (2004). Studentų savarankiškų ir mokslo tiriamųjų darbų rašymo ir įforminimo tvarka. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

4. Lyčių aspekto integravimo strategija. [2005-02-26].

5. Anarchizmas ir moterų judėjimas. [2005-02-26].

6. Feminizmas – keletas apibrėžimų. [2005-02- 26].

7. Lyčių studijų centras. [2005-02-26].Priedai

1 priedas

Interviu klausimai <

1. Lyčių diskriminacija darbe.

a) priimant į darbą;

b) atliekant darbą;

c) kai moka atlyginimus;

d) karjeros klausimas.

2. Lyčių diskriminacija šeimoje.

a) ar nekyla problemų pasiskirstant buities darbus;

b) lyčių diskriminacija vaikų atžilgiu;

c) šeimos biudžeto reikalai;

d) smurtas.

3. Lyčių diskriminacija seksualiniuose santykiuose.

a) vyro ar moters dominavimas;

b) ištikimybės klausimas;

c) moterų teisė konroliuoti nėštumą;

d) seksualinio priekabiavimo problema;

e) prievarta.

4. Ankstesnių laikų ir dabarties palyginimas.

a) požiūris į jaunimo draugystes, vakarones;

b) požiūris į jaunus sutuoktinius.

5. Lyčių nelygybė rinkimuose.

a) valstybės valdyme;

b) moteris – prezidentė.

6. Lyčių nelygybė išsimokslinime, specialybės atžilgiu.

2 priedas

Respondento A atsakymai

1. a) Ateidamos į darbą moterys turi atrodyti gražiai, jei turi kokį defektą ( pvz.: randą ant veido, pigmentinę ddėmę) darbdavys nenori jos priimti į darbą (sakykim parduotuvėje). Ir šiaip jei moters, kad ir iš prigimties bruožai negražūs, tai ji nelaukiama nei parduotuvėje – pardavėjos darbui, nei bare – padavėjos darbui. Svoris taip pat turi didelės įtakos. Šiais „manekenių“ laikais gražios merginos – jau labai lieknos. Aišku, kiekvieno nuomonė skirtinga, tačiau, manau, jog daugumos nuomonė tokia. O kas vyrams? Nėra žiūrima nei į vyro svorį, nei į negražius jo veido bruožus. Šuo atveju, manau, jog pasireiškia lyčių diskriminacija priimant į darbą.

b) Šiuo klausimu nežinau ką ir pasakyti, mano darbe to nebuvo, ir šiaip nesu girdėjusi. Manyčiau tai priklauso nuo darbo kurį pasirinkai. Juk yra darbų tik vyrams, kuriuos moterys abejoju ar gerai atliktų (pvz.: darbas reikalaujantis jėgos). Aišku, darbdavys nesiųs moters kokių rąstų kelti, jei turi vyrų darbuotojų. Žmogus laisvas ir renkasi darbą, kuri gali atlikti ir gerai atlikti.

c) Atlyginimai, tai gana aktualus klausimas šiandienai. Mano manymu, moterų atlyginimai yra mažesni nei vyrų. Nesakau, kad visur, tai priklauso ir nuo žmogaus galimybių, ištvermės atliekant darbą ir nuo specialybės, nuo žinių, ir aišku nuo tam tikros srities, kurioje dirbi. O taigi kuo geriau atliksi darbą, tuo didesnį atlyginimą gausi.

d) Daugelio žmonių požiūriu, moteris turi sedėti nnamie „prie puodų“ ir prižiūrėti vaikus, o vyras turi išlaikyti šeimą, nešti į ją pinigus. Vyrai dėl to ir nenori leisti moterų daryti karjeros ar galų gale tiesiog dirbti. Tačiau yra daug moterų karjerisčių, kurios yra pasiekusios puikių karjeros laimėjimų, yra ir siekiančių to. Kitiems vyrams nepatinka, kad jų žmonos buna namie, jie patys skatina jas kažko siekti: baigti mokslus, tobulintis tam tikrose kursuose ir pan.

2. a) Viskas priklauso nuo šeimos. Kiekvienas žmogus yra asmenybė, kiekvienas turime savo požiūrį ir savo principus, taip ir šeimoje. Mano šeimoje tokio pobūdžio problemų nekyla. Tiesiog aš esu namų šeimininkė, niekur nedirbu ir atlieku buities darbus pati, aišku padeda ir vyras, vaikai. Kur reikalinga vyro pagalba, tai sutvarkoma „be žodžių“.

b) Mano šeimoje tokios lyčių diskriminacijos nebuvo ir nėra. Visi vaikai yra lygūs, visi turėjo tai ką galėjome įpirkti. Ir mano manymu, jei ir yra šeimose toks dalykas, kaip vaikų išskyrimas (t.y. berniukas išskiriamas iš trijų vaikų) tai yra netoleruotina, nežmogiška. Juk, kad ir koks vaikas bebūtų, jis yra tavo kūnas ir kraujas, kaip žmogus galėtų atstumti vieną vaiką, o kitą glausti prie savęs.

c) Šeimos biudžetas daugiausiai yra mano rankose. Bet ir vyras taip pat laiko tam tikrą dalį. Mūsų šeimoje nnėra jokių paslapčių, jokių ginčų pinigų atžvilgiu. Manyčiau, pas mus yra lygybė, nekyla jokių problemų dėl to. Paprasčiausiai reikia visada apsitarti dėl kiekvieno pirkinio, kad vėliau nekiltų kokių konfliktų ar neaiškumų.

d) Mūsų šeimoje smurto nėra. Jaunystėje šiek tiek ir bandė vyras pakelti ranką prieš mane, bet dabar jau gyvename 35 metus santuokoje ir tokių dalykų nėra. Kaip .ir kiekvienoje šeimoje kyla įvairių kivirčų, konfliktų, bet viskas išsisprendžia.

3. a) Seksualiniuose santykiuose nėra nei vyro nei mano dominavimo. Kaip žmonos pareigą atlieku gerai, nors ir esu metuose. Manau, viskas turi remtis į vienas kito pasitikėjimą, meilę ir pan.

b) Mano vyras jaunystėje buvo neištikimas, bet aš viską atleidau, kaip ir dauguma moterų, norėdama išsaugoti šeimą, dėl vaikų. Šiap tai visi vyrai kažkada eina į šoną.Čia labai opi problema. Šiuo klausimu, kalbant moterų vardu, galiu pasakyti, kad moterys yra ištikimesnės nei vyrai. O jei moteris neištikima, tai ji jau blogos reputacijos, o vyrai neištikimi – tai nieko blogo. Tai mano manymu, yra labai klaidinga nuomonė.

c) Mano atžvilgiu, šito nebuvo. Vyras man nenurodė kada gimdyti, kada ne. Paprasčiausiai reikia mokėti apsisaugoti, nors ir anksčiau nebuvo tokių dalykų, kaip kontraceptinės priemonės ir pan., tačiau mokėjome ir taip apsisaugoti. Visokių

yra žmonių, kurie nenori vaikų, ar per jauni jų turėti. Apskritai nepritariu nėštumo nutraukimu. Labai tiktų čia patarlė: „Ką pasėjai, tą ir pjauk“. Ir šis klausimas, manyčiau yra abiejų tėvų reikalas.

d) Prievarta, šiais laikais yra taip pat didžiulė problema. Dažnai gali išgirsti per žinias, kad išprievartaujama kokia mergina. Tačiau, šiuo atveju, galim teigti, jog yra visokių prievartos formų. Pirmiausia yra seksualinė prievarta, kuri padaro didelę žalą net ir tolimesniam gyvenime. Moralinė prievarta, tarkim kaip manipuliavimas žmogumi. Vaikų prievarta, vvaikai yra seksualiai ir ne tik seksualiai išnaudojami artimųjų ir svetimų žmonių. Tai labai skaudūs išgyvenimai.

4. a) Aš užaugau kaime ir galiu sakyti taip, kaip būdavo kaime. Anksčiau tėvai būdavo daug griežtesni, nei dabar. Su berniukais lakstyti neleisdavo. Turėjai būti vyresnio amžiaus, kad išleistų tėvai į vakarones, ar bendrauti su vaikinais. O dabar jau 14 – 15 m. merginos turi po kokį ketvirtą vaikiną.

b) Anksčiau labai retai mūsų vietovėje būdavo sutuoktuvių (t.y. labai jaunų jaunuolių) ir tai iiš reikalo. O dabar vos ne kas antras paauglys, jaunuolis tuokiasi iš reikalo, arba iš vis nesituokia, kaip ir dabar labai populiaru gyventi „susidėjus“. To anksčiau nebūdavo.

5. a) Mūsų visuomenėje vyrai nenoriai leidžia moteris įeiti į valdžią, į aukštesnes ppareigas. Negalime teigti, kad yra taip blogai, jau gana nemažai mūsų Seime dabar yra moterų, tačiau vistiek nėra suteiktos lygios teisės. Kuo moterys prastesnės? Juk yra ir protingų moterų (pvz.: K. Prunskienė, V. Blinkevičiūtė), kurios yra net ministrės. Gal jei daugiau moterų ateis į valdžią, mūsų gyvenimas pasikeis į geresnę pusę.

b) Labai būtų gerai, kad moteris būtų prezidentė, gal išvengtume biurokratizmo, korupcijos, kuriais dabar pasižymi mūsų valdžios vyrai. Šiaip moterų atžvilgiu, pasiekėme nemažai rezultatų, paskutiniuose rinkimuose, gana nemažai balsų gavo K. Prunskienė.

6. Yra įvairių specialybių, kurių moteris labai nenoriai priimdavo. Pvz.: Į statybų inžineriją, mechanikų specialybes.Tačiau dabar daugėja moterų tokiose srityse, kuriose tikrai net nesitikėtum jų sutikti. Kodėl moteris negali būti pvz.:mechanike, jei ji labai gerai išmano šį ddarbą, kodėl gi ne.

3 priedas

Respondento B atsakymai

1. a) Mano manymu, jei darbdavys norės priimti moterį, jis ją priims, jei norės priimti vyrą, jis jį ir priims. Tai kiekvieno žmogaus atskira nuomonė. Yra įstatymai, jų yra laikomasi. Ir tai kiekvieno verslininko asmeniška nuomonė, ką jam priimti.

b) Aš dirbu metalo supirkimo įmonėje, todėl šiuo klausimu nalabai turiu ką pasakyti. Mano darbui reikalingi stiprūs vyrai, kurie susidorotų su tuo darbu. Manau moteris negalėtų tokio darbo dirbti, vis dėl to yyra keliami didelio svorio įvairūs metalo dirbiniai. Viskas priklauso nuo darbo pobūdžio.Kiekvienas renkasi tokį darbą, kokį jis gali atlikti.

c) Atlyginimai taip pat priklauso nuo darbo pobūdžio. Jei moteris dirba parduotuvėje ir gauna. minimalų atlyginimą, o sakykim, vyras dirba kokioje firmoje vadybininko darbą ir jis gauna vidutinišką atlyginimą. Tai nematau jokios čia lyčių nelygybės. Jei ta moteris dirbtų tokį darbą kaip tas vyras, tai ir gautų tokį pat atlyginimą.Juk kiekvienas darbas yra įkainotas kažkokia suma. Dirbant ta patį darbą nesu girdėjęs, kad vyras ar moteris gautų didesnį atlyginimą.Šiais laikais viskas remiasi įstatymais.Yra darbo kodeksas ir pan.

d) Tiek vyrai tiek moterys dabar siekia karjeros. Nėra čia lyčių diskriminacijos.Viskas priklauso nuo pačio žmogaus. Jei jis ar ji užsibrėžia tikslą pasiekti tą ir tą, tai tą ir daro. Anskčiau gal ir būdavo, kad moterys prižiūrėdavo vaikus ir pan., dabar taip pat yra tokių moterų, bet mūsų dabartinė ekonominė situacija neleidžia to, nes reikia išlaikyti šiemą, tai ir verčia dirbti tiek vyrą, tiek moterį. Juk kiekvienas norime geresnio gyvenimo sau ir savo šeimai.

2. a) Mano šeimoje nėra diskriminacijos pasiskirstant darbus. Neatsisakydavau anksčiau, kai dar nebuvo automatinių skalbimo mašinų, išskalbti rūbus visai šeimai ir indus išplauti. Aš manau, kiekvienoje šeimoje yra sskirtingai. Kiekvienas turi skirtingus požiūrius į viską. Kiek žmonių, tiek nuomonių.

b) Mano šeimos gyvenimas yra normalus.Visi rytą kartu keliamės, visi ką turim valgom. Visi lygūs, nėra išskiriamas mūsų šeimoje nei vienas.

c) Šeimos biudžetas yra tvarkomas bendrai. Nors aš atnešu į šeimą pinigus, tačiau kaip paskirstyti juos tariamės visa šeima.

d) Moterys dažniau atranda pretekstą konfliktuoti, bet smurto nėra mūsų šeimoje. Manyčiau, tai netoleruotina. Vyras neturi teisės kelti ranką prieš moterį.

3. a) Tokio, kaip vyro ar moters dominavimo mano šeimoje, nėra. Aišku, visokių žmonių yra ir visko pasitaiko.

b) Iki vestuvių viskas galima. Viskas priklauso nuo žmogaus moralės. O po santuokos galioja tam tikras, savotiškas kodeksas.

c) Tai toleruotina. Jei moteris nepriklausoma ir savarankiška ji pati tai spręs. O jei yra normalūs santykiai šeimoje, abipusis supratimas, tai ir sprendimas turėtų būti bendras.

d) Mylėti galima. Reikia įvertinti situaciją ir laukti. Nereikėtų piknaudžiauti, turi būti tam tikros ribos. Manyčiau, seksualinis priekabiavimas pasireiškia gražesnę išvaizdą turinčioms moterims, nes joms tenka didesnis dėmesys. Žiūrint kaip pažvelgsi į tą seksualinio priekabiavimo sąvoką, kiekvienas ją gali suprasti skirtingai. Kitai moteriai seksualinis priekabiavimas gali atrodyti ir užkalbinimas gražiais žodžiais.

e) Tai neigiamas reiškinys mūsų visuomenėje. Mano supratimu, žmogus nneturi teisės kitą versti daryti tai ko jis nenori. Daugiau prievartą patiria jaunos mergaitės, gal dėl naivumo ar nepatirties.

4. a) Anksčiau jaunystėje buvo geriau, visi susirinkdavo į kaimą, grodavo du akordeonai ir būdavo didžiausi, geriausi šokiai. O dabar kokios vakaronės, kokie šokiai? Jaunimui rūpi alkoholiniai gėrimai, nei vienas susibūrimas nepraeina be muštynių. Gal nėra jiems užimtumo. Dabar ir paprastą dieną baisu išeiti į gatvę, gali ir nepareiti.

b)Dabar viskas vyksta sparčiau: žmonės anksčiau subręsta, susituokia ir susilaukia vaikų. Anksčiau tai kas buvo griežtai nepriimtina ir amoralu aštuoniolikos metų, dabar normalu, įprasta iki aštuoniolikos.

5. a) Ten, mano manymu, daugiau vyrams skirta vieta. Kadangi, šiam darbui reikia ryžtingumo, be to vyrai neleidžia sau, kad juos valdytų moterys. Dauguma mano, kad ištikus krizei, moteris nesugebėtų priimti teisingų, objektyvių sprendimų.

b) Moteris – prezidentė, tai daugmaž tas pats kaip moteris valdžioje.

6. Buvo nuomonių, kad viena specialybė skirta tik vyrams, kita tik moterims. Dabar gali sutikti moterį inžinierę ir vyrą mezgėją. Šiais laikais tai mažai ką nustebina.

4 priedas

Respondento C atsakymai

1. a) Kadangi gyvenime nesu dirbusi, tai nedaug ką ir žinau apie lyčių diskriminaciją darbe. Šiuo metu kaip tik susidūriau su situacija, kai darbdavys diskriminuoja. Ieškausi d.arbo vasarai ir kiek

tik kur nueinu, vis pasako per jauna, nepatyrus, paskambinsim, tačiau to skambučio taip ir nesulaukiu. Manau tai labai opi problema jaunimo tarpe.

b) Kartą mane priėmė bandomajam laikotarpiui. Bet iškart pajutau vyresnių bendradarbių požiūrį į jaunus dar nieko neišmanančius žmones. Bet tam mes ir mokomės, kad galėtume išmokti ir dirbti sau malonų darbą.

c) Atlyginimų problema, aktuali šiandieniniame gyvenime. Juk dažniausiai aukštų pareigų neturintiems žmonėms mokamas tik minimalus atlyginimas. O tai maži pinigai, kurių vos užtenka minimalius poreikius ttenkinti, neskaitant to, kad daugiau nei pusė atlyginimo išleidi mokesčiams.

d) Kalbant apie karjerą, manau čia ir labiausiai pasireiškia lyčių diskriminacija. Kiek žinau, anksčiau šeimos galva būdavo vyrai, o moterys tik paprastos namų šeimininkės. Bet keičiasi laikai, ir šiandiena tiek vyrai, tiek moterys kyla karjeros laiptais. Dabar kiekviena moteris nori būti savarankiška ir nepriklausoma, tad siekia karjeros ir gero išsilavinimo, kartais daugiau pasiekia negu vyrai.

2. a) Mano nuomone, jeigu šeimoje yra santarvė, tai neturėtų kilti problemų pasiskirstant buities ddarbus.Manau, kad vyras turėtų atlikti vyriškus darbus, o moteris namų ruošos darbus.

b) Kadangi savo vaikų neturiu, bet galiu pasakyti, kad šeimoje augom kartu su broliu ir nebuvome išskirti. Mus mylėjo vienodai.

c) Kai kurie vaikai šeimoje auga nežinodami šeimos biudžeto. Pas mus šeimoje buvo viskas sprendžiama kartu su tėvais, tad manau, kad tai mus išugdė savarankiškam gyvenimui.

d) Kai mes buvome maži tėvas smurtavo prieš mamą. Bet mums paaugus viskas pasikeitė, neliko smurto, piktų žodžių. Nors man apskritai skaudu matyti kai aplinkui vyksta smurtas, bet gyvename tokiamr pasaulyje, kad kažin ar bys kada nors taip, kad smurto visiškai nebeliktų.

3. a) Nors turiu draugą, bet mūsų santykiuose nėra, kad kuris nors vienas iš mūsų dominuotų. Manu, kad esame abudu lygūs. Kad jis vyras, nereiškia, kad gali labiau dominuoti už mane. Nors yra visokių atvejų, kai vyrai dominuoja labiau už moteris ir atvirkščiai.

b) Manu, kad ištikimybė yra labai svarbus dalykas. Nors pasitaiko visko, kartais tiek mmoterys, tiek vyrai būna neištikimi. Bet mano nuomone, vyrai dažniau nueina į šoną.

c) Manau, jei nėštumas yra netikėtas ir jis nelaukiamas, be to jei padėtis tikrai sunki (pvz.: neturi pastovių pajamų, esi viena) tai jį geriau nutraukti, kad nebūtų dar daugiau paliktų kūdikių ir kad jiems netektų augti vaikų namuose. Bet šiaip esu prieš nėštumo nutraukimą, nes tai juk mažos gyvybės nutraukimas.

d) Manu, kad seksualinis priekabiavimas dažniausiai pasitaiko darbe. Kai į ateina graži, jauna sekretorė, neretai sstoras, bjaurus bosas priekabiauja.Bet jei mergina turi orumo, tai ji tikrai nesileis su juo į kalbas ir pan. Nors kartais toks priekabiavimas perauga į romanus.

e) Tai labai dažna problema. Apie tai dažnai išgirstame per televiziją, radiją, perskaitome laikraštyje. Atsiranda tokių iškrypėlių, kurie pasitenkinti gali tik prievartaudami. Bet kartais tą prievartą išprovokuoja ir pačios merginos, prieš vyrą staipydamosios trumpais sijonėliais, didele iškirpte ir savo naiviomis kalbomis.

4. a) Kadangi esu jauna, tad mano požiūris į jaunimo draugystes yra teigiamas, aišku iki tam tikrų ribų. Pati pradėjau draugauti būdama 16 m., tad mano tėvai neprieštaravo. Juk būdami tokių metų jaunuoliai tik ir laukia kada pirmą kartą pamils, kada bus pirmas bučinys.

b) Dabar dažniausiai tuokiasi iš reikalo, labai retas skaičius kada tuokiasi iš meilės. O ankstesniais laikais to nebuvo. Pirma jaunuoliai susituokdavo, po to tik galvodavo apie šeimos pagausėjimą. Bet keičiasi laikai, keičiasi ir požiūrisį santuoką.

5. a) Apie lyčių nelygybę rinkimuose ne daug ką ir galiu pasakyti, nes nesidomiu politika, tad ir mažai žinau kas vyksta valstybės valdyme. Žinau tik tiek, kad valstybės valdyme daugiau dominuoja vyrai nei moterys.

b) Šiaip pritar.iu, kad moteris būtų prezidentė.Kiek jais gali būti vyrai.Gal net gi pasikeistų Lietuvos ekonominis ir socialinis ggyvenimas.

6. Šiais laikais yra daug įvairių specialybių, kurias moka tiek vyrai, tiek moterys. Nebūtinai vyras turi būti elektrikas, stalius ir pan. Dabar jų yra kepėjais, mezgėjais. Taip pat ir moterys įgyja specialybes susijusias su vyriškais darbais. Tad manau, specialybės atžvilgiu nėra lyčių diskriminacijos.