grožio kultas visuomeneje
TURINYS
ĮVADAS 1
1.GROŽIO SUVOKIMAS 2
1.1Tas nekeičiamai besikeičiantis idealas 2
1.1.1 Lietuvos žurnalistikos į taka jaunimui 3
1.1.2. Požiūris į save 4
1.2. Grožio estetika skirtingomis epochomis 5
1.2.1. Senovės Graikijos ir Senovės Romos grožio samprata 7
1.2.2. Grožio kanonai nuo Viduramžio iki XIX amžiaus 8
1.2.3. Moterims, kad taptų gražesnėmis ir protingesnėmis reikėjo prieštarauti gamtai 12
1.3. Patrauklumas 12
1.3.1. Patrauklumo svarba žmogaus gyvenime 13
1.4. Plastinė chirurgija. Už ir Prieš 13
1.4.1. Ar plastinės operacijos kelia grėsmę sveikatai? 14
1.4.3. Galimų plastinių operacijų sąrašas 15
1.4.4 Plastinių operacijų kainos 16
2. GROŽIO KULTAS VYRAUJANTIS VISUOMENĖJE 18
2.1 Atlikto tyrimo analizė 18
IŠVADOS 26
INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 27
PRIEDAS 28ĮVADAS
Grožis – tai labiausiai nepastoviausias reiškinys pasaulyje, jis keičiasi, ttransformuojasi įtakojamas įvairiausiu faktorių. Grožis nuolat reikalauja pastangų ir netgi aukų. Jam reikalingas pastovus dėmesys ir puoselėjimas Tai pat jis nuolat balansuoja ant ribos, kuria peržengus grožis atgimsta bjaurumo pavidale. Jis atsiranda savaime užimdamas taip ilgai saugojama grožio vieta. Bet dažnai grožis pats užleidžia vieta bjaurumui, tam kad bjaurumo akivaizdoje žmones pradėtu iš naujo vertinti, puoselėti ir branginti groži. „Grožis susijęs su dvasine sveikata. Jei žmogus sutaria su savimi, jaučiasi ramus, jis yra ir gražus, ir sveikas. Darna, ramybė, vidinė hharmonija – siekiamybė. Be to, svarbu jausti saiko jausmą. Man patinka laikytis tam tikro asketizmo, mūsų namuose mažai daiktų. Kai kažko yra labai daug, aplanko sumaištis, o ji sielą apsunkina.”
Amžiais žmonės bandė pasiekti tobulo grožio viršūnę, tam kad pajausti ppilnavertį estetinį pasitenkinimą.
Aklas pasiaukojimas siekiant priartėti prie grožio etalono, neretai įtakojo fetišo atsiradimą, idealų garbinimą, sudievinimą, asmenybes praradimą, destrukciją, galų gale toks apsėdimas mintimi apie grožį pagimdydavo tikru tikriausią bjaurumą. Grožio transformacija į bjaurumą galima pastebėti kiekvienoje epochoje, kiekvienoje gyvenimo srityje: mene, madoje, literatūroje ir t.t .
Turbūt kiekvienas žmogus jaučiasi daugiau ar mažiau laimingas ir lydimas sėkmės, atsižvelgiant į tai, kaip klostosi jo santykiai su kitais žmonėmis, kokių įspūdžių tenka daugiau patirti bendraujant su priešingos lyties individais. Šioje gyvenimo srityje daug ką lemia tokia individualybės pusė kaip išvaizda, veido ir kūno grožis, nuo to priklausantis išorinis patrauklumas.
Kasdien „po grožio peiliu“ savanoriškai gulasi tūkstančiai žmonių. Daugiausia tam, kad ramiau galėtų žiūrėti į kasdien besikeičiančias dienos gražuoles iš savaitinių žurnalų vviršelių ir kad nugalėtų gaižią širdperšą dėl nepasitikėjimo savimi, artimo išdavystės, nepavykusios karjeros, ir dar tūkstantis ir viena priežastis. Kiekviena jų unikali ir nepakartojama.
Šio kursinio darbo tikslas: yra atskleisti grožio svarbą žmonių gyvenime.
Uždaviniai:
Išsiaiškinti kas yra grožis;
Sužynoti kas įtakoja žmones atrodyti gražiai;
Kas yra plastinė hirurgija;
Koks Lietuvoje vyrauja grožio kultas.1. GROŽIO SUVOKIMAS
1.1 Tas nekeičiamai besikeičiantis idealas
Geriausiai parodantis grožio evoliucija ir transformacija amžiams bėgant – tai moters kūnas. Nes
O, tas idealas per amžius keitėsi labai kardinaliai.Įvairių tautų grožio kanonai galėjo skirtis, kaip diena iir naktis , kaip juoda ir balta. Storos ir laibos, aukštos ir žemos. Skirtingu kūno sudėjimu moterys egzistavo ir dar ilgai egzistuos. Tačiau jos visos turi šansą būti gražiomis ir patraukliomis.
Ir tie keli “amžino grožio etalonai” greičiausia priskiriami ne grožiui o sveikatai: simetriški bruožai, švari oda, žaižaruojančios akys.
Jaunystės ir grožio kultas egzistuoja kiekviename iš mūsų – kaip vertybė, siekiamybė, galų gale kaip estetinio pasitenkinimo šaltinis. Kol esi jauna, natūraliai jautiesi šito pasaulio dalis, todėl ir bandymai apibrėžti tai kaip kažkokį socialinį reiškinį atrodo juokingi ir beprasmiški. Bet su amžium pradeda kitaip atrodyti. Tarkime, kai Tau 38, kai gyveni tokį gyvenimą, kokio visada ir norėjai. Turi mėgstamą darbą, šeimą, pinigų, ir, kas labai svarbu, finansiškai užtikrintą ateitį. Ir vis tiek jauti, kaip pamažu atsėlina senatvės baimė. pradedi suprasti, kad visi anksčiau išvardinti dalykai negali kompensuoti nei blėstančio grožio, nei siautulingo, gaivališko požiūrio į gyvenimą. Tiesiog prieš savo valią tampi nuobodi, kantri ir išmintinga. Nežina, ar tai vertingos savybės šiandieniame dinamiškame pasaulyje, kai kiekvieną dieną gyvenimą pradedi tarsi iš naujo – tokia nepastovi ta realybė.Pats keisčiausias yra kankinantis virsmas – kai iš aktyvios kasdienybės scenos artistės tampi veiksmų planuotoja ir stebėtoja. Gyvenimas priverčia atlikti vaidmenis, atitinkančius amžių, norime mes to, ar nne. Tas neišvengiamybės jausmas ir yra baisiausias, ir nezinia,ar pajegsi su juo susitaikyti.1.1.1 Lietuvos žurnalistikos į taka jaunimui
Pavarčius keletą Lietuvos žurnalų, skirtų jaunoms merginoms bei moterims, neįmanoma nesusidaryti įspūdžio, jog visi jie stengiasi primesti savo skaitytojoms seksualios blondinės idealą.
Išėjus į miestą dargi tenka pripažinti, jog tai jiems kuo puikiausiai pavyksta. Jaunos merginos Lietuvoje iš tikrųjų atrodo įspūdingai, tačiau ne visada gerąja šio žodžio prasme. Per daug kosmetikos, aptempti rūbai, daugybę kartų keista plaukų spalva. Tai tampa kasdienybe.
Savaime iškyla klausimas – kur veda toks Lietuvos žurnalistikoje formuojamas moters idealas? Ar mes tampame „prostitučių“ šalimi? Kam naudingas toks „prostitutiškas“ jaunos lietuvaitės įvaizdis?
Egzistuoja mada, kuriai grožis – išlikimo klausimas. Jos pagrindinis siekis – išlikti, todėl ji kuria ir verčia žmones tikėti tuo, ką ji kuria. Mada kuria grožį, ji pasako, kas yra gražu, o kas ne, taip savotiškai sutalpindama grožį į tam tikrus rėmus, bei paversdama jį vienu iš daugelio daiktų, kuriuos galima nusipirkti. Tokia konvencinė grožio sąvoka yra taip įsitvirtinusi Lietuvos žmonių sąmonėje, jog neretai susidaro įspūdis tarytum svarbiausia yra grožis (ir būtent toks, kaip kaip kažkas jį apibrėžia), nes su juo ateina visa kita. Grožis yra toks aktualus, jog net maža mergaitė, paklausta, kuo užaugusi norėtų tapti, greičiausiai atsakys, kad „„lėle Barbe“.
Lietuvoje egzistuoja grožio kultas. Moterims įkalta į galvą, kad taip, kaip jos atrodo atsikėlusios ryte, išeiti į gatvę jokiu būdu negalima. Merginos tiesinasi natūraliai garbanotus plaukus, jei žurnalistikoje parašyta, jog šį sezoną madingi tiesūs plaukai. Jos visos vaikšto nusidažiusios juos raudonai, jei tame pačiame žurnale parašyta, jog būtent raudona spalva madingiausia. Nebelieka klausimo, kas tinka, o kas netinka? Žurnalai masiškai gamina vienodą moters idealo modelį, primesdami jį visuomenei.Kartu galima pastebėti akivaizdžią nuogo kūno kulto įsigalėjimo tendenciją. Tarytum egzistuotų šūkis: „Kuo atviriau, tuo seksualiau, kuo seksualiau, tuo patraukliau, kuo patraukliau, tuo tau pačiam (nors tai iš esmės taikoma tik moterims), geriau gyventi“.Dr. D. Marcinkevičienės išsakyta mintis, jog „nei viename Vakarų Europos ar Amerikos universitete nepamatysi tokių studenčių kaip Lietuvoje“, verčia susimąstyti apie tokio reiškinio priežastis. Kodėl jaunos lietuvaitės įvaizdis darosi „prostitutiškas“? Ar galima šią tendenciją paaiškinti vien tik žurnalistikos įtaka? Moteris Lietuvoje tapo preke, tačiau ne todėl, kad ją tokia būtų pavertusi pasaulyje ar Lietuvoje vyraujanti mados tendencija. Ir ne todėl, kad Vakarai primetė jai tokį vaidmenį, vadovaudamiesi pragmatiniais sumetimais. „Moterys puošiasi prieš moteris, nes vyksta nuožmi konkurencija. dėl vyrų, pinigų, šypsenos, darbo, ir t.t. Aš asmeniškai nesu patenkinta savimi, tačiau į tai nekreipiu pernelyg daug dėmesio. Puošiuosi ir dažausi
tam, kad sau atrodyčiau patraukli. Taip įgaunu pasitikėjimo savimi.“ Bet kodėl lietuvaitės ypatingai įdomiai „kovoja“ dėl dėmesio, pristatydamos save kaip prekę, kurią galima nusipirkti? Viena iš priežasčių greičiausiai yra ta, jog Lietuvos vyrai nevertina lietuvių moterų. „Šiuo metu moteris verta tiek, kiek ji turi ant savo kūno, kiek kilogramų numetė, kaip atrodo, kiek kremų naudoja, ar padarė karjerą, kiek turi meilužių. “Moterys Lietuvoje yra įsitikinusios, jog „jeigu panelė nesusitvarkiusi, turiu omenyje, nepasidažiusi, gerai neapsirengusi, tai jai kaip ir nėra šansų ssusirasti vaikiną. Nebent tas vaikinas – „lodaris“, kuris gyvenime buvo pažinojęs vos kelias moteris“. Galima daryti vieną išvadą – Lietuvos periodika nėra pagrindinis šaltinis, formuojantis dabar įsitvirtinusį lietuvaičių įvaizdį. Tai pagrįsti nėra sunku dar kelias faktais. Mada atkeliauja į Lietuvą iš tolimų pasaulio kampelių. Iš to tiesiogiai galima daryti išvadą, jog ta pati mados tendencija perskrieja visą pasaulį (arba didelę jo dalį). Tai jeigu spauda bei televizija iš tiesų daro tokią didelę įtaką moterų išvaizdai bei elgesiui, tuomet visos pasaulio mmoterys t.urėtų atrodyti panašiai. Jeigu teigtumėme, jog Lietuvos jaunos merginos „prostitutėja“, turėtumėme taip pat teigti, jog viso pasaulio jaunos merginos „prostitutėja“. Čia ir iškyla keblumų, nes paskutiniojo sakinio teiginys yra aiškiai neteisingas. Mes iš esmės negalėtumėme lyginti JAV, Lietuvos, Vokietijos, PPrancūzijos, Italijos ir kitų valstybių rengimosi stiliaus, nes jis per daug stipriai skiriasi. Tai kodėl tuomet Lietuva pasižymi savo „fifočkomis“? Kas sąlygoja, jog būtent Lietuvos jaunos merginos yra vienos iš tų, kurios mano, kad tik rodydamos kuo daugiau nuogo kūno, kuo daugiau dažydamosis, avėdamos kuo aukštesnius aukštakulnius, kuo dažniau keisdamos savo plaukų spalvą ir apskritai kiekvieną sekundę tik ir besirūpindamos savo išvaizda, sugebės ko nors pasiekti gyvenime? Lietuvoje vyrauja savęs puoselėjimo kultas. Merginos yra mokomos, jog be veidrodėlio, pudros ir tušo į gatvę verčiau neiti. Išlieka tas pats opus klausimas, į kurį, deja, ,,aš“ nesugeba atsakyti. Kodėl lietuvės yra tokios imlios žurnalų kuriamiems įvaizdžiams? Kodėl tokia didelė dauguma jų save pateikia kaip prekę? Kodėl daugelis kitų valstybių, kuriose yra platinami ttie patys žurnalai, nepasižymi tokiomis „fifačkomis“, kokiomis pasižymi Lietuva? Kas tai sąlygoja? Galima bandyti ieškoti priežasčių, suradus kitas valstybes, kuriose skatinamas kūniškumas. Greičiausiai vienos iš tokių yra Rusija, Lenkija. Iškyla tik viena idėja – pokomunistinėse valstybėse, kuriose moteris niekada nebuvo vertinama taip, kaip turėtų būti, žmonių pasąmonėje išliko toks savotiškas moters stereotipas, t.y., kad moteris nelabai ko verta, kad ji tėra silpnoji lytis.Greičiausiai šiose valstybėse moterys dar nejaučia tikrosios savo vertės, nesupranta savo vaidmens. Jos netiki, jog pačios gali ir tturi kažkam vadovauti, jog pačios gali siekti karjeros. Tuomet išaiškėtų priežastys, kodėl išsivysčiusiose Vakarų valstybėse moterys, eidamos į parduotuvę nusipirkti pieno, nesipuošia, tarytum eitų į draugo gimimo dieną, ir nesidažo taip, tarytum jos lauktų fotosesija žurnalo viršeliui (o visa tai, kas be ko, vyksta Lietuvoje). Ekonomiškai turtingų Vakarų valstybių moterys žino savo vertę. Jos nesigadina sau gyvenimo dėl iškilusio spuogo ir neslepia savęs po daugybe sluoksnių pudros. Jos nesistengia rodyti visko, ką joms suteikė gamta, nes jų vertybių hierarchija skiriasi. Ir jos yra laimingos, sveikos, gražios. Galbūt kažkada ir Lietuvoje pasikeis požiūris į moterį. Pačios moters požiūris į save.1.1.2. Požiūris į save
Keista, bet moteriškuose žurnaluose sunku surasti tokių temų, kurių nesietų moters karjera, grožis ar mada. Vyrauja banalios išorinės žmogaus vertybės, nesigilinama į moters vidinius jausmus. Ten, kur geras seksas ar daug pinigų, daugiau nieko nereikia. Vadinamosios žvaigždės demonstruoja prabangius drabužius, diktuodamos skaitytojų madą. Netgi parduotuvių savininkai naudojasi parodytais jų drabužiais. Kai praeini pro keletą parduotuvių vitrinų, gali atpažinti konkrečią „žvaigždę“, kuri vilkėjo tokius drabužius. Žurnalo skaitytoja net negalvodama griebia už šios aprangos ir siekia tapti panašia į vadinamąją žvaigždę.Taigi aiškėja, kodėl lietuvių moterys seka elito pėdomis. Viena vertus, išlikęs sovietinis požiūris – visada ir visur atrodyti nepriekaištingai, todėl mums nnesuvokiama kaip užsienio kurortų restoranuose italės ar portugalės gali pietauti tik su bikiniu ir skraiste ant klubų. Kita vertus, siekiama būti gražiai visuomenei ir pamirštama, jog turi būti patraukli sau, o ne masei, bet ar tik išorinės kūniškos vertybės sudaro tikros moters įvaizdį. Ko gero, vadinamosios žvaigždės sunkiai papasakotų, kokia moteris yra grožinėje literatūroje, o ne moteriškų žurnalų viršeliuose, kokios vidinės vertybės suteikia gyvenimo džiaugsmą.
Akivaizdu, kokia moters vidinė pusė, nusako jos elgesys ir požiūris į gyvenimą. Merginos, kaip išalkusios žinių, griebia lietuviškuosius žurnalus ir ieško patirties. Nors tikros, kitokios moters paveikslų galima rasti ir grožinėje literatūroje. Čia retai aprašomos moters išorinė išvaizda, gilinamasi į vidinius išgyvenimus ir supratimą. Kad ir Paulo Coelho knygose vaizduojama moteris nėra tik įrankis, kurį reikia išoriškai papuošti. Romano „Vienuolika minučių“ veikėja yra prostitutė, jauna mergina, nuobodžiai stumianti dienas neperspektyviame provincijos užkampyje ir vieną dieną paplūdimyje pastebėta turtingo pono, ieškančio šokėjų naktiniam klubui, ryžtasi nuotykiui vykti į išsvajotąjį didmiestį, kur, dirbdama prostitute, sukaupia ne tik nemažai pinigų, bet ir atranda didžiąją gyvenimo meilę, be kita ko, žinoma, turtingą ir gražų. Banalus siužetas, tačiau autorius atskleidžia visiškai kitokią moterį, kantrią, protingą, be kaltės jausmo, su didelėmis ir nemirštančiomis vertybėmis. Jos ėjimo iki gyvenimo laimės nė vienas žingsnis nnebuvo žengtas be priežasties. Tokias knygas perskaičius supranti, kad bet kokia tamsi gatvėje vaikštanti moteris gali savo viduje nešiotis daug kartų stipresnes vertybes nei puošni elito ponia.
Iš romano veikėjų dažnai reikia pasimokyti vidinių žmogaus savybių, požiūrio į išorinio kūno pavidalą.Gal iš tiesų grožio kultas egzistuoja ne žmogaus išvaizdoje. Nors kūno dalykai visais laikais nurodė individo priklausomybę tam tikrai socialinei grupei: pradedant antikos laikų prostitučių tatuiruotėmis bei makiažu ir baigiant šių laikų brangiai kainuojančiomis grožio procedūromis ir operacijomis.1.2. Grožio estetika skirtingomis epochomis
Daugybė protingų žmonių vis svarstė ir svarstė apie grožio paslaptis ir dėsningumus, apie atsiradimo priežastis viso kas nuostabu. Pavyzdžiui, Bodleris rašė, kad ji sudaryta iš dviejų sudedamųjų dalių – iš nesikeičiančios per amžius vienos paslaptingos, neturinčios tikslaus paaiškinimo, dalies, o kitos, priklausančios nuo laiko diktuojamų kanonų, madų, skonių, aistrų, dalies. Būtina sąlyga “nesikeičiančios grožio dalies” – simetrija, harmonija – kažkas vienijančio įvairovėje. Tai užbaigtumo vieningas vaizdas, atitinkamumas visų bruožų proporcijoms ir gyvybingumo jausmas tuose bruožuose.
Estetinio idealo kitimas liečia ir vieną iš pagrindinių grožio dalių – harmoniją. Nepakartojamos bet skirtingos: egiptiečių valdovė Nefertitė, antikinė Venera, nuostabioji Florencijos gražuole Simoneta, Gogeno gražuolės iš Taiti ir joga užsiimanti, sportiško kūno sudėjimo šiuolaikiška gražuolė – visos jos savo išvaizdoje turi harmoniją, tokius kiekvienai būdingus
proporcingus bruožus, kurie ir sudaro vieningą vaizdą. Natūralu, kad moteriško grožio vertintojais buvo vyrai, ir pirmasis toks vertintojas buvo Trojos valdovo sūnus Parisas (iš graikų mitologijos), Dzeusas jam patikėjo išspręsti Heros, Afines ir Afrodites ginčą dėl grožio. „Ginčo obuolį“ su užrašu „Nuostabiausiai“ – Paris atidavę Afroditei, kuri paskui buvo pagauta naudojant pudra ir lupu dažus.
Taip, beveik su žmogaus atsiradimu, atsirado ir kosmetika, išsauganti groži, pagriežianti gamtos grožybes ir slepianti įvairiais netobulybes. Nuo pat pradžių žmonijai buvo svarbu siekti švaraus ggyvenimo budo ir kūno papuošimo gudrybių. Nes papuošalai padėdavo paliepti akivaizdžius kūno defektus.
Grožio etalonu senovės Egipte buvo laikomas lieknas ir gracingas moters kūnas. Riškus veidas su putliom lupom ir didelėmis akimis kurios būdavo paryškintos specialelis kontūrais. Buvo madingos specialios masyvios šukuosenos, kurios kontrastuodamos su lieknu ir plonu kūnu sudarydavo vaizdą primenanti egzotiška augalą.
Tam, kad padidinti akių vyzdžius ir suteikti joms blizgesio, egiptietes įlašindavo į akis specialius lašus išgautus iš augalo pavadinimu „Beladona“.
Gražiausia akių spalva tu laiku egiptiečiams būdavo žžalia, todėl daugelis moterų paryškindavo akis žalio kontūro pagalba (vėliau žalia spalva pakeitę juoda). Akiu kontūrai būdavo prailginti iki smilkiniu, antakiai irgi būdavo paryškindami storu sluoksniu juodu dažu. Žaliais dažais padarytais iš malachito dažydavo nagus ir kojų padus. Dar Egipte bbuvo išrasti ypatingi balinamieji milteliai kurie tamsia Egipto moterų oda paversdavo šviesiai – geltona. Ta ypatinga odos spalva simbolizuodavo žemes pavirši sušildyta saulės spinduliais. Nuodingas sultis išgautas iš iriso geliu, naudodavo skruostu paryškinimui, nes įtrintos į oda sultis sukeldavo sudirgimą ir parausima, kuris ilgai nepraeidavo.1.2.1. Senovės Graikijos ir Senovės Romos grožio samprata
Senovės Graikijoje labai svarbu vaidmenį žmogaus auklėjime vaidino fizinis tobulėjimas, šalį buvo apimes teneroto kūno kultas. Tobulo grožio idealų buvo laikoma vienybe, kūno ir sielos harmonija. Graikai didybe, tvarka ir simetrija vertino, kaip grožio simboli. Idealaus grožio žmogus turėjo turėti harmoningai derančias viena prie kitos kūno ir veido dalis.
Dailininkai ir mokslininkai po savęs paliko tu laiku grožio matą – tai vadinamus tobulo grožio kanonus. Kūnas turėjo turėti apvalias ir mminkštas formas. Grožio etalonu pas Graikijos žmonės buvo laikoma Afrodites (Veneros) skulptūrą. Šis grožis bylojo apie tokius išmatavimus: ūgis – 164 cm., krūtines apimtis – 86 cm., juosmens apimtis – 69 cm., klubu apimtis – 93 cm. Tobulu buvo laikomas veidas kuri buvo galima padalinti į keturias lygias dalis. Dalinančios veidą linijos turėjo praeiti per smakro viršų, per lupu viršutine linija, per vyzdžius ir per viršugalvi. Tobulas veidas turėjo turėti tiesia nosį, didėles akis, tarpas tarp akių turėjo būti nemažesnis nnei venos akies ilgio, lupu ilgis turėjo būti pusantro akies ilgio. Dideles akis būdavo paryškinamos išlenktais antakiais. Apie ypatinga veido grakštumą bylojo lygios nosies linijos ir smakro, neaukšta kakta, garbanoti plaukai. Gražia šukuosena senovės Graikijoje buvo laikomi garbanoti plaukai surišti kaspinu šita šukuosena iki šiol turi savo gerbėjus ir vadinasi „Antikinis mazgas“.
Vaikinai švariai nuskusdavo veidus ir nešiodavo ilgus garbanotus plaukus ir palaikanti jos lankeli. Vyrai nešiodavo trumpus plaukus, apvalia barzdą ir ūsus. Madoje buvo griežtas ir kilmingas grožis. Labai buvo vertinamos žydros akis, šviesus auksiniai plaukai, spindinti oda. Tam kad veidas atrodytu šviesesnis, Graikijos moteris naudodavo specialias balinamas priemones, skruostus ir lupas paryškindavo karmynu – tai specialus raudonos spalvos dažai pagaminti iš košenilio. Tai pat grožio tobulinimui buvo naudojama pudra ir lupu dažai. Akiu paryškinimui naudojo – degėsius nuo specialiu esencijų.
Senovės Romoje viešpatavo šviesios odos ir aukso spalvos plauku kultas. Apuliejus mane jog, vargu Ugnikalnis vestu Venerą, o Marsas ją pamiltų jai ji nebūtu auksaplaukė. Romėnų žmonos, balinant odą, naudojo ne tik augalinius balzamus ir tepalus bet ir pieną, grietinėlę, ir rūgpienio produktus tam nuo sausos odos, raukšlių ir strazdanų. Kelionių metų jas lydėdavo ne tik palydos bet ir banda asilų, kurių piene jos maudydavosi. Romėnes jau žinojo pplaukų balinimo būdą. Jos tepdavo plaukus kempinėle su sviestu iš ožkos pieno.ir buko medžio pelenais, o paskui leisdavo plaukams išblukti saulėje. Šviesūs ir garbanoti plaukai skaitėsi grožio idealu, todėl romėnų kyrpėjai sumastydavo įvairiausius garbanotų plaukų sušukavimus. Madoi būdavo tai graikinės, tai egiptitiškos šukuosenos a – la Kleopatra. Imperijos laikais jas pakeičia aukštai sušukuotos šukuosenos kurios būdavo surištos ant vieduoklių formos karkasų su uždeamais “šanjonais” iš netikrų plaukų. Vyrų puošmena buvo tiesūs, sušukuoti ant kaktos trumpi plaukai, nuskūstas veidas arba mažyte barzdelė. Istorija tapo šukuosena “Tito galva” iš trumpu plaukų su bakenbardais, pavadinta taip romėnų imperatoriaus Tito vardu.
Kosmetikos priemonės kasdieniniam vartojimui turtingoms romėnų damoms būdavo pagaminamos naminėmis sąlygomis, o plaukų ir odos priežiūros seansus atlikdavo specialiai apmokyti jauni vergai, prižiūrint pagyvenusiom moterim su patirtimi.
Romėnai buvo higienos žinovai, jie plačiai praktikavo masažą ir dažnus maudimus pirtyse (termose), kur buvo ir karšto ir šalto vandens, vonias, poilsio kambarius ir gimnastikos sales.1.2.2. Grožio kanonai nuo Viduramžio iki XIX amžiaus
Romai žlugus , epocha vadinama dar kaip grožio epocha pasikeitė asketizmo kultu, visa ko kas džiugino akį paneigimu. Viduramžio laikais žemiškas grožis skaitėsi nuodėmingu, o pasitenkinimą juo – neleistinu. Kūną slėpdavo po sunkiais medžiagos gabalais, kurie kaip didelis maišas slėpė figūrą. Plaukai buvo visiškai slepiami ppo kepuraite ir visokiausios kosmetikos naudojimas buvo uždraustas, apie dekoratyvinę kosmetiką iš vis moteris nieko net žinoti negalėjo. Kenterberijos archiepiskopas Anselmas viešai paskelbė plaukų balinimą nešvankiu užsiėmimu.
Grožio idealu tuomet buvo panašumas į Šventosios Marijos bruožus – ovalios formos veidas, aukšta kakta, milžiniškos akys ir maža burna.
Reikšmingu tapo grožio supratime momentas XII-XIII amžių vidurys, kada kultūra perima šviesuomenės charakterį. Prasidėjo turto kaupimo ir riterių laikai, kai visi žmonės siekė aukščiausio lygio. Gimė nauji idealai. XIII amžius – tai “žavios damos” amžius.Dainininkai išdainuoja riterių dvikovų karalaites, jų ploną, grakščią figūrą, šviesius plaukus, pailgąjį veidą, lygųjį ploną nosį, šviesias bei linksmas akis, odą ,lyg persiko, lupas raudonesnes už vyšnaites arba rožes vasaros metų. Moteris yra sulyginama rožei – ji švelni, grakšti ir lengva.
XV amžiuje gotikos periodo laikais buvo madoj S – formos figūros siluetas. Jo pasiekti buvo dedamos ir pririšamos pagalvėlės – bosai. Siauri drabužiai, suveržiantys judesius, tempėsi ilgai iš paskos, o galvas puošė įdomios aukštos, konuso formos, kepuraitės.
Ankstyvais Atgimimo epochos laikais išblyškęs veidas ir ilgi šviesūs šilkiniai plaukai tapo.Florencijos moterų. Grožio kanonais.Tokie rašytojai kaip Dante, Petrarkas ir kiti žavėjosi savo darbuose balta kaip sniegas moterų oda. Idealus buvo “grakštus kaip gulbės” kaklas ir aukšta švari kakta. Tam, kad veido ovalas butų ilgesnis
moteris skusdavo priekinius galvos plaukus ir pešiodavo antakius, o tam, kad kaklas atrodytų ilgesnis – skusdavo plaukus virš smakro.
Viduramžio grožio idealas Europoj – suveržtas korsetais liesumas ir išblyškęs veidas, tokia turėjo būti “žavi moteris”, negailestingai siekianti tokio idealo – mergaitės – paauglės(todėl, kad tais laikais merginas ištekėdavo labai anksti, gimdydavo, dažnai nesulaukdavo net 20-ties metų)su siaurais klubais ir mažom krūtim. Akis būtinai turėjo būti su išplėstais vyzdžiais. Tam, kad akių vyzdžiai išsiplėstu į akis įlašindavo vieno augalo sultis kuriu sudėtyje bbūdavo didelis kiekis atropino. Nuo tu laiku ir kilo šiuolaikinis šio augalo pavadinimas – „Beladona“, kurio pavadinimas išvertus reiškia „Graži moteris“. Moteris būdavo labai religingos ir visapusiškai tarnavo dievui, pagrindine moters užduotis tais laikais buvo – padėti vyrui nenuklysti nuo doros kelio.
Aukštasis atgimimas (Renesansas): atneša visiškai kita grožio samprata. Vietoj smailu, judriu ir lieknu figūrų į mada ateina dideliu ir apkūniu formų žmones su plačiais klubais ir storu ir didingu kaklu ir raumeningais pečiais.
Taipogi į mada įeina mėgstamiausia VVenecijos moterų plauku spalva – auksiniai raudona. Vėliau šita spalva pradėjo vadinti – „Ticiano spalva“.
Valombrozaro ordino vienuolis Aniolo Firencuola savo traktate „Apie moters groži“ rašė apie savo moters grožio suvokimą Renesanso epochoje: „Plauku grožis yra ant tiek svarbus, kad, jjai moteris pasipuoš auksu, perlais ir apsirengę į brangiausius ir puošniausius rūbus, bet jos plaukai butu nesušukuoti. Tai ji nebūtu nei graži nei puošni. Nes moters plaukai turėtu būti švelniais, puriais, ilgais, garbanuotais, jų spalva turėtu priminti apie auksą arba medų, arba saulės spindulius. Kūno sudėjimas turėtu būti stiprus, didingu formų, bet gracingas. Labai apkūnus ir raumeningas kūnas irgi ne buvo laikomas gražiu tai pat kaip ir smulkus ir trapus.
Balta veido spalva buvo laikoma ligos požymiu ir buvo smerkiama, oda turėjo būti rausvo atspalvio tai geros kraujo apykaitos požymis.Pečiai turėjo būti platus ir putlus. Krūtine turėjo būti ko įspūdingiausių formų ir atrodyti minkšta., kad nei vienas kaulas nesimatytu po oda. Tobulos kojos ilgos ir tiesios su dideles viršuje ir pplonos pačioje. Moters pėda turėtu būti maža, grakšti bet ne plona.“.Būtent toks moters grožis buvo vaizduojamas ant dailininko Ticiano drobių: „Žemes ir dangaus meile“, “ Moters apsirengusios baltai portretas“.
Baroko epochos gražuolių atvaizdus mes galime matyti Venecijos dailės mokyklos meistrųportretuose XVI amžiaus, tai Rubenso, Rembranto, Galso ir kitų.
Baroko epochoje buvo gražu viskas kas bylojo apie sveikatą ir ilgą nerūpestingą gyvenimą be kančių. Nes ilgą laiką žmonės buvo griežtoje bažnyčios priespaudoje, pergyveno daugybę baisių epidemijų ir ligų, todėl paprasčiausiai žmonės ppavargo kentėti ir aukotis dėl kažko. Tais laikais buvo madinga mokėti mėgautis visais gyvenimo kiniškais malonumais. Moteris tapo lengvai prieinamos ir nesivaržydamos skleidė savo moteriškus kerus. Tai pat atsirado valgymo kultas, gero ir gurmaniško maisto paruošimas ir valgymas tapo viena svarbiausia gyvenimo dalimi. Ir tam, kad sukurti du tų laikų didžiausius malonumus, tam tikslui net gi buvo sukurti kvepalai atkartojantis maisto produktus ir populiariausius tų laikų kulinarinius šedevrus. Damos su malonumu kvepinosi „Keptos vištienos ir raudono vyno“ kvepalais. Vyrai tuo tarpu galėjo vienu mietu apraminti du savo didžiausius alkius.
XVI amžiaus pabaigoje ir iki XVIII amžiaus (Rokoko epochoje) grožio idealas transformavosi į aukštos aristokratijos gero skonio išraiška. Griežtos klasikines proporcijos ir formos pergyvena akivaizdžius pasikeitimus: šukuosenos tampa labai masyvios ir aukštos, tam tikslui plaukai būdavo specialiai suveliami ir užkeliami į viršų. Tam kad šukuosena atrodytu dar didesne būdavo naudojami dirbtiniai plaukai. Į mada ateina perukai kuriu nešiojimas privalomas ne tik ne tik moterims, bet ir vyrams. Tam, kad sukurti šukuosena kurios aukštis siekdavo netgi 1 m ir 2 – 3 kg. svorio. reikėjo nauduoti daugybe įvairiu įrenginiu ir pagalbinių priemonių, tai ir metaliniai karkasai, lankeliai, kaspinai, kiaušinio baltymai ir daugybe pudros. Tai pat į šukuosenas būdavo papuošiamos geležis, vaisiais, uogomis iir netgi laivu sukonstruotais maketais. Tokie papuošimo stebuklai kainuodavo labai brangiai, todėl moteris stengdavosi ko ilgiau išsaugoti šitas šukuosenas. Moteris mėnesiais nesišukavo ir nesiprausė tik retkarčiais apšluostydavo savo kūną išmirkiusiom odekolone kempinėlėmis. Ispanijos karaliene Kastilijos Izabella kažkada prisipažino, kad per visa savo gyvenimą ji prausėsi tik du kartus: pirma kai gimę, antra prieš ištikėdama. Apie Prancūzijos karalių Liudvika XIV buvo žinoma, kad jis prausiasi tik pavasari.
Moters veidas turėjo atrodyti nesveikai baltas, todėl ji balino specialiais nuodingais balinamais milteliais pagamintais iš švino. Nuo tu milteliu ant gražuoliu veido ir krūtines atsirasdavo berimai, žaizdos kurios suteigdavo nepakenčiama skausmą, bet vietoj to kad jas gidyti moteris ant jų uždėdavo dar storesni balinamu milteliu sluoksnį. Toks makijažas neretai pasibaigdavo kraujo užrietimu ir mirtimi. Balta veidą moteris tai pat papuošdavo paryškindamos apvaliais raudonais apskritimais ant skruostu ir ryškiai raudonom lipom kuriu forma turėjo būti panaši į mažyti surišta kaspinėli. Antakiai buvo paryškinami tamsiais dažais. Bet, dėl to kad tais laikais visam pasaulyje karaliavo ospos epidemija ir dėl to beveik visos moteris buvo su akivaizdžiais veido defektais, barokines gražuoles įvedė į mada mažus juodos spalvos klijuojamus taškelius ir ju pagalba maskuodavo odos defektus.
Vienas iš XVI amžiaus chronologijos įamžintoju sukūrę savo originalia moteriško grožio fformule kurios pagrindu buvo skaičius trys.
Jo manymu graži moteris tai:
Trys balti – od.a, dantis, rankos.
Trys juodi – akis, antakiai, blakstienos.
Trys raudoni – lupos, skruostai, nagai.
Trys ilgi – kūnas, plaukai, rankos.
Trys platus – kritines lastą, kakta, tarpas tarp antakiu.
Trys siauri – burna, piečiai, pėda.
Trys ploni – pirštai, plaukai, lipos.
Trys apvalus – rankos, liemuo, šlaunis.
Trys maži – krūtis, nosis, kojos.
XVIII amžius pabaigoje susiformuoja naujas stilius, grižo estetikos idealai iš antikos laikų (ampyro stilius). Rūbai ir šukuosenos atkartoja antikos elementus, iš mados išeina perukai, veido balinimas, skruostu raudonumas ir dirbtiniai priklajojami apgamai. Kosmetika priartėja prie natūraliu spalvų ir tampa tik pagalbine priemone paryškinant gamtos groži.
Grožio idealas ne karta keitėsi ir XIX amžiuje. Pačioje amžiaus pradžioje į mada ateina rūbai su labai paaukštintu liemeniu, pasiūti iš plonu permatomu medžiagų, lengvai padengiančiu kūną.
Vėliau 30 – 40 metais, liemuo nusileidžia į savo įprasta vieta ir stipriai suveržiama korsetu, sijonai tampa platus. 80 metais į mada ateina dideli surišti kaspinai puošiantis sijoną. Bendrai XIX amžiaus mada visapusiškai propagavo dirbtinumą. Viskas kas natūralu atrodę primityviai ir grubiai. Apie sveikata bylojantis skruostu rausvumas ir įdegis, stiprus kūnas liudijo apie žemą žmogaus kilme. Gruožio idealu buvo: plonas liemuo, išblyškęs veidas, trapumas ir rafinuotumas.
Napoleono III žmona, imperatore
Eugenija buvo blondine. Ir tam, kad įrodyti savo pagarba imperatoriui visos Prancūzijos moteris norėjo būti panašios į jo žmona. Ir tada Paryžiaus kirpėjas Gugo atrado nauja plauku šviesinimo priemone, jis pirma karta panaudojo peroksido tirpalą. Labai greitai Paryžiaus visuomenėje neliko ne vienos tamsiaplaukes moters.
Šimtmečiais grožio ir mados supratimą formavo aukštuomene. Mada atspindėjo elito estetinius reikalavimus. Aristokratijos viršūnėlė griežtai saugojo savo nepasiekiamumą. Brangus, keistu formų ir dažniausiai nepatogus damų rūbai buvo skiri tam, kad pabrėžti jų turtus ir išskirtinumą, galimybe tturėti dideli tarnu buri, be pagalbos kurios jie negalėjo nei apsirengti nei nusirengti savo prabangiu rūbu.
Bet gyvenimas keitėsi, buvo atrastos ir atkovotos naujos žemes, vystėsi mokslas ir gamyba. Ir pamažu darbo savybes, protas, energija, mokėjimas uždirbti pinigus pradėjo vertintis labiau negu žinoma kilme ir aristokratines pažiūros. Tuo metu keitėsi ir grožio kriterijai. Mada tapo labiau nuolankesne ir priartėjo prie gamtos natūraliai sukurto grožio.1.2.3. Moterims, kad taptų gražesnėmis ir protingesnėmis reikėjo prieštarauti gamtai
Mintis, kad – „tobulas grožis pasiekiamas tik patiriant ddidžiausias kančias“ buvo paplitusi daugelyje šalių. Praeitu amžių žmones mane, kad niekas neatitenka žmogui savaime, už viską reikia arba kovoti, dirbti, maldauti, arba kentėti. Taigi natūralus žmogaus grožis, kai kuriose kultūrose buvo smerkiamas ir koreguojamas pagal nustatytas grožio normas.
Kinijoj iiki 1912 m. praktikuotas padų tvarstymas – augimo stabdymas. Tuo pradėta užsiiminėti antrame amžiuje dar prieš Kristų, imperatoriaus Čiou žmonos mažų pėdų vardan. Galų gale, visų visuomenės sluoksnių moterys pradėjo stabdyti pėdų augimą. Tam, 3-5 metukų mergaitėms kojų pirštukus užlenkdavo žemyn ir medžiaginiais tvarsčiais stipriai perrišdavo pėdas. Grožio etalonu laikydavo 7-9 cm pėdutes.Tačiau, tam, kad moteris galėtų normaliai vaikščioti jai reikėjo kojas perrišinėti visą gyvenimą, kitaip kojos neišlaikydavo kūno svorio.
Kai kuriose Afrikos šalyse iki šiol moterys ilgina sau kaklus, uždedant kasmet po vieną metalinį žiedą, vieną ant kito. Jeigu tai praktikuot nuo pat vaikystės, tai galima išauginti kaklą 35 centimetrų ilgio. Kituose Afrikos miestuose ir kai kuriuose indėnų gentyse, Amazonės baseino džiunglėse, moterys ištampo sau lupas, medinių diskų pagalba, iiki 25 cm.
Kai kuriu Afrikos genčių atstovai, norėdami būti panašūs į savo baltaodžius giminaičius, deformuodavo savo kaukoles ir darydavo plokščiais savo nosis. XIX am. Turkijoj ir keliuose Rusijos regionuose tėvai modeliuodavo naujagimių galvas, suteikdami joms “aristokratiškus” bruožus. O majai ir actekai susekė ryšį tarp grožio ir protiniu sugebėjimu ir ugdė vaikų meilę mokslams, pavedami vaiko kaukole įvairiais fiziniais veiksmais, daugiausiai tai būdavo deformacijos medžio ir metalo pagalba.1.3. Patrauklumas
Patrauklumas – tokia žmogaus elgsena ir jo dorovinės savybės, kurios skatina kitus žmones ppastebėti jį, juo gėrėtis ir žavėtis. Patrauklus žmogus – tai pirmiausia gerai išsiauklėjęs, aukštos elgesio kultūros, mandagus, gražių manierų asmuo. Jam būdingas gerumas, nuoširdumas, švelnumas, delikatumas, elegancija ir kitos teigiamos savybės. Toks žmogus yra labai įtaigus, jis žavi, skleidžia gerą nuotaiką, maloniai nuteikia. . Be abejo, patrauklumui nemažos reikšmės turi ir fizinės žmogaus savybės, ypač veido bruožai.
Tačiau šios savybės patrauklumui neturi lemiamos įtakos. Jeigu žmogus bus vulgarus ir primityvus, bukas ir šiurkštus, tai jo įgimti bruožai nesumažins pasišlykštėjimo, kurį sukelia jo nevalyvas elgesys. Sutinkame nemažai žmonių, kurie neišsiskiria savo išvaizda, bet jų vidinė, dvasinė įtaka yra tokia didelė, kad visiškai pakeičia ir jų išorę. Vidinis grožis spindi veide, visuose balso tonuose, manierose. Žemaitis V. (2005) teigia, kad dvasinis žmogaus žavumas yra aukštesnė grožio forma, suteikiantis jam tikro patrauklumo. „Graži siela ir architektūrinio gražumo stokojantį pavidalą pripildo neatsispiriamo grakštumo. Dažnai ji nugali net prigimties luošumus“.1.3.1. Patrauklumo svarba žmogaus gyvenime
„Suvokdami, kad savo išvaizda esame atviri vieni kitiems, kartu juntame, kad nesame abejingi kitų išvaizdai. Kiti žmonės mums ir mes kitiems darome įspūdį pirmiausia savo išvaizda, elgesio manieromis“. Išvaizda yra pirmasis informacijos šaltinis apie pirmą kartą sutiktą žmogų, kuomet susidaro pirmasis paviršutiniškas vertinimo aspektas – jis įtakoja pirminės nuomonės susidarymą, kurią paprastai ppakeisti būna labai sunku. Paauglės, norėdamos gražiai ir patraukliai atrodyti, imasi net drastiškų priemonių tam, kad pasiektų savo tikslą.Čia „didelę svarbą turi šiuolaikinės visuomenės peršami grožio standartai – sekdamos šiais pavyzdžiais paauglės pradeda laikyti save storomis, laikosi dietos, badauja“1.4. Plastinė chirurgija. Už ir Prieš
Gal tai skamba ir paradoksaliai, tačiau plastinė operacija – kokių nors išvaizdos defektų pašalinimas chirurginiu būdu – sprendžia ne tiek estetines, kiek psichologines ir socialines problemas.
Šiuolaikinės visuomenės vystymasis paklūsta tam tikriems socialiniams dėsniams, kuriuos nagrinėja ir prognozuoja sociologijos mokslas. Socialinė mozaika susideda iš tokių faktorių, kaip visiems iš mažumės žinomi gamybinės jėgos gamybyniai santykiai. Audringa mokslo ir technikos plėtra chirurgines operacijas padarė mažiau rizikingas ir labiau efektyvias. Iš kitos pusės, visuomenė diktuoja savas taisykles, – vykstantys socialiniai pokyčiai formuoja tam tikrą sėkmingos asmenybės modelį, ir ne paskutinį vaidmenį čia turi žmogaus išvaizda, jo įvaizdis.Pakito ir gyvenimo trukmė, jo kokybė; pakito grožio idealai – dabar madinga būti jaunu, sveiku ir gražiu.Visuomenė serga ryškia herontofobija (senėjimo baime).Pirmosios raukšlės sukelia mėšlungiškas refleksijas, ir daugeliui sąvoka “gražiai senti“ susijusi su būtinybe daryti plastinę operaciją. Beveik kiekvieno reklaminio vaizdo esmė – efektyvios gražuolės tvirtinimas, kad ji būtent “to verta“, ir būtent dėl to “visi žavisi“. Visuomenėje, kurioje socialinę sėkmę daugeliu atvejų nulemia iišorinis patrauklumas, bendroms pažiūroms priešintis sunku. Gyvenant didmiestyje, vargu ar įmanoma būti laisvu nuo visuomenės, vadinasi, mes, nors ir pasyviai, palaikome jos idealus.Bet jeigu žmogus jaučiasi esąs jaunas, jis žvalus dvasia ir stiprus fiziškai, kodėl jis ar ji privalo atrodyti pagal turimus metus, kai jaučiasi esąs dvidešimtmetis? Ryžtas savo išvaizdą priderinti prie dvasinės būsenos gali turėti labai teigiamą poveikį asmeniui. Yra, deja, ir pavojus, kad ši problema išgalvota, ir žmogaus nepasitenkinimą savo išvaizda sukelia kažkokie stresai, o ne objektyvūs fiziniai trūkumai.Tikėdamasis pakeisti savo gyvenimą, pasikeitęs savo veidą ar figūrą, kurie esą kalti dėl jo nesėkmių, žmogus žengia į dar didesnio nusivylimo kelią. Jis ieško ne ten, ir reikia keisti kažką savyje, savo santykiuose su pasauliu, o ne išvaizdoje.Plastinis chirurgas dažnai geras psichologas: išsiaiškinęs tikrąją žmogaus nepasitenkinimo savimi priežastį, jis šiuo atveju būtinai pasistengs jį ar ją atkalbėti nuo operacijos.Nors galima ir tokia situacija – žmogus yra tokia harmoninga asmenybė, kad puikiai sutaria su savais trūkumais, dažnai įstengdamas juos paversti teigiamybėmis.Kai kas iš tokių pripratusių prie savo išvaizdos žmonių ką nors savyje pakeisti bijo dėl įsitikinimų, operacijos baimės ar tiesiog plastinės operacijos galimybių nežinojimo. Kartais tai visiškai objektyvus išvaizdos defektas – didelė papiloma ant voko ar pusė veido užėmęs nevusas, kuriuos
pašalinti nėra labai sunku, o veidas nuo to tik išloštų. Bet dėl inertiškumo ar nežinojimo tokia “specifinė žymė“ lieka visą gyvenimą.Plastinė operacija – rimtas mokslas ir subtilus menas, padedantis žmogui adaptuotis aplinkoje, jaustis laimingesniu. Ji gali padėti pašalinti tokius įgimtus defektus kaip kiškio lūpa, kraujagyslių nevusas, styrančios ausys, – trūkumus, kurių aplinkiniai, ypač vaikai nepraleidžia nepastebomis, kartais gyvenimą žmogui paversdami neužsitarnautu pragaru.Plastinė chirurgija taip pat atlieka rekonstrukcinę, atstatomąją funkciją, kaip po avarijos ar nelaimingo atsitikimo žmogų tiesiog surenka iš naujo, iišvaizdai grąžina prarastą patrauklumą.1.4.1. Ar plastinės operacijos kelia grėsmę sveikatai?
Kiekvienas specialistas turi pacientą perspėti apie net mažiausią rizikos galimybę, todėl konsultacijos metu dažnai nuskamba gąsdinančių medicinos terminų ir perspėjimų. Tačiau plastinės operacijos dažniausiai susijusios su minimalia rizika ir yra gana saugios. Jos atliekamos planingai, sveikiems žmonėms, iš anksto gerai pasiruošus, pasirenkamas saugiausias ir pacientu priimtiniausias nuskausminimo būdas.
Nuo kuo priklauso kada rezultatas gali būti ilgalaikis? Ar egzistuoja korekcijos „visam gyvenimui“? Tai priklauso nuo daugelio faktorių. Neigiamos įtakos turi odos elastingumo ssumažėjimas dėl rūkymo, saulės poveikio ir kitų neigiamų faktorių. Grožiui kenkia gausus alkoholio vartojimas, bemiegės naktys. Dideli ir greiti svorio svyravimai ryškiai pablogina rezultatus. Jų ilgalaikį efektą lemia sveika mityba, reguliarus sportavimas, geras ir pakankamos trukmės poilsis. Didžioji dalis atliekamų cchirurginių korekcijų nėra „visam gyvenimui“. Rezultatai būna ilgalaikiai, tačiau vis dėlto žmogui senstant jie kinta. „Visam gyvenimui“ išlieka ausų, nosies ir randų korekcijos – jų beveik neveikia aplinka ir gyvenimo būdas. Santykinai ilgalaikiai ir nekintami yra riebalų nusiurbimo, krūtų, pilvo, veido plastikos rezultatai, bet žmogui senstant drauge sensta ir koreguotos sritys. Tačiau svarbiausias faktorius, lemiantis ilgalaikius rezultatus – tai harmoningas gyvenimas su savimi ir aplinkiniu pasauliu.
Kreiptis į plastinį chirurgą galima ir esant dvidešimties, ir aštuntą dešimtį baigiant, juk operacijos poreikį nulemia ne žmogaus amžius, o jo išvaizdos būklė. Dabartiniu metu plastinėje chirurgijoje ima vyrauti tendencija operaciją daryti jaunesniame amžiuje, po trisdešimties metų, kol oda dar elastinga, raukšlės ne tokios gilios, regeneracija vyksta sparčiau, o operacijos rezultatai daug efektyvesni.
Rezultatas labai priklauso nnuo chirurgo kvalifikacijos, todėl specialisto paieška ir pasirinkimas yra svarbiausias uždavinys. Jeigu Jūs surasite gydytoją, kuriuo visiškai pasitikite, galite manyti, kad jau esate po operacijos.
Rekomendacijas, kaip išsirinkti chirurgą, teikia ir solidūs leidiniai, ir patys chirurgai. Visas rekomendacijas galima sutraukti į kelis punktus:
surasti geros reputacijos kliniką ir gydytoją;
pamatyti kitų pacientų operacijų rezultatus;
sužinoti, kaip chirurgas realiai vertina būsimus Jūsų operacijos rezultatus;
gauti pilną išlaidų sąrašą, įtraukiant analizes, apžiūrą, hospitalizaciją, operaciją ir anesteziją;
įsitikinti, ar pasirinktas chirurgas kaip žmogus kelia Jums simpatiją, ar juo ppasitikite.
Ar plastinės operacijos nepavojingos? Pasirinkus kvalifikuotą chirurgą bei anesteziologą, operacijų rizika tokia pati, kaip ir atliekant bet kurią kitą operaciją. Taigi matome, kad plastinių operacijų pasekmės ir rezikingumas priklauso nuo:
gydytojo kvalifikacijos ir patirties;
po operacinės priežiūros;
gydytojo nurodymų laikimasi bei kitų.
1.4.2. Plastinės operacijos sutartis
Niekas ir niekada negali visu šimtu procentų garantuoti, kad operacija pavyks sėkmingai. Kiekvieno žmogaus organizmas individualus, o reakcijos į chirurginį įsikišimą gali būti nenuspėjamos. Tai ir neteisingas randėjimas, implanto atmetimo rizika, alergija anestezijai, pooperaciniai skausmai, užsitęsusi regeneracija, hematomų atsiradimas ir daug ko kita. Niekas nesiruošia Jūsų gąsdinti, bet reikia įsitikinti, kad Jūsų apsisprendimas tvirtas ir galutinis, kad Jūs suvokiate visą atsakomybę ir už duotą sutikimą operuotis, ir už galimas operacijos pasekmes ir nepatogumus. Būtent todėl Jums duos pasirašyti raštišką sutikimą, kuriame būsite supažindintos su galimomis pooperacinėmis komplikacijomis – savotišką klinikos ir paciento sutartį, kad nei viena, nei kita pusės neturės viena kitai jokių pretenzijų. Šiame rašte bus ir informacija apie galimą “nepavykusią operacijos baigtį“1.4.3. Galimų plastinių operacijų sąrašas
Nors plastinės chirurgijos galimybės nėra beribės, bet visgi jos didelės. Tai veido bei kaklo plastika, smilkinių ar apatinės veido dalies liftingas, kai pataisomi nudribę skruostai, veidui gražinamas ovalas. Blefaroplastika leidžia pakeisti apatinių ir viršutinių vokų formą, pašalint paakių “maišelius”. Rinoplastika keičia nnosies formą, o otoplastika taiso atlėpusias ausis. Galima padidinti smakrą, skruostų iškilimą, galima pašalinti dvigubą pagurklį ar jį sumažinti. Plastinės operacijos leidžia keisti krūtinės ir sėdmenų formą, nuimti riebalus nuo pilvo, rankų ir šlaunų.1.4.4 Plastinių operacijų kainos
Plastinė – operacija individualus dalykas. Todėl konkrečią kainą nustatyti yra labai sunku. Tai priklauso nuo reikalingų atlikti korekcijų, kurios kiekvienam pacientui yra parenkamos individualiai ir plačiau aptariamos konsultacijos metu.Visuomet rekomenduojame konsultuotis su chirurgu. Konsultacijos metu Jums bus pateikta išsami informacija apie visus būdus, kurie gali būti taikomi išspręsti Jūsų atvejui. Jums bus parinktas konkretus būdas, kuris plastikos chirurgo nuomone būtų efektyviausias. Konsultacijos metu aptarsime parinkto metodo privalumus ir trūkumus, kompiuterio pagalba bus sukurtas tikėtino rezultato modelis.
Paslaugos Kaina, Lt.
Ausų formos korekcija 800 – 1600
Nosies formos korekcija 2500 – 4700
Lūpų padidinimas su riebalų persodinimu 1300
Skruostų formos korekcija su riebalų persodinimu 1200 – 2200
Vokų operacija 1500 – 2800
Veido,kaklo raukšlių šalinimas injekcijomis (Botulino toksinas)
Padidinto prakaitavimo gydymas botulino toksino injekcijomis 400 – 1300
1200 – 2000
Intradermalinis implantas Matridex 800
Kitos injekcinės medžiagos 900 – 3500
Veido “pakėlimo” operacija 4000 – 8500
Krūtų padidinimas implantais 8500 – 10 000
Krūtų pakėlimas, sumažinimas 3000 – 8000
Pilvo sienos patempimas 4000 – 8000
Kūno kontūrų kkorekcija (riebalų siurbimo procedūra) 1500 – 4000
Randų korekcija 450 – 2800
Varpos formos korekcija 2000 – 4500
Moters lytinių organų korekcija 1200 – 4000
Pateikiame orientacines kai kurių operacijų kainas (tikslią kainą galime pasakyti tik matant individualų kiekvieno žmogaus atvejį)2. GROŽIO KULTAS VYRAUJANTIS VISUOMENĖJE
2.1 Atlikto tyrimo analizė
Buvo atliktas tyrimas anketos metodu pavadinimu “Grožio kutas visuomenėje Viekšnių mieste”. Šios anketos buvo anonimiškos, jose buvo pateikta 15 klausimų.(Žiūrėti 1 priede).
Anketa buvo anonimiška, todėl respondentai galėjo nesivaržydami atsakinėti į pateiktus klausimus.
Anketa buvo dalijama įvairiems žmonės skirtingo išsilavinimo,amžiaus ir lyties). Buvo išdalinta 45 anketos. Žemiau pateiktose diagramose yra išanalizuota respondentų nuomonė.
Čia pateiktos respondentų atsakytų anketų padarytos išvados.
1 pav. Kaip dažnai respondentai naudojasi patrauklia išvaizda bendraujant su draugais
Net pusė apklaustų respondentų teigia, kad jiems kartais padeda patraukli išvaizda bendraujant su draugais ir pažįstamais. 28 procentai dažnai naudojasi savo išvaizda, 20 procentų retai, o 2 procentai teigia, kad išvaizda niekada nepadeda bendraujant su draugais. Taigi galima teigti, kad patraukli išvaizda nevisada turi įtakos bendraujant su kitais žmonėmis, tačiau dauguma bent kartais tuo pasinaudoja.
2 pav. Respondentų požiūris į tai, kad patraukliems žmonėms daug lengviau susirasti draugų
Iš 45 apklausoje dalyvavusių respondentų 52 procentai pritaria tam, kad patraukliems žmonėms daug lengviau susirasti draugų. 40 procentų respondentų
nėra dėl to tikri ir tik 8 procentai mano priešingai, kad graži išvaizda neturi jokios įtakos ieškant draugų.Remiantis apklausos duomenis, galima teigti, kad patraukliems žmonėms daug lengviau susirasti draugų, nes gražūs žmonės traukia mūsų dėmesį, jie išsiskiria iš minios, juos dažniau pastebime, su jais norime susipažinti ir bendrauti.
3 pav. Gražūs žmonės laimingesni
Didžiajai daliai respondentų sunku atsakyti ar gražūs žmonės laimingesni. Likusieji pasiskirtė po lygiai 29 procentai pritaria, kad grožis suteikia žmogui daugiau laimės, ir kiti 29 procentai respondentų mano ppriešingai. Daugumai respondentų šis klausimas galėjo pasirodyti per sudėtingas, todėl jiems buvo sunku atsakyti į tai ar gražūs žmonės laimingesni.
4 pav. Respondentų požiūris į tai, kad graži išvaizda suteikia pasitikėjimo savimi
Net 95 procentai respondentų mano, kad išvaizda suteikia pasitikėjimo savimi, 3 procentai apklaustųjų nėra del to tikri ir tik 2 procentai mano kad išvaizda nesuteikia pasitikėjimo savimi. Gera išvaizda sustiprina žmogaus pasitikėjimą savimi, padeda įgyti kitų žmonių pripažinimą ir didina laimę bei sėkmę.
5 pav. Patrauklesni studentai (moksleiviai) gauna geresnius įįvertinimus
Iš 45 apklausoje dalyvavusių respondentų 49 procentai mano, kad nevisada patrauklesni studentai gauna geresnius įvertinimus. 41 procentai respondentų teigia, kad grožis neturi jokios įtakos gaunant geresnius įvertinimus, o 11 procentų pritaria tam, kad patrauklesni studentai (moksleiviai) vertinami didesniais balais, nei ttie, kurie yra ne tokie gražūs.
6 pav. Užmezgant draugystę labai svarbi merginos (vaikino) išvaizda
Net 58 procentai respondentų teigia, jog jiems užmezgant draugystę dažnai svarbi priešingos lyties atstovo išvaizda, 32 procentam kartais svarbu, 10 procentų retai. Iš 45 apklaustų respondentų nebuvo nei vieno, kuris manytų, kad išvaizda visiškai nesvarbi užmezgant draugystę. Taigi remiantis apklausos duomenimis, galima teigti, kad beveik visada užmezgant draugystę yra svarbi merginos (vaikino) išvaizda.
7pav.Žmogus su nepatraukle išvaizda respondentų nuomone kompleksuoja
Net 61 procentas respondentų namo, kad žmogus su nepatrauklia išvaizda kompleksuoja, 28 procentai mano, kad nekompleksuoja ir 11 procentų nežino.
8 pav. Kaip dažnai respondentai naudojasi gražia išvaizda siekdami savo tikslų
Iš 45 apklausoje dalyvavusių respondentų, 45 procentai kartais naudojasi savo išvaizda siekdami savo tikslų, 25 procentai retai, 20 procentų ddažnai, o likusiems 10 procentų buvo sunku atsakyti.
9pav. Patrauklumas – dalis gyvenimo sėkmės
Didžioji dalis respondentų, net 83 procentai, pritaria tam, kad patrauklumas. – dalis gyvenimo sėkmės. 12 procentai neturėjo nuomonės, o 5 procentai nesutiko su šiuo teiginiu.Taigi remiantis apklausos duomenimis galima teigti, kad vis dėlto patrauklumas turi įtakos gyvenime ir gali nulemti žmogaus sėkmę.
10 pav. Respondentų požiuris į plastinę operaciją
Net 33 procentai respondentų požiūriu į plastines operacijas yra teigiamas, tik 2% neigiamas ir dauguma — tai 65% teigia, kkad jų požiūris priklauso nuo priežasties.
11 pav. Kokiam tikslui darytumete plastinę operaciją
Net 50 procentų respondentų atsake kad tik būtinumo priežastimi ryžtusi darytis plastinę operaciją, 31 procentas atsakė,jog darytusi plastinę operacija tam kad pasiektu idealaus grožio,ir 19 procentų atsakė jog darytusi tam kad atrodytu gražiai.
12pav. Ar pažiūrėję grožio chirurgijos laidą kyla noras pasidaryti plastinę operaciją
Į šį pateiktą klausimą 75 procentai respondentų atsakė, kad pažiūrėjus grožio chirurgijos laidą nekyla noras pasidaryti plastinę operaciją, 18 procentų užsinori pasidaryti ir 17 procentų teigė, kad noras kyla tik tuo momentu kai žiūri, vėliau noras praeina.
13 pav.Respondentų amžius
Atsakytose anketose buvo net 55 procentai respondentų kurių amžius nuo 14 iki 18 metu,33 procentai respondentų amažius buvo nuo 19 iki 30 metų ir 12 procentų nuo 31 ir daugiau.
14 pav. Repondentų lytis
Apklausoje dalyvavo 60 procentų moterų ir 40 procentų vyrų
15 pav.Respondentų išsilavinimas
Iš apklausos matome, kad net 40 procentų respondentų turi profesinį išsilavinimą, 30 procentų turi vidurinį išsilavinimą ,28 procentai turi aukštajį išsilavinimą ir 2 procentai pagrindinįIŠVADOS
Jaunystės ir grožio kultas egzistuoja kiekviename iš mūsų – kaip vertybė, siekiamybė, galų gale kaip estetinio pasitenkinimo šaltinis. Kol esi jauna, natūraliai jautiesi šito pasaulio dalis, todėl ir bandymai apibrėžti tai kaip kažkokį socialinį reiškinį atrodo juokingi ir beprasmiški. Bet su amžium ppradeda kitaip atrodyti. Tarkime, kai Tau 38, kai gyveni tokį gyvenimą, kokio visada ir norėjai. Turi mėgstamą darbą, šeimą, pinigų, ir, kas labai svarbu, finansiškai užtikrintą ateitį. Ir vis tiek jauti, kaip pamažu atsėlina senatvės baimė. pradedi suprasti, kad visi anksčiau išvardinti dalykai negali kompensuoti nei blėstančio grožio, nei siautulingo, gaivališko požiūrio į gyvenimą. Tiesiog prieš savo valią tampi nuobodi, kantri ir išmintinga. Nežina, ar tai vertingos savybės šiandieniame dinamiškame pasaulyje, kai kiekvieną dieną gyvenimą pradedi tarsi iš naujo – tokia nepastovi ta realybė.Pats keisčiausias yra kankinantis virsmas – kai iš aktyvios kasdienybės scenos artistės tampi veiksmų planuotoja ir stebėtoja. Gyvenimas priverčia atlikti vaidmenis, atitinkančius amžių, norime mes to, ar ne. Tas neišvengiamybės jausmas ir yra baisiausias, ir nezinia,ar pajegsi su juo susitaikyti.
Remiantis atliktais tyrimais galime teigti, kad grožis suteikia mums neįkainojamą galią lengviau prieiti prie žmonių, kontaktuoti su jais, o kartais netgi primesti savo valią ar nuomonę, nes negražus žmogus dažniausiai jaučiasi menkesnis prieš patrauklųjį, todėl savaime suprantama, kad pastarasis jaučiasi pranašesnis ir tai suteikia jam daugiau pasitikėjimo savimi. Grožis atidaro daugelį durų, kurios bjaurumui ir negrožiui yra aklinai užtrenktos.INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS
1. Barškauskienė B., Janulevičiūtė B. Žmogiškieji santykiai.- Kaunas, 1999.
2. Kuzmickas B. Laimė, asmenybė, vertybės. – Vilnius, 2001.
3. Rosetree R. Kas sslypi mūsų veiduose.- Vilnius, 2003.
4. Žemaitis V. Etikos žodynas.- Vilnius, 2005.
5. www.plastinechirurgija.com
6. www.estetik.lt./ klinika/ palastinė.html.
7. www.moteris.lt
8. www.delfi.lt
9. www.cosmopolitan.lt
10. www.lietuvauzsienyje.co.uk/naujienos/archyvas/default.asp?fnc=9&nid=547&cat=
11. http://www.lzs.lt/about.php?id=1368&type=news&page_menu=1
