Įžymūs žmonės

Žodis „žymus“ apibūdinamas, kaip garsus, gerai juntamas, didelis. Žymius žmones daugelis įsivaizduoja, skirstydami į dvi grupes: praeities ir dabarties. Ir vieni, ir kiti kažkuo žymūs – galbūt vieni mokslininkai, kiti – politikai, menininkai ar televizijos žvaigždės. Bet norint tapti garsiu, turi gerai žinoti, kaip atrasti savo sėkmę ir laimę.

Svarbiausioji sėkmės formulė – kaip sakė vienas iš buvusiųjų JAV prezidentų T.Ruzveltas – žinios, kaip elgtis su žmonėmis. Tačiau sėkmės apibrėžimų yra tiek pat, kiek ir žmonių. Manau, yra du pagrindiniai sėkmės kkriterijai: 1. Ar kiti mano, kad tau sekasi? 2. Ar tu irgi taip manai? Šie du kriterijai labai susiję – nebus vieno, nebus ir kito. O ką galime pasakyti apie laimę? Tai žodis, kurį žino visi, bet apibrėžti jo turinį nelengva. Žinia, savo laimę galime rasti tik patys savyje, nesitikėkime jų sulaukti iš kitų – laimės taip mažai, jog retas gali ja dalintis. Mes turime turėti SAVO laimę.

Taigi, norint tapti įžymiu, tereikia laimės ir sėkmės? Atskirų sričių įžymybės turi turėti iir atskiros patirties arba žinių. Todėl, kaip sakė žmonės, jau tapę įžymiais, žmogus žymus savo asmeninių pastangų dėka, jei pažįsta tokias savybes, kaip paprastą skonį, truputį drąsos, pasiaukojimą, meilę darbui ir svarbiausia – sąžinę. Šių dalykų ir reikia, norint būti ggarsiu ir įžymiu.

Praeities įžymybės – tai mokslininkai, išradėjai, menininkai, dailininkai, rašytojai, keliautojai. Jie ir vadinami praeities įžymybėmis todėl, kad nuveikė tokius darbus, kad ir iki šiol mes juos žinome, ir jų darbų nebeatkartosime. Kad ir pvz. Magelanas, Kolumbas, Leonardas Da Vinči ar netgi Lietuvos didieji kunigaikščiai – juk ir jie buvo ir dar yra žymūs, minimi. Tuo jie ir skiriasi nuo dabartinių.

Dabartinės įžymybės – visai kas kita. Tai ne tik mokslininkai ar menininkai, prisidėjo ir televizijos, radijo, muzikos įžymybės. Jie kasdien pasirodo laikraščiuose ar televizijos ekrane. Vieniems – tai gyvenimo būdas, kitiems – tiesiog darbas, bet vienaip ar kitaip jie žinomi.

Manau, daug kas nori tapti žymiais žmonėmis, kitaip tariant žvaigždėmis. Beveik kiekvienas mažas vaikas svajoja, kaip taps įžymiu dainininku aar dainininke. Ir netik vaikai to nori. O tapę džiaugiasi – sėkme reikia džiaugtis. Ji gali būti laimėta ašaromis, bet turi būti apvainikuota juoku, priešingu atveju pastangos bus bevaisės.

Įžymybės, nors ir neturi tokio atskiro gyvenimo, kaip mes, nors ir yra sekami kiekviename žingsnyje, vis dėlto yra žmonės, savo žymumą pasiekę darbais. Tik aišku tiek – įdėję visą savo širdį ir sielą, jie tapo žymūs. Už tai juos reikia gerbti.