JAUNIMO MOKYKLOS KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMO PATIKRINIMO
JAUNIMO MOKYKLOS KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMO PATIKRINIMO
PLANAS | |
Tikrinimo tikslas: vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro 2004 m.
sausio 12 d. įsakymu Nr.ISAK-14 „Dėl valstybinės švietimo politikos
įgyvendinimo 2004 metų priežiūros temų ir vykdymo terminų tvirtinimo“
įvertinti, kaip šalies jaunimo mokyklos įgyvendina Kultūros ir švietimo
ministerijos 1993 m. gegužės 25 d. kolegijos nutarimu Nr. 26 patvirtintos
Jaunimo mokyklos koncepcijos nuostatas.
Tikrinimo objektas ir apimtis: visos apskrities jaunimo mokyklos.
Tikrinimo šaltiniai: Jaunimo mokyklos koncepcija (Kultūros ir švietimo
ministerijos 1993 m. gegužės 25 d. kolegijos nutarimas Nr. 26); Jaunimo
mokyklos bendrieji nuostatai (Žin., 2000, Nr.66-2006); jaunimo mokyklų
dokumentai.
Metodai: pokalbiai, dokumentų analizė.
Patikrinimo terminas: 2004 m. kovo–balandžio mėnesiai.
Tikrinimo metu įvertinti:
1. Jaunimo mokyklos mokinių skaičius pagal amžių (iki 12 metų, 12-14
metų, 15-16 metų, 17-18 metų, vyresni), mokinių kaitos mokykloje
2002/2003, 2003/2004 m.m. apimtys ir priežastys. Specialiųjų
poreikių mokinių dalis nuo bendro skaičiaus.
2. Mokinių priėmimo į jaunimo mokyklą organizavimas (priėmimo tvarka,
stojimo į mokyklą priežastys, mokymosi sutartys).
3. Jaunimo mokyklos pedagogai: išsilavinimas, kvalifikacija.
Psichologinės, specialiosios pagalbos specialistų pasirengimas,
etatų skaičius. PPedagogų kaita per paskutiniuosius trejus metus
(procentais). Kvalifikacijos tobulinimo temų atitikimas mokyklos
specifikai.
4. Kiek jaunimo mokykla į bendrąjį lavinimą orientuota per įvairią
praktinę veiklą, pradinių darbo, profesinių žinių, mokėjimų
teikimą?
5. Kaip mokiniams sudarytos sąlygos optimaliai saviaktualizacijai,
produktyviai bei ssocialiai prasmingai saviraiškai?
6. Ugdymo proceso organizavimas: ugdymo diferencijavimas ir
individualizavimas; dažniausiai taikomi ugdymo metodai. Mokinių
mokymosi poreikių ir gebėjimų tyrimai mokykloje.
7. Individualių psichopedagoginių ir didaktinių konsultacijų
mokiniams, jų šeimoms, pedagogams teikimo sistema mokykloje.
8. Jaunimo mokyklos vadovų, mokytojų, klasės auklėtojų, kitų
darbuotojų bendradarbiavimas su mokinių tėvais (globėjais,
rūpintojais).
9. Jaunimo mokyklos savivalda.
10. Mokymo materialinės bazė (reikiama įranga, mokymo priemonės,
biblioteka, skaitykla, sporto salė ir kt.)
11. Vidutiniška mokinio mokymosi trukmė jaunimo mokykloje? Kokia dalis
sugrįžta į pagrindines, vidurines mokyklas ar gimnazijas tęsti
mokymąsi iš jaunimo mokyklos?
12. Jaunimo mokyklos ryšiai su kitomis mokyklomis, leidžiantys mokiniams
grįžti, pereiti ar stoti į kitą jų norimą išsilavinimą teikiančią
mokyklą mokytis pagal atitinkamą programą.
13. Išvados ir siūlymai.