Jaunimo subkultūros

TURINYS

1. Įvadas…………………………3

2. Jaunuomenės situacija……………………….4

3. Šiek tiek apie jaunimo subkultūrinių grupių stereotipus……………4

3.1. Metalistai…………………………4

3.2. Pankai…………………………5

3.3. Baikeriai…………………………6

3.4. Reiveriai…………………………6

3.5. Reperiai…………………………6

3.6. Skinheadai………………………..7

4. Išvados…………………………8

LITERATŪRA…………………………9

Įvadas

Subkultūros terminas sociologų dažnai vartojamas, kai norima apibrėžti kultūros modelius, besiskiriančius nuo dominuojančių toje kultūroje. Amžius, etniškumas, socialinė grupė, gyvenimo stilius gali būti subkultūros formavimosi širdimi. Dažnai tai būna etniškumas.

XX a. pabaigoje visuomenėje matosi gausybė elgsenos tipų, savitai pabrėžiančių, išryškinančių tam tikros žmogaus ir žmonių grupės išskirtumą. Visuomenėje atsiranda naujo pobūdžio grupės, ieškančių savitų pasaulėžiūros įtvirtinimo galimybių. Mėgindamas įsitvirtinti susvetimėjusiame pasaulyje, žmogus ieško santykio su jį supančia tikrove formų. Šios formos, kurių vvienas svarbiausių segmentų meno kūryba ir estetinė saviraiška, nukreipia mūsų dėmesį į pasaulėžiūros erdvę ir vertybines kultūrinio tapatumo formavimo tendencijas. Subkultūros samprata apibūdina kultūrinį fenomeną, esantį dominuojančios kultūros viduje, tačiau turinti savo ryškiai apibrėžiamą pasaulėžiūrą bei ją atitinkančias estetinės išraiškos formas: įvaizdį, ritualus, simbolius, meninę kūrybą. Egzistuoja skirtingi šių kultūrų žanrai, išsiskiriantys savo stilistika. Vieni jų suformuoti etninės kultūros interpretacijų pagrindu, kiti plinta veikiami šiuolaikinių meno srovių, šiuolaikinių technologijų. Dažnai subkultūrinių grupių atsiradimą lemia konfliktinės sociokultūrinio gyvenimo būsenos.

Jaunuomenės situacija

Dabartiniu metu vvykstant spartiems sociokultūriniams pokyčiams, ypač jautrus jaunimas. Ir būtent jaunimas, atneša postmodernizmo vėjus, bei labiausiai reprezentuoja “alternatyvųjį gyvenimą”, tuo pačiu – ir sociokultūrinę deviaciją. Jaunimas yra pakankamai tolerantiškas, todėl nė vienas pasirinkimų jam neatrodo vertingesnis už kitą. Didelė dalis paauglių mmetasi nuo vieno dalyko prie kito, kaskart visiškai ir nuoširdžiai susitapatindami su juo, keičia gyvenimo būdus, ieškodami “tikrojo savęs”. Be to, postmodernioje visuomenėje sugebėjimas prisitaikyti įvairiose situacijose ir kiekvienoje jų tapti “savu” yra labai vertinamas asmenybės bruožas.

Jaunimo sąmonėje ir pasąmonėje tvyro būsena “išeiti”, ir gavusi progą ji būtinai realizuojasi, tuo labiau, kad šeimos autoriteto įtaka tampa vis labiau apribota. Jaunimas siekia išsivaduoti iš tėvų, globėjų priklausomybės, nori pradėti savarankišką gyvenimą, priimdami sprendimus, pasirinkdami vertybes. Jaunuoliai yra lyg “metantys šarvą vėžliukai”, todėl jie lengvai patraukiami prie nusikalstamų grupuočių ir kitos “užkulisinės” veiklos. Nepasitenkinę tėvų jiems siūlomomis tradicinėmis vertybėmis, paaugliai saugumą randa bendraamžių grupėse. Be to, psichologinis, fizinis, socialinis brendimas iškelia jaunimo aktualias problemas, kurios taip pat atlieka solidarizacijos funkciją: grožio, seksualumo, mmeilės, draugystės, religijos, mokslo ir darbo, vietos visuomenėje, narkotikų ir daugelį kitų. Jaunuoliams svarbiausia — jų jausminė, emocinė, dvasinė būsena, apie kurią, deja, mažai kalbama, kurios skauduliai ir problemos sumaniai paslepiamos po fizinių pokyčių ir baimingo laukimo skraiste.

Šiek tiek apie jaunimo subkultūrinių grupių stereotipus

Šie žmonės stengiasi išsiskirti iš “pilkos masės”. Vieniems jie kelia simpatiją, kitiems – pasipiktinimą. Vieni juos palydi atlaidžia šypsena, kiti – paniekinamu žodžiu, dar kiti nori būti į juos panašūs. Kas gi tie žmonės? Tai metalistai, pankai, rreiveriai, skinheadai, baikeriai – jaunimas, vienijamas bendrų idėjų ir gyvenimo. Juos vadinsime jaunimo subkultūrinėmis grupėmis.

Šio darbo tikslas – pristatyti ir paanalizuoti moksleivių bei aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų studentų požiūrį į šias neformalias Lietuvos jaunimo subkultūrines grupes, egzistuojančius stereotipus apie šias grupes.

Medžiaga buvo surinkta VU organizuotos etnografinės praktikos “Šiuolaikinė jaunimo kultūra Lietuvoje” metu. Medžiaga buvo renkama pusiau struktūruotų interviu pagalba. Pateikėjo (-os) buvo klausiama, kokias neformalias Lietuvos jaunimo grupes/judėjimus jis/ji žino, prašoma juos apibūdinti, buvo užduodami kiti papildomi klausimai, kurių tikslas – atskleisti respondentų požiūrį į jų paminėtas jaunimo grupes.

Šiame darbe panaudota 44 respondentų: 25 merginų ir 19 vaikinų atsakymai, po 10 apklausė Rosita Damanskytė ir Donatas Bagdonas, o likusius 14 – Kristina Ivanovaitė.

Apibendrinant surinktą medžiagą išryškėja tam tikri stereotipai apie šiuolaikines neformalias jaunimo subkultūrines grupes. Tad ir apžvelkime jas.

Metalistai

Dauguma respondentų paminėjo metalistus: iš 44 – 32. Dažnas juos sieja su laisve, agresija. Kai kurie net su satanizmu: “Atrodo, kad jie yra šiokie tokie satanizmo šalininkai”. Pasitaiko net kraštutinių vertinimų: “Metalistai – šiukšlės. Juos reikia gydyti psichiatrinėse ligoninėse”.

Metalistai dažnai apibūdinami – alaus butelis rankoje, mėgstantys “parūkyt” žolės arba “rūkantys pigias cigaretes”, “groja gitarom”.

Kalbėdami apie išvaizdą kiekvienas respondentas paminėjo, kad metalistai turi ilgus plaukus, kai kurie nurodė, kad jie augina barzdas. Dėvi jjuodus džinsinius ar odinius drabužius . Būtinas metalistų atributas, respondentų nuomone, juoda odinė striukė.

Metalistai avi “kerzus” arba kaip vienas respondentas apibūdino: “Batai penkiom išmierom didesni”.

Šiai grupei būdingi metalo spalvos aksesuarai: grandinės, įvairūs pakabukai, kryžiai, kaukolės.

Respondentų nuomone, metalistų amžius svyruoja nuo 16 iki 25 ar net daugiau metų. Socialinis sluoksnis dažnai nurodomas įvairus, bet paprašius patikslinti nurodomos vidutines pajamas gaunančios ar socialiai remtinos šeimos. Išsilavinimas taip pat nurodomas įvairus , bet vis dėlto, siejant jį su amžiumi nurodomas vidurinis arba įgyjamas aukštasis. Pasitaiko ir griežtesnių vertinimų: “Išsilavinusių tarp jų mažai”.

Pankai

Tik 8 respondentai nepaminėjo pankų. Dažna nuomone, pankas neatsiejamas nuo laisvo elgesio, anarchijos. Viena respondentė taip apibūdino jų elgesį: “Nori išsiskirti išvaizda, šokiruoti. Prieš logikos, įpročių dėsnius elgiasi”. Dar kelios pasisakiusiųjų nuomonės apie pankų elgesį: “Pasaulis tuščias – įveskime anarchiją”; “Ant visko nusispjaut”; “Propaguoja, kad jie yra visuomenės atmatos”. Respondentų nuomone pankai mėgsta konfliktuoti. Pasitaiko ir kraštutinių vertinimų: “Prasmirdę narkomanai”.

Apibūdindami pankų išvaizdą dauguma respondentų nurodė, kad juos galima atpažinti iš plaukų, kiti patikslino – jiems būdingos išskustos ir nudažytos skiauterės: “Sunku supainiot <.> skiauterės žaliai dažytos”. Pankai gali būti ir plikai nusiskutę galvą: “Su skiautere arba pliki”.

Respondentų nuomone pankai vilki devėtus drabužius, suplyšusius džinsus. Avi aptrintus batus, “kerzus”. Iš aksesuarų, apklaustųjų nnuomone, populiariausi auskarai: “Prisivėrę daug auskarų”.

Pasak respondentų, pankų amžius nuo 14 iki 23 metų. Išsilavinimas svyruoja nuo nebaigto vidurinio iki aukštojo. Tiesa, labai mažai respondentų mano, kad tarp pankų yra su aukštuoju išsilavinimu: “Pankai jei būtų išsilavinę, tokie nebūtų”.

Socialinis sluoksnis nurodomas įvairus, bet dažniausiai vidutines pajamas gaunančios ar net asocialios šeimos. Pasitaiko net labai neigiamų nuomonių: “Valkatos gi jie <.> daugiau iš asocialių šeimų”.

Pankai – tai kraštutinis būdas pasakyti visuomenei, kad pasaulis eina vis tolyn nuo žmogiškumo, vis tolyn į smaugusį absurdą. Kaina – jų pačių tapimas to kraštutinumo auka: nusigėrimas, sėdimas į kalėjimus, “kaifo” jungas, moralinis sugedimas ir t.t. Jie – lyg visuomenės kūno votys, atskleidžiančios pačios visuomenės ligą arba net supuvimą, dvasinį AIDS, lyg pačios visuomenės veidrodis, lakmuso popierėlis, parodantis kaustančių žmogiškumą formalių normų beprasmiškumą. Jie – “Dievo klounai”, nes tik su ironija galima kalbėti apie žmogaus esmę, norint daugiausia pasakyti, ir tik paradoksaliu būdu žmogus suvokia, kas jis yra, būdamas tarp gyvulio ir dvasios. Tuo labiau, kad mes visi lygiai taip pat, anot šv. Augustino, “pasaulio šviesą išvystame tarp išmatų ir šlapimo” (inter faeces et urinam). Šia prasme J.Ivanauskaitės mintis – “Yra taip, kaip yra. Todėl negali būti kitaip”, – yra griežtai sociologiška.

“Pankuoti – tai nepasiduoti aplinkinių

įtakai, sukurti savo kultūrą”, – mano penkiolikmetis Vilniaus pankas. Vienas iš pankiškosios (kontra)kultūros bruožų – jų kalba, kuri, anot simbolinio interakcionizmo atstovų (E.Gofmano, Bekerio ir kt.), turi ypatingą reikšmę formuojant patį mąstymo procesą bei jo specifiškumą (taigi pats mąstymas tiek struktūriniu, tiek turinio atžvilgiu yra kitoks, o apibūdinant gali būti pavadintas “kontramąstymu”). Pankai ne valgo, o “įsimeta”, per daug išgėrę “varo ožius”, “narkošos” “sėda ant adatos” ar “valgo žolę”, kiti “gauna fanieros”, “stumia laiką” ir “mala šūdą”. Pankų kontrakultūros įtaka nneabejotina: daugelis mūsų darome tą patį, savo kalbą praturtindami jų žargonu bei mielai perimdami jų madas, pvz., nešiojame nutįsusius megztinius nubrizgusiais rankogaliais ir pan. Juk būtent pankai išvadavo mus iš anglosaksiškos švarkų vergijos.

Pankai toli gražu nemano, kad jie jau padarė viską, ką turėjo padaryti, kad jų era jau praėjo: “Pankai – ne diedukai! Aišku, kad nemiršta”. Taip pat (jau mums) aišku, kad pagrįstai yra ir kitaip manančių. (M.Kievys ).

Baikeriai

23 respondentai paminėjo baikerius, kurie kartais vadinami ir rokeriais.

Respondentų nuomone, baikeris neatsiejamas nnuo motociklo: “Gyvenimas ir motociklas absoliučiai neatskiriami dalykai” arba “Laisvę propaguoja jie, gyvenimą ant ratų. Kaip čigonai”. Pasitaiko ir neigiamų vertinimų: “Nesiskaito su moterimis. Jiems mergina – blizgutis, papuošalas”.

Kalbėdami apie išvaizdą respondentai nurodė, kad baikeriai dėvi odinius arba juodus drabužius: ““Odinėm striukėm, bet brangesnėm nei metalistų” arba “brangiom odinėm kelnėm”. Baikeriai dėvi akinius nuo saulės, šalmus, skareles – “Skarelės ryškios, spalvotos ant galvų”.

Respondentai nurodo, kad baikeriai gali būti ilgais arba trumpais plaukais, “dauguma su barzdom”.

Nurodomas baikerių amžius apie 18 metų. Jie gali būti sulaukę solidaus amžiaus: “Tarp baikerių esti ne tik žalio jaunimėlio, bet ir išsilavinusių, gerai uždirbančių žmonių”.

Respondentai dažnai nurodo, kad baikeriai turi vidurinį išsilavinimą ir yra iš vidutines pajamas gaunančių šeimų. Kai kurie apklaustieji nurodė pasiturinčias šeimas, nes “be pinigų rokeriu nebūsi”.

Reiveriai

Gana daug respondentų paminėjo reiverius: iš 44 – 29.

Respondentų nuomone, reiveriams svarbiausia propaguoti rave’ą: “užkariaut pasaulį techno muzika”.

Apklaustieji paminėjo, kad reiveriai mėgsta plačius drabužius: plačias kelnes dar vadinamas lenarais, ryškias striukes, “maikes kaip maišus”. Jiems būdingas “sportinis aaprangos tipas”. Viena respondentė nurodė, kad jie avi “batus ant platformos”. Dažnai minima, kad reiveriai važinėja su riedlentėm ar riedučiais.

Labai dažnai reiveriai siejami su narkotinėm medžiagom: “Narkotikus propaguoja, extasy, LSD tabletes”. Pasitaiko ir gana sarkastiškų apibūdinimų Vaikai, na, klounai <.> į maišus įlindę: “<.> krūvom po miestą važinėjo” arba “Tablečių prisiriję šoka <.> su maišais <.> maži visi, ryškūs”.

Respondentų nuomone, reiverių amžius – nuo 10 iki 19 metų. Kaip parodo amžius dauguma iš jų paaugliai, besimokantys mokykloje. Socialinis sluoksnis nurodomas įįvairus, bet dažniausiai gaunančios vidutines pajamas.

Reperiai

Reperius paminėjo 17 respondentų. Viena respondentė taip juos apibūdino: “Gatvės vaikai, turintys gangsterių idealus”.

Respondentų nuomone, reperiams kaip ir reiveriams būdingi platūs drabužiai: “su maikutėm krepšininkų, ten, NBA”, “bliuzonai su kapišonais”. Reperiai nešioja kepuraites su snapeliais kitaip vadinamas “beisbolkėm”. Kaip nurodė viena respondentė šios kepuraitės dažnai “atvirkščiai apsuktos”. Reperiai kaip nurodė dauguma respondentų plikai skuta galvas.

Nurodomas reperių amžius panašus kaip reiverių – 15-18 metų. Iš jų dauguma moksleiviai. Respondentai nurodo įvairų socialinį sluoksnį, nepatikslina.

Skinheadai

Tik 7 respondentai paminėjo skinheadus. Šnekant apie šios grupės idėjas vyrauja tokios nuomonės: “skinai – antitolerancijos pavyzdys” arba “Lietuva – lietuviams”. Respondentų nuomone, skinheadai propaguoja nacionalistines idėjas, yra“rasistai”, “mėgsta futbolą ir prievartą”. Skinheadai siejami su riaušėmis, muštynėmis. Apklaustųjų nuomone skinheadai yra išimtinai lietuvių tautybės žmonės.

Iš išvaizdos skinheadai taip apibūdinami: skusti, “tvarkingais drabužiais”, “militaristinės povyzos”. Respondentų nuomone, skinheadai avi kerzus. Jiems būdinga “militaristinio stiliaus apranga” ir yra “dažnai prisisiuvę tautinę vėliavą ant peties ar nugaros”.

Nurodomas šios grupės narių amžius svyruoja nuo 15 iki 22 metų. Dauguma respondentų nurodo vidutines pajamas turinčias šeimas, bet pasitaiko ir griežtesnių vertinimų, kad skinheadai yra be vidurinio išsilavinimo ar iš mažas pajamas gaunančių šeimų. Pasak vienos respondentės: “iš šeimų turinčių socialinių problemų”.

Išvados

Apibendrinant galima teigti, jog visos išvardintos neformalios Lietuvos jjaunimo subkultūrinės grupės, jų nariai respondentų buvo apibūdinami įvairiai – pasitaikydavo tiek neigiamų, tiek teigiamų vertinimų. Tiesa, apibūdinant metalistus, skinheadus, o ypač pankus pasitaiko daugiau kraštutinių neigiamų vertinimų. Metalistai ir pankai būdavo apibūdinami kaip iššaukiančiai besielgiantys, netvarkingai apsirengę, neatsakingai žiūrintys į gyvenimą. Dėl to jie būdavo ir kritikuojami. Skinheadai buvo kritikuojami dėl netolerancijos, ultranacionalistinių pažiūrų, agresyvoko elgesio.

Gana neutralių vertinimų susilaukia baikeriai, reperiai, reiveriai. Tiek moksleivių, tiek aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų nuomone, solidžiausia jaunimo subkultūrinė grupė – baikeriai. Jie dažniausiai buvo apibūdinami kaip turintys aukštesnį išsilavinimą, pasiturintys, vyresnio amžiaus žmonės.

Kaip bebūtų keista reiveriai, nors ir siejami su narkotinėm medžiagom, susilaukia mažiau neigiamo vertinimo palyginus, pavyzdžiui, su pankais. Tai galbūt sietina su reivo kultūros populiarumu jaunimo tarpe.

Visuomenę baugino Lietuvos jaunimo subkultūrinės grupės savo elgesiu, etniškumu, nusikalstamumu. Todėl pastaruoju metu ( 1998m ) buvo keliamas klausimas dėl nepilnamečių buvimo viešose vietose be suaugusiųjų priežiūros: kur galima būti, iki kelintos valandos, ką galima daryti ir panašiai. Turbūt kiek žmonių tiek ir nuomonių. Yra tokių, kuriems per sunku matyti tokį gražų jaunimėlį linksmai beleidžiantį laiką, bet yra ir tokių kurie dar nepamiršo savo jaunystės ir netgi sako, kad gali būti pažeistos jaunuolių teisės. Sunku pasakyti, kurie iš jų yra teisūs. Žmonės sako, kad jei jaunuoliai, ssėdės namuose, tai bus mažiau nusikaltimų, nelaimingų atsitikimų ir kito velnio. Kaip sakoma viename animaciniame filmuke: < jei tėvai neprižiūri vaikų, tai jų vaikai skęsta balose >. Gal dėl to buvo Lietuvoje tokių miestų, kur tėvai nusprendė griežtai rūpintis savo atžalomis. Buvo dešimt miestų, kur buvo apribotas paauglių iki šešiolikos metų buvimas viešose vietose, tokį nuosprendį padarė miesto savivaldybės. O kas laukia tų kuriuos sučiupdavo besidžiaugiančius nakties romantika? Visų pirma juos pristatydavo į policijos komisariatą. Tėvams galėjo būti keliama bauda už atžalos nepriežiūrą. Bet kiek atsitiko atvejų dar niekam nebuvo iškelta bauda. Tai kam tada reikėjo tuos vargšus jaunuolius gaudyti. Panaši situacija buvo ir kituose miestuose.

Apibendrinant visus rezultatus, buvo matyti, kad niekam ir jokios įtakos neturėjo šie apribojimai. Nusikalstamumas nemažėjo, kai kur netgi atvirkščiai- didėjo. O apskritai buvo tokių tėvų kurie buvo nepatenkinti savivaldybės sprendimu, nes tik jie vieni galėjo apriboti savo jaunuolių būvimo viešose vietose laiką. O šiaip tas jaunimėlis vis tiek ėjo ir eis grožėtis naktimi, tik susiras sau patogesnę vietą, kur niekas jų neras.

Gal būt reikėjo pasirūpinti tuo, kad tie paaugliai, kurie nemiega ir neklauso savo tėvų, turėtų kur nueiti, o ne išneturėjimo ką veikti plėštų mašinas ar draskytų suolelius. Taip jau buvo, kad

jei tau nėra šešiolikos metų, tai į kalėjimą niekas nepasodins. Pagal baudžiamuosius įstatymus atsakydavo tik tokiu atveju, jei ką nors nužudė, smarkiai sužalojo kūną, grobė narkotikus ir šaunamuosius ginklus, ar galų gale sukėlė traukinio katastrofą. Šiaip už visus kitus vaikų iki šešiolikos metų amžiaus padarytu nusikaltimus atsakydavo tėvai ar juos atstovaujantys asmenys. Dažnai tai būdavo piniginė bauda nuo 10-50 litų. Jei jaunuolis turėdavo savarankiškas pajamas ir dar nėra aštuoniolikos metų, tai jis pats turėdavo atlyginti nuostolį. Visais kitais atvejai vargšai ttėvai turėdavo atsakyti už savo paauglius.

Literatūra:

1. E. Ramanauskaitė „Jaunimas ir „paribio“ kultūra“

2. „Viskas jaunimui.“ 1998m.

3. http://www.literatūra.lt./TXT/KT/ramanau.htm.

4. http://www.ausis.gf.vu.lt./mg/nr/99/10/10pank.html.

5. http://www.nevilties-dinastija.free-hosting.lt.gothemal_liet/zinios_liet/batcave/htm.

6. http://www.atrium.lt/breivi/varia/stereo.html.