KODĖL PRADEDAMA VARTOTI NARKOTIKUS?

TURINYS

Įvadas……………………

………………….3psl.

1. Kodėl pradedama vartoti

narkotikus?………………4

-8psl.

2. Situacija

Lietuvoje……………….

……….9-11psl.

2.1 Norkomanų gydymas

Lietuvoje……………….9-

10psl.

2.2 Narkotikų vartojimo lygis

Lietuvoje……………10-11psl.

Išvados…………………..

………………….12psl.

Naudota

literatūra………………….

…………….13psl.

Priedai…………………..

…………………..14psl.

ĮVADAS

Narkomanija – naujas ir sudėtingas šių dienų pasaulio reiškinys.

Jis meta iššūkį senajam pasaulio supratimui apie sveikatą ir žmonijos

vystymąsi, reikalauja naujų darbo formų bei glaudesnės ir labiau

integruotos įvairių institucijų veiklos. Narkomanija į pirmą vietą iškelia

svarbias etines ir moralines sąvokas, iš kurių daugelį dar reikia įvardyti

ir suvokti.

Lietuvoje vyksta greitos permainos ne tik ekonomikoje, socialinėje

sferoje, bet ir žmonių gyvenime.

Didėja narkotikų prieinamumas ir tiekimas, neteisėta jų pasiūla,

atsiranda narkotikų poreikis. Labiausiai pažeidžiamas tampa jaunimas. Dėl

savo nebijojimo rizikuoti ir smalsumo, jaunimas pradeda bandyti, o vėliau

ir vartoti narkotikus ar net užsiimti su narkotikais susijusia rizikinga

veikla. Bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų 15-16 metų moksleivių

tyrimai rodo, kad moksleivių tarpe plinta tiek rūkymas (ypač mergaičių),

tiek alkoholinių gėrimų vartojimas ir svarbiausia – nelegalių narkotikų

vartojimas.

Apie narkotines ir psichotropines medžiagas žmonės žino gana daug. Jie

domisi šiais klausimais, žino daugelio jų pavadinimus, pažįsta asmenis,

vartojančius narkotikus, dalyvauja susibūrimuose, kuriuose vartojami

narkotikai. Deja trūksta profesionalios informacijos apie narkotikų

vartojimo padarinius ir jų žalą.

Narkomanijos problemos neįmanoma išspręsti įprastais būdais. Privaloma

keisti visuomenės elgesį, požiūrį, šalinti priežastis ir tai reikia daryti

organizuotai, sistemingai, derinant siekius ir galimybes. Kovoti su

narkomanija yra visų piliečių pareiga ir vienas iiš svarbiausių valstybės ir

savivaldybių uždavinių.

Šio darbo tikslas aptarti narkotikų vartojimo priežastis. Taip pat šia

tema atlikti sociologinį tyrimą, suvesti rezultatus ir padaryti išvadas.

1. Kodėl pradedama vartoti narkotikus?

Iš tiesų vienareikšmiškai apibūdinti narkomanijos dėl jos priežasčių

įvairovės, plataus pačių narkotinių medžiagų asortimento, įvairių narkotikų

vartojimo būdų ir pan., neįmanoma. Kalbant apie narkotikų vartojimo

priežastis, tikslinga išskirti tam tikras grupes. Bendriausiai narkomanus

galima skirstyti pagal amžių – į “suaugusius” (amžiaus vidurkis – 24 metai)

ir “paauglius narkomanus”, bei pagal narkotinių medžiagų vartojimo pobūdį –

į “eksperimentuojančius su narkotikais” ir “pastoviai narkotikus

vartojančius asmenis”. Šios grupės susiję – “eksperimentinis” narkotikų

vartojimas būdingesnis jaunimui. Tačiau iš kitos pusės, Skandinavijos

šalyse 1987 – 1991 metais atlikti tyrimai parodė, kad eksperimentinis

narkotikų vartojimas tampa vis populiaresnis tarp vyresnio amžiaus, aukštą

socialinę padėtį užimančių, asmenų.

Šiandien narkomanija iš tamsių laiptinių, apskretusių lindynių

persikėlė į „normalių“ žmonių kasdienybę, į mokyklas, diskotekas, klubus, į

žmonių susibūrimo ir pasilinksminimo vietas. Nauji sintetiniai narkotikai

tapo jaunimo mados dalimi, derančia prie atitinkamo aprangos stiliaus,

technomuzikos, naktinio gyvenimo būdo. Aukšti pareigūnai iš tribūnų

skelbia, kad sparčiai „jaunėja“ narkotikus vartojantys asmenys –

vidutiniškai jų amžius keturiolika-šešiolika metų. Policijos pareigūnai,

mokytojai, medikai, psichologai skirtingai aiškina narkomanijos plitimą:

vieniems atrodo, kad narkotikai yra palaido gyvenimo būdo, nusikaltimų

priežastis, kitiems – dvasinės jaunimo krizės pasekmė.

Bet kurioje šeimoje gali atsirasti vartojančiųjų narkotikus. Viena tik

mintis, kad sūnus ar ddukra gali svaigintis narkotikais, gąsdina. Tėvams

labai svarbu turėti supratimą apie narkotikus ir būti budriems, bet ne

perdėti. Šiandien iškyla pavojus pasiduoti narkomanijos „kerams“. Tačiau

jaunuoliai privalo įveikti šias pagundas. Tėvai turi didelę įtaką jaunimui,

todėl labai svarbūs yra tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai. Jaunystėje

abejojama sukurtomis vertybėmis, nusiviliama po nesėkmių, išbandoma tai,

kas ilgą laiką buvo draudžiama. Dažniausiai tai būna pirmieji žingsniai

narkomanijos link.

Kodėl pradedama vartoti narkotikus?

• smalsumo patenkinimas, noras pajusti narkotikų poveikį;

• draugų įtaka (paaugliams ir jaunuoliams ypač svarbi draugų

nuomonė, vertybės ir grupės elgesio normos. Jauniems asmenims

labai svarbu priklausyti grupei);

• savo nepriklausomybės, priešiškumo aplinkiniams išraiška;

• noras pajusti kažką nepatirto – malonumą, netgi pavojų;

• noras pajusti „mąstymo aiškumą“, „kūrybinį įkvėpimą“;

• noras pabėgti nuo nemalonumų;

• noras visiškai atsipalaiduoti:

„Narkotikais pradėjau domėtis būdamas 16 metų. Norėjau būti „kietas“,

kaip kiti tuomet mane supę draugai“ – sakė 22 metų vaikinas, dabar

gyvenantis Lietuvos AIDS centro narkomanų reabilitacijos centre, sergantis

ŽIV virusu. – „Kai kurie iš jų uostė klijus, nenorėjau išsiskirti ir aš.

Vėliau per gimtadienius pradėjau smarkiai išgėrinėti. Kaip jau minėjau,

tikrų narkotikų paragavau, kai man buvo 16 metų – rūkiau žolę (marihuaną).

Užsikabinau, pasijutau beesantis kitame pasaulyje, visiškai atsipalaidavęs.

Kai rūkydavau žolę, tiesiog tryškau emocijomis – kvatodavau, daug

šnekėdavau. Pasibaigus žolės veikimui, jausdavausi išsekęs.“

„Kažkur išskrendi. GGuli ant kilimo ir tau gera. Ir nieko daugiau

nereikia, – sakė 27 metų Aras. – Heroinas malšina net seksualinius

poreikius. Kiekvieną dieną reikia tik jo.“

Į narkomaniją linkę irzlūs, be dvasinės pusiausvyros jaunuoliai.

Daugelis patyrę galvos smegenų traumą su sąmonės praradimu, sirgę infekcine

nervų liga. Narkomanais tampa silpnavaliai, lengvai pasiduodantys kitų

įtakai, menkų interesų žmonės, neturintys gyvenimo tikslo ir „nesuprasti

dykinėtojai“, kuriems trūksta meilės, pasitikėjimo, saugumo jausmo ir

savigarbos, tie, kurie yra prislėgti, nelaimingi, greit netenka dvasinės

pusiausvyros. Alkoholis ir narkotikai laikinai jiems leidžia pasijusti

laimingesniems, pamiršti problemas.

Pavartojus narkotikų dažniau įvyksta nelaimingų atsitikimų ir

susižalojama. Nuo kai kurių medžiagų kvėpavimas silpsta ar visiškai

sustoja. Suvartojus per didelę dozę, galima prarasti sąmonę, numirti. Net

mažas bet kokių narkotikų, įskaitant ir alkoholį, kiekis sutrikdo

koordinaciją, mąstymas tampa paviršutiniškas, susilpnėja sugebėjimas

priimti „saugius“ sprendimus. Net mažas narkotikų kiekis gali sukelti

psichikos ir emocijų sutrikimus. Vartojant reguliariai, nyksta

intelektualiniai sugebėjimai, atsiranda abejingumas mokyklai, kitai

veiklai. Vartojančiam narkotikus jaunuoliui sunkiau palaikyti darnius

santykius šeimoje ir su draugais. Narkotikus vartojant reguliariai,

išsivysto liguistas potraukis, žmogus nebegali be jų apsieiti, reikia vis

didesnių dozių. Narkotikai sukelia fizinę, psichinę priklausomybę. Jei

žmogus negauna narkotikų, išsivysto absistencija. Jį gali prireikti

detoksikuoti. Jei narkotikai sumaišomi kartu su kitomis medžiagomis,

reakcija gali būti baisi ir nenuspėjama. Nešvarios (nesterilios) adatos

gali užkrėsti kraują, sukelti pūlinius, nuo jų galima užsikrėsti hepatito B

ir ŽIV virusu, kuris sukelia AIDS. Piktnaudžiavimas narkotikais labai

brangiai kainuoja ir veda prie finansinių sunkumų, skolų, nusikaltimų.

Kaip atpažinti asmenį vartojantį narkotikus?

Ar žmogus vartoja narkotikus, iš karto sunku pasakyti, reikia jį

atidžiai stebėti? Galimi simptomai:

• nemiga naktį, mieguistumas dieną;

• nepastovi nuotaika;

• negalėjimas susikaupti;

• pablogėjusi atmintis, haliucinacijos;

• abejingumas mokyklai, darbui, seniems draugams, pomėgiams;

• užsiėmimo ir buvimo vietos slėpimas;

• melas ir vagystės;

• nauji ir įtartinai keisti draugai;

• neįprasti kvapai, dėmės ar žymės ant kūno, rūbų;

• neįprasti milteliai, kapsulės, tabletės, švirkštai, adatos ar

apdegę folijos.

Daugelis šių simptomų tinka ir brendimo laikotarpiui. Dėl to,

neatsižvelgus į kitas priežastis, neprotinga daryti išvadą, jog jaunuolis

vartoja narkotikus.

Į Vilniaus narkologijos centrą anksčiau daugiausia paauglių

kreipdavosi dėl alkoholizmo, dabar – dėl narkomanijos. Narkologijos centro

Ambulatorinio skyriaus vedėjos V.Povilaitienės teigimu, nuo narkotikų

priklausomybės kenčiantys moksleiviai patys bijo kreiptis į medikus.

Dažniausiai konsultuotis ateina heroiną vartojančių vaikų tėvai. Pasak

gydytojos, išgydyti nuo priklausomybės heroinui labai sunku. Medikamentais

galima sumažinti abstinenciją, tačiau psichologinė trauka išlieka. Čia turi

padėti ir mokykla, ir tėvai. V.Povilaitienės teigimu, pedagogai dažnai nori

nutylėti, kad jų mokykloje yra narkomanų, nors patys vaikai ir

prisipažįsta. Tarp paauglių išpopuliarėjusi marihuana, sintetiniai,

„lengvaisiais“ vadinami narkotikai, iš pirmo žvilgsnio atrodo nepavojingi

(nuo jų ne taip greitai išsivysto priklausomybė), tačiau 80 proc. visų

pabandžiusių „lengvuosius“ pereina prie „sunkiųjų“.

Gydytojos nuomone, taip

skirstyti narkotikų nereikėtų (beje, pats skirstymas sąlyginis), nes tai

suteikia galimybę pasiteisinti ir panaikinti baimės barjerą. Anot

gydytojos, visi narkotikai – nuo „žolės“ iki stiprių leidžiamų – sukelia

pokyčius paauglių smegenyse, silpnina imunitetą, išprovokuoja kepenų,

širdies ligas. „Net nedideliais kiekiais ir retai vartojantys negali

išsivaduoti nuo priklausomybės be specialistų pagalbos“, – sakė

V.Povilaitienė. Vilniaus narkologijos centre stacionaraus gydymo eilėje

laukia ne vienas moksleivis narkomanas. „Tie vaikai supranta, kas jiems

atsitiko ir kartais žino daugiau už tėvus ir medikus“, – kalbėjo gydytoja.

Šiuo metu Europoje vykstančias diskusijas dėl „lengvųjų“ narkotikų

legalizavimo gydytoja pavadinimo nesąmone. Legalizavimas vargu ar kada nors

galėtų būti sėkmingas, kadangi įgyvendinant bent vieną draudimų panaikinimo

teorijos teiginį, tektų visiškai panaikinti ir kitus suvaržymus, nes bet

koks draudimas reikštų, jog narkotikų gabenimas išlieka arba, kad atsiras

nauji kontrabandos keliai. Sakykime, kad narkotikų įstatymai būtų

reformuoti, draudimai išliktų, o sankcijos būtų panaikintos arba nustotų

būtų taikomos. Tokiais įstatymais būtų nepasitikima, jie būtų neveiksmingi.

Draudimų priešininkai tvirtina, kad narkotikų uždraudimas yra visų ligų

priežastis. Savo teiginius jie grindžia besąlygiška prielaida, kad žmogus

gali ir turi pasitikėti narkomanų išmintimi. Tačiau, jei narkotikų

naudojimas ir platinimas būtų legalizuoti, kas galėtų garantuoti, kad

vartotojai naudos juos „protingai“. Net jeigu narkotikų legalizavimas

užkirstų kelią nusikaltimams tarp narkomanų, kai jie jaučia narkotikų badą,

kas galėtų užkirsti kelią jų smurtui apsvaigus nuo įvairovės stipresnių

sintetinių narkotikų, kurie sukausto narkomanų protą ir daro juos

pavojingus sau ir aplinkiniams? Jeigu visi šie narkotikai būtų prieinami,

kas sulaikytų milijonus išsivysčiusių šalių gyventojų, vartojančių

raminamuosius, pradėti vartoti heroiną. Juk tai daug paprasčiau negu sukti

ratus nuo gydytojo prie farmacininko, o nuo pastarojo – link socialinės

apsaugos sistemos? Ne gana to, jei visos psichoaktyviosios medžiagos būtų

prieinamos bet kam, kas apsaugotų vaikus ir jaunuolius nuo narkotikų. Jeigu

medikai jaustų atsakomybę išrašinėdami vaistus, kaip jie galėtų sutikti

išrašyti psichoaktyviąsias medžiagas, kurios kenkia jų pacientams žinodami,

kad esama ir kitų veiksmingų būdų gydyti ligas. Jei legalizavimas būtų ne

visuotinis, kas užkirstų kelią gabenimui ar susidaryti lygiagrečiai rinkai

tiems, kurie nėra aprūpinami narkotikais aprūpinami legaliai? Jei

narkotikai būtų legalizuoti, kaip būtų galima išvengti, kad vartojantys

nepaskatintų tų, kurie nevartoja, paragauti narkotikų, ir kaip būtų galima

atkalbėti, ypač jaunimą, nepradėti vartoti narkotikų, turint omenyje,

valstybės, kuri keičia savo požiūrį, rodomus teigiamus ženklus? Ar

kompanijos, prekiaujančios narkotikais, galėtų apsidrausti nuo ieškinių,

kai narkomanų, kurie mirė nuo perdozavimo, šeimos jas paduos į teismą arba

pareikalaus padengti nuostolius aukoms, nukentėjusioms nuo smurto, įvykdyto

veikiant narkotikams? Draudimų priešininkai nutyli, jog norint, kad šios

priemonės būtų įgyvendintos, jos turi būtų įdiegtos vienu metu visame

pasaulyje. Tačiau tai yra utopinis pasiūlymas, žinant, su kokiais sunkumais

susiduria tarptautinė bendrija. Kokią naudą gali visuomenė turėti,

stebėdama, kaip didėja vartojančių narkotikus skaičius, kol jis priartės

prie skaičiaus, vartojančių alkoholį. Pagaliau, nors legalizavimu ir būtų

siekiama sumažinti vartotojų skaičių ir palengvinti jų problemas, iš

tikrųjų tai sukeltų ne tik ženklų narkomanų daugėjimą, ypatingai jaunų, bet

ir daugybę naujų problemų. Gydytojos nuomone, reikia ne diskutuoti dėl

legalizavimo, o parengti žmones, kurie mokymo įstaigose skleistų

informaciją apie narkotikų žalą. Dabar, anot V.Povilaitienės, „visi viską

žino, bet niekas nieko nedaro“. Vaikams neužtenka tik informacijos apie

narkotikų poveikį, jiems svarbi bendra nuostata. Pasak psichologės,

suaugusieji patys kalti, nes nesuteikia tikrų žinių apie narkotikų poveikį.

Paaugliai vartoja sintetinius narkotikus ir mato, kad niekas šalia

nenumiršta po pirmo karto. Informacinę nišą moksleiviai užpildo

diskotekose, klubuose, vartydami internetą. Suinteresuoti narkotikų

platinimu asmenys tą informaciją pateikia labai patraukliai, įrodo, kad

naujieji narkotikai visiškai nepavojingi. Atsvarą tokiems įrodymams turėtų

suteikti mokytojai, kurie, deja, patys neturi informacijos, todėl priversti

naudotis medžiaga, skirta medicinos mokyklų auklėtiniams.

Narkomanų amžiaus vidurkis Lietuvoje sumažėjo nuo 25 metų iki 14-16

metų, užfiksuota ir 10-12 metų narkotikus vartojančių vaikų bei kūdikių,

gimusių su narkomanijos abstinencijos sindromu. Tai reiškia, kad narkotines

ir psichotropines medžiagas vartoja vis jaunesni žmonės. Jei visuomenė

nekreips ypatingo dėmesio į šią problemą, po kelerių metų narkomanija

šalyje taps nebevaldoma.

2. Situacija Lietuvoje

2.1 Norkomanų gydymas Lietuvoje

Psichologinė priklausomybė nuo narkotikų ilgainiui išprovokuoja

rimtas psichikos ligas, pavyzdžiui, šizofreniją. Todėl asmenis,

priklausomus nuo narkotikų, Lietuvoje registruoja Valstybinis psichikos

sveikatos centras (VPSC).

Oficiali statistika skelbia, kad šiandien 5 tūkstančiai šalies

gyventojų serga priklausomybe nuo nnarkotikų. Tačiau specialistai spėja, jog

tokių ligonių yra per 30 tūkstančių.

Sveikatos apsaugos sistemoje galiojantys įstatymai neleidžia

skelbti, kad pacientas yra narkomanas. Tad nėra duomenų, kiek narkomanų

gydėsi ar gydosi šiuo metu. Beje, narkomanui pageidaujant, duomenys apie jį

net nėra įtraukiami į VPSC registrą.

„Priklausomybė nuo narkotikų – ne medicininė problema, – teigia

Klaipėdos priklausomybės ligų centro (PLC) Detoksikacijos, motyvacijos ir

trumpalaikės reabilitacijos skyriaus vedėjas Kęstutis Ramanauskas.

– Norint pagydyti narkomaną, būtina pakeisti jo psichiką. Tai specialistų

pagalba gali padaryti tik pats žmogus.“

Klaipėdos PLC yra prisiregistravę 700 pacientų, priklausomų nuo

narkotikų. Tačiau, pasak psichiatro K. Ramanausko, tik dalis jų turi

motyvaciją gydytis.

„Pasakyti kad noriu gydytis – negana, – aiškina gydytojas. –

Padėti įmanoma tik tam narkomanui, kuris turi dėl ko gyventi.“

Specialistai pripažįsta, kad trumpalaikis gydymas nepadeda –

norint grąžinti narkomaną į visavertį gyvenimą, būtina ilgalaikė

reabilitacija. Tačiau nuo narkotikų priklausomi asmenys gydytis nesiveržia

– ne tik į privačius, bet ir į valstybės, t.y. iš mokesčių mokėtojų pinigų

finansuojamus, reabilitacijos centrus.

Ilgalaikės reabilitacijos centruose sąlygos yra ypač griežtos.

Ten patekęs narkomanas iš pradžių pusmetį yra izoliuojamas ne tik nuo

visuomenės, bet ir kitų pacientų.

Po trumpalaikės reabilitacijos Klaipėdos PLC narkomanams yra

siūlomas tolesnis gydymas Kėdainių rajono Kalnaberžės kaime esančiame

reabilitacijos centre. Tačiau ten vyksta tik nedaugelis.

„Norėdami pasislėpti nuo visuomenės ir pabėgti nuo policijos,

kuri mina nelaimėliams ant kkulnų, narkomanai Detoksikacijos, motyvacijos ir

trumpalaikės reabilitacijos skyriuje bent kurį laiką pasijunta žmonėmis“, –

sakė K. Ramanauskas.

Ir išties – patekusiems į šią gydymo įstaigą nuo narkotikų

priklausomiems klaipėdiečiams bei apskrities gyventojams sudarytos idealios

sąlygos. Skyrius labiau primena aukštos klasės viešbutį nei ligoninę.

Besigydantiesiems nuo narkomanijos įrengtos ir rūkymo patalpos –

jos skirtos ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams.

Antrame aukšte esančiame skyriuje – ne grotuoti, o plastikiniai

langai. Į klausimą, ar pacientai naktį nepasprunka iš ligoninės susileisti

narkotikų, už tvarką įstaigoje atsakinga vyresnioji psichikos sveikatos

slaugytoja Nelė Slatvickaja „Vakarų ekspresą“ patikino, jog tokių dalykų

nepasitaiko – esą nėra tikslo bėgti.

„Jie nelaikomi per prievartą – tik panorėję gali išeiti iš

ligoninės, – aiškino ji. – Tiesa, su kiekvienu sergančiuoju priklausomybės

liga, prieš jį guldant į skyrių, pasirašoma sutartis. Joje pažymima, kad

nutraukusieji gydymą pas mus galės patekti po mėnesio ar vėliau.“

Pavojingas infekcines ligas platinantiems narkomanams leista

patiems spręsti – gydytis jiems ar ne. O į daugiaprofilines ligonines

narkomanai atvežami greitosios pagalbos ekipažui gelbstint jų gyvybes.

Į Klaipėdos apskrities ligoninę kiekvieną mėnesį paguldoma po

du, tris ar net penkis pacientus, vartojančius intraveninius narkotikus.

Pasak vyriausiojo gydytojo Romaldo Sakalausko, narkomanai dažniausiai

guldomi į Komplikuotų traumų gydymo centrą ar Chirurgijos skyrių –

operacijai.

Vyr. gydytojo pastebėjimu, dauguma vartojančiųjų narkotikus į

ligoninę patenka neturėdami privalomojo sveikatos draudimo. Tačiau,

akcentavo R. Sakalauskas, šiems

ligoniams nemokamai teikiama ne vien

būtinoji pagalba, bet ir gydymas.

Be to, tik mažesnioji dalis priklausomybę nuo narkotikų

kenčiančių klaipėdiečių bei apskrities gyventojų į ligoninę atvažiuoja

turėdami šeimos gydytojo siuntimą.

2.2 Narkotikų vartojimo lygis Lietuvoje

Narkotikų vartojimo plitimas Lietuvoje turi tendenciją

stabilizuotis

Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės įvertinęs 2004 metų duomenis apie narkomanijos paplitimą

Lietuvoje daro išvadą, kad šalyje narkomanijos plitimas turi tendenciją

stabilizuotis ir šiuo metu nėra aukštas Europos Sąjungos valstybių narių

kontekste.

Išvadą, kad per pastaruosius ketverius metus narkomanijos

situacija stabilizavosi leidžia daryti: Europos Tarybos vvykdomo projekto

dėl alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose (ESPAD) tyrimo

duomenimis, Lietuvoje narkotikų paplitimo vartojimo lygis tarp moksleivių

per paskutinius keturis metus išliko toks pat; praėjusių metų pabaigoje

pirmą kartą šalyje atliktas narkotikų vartojimo paplitimo bendrojoje

populiacijoje tyrimas parodė, kad narkotikų vartojimo paplitimas šalyje

lyginant su kitomis ES šalimis nėra labai aukštas; be to, sumažėjo su

narkotikų vartojimu susijusių ligų plitimas, sumažėjo mirčių, susijusių su

narkotikų vartojimu, skaičius, padidėjo paklausa gydytis nuo priklausomybės

narkotikams.

„Tiriant narkomanijos paplitimą Lietuvoje bei lyginant gautus

duomenis su kitomis ES šalimis, galima pastebėti sstabilizavimosi tendenciją

– tai pirmiausiai Lietuvoje planingai ir kryptingai vykdomos narkotikų

kontrolės ir narkomanijos prevencijos politikos rezultatas. Vis dėlto

ateityje laukia didelis iššūkis – narkomanijos mažinimas, vykdant efektyvią

prevenciją, ypač didžiuosiuose miestuose, vaikų ir jaunimo tarpe, rengiant

prevencijos specialistus, mažinant narkotikų pasiūlą, didinant

reabilitacijos ir reintegracijos ppaslaugų kokybę“, – teigia Narkotikų

kontrolės departamento direktorė Audronė Astrauskienė.

Duomenis apie narkomanijos paplitimą Lietuvoje Narkotikų

kontrolės departamentas renka iš visų Lietuvos Respublikos institucijų ir

įstaigų, dirbančių narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityje,

juos vėliau susistemina ir apibendrina.

IŠVADOS

Narkomanija – tai liga, kuri pasireiškia dėl ilgesnio ar trumpesnio

narkotinių medžiagų vartojimo, kuriai budinga tolerancija narkotikui,

psichologinė ir fizinė priklausomybė bei tolimesni žmogaus psichikos

pakitimai. Jos gydymas yra ilgas ir sudėtingas.

Narkomanija gali sukelti politines, ekonomines, demografines,

kriminalines, medicinos, socialines, psichologines, teisines ir kt.

problemas.

Iš tiesų vienareikšmiškai apibūdinti narkomanijos dėl jos priežasčių

įvairovės, plataus pačių narkotinių medžiagų asortimento, įvairių narkotikų

vartojimo būdų ir pan., neįmanoma. Kalbant apie narkotikų vartojimo

priežastis, tikslinga išskirti tam tikras grupes. Bendriausiai narkomanus

galima skirstyti pagal amžių – į “suaugusius” (amžiaus vidurkis – 24 metai)

ir “paauglius narkomanus”, bbei pagal narkotinių medžiagų vartojimo pobūdį –

į “eksperimentuojančius su narkotikais” ir “pastoviai narkotikus

vartojančius asmenis”. Šios grupės susiję – “eksperimentinis” narkotikų

vartojimas būdingesnis jaunimui. Tačiau iš kitos pusės, Skandinavijos

šalyse 1987 – 1991 metais atlikti tyrimai parodė, kad eksperimentinis

narkotikų vartojimas tampa vis populiaresnis tarp vyresnio amžiaus, aukštą

socialinę padėtį užimančių, asmenų.

Į narkomaniją linkę irzlūs, be dvasinės pusiausvyros jaunuoliai.

Narkomanais tampa silpnavaliai, lengvai pasiduodantys kitų įtakai, menkų

interesų žmonės, neturintys gyvenimo tikslo ir „nesuprasti dykinėtojai“,

kuriems trūksta meilės, pasitikėjimo, saugumo jausmo ir savigarbos, tie,

kurie yra prislėgti, nelaimingi, greit netenka dvasinės pusiausvyros.

Alkoholis ir narkotikai laikinai jiems leidžia pasijusti laimingesniems,

pamiršti problemas.

Priežastys dėl ko vartojami narkotikai yra noras išbandyti (smalsumas), dėl

narkotiko efekto (,,dėl kaifo“), bendraamžių įtaka (dėl kompanijos, draugai

pasiūlė), ,,madinga“, noras užsimiršti, spręsti savo problemas, neturėjimas

ką veikti.

Oficiali statistika skelbia, kad šiandien 5 tūkstančiai šalies

gyventojų serga priklausomybe nuo narkotikų. Tačiau specialistai spėja, jog

tokių ligonių yra per 30 tūkstančių.

Sveikatos apsaugos sistemoje galiojantys įstatymai neleidžia

skelbti, kad pacientas yra narkomanas. Tad nėra duomenų, kiek narkomanų

gydėsi ar gydosi šiuo metu. Beje, narkomanui pageidaujant, duomenys apie jį

net nėra įtraukiami į VPSC registrą.

Narkotikų vartojimo plitimas Lietuvoje turi tendenciją

stabilizuotis

Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės įvertinęs 2004 metų duomenis apie narkomanijos paplitimą

Lietuvoje daro išvadą, kad šalyje narkomanijos plitimas turi tendenciją

stabilizuotis ir šiuo metu nėra aukštas Europos Sąjungos valstybių narių

kontekste.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Inga Saukienė, Savaitraštis „Laikas“, 2005 balandžio mėn. 26 d.

2. Medicinos enciklopedija I ir II dalys;

3. Žurnalas “PANELĖ”

4. Laikraštis “VAKARŲ EKSPRESAS”

5. Internetas

PRIEDAI

Apklausą atlieka: Marijampolės Kolegijos Siuvinių technologijos specialybės

II k. Studentės Žaneta Petrauskaitė ir Vilma Kukanauskaitė. Tyrimo tikslas

sužinoti dėl kokių priežasčių žmonės pradeda vartoti narkotikus. Anketoje

Jums pateiktus atsakymus prašome žymėti x. Ši anketa yra anoniminė.

1. Ar Jūs vartojate narkotikus?(jei atsakymas NE pereiti prie 8

klausimo)(atsakymą žymėkite x)

□ Taip

□ Ne

□ Kartais

□

Kita…………………..

…………………….

.

2. Kada pirmą kartą išbandėte narkotikus?(atsakymą žymėkite x)

□ Iki 12

□ 13-15

□ 16-18

□ 19-21

□ 22-30

□ 31 ir daugiau

3.Dėl kokių priežasčių Jūs nusprendėte pabandyti narkotikų? (atsakymą

žymėkite x)

□ Vakarėlio metu, pasiūlė draugai

□ Artimų žmonių alkoholizmas ir narkomanija

□ Šalti santykiai šeimoje

□

Kita…………………..

…………………….

.

4. Ar bandėte narkotikus vartoti antrą kartą? (atsakymą pažymėkite x)

□ Taip

□ Ne

5. Kokios priežastys lėmė, kad vėl bandėte vartoti narkotikus? (atsakymą

pažymėkite x)

□ Patiko narkotikų poveikis

□ Pasiūlė draugai

□ Artimų žmonių alkoholizmas ir narkomanija

□ Šalti santykiai šeimoje

□

Kita…………………..

…………………….

.

6. Ar norėtumėte nutraukti narkotikų vartojimą? (atsakymą pažymėti x)

□ Taip

□ Ne

□ Kartais

□

Kita…………………..

…………………….

.

7. Ar žinote bent vieną šaltinį iš kur galima gauti narkotikų? (atsakymą

žymėti x)

□ Taip

□ Ne

8. Iš kur sužinojote apie narkotikus? (Atsakymą žymėkite x)

□ Pats/Pati sužinojau

□ Skaičiau apie tai spaudoje

□ Draugai pasakojo

□ Mokykloje pasakojo

□ Nebeatsimenu

□

Kita…………………..

…………………….

.

9. Ar Jūs dažnai susiduriate su narkomanais? (atsakymą žymėti x)

□ Taip, mano pažįstamų tarpe yra

□ Taip, bet jų nepažįstu

□ Taip, aš pats/pati neatsisakau

□ Ne, nesu matęs/mačiusi

□ Ne iš mano pažįstamų aš vienintelis/vienintelė vartoju

□

Kita…………………..

…………………….

.

10. Kaip manote dėl kokių priežasčių žmonės pradeda vartoti

narkotikus?(atsakymą žymėti x)

□ Pasiūlo draugai

□ Šalti santykiai šeimoje

□ Noras atsipalaiduoti draugų rate

□

Kita…………………..

…………………….

.

11. Ką manote apie tuos kurie vartoja narkotikus? (atsakymą žymėti x)

□ Negalvoja apie ateitį

□ Žaloja savo sveikatą

□ Man jų gaila

□ Man tai nerūpi

□

Kita…………………..

…………………….

.

12. Jūsų lytis? (atsakymą žymėti x)

□ Moteris

□ Vyras

13. Jūsų amžius? (atsakymą žymėti x)

□ Iki 12

□ 13-15

□ 16-18

□ 19-21

□ 22-30

□ 31 ir daugiau

AČIŪ už atsakymus

2005 09 28 Anketą sudarė:

Žaneta Petrauskaitė

Vilma Kukanauskaitė

Klausimai, kurie buvo pateikti Respondentams. Po kiekvieno klausimo

apačioje seka diagrama.

1. Ar Jūs vartojate narkotikus?

[pic]

2. Kada pirmą kartą išbandėte narkotikus?

[pic]

3. Dėl kokių priežasčių Jūs nusprendėte pabandyti narkotikų?

[pic]

4. Ar bandėte narkotikus vartoti antrą kartą?

[pic]

5. Kokios priežastys lėmė, kad vėl bandėte vartoti narkotikus?

[pic]

6. Ar norėtumėte nutraukti narkotikų vartojimą?

[pic]

7. Ar žinote bent vieną šaltinį iš kur galima gauti narkotikų?

[pic]

8. Iš kur sužinojote apie narkotikus?

[pic]

9. Ar Jūs dažnai susiduriate su narkomanais?

[pic]

10. Kaip manote dėl kokių priežasčių žmonės pradeda vartoti narkotikus?

[pic]

11. Ką manote apie tuos kurie vartoja narkotikus?

[pic]

12. Jūsų lytis?

[pic]

13. Jūsų amžius?

[pic]

Šio tyrimo tikslas buvo sužinoti dėl kokių priežasčių žmonės

pradeda naudoti narkotikus. Mes apklausėme 20 respondentų iš kurių dauguma

buvo studentai.

Net 80% apklaustųjų sudarė moterys, likusieji 20% – vyrai.

Respondentų amžius svyravo nuo 16 iki 30 metų, tačiau 85% sudarė 19 – 21

metų amžiaus asmenys.

Respondentai buvo klausiami įvairių klausimų susijusių su

narkotikais. Iš šioje apklausoje dalyvavusių asmenų tik nedaugelis yra

bandę vartoti narkotikus ar vartojantys juos. Net 80% yra niekuomet netekę

jų išbandyti.

Iš vartojusių narkotikus respondentų 50% išbandė juos būdami 16

– 18m. amžiaus. Dažniausia pasitaikiusi priežastis dėl, kurios pabandė

naudoti narkotikus, tai kad vakarėlio metu pasiūlė draugai. 50% iš

respondentų vartojusių narkotikus juos išbandė iir antrą kartą, tai lėmė jog

patiko narkotikų poveikis, pasiūlė draugai. Iš šiuo metu vartojančių

narkotikus asmenų 50% vartojimą norėtų nutraukti, likusieji to daryti

nenori.

Iš visų apklaustųjų respondentų tik 30% žinojo bent vieną

šaltinį iš kur gauti narkotikų. Daugiausia respondentų apie narkotikus

sužinojo iš spaudos taip pat nemažai sužinojo mokykloje, iš draugų, buvo

teigusiųjų, jog nebeatsimena iš kur apie tai sužinojo. 50% respondentų nėra

tekę susidurti su narkomanais, bet dauguma su jais susiduria draugų ar

nepažįstamųjų tarpe. Daugelis apklaustųjų mano, kad žmonės narkotikus

pradeda vartoti norėdami atsipalaiduoti draugų rrate ar pasiūlius draugams,

tik 8% mano, kad tai lemia šalti santykiai šeimoje. Daugumai respondentų

asmenų vartojančių narkotikus yra gaila, jie mano kad narkomanai negalvoja

apie ateitį ir žaloja sveikatą, nors yra ir tokių kuriems tai nerūpi.