Konfliktų valdymas

Turinys

Įvadas………………………… 03

1.Konflikto tipai………………………… 04

2. Konflikto valdymo modeliai………………………… 05

3. Atsitraukimas nuo konflikto………………………… 06

4. Konflikto vengimas………………………… 06

5. Ėjimas link kompromiso………………………… 07

6. Prisitaikymas………………………… 07

7. Bendradarbiavimas………………………… 08

8. Dėl ko svarbu valdyti konfliktą………………………… 09

9.Išvados…………………………10

10.Literatūra…………………………11

Įvadas

Geriausias būdas išspręsti konfliktą – jo išvengti. Mes visi esame girdėję šį posakį, tačiau ne visada šio principo pavyksta laikytis: kai du žmonės vienu metu pretenduoja į vieną ir tą patį, konfliktas tampa neišvengiamas.[2;164]

Konfliktas – tai priešingų tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių ar požiūrių susidūrimas, rimti nesutarimai, kurių metu žmogų užvaldo nemalonūs jausmai aarba išgyvenimai konflikto terminas yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio conflictus, kuris reiškia susidūrimą.[2;164]

Gyvenimas be konfliktų neįmanomas. Jų vengti, kovoti su jais nereikia. Konflikto misija – atkurti, normalizuoti, o idealiu atveju – pagerinti situaciją ar pašlijusius santykius. Konfliktą būtina valdyti, spręsti konfliktines situacijas. Konfliktą reikia vertinti, kaip atsiradusią galimybę ar kilusią problemą.[1;215]

Konfliktai – tai ne visada tai, kas yra „neteisinga“, agresyvu ar pan. Konfliktai gali atlikti ir teigiamą vaidmenį:

 konfliktas -santykių, procesų vystymosi šaltinis

 konfliktas – signalas asmenybei keistis

 konfliktas – galimybė suartėti

 konfliktas –– galimybė „išelektrinti“ įtemptus santykius.[2;165]

I.Konfliktų tipai

Kaip jau minėjau konfliktą reikia vertinti, kaip atsiradusią galimybę ar kilusią problemą. Todėl išskiriami naudingi, teigiami ir kenksmingi, neigiami konfliktai.

Teigiami konfliktai pasireiškia tuo, kad jis atveria galimybes:

 pašalinti įvairiausius trūkumus;

 viską išsiaiškinti ir tuo pagerinti tarpasmeninius ssantykius;

 vystytis, pašalinti sąstingį.[1;216]

Kenksmingi, neigiami pasireiškia tuo, jog:

 problemos lieka neišspręstos;

 grupėje padidėja įtampa, priešiškumas;

 darbuotojai linkę išplėsti nesutarimus.[1;216]

M.Symons apibūdina konfliktus, remdamasis Kurt Lewin konfliktų klasifikacija:

 Norų, tai yra priimtinų alternatyvų, konfliktas;

 Priešingybių konfliktas;

 Vengimo konfliktas.[1;217]

Apibendrinant įvairių tyrimų duomenis, galima sudaryti konfliktų tipų ratą.[1;218]

[1;218]

II. Konflikto valdymo moduliai

Kiekvienas iš mūsų gali išvengti ar valdyti konfliktą, ypač tai labai svarbu norint išlaikyti gerus santykius. Pastebint, kad jau negalime išvengti konflikto, tada mes turime jį valdyti, aišku, tai padaryti labai sunku, nes kiekvienas iš mūsų esame tvirtų pozicijų ir galime apginti savo nuomonę, todėl yra išskiriami šie penki pagrindiniai konflikto valdymo moduliai, kaip galime valdyti konfliktą:

 Atsitraukimas;

 Vengimas;

 Ėjimas link kompromiso;

 Bendradarbiavimas;

 Prisitaikymas.

Norėdama sušvelninti konflikto pabaigą, mes turime laikytis ar bent vadovautis šiais valdymo moduliais. Jie yra veiksmingi, tik tada, kai mes nnorime išlaikyti gerus santykius su konfliktuojančiu asmeniu, taip ir norėdami išlaikyti savo ginamą poziciją arba ieškant „aukso viduriuko“.

Labai svarbu yra valdyti konfliktą, kad jis neperaugtų į muštynes ar kažką tokio, ko nebūtų galima paskui išspręsti taikiai, aišku ne visų pozicijos vienodos ir ne visi laikosi valdymo modulių ar net visai nevaldo konfliktinės situacijos. Jiems nėra svarbu kuo viskas baigsis, kokios laukia pasekmės.

Kiekvienas iš valdymo modulių veikia skirtingai ir kiekvienas kitaip gali padėti valdyti situaciją ir ją išspręsti, todėl kkiekvienas iš mūsų renkamės geriausią variantą norėdami užbaigti ar valdyti kuo geriau situaciją, norėdami konfliktą pakreipti į savo pusę.

Labai svarbu mums patiems žinoti, kaip mes norime užbaigti konfliktinę situaciją ir tada nesunku bus pasirinkti konflikto valdymo modulį. Konflikto valdymo moduliai padeda mums truputį geriau suprasti pačią situaciją ir padeda kaip lengviau mes galime ją užbaigti.

III. Atsitraukimas nuo konflikto

Konfliktuojantys asmenys visada nori įrodyti savo teisybę, net ir tuo atveju, jeigu yra neteisūs, tačiau labai svarbu, kad ne visad gali konfliktas baigtis geruoju ir žinoti kada reikia atsitraukti. Vieni tai pastebėdami tik numoja ranka ir pasitraukia į šalį, taip ir nepabaigę konfliktinės situacijos aiškintis, kiti tiesiog sutinka su konfliktuojančio žmogaus nuomone ir tada numoję ranka pasitraukia.

Atsitraukimas nuo konflikto tai nėra vienas iš geriausių konflikto valdymo modulių, kadangi iki galo ne visada būna išspręsta problema, ne visada konfliktas baigiasi geruoju ir neužbaigiama iki galo aiškintis.

Atsitraukimas nuo konflikto padeda tik tada, kai jau nėra jėgų toliau gilintis į konfliktą, kai tiesiog nėra laiko ar noro toliau aiškintis.

Mano nuomone, atsitraukimas nuo konflikto ne pati geriausia konflikto valdymo priemonė.

IV. Konflikto vengimas

Vengiantis konfliktą spręsti asmuo tikisi, kad kiti prisiims atsakomybę už ginčytino klausimo sprendimą, o pats stengiasi laikytis tokios pozicijos, kuri nesukeltų ginčo. Jis ddaro viską, kad išvengtų jam nenaudingos įtampos, nemalonumų. Dažnai atidėlioja ginčytino klausimo sprendimą, vildamasis, jog laikui bėgant pavyks jį išspręsti. Jis teigia, kad dėl iškylančių nesutarimų nebūtina jaudintis. [1;229]

Konflikto dalyviai nesiima jokių aktyvių veiksmų, kaip išspręsti konfliktą. Iš konflikto pasitraukia emociškai arba fiziškai pvz.: Išeina iš patalpos.[2;179]

Vengimo strategija niekada nenaudojama kaip bausmė oponentui. Konflikto vengimas pasiteisina tik tada, kai konfliktas neliečia tiesioginių mūsų interesų ir mes nenorime tuščiai eikvoti jėgų. Taip labai gerai naudoti tada, kai esame beviltiškoje situacijoje, kai jaučiamės neteisūs, o kitais atvejais šis valdymo modulis nepasiteisina.[2;179]

V.Ėjimas link kompromiso

Tai abipusės nuolaidos. Neretai „ dalijimasis pusiau“ laikomas teisingausiu konflikto sprendimu. Šis valdymo modulis taikytinas, kai oponentų interesai visiškai nesuderinami; kai sprendimą reikia rasti labai greitai, kai kiti bandymai spręsti konfliktą yra neveiksmingi.[2;179]

Kompromiso šalininkai dažnai bando rasti poziciją, kuri yra tarp jų pačių ir kitų žmonių požiūrių, tai yra geriausių pliusų ir minusų derinį, tinkantį abiem konfliktuojančioms pusėms šalims. Individas dažnai sutinka daryti nuolaidų, kad pasiektų kitų dalykų, kitiems leidžia laikytis savos nuomonės, jei šie su juo elgiasi taip pat. Jis dažnai ieško kompromisų, skatina ir kitus taip elgtis.[1;230]

Šis valdymo modulis labai pasiteisina, kadangi galima ieškoti geriausio varianto, kuris padėtų išspręsti konfliktą.

VI. Prisitaikymas

PPriimama oponento pozicija, savi interesai neginami. Siekdami bet kokia kaina palaikyti gerus santykius su oponentu, nuneigiame konflikto egzistavimą. Kartais tai būna svarbiau nei savų interesų gynimas. Šis valdymo modulis ( strategija) tinka tik tada, kai mes neeskalavome konflikto ir palaikėme draugiškus santykius; tokie konfliktai greitai užgęsta patys. Prisitaikymas tinka, tik tada, kai konflikto baigtis ypatingai svarbi mūsų oponentui, o mums- nelabai; kai šansai apginti labai menki. Ši strategija netinkama, jei konfliktas rimtas.[2;179]

Prisitaikęs prie konfliktų iškilusių žmogus dažnai aukoja savo interesus dėl kitų žmonių interesų. Kilus konfliktui, jis bando raminti kitą šalį, nori išsaugoti gerus santykius.[1;230]

Prisitaikymas yra gerai tada, kai tu nematai kitos išeities, kai tau pats konfliktas nėra svarbus ir tiesiog tai nėra rimta.[2;179]

VII. Bendradarbiavimas

Tai sėkmingiausia strategija: mes aktyviai dalyvaujame konflikto sprendime, giname savo interesus, atsižvelgiame į oponento pageidavimus, randame abi puses tenkinantį sprendimą. Ši strategija ypač naudotina tada, kai problemos sprendimas labai svarbus abiem pusėm; kai su oponentu mus sieja ilgalaikiai ir artimi ryšiai; kai konfliktuojančios pusės sugeba išdėstyti savo interesų esmę ir išklausyti priešingą nuomonę.[2;179-180]

Apie šią strategiją galima pasakyti šiek tiek plačiau. Pagrindinis principas yra toks: Aš noriu laimėti, bet taip pat noriu, kad ir tu laimėtum“. Ar tai įmanoma? Paimkime pavyzdį: sakykime, dviem

reikia pasidalinti apelsiną žmonėms. Na per daug mastyti nereikia, jūs turbūt pasiūlytumėt apelsiną padalinti pusiau( kompromisas), na galbūt galėtume pasiūlyti ir tokį variantą, kad vienas griebia apelsiną ir pabėga.[2;180]

Na manyčiau pirmiausia reiktų sužinoti, kam šiems žmonėms reikalingas apelsinas. Na reiktų bendrauti ir išsiaiškinti, kodėl jiems reikia to apelsino, ko jie nori, kiek jo jie nori. Šiuo atveju gali paaiškėti daug dalykų, kad vienam žmogui apelsinas labai patinka, kitu atveju, kad galbūt kitas keps tortą ir panašiai.[2;180]

Aišku bendraujant, aiškinantis konfliktą ggalime prieiti prie to, kad konfliktuojančių poreikiai sutampą, tada labai svarbu žinoti, ką toliau daryti.[2;180]

Taigi šią strategiją sudaro šeši žingsniai, kurie padeda valdyti konfliktą bendravimu ir jį gerai išspręsti:

 Kontroliuoti emocijas;

 Pasiūlyti taisykles, kurių turi laikytis abi pusės;

 Pozicijų išsiaiškinimas;

 Nustatyti paslėptus norus ir interesus;

 Alternatyvių variantų pasiūlymas;

 Abipusiai naudingo sprendimo varianto priėmimas.[2;180-182]

Manyčiau, kad ši konflikto valdymo strategija yra geriausia, kadangi bendraujant tu gali, daug sužinoti, gali kuo geriau suprasti vienas kitą ir išsiaiškinti kaip geriau tą problemą išspręsti. Ši strategija padeda ne tik rūpintis ssavo interesai, bet ir kitų asmenų interesais.

VIII. Dėl ko svarbu valdyti konfliktą

Konfliktą valdyti svarbu yra dėl daugelio priežasčių. Visų pirma tam, kad galėtume konfliktą kuo geriau išspręsti, kad nekiltų kokių barnių ar net peštynių, galime plačiau sužinoti apie kito žžmogaus nuomonę. Galime daugiau įvertinti savo galimybes.

Konflikto valdymas padeda mums įvertinti savo poziciją ir ieškoti geriausių variantų ieškant abiejų konfliktuojančių asmenų pozicijų. Galime nuspręsti ar konfliktas labai svarbu ir kaip vertėtų užbaigti.

Kiekviena valdymo strategija padeda valdant situaciją, mes valdydami konfliktą galime jį nukreipti vieno ar kito konfliktuojančio žmogaus pusėn. Valdydami konfliktą mes galime jaustis stipresni ir net geriau apginti savo pozicijas.

Svarbu dar ir dėlto, kad galbūt visas konfliktas išsispręs mūsų naudai. Konflikto valdymas padeda išvengti įvairiausių pašalinių žmonių išsikišimo, padės nesigilinti į kitus dalykus, tik sutelks ties konfliktine situacija.

IX. Išvados

Konfliktai gali padėti daugeliu atveju, kadangi jie gali būti teigiami ir neigiami. Kiekvienas konfliktuojantis gali daugiau sužinoti.

Konfliktai taip pat gali būti įvairiausių rūšių, todėl visada yra sunku ppasirinkti kaip išspręsti iškilusią problemą, todėl mums labai padeda konflikto valdymo moduliai. Kurie mums padeda sužinoti, kaip reikia elgtis vienoje ar kitoje situacijoje.

Jie mums padeda suprasti ar reikia atsitraukti, ar toliau vertėtų konfliktuoti. Manau, kad konflikto valdymas labai svarbu, kadangi nevaldydami situacijos, pačio konflikto galime prieiti net prie tokių situacijų iš kurių būtų sunku „išbristi“.

Konflikto valdymas reikalingas, svarbus ir būtinas.

X. Literatūra:

1. Juozas Kasiulis, Violeta Barvydienė. Vadovavimo psichologija – Kaunas: Technologija, 2003.

2. Kauno technologijos universitetas. Bendravimo psichologija – Kaunas: Technologija, 2001.