Kontent – analizė

Turinys

Įvadas………………………… 3

Kontent – analizės samprata………………………… 4

Kontent – analizės objektas ir taikymas…………………… 4

Kontent – analizės metodo esmė ir etapai………………….. 6

Kontent- analizės metodo instrumentarijus ir kvantifikacija…………. 8

Kontent – analizės metodo taikymo privalumai bei trūkumai………… 10

Literatūros sąrašas………………………… 12Įvadas

Paprastai dokumentu vadinama tik oficiali medžiaga, bet sociologiniuose tyrimuose dokumentiniais šaltiniais gali būti bet kuri informacija, užfiksuota spausdintame arba rankraštiniame tekste, įrašyta magnetinėje juostoje arba elektroniniu būdu, užfiksuota fotojuostoje arba kino juostoje. Dokumentai ir dokumentiniai šaltiniai suteikia labai reikalingą informaciją rengiant ir atliekant sociologinį tyrimą.

Dokumentų analizė yyra vienas populiariausių tyrimo metodų, kuriuos naudoja tiek pradedantys socialinių reiškinių tyrinėtojai, tiek ir pripažinti sociologijos mokslininkai.

Skiriami 2 pagrindiniai dokumentų analizės tipai:

1. santykiškai nestruktūrinta, kokybinė, vadinamoji tradicinė analizė;

2. struktūrintoji turinio analizė ( kontent – analizė) , kai socialinė informacija analizuojama naudojantis kiekybiniais indikatoriais.

Šito darbo tikslas yra atskleisti kontent – analizės metodo sampratą ir esmę, bei jos privalumus ir trukumus, išsiaiškinti, kada ji yra taikoma ir kokie yra kontent analizės metodo etapai.Kontent – analizės samprata

Kontent analizės metodas yra socialinės informacijos turinio kiekybinė analizė. BBendriausia prasme kontent analizė yra technika, leidžianti, objektyviai ir sistemiškai išnagrinėjus teksto ypatybes, daryti patikimas išvadas. Analizė yra objektyvi tik tuomet, jei įvairūs tyrėjai, nagrinėdami tuos pačius dokumentus, priėjo prie tų pačių išvadų. Sistemiškumas gelbsti nuo pagundos nagrinėti tik tą mmedžiagą, kuri patvirtina tyrėjo hipotezes.

Struktūrintoji turinio analizė ( Kontent – analizė) taip pat yra apibūdinama kaip bendrai paimtų tekstų turinio analizė, atliekama naudojant standartines matuojamąsias, statistines procedūras ir norint gauti jų objektyvias charakteristikas. Turima omenyje ne tik realūs įvykiai, faktai, santykiai, apie kuriuos rašoma tekste, bet ir tradicijos, interesai, kurie lemia teksto atrinkimo principus. Šis metodas remiasi statistiniu įvairių teksto charakteristikų įvertinimu. Kontent – analizės metodo esmė – išskirti dokumento tekste tam tikrus prasminius vienetus, tada skaičiuoti jų vartojimo dažnį, tirti įvairių teksto elementų ryšius tiek vieno su kitu, tiek su visa informacijos apimtimi. Dokumento autoriaus nuomone, temos pasikartojimas viename ar kitame dokumente įrodo jos reikšmingumą.

Beje, dokumentuose skirtingais būdais yra užfiksuota ir išsaugota informacija apie faktus, įvykius, reiškinius, objektyvią tikrovę, ttaip pat apie žmonių mąstymo, kūrybinę, administracinę ir kitą praktinę veiklą. Kontent – analizės paskirtis ir yra atskleisti, susisteminti ir apibendrinti šią informaciją.Kontent – analizės objektas ir taikymas

Kontent – analizės objektas yra šios dokumentų rūšys:

1) rašytiniai dokumentai:

a) oficialūs dokumentai ( teisės aktai, tarptautiniai dokumentai, archyvinė teismų, kitų įstaigų medžiaga, įvairios sutartys, organizacijų įstatai, statutai, posėdžių, susirinkimų, forumų, konferencijų medžiaga, protokolai, rekomendacijos, metodiniai nurodymai ir kt.);

b) periodiniai leidiniai ( mokslo darbai, įvairūs žurnalai, laikraščiai ir kt.);

c) mokslinių tyrimų duomenų bankai, mokslinių tyrimų ataskaitos, įvairi statistinė mmedžiaga, mokslinių tyrimų programos ir tyrimų rezultatų interpretacijos, interviu, anketų, ypač atsakymų į atvirus klausimus, analizė ir kt.;

d) asmeniniai dokumentai ( dienoraščiai, laiškai, asmeninės, autorinės pastabos, publicistinių pasisakymų konspektai ir kt.);

2) vaizdiniai dokumentai ( vaizdo, kino filmai, nuotraukos, paveikslai, skaidruolės, televizijos laidos, kompiuterinis elektroninis paštas, internetas, diskeliai ir kt.);

3) garsiniai dokumentai ( radijo, garso, diktofono įrašai, kalbos, dainos ir kt.).

Taigi kontent – analizė taikoma:

1) tiriant įvairius socialinius reiškinius;

2) tyrinėjant laiškus įvairioms organizacijoms;

3) politologijoje, socialinėje psichologijoje, pedagogikoje, kriminologijoje, menotyroje ir kt.;

4) apdorojant respondentų atsakymus į atvirus anketos klausimus;

5) politinių dokumentų, visuomeninių judėjimų programų, masinių susirinkimų, suvažiavimų, mitingu vaizdo įrašų studijavimui;

6) lyginant tarptautinius duomenis ir kt;

Tačiau, prieš pasirenkant kontent – analizės tyrimo metodą, reikia atsižvelgti į kelis svarbius dalykus:

1) įsitikinti, kad medžiagos tyrimui pakanka, ir kad ji reprezentatyvi, nes tik tada bus pateisintos tyrėjo pastangos, susijusios su medžiagos kokybiniu bei kiekibyniu apdorojimu;

2) apmąstyti būsimą kontent – analizės metodu gautą informacijos funkciją, taip pat kitais tyrimo metodais gautą informaciją bendroje empirinių duomenų struktūroje;

3) įsitikinti, kad dokumentas nėra unikalus ir kad jo analizės pagrindinis tikslas nėra visapusė medžiagos turinio interpretacija;

4) įvertinti, ar dokumentuose nėra pateikiama sudėtingų reiškinių aprašymo, kadangi tuomet kontent – analizė netinka.Kontent – analizės metodo esmė ir etapai

Kontent – analizės metodo esmė – suskaičiuoti informaciniame masyve tyrimui įdomius prasminius vienetus. Sudėtingiausia ir atsakingiausia yra iišskirti šiuos vienetus ar tam tikrus simbolius, prasmingus tyrėjui. Kadangi prasminis turinio vienetas gali būti išreikštas įvairiomis kalbos priemonėmis, įvairiomis sąvokomis (dažnai gyvenimiškais, kasdieniniais terminais) , tyrėjas turi suformuluoti jų konkrečius empirinius indikatorius. T. y. Bendrus požymius, rodiklius, kuriais šiems požymiams suteikiamas vienarekšmiškumas. Taip pat reikia nustatyti mato vienetą – juo gali būti ne tik to rodiklio paminėjimo dažnumas, o ir, pvz.: eilučių skaičius, skirtas tam tikram prasminiam vienetui, laikraščio skilties plotas, pranešimo apimtis ir kt. Parengiamajame darbe numatoma tiksli taisyklių sistema, t. y. Tam tikras algoritmas, kuriuo vadovaujantis analizuojamas informacinis masyvas. Kontent – analizė būna daug kartų efektyvesnė ir patikimesnė naudojant kompiuterius ir specialiąsias tekstinės informacijos analizės programas, taip pat taikant statistinės, faktorinės analizės metodus.

Kontent – analizė nenaudotina, kai turima reikalo su unikaliais dokumentais, kurių nagrinėjimo tikslas – medžiagos turinio interpretacija, o ne jų formalus skaičiavimas ar grupavimas. Neverta naudoti kiekybinės analizės, kai aprašomi ypač sudėtingi reiškiniai bei nepakanka dokumentinių duomenų kiekybiniam jų apdorojimui arba jie neišsamūs, arba menkai reprezentatyvūs (pvz.: laiškai su atsakymais į laikraščio paskelbtos anketos klausimus).

Pagal šio metodo pagrindėją B.Barelsoną, kiekybinė analizė priimtina, jeigu reikia didelio tikslumo nagrinėjant vienareikšmius duomenis, kai didelis medžiagos kiekis ir be kiekybinio suminio vertinimo neįmanoma šiuos medžiagos apibendrinti. Todėl reikia vvadinamosios kvantifikacijos.

Kvantifikacija – socialinių objekto savybių ir santykių kiekybinių formų nustatymo procedūra, plačiai naudojama sociologijoje sudarant kiekybinius ar modeliuojant atrankos metodus, taip pat tikrinant statistines hipnozes – loginėje, struktūrinėje ir kalbinėje semiotinėje analizėje.

Kvantifikacijos procedūrą taip pat tikslinga naudoti vienų tekstų kiekybines charakteristikas su kitų tekstų kiekybinėmis charakteristikomis. Pvz.: skaičiais išreikšti laikraščių pranešimų ypatumai lyginant su prenumeratorių skaičiumi, taip pat išreikštomis skaičių kalba jų nuomonėmis ir kitais dokumentais.

Studijuojant dokumentus kontent – analizės metodu, atrankos elementai yra žodžiai, frazės, sąvokos, kiti prasminiai vienetai: sakiniai, tema, skyrius ir kt.

Galima tokia kontent – analizės schema:

• kas pasakė,

• ką pasakė,

• kam pasakė,

• kokiu tikslu pasakė,

• koks to pasakymo rezultatas.

Esminiai kontent – anlizės etapai:

1. Dokumentų atrinkimas analizei. Būtina įvertinti tų dokumentų autentiškumą, reprezentatyvumą, prasmingumą išsamumą ir patikimumą.

2. Kategorijų (bendriausių loginių sąvokų) turinio nustatymas. Turinį lemia tyrimo tikslai.

3. Skaičiavimo vienetų ( indikatorių) išskyrimas. Indikatoriai gali būti tokie:

a) Tema, išreikšta atskirose pastraipose, teksto dalyse, sakiniuose ir t. t. ( Ji atspindi tam tikrus požiūrius, interesus, vertybes, vertinimus, veiklos normas, minčių,, teiginių pagrindimo tendencijas ir kt.);

b) Sąvokos, kategorijos, terminai;

c) Mokslininkų, istorinių asmenybių, politikų, partijos lyderių pavardės, organizacijų, mokslo įstaigų pavadinimai ( atspindi jų prestižo, autoriteto kaitą, įtaką, jų iškeltos mokslinės idėjos

reikšmę);

d) Įvykiai, faktai, atvejai, oficialių dokumentų priėmimas ir t. t. ( dažnumas ir tęstinumas laike liudija apie jų socialinę reikšmę).

4. Turinio ( prasminiu požiūriu) vieneto išskyrimas. Tai platesnis skaičiavimo vienetas, nes pasirinkus rodikliu žodį, turime suvokti, kokia prasme jis naudojamas, todėl prasminiu vienetu čia gal.ėtų būti išskirtas sakinys, tema, skyrius ir pan.

5. Kiekybinių charakteristikų numatymas.

6. Įvertinimas ar tyrinėjama kategorija – ar ji yra, ar nėra ( buvimo ar nebuvimo nustatymas).

7. Kategorijos dažnio skaičiavimas.

8. Ploto vieneto išskirimas, ypač spaudos tyrimuose (spaudos ženklų skaičius, antraštės dydis, vieta laikraštyje –– pirmajame puslapyje, svarbiausiame straipsnyje ir kt.) .

9. Teiginio intensyvumo įvertinimas ( pasirinktoje skalėje).Kontent- analizės metodo instrumentarijus ir kvantifikacija

Kontent – analizės atlikimo instrumentas yra kodavimo blankas, i kurį įtraukiami ne tik išskirti rodikliai, bet ir duomenis apie pačius dokumentus, kuriuos taip pat reikia koduoti, t. y. nurodyti dokumento pavadinimą, išleidimo vietą ir datą, kitas charakteristikas. Toks instrumentarijus nustato vienareikšmių teksto ir kodų atitikimą. Pvz.: koduotojas, skaitydamas jau užpildytą blanką, išskaido jame užfiksuota informacija pagal nurodytus požymius, nustato jų gradaciją ir kodus.

Kontent –– analize nagrinėjant tekstus apibūdinama, kas juose išreikšta ir kaip išreikšta.

Apibūdinama, kas yra išreikšta:

1) svarstomoji tema (apie ką tekstas, pranešimas, laida);

2) vertinimo pobūdis (kaip svarstomasis dalykas vertinamas, pvz.: palankiai, nepalankiai, neutraliai);

3) vertinimo matas (kas yra vertinimo pagrindas, kuo remiantis buvo įvertinta palankiai, nepalankiai, nneutraliai).

4) vertybės (kokie tikslai, vertybės, troškimai atskleidžiami);

5) metodai (kokiais būdais, metodais siekiama tikslų);

6) bruožai (kokiais požymiais, savybėmis apibūdinami žmonės);

7) veikėjai (kam priskiriami tam tikri veiksmai);

8) įgaliojimai (kieno vardu pareiškiama, tvirtinama, formuluojama);

9) kilmė (kur sukurtas pranešimas, tekstas);

10) veiksmo vieta (kur veiksmas vyksta);

11) konfliktas (kas yra konfliktų šaltinis; kokio pobūdžio konfliktai; kaip jie baigiasi – laimingai, ambivalentiškai, tragiškai);

12) laikas (kada veiksmas vyksta).

Apibūdinama kaip išreikšta:

1) komunikacijos forma arba tipas (kas yra komunikacijos priemonė – radijas, televizija, kalba, laikraštis ar kt.);

2) tvirtinimo forma (kokia – gramatinė ar sintaksinė);

3) priemonės (kokie retoriniai ir propagandiniai metodai taikyti).

Kiekybine dokumentų turinio analize galima gauti pakankamos informacijos apie iškeltos problemos sprendimą arba pagalinti problemos analizę. Formuluodamas tyrimo problemą ir hipotezę, tyrėjas nagrinėja rašytinius dokumentus, pvz.: mokslines publikacijas, tyrimų ataskaitas, disertacijų santraukas, įvairius statistinius ir žinybinius dokumentus. Ši dokumentų analizė teikia pirminės iinformacijos ir leidžia vėliau tikslingai ir kryptingai taikyti kitus tyrimo metodus.

Taip pat galutinėje tyrimo stadijoje analizuojant ir interpretuojant gautus rezultatus atsiranda būtinumas vėl imtis statistinių dokumentų, ataskaitų, mokslinių publikacijų ir lyginti gautus duomenis su jau esamais, tikslinti gautų rezultatų interpretacijos ribas, nustatyti jų patikimumą.

Skiriamos dvi kvantifikacijos rūšys: išorės kvantifikacija ir vidaus kvantifikacija.

Išorės kvantifikaciją galima taikyti teisės moksluose, pvz.: galima naudoti įstatymų ir kitų, reglamentuojančių tam tikrą veiklą, tekstų analizei, tyrimo tikslas šiuo atveju – iš aktų skaičiaus nustatyti pokyčius, kurie vvyko įstatymų leidyboje per tam tikrą laikotarpį priklausomai nuo politinių, ekonominių, karinių ar kitų veiksnių. Taigi yra galimybė parodyti įstatymų leidybos pažangą, regresą ar infliaciją. Įstatymų, tekstų apimtis, jų pataisų skaičius ir kryptingumas padeda nustatyti pokyčius, kuriuos nulėmė politinės ar filosofinės pažiūros, arba sunkumus, su kuriais susidūrė įstatymų leidėjai, arba atskirų įstatymų straipsnių apylankas ir galimas dviprasmes interpretacijas ir situacijas.

Vidaus kvantifikacija yra nuodugnesnė ir moksliškesnė, kadangi ja nagrinėjamas perėjimas nuo atskiro atvejo, objekto prie masinių atvejų. Vidaus kvantifikacijoje skiriamos dvi sąvokos: multiplikatorius ir multiplikandas.

Multiplikatorius – nagrinėjamų dokumentų parinkimas statistine technika. Statistika paprastai naudojama faktams ir įvykiams rinkti, bet ją galima panaudoti ir kiekybinei dokumentų analizei.

Paprasta atranka, kurią greitai galima atlikti, taip pat ji gali teikti didelio patikimumo duomenis, be to, analizuojant mažiau, galima iš kiekvieno jų gauti didesnį informacijos kiekį.

Multiplikandas yra susijęs su dokumento turiniu. Tai įvairūs objektai, kuriuos tyrėjas išskiria, o vėliau kiekybiškai analizuoja.

1.. Tokie objektai gali būti tam tikri žodžiai arba tam tikra frazė, kurių kartojimas įvairiomis aplinkybėmis įstatyminių aktų serijoje įgauna ypatingo psichologinio akto statusą. Atsiranda pagrįsta prielaida, kad kartojami žodžiai arba frazės atgamina tam tikrus vaizdus. Tiek įstatymų leidėjų, tiek piliečių individualioje sąmonėje atsiranda psichologinė tam tikrų laukimų nuostata, kad tie žmonės turi tiems įstatymams paklusti. Tik eesant piliečių teigiamam įstatymų vertinimui jis įsitvirtina visuomenėje, oneigiamai vertinamas arba ignoruojamas jis tampa neveiksnus. Neatsitiktinai Romos imperijoje taisės nuopuolio laikotarpiu įstatymų kartojimas buvo aiškinamas tam tikrų žodžių ir frazių atgarsio nebuvimu visuomenėje. Todėl imperatoriaus teisininkai nuolat kartojo, kad „ rescriptus reikia dažnai kartoti“.

Vadinasi, žodžių ir frazių kiekybinis tyrimas įstatymuose, jų kartijimasis ir pačių įstatymų dažnumas rodo jų veiksmingumo arba neveiksmingumo lygį.

2. Kokybinės analizės objektu taip pat gali būti tema, klausimas, juris neišreikštas vieninteliu terminu. Socialiniuose moksluose tapo įprasta temą akcentuoti, remiantis jos dažnumo dokumentinių šaltinių serijoje ir teikiamu pagrindu daryti išvadą apie nagrinėjamą problemą tikrovėje. Pvz.: Prancūzijoje kiekybiniai rodikliai paveldėjimo bylose liudija, kad nuo 1900 iki 1975 metų jų sumažėjo perpus. Galima daryti išvadą, kad paveldėjimo problemos perpus mažiau jaudina prancūzus dabar nei dvidešimto amžiaus pradžioje. Tačiau, norint kategoriškai tai įtvirtinti, reikėtų dar ir papildomų argumentų.

3. Kiekybinė dokumentų analizė esti įvairiapusuškesnė, kai pagal jų turinį išskiriama klausimų visuma. Tai gali būti klausimai, susiję su faktais, pvz.: dėl pilietinės atsakomybės išskiriama – lytis, amžius, profesija, reikalaujamo žalos atlyginimo ir gaunamo atlyginimo už padarytą žalą dydis ir kt. Atrinkti klausimai sudaro analizės tinklą, per kurį perleidžiama pvz.: teismo sprendimų serija. Norint parengti tokį tinklą, reikia paimti pvz.: penkiasdešimt sprendimų ir išsiaiškinti, kokie mmomentai juose nuolat sutinkami. Vėliau šis tinklas leis nustatyti faktinių duomenų susikryžiavimą ir tarpusavio santykius arba santykius tarp jų ir teismo sprendimų.Kontent – analizės metodo taikymo privalumai bei trūkumai

Metodo taikymo privalumai:

1) kontent – analizė ne tokia subjektyvi ir šališka, kaip kokybinė anlizė, kadangi nagrinėjami dokumentų (dažniausiai oficialių) duomenys, o ne žmonių nuomonės;

2) leidžia dirbti su didžiuliu tekstų masyvu ir aiškai struktūra;

3) pakankamas nagrinėjamų dokumentų reprezentatyvumas;

4) leidžia palyginti tarptautinius dokumentus (teisės aktus) ir jų duomenis, taip pat palyginti skirtingų sociologinių tyrimų rezultatus;

5) patogu apdoroti gausią informaciją, gautą kaip atsakymus į atviros anketos klausimus.

Trūkumai:

1) nėra moksliškai pagrįstų tikslių skaičiavimo vienetų (indikatorių) ir jų atrankos kriterijų;

2) pasirinktas indikatorius, pavyzdžiui, žodis gali būti atskirų autorių skirtingai suprantamas, suteikiama jam įvairi prasmė;

3) nagrinėjimui pasirinkti teksto ar sociologinio tyrimo duomenys gali būti netikslūs, nepatikrinami;

4) ne visada reikalingi dokumentai prieinami, kai kurie, pasibaigus laikymo terminui, sunaikinami.

Literatūros sąrašas:

1. Pruskus V. Sociologija. Vilnius, 2004

2. Luobikienė I. Sociologija. Bendrieji pagrindai ir tyrimų metodika. Kaunas: Tecnologija, 2000

3. Tidikis R. Socialinių tyrimų metodologija. Vilnius, 2003

4. Valackienė A. Sociologinis tyrimas. Kaunas, 2004