lietuvos mokslo institucijų svarba
Lietuvos mokslo institutų svarba ir rekomendacijos jų reorganizacijai
Paruošė
JAV Lietuvių Bendruomenės Mokslo Reikalams Patariamoji Taryba
2001 m. rugsėjo 9 d., Washington , D.C.
Turinys psl.
Problema………………………. 3
Priėjimas………………………. 4
Rezultatai………………………. 5
Diskusija………………………. 7
Paskirų įvertintojų komentarai……………….. 9
Rekomendacijos …………………….. 11
Šaltiniai………………………… 12
Lietuvos mokslo institutų svarba ir rekomendacijos jų reorganizacijai
(Paruoštas JAV Lietuvių Bendruomenės Mokslo Reikalams Patariamosios Tarybos)
Šis dokumentas buvo suformuluotas pasėkoje Lietuvos mokslo tarybos kreipinio į JAV Lietuvių Bendruomenę, gauto 2001 m. birželio 25d., pateikti iš šalies požiūrį apie planuojamas Lietuvos mokslo sistemos reformas ir specifiniai apie Lietuvos mokslo institutų reorganizaciją. Tokios pažiūros išreiškimo taip ppat pageidavo Lietuvos švietimo ministras bei Lietuvos Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV Lietuvių Bendruomenės atstovų komisijos posėdyje 2001 m. birželio 5 d. JAV Lietuvių Bendruomenė, suprasdama planuojamų reformų svarbą Lietuvos mokslo bei viso krašto ateičiai, šį kvietimą priėmė ir pavedė Krašto Valdybos mokslo reikalams vicepirmininkui šiuo klausimu suformuluoti JAV Lietuvių Bendruomenės požiūrį. Šiame dokumente reflektuojamas JAV Lietuvių Bendruomenės Mokslo Reikalams Patariamosios Tarybos požiūris ir pateikiamos rekomendacijos Lietuvos mokslo institutų reorganizacijos klausimu.
Problema
Lietuvai atstačius nepriklausomybę, jos mmokslo struktūra susidurė su gana keblia problema. Sovietų Sąjungos laikotarpiu Lietuvos mokslinė bazė buvo pagrįsta didelės valstybės interesais, bei su tuo susijusia finansine parama. Didele dalimi tai turėjo paremti didžiules sąjungos karinius, erdves ir technologinius poreikius. Lietuva mokėjo esama situacija ppasinaudoti ir tam sukūrė bei sukaupė stiprius bei gilius mokslinius pajėgumus. Sovietų Sąjungai iširus, Lietuva paveldėjo šią stiprią mokslinę struktūrą, bet tik su žymiai sumažėjusia galimybe ją finansiškai paremti, bei su daugybe mokslinių-tyriminių projektų, kurie daugeliu atvejų neturėjo paklausos naujai susidariusioje situacijoje. Tuo pačiu Lietuvai, kaip naujai atsikūrusiai valstybei, iškilo naujos, jai savitos problemos. Jos reikalauja esančių mokslo struktūrų pertvarkymo, kad būtų galima, pagal finansines valstybės realybes, efektingai panaudoti Lietuvos poreikiams esamą mokslo potencialą ir išlikti bei įsitvirtinti kaip lygiavertė ir lygiateisė narė stojant į Europos Bendruomenės gretas.
Esančių valstybės finansinių ribotumų akivaizdoje Lietuvos mokslas, mūsų supratimu, atsidurė prieš sekančias realybes:
1. Lietuva, kaip maža valstybė, neturi gana išteklių paremti ir išlaikyti buvusios didelės valstybės plačią mokslinę bazę,
2. Gausa mokslinių institutų dublikuojasi ffunkcijose bei darbuose,
3. Kadangi institutai negali plėstis, jų mokslinis personalas turi tik ribotą potencialą atsinaujinti, kuris yra labai reikalingas greitai besikeičiančios technologijos akivaizdoje,
4. Moksliniai institutai neturi galimybės modernizuoti tyrimams reikalingą mokslinę įrangą bei pilnai pasinaudoti pasaulyje išleidžiama moksline informacija,
5. Konkurencija su Europos Bendruomene iškelia fragmentuotam Lietuvos mokslui dideles problemas išlaikyti mokslinį lygį,
6. Globalizacija iškelia šalies raidai ypatingus uždavinius: sukurti mokslo sistemą, kuri būtų pajėgi išvengti neigiamų globalizacijos padarinių ir pasinaudoti jos milžiniškai didelėmis plėtros galimybėmis,
7. Lietuvos mokslo sistemai reikia ppersiorentuoti esamų ribotumų akivaizdoje taip, kad ji galėtų tarnauti Lietuvos žmonių labui, skatinti jų dvasinį ir kultūrinį gyvenimą ir paremti jos mokslo, technologijos ir žmonių kokurencingumą, bei gerbuvį.
Priėjimas
JAV Lietuvių Bendruomenė (JAV LB) priėmė Lietuvos mokslo tarybos kvietimą pateikti požiūrį iš šalies apie planuojamas Lietuvos mokslo sistemos reformas ir specifiniai apie Lietuvos mokslo institutų reorganizaciją. Ji įsipareigojo pirmiausiai pateikti nuomonę apie Lietuvos mokslo institutų reorganizavimo projektą ir vėliau prisidėti prie Lietuvos aukštųjų mokyklų-universitetų pertvarkymo plano formavimo. Šiam reikalui JAV LB Krašto Valdyba įpareigojo jos mokslo reikalams vicepirmininką sudaryti šio klausimo gvildenimui atitinkamą Patariamąją Tarybą (PT). Ji buvo sudaryta iš 15 lietuvių kilmės profesorių ir mokslinių darbuotojų. PT nariai buvo parinkti pagal savo mokslinius atsiekimus, Lietuvos mokslo sistemos pažinimą ir profesinę patirtį. Jie taip pat vadovavosi savo nuomonės sudarymui informacijos šaltiniais pateiktais Priede No. 1.
Peržiūrėjus turimą informaciją apie mokslo institutų reorganizavimą, ribotas žinias apie mokslo institutus bei aukštųjų mokyklų stipriąsias ir silpnąsias puses, buvo prieita išvada, kad mūsų įvertinimas turės ribotis: 1. nustatymu prioritetinių mokslo sričių, žiūrint į jas iš kelių perspektyvų ir 2. sudarymu mokslo institutų grupių su patarimu palikti juos valstybiniais, jungtinais su universitetais, paleistais tapti savistoviais arba panaikinamais. Šio tikslo atsiekimui buvo sudarytos dvi pasisakymų formos, pagal kurias įįvertintojai buvo pakviesti pateikti savo nuomonę. Pirma forma lietė individualių mokslo institutų svarbą ir antra – sutelkimą požiūrio apie galima institutų restruktūrizavimą.
Pirmoje analizės pakopoje buvo nustatyta institutų svarba Lietuvai, panaudojant nuo 0 iki 10 skalę, žiūrint iš dviejų perspektyvų. Kiekvienas PT narys turėjo progą pateikti kiekvieno instituto įvertinimą paruoštoje formoje pagal nustatytus kriterijus. Pirmoje tabelėje randama nuomonių santrauka iš trumpalaikės ir ilgalaikės poreikių perspektyvos pusės.
Antra analizės pakopa padaryta priimant, kad finansinių realybių perspektyvoje reikia nedelsiant pradėti vykdyti reorganizaciją, kuri kryptingumu vestų prie ilgalaikių problemų išrišimo, bet neišardant turimo mokslo potencialo bei kiek galint gerinant jo dabartinį efektyvumą. Kiekvienas PT narys turėjo progą pasisakyti paruoštoje formoje apie jo/jos nuomonę racionalius ir funkciniai galimus bei pateisinamus junginius. Ši analizė privedė prie institutų sugrupiavimo pagal anksčiau aptartą Lietuvai naudingumą (Tabelė No. 2) Tačiau stoka tinkamos informacijos apie paskirų universitetų stipriąsias kryptis neleido išryškinti, kurie iš Lietuvoje esančių universitetų būtų tinkamiausi suporavimui su institutais, nors kai kurie įvertintojai apie tai turėjo labai aiškias nuomones.
Trečia analizės pakopa yra rekomendacijos išplaukiančios iš antroje tabelėje sukauptų duomenų.
Rezultatai.
JAV LB Mokslo Reikalams Patariamoji Taryba priėjo prie institutų svarbos suminio skaičiaus, sudedant paskirų įvertintojų svarbos parinkimą kiekvienam institutui nuo 0 iki 10 balų skalėje. Kuo daugiau iinstitutas surenka balų, tuo jo svarba yra didesnė. Tabelėje Nr. 1 paduodama įvertinimo rezultatų santrauka iš trumpalaikės ir ilgalaikės perspektyvos. Tabelėje Nr. 2 parodoma mokslo institutų sugrupavimo parinkimas pagal Patariamosios Tarybos narių nuomonę.
Tabelė Nr. 1 MOKSLO INSTITUCIJŲ IŠSIRIKIAVIMAS PAGAL SVARBĄ* TRUMPALAIKĖJE
IR ILGALAIKĖJE POREIKIŲ PERSPEKTYVOJE
Vardas/Įvertinimas/Balų Skaičius Trumpalaikiai poreikiai Ilgalaikiai poreikiai
suma svarba suma svarba
1. Biochemijos institutas 110 2 104 3
2. Biotechnologijos institutas 110 1 111 2
3. Chemijos institutas 91 10 129 1
4. Fizikos institutas 91 9 79 13
5. Lietuvos energetikos institutas 92 7 83 11
6. Lietuvos istorijos institutas 89 11 89 7
7. Lietuvos sodininkystës ir daržininkystës institutas 75 23 60 26
8. Lietuvos žemdirbystës institutas 86 14 66 19
9. Matematikos ir informatikos institutas 107 3 97 5
10. Puslaidininkių fizikos institutas 101 5 89 8
11. Teoretinės fizikos ir astronomijos institutas 76 21 61 25
12. Geologijos institutes 63 28 64 24
13. Geografijos institutas 55 29 47 30
14. Lietuvių kalbos institutas 101 4 99 4
15. Lietuvių literatûros ir tautosakos institutas 88 12 89 6
16. Kultūros ir meno institutas 72 24 70 17
17 Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas 54 30 52 28
18. Socialinių mokslų tyrimų institutas 81 15 64 23
19. Lietuvos veterinarijos institutas 77 19 70 16
20. Botanikos institutas 66 25 73 14
21. Ekologijos institutas 93 6 84 10
22. Imunologijos institutas 92 8 83 12
23. Lietuvos miskų institutas 80 16 66 20
24. Lietuvos vandens ūkio institutas 77 20 65 22
25. Eksperimentinës ir klinikinës medicinos institutas 86 13 85 9
26. Gerontologijos centras 80 17 69 18
27. Higienos institutas 65 27 65 21
28 AIDS centras 78 18 70 15
29. Visuomenės psichikos sveikatos centras 76 22 59 27
30. Termoizoliacijos institutas. 65 26 48 29
*Parinkimo kriterijai:
Svarba moksliniu požiuriu Lietuvos mokslo prestižui, mokslo strategijai ir mokslo potencialo bei krypčių išvystymui
Svarba pagal mokslinio darbo kokybę – publikacijos cituojančiuose arba svarbiuose užsienio žurnaluose, užsienio grantai
Svarba Lietuvos valstybei praktiniu požiuriu iš ekonominės ir pramoninės plėtros pusės
Svarba Lietuvos žmonių sveikatai
Svarba Lietuvos gamtai ir aplinkai
Svarba Lietuvos kultūrai, menui, istorijai
Svarba
Lietuvos žmonių sociologiniams poreikiams
Tabelė Nr. 2 LIETUVOS MOKSLO INSTITUCIJŲ IR CENTRŲ SUGRUPAVIMAS
*V, J, U,
R, X Jungtinas kuris numeris su kuriuo Pastabos
1. Biochemijos institutas VJ 2 Vienas biocentras
2. Biotechnologijos institutas VJ 1 Vienas biocentras
3. Chemijos institutas U arba R Dalinai remiamas tyrimais pramonei
4. Fizikos institutas VJ 11 Tikslių mokslų centras
5. Lietuvos energetikos institutas RJ 30
6. Lietuvos istorijos institutas VJ 14,15,16 Lietuvių kalbos, kultūros, meno ir istorijos centras
7. Lietuvos sodininkystës ir daržininkystės institutas UJ 8
8. Lietuvos žemdirbystës institutas UJ 7
9. Matematikos ir informatikos institutas V
10. Puslaidininkių fizikos institutas R arbaVJ 4,11 R- jeigu gali didele dalimi save finansuoti, arba VJ – jungtinas į tikslių mokslų centrą
11. TTeorinės fizikos ir astronomijos institutas VJ ir U 4 Tikslių mokslų centras, bet atskiriant kaip U astronomijos institutą
12. Geologijos institutas UJ arba X 13
13. Geografijos institutas UJ arba X 12
14. Lietuvių kalbos institutas VJ 6,15,16 Žiur. 6
15. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas VJ 6,14,16 Žiur. 6
16. Kultûros ir meno institutas VJ 6,14,15 Žiur. 6
17 Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas UJ 18
18. Socialinių mokslų tyrimo institutas UJ 17
19. Lietuvos veterinarijos institutas U
20. Botanikos institutas U arba J 23 Jeigu J – jungtinas su mišku institutu
21. Ekologijos institutas U arba J 24 Jeigu J – jungtinas su vandens institutu
22. Imunologijos institutas UJ arba VJ 26,27 arba 22,25,26,27,28 Jeigu VVJ- sudaryti vieną medicinos tyrimų centrą
23. Lietuvos mišku institutas U arba J 20 Jeigu J žiūr. 20
24. Lietuvos vandens ûkio institutas U arba J 21 Jeigu J žiūr. 21
25. Eksperimentinës ir klinikinës medicinos institutas UJ arba VJ 28 arba
22,25,26,27,28 Jeigu VJ žiūr. 22
26. Gerontologijos centras UJ arba VJ 22,27 aarba
22,25,26,27,28 Jeigu VJ žiūr. 22
27. Higienos institutas UJ arba
VJ 22,26
22,25,26,27,28 Jeigu VJ žiūr. 22
28 AIDS centras UJ arba
VJ 25 arba
22,25,26,27,28 Jeigu VJ žiūr. 22
29. Visuomenës psichikos sveikatos centras V
30. Termoizoliacijos institutas. RJ 5
* V – Valstybinės reikšmės, nepriklausomas ir pilnai valstybės finansuojamas
R – Valstybinės reikšmės, nepriklausomas, bet tik dalinai valstybės finansuojamas
J – Jungtinas su kitu institutu, bet lieka nepriklausomas ir valstybės finansuojamas
U – Jungtinas su universitetu, valstybės remiamas
X – Panaikinamas arba savistoviai išsilaikantis
Diskusija
Tabelėse rodomi svarbūs įvertinimai atspindi pareiškimą nuomonių, nebūtinai pagrįstų visapusiška analize visų faktorių, kurie galėtų daryti poveikį mokslo institutų reorganizacijos procese. Gyvenant toli nuo Lietuvos, nepažįstant giliau institutų veiklos, jų mokslo darbuotojų nuveiktų darbų nei įrenginių potencialo, šios rekomendacijos reprezentuoja daugiau ar mažiau bendrines obzervacijas, pagrįstas mūsų patirtimi ir ribota informacija aapie Lietuvoje esamas institucijas. Be tiesioginio įvertinimo PT darbuotojai taip pat pateikė eilę kvalitatyvinių observacijų, kuriomis bandoma išreikšti tai, kas nebuvo galima išreikšti tabeliniame įvertinime.
Iš penkiolikos asmenų pasižadejusių dalyvauti įvertinime, atsakymai buvo gauti iš 13*. Tabelė Nr. 1 parodo pagal balų skaičių institutų svarbos numerį. Daugiausiai balų gavusiai institucijai suteikiamas aukščiausias įvertinimas (Nr.1) ir mažiausiai Nr.30. Iš dviejų institucijų gavusių tą patį balų skaičių eilės pirmenybė teikiama institucijai, turinčiai daugiau balų aukštesnėje įvertinimo skalėje.
Pagal svarbą trumpalaikių poreikių perspektyvoje TTabelė Nr.1 parodo sekantį pirmo dešimtuko išsirikiavimą:
1. Biotechnologijos institutas
2. Biochemijos institutas
3. Matematikos ir informatikos institutas
4. Lietuvių kalbos institutas
5. Puslaidininkių fizikos institutas
6. Ekologijos institutas
7. Lietuvos energetikos institutas
8. Imunologijos institutas
9. Fizikos institutas
10. Chemijos institutas
Iš ilgalaikės perspektyvos Tabelėje Nr.1 randame sekantį pirmo dešimtuko išsidėstymą:
1. Chemijos institutas
2. Biotechnologijos institutas
3. Biochemijos institutas
4. Lietuvių kalbos institutas
5. Matematikos ir informatikos institutas
6. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
7. Lietuvos istorijos institutas
8. Puslaidininkių fizikos institutas
9. Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas
10. Ekologijos institutas.
*Lietuvos mokslo tarybos pastaba: Rugsėjo 11 d. gautas pranešimas, kad savo nuomonę pareiškė ir keturioliktas Patariamosios Tarybos narys, bet jo vertinimai nekeičia šiame pranešime pateiktų išvadų.
Tabelėje Nr.1 pateikiami svarbūs įvertinimai nebūtinai turėjo įtaką rezultatams tabelėje Nr.2. Pastarojoje rezultatai neveda prie tiesioginių rekomendacijų panaikinti esančius institutus, bet ryškiai rekomenduoja jų konsolidavimą ir/arba prijungimą prie universitetų. Rekomenduojama įkurti kelis didelius ir stiprius mokslo centrus, kaip pvz . Biocentrą, Tiksliųjų mokslų centrą, Gamtos mokslų ir aplinkos apsaugos institutą, Medicinos tyrimų centrą, Psichikos ir neurobiologijos centrą, Lietuvių kalbos, literatūros ir tautosakos, kultūros, meno ir istorijos institutą ir pan. Rekomenduojama prijungti nemažą institutų skaičių prie universitetų, kur jie galėtų tęsti ne tik tyrimus, bet taip pat sustiprintų jiems giminingus fakultetus savo žiniomis ir eksperimentine ekspertize. Mes matome tokiuose junginiuose dvipusę naudą: iš vvienos pusės magistrai ir doktorantai turėtų galimybę dirbti kartu su institutų mokslininkais, ir iš kitos pusės, tie patys magistrantai ir doktorantai atneštų į institutus naujausias informatikos, kompiuterizuoto modeliavimo ir duomenų apdorojimo bei analizės metodikas.
Atsižvelgiant į Vakarų pasaulyje labai greitai besivystančią technologiją ir mokslus už universitetų sienu, mes siūlome nedelsiant įsteigti naujai besivystančių mokslų bei technologijų įvertinimo centrą. Jo tikslas būtų: 1) išryškinti ir įvertinti pasaulyje vykdomus naujus technologinius išvystymus, 2) atkreipti į tai mokslo institutų dėmesį, ir 3) patarti Lietuvos Vyriausybei dėl jų reikšmės, reikalingumo bei kryptingumo.
Mes rekomenduojame Lietuvos Vyriausybei savo biudžete pramatyti pastovų mokslinių darbų finansavimą pramatomoms tyrimų kryptims. Tai turėtų būti daugiametis įsipareigojimas priimtas daugpartine baze, pasitelkiant patarimams vietinius ir užsienio ekspertus. Numatytos gairės neturėtų keistis keičiantis valdžioms, bet keistis priklausomai nuo globalinės kaitos, pagal Lietuvos mokslo tarybos arba panašios patariamosios organizacijos rekomendaciją. Taip pat mokslinių tyrimų fondas neturėtų būti “a priori’ dedikuotas paskirų institutų finansavimui, bet turi būti užsitarnautas per konkursą grantų gavimui arba tam tikrų projektuotų darbų atlikimui.
Paskirų įvertintojų komentarai turėjo sekančius bendrinius bruožus:
1. Lietuvoje yra per didelis institutų skaičius. Kadangi valstybė šiuo metu yra ekonomiškai nepajėgi juos visus remti, jų skaičių reikia drastiškai mažinti. Tačiau tas nereiškia, jog institutai neatlieka naudingo darbo.
2. Institutų sskaičiaus mažinimas turėtų pasireikšti trimis principais:
a. sutelkimu arba konsolidacija parinktų institutų į kelis stiprius mokslo centrus,
b. sujungimu kitų su giminingas funkcijas atliekančiais universitetais,
c. palikimu likusių savistoviam egzistavimui arba veiklos sustabdymui.
3 Valstybės pilnai arba dalinai remiamų stiprių mokslo institutų-centrų turėtų būti tik keletas. Tai būtų optimali vieta spręsti problemas, kurių negalima arba jos netinkamos išspręsti universitetuose. Tokie centrai būtų pajėgūs efektingai prisidėti prie naujų technologijų kūrimo, naujų mokslo disciplinų įsisavinimo iš kitų šaltinių bei reikšmingo prisidėjimo prie esminių Lietuvos problemų sprendimo. Jie neturėtų teisės užsiimti universitetinėmis mokymo funkcijomis, bet būtų įpareigoti padėti universitetams išlaikyti mokslo pažangos kompetenciją ir daryti įtaką studijoms.
4 Institutai, kuriuose sprendžiamos problemos yra pagal mokslinį giminingumą panašios su universitetuose sprendžiamomis problemomis, turėtų būti integruojami į universitetų struktūrą. Jie funkcionuotų kaip šalia veikiantys, bet administraciniai universitetams priklausantys ir prie dėstymo prisidedantys centrai. Tokių centrų mokslininkai turėtų ribotas, bet privalomas dėstymo pareigas, o magistrai ir doktorantai turėtų progą prisidėti ir dalyvauti savo šviežiomis žiniomis institutų moksliniuose darbuose. Toks sąlytis stiprintų ne tik universitetus, bet ir mokslinio darbo potencialą institutuose. Tokiu būdu universitetai ir institutai būtų įjungti į bendrą Lietuvos švietimo programą, kas turėtų būti naudinga visų talentų panaudojimui ir ypatingai personalo atjaunėjimui. (Kai kurie institutai jau dabar turi
teisę duoti mokslinius laipsnius, tai ta prasme jie jau dabar veikia kaip universitetų padaliniai).
5 Įkūrus mokslo centrus su keliais panašaus profilio institutais, susidarytų galimybė kompleksiniams tyrimams ir tarptautiniam bendradarbiavimui, kas atvertų duris į platesnius projektus. Tokie ryšiai leistų pasinaudoti ne tik išradimais ir išvystymais keliose srityse, bet ir padidintų finansavimo galimybę iš privataus sektoriaus ir užsienio.
6 Institutai, kurie nekvalifikuoja valstybės paremiamai veiklai arba jungimuisi su universitetais, turėtų būti paleisti savistoviai veiklai, pvz., tapti grynai nepriklausomais, pramonės arba pramoninių sąjungų rremiamais institutais, arba turėtų nustoti veikti. Tačiau jie turi turėti teisę ir galimybę užsidirbti lėšų konkurso sąlygomis per valstybinius projektus ir grantus.
7 Mokslinių institutų integracija į didesnius centrus bei junginius su universitetais prisidėtų prie efektingesnio išteklių panaudojimo, sumažintų mokslinių darbų dublikaciją, pasižymėtų geriau koordinuota veikla tarpe giminigų mokslo sričių ir sudarytų galimybę atjauninti ne tik mokslo personalą, bet ir mokslinę tyrimų įrangą.
8 Institutams, kurie integruojami į universitetų struktūrą, neturėtų nutrūkti valstybinis finansavimas, kol neįsigalios fondavimas per universitetų sistemą, kkuris turėtų būti aiškiai apibūdintas ir apsaugotas moksliniams tyrimams.
9 Ilgalaikiai gvildentas klausimas apie kelių savistovių mokslinių centrų įkūrimą, kurių tikslas būtų inicijuoti ir koordinuoti tyrinėjimų projektus, skirti lėšas įvairiems projektams ir įvertinti projektų vykdymą. Tarpe galimų institutų paminėtini:
I. Griežtųjų mmokslų,
II. Socialinių mokslų,
III. Gamtos mokslų ir Aplinkos apsaugos,
IV. Sveikatos,
V. Kalbos, kultūros, istorijos ir meno,
VI. Energijos ir transporto,
VII. Naujų technologijų išvystymo bei jų integravimo.
Tokie institutai patys tyrinėjimų neatliktų. Projektai būtų perduodami pagal konkursinius principus universitetų arba privatiems tyrimo institutams.
10 Lietuvos Vyriausybė turėtų aiškiai išsakyti savo prioritetus mokslo tyrimo srityje. Tai turėtų būti daugiametis įsipareigojimas priimtas daugpartine baze, pasitelkiant patarimams vietinius ir užsienio ekspertus. Numatytos gairės neturėtų keistis keičiantis valdžioms, bet keistis priklausomai nuo globalinės kaitos, pagal Lietuvos mokslo tarybos arba panašios patariamosios organizacijos patarimą.
11 Lietuvos Vyriausybė savo biudžete turėtų pramatyti tinkamą mokslinių darbų finansavimą su pramatomomis tyriminėmis kryptimis. Moksliniai centrai arba tuo reikalu paskirta organizacija fondus padalintų pagal konkursiniu būdu patvirtintus tyrinėtojų prašymus gauti grantus ttyriminiams darbams arba užsakytus darbus, kontraktų pavyzdžiu.
12 Moksliniai institutai turėtų kasmet pateikti valstybei išsamią ataskaitą, kas atsiekta, ir prašyti konkurencine baze paremti tolimesnius arba naujus darbus.
13 Mokslinių tyrimų fondas neturėtų būti “a priori’ blokiniai dedikuotas paskirų institutų finansavimui, bet turi būti užsitarnautas konkurso būdu grantų gavimui arba tam tikrų projektų atlikimui.
Rekomendacijos dėl Lietuvos mokslo ir tyrimų institutų restruktūrizacijos
1. Sujungti Biochemijos (1) ir Biotechnologijos (2) institutus į stiprų, valstybės remiamą “grantų” principu, Biocentrą.
2. Chemijos institutą (3) pprijungti prie universiteto, turincio stiprų chemijos fakultetą, nebent institutas, pagal “matching grantus” ir pramonės užsakymus, galėtų savistoviai išsilaikyti.
3. Įkurti “Tiksliųjų Mokslų Centrą”, susidedantį iš Fizikos instituto (4), Teorinės Fizikos instituto (11) (atskiriant iš jo Astronomijos institutą) ir, galimai, Puslaidininkių Fizikos instituto (10). Centras būtų remiamas valstybinių “grantų” principu.
4. Astronomijos institutą (11), paremiamą “grantų” principu, prijungti prie universiteto.
5. Puslaidininkių Fizikos institutą (10) laikinai paremti “matching grantų” principu. Jeigu jis gali išsilaikyti ir veikti toliau, palikti jį savistoviai veiklai. Jeigu negali, jungtinas prie Tiksliųjų Mokslų Centro (žiūr. 3).
6. Prie Energetikos instituto (4) prijungti Termoizoliacijos institutą (30). Paremiami valstybinių “matching grantų” principu ir įmonių bei pramonės užsakymais.
7. Lietuvos istorijos (6), kalbos (14), literatūros ir tautosakos (15) ir kultūros ir meno (16) institutus prijungti prie paskirų universitetų pagal jų specialybes, savistoviai veikiančius, bet valstybės remiamus “grantų” principu. Alternatyva: sujungti visus į Lietuvių kalbos, kultūros, meno ir istorijos centrą, kurio veikla būtų remiama valstybės (grantų) principu.
8. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutą (7) ir Lietuvos žemdirbystės institutą (8) prijungti prie tam atitinkančio universiteto. Jie būtų paremiami valstybės “grantais”.
9. Matematikos ir informatikos institutą (9) palikti kaip valstybės “grantais” remiamą institutą.
10. Geologijos (12) ir Geografijos (13) institutus prijungti prie tas specialybes turinčių universitetų. Jie būtų paremti “grantų” pprincipu. Alternatyva: Geologijos institutas galėtų būti paliktas veikti savistoviai. Jis būtų dalinai paremiamas “matching grantų” principu; kita dalis pajamų turėtų gauti iš pramonei pateikiamų paslaugų.
11. Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutą (18) ir socialinių tyrimų institutą (19) prijungti prie tas specialybes turinčių universitetų, paremiamų pagal “matching grantų” principą.
12. Lietuvos veterinarijos institutą (19) prijungti prie atitinkamo universiteto, veikiantį pagal “matching grantų” principą.
13. Botanikos institutą (20) prijungti prie tą specialybę užsiimančio universiteto, paremiamą “grantų” principu. Alternatyva: prijungti prie miškų instituto, paremiamą “grantų” principu.
14. Ekologijos (21) ir Lietuvos vandens ūkio ((24) institutus prijungti prie tas specialybes turinčių universitetų, paremiamus “grantų” principu. Alternatyva: abu sujungti į vieną “Gamtos Mokslų iš Aplinkos Apsaugos” institutą, remiama valstybės grantais.
15. Imunologijos (22), Gerontologijos (26) ir Higienos (27) institutus prijungti prie vieno iš medicinos universitetų, paremtų valstybės “grantų” principu. Alternatyva: įkurti MedicinosTyrimų centrą apimantį ir Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutą (25) ir AIDS centrą (28), paremtą valstybės “grantų” principu.
16. Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutą (25) ir AIDS centrą (28) prijungti prie kito medicinos universiteto. Jie dirbtų, paremiami valstybės “grantais”. Alternatyva: įkurti medicinos tyrimų centrą (žiūr. 15.).
17. Palikti visuomenės sveikatos psichikos centrą (29) valstybės pilnai remiamą. Taip pat rekomenduojame įkurti Neurobiologijos mokslų centrą ir jį prijungti prie (29). Pastaroji disciplina yyra viena iš svarbiausių ateičiai ir dabar greičiausiai besivystančių mokslo šakų
18. Patariama įkurti naujai besivystančių mokslų bei technologijų įvertinimo centrą. Jo tikslas būtų: 1) išryškinti ir įvertinti pasaulyje vykdomus naujus technologinius išvystymus, 2) atkreipti į tai mokslo institutų dėmesį ir 3) patarti Lietuvos Vyriausybei dėl jų reikšmės, reikalingumo bei kryptingumo. Centras galėtų susidėti iš nedidelės grupės “plačiaregių” Lietuvos ir užsienio mokslininkų. Jie periodiškai susitiktų peržvelgti surinktas žinias, apsvarstytų jų vertę, ir pateiktų tinkamas išvadas ir patarimus Lietuvos mokslo bei technologijų krypčių bei paramos nustatymui.
Dr. S. Bačkaitis 2001-rugsejo-9 d.
JAV LB Mokslo Reikalams vicepirmininkas
Šaltiniai
1. “Lietuvos Valstybiniai Mokslo Institutai”, Lietuvos enegetikos institutas, Kaunas, 1997.
19. “Mokykimės Dirbti ir Turtėti”,. Mokslas ir Technika, 2001, Nr.4.
20. “Reforma Turi Pavykti”, Mokslas ir Technika, 2001, Nr.2.
21. “Pažvelkime Į Privatizaciją Kitu Zvilgsniu”. Mokslas ir Technika, 2001, Nr.3.
22. “Nauja Metodika Leis Persitvarkyti”. Mokslas ir Technika, 2001, Nr.5.
23. Aldona Kibirkštiene. “Universitetai nenori priverstinių jungtuvių”, Kauno Diena, 2001 m. liepos men. 17d. laida.
24. “Lietuvos Mokslų ir Technologijos Baltoji Knyga”, Mokslo ir Studijų depertamentas prie Švietimo ir mokslo ministerijos, Vilnius, 2001.
25. Marius Jokubaitis. “Šalies ūkio ir mokslo jungtis”, Kauno Diena, 2001 m. birželio mėn. 12d. laida.
9. Rolandas Paksas. “Dėl valstybinių mokslo ir studijų institucijų restruktūrizavimo plano”, Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio protokolas, Projektas 2 0619,
2001 m. birželio d.
10 LMT pastabos dėl “Dėl valstybinių mokslo ir studijų instucijų restruktūrizavimo plano”, Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio protokolas, projektas 2001-06-25, 2001 m. birželio d.
11. Algirdas Monkevičius. “Dėl valstybinių mokslo ir studijų institucijų restruktūrizavimo”,
Memorandumas nr. 76-14-40-100, Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo Ministerija, 2001-08-06.
12. Algirdas Brazauskas. “Dėl valstybinių mokslo ir studijų institucijų restruktūrizavimo plano”, Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio protokolas, Projektas, 2001 m. rugpjūčio d. Nr.
13. Vladislovas Guoga. Laiškas Švietimo ir mokslo ministerijai, 2001 08 13, Nr 144, Lietuvos MMokslo Taryba.
14. “E.U. Research Chief’s Strategy: Unite and Conquer”, Science, Vol. 292, pg. 2426, 29 June 2001.
15. “Scientific Collaborations at a Distance”, Science, Vol. 292, pg. 2254-5, 22 June 2001.
16. “Buhlmahn is Bullish on Science Reforms”, Science, Vol. 292, pg. 629-30, 27 April 2001.
17. “Researcher Sues after School Spent his Grant”, Science ,Vol. 292, pg. 411, 20 April 2001
18. “The Growing Family of NIH Institutes”, Science ,Vol. 292, pg. 1835, 8 June 2001
