Ligonių kasos

Turinys

Įvadas……………………

…………………2

Ligonių kasų

raida…………………….

………….3

Socialinis

draudimas…………………..

…………..5

Darbo

struktūra…………………..

……………..7

SAM ĮSAKYMAI:

1. Bendros nuostatos………..

…………………..8

2. Valstybinės ligonių kasos uždaviniai, funkcijos…..

………….9

3. Valstybinės ligonių kasos

teisės………….

………….9

4. Valstybinės ligonių kasos darbo organizavimas…..

…………10

TERITORINĖS LIGONIŲ KASOS:

1. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus įsakymas….

………..11

2. Teritorinių ligonių kasų

funkcijos………….

……….12

3. Teritorinių ligonių kasų

teisės…………….

……….13

4. Teritorinių ligonių kasos stebėtojų taryba………

………..13

5. Teritorinių ligonių kasos taikinimo komisija……..

……….14

Informacija…………………..

……… ………16

Literatūra………………….

………………..17

ĮVADAS

Teisinga privalomojo sveikatos draudimo politika leidžia užtikrinti

tinkamą Lietuvos gyventojų sveikatos priežiūrą. Mūsų šalies įstatymai

reglamentuoja daugiausia vvalstybinį sveikatos sistemos valdymą. Tam tikslui

įsteigtos institucijos, besirūpinančios atskiromis sistemos dalimis:

gydytojus rengia universitetai, sveikatos priežiūros įstaigų turtas

(pastatai bei įrenginiai) priklauso savivaldybėms bei apskritims, už

technologijas atsako aprobavimo, akreditavimo bei licencijavimo tarnybos, o

lėšas valdo ligonių kasos.

Įsteigus ligonių kasas buvo žengtas vienas svarbiausių žingsnių

efektyvaus sistemos valdymo link – atskirtos steigėjo bei asignavimų

valdytojo funkcijos, o reorganizavus sveikatos priežiūros įstaigas į

viešąsias, faktiškai buvo sukurta nepriklausomų kontraktų sistema.

Kaip ir kiekviena institucija, ligonių kasos turi savo strategiją,

grindžiamą visos veiklos vizija, kurios esmė – sveikas žmogus. Savo misiją

suprantame kaip prievolę valdyti valstybės skirtas lėšas siekiant tikslo

efektyviai jas naudoti (teikti daugiau ir geresnių paslaugų už tuos pačius

pinigus). Ligonių kasų strategija apima kelias pagrindines veiklos kryptis:

užkirsti ligai kelią ir tausoti sveikatą, susirgusįjį greitai ir efektyviai

išgydyti siekiant galutinio tikslo –– grąžinti jį į darbą bei profesionaliai

atlikti pagrindinę ligonių kasų funkciją – valdyti valstybės skirtas lėšas.

Vykdant sveikatos reformą svarbu kuo geriau tenkinti gyventojų

informacijos poreikį. Natūralu, kad reformos metu priimami sprendimai gali

sukelti abejonių ir nepasitenkinimo. Labai svarbu apie šiuos sprendimus

išsamiai informuoti, kad juos suprastų ir palaikytų ne tik medikų

visuomenė, bet ir visi šalies gyventojai.

Ligonių kasos siekinys – sveikas žmogus!

Ligonių kasų raida

Kad geriau suprastume mūsų šalies sveikatos draudos principus,

prisiminkime jos istoriją, kuri siekia XIX a. pabaigą – XX a. pradžią.

Tuomet kai kuriose stambesnėse pramonės įmonėse buvo įkurtos ligonių kasos

– “krankkasės”, kurias tvarkė įmonių administracija, sergantiesiems

teikdavusi šiokią tokią pagalbą. Taigi tai buvo tik fragmentiškas,

priklausęs nuo darbdavių valios sveikatos draudimas.

1912 m. Lietuvos teritorijoje, tuo metu įėjusioje į Rusijos sudėtį, buvo

rengiamasi įįvesti privalomąjį sveikatos draudimą pramonės darbininkams,

tačiau tam sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas. Lietuvoje atkūrus

nepriklausomybę buvo siekiama sutvarkyti sveikatos draudimo reikalus. 1919

m. Darbo ir socialinės apsaugos ministerija parengė Ligos draudimo įstatymo

projektą. Vėliau šiuo reikalu rūpinosi Darbo ir socialinės apsaugos

departamentas. 1921 m. kovą Steigiamasis Seimas svarstė Ligonių kasų bei

Darbininkų draudimo tarybos įstatymų projektus. Ligonių kasų įstatymų

projektas apėmė labai platų dirbančiųjų socialinį sluoksnį, neišskiriant ir

žemės ūkio samdinių. Buvo numatyta, kad kiekviena įmonė, kurioje dirba ne

mažiau kaip 200 darbininkų, darbo inspektoriui leidus gali steigti atskirą

ligonių kkasą. 1921 m. birželio 8 d. šis įstatymas buvo priimtas.

1925 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas gerokai pakeistas Ligonių kasų

įstatymas, kuriame buvo numatoma steigti ligonių kasas visose apskrityse.

1926 m. kovo 23 d. Respublikos Seimas priėmė Vyriausiosios socialinio

draudimo valdybos (toliau Valdyba) įstatymą. Jame buvo nurodyta, kad

Valdyba steigiama “socialinio draudimo reikalams tvarkyti”. Šią datą galima

laikyti socialinio draudimo mūsų šalyje pradžia. Valdyba buvo įsteigta prie

Vidaus reikalų ministerijos, kuravusios ir socialinius reikalus. Ši

institucija aiškino ligonių kasų įstatymą, steigė ligonių kasas, tvirtino

jų sąmatas ir ataskaitas, ligonių kasų valdybų ir tarybų rinkimus,

direktorių skyrimą.

1928 m. spalio 28 d. buvo įsteigta pirmoji Kauno miesto ligonių kasa,

vėliau – dar šešios ligonių kasos, įvairiose apskrityse: Kauno, Šiaulių,

Marijampolės, Panevėžio, Ukmergės, Vilkaviškio (1931 m. pabaigoje šios

kasos tapo apygardinėmis). Nors Ligonių kasų įstatyme buvo numatyta

įsteigti 21 ligonių kasą, 1928 m. pabaigoje jų veikė tik septynios.

1929 m. gegužės 6 d. buvo paskelbtas svarbus Ligonių kasų įstatymo

pakeitimas, nuo privalomojo sveikatos draudimo atleidęs tų įstaigų ir

įmonių darbininkus, kurie dar iki ligonių kasų įsteigimo ligos atveju buvo

aprūpinti. Šiame dokumente taip pat reglamentuojama, kad ligonių kasos

administracijos reikalams galima išleisti ne daugiau kaip 8-12 proc.

metinių pajamų.

1931 m. buvo įsteigtos naujos ligonių kasos: Telšių, Tauragės, Alytaus.

Kūrėsi ir žinybinės ligonių kasos.

Ligonių kasų įstatyme buvo reglamentuota, kad pprivalomajam draudimui

neturi įtakos nei asmenų amžius, nei lytis. Privalomuoju draudimu nebuvo

draudžiami asmenys, samdomi laikiniems darbams, uždirbantys daugiau nei 400

Lt per mėnesį (nuo 1934 m. 1000 Lt), žemės ūkio darbininkai, valstybės

tarnautojai, apdrausti pagal Valstybės tarnautojų pensijų ir pašalpų

įstatymą (1928 m. pakeitus Ligonių kasų įstatymą – ir savivaldybių

tarnautojai). Taigi ligonių kasos teikė pagalbą tik palyginti nedideliam

kiekiui krašto (dažniau miesto) gyventojų, t.y.

tarnautojams ir įmonių darbininkams. Kaimo gyventojai naudojosi tik

privačia medicinos pagalba. Tik nuo 1938 m. pradėjo veikti “Kaimo

gyventojams sveikatos reikalams rūpinti įstatymas”, kuriuo remiantis buvo

draudžiami ir žemės ūkio darbininkai.

Nors ligonių kasų veiklos pradžia buvo sunki, finansinė būklė nepavydėtina,

tačiau jau 1935-1940 metais ligonių kasų veikla stabilizavosi, padėtis ėmė

sparčiai gerėti. Galiausiai jos taip sutvirtėjo, kad steigė savas gydymo ir

profilaktikos įstaigas, propagavo sveiką gyvenseną. Tuomet ligonių kasų

lėšomis buvo pastatyti 7 rūmai, 2 sanatorijos, 3 vaikų vasaros kolonijų

namai, rentgeno kabinetas, vaistinė, laboratorija, 12 ambulatorijų, 7

medicinos punktai bei mažesnės gydymo įstaigos. Deja, ligonių kasos savo

stacionarinio gydymo įstaigų neturėjo. Kasų nariams teko gydytis

valstybinėse ir privačiose ligoninėse. 1938 m. ligonių kasų sąrašuose buvo

141 375 apdraustųjų.

Prasidėjus okupacijai, mūsų šalies ligonių kasos buvo likviduotos ir

įdiegta iš valstybės biudžeto finansuojama sveikatos apsaugos sistema, kuri

veikė visą sovietinį laikotarpį.

Diskusijos dėl sveikatos finansavimo reformos mūsų šalyje prasidėjo 1988-

aisiais, o 1989-ųjų gegužę gydytojai, susirinkę į savo sąjungos aatkuriamąjį

6-ąjį suvažiavimą, paskelbė, kad siekiant efektyviau spręsti Lietuvos

žmonių sveikatos problemas, būtina keisti į ligas orientuotą sveikatos

apsaugos modelį. Reikėjo parengti sveikatos politikos formavimo principais

grindžiamą dokumentą. Atkuriamasis Lietuvos gydytojų sąjungos suvažiavimas

tai padaryti įpareigojo medicinos bendruomenę, priimdamas rezoliuciją “Apie

Nacionalinės sveikatos koncepcijos rengimą”. Darbo grupė parengė šios

koncepcijos projektą, kuris buvo priimtas VII–jame LGS suvažiavime Kaune

bei pateiktas Atkuriamajam Seimui tvirtinti. 1991 m. spalio 31 d. Lietuvos

Seimas patvirtino Lietuvos nacionalinę sveikatos priežiūros koncepciją,

kurioje buvo suformuluota sveikatos apsaugos politika, nustatyti

prioritetai – pirminės sveikatos priežiūros plėtra, šeimos gydytojo

institucijos diegimas, numatyta sveikatos apsaugos įstaigų struktūra pagal

pirminį, antrinį ir tretinį paslaugų tiekimo lygmenį. Minėta koncepcija

tapo Lietuvos sveikatos politikos formavimo pagrindu.

Nesuspėjus 1991 m. parengti kompleksiško Sveikatos draudimo įstatymo, buvo

nuspręsta pradinio sveikatos reformos etapo finansavimo pokyčius sieti su

įstaigomis, finansuojamomis valstybės biudžeto lėšomis per SAM.

Respublikinio pavaldumo sveikatos priežiūros įstaigų finansavimui

pertvarkyti užteko Vyriausybės nutarimo “Dėl sveikatos apsaugos finansavimo

1992 metais”. Šio nutarimo pagrindu 1992 m. sausio 10 d. įsteigiama

Valstybinė ligonių kasa, kurios pagrindiniai veiklos principai šie:

– VLK finansuoja respublikinio pavaldumo asmens sveikatos priežiūros

įstaigas, naudodama valstybės biudžeto asignavimus;

– įstaigos finansuojamos pagal sutartis su VLK, atsižvelgiant į suteiktų

paslaugų mastus;

– stacionarinių paslaugų, sugrupuotų pagal IX tarptautinę ligų

klasifikaciją, kainas nustato SAM. Už ambulatorines paslaugas mokama pagal

SAM nustatytą įkainį kiekvienam gyventojui. Į kainas, diferencijuotas pagal

įstaigų tipus (universitetinės, didžiosios regionų ir

kitos ligoninės)

siekiama įtraukti visas einamąsias išlaidas; tarnautojams ir įmonių

darbininkams. Kaimo gyventojai naudojosi tik privačia medicinos pagalba.

Tik nuo 1938 m. pradėjo veikti “Kaimo gyventojams sveikatos reikalams

rūpinti įstatymas”, kuriuo remiantis buvo draudžiami ir žemės ūkio

darbininkai.

Nors ligonių kasų veiklos pradžia buvo sunki, finansinė būklė nepavydėtina,

tačiau jau 1935-1940 metais ligonių kasų veikla stabilizavosi, padėtis ėmė

sparčiai gerėti. Galiausiai jos taip sutvirtėjo, kad steigė savas gydymo ir

profilaktikos įstaigas, propagavo sveiką gyvenseną. Tuomet ligonių kasų

lėšomis buvo pastatyti 7 rūmai, 2 sanatorijos, 3 vaikų vasaros kolonijų

namai, rentgeno kabinetas, vvaistinė, laboratorija, 12 ambulatorijų, 7

medicinos punktai bei mažesnės gydymo įstaigos. Deja, ligonių kasos savo

stacionarinio gydymo įstaigų neturėjo. Kasų nariams teko gydytis

valstybinėse ir privačiose ligoninėse. 1938 m. ligonių kasų sąrašuose buvo

141 375 apdraustųjų.

Prasidėjus okupacijai, mūsų šalies ligonių kasos buvo likviduotos ir

įdiegta iš valstybės biudžeto finansuojama sveikatos apsaugos sistema, kuri

veikė visą sovietinį laikotarpį.

Diskusijos dėl sveikatos finansavimo reformos mūsų šalyje prasidėjo 1988-

aisiais, o 1989-ųjų gegužę gydytojai, susirinkę į savo sąjungos atkuriamąjį

6-ąjį suvažiavimą, paskelbė, kad siekiant efektyviau spręsti Lietuvos

žmonių sveikatos problemas, būtina keisti į lligas orientuotą sveikatos

apsaugos modelį. Reikėjo parengti sveikatos politikos formavimo principais

grindžiamą dokumentą. Atkuriamasis Lietuvos gydytojų sąjungos suvažiavimas

tai padaryti įpareigojo medicinos bendruomenę, priimdamas rezoliuciją “Apie

Nacionalinės sveikatos koncepcijos rengimą”. Darbo grupė parengė šios

koncepcijos projektą, kuris buvo priimtas VII–jame LGS suvažiavime Kaune

bei pateiktas Atkuriamajam SSeimui tvirtinti. 1991 m. spalio 31 d. Lietuvos

Seimas patvirtino Lietuvos nacionalinę sveikatos priežiūros koncepciją,

kurioje buvo suformuluota sveikatos apsaugos politika, nustatyti

prioritetai – pirminės sveikatos priežiūros plėtra, šeimos gydytojo

institucijos diegimas, numatyta sveikatos apsaugos įstaigų struktūra pagal

pirminį, antrinį ir tretinį paslaugų tiekimo lygmenį. Minėta koncepcija

tapo Lietuvos sveikatos politikos formavimo pagrindu.

Nesuspėjus 1991 m. parengti kompleksiško Sveikatos draudimo įstatymo, buvo

nuspręsta pradinio sveikatos reformos etapo finansavimo pokyčius sieti su

įstaigomis, finansuojamomis valstybės biudžeto lėšomis per SAM.

Respublikinio pavaldumo sveikatos priežiūros įstaigų finansavimui

pertvarkyti užteko Vyriausybės nutarimo “Dėl sveikatos apsaugos finansavimo

1992 metais”. Šio nutarimo pagrindu 1992 m. sausio 10 d. įsteigiama

Valstybinė ligonių kasa, kurios pagrindiniai veiklos principai šie:

– VLK finansuoja respublikinio pavaldumo asmens sveikatos priežiūros

įstaigas, naudodama valstybės biudžeto asignavimus;

– įstaigos finansuojamos pagal sutartis su VLK, atsižvelgiant į suteiktų

paslaugų mastus;

– stacionarinių ppaslaugų, sugrupuotų pagal IX tarptautinę ligų

klasifikaciją, kainas nustato SAM. Už ambulatorines paslaugas mokama pagal

SAM nustatytą įkainį kiekvienam gyventojui. Į kainas, diferencijuotas pagal

įstaigų tipus (universitetinės, didžiosios regionų ir kitos ligoninės)

siekiama įtraukti visas einamąsias išlaidas;

Socialinis draudimas

Nors prieškario Lietuvoje iš socialinio draudimo srities buvo likę du 1912

m. birželio 23 d. paskelbti rusų įstatymai – Dėl pramonės darbininkų

aprūpinimo ligoje ir Dėl darbininkų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, dėl

savo konstrukcijos (taikyti tik stambiajai pramonei) be esminio pakeitimo

jie negalėjo būti pritaikyti naujoms Lietuvos gyvenimo sąlygoms. Buvusi

Darbo ir ssocialinės apsaugos ministerija 1919 m. buvo paruošusi Draudimo

nuo ligos įstatymo projektą. Pastarasis virto įstatymu, tačiau paskelbtas

buvo tik 1926 m. gegužės 27 d. (V. Ž. Nr. 227), pavadinus jį Ligonių kasų

įstatymu. Socialinio draudimo reikalams tvarkyti atskiru įstatymu,

paskelbtu 1926 m. gegužės 18 d. (V. Ž. Nr. 225), įsteigta Vyriausioji

socialinio draudimo valdyba. Ji, atlikusi paruošiamąjį organizacinį darbą,

1928 m. įsteigė pirmąsias 7 ligonių kasas tuose rajonuose, kur buvo

didesnis draudžiamųjų žmonių skaičius. 1931 m. įvestas privalomas draudimas

nuo ligų visoje nepriklausomos Lietuvos teritorijoje. Pradėjus įgyvendinti

pirmąjį išleistą ligonių kasų įstatymą, buvo susilaukta nemaža sunkumų,

ypač kasų administravimo, draudimo mokesčio dydžio, medicinos pagalbos

suteikimo bei kitais atvejais. Įstatymas buvo kelis kartus taisomas,

keičiamas ir papildomas, o 1934 m. sausio 23 d. (V. Ž. Nr. 434) paskelbtas

visiškai pertvarkytas Ligonių kasų įstatymas.

Ligonių kasas steigė ir jų veikimą prižiūrėjo Vyriausioji socialinio

draudimo valdyba. Ji buvo sudaryta iš dviejų Vidaus reikalų ministerijos

atstovų, dviejų darbdavių ir dviejų apdraustųjų atstovų. Valdyba parengė

kasų statutą, tvirtino ir keitė metines kasų sąmatas, leido įsigyti kasoms

nekilnojamąjį turtą, sprendė įvairius ginčus tarp kasos valdybos ir

apdraustųjų, baudė darbdavius už kasų įstatymo pažeidimus ir apskritai

prižiūrėjo kasų administravimą ir veikimą. Jeigu kasų valdyba ir taryba

nesugebėjo tvarkyti kasos reikalų arba nevykdė įstatymų ir statuto joms

nustatytų pareigų, tai tokia valdyba ir taryba galėjo būti paleistos. Tuo

atveju paskirtas kasos valdytojas turėjo valdybos ir tarybos teises.

Ligonių kasose privalomai drausti visi dirbantieji. Įstatymas leido laisvai

apsidrausti ir ne vyresniems kaip 50 metų žmonėms, ne invalidams ir

nesergantiems chroniška bei nepagydoma liga. Kasos lėšas sudarė

draudžiamųjų ir draudėjų įnašai lygiomis dalimis ir valstybės priedai kasos

narių gimdyvių pašalpoms. Mokestis nustatytas tam tikra lentele ir siekė

5–50 proc. nuo apdraustojo uždarbio sumos. Kasų nariai ir jų šeimų nariai

susirgę naudojosi visokeriopa medicinos pagalba, gaudavo vaistus, gydymo

reikmenis ir piniginę pašalpą (nuo pusės iki viso uždarbio dydžio);

gimdyvėms buvo suteikiama medicinos pagalba bei gimdymo pašalpos. Apskritai

pagal šį įstatymą ligonių kasos ne tik gydė ir šelpė sergančiuosius, bet

dar ir globojo motinas, rūpinosi jų sveikata. Kasos išdavinėjo laidojimo

pašalpas, teikė pirmąją pagalbą įvykus nelaimingam atsitikimui, globojo

senelius ir invalidus, jei jie buvo apdraustųjų šeimos nariai. Kasai

tvarkyti rinkta kasos taryba, valdyba, revizijos komisija ir taikomoji

komisija. Taryba sudaryta iš statuto nustatyta tvarka 4 metams renkamų 10-

ies kasos narių atstovų ir 10 darbdavių atstovų. Valdyba sudaryta iš 4

tarybos renkamų atstovų – dviejų iš apdraustųjų tarpo ir dviejų iš

darbdavių tarpo, penktuoju valdybos nariu buvo skiriamas valdžios atstovas.

Kasos administracijos reikalams galėjo būti išleidžiama ne daugiau kaip 12

proc. metinių kasos pajamų. Revizijas kasose galėjo atlikti tik Valstybės

kontrolė ar darbo inspektoriai.

Šis įstatymas Lietuvoje buvo taikytas 10 apygardų ligonių kasų, apimančių

visą Lietuvos teritoriją. 1937 m. spalio 1 d. bbuvo apdrausti 60 777 kasos

nariai ir 46 786 šeimos nariai. Šių kasų pajamų sąmatos 1937 m. siekė 5 127

928 Lt. Ligonių kasos per palyginti trumpą laiką atliko labai didelį darbą:

naudodamosi savo ištekliais pastatė keletą vaikų kolonijų, sanatorijų ir

nuosavų namų, kuriuose įsteigtos ir įvairios gydymo įstaigos su moderniomis

tuo metu gydymo priemonėmis. Kasos leido periodinį žurnalą “Sveikata ir

darbas”, skirtą socialinio draudimo reikalams.

Be šių ligonių kasų, pagal tvarkomą bendrąjį įstatymą, Lietuvoje buvo dar

ir atskirais įstatymais bei statutais veikiančios kitokio tipo ligonių

kasos:

1) Susisiekimo ministerijos ligonių kasa su 5 701 apdraustuoju;

2) Žemės ūkio ministerijos laisvai samdomų eigulių draudimo kasa su 1555

nariais;

3) Lietuvos Banko 1 kasa su 536 nariais;

4) Kauno elektros stoties 1 kasa su 208 nariais ir 5) šv. Zitos tarnaičių

draugijos 1 kasa su 508 nariais.

1936 m. 30 d. (V. Ž. Nr. 531) paskelbtas Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų

įstatymas. Pastarasis įsigaliojo nuo 1937 m. sausio 1 d.

Privalomasis draudimas nuo nelaimingų atsitikimų taikytas fabrikų įmonėms,

kitoms prilygintoms fabrikams pramonės įmonėms, miško eksploatacijos ir

plukdymo darbavietėms, statybos, geležinkelių, uostų, plentų ir vandens

kelių, telegrafo, telefono ir radijo, gatvių tvarkymo, vandentiekio ir

kanalizacijos darbavietėms. Nukentėję nuo nelaimingų atsitikimų žmonės iki

tol, kol sugrįš jų darbingumas ar iki kol bus paskirta jiems pensija, gavo

visokeriopą medicinos pagalbą ir piniginę pašalpą, lygią 2/3 jų faktinio

uždarbio. Gydymas buvo

atliekamas per vietos ligonių kasas. Pensija,

nustatyta netekusiam 100 darbingumo, – 3/4 metinio nukentėjusiojo uždarbio,

o netekusiam mažiau kaip 100 proc. darbingumo – proporcinga prarasto

darbingumo dydžiui. Praradusiam 70 proc. darbingumo ar daugiau, už

kiekvieną vaiką mokėtas „vaikų priedas“ – po 10 proc. nuo pensijos dydžio.

Jei dėl nelaimingo atsitikimo apdraustasis mirė, jo šeimos nariams buvo

skiriamos pensijos: žmonai – 1/3 mirusiojo metinio uždarbio, vaikams iki 15

metų amžiaus po – 1/5 metinio uždarbio, tėvams ir kitiems apdraustojo

išlaikomiems giminaičiams – po 1/6 metinio uždarbio. Draudimo lėšos buvo

sudarytos iš pagrindinio ir ppapildomojo mokesčio, kurį mokėjo tik

samdytojai.

Pagrindiniam mokesčiui imti darbavietės suskirstytos pagal jų darbo

pavojingumą į 16 klasių. Kiekvienai klasei nustatytas mokestis, nuo

samdinių uždarbio svyravęs nuo 0,6 proc. (1-ąjai klasei) iki 6 proc. (16-

ąjai klasei). Jei pagrindinio mokesčio neužteko pensijų kapitalui sudaryti,

iš samdytojų imtas papildomas mokestis, sudaręs iki 50 proc. pagrindinio

mokesčio. Draudimo mokesčius darbdaviai mokėjo per vietos ligonių kasas.

Šiam draudimui vykdyti įsteigta draudimo nuo nelaimingų atsitikimų kasa,

kurios reikalus tvarkė kasos valdyba. 1937 m. ši kasa turėjo 1 430 000 Lt

pajamų, o 1938 m. – apie 1 689 0000 Lt pajamų. 1937 m. gale kasa turėjo

60.120 apdraustųjų.

Pažymėtinas ir autonominis Klaipėdos krašto socialinis draudimas, kurį

tvarkė vadinamoji Klaipėdos krašto apdraudimo įstaiga pagal šiame krašte

paveldėtus iš Vokietijos socialinio draudimo nuostatus. Klaipėdos krašte

privalomai buvo draudžiami ir žemės ūkio darbininkai ligos, invalidumo ir

nelaimingų atsitikimų atvejais. 1937 mm. spalio 1 d. šioje įstaigoje iš viso

buvo 33 623 apdraustieji.

Ligoniu kasos lesos yra sudarytos iš Lietuvoje dirbancių žmonių pinigėlių.

Ligonių kasos ir pacientus ginančios organizacijos skirtingai

vertina siūlomą vaistų kompensavimo tvarką

Pacientus ginančioms organizacijoms prabilus apie nuogastavimus,

kad gali nebelikti 100 procentų kompensuojamų vaistų, valstybinės ligonių

kasos direktorius Saulius Janonis patikino, jog ligonių kasa nesiūlo

mažinti kompensacijų vaistams.

Tačiau, pasak jo, lėšų yra tiek, kad geriausiu atveju galima

patenkinti tik apie 80 procentų pacientų poreikių. Anot S.Janonio, keisti

dabar egzistuojančią vaistų kompensavimo tvarką yra būtina dėl nuolatinio

„Sodros“ deficito išleidžiant milžiniškas lėšas kompensuojamiems vaistams

bei dėl didėjančių ligonių kasų skolų vaistinėms.Jam pritarė ir vaistų

gamintojų asociacijos pirmininkas Algimantas Blažys, kuris teigė, kad

farmacininkai vis dar neatsisako grasinimų nustoti pardavinėti vaistus,

todėl, kad dabartinė situacija, kai ligonių kasos negali sumokėti už

kompensuojamus vvaistus.

Todėlvlstybinė ligonių kasa siūlo pakeisti vaistų kompensavimo

tvarką ira atsisakyti kompensuojamų vaistų sąrašo, o kompensacijas skirti

tiktai tam tikroms ligoms gydyti. Taip pat siūloma sumažinti ligų skaičių,

kurių gydymas kompensuojamas 100 procentų, taip pat nebetaikyti 50 procentų

kompensacijų, tačiau padidinti ligų skaičių, kurių gydymas būtų

kompensuojamas 90, 80 ir 70 pocentų.

Tuo tarpu Lietuvos pacientų ir jų artimųjų organizacijos kreipėsi į

aukščiausiuosius šalies vadovus, prašydamos atmesti šią valstybinės ligonių

kasos siūlomą vaistų kompesavimo tvarką.

2003 10 30 Ligonių kasos nereguliuoja darbo santykių

Valstybinę ligonių kasą prie SSveikatos apsaugos ministerijos pasiekia

informacija, kad kai kuriose gydymo įstaigose, vykdant jų pačių parengtus

restruktūrizavimo planus, būtinybė atleisti darbuotojus iš darbo ar

perkelti juos į kitą darbą motyvuojama neva galiojančiomis su teritorinėmis

ligonių kasomis pasirašytų sutarčių nuostatomis. Tokiu būdu sąmoningai

klaidinami žmonės, ligonių kasoms priskiriama nepelnyta kaltė.

Iš tikrųjų, teritorinių ligonių kasų ir gydymo įstaigų sutartyse dėl

suteiktų paslaugų apmokėjimo niekada nebuvo, nėra ir nebus aptariami

vidiniai gydymo įstaigų darbo santykių reguliavimo klausimai.

Teritorinės ligonių kasos gydymo įstaigoms apmoka už pacientams

suteiktas gydymo paslaugas. Ginant pacientų interesus, teritorinėms ligonių

kasoms labiausiai rūpi gydymo įstaigose suteikiamų paslaugų prieinamumas

bei  kokybė, kompensuojamųjų vaistų išrašymo pagrįstumas, bet ne vidiniai

įstaigų darbo organizavimo klausimai, priskirti įstaigos vadovo ar jos

steigėjo kompetencijai.

Institucijos darbuotojų struktūra:

[pic]

SAM ĮSAKYMAI

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS PRIE SVEIKATOS

APSAUGOS MINISTERIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

2003 M. SAUSIO 23 D. NR. V-35

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos respublikos sveikatos draudimo įstatymo 29

straipsnio 1 dalimi (Žin., 2002, Nr.123-5512):

1. T v i r t i n u Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos

ministerijos nuostatus (pridedama).

2. L a i k a u netekusiu galios Sveikatos apsaugos ministerijos 1992 m.

gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 449 „Dėl Valstybinės ligonių kasos nuostatų“ 1

punktą.

Sveikatos apsaugos ministras

KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS

______________

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

2003 m. sausio 23 d. įsakymu

Nr.V-35

VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. VALSTYBINė LIGONIų KASA PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS (TOLIAU –

VALSTYBINė LIGONIų KASA) YRA PRIVALOMąJį SVEIKATOS DRAUDIMą VYKDANTI

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBėS VALDYMO INSTITUCIJA. VALSTYBINė LIGONIų KASA

SPRENDžIA JOS KOMPETENCIJAI PRISKIRTUS KLAUSIMUS, DALYVAUJA įGYVENDINANT

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBėS BEI SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS

VYKDOMą POLITIKą SVEIKATOS DRAUDIMO SRITYJE, ORGANIZUOJA įSTATYMų IR KITų

TEISėS AKTų įGYVENDINIMą, VYKDO KITAS LIETUVOS RESPUBLIKOS įSTATYMAIS,

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBėS NUTARIMAIS BEI SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

įSAKYMAIS NUMATYTAS FUNKCIJAS.

2. Valstybinė ligonių kasa savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos

Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Seimo

priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais,

Ministro Pirmininko potvarkiais, sveikatos apsaugos ministro įsakymais,

kitais teisės aktais ir šiais nuostatais. Biudžetinių įstaigų įstatymas

Valstybinei ligonių kasai taikomas tiek, kiek jos veiklos nereglamentuoja

Sveikatos draudimo įstatymas.

3. Valstybinė ligonių kasa yra juridinis asmuo, išlaikomas iš Privalomojo

sveikatos draudimo fondo biudžeto, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės

herbu ir sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose.

4. Už savo veiklą Valstybinė ligonių kasa atskaitinga Sveikatos apsaugos

ministerijai, o už finansinę veiklą – ir Finansų ministerijai.

5. Oficialus institucijos pavadinimas – Valstybinė ligonių kasa prie

Sveikatos apsaugos ministerijos.

6. Valstybinės ligonių kasos adresas – Gerosios Vilties g. 1a, LT- 2009

Vilnius.

II. VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

7. SVARBIAUSIAS VALSTYBINėS LIGONIų KASOS UžDAVINYS – TEISėS AKTų

NUSTATYTA TVARKA VYKDYTI PRIVALOMąJį SVEIKATOS DRAUDIMą IR LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBėS PROGRAMOS NUOSTATAS šIOJE SRITYJE. ĮGYVENDINDAMA

JAI PAVESTą UžDAVINį, VALSTYBINė LIGONIų KASA:

7.1. garantuoja Sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir

sąlygomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiesiems asmenims, įvykus

draudiminiam įvykiui, asmens sveikatos priežiūros paslaugų – prevencinės

medicinos pagalbos, medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos,

slaugos, socialinių paslaugų ir patarnavimų, priskirtų asmens sveikatos

priežiūrai, ir asmens sveikatos ekspertizės, teikimą bei šių paslaugų

išlaidų apmokėjimą; vaistų ir medicinos pagalbos priemonių; galūnių,

sąnarių ir organų protezavimo, protezų įsigijimo išlaidų kompensavimą iš

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto per teritorines ligonių

kasas;

7.2. rengia ir teikia Sveikatos apsaugos ministerijai Privalomojo

sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą bei rengia jo vykdymo metinę

apyskaitą Sveikatos draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytais

terminais;

7.3. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvarko draudžiamųjų

privalomuoju sveikatos draudimu registrą;

7.4. vykdo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą;

7.5. disponuoja Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;

7.6. suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija sudaro iš Privalomojo

sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų rezervą ir jį naudoja Vyriausybės

nustatyta tvarka;

7.7. suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija vykdo operacijas su

laikinai laisvomis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;

7.8. suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija teritorinių ligonių kasų

skaičių bei jų teritorinės veiklos zonas steigia teritorines ligonių kasas;

tvirtina jų nuostatus ir prižiūri veiklą;

7.9. atlieka teritorinių ligonių kasų auditą arba teisės aktų nustatyta

tvarka sudaro sutartis su audito įmonėmis dėl teritorinių ligonių kasų

audito;

7.10. kompensuoja išlaidas kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos

pagalbos priemonėms Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;

7.11. kompensuoja galūnių, sąnarių ir organų protezavimo, protezų

įsigijimo ir centralizuotai apmokamų vaistų bei medicinos pagalbos

priemonių išlaidas Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;

7.12. apmoka asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Sveikatos

apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;

7.13. rengia ir teikia Sveikatos apsaugos ministerijai Privalomojo

sveikatos draudimo fondo biudžeto tikslinimo projektą, kai biudžeto

išlaidos ir (ar) pajamos yra mažesnės nei patvirtintame Privalomojo

sveikatos draudimo fondo biudžete;

7.14. rengia ir teikia tvirtinti Sveikatos apsaugos ministerijai

Valstybinės ligonių kasos strateginius veiklos planus (programas), juos

įgyvendina ir teikia ataskaitas apie vykdymą;

7.15. suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybine

mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos nustato privalomojo sveikatos

draudimo įmokų kontrolės ir administravimo tvarką;

7.16. teisės aktų nustatyta tvarka teikia nuomonę Privalomojo sveikatos

draudimo klausimais;

7.17. vykdo kitas jai pavestas funkcijas.

III. VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS TEISĖS

8. VALSTYBINė LIGONIų KASA, VYKDYDAMA JAI PAVESTAS FFUNKCIJAS, TURI TEISę:

8.1. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoti jai perduotas

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitas teisėtai įgytas

lėšas bei turtą;

8.2. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartis;

8.3. įsigyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko

vertybinių popierių ir jais disponuoti, gautas pajamas naudojant

privalomojo sveikatos draudimo reikmėms;

8.4. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos siūlymu įgyvendinti priemones

papildomoms pajamoms gauti ir naudoti;

8.5. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai gauti iš

ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų, apskričių viršininkų administracijų,

savivaldybių vykdomųjų institucijų, teritorinių ligonių kasų, valstybinio

socialinio draudimo įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų, kitų įmonių,

įstaigų bei organizacijų informaciją, būtiną Valstybinės ligonių kasos

funkcijoms atlikti:

8.5.1. gyventojų registro duomenis apie privalomuoju sveikatos draudimu

draudžiamuosius ir apdraustuosius asmenis;

8.5.2. statistinius duomenis apie valstybės lėšomis draudžiamus asmenis

pagal kiekvieną Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytą

draudžiamųjų grupę ir šio įstatymo 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus

draudžiamuosius asmenis, taip pat duomenis apie gyventojų socialinės būklės

pokyčius;

8.5.3. statistinius duomenis apie draudžiamųjų privalomuoju sveikatos

draudimu pasiskirstymą teritorinių ligonių kasų vveiklos zonose;

8.5.4. apdraustiesiems asmenims teikiamas ir suteiktas asmens sveikatos

priežiūros paslaugas, jų teikimo tvarką ir sąlygas, parduodamus ir

parduotus (išduotus) kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos

priemones;

8.5.5. duomenis ir informaciją apie sveikatinimo veiklą, šią veiklą

reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, sveikatos priežiūros įstaigų

finansavimą, gyventojų sveikatos sąlygas ir būklę administraciniuose

teritoriniuose vienetuose, masinių susirgimų, stichinių nelaimių ir

katastrofų atvejus, taip pat statistinius duomenis apie gyventojų

sveikatingumo būklės stebėjimus ir kitą informaciją, būtiną Valstybinės

ligonių kasos funkcijoms vykdyti;

8.5.6. asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms ir specialistams

išduotas licencijas sveikatos priežiūros ir ffarmacinei veiklai vykdyti;

8.5.7. duomenis apie neapdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu

asmenims suteiktas būtinosios asmens sveikatos priežiūros paslaugas;

8.6. kontroliuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekį ir kokybę, bei šių

paslaugų atitikimą nustatytiems reikalavimams;

8.7. kontroliuoti vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išrašymo ir

išdavimo teisėtumą bei su tuo susijusią sveikatos priežiūros įstaigų ir

vaistinių veiklą;

8.8. tikrinti, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų ir

vaistinių sąskaitos ir su tuo susijusius buhalterinius ir kitus dokumentus;

8.9. atlikti finansinę ir ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros paslaugų struktūros,

prieinamumo bei kokybės kitimo tendencijų analizę;

8.10. pagal kompetenciją dalyvauti tarptautinių sutarčių projektų

rengime;

8.11. kas ketvirtį teikti Sveikatos apsaugos ministerijai informaciją

apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymą;

8.12. dalyvauti seminaruose bei konferencijose privalomojo sveikatos

draudimo klausimais, įstatymų nustatyta tvarka rūpintis Valstybinės ligonių

kasos struktūrinių padalinių specialistų tobulinimusi ir kvalifikacijos

kėlimu;

8.13. bendradarbiauti su atitinkamomis kitų valstybių ir tarptautinėmis

institucijomis sveikatos draudimo klausimais;

8.14. nagrinėti draudžiamųjų skundus dėl įstatymų ar kitų teisės aktų,

reglamentuojančių privalomąjį sveikatos draudimą, pažeidimų;

8.15. Valstybinė ligonių kasa turi ir kitas Lietuvos Respublikos

įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais teisės

aktais, sveikatos apsaugos ministro įsakymais suteiktas teises.

IV. VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS DARBO ORGANIZAVIMAS

9. VALSTYBINEI LIGONIų KASAI VADOVAUJA DIREKTORIUS, KURį SKIRIA IR

ATLEIDžIA Iš PAREIGų, SKATINA BEI SKIRIA NUOBAUDAS SVEIKATOS APSAUGOS

MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBėS TARNYBOS įSTATYMO NUSTATYTA

TVARKA.

Valstybinė ligonių kasa

1. Valstybinė ligonių kasa veikia pagal šį Įstatymą, Biudžetinių įstaigų

įstatymą bei Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus nuostatus.

Biudžetinių įstaigų įstatymas Valstybinei ligonių kasai taikomas tiek, kiek

jos veiklos nereglamentuoja šis Įstatymas.

2. Valstybinės ligonių kasos direktorių Valstybės tarnybos įstatymo

nustatyta tvarka skiria ir atleidžia iš pareigų sveikatos apsaugos

ministras.

3. Valstybinė ligonių kasa yra juridinis asmuo, išlaikomas iš

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, turintis antspaudą su

Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose.

4. Už savo veiklą Valstybinė ligonių kasa atskaitinga Sveikatos apsaugos

ministerijai.

Teritorinės ligonių kasos

VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS DIREKTORIAUS

Į S A K Y M A S

DĖL TERITORINIŲ LIGONIŲ KASŲ SKAIČIAUS IR JŲ TERITORINĖS VEIKLOS ZONŲ

NUSTATYMO

2002 m. rugsėjo 2 d. Nr. 79

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9,15,32,

straipsnių pakeitimo papildymo įstatymo(Žin. 2002, Nr. 72-3021) 3

straipsniu:

1. N u s t a t a u, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. veiks penkios teritorinės

ligonių kasos:

1.1. Vilniaus teritorinė ligonių kasa;

1.2. Kauno teritorinė ligonių kasa;

1.3. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa;

1.4. Šiaulių teritorinė ligonių kasa;

1.5. Panevėžio teritorinė ligonių kasa.

2. N u s t a t a u šias teritorinių ligonių kasų veiklos zonas:

2.1. Vilniaus teritorinės ligonių kasos veiklos zona – Vilniaus ir Alytaus

apskritys;

2.2. Kauno teritorinės ligonių kasos veiklos zona – KKauno ir Marijampolės

apskritys;

2.3. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos veiklos zona – Klaipėdos ir

Tauragės apskritys;

2.4. Šiaulių teritorinės ligonių kasos veiklos zona – Šiaulių ir Telšių

apskritys;

2.5. Panevėžio teritorinės ligonių kasos veiklos zona – Panevėžio ir Utenos

apskritys.

3. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti l. e. direktoriaus pavaduotojo

pareigas J.Kulik.

Direktorius                                                                 

                     Saulius Julius Janonis

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras

Konstantinas Romualdas Dobrovolskis

2002 m. rugsėjo 2 d.

Teritorinės ligonių kasos:

1. Teritorines ligonių kasas steigia ir jų nuostatus tvirtina

Valstybinė ligonių kasa. Teritorinių ligonių kasų skaičių bei jų

teritorinės veiklos zonas nustato Valstybinė ligonių kasa, suderinusi su

Sveikatos apsaugos ministerija. Steigiama ne daugiau kaip 5 teritorinės

ligonių kasos.

2. Teritorinė ligonių kasa yra juridinis asmuo, veikiantis pagal šį

Įstatymą, Biudžetinių įstaigų įstatymą bei šio straipsnio 1 dalyje

nurodytus nuostatus, išlaikomas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto lėšų, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitas

bankuose. Biudžetinių įstaigų įstatymas teritorinėms ligonių kasoms

taikomas tiek, kiek jų veiklos nereglamentuoja šis Įstatymas.

3. Teritorinės ligonių kasos direktorių Valstybės tarnybos įstatymo

nustatyta tvarka skiria ir atleidžia iš pareigų Valstybinės ligonių kasos

direktorius.

4. Už savo veiklą teritorinės ligonių kasos yra atskaitingos

Valstybinei ligonių kasai.

 

Teritorinių ligonių kasų funkcijos:

1) sudaro sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis,

šiose sutartyse nustatytu laiku bei tvarka apmoka joms už draudžiamiesiems

suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus

vaistus bei

medicinos pagalbos priemones;

2) šio Įstatymo 10, 11, 12 straipsniuose nustatyta tvarka kompensuoja

draudžiamiesiems vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo,

medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo bei galūnių, sąnarių ir

organų protezų įsigijimo ir protezavimo išlaidas;

3) tvarko draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu įskaitą;

4) finansuoja savivaldybių sveikatos programas;

5) analizuoja ir įvertina duomenis apie apskrities savivaldybių

gyventojų sveikatos būklę ir gyventojų demografinės struktūros kitimo

tendencijas;

6) kontroliuoja savo veiklos zonoje asmens sveikatos priežiūros

paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekį

ir kokybę, taip pat ar suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos

atitinka nustatytus reikalavimus, ar teisėtai išrašomi ir išduodami vaistai

ir medicinos pagalbos priemonės, bei su tuo susijusią sveikatos priežiūros

įstaigų ir vaistinių veiklą;

7) tikrina, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų ir

vaistinių sąskaitos, ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus

dokumentus;

8) Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis

kontroliuoja draudžiamiesiems teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų

prieinamumą ir tinkamumą;

9) vadovaudamosi Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, reikalauja iš

sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių atlyginti Privalomojo sveikatos

draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Šios lėšos grąžinamos ir

įtraukiamos į teritorinės ligonių kasos, kuri apmokėjo už neteisėtai

suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ar išduotus vaistus ir

medicinos pagalbos priemones, biudžetą kaip papildomos lėšos ir yra

skiriamos apmokėti asmens sveikatos priežiūros paslaugoms ar vaistams bei

medicinos pagalbos priemonėms;

10) savo veiklos zzonoje atlieka finansinę bei ekonominę Privalomojo

sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros

paslaugų struktūros, prieinamumo bei kokybės kitimo tendencijų analizę;

11) skelbia informaciją apie savo veiklą, praneša draudžiamiesiems

apie teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo tvarką ir

sąlygas;

12) vykdo kitas įstatymų, teritorinių ligonių kasų nuostatų ir kitų

teisės aktų nustatytas funkcijas.

 

Teritorinių ligonių kasų teisės:

1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoti joms

perduotas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, kitas

teisėtai įgytas lėšas ir turtą;

2) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartis.

Sudaryti sutartis dėl teritorinės ligonių kasos turto naudojimo teritorinės

ligonių kasos gali tik gavusios steigėjo leidimą;

3) Privalomojo sveikatos draudimo tarybos siūlymu įgyvendinti

priemones papildomoms pajamoms gauti;

4) teikti pasiūlymus Valstybinei ligonių kasai dėl teritorinės ligonių

kasos sandaros;

5) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai gauti iš

ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų, apskrities viršininko

administracijos, savivaldybių vykdomųjų institucijų, valstybinio socialinio

draudimo įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų, kitų įmonių, įstaigų,

organizacijų informaciją, būtiną teritorinės ligonių kasos funkcijoms

atlikti. Šios informacijos sąrašas nustatomas teritorinės ligonių kasos

nuostatuose;

6) nustačius faktus, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos

neatitinka teisės aktų, reikalauti, kad sveikatos priežiūros įstaigų

administracija patikrintų asmens sveikatos priežiūros specialisto

kvalifikaciją;

7) siūlyti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai

tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos panaikinti sveikatos

priežiūros įstaigos, jos struktūrinio padalinio ar asmens sveikatos

priežiūros specialisto licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai;

8) teikti pasiūlymus Privalomojo sveikatos draudimo tarybai,

Valstybinei ligonių kasai ir kitoms institucijoms dėl privalomojo sveikatos

draudimo organizavimo;

9) teikti ieškinius asmenims dėl jiems neteisėtai suteiktų asmens

sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų išieškojimo;

10) analizuoti ir vertinti joms priskirtose teritorijose esančių

įmonių, įstaigų, organizacijų komercinės, ūkinės ar kitokios veiklos

poveikį sveikatai, teikti siūlymus šiais klausimais teritorinės ligonių

kasos stebėtojų tarybai, organizuoti ir apmokėti draudžiamųjų atrankinius

sveikatos būklės stebėjimus;

11) teritorinės ligonių kasos gali turėti ir kitų teisių, nustatytų

įstatymų, teritorinių ligonių kasų nuostatų ir kitų teisės aktų.

 

Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba:

1. Teritorinėje ligonių kasoje 3 metams sudaroma stebėtojų taryba.

Stebėtojų taryba – kolegialus patariamasis organas. Į teritorinės ligonių

kasos stebėtojų tarybą įeina Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas,

Valstybinės ligonių kasos atstovas, po vieną į aptarnaujamą teritoriją

įeinančių apskričių viršininkų deleguotą atstovą ir po vieną į aptarnaujamą

teritoriją įeinančių savivaldybių tarybų deleguotą atstovą – tarybos narį.

Teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos darbui vadovauja teritorinės

ligonių kasos stebėtojų tarybos pirmininkas, renkamas iš teritorinės

ligonių kasos stebėtojų tarybos narių paprasta balsų dauguma dalyvaujant ne

mažiau kaip 2/3 teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos narių.

Teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos pirmininku negali būti

Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos atstovas.

2. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba:

a) renka teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją;

b) prižiūri, kaip ssudaromos ir vykdomos teritorinės ligonių

kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei teritorinės

ligonių kasos ir vaistinių sutartys;

c) teikia siūlymus Valstybinės ligonių kasos direktoriui

skirti ir atleisti teritorinės ligonių kasos direktorių;

d) aprobuoja teritorinės ligonių kasos darbuotojų etatus bei

išlaidų sąmatą;

e) prižiūri ir analizuoja teritorinės ligonių kasos

administracijos veiklą, finansinių išteklių naudojimą;

f) aprobuoja teritorinės ligonių kasos direktoriaus pateiktą

teritorinės ligonių kasos metinį balansą ir finansinę

apyskaitą. Metinis balansas ir finansinė apyskaita skelbiami

viešai ne vėliau kaip einamųjų metų gegužės 1 dieną;

g) nagrinėja ir sprendžia kitus privalomojo sveikatos

draudimo klausimus, priskirtus teritorinės ligonių kasos

funkcijoms.

3. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba turi teisę organizuoti

teritorinės ligonių kasos auditą. Auditas apmokamas iš teritorinės ligonių

kasos valdymui skirtų lėšų. Jeigu randama teritorinės ligonių kasos

buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės trūkumų, teritorinės

ligonių kasos stebėtojų tarybos pirmininkas turi sukviesti neeilinį

teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos posėdį. Teritorinės ligonių

kasos stebėtojų taryba taip pat turi teisę nemokamai gauti sveikatos

priežiūros įstaigų, su kuriomis teritorinė ligonių kasa yra sudariusi

sutartis, veiklos, ekonominio-finansinio bei medicininio audito duomenis.

4. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos veiklos tvarką nustato

teritorinės ligonių kasos nuostatai.

 

Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija:

1. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją iš trijų asmenų 3

metams renka teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba jos pirmininko

teikimu. Ši komisija sprendžia ginčus tarp draudžiamųjų, sveikatos

priežiūros įstaigų, vaistinių ir teritorinės ligonių kasos dėl Privalomojo

sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros

paslaugų apmokėjimo ir sveikatos priežiūros sutarčių vykdymo.

2. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos veiklos tvarką

nustato teritorinės ligonių kasos nuostatai.

Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisija

1. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisiją iš trijų

asmenų 3 metams renka teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba jos

pirmininko teikimu. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisijos

nariai turi būti asmens sveikatos priežiūros specialistai.

2. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisija pagal savo

kompetenciją kontroliuoja sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis

teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis, teikiamų asmens sveikatos

priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą arba siūlo teritorinės ligonių

kasos direktoriui sudaryti sutartis su nepriklausomais ekspertais šiai

kontrolei atlikti.

3. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisijos veiklos

tvarką nustato teritorinės ligonių kasos nuostatai.

Taigi svarbiausios TLK funkcijos:

1. sudaro sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis ir šiose sutartyse

nustatytu laiku bei tvarka apmoka joms už draudžiamiesiems suteiktas

asmens sveikatos priežiūros paslaugas;

2. Sveikatos draudimo įstatymo 9, 10, 11 straipsniuose nustatyta tvarka

kompensuoja draudžiamiesiems galūnių, sąnarių ir organų protezų

įsigijimo ir protezavimo, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių

įsigijimo bei sanatorinio-kurortinio gydymo išlaidas;

3. tvarko draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu įskaitą;

4. organizuoja ir apmoka draudžiamųjų atrankinius sveikatos būklės

stebėjimus;

5. analizuoja ir įvertina duomenis apie apskrities savivaldybių gyventojų

sveikatos būklę ir gyventojų sudėtį pagal amžių bei lytį, TLK

teritorijoje veikiančių įmonių, įstaigų, organizacijų komercinės ir

ūkinės ar kitokios veiklos poveikį sveikatai, teikia siūlymus šiais

klausimais TLK stebėtojų tarybai;

6. kontroliuoja asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš

privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekį ir kokybę bei

atlieka finansinę privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų

naudojimo analizę;

7. kontroliuoja Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir

sąlygomis draudžiamiesiems teikiamų asmens sveikatos priežiūros

paslaugų prieinamumą ir tinkamumą;

8. skelbia informaciją apie savo veiklą, informuoja draudžiamuosius apie

teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo tvarką ir

sąlygas;

9. vykdo kitas įstatymų, TLK nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas

funkcijas.

Teritorinės ligonių kasos yra valstybinės institucijos, drauge su

kitomis institucijomis vykdančios privalomąjį sveikatos draudimą. Jos

garantuoja privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems jų teritorijose

gyvenantiems asmenims sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už

suteiktas paslaugas apmokėjimą. Savo veikloje jos vadovaujasi LR

Konstitucija, Sveikatos draudimo įstatymu, kitais įstatymais, Privalomojo

sveikatos draudimo tarybos nnutarimais bei teisės aktais, Sveikatos apsaugos

ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos įsakymais bei savo nuostatais.

Šiuo metu Lietuvoje yra 10 teritorinių ligonių kasų.

Kiekviena teritorinė ligonių kasa atlieka kažko siekia, kažkam

įsipareigoja.Pavyzdžiui:

Sukaupusi šią patirtį, Vilniaus teritorinė ligonių kasa ateityje siekia:

❖ būti autoritetinga, ddarniai veikiančia institucija;

❖ skatinti įstaigoje dirbančius aukštos kvalifikacijos darbuotojus

tobulinti savo žinias ir darbo metodus;

❖ efektyviai naudoti Privalomojo sveikatos draudimo lėšas;

❖ garantuoti pacientams teisę gauti reikalingas, geros kokybės sveikatos

priežiūros paslaugas;

❖ būti patikimu sveikatos priežiūros įstaigų bei vaistinių sutarčių

partneriu.

❖ rūpintis, kad gerėtų Vilniaus apskrities gyventojų sveikatos rodikliai.

Kad teritorinės ligonių kasos siekiai būtų kuo geriau įgyvendinami, įstaiga

įsipareigoja:

❖ veiksmingai, socialiai teisingai ir skaidriai panaudoti Vilniaus ir

Alytaus apskričių gyventojų sveikatos priežiūrai skirtas lėšas;

❖ sudarydama sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis,

įsipareigoja, kad pirks tik geros kokybės, prieinamas, tinkamas

pacientams paslaugas;

❖ deramai atstovauti pacientų interesams;

❖ daryti įtaką paslaugų teikėjų veiklai visuomenei naudinga linkme.

Interesantų

dėmesiui!

Valstybinė ligonių kasa (Gerosios Vilties g. 1A, LT-2009 Vilnius) dirba

nuo 8.30 val. iki 17.30 val. (penktadieniais iki 16.15 val.). Pietų

pertrauka nuo 12.00 val. iki 12.45 val.

Νemokama telefono linija pacientams ir gydytojams – 8 800 239 73.

• Laiškai, raštai, kita korespondencija priimama ir informacija teikiama

kanceliarijoje ( 224 kab.), tel. (8 5) 213 97 47.

• Bendrąją informaciją telefonu (8 5) 213 97 27 (227 kab.) visą darbo

dieną teikia vyriausioji specialistė Jurgita Šilinaitė.

VLK administracija.

Valstybinės ligonių kasos informacinis leidinys “Sveikatos drauda”

pradėtas leisti 1997 metų birželį. Šis llaikraštis skirtas medikų visuomenei

ir platinamas nemokamai (šiuo metu jo tiražas 4000 egz.). “Sveikatos

draudoje” pateikiami Privalomojo sveikatos draudimo tarybos sprendimai,

informuojama apie numatomus finansavimo pokyčius, ligonių kasų ir gydymo

įstaigų sutarčių pasirašymą ir kt.

LITERATŪRA:

Sveikatos apsaugos ministerijos internetinė svetainė: www.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinė svetainė:

www.socmin.lt

Lietuvos Respublikos Seimo internetinė svetainė: www.lrs.lt

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS

SOCIALINĖS PEDAGOGIKOS KATEDRA

PEDAGOGIKOS IR PSICHOLOGIJOS FAKULTETAS

[pic]

Darbą tikrino:

asistentas- Jonas Mickus

Darbą atliko:Laura Kukauskaitė

Vilnius 2003

———————–

|Ryšių su |

|visuomene |

|s[pic]kyrius|

| |

|Ūkio |

|skyrius|

| |

|Kanceli|

|arija |

| |

|Teisės |

|skyrius|

| |

|Tarptau|

|tinių |

|ryšių |

|skyrius|

|Vidaus |

|audito |

|ir |

|ekspert|

|izės |

|skyrius|

|Medicin|

|os |

|technol|

|ogijų |

|vertimo|

|skyrius|

| |

|Apskait|

|os |

|skyrius|

|Ekonomi|

|kos |

|-finans|

|ų |

|skyrius|

|Statist|

|ikos ir|

|planavi|

|mo |

|skyrius|

|Patarėj|

|as |

|ryšiams|

|su |

|visuome|

|ne |

| |

|Informa|

|tikos |

|skyrius|

|Vyresny|

|sis |

|special|

|istas |

| |

|Pavaduot|

|ojas |

|Pavaduot|

|ojas |

|valdymui|

| |

|ir darbo|

|organiza|

|vimui |

| |

|Pavaduot|

|ojas |

|medicina|

|i |

| |

|Pavaduot|

|ojas |

|ekonomik|

|ai |

|Direktori|

|us |