Migracija ir jos pokyčiai Lietuvoje
BENDRA MIGRACIJOS SITUACIJA
Nuo 1992 metų pradėjęs mažėti Lietuvos Respublikos gyventojų skaičius, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, išlaikė panašią tendenciją ir 2000 metais. Gyventojų skaičius per praėjusius metus sumažėjo 5,7 tūkst. žmonių (1999 m. – tik 2,3 tūkst. žmonių). 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje gyveno 3 692,8 tūkst. žmonių. Gyventojų skaičiaus sumažėjimą lėmė tiek neigiamas natūralus prieaugis (2000 m. – 4,6 tūkst. žmonių, o 1999 m. – 3,4 tūkst. žmonių), tiek neigiamas migracijos saldas (2000 m. 11,1 tūkst. žmonių daugiau išvyko iš Lietuvos Respublikos, nei atvyko į šalį, o 1999 m. šis rodiklis buvo teigiamas – 1,1 tūkst. žmonių daugiau atvyko į Lietuvos Respubliką, nei išvyko iš jos).
2000 m. į Lietuvos Respubliką atvyko gyventi 1,5 tūkst. žmonių (be užsieniečių, kurie atvyko gyventi šalyje laikinai). Palyginti su 1999 m., 2000 m. atvykusių į Lietuvos Respubliką žmonių skaičius sumažėjo 1,8 karto. Praėjusiais metais atvykusių gyventojų skaičius buvo pats mažiausias nuo 1990 metų, kai Lietuvos Respublika atkūrė nepriklausomybę. <
2000 m. gyventi į kitas šalis išvyko 2,6 tūkst. Lietuvos Respublikos gyventojų. Šis skaičius, palyginti su 1999 m., išaugo 1,9 karto.
Nors imigracija yra pakankamai naujas reiškinys, trunkantis tik dešimtį metų, jos mastai nėra dideli. Dėl šios priežasties užsieniečių, gyvenančių LLietuvos Respublikoje, yra labai nedaug, palyginti su kitomis Europos šalimis.Be atvykstančių nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką užsieniečių, nuo 1999 m. liepos 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymui ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties”, atsirado nauja užsieniečių kategorija – turintys leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje. 2001 m. pradžioje tokių užsieniečių Lietuvos Respublikoje buvo 3,8 tūkst. Palyginti su 1999 m., jų skaičius Lietuvoje padvigubėjo. Didžiausias laikinai apsigyvenusių Lietuvos Respublikoje užsieniečių grupes sudarė Rusijos (0,9 tūkst.), Ukrainos (0,5 tūkst.) ir Baltarusijos (0,4 tūkst.) piliečiai. Europos Sąjungos valstybių piliečių, turinčių leidimus laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, nuolat daugėjo. 2001 m. pradžioje jie sudarė 14,8 % Lietuvos Respublikoje apsigyvenusių užsieniečių.
Praėjusiais metais, įgyvendinant migracijos politiką, ypač reikšmingi buvo dviejų įstatymų pakeitimai. 2000 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos SSeimas, pripažinęs netekusiu galios Emigracijos įstatymą, panaikino Lietuvos Respublikos piliečių laisvo judėjimo suvaržymus. Nuo šiol piliečiai gali išvykti į kitas šalis apsigyventi be Lietuvos Respublikos institucijų leidimo.
2000 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą ,,Dėl pabėgėlio statuso”, pagal kurį iš esmės pakeista prieglobsčio procedūra Lietuvos Respublikoje. Dabar visi akivaizdžiai nepagrįsti prašymai bus nagrinėjami skubos tvarka. Tai leis sutrumpinti užsieniečių prašymų nagrinėjimo laiką, kartu sumažės ir išlaidos užsieniečiams išlaikyti, atliekant prieglobsčio procedūrą.
2000 m. buvo priimti ssprendimai dėl naujų asmens dokumentų: naujo pavyzdžio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams bei užsieniečio paso, atitinkančių Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, – įdiegimo. Numatoma naujus dokumentus užsieniečiams pradėti išduoti 2003 metais.
Siekiant užtikrinti užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje kontrolę, 2000 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu de jure buvo įsteigtas Užsieniečių registras, kuris turėtų pradėti funkcionuoti nuo 2003 metų vidurio.
IMIGRACIJA
Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir nustatantys atvykimo į Lietuvos Respubliką ir apsigyvenimo šalyje teisinius pagrindus, – Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties” (įsigaliojo 1999 m. liepos 1 d.) ir Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties” įgyvendinimo įstatymas. Įgyvendindama Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties” nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą ,,Dėl leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo bei panaikinimo tvarkos” (2000 m. gegužės 1 d. nutarimas Nr. 486).
Vadovaujantis šiais teisės aktais, 2000 m. 302 užsieniečiams buvo išduoti leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
5 181 užsienietis pateikė prašymus išduoti leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje (nuo 1999 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. – 1 874), 4 849 užsieniečiams nuspręsta išduoti leidimus laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje (nuo 1999 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. – 1 8847). Leidimai laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje išduoti 4 505 užsieniečiams
ministerijos duomenimis, Lietuvos Respublikoje gyveno 25,3 tūkst. užsieniečių, kurie turėjo leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Europos Sąjungos valstybių piliečiai sudarė mažiau nei 1% visų Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. Tik 173 užsieniečių prašymai (3%) išduoti leidimus laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje buvo priimti Lietuvos Respublikos ambasadose arba konsulinėse įstaigose, kiti prašymai (97%) buvo pateikti Lietuvoje. 2000 metais už leidimų laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje išdavimą į valstybės biudžetą surinkta kiek daugiau nei 1,5 mln. Lt. Praėjusiais metais, prašydami išduoti leidimus laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, kreipėsi 94 pasaulio valstybių piliečiai. Daugiausia kreipėsi Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, JAV, Kinijos, Libano, Vokietijos, Danijos, Suomijos piliečių.
Daugiausia užsieniečių, gavusių leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, apsigyvena Vilniuje (1 854), Klaipėdoje (970), Kaune (727). Pagal atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą daugiausia leidimų laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje išduodama užsieniečiams, atvykstantiems šeimos susijungimo atvejais.
Iš viso gauti 1 689 prašymai išduoti leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu. Daugumą tokių prašymų pateikė Nepriklausomų Valstybių Sandraugos piliečiai, iš jų: Rusijos – 737, Ukrainos – 270, Baltarusijos – 273, Armėnijos – 41, Kazachstano – 35.
Nemažai užsieniečių atvyksta studijuoti į Lietuvos Respubliką ir tuo pagrindu prašo leidimų laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje.
Minėtame įstatyme numatyta galimybė apsigyventi LLietuvos Respublikoje, turint pakankamai pragyvenimo lėšų iš teisėtos veiklos. Šiuo pagrindu gautas 741 užsieniečio prašymas. Pagal veiklos pobūdį šiuos prašymus pateikusių užsieniečių skaičius pasiskirsto taip:
užsiimančių sportine veikla – 17 (Rusijos piliečių – 6, Baltarusijos – 4, JAV ir Ukrainos – po 3 ir t. t. );
specialistų – konsultantų – 204 (Ukrainos piliečių – 77, Rusijos – 67, Baltarusijos – 11, asmenų be pilietybės – 9 ir t. t.);
užsiimančių religine veikla – 261 (JAV piliečių – 124, Baltarusijos ir Suomijos – po 21, Prancūzijos – 16, Didžiosios Britanijos – 11 ir t. t.);
užsiimančių komercine ar ūkine veikla – 194 (Kinijos piliečių – 24, Danijos – 16, Vietnamo – 14, Rusijos – 13, Vokietijos ir Suomijos – po 12 ir t. t.);
atvykstančių pagal tarptautines ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programas – 63 (JAV piliečių – 43, Prancūzijos – 7 ir t. t.);
užsiimančių kūrybine veikla – 1 (JAV pilietis).
729 leidimai laikinai apsigyventi išduoti asmenims, kurie atvyko kaip užsieniečių, kuriems išduoti leidimai laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, šeimos nariai (Rusijos piliečių – 194, JAV – 94, Baltarusijos – 90, Ukrainos –59 ir t. t.).
Gavus Lietuvos darbo biržos leidimus dirbti, leidimai laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje išduoti 1 157 užsieniečiams (Ukrainos piliečiams – 228, Rusijos
– 129, JAV – 99, Kinijos – 90 ir t. t.).
2000 m. Migracijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos panaikintas 71 leidimas laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje ir 216 sprendimų išduoti leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje.
PRIEGLOBSTIS
2000 m. buvo gauti 199 užsieniečių prašymai suteikti jiems, įskaitant ir nepilnamečius šeimos narius iki 18 metų, pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje (1999 m. – 143). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu ,,Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso“ (galiojusiu iki 2000 m. rugsėjo 1 d.) bei Lietuvos Respublikos įstatymu ,,Dėl pabėgėlio sstatuso“ (įsigaliojusiu 2000 m. rugsėjo 1 d.), priimti 107 sprendimai nesuteikti užsieniečiams pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje (1999 m. – 106), 15 sprendimų suteikti užsieniečiams pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje (1999 m. – 11). 2001 m. sausio 1 d. 104 užsieniečiai, įskaitant nepilnamečius šeimos narius iki 18 metų, laukė sprendimų dėl pabėgėlio statuso (iš jų 63 užsieniečių prašymai buvo nagrinėjami Migracijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos, 41 – Administraciniame teisme). Daugiausia prieglobsčio prašytojų 2000 m. į Lietuvos Respubliką atvyko iš Rusijos Federacijos ((71), Vietnamo (27), Afganistano (19). Nuo 1997 m. liepos 27 d. iki 2001 m. sausio 1 d. pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje suteiktas 60 užsieniečių (įskaitant ir nepilnamečius šeimos narius iki 18 metų). Dauguma prieglobsčio prašytojų, atvykstančių į Lietuvos Respubliką, teigia, kkad jie ieško prieglobsčio iš baimės būti persekiojami dėl politinių įsitikinimų.
2001 m. sausio 1 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pabėgėlių priėmimo centre buvo apgyvendinta 90 užsieniečių (daugiausia – iš Rusijos Federacijos ir Somalio), Pasienio policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre – 19 užsieniečių, pateikusių prašymus suteikti pabėgėlio statusą (daugiausia – iš Rusijos Federacijos).
1999 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuriame įtvirtinta nuostata išduoti leidimus laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių. Tai padėjo išspręsti užsieniečių, kurie dėl svarbių priežasčių negali grįžti į savo kilmės valstybes, tačiau pagal Lietuvos Respublikos įstatymą ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje”, galiojusį iki 1999 m. liepos 1 d., negalėjo gauti leidimo gyventi LLietuvos Respublikoje, problemas.
2000 m. buvo gauti 127 užsieniečių prašymai išduoti leidimus laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių. Priimti sprendimai šiuo pagrindu išduoti leidimus laikinai apsigyventi Lietuvoje 80 užsieniečių, kurių negalima išsiųsti į jų kilmės šalis, remiantis negrąžinimo principu (po to, kai jiems nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, arba kurių kilmės valstybėje vyksta karas ar kuriems būtina gydytis Lietuvoje ir kt.). 28 užsieniečiams leidimas laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje išduotas dėl šeimyninių aplinkybių. Dviems užsieniečiams atsisakyta išduoti leidimus llaikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje šiuo pagrindu. Sprendimai dėl leidimų laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo (humanitarinio pobūdžio priežastys) 24 užsieniečiams, įskaitant nepilnamečius šeimos narius iki 18 metų, 2001 m. sausio 1 d. dar nebuvo priimti. 7 užsieniečiams, kuriems leista laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių, tačiau neturintiems savo kilmės valstybės išduotų kelionės dokumentų, išduoti laikinieji užsieniečio pasai. Šie pasai pagaminti gavus finansinę Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro paramą.
Iki 2000 m. rugsėjo 1 d. pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje suteikimo tvarką reglamentavo Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso”. Jis įsigaliojo 1997 m. liepos 27 d. kartu su 1951 m. Ženevos konvencija ,,Dėl pabėgėlių statuso” bei 1967 m. Niujorko protokolu ,,Dėl pabėgėlių statuso”. Taikant šio įstatymo nuostatas praktiškai, iškilo nemažai problemų. Kai kurios įstatymo nuostatos neatitiko Europos Sąjungos galiojančių teisės aktų prieglobsčio srityje reikalavimų: nenustatytos kai kurios esminės prieglobsčio prašytojų teisės (teisė į nemokamą teisinę gynybą, vertimą prašymo nagrinėjimo metu), nebuvo reglamentuotas prieglobsčio prašytojų sulaikymas, nepakankamai išsamiai apibūdinta pabėgėlių integracija, nenumatyta natūralizacijos galimybė, neišaiškintos kai kurios svarbios sąvokos. Šio įstatymo reglamentuota prieglobsčio suteikimo procedūra buvo neefektyvi, dėl to prašymai suteikti pabėgėlio statusą buvo nagrinėjami per ilgai. Tam buvo išleidžiama daug lėšų. Įstatyme nebuvo apibrėžtas Užsieniečių registracijos centro statusas, nenustatytos jjo funkcijos vykdant prieglobsčio suteikimo procedūrą. Visi šie įstatymo trūkumai bei būtinybė derinti Lietuvos teisę su Europos Sąjungos teise paskatino rengti naują įstatymo, reglamentuojančio prieglobsčio suteikimą, projektą.
2000 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naują Lietuvos Respublikos įstatymą ,,Dėl pabėgėlio statuso“, kuris įsigaliojo 2000 m. rugsėjo 1 d.
Naujame įstatyme detaliau reglamentuojama pabėgėlio statuso suteikimo procedūra. Nustatant pabėgėlio statuso suteikimo tvarką, buvo siekiama užtikrinti jos efektyvumą. Įstatyme įvesta skubi prašymų suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimo tvarka, apibrėžtos saugios kilmės valstybės, saugios trečiosios valstybės, laikinojo teritorinio prieglobsčio, užsieniečio registracijos pažymėjimo, pabėgėlio kelionės dokumento ir kitos sąvokos. Išvardijami užsieniečių neįleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją arba neleidimo būti joje, kai jis jau atvykęs, bei užsieniečių sulaikymo pagrindai. Įtvirtinamas Užsieniečių registracijos centro statusas vykdant prieglobsčio suteikimo procedūrą.
Įstatyme ,,Dėl pabėgėlio statuso“ nustatyta, kad pirmoji prieglobsčio suteikimo instancija yra Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Šiuo metu patvirtintos tik dvi prieglobsčio suteikimo procedūros instancijos (pagal ankstesnį įstatymą buvo trys). Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos sprendimus nesuteikti pabėgėlio statuso užsieniečiai per 14 dienų nuo sprendimo gavimo gali apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Įstatyme įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios tarptautiniu mastu pripažįstamą pabėgėlio teisę susijungti su artimais šeimos nariais, esančiais užsienyje.
Naujasis įstatymas suderintas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos, 1951 m. ŽŽenevos konvencijos ,,Dėl pabėgėlių statuso” bei 1967 m. Niujorko protokolo ,,Dėl pabėgėlių statuso”, 1989 m. Vaiko teisių apsaugos konvencijos, kitų tarptautinių teisės aktų nuostatomis bei reikalavimais, nes rengiant įstatymo projektą atsižvelgta į Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos Vykdomojo komiteto išvadas, Europos Sąjungos ekspertų reikalavimus bei minimalias garantijas prieglobsčio prašytojams, vykdant prieglobsčio procedūrą.
2000 m. liepos 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo patvirtintas Nacionalinis veiksmų prieglobsčio srityje planas. Šio plano tikslas – pasirengti laiku ir tinkamai įgyvendinti pagrindinių Europos Sąjungos teisės aktų prieglobsčio srityje reikalavimus. Numatoma, kad plano priemonės bus įgyvendintos Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą laikotarpiu pagal Europos Sąjungos teisės aktų prieglobsčio srityje reikalavimus. Planas buvo parengtas pagal Europos Komisijos ekspertų misijų (1998 m. gegužės mėn. ir 1999 m. kovo mėn.) bei Lietuvos Respublikos pareigūnų veiklos įgyvendinant Europos Sąjungos PHARE horizontaliąją programą teisingumo ir vidaus reikalų srityje prieglobsčio klausimais rezultatus. Plano priemonėmis siekiama tobulinti teisės aktus prieglobsčio suteikimo klausimais ir kelti pareigūnų, vykdančių prieglobsčio suteikimo procedūrą, kvalifikaciją. Be to, plane numatyti finansiniai Lietuvos poreikiai, siekiant įgyvendinti išvardytas priemones. Nacionaliniame veiksmų prieglobsčio srityje plane numatytos priemonės turi būti įgyvendintos iki 2002 m. pabaigos.
Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, kaip prieglobsčio suteikimo klausimus koordinuojanti institucija, dvejus metus aktyviai
dalyvavo įgyvendinant Europos Sąjungos PHARE horizontaliosios programos teisingumo ir vidaus reikalų srityje projektą prieglobsčio klausimais (iki 2000 m. lapkričio mėnesio). Programos tikslas – padėti Europos Sąjungos asocijuotoms valstybėms suderinti nacionalinius teisės aktus ir prieglobsčio procedūrą su Europos Sąjungos acquis. Be to, programa apima institucijų, dalyvaujančių prieglobsčio suteikimo procedūroje, pasirengimą vykdyti Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus bei šių institucijų darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.
Įgyvendinant Nacionalinio veiksmų prieglobsčio srityje plano priemones, patvirtinta Saugios kilmės šalies ir saugios trečiosios šalies nustatymo ir užsieniečių grąžinimo arba iišsiuntimo į jas tvarka. Joje apibrėžti saugios kilmės šalies ir saugios trečiosios šalies nustatymo kriterijai, saugių šalių nustatymo metodika bei grąžinimo ir išsiuntimo į saugią trečiąją šalį ir saugią kilmės šalį procedūra.
Įgyvendinant Nacionalinio veiksmų prieglobsčio srityje plano priemones, patvirtinta Saugios kilmės šalies ir saugios trečiosios šalies nustatymo ir užsieniečių grąžinimo arba išsiuntimo į jas tvarka. Joje apibrėžti saugios kilmės šalies ir saugios trečiosios šalies nustatymo kriterijai, saugių šalių nustatymo metodika bei grąžinimo ir išsiuntimo į saugią trečiąją šalį ir ssaugią kilmės šalį procedūra.
Derinant Lietuvos Respublikos teisės aktus prieglobsčio suteikimo klausimais, 2000 m. gruodžio mėn. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Lietuvos Respublikos 24 skyriaus derybinę poziciją derybose dėl narystės Europos Sąjungoje. Šios pozicijos sektoriuje ,,Prieglobstis“ konstatuojama, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai ppraktiškai atitinka Europos Sąjungos acquis reikalavimus. Iki 2003 m. I ketvirčio numatoma priimti ir įgyvendinti visus įstatymo ,,Dėl pabėgėlio statuso“ poįstatyminius aktus, kuriuose bus detalizuotos minėtos įstatymo nuostatos. Iki 2002 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublika įsipareigojo priimti teisės aktus, susijusius su prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimu pagal Dublino konvenciją.
VIZOS
2000 metais esminio Lietuvos Respublikos vizų politikos pasikeitimo nebuvo, todėl užsieniečiams išduotų vizų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, nelabai pakito. 2000 metais užsieniečiams buvo išduota 124 801 Lietuvos Respublikos viza (1999 m. – 124 237). Lietuvos Respublikos vizų politika iš esmės atitinka Europos Sąjungos ir Šengeno susitarimo reikalavimus. Šiuo metu 44 užsienio valstybių piliečiai gali atvykti į Lietuvos Respubliką be vizų, Lietuvos Respublikos piliečiai be vizų gali vykti į 43 vvalstybes. Lietuva yra pasirašiusi sutartis su 6 valstybėmis dėl vizų režimo panaikinimo diplomatinių ir tarnybinių pasų turėtojams.
Vidaus reikalų ministerija kartu su Užsienio reikalų ministerija praėjusiais metais padarė tam tikrus Lietuvos Respublikos vizų išdavimo tvarkos pakeitimus:
1) skatinant pritraukti kuo daugiau investicijų į Lietuvos ūkį, leidžiama valstybių, kurios yra Europos Sąjungos valstybių ,,Baltajame sąraše” (20 valstybių), piliečiams išduoti Lietuvos Respublikos vizas (tarp jų – ir daugkartinio įvažiavimo) be kvietimų;
2) siekiant skatinti turizmą, leidžiama išduoti Lietuvos Respublikos vizas būti Lietuvoje iki 330 dienų Baltarusijos Respublikos, Kazachstano Respublikos, Rusijos Federacijos, Ukrainos piliečiams, turintiems 40 JAV dolerių vienai dienai ir kelionės čekius arba kreditines korteles su aktualiu banko išrašu.
Taikant Europos Sąjungos valstybių praktiką, mažiau vizų išduodama ir pasienio kontrolės punktuose: 2000 m. jų išduota 1 808 (1999 m. – 4 082).
2000 m. ,,Juodasis sąrašas” tapo tiesiogiai prieinamas ir pasienio tarnyboms.
Be kompiuterinio ryšio tarp Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos bei Pasienio policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos sudėtinga laiku keistis informacija apie Lietuvos Respublikos vizų išdavimą. Tokia informacija būtina, norint užkirsti kelią atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiams, kurie piktavališkai pažeidinėja Lietuvos Respublikos įstatymus. Šią problemą išspręs bendros vizų duomenų bazės, kaip sudedamosios Užsieniečių registro dalies, sukūrimas, įgyvendinant Šengeno susitarimo nuostatas.
NELEGALI MIGRACIJA
2000 m. nelegalių migrantų srautas per Lietuvą, palyginti su 1999 m., ir toliau mažėjo.
Nelegalios migracijos srauto mažėjimą sąlygoja valstybės sienų, ypač rytinių, apsaugos stiprinimas, profesionalių pasienio policijos pareigūnų ugdymas, taip pat atitinkamų policijos tarnybų dėmesys nusikalstamoms grupuotėms, užsiimančioms nelegalių migrantų gabenimo į Lietuvos Respubliką, jos viduje ir iš jos, į užsienio valstybes organizavimu. Taip pat buvo padaryta keletas teisės aktų pakeitimų, padėjusių efektyviau įgyvendinti nelegalios migracijos prevencijos priemones. 2000 m. rugsėjo 4 d. patvirtinti Užsieniečių rregistro, kurį nuspręsta įsteigti 2003 m. liepos 1 d., nuostatai. Registro paskirtis – rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti duomenis apie užsieniečius valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, vietos savivaldos institucijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas, priimtas 2000 m. gegužės 9 d., nustato Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir pasienio teisinius režimus, reglamentuoja pasienio kontrolės punktų veiklą ir valstybės sienos apsaugos organizavimą. 2000 m. kovo 4 d. įsigaliojo nauja Užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarka. Neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių įpareigojimą išvykti arba jų išsiuntimą iš šalies reglamentuoja ir 2000 m. kovo 30 d. įsigaliojusi nauja Sprendimų dėl užsieniečių įpareigojimo išvykti arba jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymo tvarka.
Užsieniečiai, kurie teisėtai (turėdami Lietuvos Respublikos vizas) atvyksta į Lietuvos Respubliką, tačiau, pasibaigus vizos galiojimo laikui, o bevizio vykimo atveju – bevizio buvimo laikui, neišvyksta iš valstybės, baudžiami administracine tvarka ir įpareigojami išvykti iš Lietuvos Respublikos.
2000 m. išvykti iš Lietuvos Respublikos daugiausia (79,3%) įpareigota Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Azerbaidžano, Armėnijos ir Kazachstano piliečių.
Užsieniečiai, kurie per nustatytą laiką neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos arba neteisėtai atvyko į šalį ar neteisėtai joje gyveno, iišsiunčiami iš Lietuvos Respublikos.
2000 m. iš Lietuvos Respublikos daugiausia (68,4%) išsiųstų užsieniečių – Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Azerbaidžano, Armėnijos ir Moldovos piliečiai.
Viena iš pagrindinių darbo su neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančiais užsieniečiais problemų – jų asmens tapatybės, pilietybės bei kelionės maršruto nustatymas. Tai yra svarbu, siekiant nustatyti užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Pagrindinės užsieniečių identifikacijos procedūros problemos yra susijusios su informacijos gavimu iš užsieniečio kilmės valstybės, vertėjų iš retų kalbų stoka. Tikimasi, kad šias problemas galima būtų išspręsti su užsieniečių kilmės šalimis sudarius readmisijos sutartis, kuriose būtų numatomas ir bendradarbiavimas keičiantis informacija apie asmenis.
Sudarydama readmisijos sutartis, Lietuvos Respublika bando spręsti neteisėtai šalyje esančių užsieniečių išsiuntimo iš valstybės problemas. 2000 m. įsigaliojo Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys dėl readmisijos su Kroatija, Ispanija, Vokietija, Lenkija bei Prancūzija. Šiuo metu galioja tokios sutartys su Estija, Latvija, Slovėnija, Ukraina, Šveicarija, Suomija, Islandija, Švedija, Italija. Readmisijos sutartys su Austrija, Portugalija, Graikija, Beneliukso valstybėmis ratifikuotos 1999 m., tačiau šiuo metu dar negalioja. Readmisijos straipsniai yra sutartyse dėl bevizio vykimo, sudarytose su Malta, Kipru, Norvegija, Danija.
Didžiausią susirūpinimą kelia sutarčių dėl readmisijos su Baltarusija ir Rusija likimas, nes būtent iš šių valstybių Lietuvos Respublikai kyla nelegalios migracijos pavojus. Jau keletą metų bandoma tokią sutartį sudaryti, tačiau
dėl įvairių priežasčių derybos atidedamos. Kol su šiomis valstybėmis nebus pasirašytos readmisijos sutartys, lieka aktuali nelegalių migrantų grąžinimo į šias šalis problema.
Sprendžiant užsieniečių grąžinimo arba išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimus, daugiausia problemų iškyla, kai užsienietis, kurį reikia išsiųsti iš valstybės, neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir reikia gauti galiojančius kelionės dokumentus arba kai priėmus sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo reikia surasti lėšų nupirkti kelionės bilietus į valstybę, į kurią užsienietis grąžinamas arba išsiunčiamas. Lietuvos Respublika dalyvauja Tarptautinės migracijos organizacijos įgyvendinamoje savanoriško mmigrantų grąžinimo programoje, kuri palengvina asmenų grįžimą į kilmės šalis. 1997 – 2000 m. į kilmės valstybes su Tarptautinės migracijos organizacijos pagalba buvo grąžinti 1 066 užsieniečiai (1997 m. – 489, 1998 m. – 366, 1999 m. – 101, 2000 m. – 110).
ASMENS DOKUMENTŲ IŠDAVIMAS, ASMENŲ GYVENAMOSIOS VIETOS DUOMENŲ APSKAITA
Viena iš prioritetinių krypčių, ruošiantis narystei Europos Sąjungoje, yra asmens dokumentų, atitinkančių tarptautinius reikalavimus, rengimas ir išdavimas. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintą Asmens dokumentų rengimo programą, rengiami naujų aasmens dokumentų – Lietuvos Respublikos asmens identifikavimo kortelės bei Lietuvos Respublikos paso – įstatymų projektai.
Vidaus reikalų ministro įsakymu sudaryta darbo grupė parengė technologinius ir saugumo reikalavimus Lietuvos Respublikos piliečio pasui, asmens identifikavimo kortelei, tarnybiniam pasui ir vairuotojo pažymėjimui, asmens dokumentų iišdavimo sistemai.
1999 m. Lietuvos Respublikos Seimui buvo pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kurį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė 2000 m. kovo 28 d. Šiuo įstatymu Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo įsigaliojimo data nukelta į 2003 m. sausio 1 d.
2000 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo priimtas Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas. Pagal šį įstatymą įrašas apie nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos piliečio pase nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. nėra privalomas. Minėtu įstatymu įgyvendinama valstybės politika duomenų apie asmens nuolatinę gyvenamąją vietą įrašymo klausimu, siekiama, kad gyvenamosios vietos duomenų deklaravimo tvarka Lietuvos Respublikoje atitiktų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus.
2000 m. rugpjūčio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 9967 ,,Dėl duomenų apie asmens nuolatinę gyvenamąją vietą įrašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase ir registravimo tvarkos dalinio pakeitimo“. Šio Vyriausybės nutarimo nuostatos suderintos su Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatomis. Pagal šiuo nutarimu patvirtintą naują Duomenų apie nuolatinę gyvenamąją vietą įrašymo tvarką duomenys apie nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašomi tik piliečiui to pageidaujant. 2000 m. rugsėjo 22 d. buvo priimti teisės aktai, kuriais panaikinta administracinė atsakomybė už duomenų apie nuolatinę gyvenamąją vietą įrašymo Lietuvos RRespublikos piliečio pase tvarkos pažeidimus – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 201 str. pripažintas negaliojančiu. Panaikinus administracinę atsakomybę, piliečiai gali savo noru pateikti duomenis apie nuolatinę gyvenamąją vietą institucijoms, atliekančioms tokių duomenų įrašymą.
2000 m. rugsėjo 12 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 str. pakeitimo ir 212 str. pripažinimo netekusiu galios įstatymo įgyvendinimo įstatymas: panaikinta baudžiamoji atsakomybė už pasų sistemos taisyklių pažeidimus – gyvenimą be paso arba neregistruotiems, taip pat už paso suklastojimą, gyvenimą su suklastotu ar svetimu pasu.
Už gyvenimą be paso ar su negaliojančiu pasu (ATPK 200 str.) administracinėn atsakomybėn patraukta asmenų:
Metai 1997 m. 1998 m. 1999 m. 2000 m.
ATPK 200 str. 11 269 7 294 6 017 4 146
2000 m. miestų, rajonų policijos komisariatų migracijos skyriai, poskyriai išdavė (įskaitant išduotus pirmą kartą ir dėl įvairių priežasčių keičiamus) 235 602 Lietuvos Respublikos piliečio pasus (1999 m. – 225 999), iš jų vaikams iki 16 m. vykti į užsienį – 19 813 (1999 m. – 19 335), šešiolikmečiams – 50 157 ( 1999 m. – 51 769), naujų pasų vietoje prarastų – 15 795 (1999 m. – 14 503), kitais atvejais – 149 837 (1999 m. – 140 392).
2000 m. išduotas (įskaitant išduotus pirmą kartą ir keičiamus dėl įvairių priežasčių) 39 441 vaiko kelionės dokumentas (1999 m. – 442 446).
2000 m. nustatyti 202 Lietuvos Respublikos piliečio paso klastojimo atvejai (1999 m. – 119). Pažymėtina, kad šie skaičiai nėra tikslūs, nes suklastojimo atvejai nustatomi tik gavus atitinkamus pranešimus iš Pasienio policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, teismų ir kitų institucijų.Tačiau reikia pripažinti, kad suklastotų pasų daugėja. Kaip jau buvo minėta, viena iš prioritetinių krypčių, siekiant, kad mažėtų pasų falsifikavimo ir padirbinėjimo atvejų, yra naujų asmens dokumentų išdavimas.
2000 m. gyvenamosios vietos duomenų apskaitos dokumentuose įrašyti 86 663 Lietuvos Respublikos piliečiai (1999 m.- 90 645).
2000 m. įrašyti duomenys apie 86 400 Lietuvos Respublikos piliečių (1999 m. – 91 640) išvykimą iš nuolatinės gyvenamosios vietos.
LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖ
2000 m. Migracijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos gauti 4 586 asmenų dokumentai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo, teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo, teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo, Lietuvos Respublikos piliečio paso ar teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimo išdavimo, Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Asmenims, nuolat gyvenantiems užsienyje, 2000 m. išduoti 1 602 Lietuvos Respublikos piliečio pasai (1999 m. – 1 622 pasai) ir 690 teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimų (1999 m. – 774).
2000 m. vidaus reikalų ministras priėmė 62 sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgyvendinimo ((1999 m. – 62), 369 – dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (1999 m. – 561). Natūralizacijos būdu Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta 570 asmenų (1999 m. – 567), išimties tvarka – 71 (1999 m. – taip pat 71). Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakė 298 asmenys (1999 m. – 211).
Sprendžiant Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus, didžiausia problema yra ilgai trunkantis dokumentų persiuntimas. Pasų išdavimo terminai sutrumpėtų organizavus Lietuvos Respublikos piliečio pasų išdavimą (keitimą) tiesiogiai Lietuvos Respublikos konsulinėse įstaigose. Dokumentų nagrinėjimo ir sprendimų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais priėmimo terminai ilgėja ir dėl prastos dokumentų, gaunamų iš Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, kokybės. Šią problemą galima būtų išspręsti organizavus pareigūnų, kurie dirbs Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, mokymus, stažuotes.
Sunkumų kyla norint gauti informaciją iš užsienio valstybių institucijų apie užsienio valstybės pilietybės įgijimą. Minėtą problemą padėtų spręsti tarpvalstybinių dvišalių sutarčių dėl dvigubos pilietybės sudarymas, taip pat 1997 m. Europos Konvencijos dėl pilietybės ratifikavimas. Problematiškas Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimas lietuvių kilmės asmenims, netekusiems Lietuvos Respublikos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę. Pagal dabar galiojantį įstatymą Lietuvos Respublikos pilietybė šiems asmenims grąžinama natūralizacijos būdu. Šią problemą galima būtų išspręsti priėmus Pilietybės įstatymo pataisas. 1998 m. birželio 10 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr.89 sudaryta komisija, kuri
turi įvertinti Lietuvos Respublikos teisės aktų pilietybės klausimais nuostatas ir jų praktinį taikymą. Šiai komisijai pateiktos pastabos bei pasiūlymai dėl Pilietybės įstatymo pakeitimo.
Iki šiol nepriimtas teisės aktas, nustatantis vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose tvarką, dėl to kyla problemų rašant Lietuvos Respublikos piliečio pase asmenų, kurie turi kitos valstybės išduotus asmens dokumentus, vardus ir pavardes.
2001 M. PAGRINDINĖS VEIKLOS KRYPTYS
Migracijos procesų valdymo srityje šiemet, kaip ir praeitais metais, daugiausia dėmesio bus skiriama priemonėms, susijusioms su Lietuvos pasirengimu narystei Europos Sąjungoje, mmigracijos ir prieglobsčio klausimais.
Lietuvos – Suomijos ,,Dvynių” sutartis Šengeno acquis srityje
Nuo 2000 m. gruodžio 1 d. Lietuvoje pradėta dirbti pagal Šengeno acquis įgyvendinimo bei perėmimo projektą vadovaujantis pasirašyta ,,Dvynių” sutartimi tarp Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Suomijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Pagrindinis projekto tikslas – padėti Lietuvai perimti Europos Sąjungos standartus bei reikalavimus, taikomus ,,bendros teritorijos” apsaugai bei jos vidiniam saugumui užtikrinti per Šengeno susitarimo nuostatų įgyvendinimą. Šio projekto elementai:
– išorinių sienų apsauga ir asmenų judėjimas ppagal Šengeno acquis;
– nacionalinių registrų plėtra ir nacionalinės Šengeno informacinės sistemos kūrimas;
– teisinės bazės plėtra, bendradarbiavimo bei administracinių gebėjimų ugdymas, siekiant užtikrinti Šengeno susitarimo nuostatų vykdymą;
– mokymo plėtojimas.
Projekto įgyvendinimas truks beveik dvejus metus ir pasibaigs 2002 m. llapkričio mėnesį. Šio projekto galutinis tikslas – pasiekti, kad acquis communautaire sienų apsaugos bei imigracijos valdymo srityse būtų perimta ir pradėta įgyvendinti, pasirengta integruoti nacionalinę Šengeno informacinę sistemą į centrinę Šengeno informacinę sistemą.
PHARE horizontalioji programa ,,Migracija, vizos ir sienų apsauga”
Nuo 2001 m. sausio mėn. pradėta įgyvendinti minėta PHARE programa, kurioje pakviesta dalyvauti 10 Centrinės ir Rytų Europos šalių – kandidačių į Europos Sąjungos narius. Šio projekto pagrindinis tikslas – neatitikimų su Europos Sąjungos teise minėtose srityse nustatymas ir jų šalinimas. Jo įgyvendinimas truks 17 mėnesių ir bus užbaigtas 2002 m. gegužės mėnesį. Tikimasi parengti nacionalinių veiksmų planus šalyse kandidatėse. Juose turės būti numatyti šalių kandidačių veiksmai įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus teisės aktų derinimo, administracinių gebėjimų ugdymo, mmaterialinės-techninės bazės plėtros srityse.
Danijos sektorinė programa prieglobsčio klausimais, skirta padėti Baltijos šalims pasirengti narystei Europos Sąjungoje
Ši programa skirta Baltijos šalių pareigūnų, kurių darbas susijęs su prieglobsčio procedūros vykdymu, mokymui. Tikimasi, kad įgyvendinant šį projektą bus siekiama stiprinti institucijų, dalyvaujančių prieglobsčio procedūroje, bendradarbiavimą, kelti pareigūnų kvalifikaciją bei parengti pasiūlymus dėl galiojančios prieglobsčio procedūros Baltijos šalyse tobulinimo, kurie galėtų būti įtraukti į rengiamų teisės aktų užsieniečių bei prieglobsčio klausimais projektus.
Migracijos procesų kontrolės programa
Įgyvendinant Migracijos procesų kontrolės programos priemones, numatoma iir toliau rengti bei teikti Lietuvos Respublikos Seimui teisės aktų projektus, kurie užtikrins Lietuvos pasirengimą narystei Europos Sąjungoje. 2001 metais bus priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties” pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuriame bus nustatyta paprastesnė leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo Europos Sąjungos valstybių piliečiams tvarka.
2001 m. Lietuvos Respublikos Seimui bus pateiktas ir įstatymo ,,Dėl pabėgėlio statuso” pakeitimo ir papildymo projektas, kurio nuostatos visiškai atitiks Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių pabėgėlio statuso suteikimo šiose valstybėse procedūrą, reikalavimus.
Siekiant suderinti Lietuvos Respublikos vizų politiką su Europos Sąjungos reikalavimais, 2001 metais bus pradėtos konsultacijos su šalimis, su kuriomis sudarytos tarptautinės sutartys dėl asmenų vykimo neatitinka Europos Sąjungos vizų politikos. Be to, bus tęsiamos konsultacijos dėl galimybių pasirašyti readmisijos sutartis su kaimyninėmis šalimis – Baltarusija ir Rusija.
Sprendžiant nelegalios migracijos problemas, toliau bus imamasi veiksmų, nukreiptų prieš jos organizuotas formas. Tam daugiau dėmesio skirs pasienio policijos ir policijos pareigūnai.
Nacionalinis veiksmų prieglobsčio srityje planas
Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2000 m. liepos mėnesį patvirtinus Nacionalinį veiksmų prieglobsčio srityje planą, bus tęsiamas jame numatytų priemonių, kurios apima laikotarpį iki 2002 m. pabaigos, įgyvendinimas. Tikimasi, kad šiais metais bus užtikrintas teisinės pagalbos bei vertėjų paslaugų teikimas iš valstybės biudžeto lėšų (iki šiol tai finansuoja Jungtinių TTautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovybė Lietuvoje), taip pat nustatyta, kaip užtikrinti minimalias garantijas užsieniečiams, atliekant prieglobsčio procedūrą.
Daug dėmesio bus skiriama pareigūnų, ypač teisėjų, mokymui. Dėl mokymų organizavimo kreiptasi į Europos Sąjungos šalių ekspertus, Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovybę Lietuvoje, Tarptautinės migracijos organizacijos biurą Vilniuje.
Užsieniečių registro kūrimo Lietuvos Respublikoje darbai
2001 m. vasario 15 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija pasirašė sutartį su Norvegijos registrų plėtros biuru dėl bendradarbiavimo kuriant Lietuvos Respublikoje Užsieniečių registrą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2000 m. rugsėjo mėn. nutarimu nutarė įsteigti Užsieniečių registrą nuo 2003 m. liepos 1 d. ir patvirtino jo nuostatus. Iki šiol duomenys apie užsieniečius kaupiami kartotekose ir lokaliose duomenų bazėse, kurios nėra sujungtos į bendrą informacinę sistemą apie užsieniečius. Dėl šių priežasčių kyla sunkumų renkant, apdorojant ir panaudojant duomenis apie užsieniečius.
Norvegijos registrų plėtros biuras, siekdamas padėti sukurti Užsieniečių registrą, pasiūlė suteikti paramą Lietuvai atliekant pradinius registro kūrimo darbus: įvadinį tyrimą, planavimą – ir užtikrinant jo tinkamą funkcionavimą.
Bendradarbiavimas su Baltijos šalių Ministrų Tarybos Migracijos komitetu
Dalyvaujant šio komiteto veikloje, 2001 m. numatyta pradėti nagrinėti vizų politikos, užsieniečių teisinės padėties, įskaitant leidimų gyventi užsieniečiams išdavimo procedūros, kovos su nelegalia migracija, prieglobsčio procedūros tobulinimo galimybes Baltijos šalyse. Bendrų sprendimų suradimas bei jų įįteisinimas šalių teisinėje bazėje leis šalinti kliūtis asmenims laisvai judėti tarp Baltijos šalių.
Asmens dokumentų rengimo programa
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 – 2004 m. programos įgyvendinimo priemones, š. m. III ketvirtyje Lietuvos Respublikos Vyriausybei bus pateikti Lietuvos Respublikos asmens identifikavimo kortelės ir Lietuvos Respublikos paso įstatymų projektai. Įvertinus Lietuvos Respublikos piliečio pasų poreikį ir apskaičiavus šių blankų likutį, naujų asmens dokumentų išdavimas turėtų būti pradėtas ne vėliau kaip 2002 m. balandžio 1 d. Atsižvelgiant į tai, 2001 m. būtina organizuoti naujų asmens dokumentų blankų gamybą, reorganizuoti asmens dokumentų išdavimo sistemą, įdiegti naują asmens dokumentų išrašymo sistemą. Modernizavus dokumentų išdavimo sistemą, jie bus išduodami greičiau, pagerės dokumentų kokybė ir apsauga nuo klastojimo.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo įgyvendinimo programa
Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 59 patvirtintą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo įgyvendinimo programą, 2001 m. toliau bus įgyvendinamos šioje programoje numatytos priemonės. 2001 m., skyrus atitinkamą finansavimą, numatyta aprūpinti policijos komisariatų migracijos skyrius, poskyrius, grupes, pasų poskyrius kompiuteriais ir organizacinėmis techninėmis priemonėmis, pradėti tvarkyti Gyventojų registro duomenis, taip pat kitų registrų duomenis, kad būtų užtikrintas jų panaudojimas deklaruojant gyvenamąją vietą.
Pilietybės įgijimo, netekimo procedūros tobulinimas
Pagrindiniai veiklos prioritetai pilietybės klausimais – Pilietybės įstatymo ir kitų teisės
aktų pilietybės klausimais tobulinimas ir tarptautinių konvencijų šiais klausimais ratifikavimas. Šiuo atveju būtų tikslinga supaprastinti Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimą lietuvių kilmės asmenims, nuolat gyvenantiems Lietuvoje, ir Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimą lietuvių kilmės asmenims, netekusiems Lietuvos Respublikos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę. Reikėtų iš naujo apsvarstyti ir Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo atvejus.
Šiuo metu kelios valstybės institucijos rengia dokumentus pilietybės klausimais, todėl būtų aktualus dalinis funkcijų, susijusių su pilietybės dokumentų rengimu, pakeitimas ir perdavimas vienai valstybės institucijai.
Viena pagrindinių priemonių, padėsiančių spręsti probleminius ppilietybės klausimus, būtų 1997 m. Europos Tarybos konvencijos dėl pilietybės ratifikavimas. Svarbus būtų ir dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose pilietybės klausimais.
Dažniausiai užduodami klausimai:
Ar asmuo gali deklaruoti kelias gyvenamąsias vietas?
Pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatas Lietuvos Respublikos gyventojas vienu metu deklaruoja tik vieną – pagrindinę – gyvenamąją vietą, net jei gyventų keliose. Asmuo pats pasirenka, kurią gyvenamąją vietą jam deklaruoti.
Koks dokumentas gali patvirtinti deklaruotą asmens gyvenamąją vietą?
Gyvenamąją vietą deklaravusio asmens prašymu migracijos tarnyba išduoda dokumentą, patvirtinantį asmens gyvenamąją vietą, –– nustatytos formos pažymą apie jo deklaruotą gyvenamąją vietą.
Gyvenamosios patalpos savininkui gali būti išduotas pranešimas apie jam nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis.
Kas gali kreiptis norėdamas gauti informacijos apie gyvenamosios patalpos savininkui nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje ppatalpoje gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis?
Informacija apie asmenis, deklaravusius gyvenamąją vietą nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, gali būti suteikiama gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams) arba jo įgaliotam asmeniui, pateikus jam gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) įgaliojimą.
Ar galima deklaruoti gyvenamąją vietą be gyvenamosios patalpos savininko sutikimo?
Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad deklaruojant gyvenamąją vietą turi būti pateikiamas gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) ar jo įgalioto asmens sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Nesant tokio sutikimo, gyvenamosios vietos deklaracija nepriimama.
Kas turi duoti sutikimą, jeigu gyvenamosios patalpos savininkas yra juridinis asmuo?
Tokiu atveju sutikimą, kad asmuo deklaruotų gyvenamąją vietą, duoda juridinio asmens įgaliotas atstovas. Sutikimas gali būti įforminamas deklaracijoje arba gali būti pateikiamas atskiras sutikimas. Jeigu gyvenamosios patalpos savininkas yra juridinis aasmuo, būtina nurodyti juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą, juridinio asmens įgalioto atstovo pareigas, vardą, pavardę, o įgalioto atstovo parašas turi būti patvirtintas juridinio asmens antspaudu.
Ar asmeniui, gyvenančiam savivaldybei priklausančioje patalpoje, reikia savivaldybės sutikimo dėl gyvenamosios vietos deklaravimo?
Asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka suteikta savivaldybei priklausanti gyvenamoji patalpa, gyvenamąją vietą gali deklaruoti pateikęs dokumentus, patvirtinančius gyvenamosios patalpos suteikimą. Tokiu atveju nebereikia atskiro savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos institucijos sutikimo, kad asmuo deklaruotų gyvenamąją vietą jam suteiktoje patalpoje. Jeigu savivaldybei priklausančioje patalpoje ggyvenantis asmuo nėra nurodytas savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės institucijos sprendime dėl gyvenamosios patalpos suteikimo, tai gyvenamąją vietą savivaldybei priklausančioje patalpoje jis gali deklaruoti tik gavęs savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos institucijos sutikimą.
Ar asmenys gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą sodo namelyje ar nebaigtame statyti name?
Asmuo, pateikęs dokumentus, patvirtinančius nuosavybės ar kitokio teisėto valdymo, naudojimo ar disponavimo teisę į gyvenamąją patalpą, arba šių dokumentų nuorašus, gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą ne tik gyvenamojoje patalpoje, teisiškai įregistruotoje Nekilnojamojo turto registre, tačiau ir kitoje patalpoje, kurioje faktiškai dažniausiai gyvena, su kuria jis yra labiausiai susijęs ir kuri turi adresą.
Ar gali pilietis pasilikti keičiamą Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kuriame yra galiojanti užsienio valstybės viza?
Pilietis gali pasilikti negaliojantį pasą. Pateiktas keisti Lietuvos Respublikos piliečio pasas specialiu prietaisu pažymimas kaip negaliojantis ir, piliečiui pageidaujant, jam grąžinamas kartu su nauju pasu. Jeigu pateiktame keisti pase yra galiojanti užsienio valstybės viza, piliečiui pageidaujant, paso puslapis, kuriame yra galiojanti užsienio valstybės viza, paliekamas nepažymėtas.
Su kokiu dokumentu Lietuvos Respublikos pilietis, neturėdamas galiojančio asmens dokumento, gali grįžti į Lietuvą?
Jeigu pasas prarandamas, tampa netinkamas naudoti ar pasibaigia jo galiojimo laikas piliečiui laikinai esant užsienio valstybėje, Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga gali išduoti dokumentą, leidžiantį grįžti į Lietuvos Respubliką, arba dokumentą, leidžiantį ttęsti kelionę, jeigu pilietis neturi kito galiojančio kelionės dokumento (Žin., 2003, Nr. 1-3). Norint gauti pasą, minėti dokumentai turi būti pateikiami gyvenamosios vietos migracijos tarnybai.
Kokie dokumentai yra būtini vaiko kelionėms į užsienio valstybes?
Jeigu vaikas vyksta į užsienio valstybę su abiem tėvais (įtėviais) ar vienu iš jų, globėju (rūpintoju), įgaliotu atstovu arba vienas, Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkto pareigūnams pateikiamas vienas iš šių vaiko asmenį liudijančių dokumentų:
5.1. Lietuvos Respublikos piliečio pasas;
5.2. Pasas;
5.3. Asmens tapatybės kortelė;
5.4. Lietuvos Respublikos diplomatinis pasas;
5.5. vaiko kelionės dokumentas (vykstant į užsienio valstybes, pripažįstančias šį dokumentą; Valstybių, nepripažįstančių vaiko kelionės dokumento, sąrašas pateikiamas Užsienio reikalų ministerijos tinklapyje);
5.6. kelionės dokumentas (pateikia asmenys be pilietybės);
5.7. pabėgėlio kelionės dokumentas;
5.8. atitinkamas užsienio valstybės kelionės dokumentas.
Jeigu vaikas, kuris gyvena su abiem tėvais (įtėviais) arba globėju (rūpintoju), į užsienio valstybę vyksta vienas (kai nėra galimybės jo lydėti), be vieno iš šių nurodytų dokumentų, Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkto pareigūnams pateikiama abiejų tėvų (įtėvių) arba globėjo (rūpintojo) sutikimas, kad vaikas laikinai išvyktų, ir šio sutikimo kopija. Kartu su globėjo (rūpintojo) sutikimu, kad vaikas laikinai išvyktų, pateikiama vaiko globą (rūpybą) patvirtinantis dokumentas ir jo kopija. Sutikime turi būti nurodytas jo galiojimo laikas. Sutikime parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar kkonsulinės įstaigos pareigūno.
Kai vaikas vyksta į užsienio valstybę su įgaliotu atstovu, taip pat kai organizuojamos vaikų, kurių nelydi tėvai (įtėviai) ar vienas iš jų arba globėjas (rūpintojas), turistinės (grupinės) arba kitokios kelionės, be vieno iš nurodytų dokumentų, Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkto pareigūnams pateikiama abiejų tėvų (įtėvių) ar vieno iš jų, su kuriuo teismas yra nustatęs vaiko gyvenamąją vietą ar su kuriuo vaikas gyvena daugiausia, arba globėjo (rūpintojo) sutikimas, kad vaikas laikinai išvyktų, bei kiti minėtas aplinkybes patvirtinantys dokumentai. Sutikime turi būti nurodytas jo galiojimo laikas. Sutikime parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno.
Jeigu vaikui vykstant į užsienio valstybę reikia antrojo iš tėvų (įtėvių) sutikimo, tačiau jis sutikimo negali duoti dėl objektyvių priežasčių arba neduoda be pagrindo, vieno iš tėvų (įtėvių) prašymu raštu įformintą sutikimą, kad vaikas laikinai išvyktų, gali duoti savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyba. Tokiu atveju, be vieno iš nurodytų dokumentų, Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkto pareigūnams pateikiama savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybos duotas sutikimas ir jo kopija.
Kai vaikas vyksta į užsienio valstybę su vienu iš tėvų (įtėvių), antrojo iš tėvų (įtėvių) sutikimo nereikia, jeigu:
– vaikas vyksta su tuo iš tėvų (įtėvių), su kuriuo teismas yra nustatęs vaiko gyvenamąją vietą,
ir pasienio kontrolės punkto pareigūnams pateikiama teismo sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kopija;
– vaikas vyksta su tuo iš tėvų (įtėvių), su kuriuo teismas nėra nustatęs vaiko gyvenamosios vietos, tačiau su juo vaikas gyvena daugiausia, ir pasienio kontrolės punkto pareigūnams pateikiama savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybos raštas, kuriuo patvirtinama, kad vaikas gyvena daugiausia su tuo iš tėvų (įtėvių), ir šio rašto kopija.
Vaikų vykimo į užsienį tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-28 nutarimas Nr. 302 „Dėl vaiko laikino išvykimo į užsienio vvalstybes tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002 m., Nr. 23–858).
Daugiau informacijos apie vaikų vykimą į užsienį galima rasti Valstybės sienos apsaugos tarnybos tinklapyje, taip pat Migracijos departamento tinklapyje.
Kiek laiko galioja leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ?
Leidimas laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje išduodamas vieneriems metams. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis gali gauti leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki penkerių metų. Laikinojo leidimo galiojimo laikas nurodomas pranešime, kurį gauna užsienietis Migracijos departamentui priėmus sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Kiek laiko galioja sprendimas išduoti lleidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ?
Sprendimas išduoti laikinąjį leidimą galioja 3 mėnesius. Nepateikus dokumentų per šį laiką, sprendimas netenka galios ir leidimo išdavimo klausimas nagrinėjamas iš naujo.
Ar kartu atvykstantys nepilnamečiai vaikai turi gauti leidimą laikinai gyventi ?
Taip. Laikinasis leidimas išduodamas uužsieniečiui neatsižvelgiant į jo amžių. Taigi nepilnamečiai vaikai, atvykstantys į Lietuvos Respubliką, privalo turėti savo kelionės dokumentus, kuriuos pateikus bus įforminti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Ar privalo užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pranešti apie pasikeitusią savo gyvenamąją vietą ?
Taip. Ne vėliau kaip per 7 dienas po gyvenamosios vietos pakeitimo, užsienietis turi apie tai pranešti savo naujos gyvenamosios vietos migracijos tarnybai ir deklaruoti savo naują gyvenamąją vietą.
Kas yra Sveikatos draudimą patvirtinantis dokumentas?
Sveikatos draudimą patvirtinantis dokumentas – tai sveikatos draudimo liudijimo polisas.
Kur pervedami užsieniečio, dirbančio Lietuvoje, mokami mokesčiai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai?
Lietuvoje dirbančio užsieniečio mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos pervedamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ir naudojamos einamosioms šio biudžeto išlaidoms dengti. Asmenys, gaunantys atlyginimą už darbą, privalomai ddraudžiami visų rūšių valstybiniu socialiniu draudimu. Visiems šiems asmenims skaičiuojamos 34 proc. valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo apdraustajam apskaičiuotos atlyginimo už darbą sumos.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba privalomojo sveikatos draudimo įmokas (3 proc. nuo bendrojo valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifo) per 3 darbo dienas nuo jų gavimo perveda į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą.
Kaip turėtų būti rašomos užsieniečių pavardės jiems Lietuvos Respublikoje išduodamuose civilinės būklės aktų liudijimuose (pvz. santuokos liudijime) ?
Vardai ir pavardės turi būti rašomi jjuos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš paso, pvz.: Yashar Haljiyev, o ne Jašar Galdžijev ir pan.
Ar galima pateikti vieną įmokos kvitą už du dokumentus – asmens tapatybės kortelę ir pasą?
Valstybės rinkliava už asmens tapatybės kortelę ir pasą gali būti mokama kartu ir pateikiamas vienas valstybės rinkliavos sumokėjimą patvirtinantis kvitas arba mokomasis pavedimas su banko žyma, jeigu pilietis dokumentus asmens tapatybės kortelei ir pasui gauti pateikia vienu metu.
– Už asmens tapatybės kortelės išdavimą, keitimą valstybės rinkliava nustatyta – 10 litų (Žin., 2002, Nr. 115-5155).
– Valstybės rinkliava už paso išdavimą, keitimą bendra tvarka Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems nesukako 18 metų, taip pat kuriems sukako senatvės pensijos amžius, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme 30 litų, kitiems asmenims – 60 litų (Žin., 2002, Nr. 115-5155).
Valstybės rinkliava už asmens tapatybės kortelę ir pasą įskaitoma į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, įmokos kodas – 5740 (Žin., 2004, Nr. 9-260).
Kokia kategorija asmenų atleidžiama nuo valstybės rinkliavos už dokumento, patvirtinančio gyvenamąją vietą, išdavimą?
Už dokumento, patvirtinančio gyvenamąją vietą, išdavimą nuo valstybės rinkliavos atleidžiami asmenys, turintys teisę gauti socialinę pašalpą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, vaikai, kuriems nustatyta globa ir rūpyba, valstybės išlaikomi stacionariose globos įstaigose asmenys, vieniši asmenys, sulaukę senatvės pensijos amžių, nustatytą Valstybinių ssocialinio draudimo pensijų įstatyme, I ir II grupių invalidai, vaikai invalidai iki 16 metų (Žin., 2000, Nr. 52-1484, Nr. 53; 2002, Nr. 95-4086). Piliečiai, atleisti nuo valstybės rinkliavos, pateikia dokumentą, patvirtinantį atleidimo aplinkybes.
Kas ir per kiek laiko privalo deklaruoti gyvenamąją vietą? Ar privalo deklaruoti gyvenamąją vietą asmuo, kurio galiojančiame Lietuvos Respublikos piliečio pase nėra įrašo apie gyvenamąją vietą?
Gyvenamąją vietą privalo deklaruoti asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 66-1910; 1999, Nr. 60-1953; 2000, Nr. 27-716; 2002, Nr. 45-1711) 4 straipsnyje. Asmenys, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką, ar pakeitę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, gyvenamąją vietą privalo deklaruoti per 7 darbo dienas nuo atvykimo ar gyvenamosios vietos pakeitimo dienos.
Asmenys, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, per 7 dienas iki išvykimo privalo deklaruoti gyvenamosios vietos pakeitimą (išvykimą). Atkreipiame dėmesį į tai, kad asmenims, kurie keičia gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje, išvykimo iš ankstesnės gyvenamosios vietos deklaruoti nereikia. Jie privalo kreiptis į naujos gyvenamosios vietos migracijos tarnybą ir deklaruoti naują gyvenamąją vietą.
Pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-717; 2002, Nr.123-5556) 2 straipsnį asmenys, kurių galiojančiame Lietuvos Respublikos piliečio pase ar leidime nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje yra įrašas apie ggyvenamąją vietą arba šio įrašo nėra, tačiau duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iki Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo įsigaliojimo dienos buvo įrašyti gyvenamosios vietos duomenų apskaitos dokumentuose (namų knygoje, buto, įregistravimo kortelėje ar adresų lapelyje), laikomi deklaravusiais savo gyvenamąją vietą. Tokiems asmenims iš naujo deklaruoti gyvenamosios vietos nereikia.