Mokytojų kvalifikacijos kėlimas vid. mokyklose
VERŠVŲ VIDURINĖS MOKYKLOS MOKTOJŲ KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS
Kursinis darbas
Kaunas 2005
TURINYS
TURINYS 1
ĮVADAS 2
1. 1 Kvalifikacijos kėlimas, jo svarba organizacijoje. 4
1. 2. Kvalifikacijos kėlimo principai ir metodai 4
1. 3. Kvalifikacijos kėlimas mokykloje 6
1.3.1. Mokytojų tobulinimasis 7
1.3.2 Darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo politika 8
2. “Veršvų vidurinės” mokyklos kvalifikacijos kėlimo procesas 12
PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO IR METODINĖS VEIKLOS RODIKLIAI 15
Pedagogų rekomenduojama metodinė veikla 15
Kvalifikacinės kategorijos ir kvalifikaciniai reikalavimai 18
IŠVADOS 20
PRIEDAI: 21
LITERATŪRA: 22
ĮVADAS
Temos aktualumas. Keičiantis socialinėms ekonominėms sąlygoms Lietuvoje, atsiranda poreikis kelti mokytojų, dirbančių mūsų šalyje, kvalifikaciją. Norint, kad mūsų kraštas neatsiliktų, o galbūt kai kuriais atžvilgiais ir lenktų kitus kraštus, reikia stengtis atnaujinti mmūsų pedagogų žinių bei metodų bagažą.
Kiekvienas mokyklos vadovas turėtų stengtis tobulinti savo mokyklą, kelti jos prestižą, siekti tobulumo, kas neįmanoma be darbuotojų kvalifikacijos kėlimo. Kiekvienas mokyklos vadovas stengiasi ieškoti, kaip, kokiais būdais skatinti mokytojų kvalifikacijos kėlimą.
Dėl materialinių ir organizacinių sunkumų ne visose mūsų šalies mokyklose yra keliama, ar bent jau nepakankamai gerai, mokytojų kvalifikacija. Su šia problema susiduria dauguma Lietuvos mokyklų. Mes pasirinkome temą “Darbuotojų kvalifikacijos kėlimas mokyklose” ir socialinio tyrimo pagalba stengsimės ištirti šią visuomenės problemą.
Tyrimo objektas. MMūsų tyrimo objektas yra pasirinktoje mokykloje mokytojai.
Tyrimo dalykas. Jis patikslina tyrimo objektą. Taigi mūsų atliekamo tyrimo dalykas yra pasirinktos mokyklos mokytojų kvalifikacijos kėlimas ir jo įtaka mokymui.
Tyrimo problema. Ją formuluojame atsižvelgdami į tai, jog kvalifikacijos kėlimas mokymo įstaigose yra aaktualus ir būtinas šiuolaikiniame gyvenime. Jis būtinas todėl, kad mokytojas keldamas kvalifikaciją sužino daug įvairių dalykų. Ir gali savo žinias perduoti mokiniams, kurie padidintų jų turimą žinių bagažą. Taigi mūsų tyrimo problema – nepakankamas mokytojų kvalifikacijos kėlimas Lietuvos mokyklose.
Tyrimo tikslai. Susipažinti su kvalifikacijos kėlimo procesais; išsiaiškinti, kaip vyksta kvalifikacijos kėlimo procesas mūsų pasirinktoje mokykloje.
Tyrimo uždaviniai:
1. Aptarti mokyklą, išaiškinti jos funkcijas.
2. Aprašyti, kas tai yra kvalifikacijos kėlimo procesas.
3. Ištirti mokytojų kvalifikacijos lygį pasirinktoje mokykloje.
4. Ištirti, kaip mūsų pasirinktoje mokykloje yra keliama darbuotojų kvalifikacija.
5. Išsiaiškinti, kaip patys mokyklos mokytojai dalyvauja kvalifikacijos kėlime, koks kvalifikacijos kėlimo būdas jiems yra priimtiniausias ir, jų nuomone, efektyviausias.
6. Apdoroti tyrimo duomenis, išanalizuoti gautus rezultatus ir suformuluoti išvadas bei pasiūlymus.
Hipotezės:
1. Pasirinktoje mokykloje mokytojų kvalifikacijos kkėlimo sistema veikia gerai, ir mokytojai su dideliu noru kelia savo kvalifikaciją, patys rodydami iniciatyvą.
Tyrimo metodai. Atlikdami tyrimą naudosime šiuos metodus: literatūros, dokumentų analizę, interviu, anketinę apklausą.
Darbo struktūra:
1. Teorinė analizė.
2. Praktinis tyrimas ir jo aprašymas.
3. Rezultatų apibendrinimas ir interpretacija.
4. Išvados ir pasiūlymai.
Pagrindinės sąvokos:
Kvalifikacija – ko nors kokybės nustatymas, įvertinimas, žmogaus vienokiam ar kitokiam darbui pasirengimo, tikimo laipsnis.
Kvalifikacijos kėlimas – tai žmogaus erudicijos kėlimas, naujų žinių, metodų įskiepijimas.
Mokytojas ekspertas – savo dalyko žinovas, specialistas
Mokytojas metodininkas – savo dalyko dėstymo metodikos specialistas, pasižymintis nnuoseklumu darbe, mokymesi, ką nors išdėstyti, giežtai laikąsis iš anksto nustatyto tvarkaraščio, plano, sistemos.
Vyresnysis mokytojas – kuris turi aukštąjį, aukštesnįjį arba specialųjį vidurinį išsilavinimą, atitinkantį pedagoginio darbo pobūdį bei pedagoginę – psichologinę kvalifikaciją, ir ne mažesnę kaip 4 metų pedagoginio atestuojamosios srities darbo praktiką.
Mokytojas – pedagogas.
(1, šalt.)
1. 1 Kvalifikacijos kėlimas, jo svarba organizacijoje.
Kvalifikacijos kėlimas šiais moderniais laikais yra labai svarbus ir aktualus dalykas. Juk visos technologijos juda tik į priekį, žmonės palaipsniui įgauna vis daugiau žinių, patirties, beveik kasdien yra išrandami vis nauji išradimai. Matome, kad tolygiai su technologijos tobulėjimu tobulėja ir žmonės. Tačiau tik tie, kurie tuos išradimus išranda. Todėl, norint, kad likusi žmonijos dalis neatsiliktų nuo jų, atsiranda toks dalykas kaip kvalifikacijos kėlimas. Žmonės turi būti pasirengę aptarnauti naujas technologijas, teikti modernius patarnavimus, priimti ekonomiškus, šiuolaikinius reikalavimus atitinkančius sprendimus. Derama profesinė kvalifikacija būtina krašto pažangos sąlyga. Ne tik naujos technologijos skatina kvalifikacijos kėlimą. Kvalifikacijos kėlimą skatina noras suteikti mokiniams kuo daugiau informacijos.
Sėkmingai pertvarkyti įstaigas, įmones ar kitas institucijas įmanoma tik tuo atveju, jei įmonėje dirba deramai motyvuoti, susipažinę su naujausiais laimėjimais, smalsūs, energingi, atsakingi darbuotojai. Visa tai pasiekiama atitinkamai ugdant įmonės darbuotojus, sukūrus mokymo ir kvalifikacijos kėlimo stimulų sistemą:
“Asmenybės formavimo srityje reikia ugdyti daugelį asmenybės bruožų: aplinkos kkoncepciją, vertybių sistemą, nuostatas, idealus, mentalitetą, saviugdą, savo asmenybės suvokimą ir pan.<.>
Profesijos tobulėjimo srityje, atsižvelgiant į veiklos sritį, atsiveria labai platūs horizontai: reikia žinoti naujas veiklos sistemas, jų galimybes ir trūkumus, išteklių valdymo modelius, infrastruktūros formavimo mechanizmą, naujas rinkotyros tendencijas, technologijas ir pan.” Suprantama, kad be kvalifikacijos kėlimo visa tai yra neįmanoma. (Roland S. Barth,1990m)
Kalbant apie kvalifikacijos kėlimo strategiją, kiekviena įmonė, atsižvelgdama į aplinkos sąlygas, įmonės vidinius veiksnius, suformuoja individualią kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo strategijas. Atsižvelgiant į tai, kaip suprantamas kvalifikacijos kėlimas, finansinius išteklius, darbuotojų pasirengimo lygį ir kitas priežastis, kiekviena įmonė kuria vieną arba kelias (skirtingoms darbuotojų grupėms) individualias mokymo strategijas. Orientuojamasi į visuotinį mokymąsi, plačiai taikomas ir nenutrūkstamas mokymasis darbo vietose, ir tradicinio mokymo elementai.
1. 2. Kvalifikacijos kėlimo principai ir metodai
Bendriausi mokymo organizavimo principai:
1. Mokomasi sparčiau, jei mokomasi sprendžiant realias problemas.
2. Vienkartinis mokymasis auditorijoje nekeičia to, kuris mokosi, elgsenos. Praktika duoda daug daugiau.
3. Geriausiai žmogus mokosi, kai jo vaidmuo aktyvus, o ne pasyvus. Aktyvus problemos sprendimas įmonėje efektyviausias mišriose(profesinio lygio požiūriu) grupėse, nagrinėjant netipinę situaciją.
4. Geriau aktyviai mokytis, aiškinantis situaciją pačiam, nei klausantis apie ją. Todėl keitimasis patyrimu yra labai svarbus mokymosi elementas.
5. Vadovybė turi būti įsitikinusi, kad būtina mokyti savo darbuotojus, skirti tam laiko, atlyginti už jį, dalyvauti jame.
6. Pabrėžiama asmeninė darbuotojo atsakomybė uuž savo kvalifikaciją, žinoma, pripažįstant, kad būtina visokeriopa įmonės parama.
Labai svarbu pasirinkti tinkamą mokymo metodą. Metodai klasifikuojami labai įvairiai. Galima skirti:
1. Tradicinius metodus: paskaitą; paskaitą, naudojant garsines regimąsias priemones; paskaitą su diskusijomis; paskaitą, kombinuotą su programiniu mokymu; probleminę paskaitą. Tai nėra efektyviausi metodai, bet pas mus jie dar plačiai taikomi.
2. Valdymo praktikos studijavimo, pasidalijimo žiniomis ir patirtimi aktyvūs metodai: stažuotės užsienyje; išvažiuojamieji užsiėmimai; konkrečių projektų sprendimai; pažangios patirties bei kitos medžiagos nagrinėjimas; konferencijos; konsultacinė veikla. Tai labai efektyvūs metodai, bet dėl lėšų trūkumo pas mus jie taikomi ribotai.
3. Sprendimų priėmimo, įgūdžių ugdymo aktyvūs metodai: konkrečių situacijų nagrinėjimas, incidento, vaidmens atlikimo metodai, valdymo imitavimo pratybos. Jų efektyvumas neabejotinas, tačiau jie taip pat yra palyginti brangūs.
4. Įsitikinimų ir pažiūrų formavimo psichologiniai – emociniai metodai: viešas pasisakymas, psichodiagnostikos metodai, grupiniai elgsenos imitavimo pratimai turi daug bendro su trečiosios grupės metodais, skiriasi tik tikslai. Čia problema nagrinėjama psichologiniu aspektu.
Taigi, taikant bet kurią mokymosi strategiją, reikia suderinti impulsą iš viršaus – vadovybės suinteresuotumą su darbuotojų suinteresuotumu – impulsu iš apačios. Perlenkimas į kurią nors pusę gali sukelti labai skaudžių padarinių. Jei keliant kvalifikaciją vyrauja spaudimas iš viršaus, automatiškai formuojasi pasipriešinimas ir abejingumas. Jei atvirkščiai – viskas paliekama darbuotojų iniciatyvai ir jos trūkstant rezultatai gali būti nepatenkinami.
Kvalifikaciją kelti
ir persikvalifikuoti yra būtina, nes visi žinome, kad nieko nėra amžino, žinios sparčiai sensta, jas nuolat reikia atnaujinti. Tai kvalifikacijos kėlimo sistemos uždavinys.
1. 3. Kvalifikacijos kėlimas mokykloje
Šiais laikais daugelis mokyklų susiduria su lig šiol nebūtais reikalavimais pertvarkyti švietimą. Atsižvelgdamos į šiuos išorės reikalavimus ir toliau mokydamos visus savo mokinius, geros mokyklos ieško būdų veiksmingiau dirbti ir klasėse, ir už jos ribų. Tokia planinga kaita vadinama mokyklos tobulinimu.
Vienas iš tokių būdų ir yra mokytojų kvalifikacijos kėlimas. Darbuotojų tobulinimasis neatskiriamai susijęs ssu mokyklos tobulinimu. Siekiant pagerinti mokyklą, reikia tokių veiksmingų strategijų, kurios susietų šias dvi sritis abiem naudingu būdu.
Mes manome, kad mokyklos tobulinimas yra ypatingas požiūris į švietimo kaitą, kai mokiniai pasiekia geresnių rezultatų ir stiprėja mokyklos gebėjimas valdyti kaitą. Šiuo atžvilgiu tobulinti mokyklą reiškia, sutelkus dėmesį į mokymo ir mokymosi procesą bei jį palaikančias sąlygas, pasiekti geresnių mokinių rezultatų. (Roland S. Barth,1990m).( “Mokyklos tobulinimas iš vidaus “) nurodo vieną požiūrį į mokyklos tobulinimą, kuris remiasi kažkuriomis prielaidomis. Štai kaip jis aapibūdina vyraujantį požiūrį:
• Mokyklos nepajėgia ir nenori pačios tobulintis, todėl tai daryti turi skatinti išoriniai, už mokyklos esantys, šaltiniai.
• Tobulinant mokyklą, svarbiausia pagerinti mokinių mokymąsi ir pažangumą, o tai geriausia patikrinti standartizuotais testais.
• Kai kurių mokyklų mokiniai pasiekia daugiau, negu tikimasi. Stebint tokias mmokyklas, galima išskirti ir įvardinti joms būdingus bruožus kaip “pageidautinus”.
• Kitų mokyklų mokytojus ir direktorius galima išmokyti pageidautino, jų kolegoms iš pažangių mokyklų būdingo, elgesio. Tuomet jų mokiniai irgi bus geresni.
• Taigi mokyklos tobulinimas yra pastangos įvardyti tai, ką mokykloje dirbantys žmonės turėtų žinoti bei pajėgti daryti, ir sugalvoti, ko reikia, kad jie tai žinotų ir darytų.
Mūsų manymu, mokyklos pajėgia tobulintis, jei yra tam sąlygos. Kai atsiranda poreikis, kai žinomas tikslas ir yra sąlygos, suaugusieji ir mokiniai vienodai mokosi, vieni kitiems suteikia energijos bei padeda mokytis ir išmokti. Reikia tobulinti mokyklos kultūrą, tarpusavio santykius, taip pat mokantis įgyjamos patirties pobūdį bei kokybę. Mokytojų kvalifikacijos kėlimas (tobulinimas) priklauso netik nuo išorinių stimulų sudarančių geras sąlygas kvalifikacijos kėlimui, bet ir nuo pačių mokytojų ppastangų bei noro.
1.3.1. Mokytojų tobulinimasis
Tradiciškai mokytojų profesinio tobulinimosi pagrindą sudaro kursų bei seminarų lankymas. Juose labiausiai pabrėžiama tai, kad pavieniai asmenys turi kuo daugiau išmokti ir įgyti įgūdžių. Tačiau per pastaruosius kelerius metus vis daugiau dėmesio kreipiama į darbuotojų tobulinimąsi pačioje mokykloje. Čia pabrėžiama tai, kad nustatyti visos mokyklos poreikiai neprieštarautų svarbiausiam tikslui gerinti klasės veiklą. Taigi svarbu tobulinti darbuotojų, kaip komandos, darbą, taip pat kiekvieno jų mąstymą ir veiklą.
Susidomėjimą kvalifikacijos tobulinimu pačioje mokykloje palaiko nacionalinė Anglijos ir Verslo ššvietimo politika. Taigi mokyklos turi turėti darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo politiką, skirti laiko ir išteklių jai įgyvendinti. Tačiau lig šiol tai paprastai skatino ieškoti “greito ir gatavo” sprendimo, pirmiausia konsultantų iš išorės, teikiančių vienkartę pagalbą. Daugelis iš dabartinių schemų iš tiesų yra labai instrumentiškai teoriškai aiškinamos; tai yra įvardijami poreikiai, o paskui ieškoma sprendimų, nors varžo nepaprastai griežti finansiniai apribojimai. Tokios formulės padariniai – daugiau trumpalaikių ir paprastai neefektyvių sprendimų, taip pat per ilgesnį laiką padaugėję “improvizuoti“ sprendimai, o ne rimti bandymai padėti mokytojams tobulintis.
Ši problema susijusi su kitu dalyku: naiviai interpretuojamas tariamai svarbiausias darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo tikslas. Dabartinis kvalifikacijos tobulinimo organizavimas paprasta interpretuojamas taip, kad lieka nedaug galimybių tikram profesiniam mokytojų tobulinimuisi, kadangi siaurai susitelkiama į matomus mokyklos poreikius,kurių vėliau tiesiogiai imamasi. Toks tiesioginis reagavimas paprastai susijęs su konkrečia situacija. Vadinasi, neskatinamas platesnis, didesnius tikslus keliantis požiūris į mokytojo tobulinimąsi. Mokymas iš esmės būna geras tada, kai mokytojai pasirengę profesiniam mokymuisi, kuris vyksta visą laiką, plėtojasi ir nebūtinai būna saistomas dabar iškilusių problemų. Darbuotojų tobulinimasis, nors ir gali atsižvelgti į trumpalaikius poreikius, jais neapsiriboja, siekia ilgalaikių tikslų.
Veiksmingos strategijos, kurios darbuotojų tobulinimąsi susieja su mokyklos tobulinimu, turi tenkinti du esminius kriterijus: pirma, jos turi būti susijusios su mokykloje vykstančia veikla ir jją gerinti, o antra, jos turėtų sieti ir stiprinti kitas mokyklos organizacijos vidines ypatybes. Jei mokyklos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programa neskatina tobulinti visą mokyklą, ta veikla paprastai tampa nereikšminga. (3šalt.)
1.3.2 Darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo politika
Iki pat šių dienų nedaug mokyklų turi parengtą darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo politiką ar už jos planavimą ir įvertinimą atsakingą koordinatorių (arba komitetą). Ankstesnė politika buvo tobulinti pavienius mokytojus, siųsti juos į pasirinktus kvalifikacijos tobulinimo kursus. Toks požiūris turi trūkumų :
• Darbuotojai gauna neadekvačius patarimus dėl savo profesinio tobulinimosi.
• Kiekvienas pats pasirenka kvalifikacijos tobulinimo kursus, taigi vieni gali gauti daug, o kiti mažai arba nieko.
• Profesinis tobulinimasis ir kvalifikacijos tobulinimo kursai dažnai nebūna su mokyklos reikmėmis.
• Dažniausiai kvalifikacijos tobulinimo kursai vyksta ne mokykloje, ir darbuotojams keblu susieti tai , ką išmoko, su savo įprastine aplinka.
• Individualaus profesinio tobulinimosi rezultatais nebūtinai dalijamasi mokykloje.
Pačioje mokykloje vykstantis darbuotojų tobulinimasis, profesinio mokymo renginiai ir atestacija skatina geresnę darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo politiką bei praktiką. Mokyklos darbuotojų tobulinimo politika turėtų remtis šiais dalykais:
• Reikėtų sutelkti dėmesį į mokyklos poreikius ir tiems poreikiams patenkinti būtiną profesinį tobulinimą.
• Mokytojų atestavimas turėtų padėti susieti individualius ir visos mokyklos poreikius.
• Reikia įsisąmoninti, kad kiekvienas mokytojas turi teisią profesiškai tobulėti, taigi reikia tikslingiau paskirstyti galimybes kelti kvalifikaciją.
• Kadangi profesinis tobulinimas turi padėti mokytojams,dirbantiems tam tikrose srityse, žinioms ir įįgūdžiams, įgytas tobulinant kvalifikaciją, tuo turėtų būti nelaukiant pasinaudota mokyklos labui.
• Turėtų būti sistema kaip kvalifikaciją tobulinusiems darbuotojams skleisti naujas savo žinias ir įgūdžius.
• Profesinio mokymo renginių planus ir taikymą reikėtų patobulinti.
• Informaciją apie kitur vykstančius kursus reikėtų lyginti ir tikrinti, ar ji atitinka mokyklos poreikius.
• Mokykloje vykstantis kvalifikacijos tobulinimas ir ne mokykloje vykstantys kursai turėtų vieni kitus papildyti.
• Darbuotojų tobulinimasis turi būti įtrauktas į mokyklos biudžetą ir jos darbo planus.
Pirmutinis darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo tikslas – plėtojant darbuotojų galias pagerinti mokinių mokymosi kokybę. Be to dar keliami dar šie tikslai:
• Pripažinti darbuotojų privalumus ir pasinaudoti jais siekiant gerų mokymo rezultatų.
• Nustatyti darbuotojų poreikius.
• Suteikti patirties ir nurodymų, galinčių padėti tobulinti veiklą.
• Pasiekti, kad profesinis tobulinimasis taptų visų darbuotojų teise ir pareiga, o vadovybė ir vietos švietimo skyrius būtų už tai atsakingi.
• Sukurti palankiausią nepertraukiamam darbuotojų tobulinimuisi klimatą.
Norėtumėme panagrinėti tris partnerystės formas kurių sekoje mokytojai gali tobulintis savajame kolektyve:
Kolegų stebėjimas
Kolegų stebėjimas yra toks, kai kieno nors mokymą stebi kitas( parastai draugiškai nusiteikęs kolega ). Idealu, jei mokytojai savo grupėje gali stebėti vienas kitą, nes šis keitimasis vaidmenimis greitai sugriauna užtvarus ir skatina bendradarbiauti. Stebėtojas gali vaidinti labai daug vaidmenų Jis arba ji per vieną stebėjimo tarpsnį gali stebėti apskritai visą pamoką, sutelkti dėmesį į tam tikrus mokymo ir kalbėjimo su
mokiniais aspektus. Be to, stebėtojas gali žymėti incidentus, kurių mokytojas paprastai nepastebi.
Didžiausias kolegų stebėjimo pranašumas yra tas, kad nušviečiama mokytojui kylanti analizės problema ir laiduojama, jog stebėtojas padės surinkti nešališkesnius bei objektyvesnius duomenis. Nors kartais gali būti sunku pasinaudoti stebėtojo paslaugomis, tačiau šį trūkumą nusveria jo arba jos lankstumas ir įsijautimas į įvairiausias mokymo situacijas. Dabar gan aiškiai įrodyta, kad mokytojai geriausiai išmoksta iš kitų mokytojų ir lengviausiai priima jų kritiką.
Nešališkas (klinikinis) stebėjimas
Nešališko stebėjimo technika labai populiari Šiaurės Amerikoje, kkur ji buvo sukurta kaip metodas būsimiems mokytojams stebėti, tačiau taip pat tinka ir klasei tirti. Tai labiau struktūruota kolegų stebėjimo forma, sutelkianti dėmesį į mokytojo veiklą, apimanti tris fazes: planavimą, klasės stebėjimą ir grįžtamąjį ryšį. Planavimo fazėje mokytojas ir stebėtojas turi progą apmąstyti būsimą pamoką, o tada kartu nusprendžia surinkti stebėjimo duomenis apie vieną mokytojo darbo aspektą. Stebėjimo klasėje fazės metu stebėtojas stebi, kaip mokytojas moko, ir renka objektyvius duomenis apie anksčiau pasirinktą nagrinėti mokymo aspektą. Per grįžtamojo ryšio ffazę stebėtojas ir mokytojas keičiasi informacija, nusprendžia kokių veiksmų galima (jai reikia) imtis, ir dažnai planuoja toliau rinkti stebėjimų duomenis. Svarbu suprasti, kad poveikio sulaukiama, jei sistemingai įvykdomos viso trys proceso fazės.
Nešališkai stebint svarbu atsižvelgti į keletą principų:
• Mokytojo ir sstebėtojo sąveika turi nekelti grėsmės, padėti ir žadinti pasitikėjimą.
• Šioje veikloje svarbiausia turėtų būti gerinti mokymą ir stiprinti vykusius modelius, o ne kritikuoti nevykusius modelius arba keisti mokytojo asmenybę.
• Procesas remiasi objektyvių tyrimo duomenų rinkimu ir jų panaudojimu, o ne neįrodytais vertinimais.
• Mokytojai skatinami daryti išvadas apie savo mokymą iš duomenų ir remdamiesi duomenimis kurti hipotezes, kurias ateityje galima patikrinti.
• Kiekvienas stebėjimo ciklas yra vykstančio proceso dalis, kuri remiasi kitomis.
• Ir stebėtojas, ir mokytojas dalyvauja bendrame profesinio tobulinimosi procese, kurio dėka gali patobulėti abiejų – ir mokymo ir stebėjimo įgūdžiai.
Kolegų mokymas
Kolegų mokymas yra tarp dviejų mokytojų vykstanti sąveika, turinti tikslą pagerinti mokymą. Kadangi tai labai asmeniška, reikia pasitikėjimo. Partneriai savo noru pasirenka vienas kitą ir sprendžia problemas; jie turi suvokti kad pasitikėjimo negalima sugriauti. PPirmutinis kolegų mokymo tikslas yra parama, o ne vertinimas; taigi pasirinkus tokį profesinio tobulinimosi būdą, kolegos būna tinkamesni partneriai negu administratoriai.
Kolegų mokymas prasideda nuo keleto dalykų: mokytojas gali iškelti problemą kitam mokytojui; mokyklos įvardytam ugdymo turinio pokyčiui gali prireikti naujų mokymo įgūdžių. Visi šie įvykiai verčia mokytojus susiburti ir kartu pagalvoti, kaip į tai reaguoti. Paprastai susitikus įvardijamos problemos ir planuojama, kaip kartu jas spręsti.
Įvardijus problemą, kolega, atliekantis korepetitoriaus vaidmenį, numato, kada stebės, renka duomenis ir tariasi su mokytoju. Jo vvaidmuo – palengvinti arba palaikyti; jis arba ji dirba su mokytoju, susitelkia ties problema, planuoja tobulinimo strategijas ir įgyvendina jas klasėje. Galima naudotis įvairiais stebėjimo būdais, atsižvelgiant į problemos pobūdį ir stebimo mokytojo pageidavimą. Visi surinkti duomenys tampa stebimo mokytojo nuosavybe.
Teisingai manoma, kad gerinant mokykloje sąlygas mokytojams mokytis, daroma įtaka ir jų mokinių sąlygoms. Dėl to svarbu, kad mokykla turėtų gerai apgalvotą mokytojų kvalifikacijos tobulinimo politiką. Ji turi neapsiriboti tradiciniais modeliais, kai mokytojai dalyvauja ne mokykloje rengiamuose kursuose arba kai mokykloje organizuojami vienkarčiai renginiai. Labai svarbu kad darbuotojų profesinio tobulinimosi strategijos būtų siejamos su mokyklos tobulinimu. Vadinasi, jos turėtų būti susijusios su darbuotojų, kaip komandos, tobulinimu, taip pat su jų mąstysenos ir individualios veiklos raida.
Mokyklos, kurių darbuotojų tobulinimasis organizuojamas sklandžiai, paprastai turi ilgalaikes veiklos programas, kur individualūs poreikiai siejami su mokyklos tobulinimo pastangomis. Vienkarčiai renginiai laikomi platesnės strategijos dalimi. Lemiamą reikšmę jų sėkmei turi tai, kad parama klasėje pabrėžiama įvairių partnerystės formų dėka. Kitaip sakant, sėkmingas darbuotojų tobulinimasis priklauso nuo gerų seminarų, kurie padeda suprasti ir pademonstruoja koks mokymas yra geras, ir nuo darbo vietos pakeitimų siekiant darbe palaikyti mokytojus, bandančius nagrinėti savo veiklos aspektus.
Darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas mokykloje įmanomas, jei sukuriamos šios sąlygos:
• Nustatyta mokyklos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo politika.
• Numatytos procedūros, garantuojančios, kkad darbuotojų tobulinimo politika tenkina darbuotojų reikmes.
• Aptariami darbuotojų profesiniai poreikiai.
• Teikiama parama mokyklą tobulinantiems darbuotojams.
2. “Veršvų vidurinės” mokyklos kvalifikacijos kėlimo procesas
Mes buvome nuėję į mokyklą išdalinome visiems mokyklos mokytojams anketas bei iš direktoriaus pavaduotojos ėmėme interviu. Anketų ir jo pagalba gavome šiuos duomenis apie mokyklos darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.
Pagal kvalifikacijos lygį gali būti:(rėmėmės Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo Ministerijos 1998 02 19 įsakymu Nr. 331)
• mokytojai ekspertai
• mokytojai metodininkai
• vyresnieji mokytojai
• mokytojai
• mokytojai, įgavę kvalifikaciją, bet jiems trūksta darbo stažo.
Mūsų pasirinktoje mokykloje yra 102 mokytojai.
Atestuoti mokytojai
Metodininkai :
Dalykas Kiek mokytojų
Fizika 1
Matematika 2
Lietuvių 2
Anglų 2
Rusų 1
Biologija 1
Istorija 1
Dailė 1
Kūno kultūra 1
Pradinių klasių mokytojų 1
Iš viso 13
Vyresnieji mokytojai :
Fizika 1
Matematika 3
Lietuvių 7
Anglų 5
Rusų 3
Istorija 1
Kūno kult. 5
Etika-Muzika 2
Technologijos mokslų 2
Vyr. Logopedas 1
Vyr. Spec.pedagogas 1
Rusų-Vokiečių 1
Vokiečių 2
Chemija 1
Geografija 3
Muzika 3
Pradinių klasių mokytojų 14
Pradinių klasių mokytojų biologija 1
Papildomas ugdymas 1
Iš viso 57
Neatestuoti mokytojai
Fizika 1 (dėl darbo stažo trūkumo)
Matematika 1 (dėl darbo stažo trūkumo)
Anglų 2 (dėl darbo stažo trūkumo)
Kūno kult.1 (dėl darbo stažo trūkumo)
Technologijos mokslų 4 (dėl darbo stažo trūkumo)
Pradinių klasių mokytojų 2 (dėl darbo stažo trūkumo)
Papildomas ugdymas 5 (dėl darbo stažo trūkumo)
Iš viso 23
Kiekvienam mokytojui yra keliamas reikalavimas gerai išaiškinti jų dėstomą dalyką, patarti ir suteikti mokiniui visapusišką informaciją. Tačiau remdamiesi 2001-2002 mokslo metų bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo planais sužinojome, jog tikslinio kurso ugdymo programą gali dėstyti tik to dalyko sspecialistai, turintys ne mažesnę, kaip vyr. mokytojo, kvalifikaciją. Mokytojams, baigusiems magistratūrą, leidžiama atestuotis ir neturint pedagoginio stažo.
Mūsų tiriamoje mokykloje yra penki pagrindiniai kvalifikacijos kėlimo būdai :
1. Savišvieta
2. Metodinių grupių pasitarimai, kurie yra susiskirstę į 7 grupeles:
a) Pradinių mokytojų
b) Lietuvių mokytojų
c )Užsienio kalbų mokytojų
d )Gamtos ir tiksliųjų mokslų mokytojų
e )Menų mokytojų
f) Kūno kultūros mokytojų.
3. Kauno miesto pedagogų kvalifikacijos centro renginiai. Lygiagrečiai su tuo gali būti pvz.: rajono apskrities renginiai.
4. Vilniuje pedagogų profesinės raidos centro organizuojami renginiai.
5. Kvalifikacijos kėlimas užsienyje.
Nemažai šios mokyklos mokytojų stažavosi užsienyje. Pavyzdžiui, mokyklos direktorius stažavosi “Vadybinė kvalifikacija” Jungtinėse Amerikos Valstijose; Vokiečių kalbos mokytoja kėlė kvalifikaciją Latvijoje; dvi rusų kalbos mokytojos kėlė kvalifikaciją Maskvoje; viena anglų kalbos mokytoja kėlė kvalifikaciją Londone, kita – Čikagoje; informatikos mokytoja kėlė kvalifikaciją Latvijoje.
Toliau pateikiami kvalifikacijos kėlimo trikdžiai?:
1. Mokytojų kvalifikacijos kėlimui skiriama labai mažai pinigų iš mokyklos fondo (taip teigia direktoriaus pavaduotoja) . Geriausiu atveju tik kelionės išlaidoms apmokėti tik tiems mokytojams, kurie turi vardinius kvietimus. Taip yra todėl kad yra pinigų trūkumas mokyklose.
2. Mokytojų kvalifikacijos kėlimas turi būti mažiausiai kas 5 metus po 15 dienų. Mokytojas, neįvykdęs šių reikalavimų, praranda savo kvalifikacijos laipsnį. Bet tai retai pasitaiko.
3. Švietimas suteikia informaciją apie organizuojamus seminarus, bet materialiai neremia. Švietimo suteikta informacija yra labai naudinga, nes mokytojas
gali pats pasirinkti, į kokį seminarą jis galės ir norės važiuoti.
Šiuo metu mokytojai noriai kelia savo kvalifikaciją. Tai galima teigti, kad tai – pedagogų atestacijos nuopelnas, kurie sudarė prielaidas daugumai mokytojų noriai kelti kvalifikaciją. Dauguma pedagogų būna patenkinti kvalifikacijos kėlimo būdu, nes keldami kvalifikaciją jie įgauna dalykinių, metodinių ir psichologinių naujovių.
Kvalifikacijos kėlimo planas (perspektyvinė programa) sudarytas penkiems metams. Ši perspektyvinė programa yra suskirstyta į dvi dalis:
1. Penkerių metų pedagogų atestavimo perspektyvinė programa.
2. Atestuotų pedagogų praktinės veiklos ir įgytos kkvalifikacinės kategorijos atitikties nustatymo perspektyvinė programa, pagal kurią sudaromos kvalifikacijos kėlimo programos (jas atsiunčia Kauno pedagogų kvalifikacijos kėlimo centras ir Respublikinis pedagogų profesinės raidos centras).
Šis planas veikia tikslingai. Mokytojai retai nepatenka į jų norimus seminarus. Jei būna labai aktualus seminaras, į kurį nori labai daug mokytojų patekti, stengiamasi seminarą organizuoti keliais etapais.
Šiuo metu mūsų pasirinktoje mokykloje yra vykdomas tyrimas “Kaip mokytojų kvalifikacija atsiliepia moksleivių ugdymo kokybei”. Šiam tyrimui yra skirti trys mėnesiai. Birželio mėnesį bus sušauktas mokyklos tarybos posėdis iir aptarti gauti rezultatai.
PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO IR METODINĖS VEIKLOS RODIKLIAI
DALYKINĖS IR METODINĖS KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS
Įgijus kvalifikacinę kategoriją, pedagogo dalyvavimas pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijų kursuose įskaitomas:
– pagal dalykinių kvalifikacinių komisijų prie LPKI įvertintas kvalifikacijos tobulinimo programas taškais (1 taškas prilyginamas vienai įskaitomai ddienai);
– pagal kvalifikacijos tobulinimo programas, neįvertintas dalykinių kvalifikacijos komisijų prie LPKI taškais, suteikiama tiek įskaitomų dienų, kiek numatyta programoje.
Kiekviena įskaitoma kvalifikacijos tobulinimo diena yra 6 valandų darbo trukmės.
Edukologijos studijos aukštojoje mokykloje pedagogui penkerių metų laikotarpyje įskaitomas kaip kaip kvalifikacijos tobulinimas.
Į kvalifikacijos tobulinimo laiką įskaitoma pedagoginė stažuotė užsienyje (pedagogas pateikia pažymėjimą) (4. šalt.)
Pedagogų rekomenduojama metodinė veikla
Rodiklio Nr. Metodinės veiklos rodikliai
1. Vadovėlis (ŠMM aprobuotas ir naudojamas šalie švietimo įstaigose)
2. Ugdymo programa (ŠMM aprobuota ir naudojamas šalie švietimo įstaigose)
3. Metodinis leidinys (ŠMM aprobuotas ir naudojamas šalie švietimo įstaigose)
4. Mokymo priemonė (ŠMM aprobuota ir naudojamas šalie švietimo įstaigose)
5. Eksperimentas (ŠMM aprobuotas)
6. Autorinis tyrimas (ŠMM aprobuotas)
7. Pedagogo arba jo mokinio autorinis koncertas, paroda
8. Ugdytiniai – tarptautinių olimpiadų, festivalių konkursų, Lietuvos jaunųjų filologų konkursų, parodų, varžybų laureatai, nugalėtojai, šalies dainų švenčių dalyviai
9. Šalies dainų šventės dirigentai, koncertmeisteriai, vvertinimo komisijos nariai
10. Brandos ir pagrindinės mokyklos baigimo egzaminų medžiagos parengimas ir užduočių banko kūrimas
11. Pranešimas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje
12. Darbas ŠMM ekspertų komisijoje, ŠMM aprobuojamo leidinio recenzavimas
13. Vadovavimas pedagogų metodiniam būreliui rajone, dalykinei pedagogų veiklai
14. Vadovavimas šalies, apskrities metodinei, dalykinei pedagogų veiklai
15. Darbas LPKI kvalifikacijos komisijoje, švietimo įstaigos pedagogų atestacijos komisijoje
16. Pranešimas šalies, apskrities, miesto rajono mokslinėje-praktinėje konferencijoje, konferencijos tezės
17. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos parengimas ir dalyvavimas ją įgyvendinant
18. Laimėtas fondų, tarptautinių organizacijų organizuotas projektų konkursas
19. Paskaitos kvalifikacijos tobulinimo institucijų pedagogų kursuose ir seminaruose
20. Paskaita apskrities, rajono, miesto mokytojams, pranešimas miesto, rrajono metodiniame būrelyje ar metodinėje taryboje
21. Atvira pamoka, kita organizuota ugdytinių veikla šalies, apskrities, rajono, miesto ir užsienio pedagogams
22. Autorinis seminaras
23. Mokslinis, metodinis straipsnis, aukštosios mokyklos aprobuojamo leidinio, studentų bei magistrų recenzavimas
24. Metodinis arba dalykinis straipsnis, recenzija
25. Dalyvavimas vykdant ŠMM, PI aprobuotą mokslinį tyrimą, eksperimentą
26. Užduočių parengimas olmpiadoms, konkursams, parodoms, varžyboms ir darbas jų komisijose
27. Ugdytiniai – šalies olimpiadų, konkursų, parodų, varžybų, festivalių dalyviai
28. Mokomosios – pažintinės ekskursijos ugdytiniams po Lietuvą ir užsienio šalis
29. Paties sukurta ir naudojama, švietimo įstaigos vadovo ar ŠMM aprobuota ugdymo programa
30. Paties sukurta ir naudojama, švietimo įstaigos vadovo ar steigėjo aprobuota didaktinė programa
31. Mokytojo ir jo moksleivių dalyvavimas įvairių fondų organizuojamose projektuose
32. Paties sukurta ir naudojama, švietimo įstaigos vadovo ar steigėjo aprobuota mokymo priemonė (vaizdinė, garsinė, kompiuterinė)
33. Vadovavimas švietimo įstaigos metodiniam būreliui, metodinei tarybai ne mažiau kaip vienus metus
34. Darbas švietimo įstaigos pedagogų atestacijos komisijoje arba buvusiose komisijose: Vyriausiojoje pedagogų atestacijos komisijoje, rajono (miesto) pedagogų atestacijos komisijoje – ne trumpiau kaip vienus metus
35. Darbas šalies pedagogų dalykinės asociacijos valdyboje ne trumpiau kaip vienerius metus
36. Straipsnis pedagogine tema visuomenei
37. Pedagogo meninės, techninės kūrybos darbas
38. Kraštotyrinės mokomosios medžiagos kaupimas ir sisteminimas
39. Mokomosios – pažintinės ekskursijos mokiniams po rajoną, miestą
40. Pagalba mažesnę patirtį turinčiam pedagogui
41. Vadovavimas studentų praktikai
42. Dalyvavimas nustatant, ar kito pedagogo praktinė veikla atitinka kvalifikacinę kategoriją
43. Dalyvavimas kuriant švietimo įstaigos organizacijos ir ugdymo turinio kaitos projektus
44. Ugdytinių darbų parodos, koncertų, vvaržybų, konkurso, konferencijos, olimpiados, akcijos, plenero švietimo įstaigoje organizavimas
45. Apskrities, zonos, rajono, miesto olimpiadų, festivalių konkursų, parodų, varžybų, čempionato, pirmenybių laureatai, laimėtojai, dainų švenčių dalyviai
46. Stažuotė užsienyje pagal specialybę (ne mažiau kaip 1 mėnesį)
47. Stažuotė Lietuvoje pagal specialybę (ne mažiau kaip 1 mėnesį)
48. Atvira pamoka, veikla švietimo įstaigos pedagogams, studentams
49. Švietimo įstaigos pedagogo pamokos, veiklos stebėjimas ir aptarimas
50. Pranešimas įstaigos metodiniame būrelyje, metodinėje taryboje
51. Paskaita tėvams, visuomenei
52. Kita metodinė veikla
(4šalt.)
Kvalifikacinės kategorijos ir kvalifikaciniai reikalavimai
1. Nustatytos keturios pedagogų kvalifikacinės kategorijos:
1.1 Mokytojo, auklėtojo, ikimokyklinio ugdymo auklėtojo, papildomojo ugdymo pedagogo, logopedo, socialiojo pedagogo (specialiojo pedagogo, surdopedagogo, tiflopedagogo) (toliau tekste – MOKYTOJO). Kvalifikacinę kategoriją gali įgyti aukštųjų, aukštesniųjų, specialiųjų vidurinių mokyklų absolventai.
1.1.1 Pedagogai, turintys pedagoginę – psichologinę kvalifikaciją, mokytojo kvalifikacinę kategoriją gali įgyti per pirmuosius darbo metus, bet ne anksčiau kaip po pusės metų nuo pedagoginio darbo pradžios.
1.1.2 Pedagogai neturintys pedagoginės – psichologinės kvalifikacijos, mokytojo kvalifikacinę kategoriją gali įgyti po dviejų metų atestuojamosios srities pedagoginio darbo praktikos
1.2. Vyresnysis mokytojas, vyresnysis auklėtojas vyresnysis ikimokyklinio ugdymo auklėtojas, vyresnysis papildomojo ugdymo pedagogas, vyresnysis logopedas, vyresnysis specialusis pedagogas (vyresnysis specialusis pedagogas, vyresnysis surdopedagogas, vyresnysis tiflopadagogas) (toliau tekste – VYRESNYSIS MOKYTOJAS).
Ši kategorija gali būti suteikiama arba patvirtinama pedagogui, kuris turi aukštąjį, aukštesnįjį arba specialųjį vidurinį išsilavinimą, atitinkantį pedagoginio darbo pobūdį bei pedagoginę – psichologinę kvalifikaciją, ir ne mažesnę kaip 4 metų ppedagoginio atestuojamosios srities darbo praktiką. Specialusis pedagogas privalo turėti aukštąjį specialųjį išsilavinimą, mokomojo dalyko aukštąjį išsilavinimą ir būti baigęs tęstinius 2 metų kursus. Specialusis pedagogas, dirbantis bendrojo lavinimo švietimo įstaigoje su integruotais specialiųjų poreikių vaikais, privalo turėti ne mažesnį kaip 2 metų darbo atitinkamumo tipo specialiojoje mokykloje stažą ir ne mažesnį kaip 2 metų darbo bendrojo lavinimo švietimo įstaigoje stažą arba ne mažesnę kaip 4 metų pedagoginio darbo su integruotais specialiųjų poreikių vaikais praktiką.
1.3. Mokytojas metodininkas, auklėtojas metodininkas, ikimokyklinio ugdymo auklėtojas metodininkas, papildomojo ugdymo pedagogas metodininkas, logopedas metodininkas, specialusis pedagogas metodininkas (specialusis pedagogas metodininkas, surdopedagogas metodininkas, tiflopedagogas metodininkas) (toliau tekste – MOKYTOJAS METODININKAS).
Ši kategorija gali būti suteikiama arba patvirtinama pedagogui, kuris turi aukštąjį išsilavinimą, atitinkantį pedagoginio darbo pobūdį bei pedagoginę – psichologinę kvalifikaciją, ir ne mažesnę kaip 6 metų atestuojamosios srities pedagoginio darbo praktiką. Specialusis pedagogas, neturintis aukštojo specialiojo išsilavinimo, turi būti baigęs tęstinius 2 metų specialiuosius kursus. Specialusis pedagogas, dirbantis su integruotais specialiųjų poreikių vaikais bendrojo lavinimo švietimo įstaigoje, privalo turėti ne mažesnį kaip 6 metų darbo su specialiųjų poreikių vaikais praktiką.
1.4. Mokytojas ekspertas, auklėtojas ekspertas, ikimokyklinio ugdymo auklėtojas ekspertas, papildomojo ugdymo pedagogas ekspertas, logopedas ekspertas, specialusis pedagogas ekspertas (specialusis pedagogas ekspertas, surdopedagogas ekspertas, tiflopedagogas ekspertas) (toliau tekste –
MOKYTOJAS EKSPERTAS).
Ši kategorija gali būti suteikiama arba patvirtinama pedagogui, kuris turi aukštąjį išsilavinimą, atitinkantį pedagoginio darbo pobūdį bei pedagoginę – psichologinę kvalifikaciją, ir didesnę kaip 6 metų atestuojamosios srities pedagoginio darbo praktiką.Specialusis pedagogas privalo turėti aukštąjį specialųjį išsilavinimą ir 6 metų pedagoginio darbo su specialiųjų poreikių vaikais. Specialusis pedagogas, dirbantis su integruotais specialiųjų poreikių vaikais bendrojo lavinimo švietimo įstaigoje, privalo turėti ne mažesnę kaip 6 metų pedagoginio darbo su specialiųjų poreikių vaikais praktika.
IŠVADOS
PRIEDAI:
ANKETA
“MOKYTOJŲ KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS“
1. Kokį kvalifikacijos lygį Jūs turite?
a) moktojas ekspertas
b) moktojas mmetodininkas
c) vyresnysis mokytojas
d) mokytojas
e) mokytojas, įgijęs kvalifikacija, bet trūksta darbo stažo.
2. Kokio dalyko mokytojas esate?
…………………………
3. Kokie jūsų mokykloje taikomi kvalifikacijos kėlimo būdai?
a) savišvieta
b) metodinių grupių pasitarimai
c) Kauno miesto pedagogų kvalifikacijos centro renginiai
d) Vilniuje pedagogų profesinės raidos centro organizuojami renginiai
e) Kvalifikacijos kėlimas užsienyje.
4. Ar teko stažuotis užsienyje, jei taip kokioje šalyje?
…………………………
5. Kokie trikdžiai pasitaiko kvalifikacijos kėlime?
a) pati mokykla skiria per mažai pinigų
b) švietimas neskiria tam pakankamai lėšų
c) …………………………
6. Ar esate pats suinteresuotas savo kvalifikacijos kėlimu?
a)Taip…………………………
b) Ne…………………………
7. Kokios motyvacijos norėtume iš vadovybes kelti savo kvalifikacijai?
…………………………
LITERATŪRA:
1. Tarptautinių žodžių žodynas
2.Roland S. Barth (Jossey Bass), „Improving Schools From Within“, 1990m.
3.Aldona Zaukienė „„Gimtasis žodis“: http://www.gimtasiszodis.lt/zaukien_04_1
4.http://www.pprc.lt