narkotikai ir jaunimas

ĮVADAS

Lietuvoje ir visoje Europoje pastarajame dešimtmetyje vykstant sudėtingiems socialiniams ekonominiams procesams, grėsmingu faktoriumi tapo narkomanijos reiškinys. Narkomanijos plitimas Lietuvoje kelia realią grėsmę valstybės saugumui, išlieka socialiai nepriimtinas reiškinys, neigiamai veikiantis visas visuomeninio gyvenimo sritis, mažinantis gyventojų saugumą, keliantis realią grėsmę gyventojų sveikatai.

Socialiniai veiksniai, didelis pelnas, gaunamas iš narkotikų verslo, didėjanti narkotikų pasiūla bei paklausa sąlygoja narkomanijos plitimą bei su tuo susijusį nusikalstamumą. Didėja asmenų, vartojančių narkotikus, skaičius, ypač tarp jaunimo. Narkotinės medžiagos plinta laisvės atėmimo vietose, neteisėta narkotikų apyvarta uužsiima organizuotos nusikalstamos grupuotės, plečiasi nusikalstamo pasaulio tarptautiniai narkotikų verslo ryšiai, neteisėtoje apyvartoje pastebimas pramoniniu būdu gaminamų psichotropinių vaistinių medžiagų plitimas, sintetiniai narkotikai gaminami Lietuvoje esančiose nelegaliose laboratorijose.

Paskutinį dešimtmetį Lietuvoje įvyko daug politinių, ekonominių bei socialinių pokyčių. Jie atvėrė gyventojams platesnes galimybes, pasirinkimą, davė daugiau laisvės, tačiau kartu pareikalavo didesnio aktyvumo, asmeninės iniciatyvos, atsakomybės. Didžioji dauguma gyventojų prisitaikė prie permainų, reformų, rado savo vietą tiek profesinėje, tiek visuomeninėje veikloje. Tačiau dalis visuomenės narių nesugebėjo prisitaikyti, pasinaudoti atsivėrusiomis galimybėmis. Tai ssąlygojo eilės neigiamų socialinių reiškinių, tokių kaip nusikalstamumas, bedarbystė, skurdas atsiradimą, gyventojų psichinės sveikatos pablogėjimą. Prie pastaruoju metu sparčiai plintančių neigiamų reiškinių galėtume priskirti ir narkomaniją.

Šią temą pasirinkau, nes ji labai aktuali mūsų jaunimui, nes ypač auganti karta dėl to ttrumpalaikio malonumo renkasi narkotikų kelią, būtent jie tampa narkotikų platintojais. Dėl to žalingo įpročio didėja mirtingumas, plečiasi nusikalstamumo pasaulis, žmonės tampa agresyvus, nes laikui bėgant malonumas pereina į didžiulį skausmą ir kančią. Kiekvieną dieną jie pradeda galvoti iš kur gauti lėšų, kad galėtų įsigyti tą prakeiktą “kaifą”. O mes normalus ir sveiki žmonės, matydami kaip žūsta jaunimas, matydami jų kančias galim tik kaltinti juos dėl jų kvailumo, nors mūsų pareiga padėti jiems.

Šią temą yra labai daug kalbėtą, parašytą daug straipsnių, bet progreso jokio. Jų vis daugėja ir daugėja. Dėl narkotikų kenčia vaikai, jų tėvai ir galu gale visuomenė.

Aš pasistengsiu išanalizuoti, kodėl paaugliai ir jaunimas pradeda vartoti narkotikus,kokios būna socialinės pasekmės,kokios sukeliamos narkomanijos problemos. Bus pakalbinta keletas žmonių kkurie vartojo narkotiku,jų nuomonė apie juos.

NARKOTIKAI TARP JAUNIMO

Lietuvoje vyksta greitos permainos ne tik ekonomikoje, socialinėje sferoje, bet ir žmonių gyvenime. Visapusiškos permainos koreguoja ir mokyklos gyvenimą tiek iš išorės, tiek jos viduje. Vyksta mokyklos reforma. Keičiasi ugdymo turinys, ugdymo institucijoms iškyla vis naujų problemų šalia rūkymo, alkoholio vartojimo, kurie tapo visuomenės įpročiu, atsiranda nauja, dar pavojingesne narkotikų vartojimo problema. Visos valstybės, tarp jų ir Lietuva, kovoja prieš narkomaniją. Valstybinio psichikos sveikatos centro (VPSC) duomenimis, per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje itin iišaugo vartojančių narkotikus skaičius. Vis daugiau užregistruojama jaunų žmonių, turinčių šią priklausomybę. ESPAD 03 tyrimo rezultatai rodo, kad bet kokį narkotiką bent kartą yra vartoję 15,6 proc. moksleivių. Vertinant narkotikų paplitimo dinamiką tarp moksleivių, jų vartojimo lygis per paskutinius keturis metus išliko toks pat. Lietuvoje palyginti su kitomis Europos šalimis, o taip pat su kaimyninėmis respublikomis moksleivių narkotikų vartojimas nėra didelis. Tačiau reikia pažymėti, kad per keturis metus nuo 1995 iki 1999 metų kai kurioms Europos šalims, kaip Didžioji Britanija, Airija, Farerų salos pavyko sumažinti narkotikų plitimą. Narkotikų vartojimo plitimas Rytų ir Centrinės Europos šalyse per tą patį laikotarpį padidėjo du kartus. Tuo tarpu Lietuvoje per tą patį laikotarpį jis buvo išaugęs 5 kartus, o marihuanos/hašišo vartojimas net 12 kartų, tačiau 1999-2003 m. pasisekė stabilizuoti tokį staigų narkotikų vartojimo plitimą. Narkotikų vartojimo paplitimo dinamiką atspindi 1 pav..

1pav.

Nustatyta, kad 2003 metais moksleivių, bandžiusių narkotikus, skaičius išaugo iki 15,6%, todėl ši problema tampa dar aktualesnė.

Didėja narkotikų prieinamumas ir tiekimas, neteisėta jų pasiūla, atsiranda narkotikų poreikis. Jaunimas yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis, todėl narkotikų rinka siekia užtikrinti nuolatinį jų poreikį. Dėl savo nebijojimo rizikuoti ir smalsumo, jaunimas pradeda bandyti, o vėliau ir vartoti narkotikus ar net užsiimti su narkotikais susijusia rizikinga vveikla. Bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų 15-16 metų moksleivių tyrimai rodo, kad moksleivių tarpe plinta tiek rūkymas (ypač mergaičių), tiek alkoholinių gėrimų vartojimas ir svarbiausia – nelegalių narkotikų vartojimas.

Pagal narkomanijos pasiskirstymą regionuose matome,2 pav. kad narkotikų vartojimo paplitimas pats didžiausias yra Klaipėdos miesto mokyklose, Vilniuje narkotikų paplitimas tarp moksleivių yra dešimt procentų mažesnis, bet vis tik labai aukštas. Toliau seka kiti respublikos miestai (Druskininkai, Palanga, Visaginas, Alytus ir kiti). Juose bet kokio narkotiko vartojimas yra kiek mažesnis nei sostinėje, tačiau kitų narkotikų be marihuanos vartojimas yra toks pat.

2pav.

Daugėja nusikaltimų, susijusių su narkotikais. Narkotikų verslas tampa organizuotų nusikaltėlių grupių veiklos objektas. Daugėja smurto, prievartos, plėšimų, kuriuos įvykdo jauni žmonės.

Narkotikai mokyklose.

Tyrimai rodo, kad apie narkotines ir psichotropines medžiagas moksleiviai žino gana daug. Jie domisi šiais klausimais, žino daugelio jų pavadinimus, pažįsta asmenis, vartojančius narkotikus, dalyvauja susibūrimuose, kuriuose vartojami narkotikai. Pastaruoju metu narkotikai tapo viena populiariausių moksleivių pokalbių temų. Deja jaunimui trūksta profesionalios informacijos apie narkotikų vartojimo padarinius ir jų žalą. Narkomanijos problemos neįmanoma išspęsti įprastais būdais. Privaloma keisti visuomenės elgesį, požiūrį, šalinti priežastis ir tai reikia daryti organizuotai, sistemingai, derinant siekius ir galimybes. Kovoti su narkomanija yra visų piliečių pareiga ir vienas iš svarbiausių valstybės ir savivaldybių uždavinių. Mokyklos vaidmuo bbendroje šalies strategijoje yra apsaugoti vaikus ir jaunimą nuo alkoholio, tabako, narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimo ir rizikingo elgesio. Tuo tikslu ugdytiniams diegti sveiką gyvenseną, kurti reikalingą vertybinių orientacijų sistemą, formuoti savigarbos ir pasitikėjimo savimi bei saviauklos poreikį, ugdyti tinkamus gyvenimo įgūdžius ir formuoti tinkamą elgesį.

Narkomanų amžiaus vidurkis Lietuvoje sumažėjo nuo 25 metų iki 14-16 metų, užfiksuota ir 10-12 metų narkotikus vartojančių vaikų bei kūdikių, gimusių su narkomanijos abstinencijos sindromu. Tai reiškia, kad narkotines ir psichotropines medžiagas vartoja vis jaunesni žmonės. Jei visuomenė nekreips ypatingo dėmesio į šią problemą, po kelerių metų narkomanija šalyje taps nebevaldoma.

KODĖL JAUNIMAS PRADEDA VARTOTI NARKOTIKUS?

Viena narkotinių medžiagų populiarumo tarp paauglių augimo priežasčių gali būti ir tai, jog jiems nebūdinga mirties baimė – mirtis jiems atrodo labai tolima; jie net gali save įtikinti, kad tuomet, kai problema taps jiems „aktuali“, jų ligas bus galima išgydyti. Be to, niekas, pradėdamas vartoti narkotikus, negalvoja, kad taps nuo jų priklausomas.

Narkotikų platintojai narkotikus pateikia kaip neišvengiamą sudėtinę gyvenimo dalį, skirtą atsipalaidavimui, dvasios penui, „sąmonės gelmių pažinimui“.Narkotikų vartojimas ir jų platinimas mokyklose tapo grėsmingas socialinis reiškinys.

„Narkotikai – nuostabus rūmas, tviskantis, viliojantis ir kviečiantis užeiti. Tačiau užėjęs supranti, kad patekai į šlykščią, dvokiančią, negyvenamą lūšną. Dar vėliau suvoki,

kad šios lūšnos durys atsidaro tik į vieną pusę.“ Tai jauno narkomano mintys, po kuriomis pasirašytų ne vienas, kenčiantis priklausomybę nuo narkotikų.

Šiandien narkomanija iš tamsių laiptinių, apskretusių lindynių persikėlė į „normalių“ žmonių kasdienybę, į mokyklas, diskotekas, klubus, į jaunų žmonių susibūrimo ir pasilinksminimo vietas. 2000m. atliktas epidemiologinis , tyrimas parodė, kad diskotekose 50% jaunuolių vartoja narkotikus. Nauji sintetiniai narkotikai tapo jaunimo mados dalimi, derančia prie atitinkamo aprangos stiliaus, technomuzikos, naktinio gyvenimo būdo. Policijos pareigūnai, mokytojai, medikai, psichologai skirtingai aiškina nnarkomanijos plitimą: vieniems atrodo, kad narkotikai yra palaido gyvenimo būdo, nusikaltimų priežastis, kitiems – dvasinės jaunimo krizės pasekmė.

Remiantis apklausų duomenimis, galima teigti, kad pastaruoju metu narkotikus pradeda vartoti 12-13-14-15 metų paaugliai. Šis laikotarpis ypatingas tuo, kad jo metu sparčiai vyksta paauglių brendimas, organizmą veikia hormoninės audros, keičiasi paauglių charakteris. Šio amžiaus paaugliai linkę neklausyti, konfliktuoti su tėvais ir mokytojais, daug ką daryti priešingai, kopijuoti savo „dievukus“ ir pilnai atsiduoti šiek tiek vyresnių draugų įtakai. Tai sunkus laikotarpis paauglio ir jo ttėvų gyvenime, kuriame nemažai klaidų padaro abi pusės. Tėvai dažnai kaltina vaikus nedėkingumu, tėvų negerbimu, akiplėšiškumu ir pan., taiko įvairias bausmes, o paaugliai priešinasi tėvų konservatyvumui. Šiuo tėvų ir vaikų konfliktu dažnai pasinaudoja narkotikų prekeiviai ir siūlo vaikams pabandyti narkotikų. AApsimetę viską suprantančiais paauglių draugais, pirmą dozę dažniausiai pasiūlo veltui. Paanalizavus priežastis, paaiškėja, kad n eretai tėvai patys būna kalti, kad vaikai pradeda vartoti narkotikus. Tačiau, kaip parodė apklausos, mažiausiai apie narkotikus, jų poveikį ir vartojimo priežastis žino tėvai, todėl dažnai, užuot išsiaiškinę ir ieškoję kontaktų su savo paaugliais, atstumia juos.

Yra duomenų, kad Vilniaus mokyklose kas trečias šio amžiaus berniukas vartoja narkotikus (2000m). Klaipėdos mokyklose yra apie 23,9 proc. išbandžiusių narkotikus paauglių (1999m).

Priklausomybė nuo narkotikų vidutiniškai net 250 kartų stipresnė, negu priklausomybė nuo alkoholio. Remiantis apklausų duomenimis, galima teigti, kad šiandien beveik visi vaikai daug žino apie narkotikus, yra juos matę savo akimis, ne vienam yra buvę jų pasiūlyta. Atvirkščiai, didžioji dauguma tėvelių labai mažai žino apie narkotikus, nėra jjų matę (nes suaugusiems jų niekas nesiūlo) ir negalvoja apie tai, kad Jų vaikui vieną dieną gali būt pasiūlyti narkotikai diskotekoje, mokykloje, kieme ar net bendraklasio gimtadienio šventėje.

Kodėl jaunimas vartoja narkotikus?

• smalsumo patenkinimas, noras pajusti narkotikų poveikį;

• draugų įtaka (paaugliams ir jaunuoliams ypač svarbi draugų nuomonė, vertybės ir grupės elgesio normos. Jauniems asmenims labai svarbu priklausyti grupei);

• savo nepriklausomybės, priešiškumo aplinkiniams išraiška;

• noras pajusti kažką nepatirto – malonumą, netgi pavojų;

• noras pajusti „mąstymo aiškumą“, „kūrybinį įkvėpimą“;

• noras pabėgti nuo nemalonumų;

• noras visiškai atsipalaiduoti:

Kaip matome, smalsumą pažymėjo ddidelė dalis moksleivių, tiek 1999m., tiek ir 2003 m. ESPAD tyrimo duomenimis. Kita pagal dažnumą priežastis yra noras užmiršti savo problemas. Vis daugiau moksleivių per seminarus, anketas skundžiasi, kad niekas nenori jų suprasti, neretai jaučiasi nereikalingais, nemoka spręsti savo problemų. Trūksta jiems gyvenimo įgūdžių susidoroti su gyvenimo sunkumais. Šią spragą turėtų užpildyti bendromis jėgomis tėvai ir pedagogai. Nemažai moksleivių nurodė, kad vartodami narkotikus siekė apsvaigti, pajausti malonumą apie kurį sklando tiek daug įvairių kalbų, nuomonių ir mitų. Pastarąjį tyrimą sumažėjo moksleivių, kurie nenorėjo išsiskirti iš grupės draugų.

• smalsumo patenkinimas, noras pajusti narkotikų poveikį;

• draugų įtaka (paaugliams ir jaunuoliams ypač svarbi draugų nuomonė, vertybės ir grupės elgesio normos. Jauniems asmenims labai svarbu priklausyti grupei);

• savo nepriklausomybės, priešiškumo aplinkiniams išraiška;

• noras pajusti kažką nepatirto – malonumą, netgi pavojų;

• noras pajusti „mąstymo aiškumą“, „kūrybinį įkvėpimą“;

• noras pabėgti nuo nemalonumų;

• noras visiškai atsipalaiduoti:

„Narkotikais pradėjau domėtis būdamas 16 metų. Norėjau būti „kietas“, kaip kiti tuomet mane supę draugai“ – sakė 22 metų vaikinas, dabar gyvenantis Lietuvos AIDS centro narkomanų reabilitacijos centre, sergantis ŽIV virusu. – „Kai kurie iš jų uostė klijus, nenorėjau išsiskirti ir aš. Vėliau per gimtadienius pradėjau smarkiai išgėrinėti. Kaip jau minėjau, tikrų narkotikų paragavau, kai man buvo 16 metų – rūkiau žolę (marihuaną). Užsikabinau, pasijutau beesantis kkitame pasaulyje, visiškai atsipalaidavęs. Kai rūkydavau žolę, tiesiog tryškau emocijomis – kvatodavau, daug šnekėdavau. Pasibaigus žolės veikimui, jausdavausi išsekęs.“

„Kažkur išskrendi. Guli ant kilimo ir tau gera. Ir nieko daugiau nereikia, – sakė 27 metų Aras. – Heroinas malšina net seksualinius poreikius. Kiekvieną dieną reikia tik jo.“

Į narkomaniją linkę irzlūs, be dvasinės pusiausvyros jaunuoliai. Daugelis patyrę galvos smegenų traumą su sąmonės praradimu, sirgę infekcine nervų liga. Narkomanais tampa silpnavaliai, lengvai pasiduodantys kitų įtakai, menkų interesų žmonės, neturintys gyvenimo tikslo ir „nesuprasti dykinėtojai“, kuriems trūksta meilės, pasitikėjimo, saugumo jausmo ir savigarbos, tie, kurie yra prislėgti, nelaimingi, greit netenka dvasinės pusiausvyros. Alkoholis ir narkotikai laikinai jiems leidžia pasijusti laimingesniems, pamiršti problemas.

Pavartojus narkotikų dažniau įvyksta nelaimingų atsitikimų ir susižalojama. Nuo kai kurių medžiagų kvėpavimas silpsta ar visiškai sustoja. Suvartojus per didelę dozę, galima prarasti sąmonę, numirti. Net mažas bet kokių narkotikų, įskaitant ir alkoholį, kiekis sutrikdo koordinaciją, mąstymas tampa paviršutiniškas, susilpnėja sugebėjimas priimti „saugius“ sprendimus. Net mažas narkotikų kiekis gali sukelti psichikos ir emocijų sutrikimus. Vartojant reguliariai, nyksta intelektualiniai sugebėjimai, atsiranda abejingumas mokyklai, kitai veiklai. Vartojančiam narkotikus jaunuoliui sunkiau palaikyti darnius santykius šeimoje ir su draugais. Narkotikus vartojant reguliariai, išsivysto liguistas potraukis, žmogus nebegali be jų apsieiti, reikia vis didesnių dozių. Narkotikai sukelia ffizinę, psichinę priklausomybę. Jei žmogus negauna narkotikų, išsivysto absistencija. Jį gali prireikti detoksikuoti. Jei narkotikai sumaišomi kartu su kitomis medžiagomis, reakcija gali būti baisi ir nenuspėjama. Nešvarios (nesterilios) adatos gali užkrėsti kraują, sukelti pūlinius, nuo jų galima užsikrėsti hepatito B ir ŽIV virusu, kuris sukelia AIDS. Piktnaudžiavimas narkotikais labai brangiai kainuoja ir veda prie finansinių sunkumų, skolų, nusikaltimų.

Į Vilniaus narkologijos centrą anksčiau daugiausia paauglių kreipdavosi dėl alkoholizmo, dabar – dėl narkomanijos. Narkologijos centro Ambulatorinio skyriaus vedėjos V.Povilaitienės teigimu, nuo narkotikų priklausomybės kenčiantys moksleiviai patys bijo kreiptis į medikus. Tarp paauglių išpopuliarėjusi marihuana, sintetiniai, „lengvaisiais“ vadinami narkotikai, iš pirmo žvilgsnio atrodo nepavojingi (nuo jų ne taip greitai išsivysto priklausomybė), tačiau 80 proc. visų pabandžiusių „lengvuosius“ pereina prie „sunkiųjų“. Gydytojos nuomone, taip skirstyti narkotikų nereikėtų (beje, pats skirstymas sąlyginis), nes tai suteikia galimybę pasiteisinti ir panaikinti baimės barjerą. Anot gydytojos, visi narkotikai – nuo „žolės“ iki stiprių leidžiamų – sukelia pokyčius paauglių smegenyse, silpnina imunitetą, išprovokuoja kepenų, širdies ligas. „Net nedideliais kiekiais ir retai vartojantys negali išsivaduoti nuo priklausomybės be specialistų pagalbos“, – sakė V.Povilaitienė. Vilniaus narkologijos centre stacionaraus gydymo eilėje laukia ne vienas moksleivis narkomanas. „Tie vaikai supranta, kas jiems atsitiko ir kartais žino daugiau už tėvus ir medikus“,

– kalbėjo gydytoja.

NARKOTIKAI IR MOKYKLA.

Kiekvienais metais Lietuvoje nuo narkotikų miršta apie 300 žmonių, kuriu amžiaus vidurkis – 21-25 metai. Klaipėdoje yra daugiau nei 4 tūkstančiai narkomanų, reguliariai vartojančių injekcinius narkotikus. Nors užsikrėtusiu ŽIV moksleivių skaičius Lietuvoje dar nėra toks didelis, tačiau AIDS ir narkotikai jau yra moksleivių problema, kadangi specialistai prognuozoja, kad būtent moksleiviai, paaugliai, studentai ir kiti jaunuoliai labai netolimoje ateityje nuo tos visuomenės grupės, kuri daigiausia bus užsikrėtusi ŽIV ar AIDS.

Manau, nesuklysiu sakydama, jog atėjo ttoks laikmetis, kada nebegalima tylėti, ir mokyklose reikia ko daugiau kalbėti apie AIDS ir narkotikus. Jeigu prieš 2-3 metus mūsų visuomenėje dar nebuvo didelio poreikio kalbėti apie šiuos dalykus, tai dabar tylėti būtų tiesiog nusikaltimas. Juk mes puikiai žinom, kad šiuo metu beveik kas trečias moksleivis žino kur galima įsigyti narkotikus. Juos siūlo ir pardavinėja mokyklose, diskotekose, tačiau narkotikų platintojai sugeba ne vien įsiūlyti cigaretę ar tabletę, bet ir įtikinti paauglį, kad narkotizuotos cigaretės, “Ekstazy” ar LSD yra nekaltas dalykas. AAtseit cigaretės, “Ekstazy” ar LSD paaugliui nepadarys nieko blogo : atvirkščia, suteiks daugiau drąsos, ištvermės, energijos. Kas iš paauglių to nenori?!

Paprastai 2-3 metus vartojantys iš pradžių silpnus, o paskui stipriuosius narkotikus, paaugliai dar puikiai slepia nuo tėvų savo įprotį, nnes iš pradžių tai nuslėpti gana nesunku. Asmenybės degradacija įvyksta per 2-3 metus, tada sužino visi aplinkiniai, tėvai, mokytojai, bet ką nors padaryti būna jau per vėlu.

Kaip jau minėjau, tarp jaunimo yra paskelbta klaidinga nuomonė, kad cigaretės, tabletės, dopingas, amfetaminai ir visa kita yra nepavojingi, tik suteiks laikinus malonumus. Toks požiūris formuojamas sąmoningai, siekiant pritraukti ko daugiau vaikų, žinant, kad šioje visuomenės dalyje atsiras labai didelė narkotinių medžiagų paklausą, o tai narkotikų prekiautojams atneš didelį pelną.

Be to, labai svarbi yra draugų įtaka. Jeigu vienoje ar kitoje grupėje atsiranda lyderis, kuris yra išbandęs tą “kaifą”, ir tuo didžiuojasi, žinoma visi likusieji grupelės nariai, stengsis nuo jo neatsilikti bet kurią kainą. Draugų įtaka turbūt yra pagrindinė priežastis, kodėl kartais ggerų tvarkingų tėvų vaikai pradeda vartoti narkotikus, nors puikiai žino, kad tai yra negerai. Tėvų ir mokytojų įtaka šiuo atveju yra minimali. Ypač tai liečia paauglius, kurie dar yra nesusiformavusios asmenybės ir kuriems neatsilikti nuo draugų – pats svarbiausias dalykas pasaulyje.

Narkotikai padaro žmogų ligoniu, valkata, visuomenės atmata ir dar sukelia pavojų užsikrėsti AIDS.

POVEIKIS SOCIALINIAI NARKOMANO APLINKAI

Psichologai atžymi keletą aplinkybių, kurios įtakoja vaikų patekimą į vartojančių arba pritariančių narkotikų vartojimui vaikų grupę: nepilna šeima; per didelis tėvų užimtumas; ssunkus abiejų ar vieno iš tėvų charakteris; bent vieno iš tėvų nukrypimas nuo žmogiškųjų elgesio normų šeimoje; per didelė tėvų globa; blogi šeimyniniai santykiai, neteisingas pasiskirstymas šeimoje socialinėmis rolėmis; vienas vaikas šeimoje (neturi brolių ir seserų); ankstyvas (12 – 13 metų) atsiskyrimas nuo tėvų; lengvai gaunami ir nekontroliuojami pinigai, kurie skiriami vaikui. Yra ir medicininiai – psichologiniai faktoriai: sunkūs, chroniniai susirgimai, kuriais vaikai sirgo vaikystėje ir dėl ko jie buvo per daug globojami ir lepinami; daugkartiniai galvos smegenų sutrikimai; alkoholizmo ir narkomanijos atvejai šeimoje arba giminėje; sunkūs psichinių ligų atvejai šeimoje Dėl medicininių ir psichologinių priežasčių silpnesnis vaiko organizmas nesugeba atsispirti negatyviam aplinkos poveikiui ir surasti pakankamai jėgų nugalėti sunkius gyvenimo išbandymus. Šis žmogus stengiasi pabėgti nuo gyvenimo sunkumų, ir narkotikai pradžioje padeda tai padaryti. Šie vaikai gali tapti narkomanais, išbandę narkotikus tik vieną kartą. Veikiant minėtiems socialiniams faktoriams, vienaip ar kitaip vaiko asmenybė deformuojasi, atsiranda neteisinga vertybių sistema, neadekvatus socialinis elgesys, sumažėja prieraišumo faktorius, atsiranda tuštumos jausmas, atvedantis prie blogo savęs vertinimo ir atsiskyrėliškumo.

Apie socialinę priklausomybę nuo narkotikų kalbama tada, kai vaikai dar nevartoja narkotikų, bet tam pritaria ir visą laiką sukiojasi tarp narkotikus vartojančių asmenų, mėgdžioja jų elgesį, kalbos manieras ir išvaizdą. Jeigu tėvai laiku neįsikiša iir neatitraukia vaiko nuo bendravimo su minėto elgesio grupe, beveik visi tokie vaikai pradeda vartoti narkotikus. Paaugliui pradėjus vartoti narkotikus, labai greitai susiformuoja psichinė priklausomybė. Jinai pasireiškia tuo, kad vaikas vėl ir vėl nori pajusti tą psichinę būseną, kurią jautė, apsvaigęs nuo narkotikų. Vaikas arba nori vėl patirti tą malonumą, kurį jautė, arba trokšta pabėgti nuo nemalonių išgyvenimų, neigiamų emocijų ir jį kankinančių problemų. Pirmuoju atveju,nebegaudamas narkotikų, vaikas į jį supančią kasdienybę žiūri kaip į pilką, neįdomią, nereikšmingą. Antruoju atveju – jaučiasi prislėgtas, nelaimingas, nesugebantis išspręsti tų problemų, dėl kurių ir pradėjo vartoti narkotikus. Priklausomai nuo narkotikų rūšies, jo veikimas pasireiškia skirtingai. Noras išvengti psichologinio ir emocinio diskomforto toks stiprus, kad vaikas nebesugeba atsisakyti vartoti narkotikus ir toliau. Šioje stadijoje jau reikalinga specialistų – psichologų ir gydytojų narkologų pagalba, kuri būna veiksminga tik tada, kai šitokiu vaiku nuolat rūpinasi tėvai, nei minutei nepalikdami sergančio vaiko vieno. Dar vėlesnėje narkotikų vartojimo stadijoje formuojasi stipri fizinė priklausomybė: nutraukus narkotikų vartojimą, stebimas lengvesnis ar sunkesnis abstinencijos sindromas, kuris pasireiškia įvairiai, bet visais atvejais jaučiamas didelis fizinės būklės diskomfortas. Dažnai tokiam žmogui, negaunančiam narkotikų reikalinga rimta medicininė pagalba. Nuo to, kurioje stadijoje yra narkotikus vartojantis asmuo, priklauso ir narkotikų vartojimo dažnumas. Asmenys, turintys fizinę ppriklausomybę nuo narkotikų, juos vartoja kasdien po kelis kartus. Asmenys, turintys psichinę ir socialinę priklausomybę, gali juos vartoti, progai pasitaikius. Bet kuriuo atveju, jei neįsikiša tėvai, narkotikų vartojimas dažnėja, dozės didėja, malonūs pojūčiai, kuriuos suteikia narkotikai silpnėja, o susirgimo sunkumas gilėja. Narkomanas šeimoje – didelė nelaimė. Svarbu,kad jis Jūsų ir Jūsų vaikų nenusitemptų vėliau žemyn kartu su savimi.

Norint,kad narkomanas suprastų kaip jis giliai atsidūrė,dažnai jam reikia viską prarasti.

Darbas ir narkotikai nesuderinami. Šeima ir narkotikai nesuderinami. Pinigai ir narkotikai nesuderinami..

Apie narkotikus reiktų pridurti – jie reikalauja pastovaus didinimo. Kaip tikros tamsos grandinės, jie pastato žmogų į padėtį be išeities. Narkotikų vergas, netgi norėdamas jų atsisakyti, negali to padaryti nepakenkdamas sau. Dozės padidinimas yra mirtinas, bet atsisakymas taip pat gali prišaukti mirtį. Žinoma, nuoširdi įtaiga ir saviįtaiga sukurs gelbėjimosi ratą. Bet geri ketinimai ir narkotinė tamsa paprastai negyvena po vienu stogu. Todėl ypatingai reikia stebėti išsilaisvinimo nuo nuodų momentą.

NARKOMANIJOS SUKELIAMOS PROBLEMOS

1. Politinės problemos, nes tiesiogiai ir netiesiogiai įtakoja demokratijos vystymąsi visuomenėje (valstybė dėl didelio narkomanų skaičiaus gali netekti užsienio investicijų ir užsienio valstybių paramos). Draudimai keliaujantiems ir migruojantiems į besivystančias šalis gali sukelti trintį tarp išsivysčiusio ir besivystančio pasaulio.

2. Ekonominės problemos. Valstybė, susidurdama su narkotikų vartojimu ir platinimu bei

AIDS, praranda darbingu žmonių išteklius, tuo pačiu prarasdama ir biudžeto pajamas. Daug ekonominių išteklių neefektyviai panaudojama kovai su narkotikų prekeiviais, brangsta gydymo kaštai. Didėja išlaidos sergančiųjų globai ir gydymui.

3. Demografinės problemos. Valstybė netenka darbingų žmonių išteklių, kartu netekdama ir biudžeto pajamų, miršta darbingo amžiaus žmonės.

4. Kriminalinės problemos. Didėja nusikaltimų, susijusių su narkotikų vartojimu ir prekyba, skaičius.

5. Medicinos problemos. Nuolat auga narkomanija ir AIDS sergančių pacientų skaičius ir jiems teikiamų medicinos paslaugų apimtys, plinta ŽIV. Gydymą apsunkina vaistams aatsparus ŽIV .tamai, vaistų kainų augimas, kitų infekcijų, susijusių su narkomanija ir ŽIV (TBC, virusiniu hepatitu ir kt.) plitimas.

6. Socialinės problemos. Daugėja valstybės išlaikomų asmenų ir našlaičių.

7. Psichologines problemos. Visuomenė psichologiškai nepasirengusi padėti spręsti narkomanų, infekuotų ŽIV ir sergančiųjų AIDS problemų.

8. Teisinė problema. ŽIV/AIDS ir narkomanijos problemų sprendimas reikalauja pastoviai peržiūrėti įstatyminę bazę.

9. Kultūrinės problemos. Jaunimas elgiasi ir vertina narkotikų vartojimą ir rizikingą elgesį priklausomai nuo šalies kultūros normų ir auklėjimo.

10. Religines problemos. Bažnyčia didesnei jaunimo daliai nėra didelis autoritetas ir atsvara masinei kultūrai. Nepaisant to ŽIV ir narkotikų vartojimas yra dvasinė-religinė problema, nes dorovės normų nesilaikymas skatina ŽIV ir narkomanijos plitimą.

11. Moralinės problemos. Visuomenėje, kurioje vyksta dideli pokyčiai, susiję su šeimos autoriteto smukimu, kkonkurencine darbo rinka, mažėjančiu jaunimo savęs vertinimu ir nesugebėjimu pasirinkti, moralės normų nepaisymas sunkina galimybę įsitvirtinti visuomenėje.

12. Migracijos problemos. Daugėja nelegalių imigrantų iš Azijos ir Afrikos valstybių, kurie dėl sveikatos problemų gali patekti į ligonines bei turėti kitų kontaktų su bendruomene.

IŠVADOS

Narkomanija – tai liga, kuri pasireiškia dėl ilgesnio ar trumpesnio narkotinių medžiagų vartojimo, kuriai budinga tolerancija narkotikui, psichologinė ir fizinė priklausomybė bei tolimesni žmogaus psichikos pakitimai. Jos gydymas yra ilgas ir sudėtingas.

Narkomanija gali sukelti politines, ekonomines, demografines, kriminalines, medicinos, socialines, psichologines, teisines ir kt. problemas.

Bet kurioje šeimoje gali atsirasti vartojančiųjų narkotikus. Viena tik mintis, kad sūnus ar dukra gali svaigintis narkotikais, gąsdina. Tėvams labai svarbu turėti supratimą apie narkotikus ir būti budriems, bet ne perdėti.

Apžvelgus paauglių narkomanijos pproblemą Lietuvoje, remiantis statistika ir atliktų tyrimų duomenimis, galima padaryti tokias išvadas:

1. . Narkotikų vartojimas tarp 15-16 metų moksleivių stabilizavosi, tačiau vis dar kelia grėsmę mokinių saugumui.

2. Moksleiviai turi daug informacijos apie narkotikus. Geriausiai žinomi ir labiausiai paplitę yra marihuana ir hašišas.

3. Nustatytas pažeidžiamiausias moksleivių amžius – 10 klasė (32,8%).

4. Geriausiai žinomos vietos, kur galima įsigyti narkotikų – diskoteka, barai, gatvė, narkotikų prekeiviai.

5. Pirmą kartą išbandyti narkotikus paauglius labiausiai paskatina smalsumas (51%), noras užmiršti problemas (16,7%) ir nenoras išsiskirti iš grupės draugų (12,1%).

6. Nustatyta, kad mmoksleiviai neigiamai save vertinantys, dažniau vartojo narkotikus.

7. Narkotikus dažniau vartoja pasiturinčių, tačiau dažnai nepilnų šeimų paaugliai, kurių tėvų išsilavinimas – aukštasis ar specialus vidurinis.

8. Pagrindinės trys priežastys, lemiančios polinkį į priklausomybę nuo narkotikų – genetinės, psichologinės ir socialinės.

Iš viso to ką parašiau, išvada gali būti tik viena: reikia ko daugiau apie tai kalbėti, imtis kažkokių tai priemonių, kad narkotikai būtų sunaikinti, mokyklose daryti atskiras pamokas apie narkotikus ir su jais susijusią ligą AIDS. Priversti žmones bijoti to vadinamo “kaifo” , padėti tiems kurie nori pasveikti ir gyventi. Tik taip mes galėsim išgelbėti mūsų augančia kartą.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. www.narkomanija.lt

2. David G. Myers “ Psichologija “ poligrafija ir informatika 2000 m.

3. Valstybinis Psichikos Sveikatos centras (VPSC) (www.vpsc.lt)

4. Narkauskaitė L. Kas lemia poreikį vartoti narkotikus? Informacinis pranešimas. (www.infosveikata.sam.lt)

5. Žukauskienė, R. (2002). Raidos psichologija. Vilnius

6. Jurgaitienė, D. (2000). Narkomanijos prevencijos ypatumai mokyklose. (www.infosveikata.sam..lt)

7. Medicinos centras- (www.lorna.lt/str_informacija-tevams.htm )

8. Gydytojo konsultacijos-

(http://www.info.lt/index.php?page=gydytojas&view=klausimas&id=661)

9. Narkotikai: priežastys, pasekmės, vartotojai-http://www.sociumas.lt/Lit/nr15/narkotikai.asp

10. Saugaus vaiko centras -(http://www.saugus-vaikas.lt )

11. Forumas paauglystė-(http://www.stud.ktu.lt/~vytvali/mintys/Forumai/Paauglyste.htm)

12. Mamoms ir tėčiams-http://www.siauliai.aps.lt/rerichas/sveikata.htm#Narkotikai

13. Lietuvos statistikos metraštis 2005m