Nedarbo pokyčių palyginamoji analizė Lietuvoje ir Beniliukso šalyse

Įvadas

Nedarbas šiuo metu yra viena aktualiausių socialinių temų Europos Sąjugos šalyse. Valstybių socialinė politika siekiant išspresti esančią problemą vis labiau orientujama į gyventojų užimtumo kontroliavimą nedarbo mažinimo link. Nuolat atliekami įvairūs socialiniai tyrimai, renkami statistiniai duomenys, leidžiantys apžvelgti esnčią situaciją, užfiksuoti pokyčius bei nustatyti, kas juos lemia.

Lietuvoje nedarbo lygiu bei kitom užimtumo problemom pradėta domėtis atgavus nepriklausomybę, o ypač šis domėjimasis sustiprėjo pasgelbus derybas įstojimui į Europos Sąjungą. Pastebima, kad per paskutinius metus tiek kiekybiškai, tiek ir kiekybiškai kintant užimtumui kkeičiasi ir nedarbo lygio rodikliai.

Kaip ir kodėl jie kinta apžvelgsiu šiame darbe bei palyginsiu pokyčius su Beniliukso šalių duomenis. Šių šalių blokas palyginimui pasirinktas todėl, kad tai paskutiniu metu bene geriausius užimtumo bei nedarbo rodiklius ES pateikiančios valstybės, tačiau, žinoma, neišvengiančios daugelio visoms Europos valstybėms būdingų problemų.

Pagal daugelį duomenų nedarbo lygis tiek Lietuvoje, tiek Beniliukso šalyse nėra nei tolygiai didėjantis, nei tolygiai mažėjantis. Atsižvelgiant į tai, kad nedarbas tiriamas ne tik kaip bendras faktorius, bet pagal atskiras gyventojų grupes ((pagal lytį, amžių, kvalifikacijos lygį), siekiama išsiaiškinti, kokie yra vienų ar kitų socialinių grupių nedarbo duomenys, kaip jie kinta bei kaip sprendžiamos problemos. Remiamasi nedarbo lygio kriterijumi.

Darbo tikslas – parodyti, kad egzistuoja nedarbo lygio skirtumas tarp Lietuvos ir Beniliukso šalių bbei palyginti esamus nedarbo lygio pokyčius, tiriant pasirinktus rodiklius.

Darbe siekiama išsiiaiškinti:

• kokie yra nedarbo lygio duomenys ir kaip jie kinta tiriamose valstybėse,

• kas įtakoja nedarbo lygio pokyčius,

• kokiomis priemonėmis sprendžiamos nedarbo lygio problemos

Tyrimo metodologija – statistinių duomenų analizė. Daugiausia remiamasi Europos Bendrijų Statistikos tarnybos – Eurostat bei Lietuvos Darbo Biržos statistiniais duomenimis. Taip pat naudojamasi OECD (Ekonominio bandradarbiavimo ir plėtros organizacija), ILO (tarptautinė Darbo Organizacija) pateikiama informacija.

II. Bendra nedarbo apžvalga ir jo priežastys

Nedarbas traktuojamas kaip padėtis, kai asmuo ne savo noru neturi mokamo darbo ir, būdamas darbingas, negali jo rasti.

Nedarbą taip pat galima skirstyti į keletą rūšių.

Sezoninis nedarbas kyla tada, kai kalendoriniais metais keičiasi darbo pasiūla ir paklausa (turizmo srityje, žemės ūkyje).

Frikcinis nedarbas – ilgą laiką neužpildomos laisvos darbo vietos, nes ir darbdaviui, ir ddarbuotojui reikia laiko rinkai ištirti. Paprastai šio tipo nedarbas ilgai netrunka. Jo privalumas – darbuotojas ir darbas geriau atitinka vienas kitą.

Ciklinis nedarbas – recesijos metu sumažėja gamyba. Recesija yra rinkos ekonomikos ciklo dalis. Vyriausybės politika, skirta paklausai stimuliuoti recesijos metu, gali turėti daugiau teigiamos įtakos šio tipo nedarbui, nei kitų tipų nedarbui.

Struktūrinis nedarbas – kai neatitinka darbinė kvalifikacija arba geografinė vieta. Paklausos struktūros ir technologijos pokyčiai mažina tam tikros kvalifikacijos darbuotojų paklausą. Su šio tipo nedarbu daug sunkiau susidoroti, kadangi rreikia mokyti darbuotojus ir pakeisti jų specializaciją arba pagerinti jų mobilumą.

Paslėptasis nedarbas pasireiškia tada, kai darbuotojo įnašas į produkciją yra nulinis arba neigiamas, ir ekonomikai yra naudingiau aiškiai tai pripažinti ir perkelti jį į produktyvesnį darbą.

Nedarbą charakterizuoja keletas rodiklių. Visų pirma, tai bendras bedarbių skaičius šalyje (bedarbio sąvoka yra apibrėžta Bedarbių rėmimo įstatyme: “ Bedarbiais laikomi nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse įstaigose, užsiregistravę gyvenamosios vietovės valstybinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam mokymuisi.“), nedarbo lygis, ilgalaikis nedarbas, jaunimo nuo 18 iki 24 metų (kai kuriose Europos šalyse jaunimo amžius skaičiuojamas nuo 15 iki 24 metų) nedarbas, moterų nedarbas ir k.t. Ypač svarbu ilgalaikio nedarbo apskaičiavimas, nes lemia valstybinės nedarbo politikos kryptį.

Įvairiose šalyse nedarbo lygis skiriasi pagal atitinkamus rodiklius. Tai priklauso nuo valstybės vykdomos užimtumo skatinimo politikos. Pvz., Lietuvoje, jaunimo nedarbui pasiekus ypač aukštą mastą, buvo įdėtos didelės pastangos jaunimo integravimui į darbo rinką, šioje situacijoje gelbėjo Lietuvos Darbo Birža (LDB). Buvo tobulinamos konsultavimo ir informavimo paslaugos – jos teikiamos visose regioninėse darbo biržose. Sukurti specializuoti Darbo, Profesinio informavimo ir Jaunimo darbo, Savarankiškos informacijos paieškos centrai, sukurta darbo paieškos sistema internete (Gruževskis: 1996, 6). Tai turėtų pagerinti jaunimo nedarbo lygį.

Žvelgiant į Beniliukso šalių duomenis ypač daug problemų nnedarbo srityje sukelia žemas išsimokslinimo lygis Belgijoje.

Liuksemburge, kur nedarbo rodikliai yra vieni geriausių Europoje, situacija pasikeitė sutelkus pajėgas įdarbinti jaunimą ir ilgalaikius bedarbius, kurie sudarė didesnęją bedarbių dalį.

III. Nedarbo klasifikacija

Kaip minėta, kadangi nedarbą galima skirstyti pagal keletą rodiklių, darbe aptarsiu, tuos kurie, tiek Lietuvoje, tiek Beniliukso šalyse kelia daugiausia problemų.

Nedarbas, atsižvelgiant į neturinčiųjų darbo amžių, labiausiai ryškus tarp jaunimo ir pagyvenusių, bet vis dar darbingų gyventojų. Pastebėtina, kad valstybių nedarbo reguliavimo politika didžiausiu mastu nukreipta į jaunimo nuo 15 iki 24 metų nedarbo šalinimą, nes jiems sunkiausia integruotis į darbo rinką vien dėl to, kad trūksta darbo patirties. Bent jau Lietuvoje tokia problema itin akivaizdi.

Taip pat daug problemų visose šalyse kelia moterų nedarbas palyginti su vyrų. Lietuvoje, kur vis dar juntamos buvusio komunistinio režimo pasekmės, suformuotas moters, kaip namų šeimininkės įvaizdis apsunkina darbo paieškas, nors situacija paskutiniaisiais metais žymiai gerėja. Europos Sąjungos šalyse, kaip ir Lietuvoje, įsigalėjus lyčių lygių galimybių įstatymui, moterims įsidarbinti suteikiamos itin palankios sąlygos.

Žemą išsimokslinimo laipsnį turinčių žmonių įdarbinimas sudaro sunkumus visose šalyse. Ypač dabar, įžengus į informacinės visuomenės amžių, kur vertinamos žinios ir išsilavinimas, pakankamai sunku integruotis į darbo rinką turintiems žemą kvalifikaciją. Bet antra vertus, kada visi siekia įgyti aukštąjį išsilavinimą, atsiranda profesinį išsilavinimą turinčių ddarbuotojų trūkumas.

Nors nedarbo panaikinimas realiai nėra įmanomas, išsprendus opiausius klausimus, galima sumažinti nedarbo lygį.

1. Nedarbas pagal amžių

Nedarbas pagal amžių paprastai skirstomas į tokius tarpsnius: jaunimo nedarbas (15-24), vidutinio amžiaus (25-49) bei vyresniojo amžiaus (50-64) nedarbas.

Tenka pastebėti, kad didžiausias dėmesys visose Europos sąjungos šalyse skiriamas jaunimo nedarbui šalinti.

Eurostato duomenimis, jaunimo nedarbo lygis Lietuvoje ir Beniliukso šalyse nuo 1998 iki 2003 metų buvo bene didžiausias palyginus su kitais amžiaus tarpsniais. Taip pat matomas gana didelis skirtumas tarp jaunimo nedarbo lygio Lietuvoje ir Beniliukso šalyse (1 pav).

1 pav. Jaunimo (15–24) nedarbo lygis (%). Eurostat duomenys

Mažiausias jaunimo nedarbo lygis, kaip matoma, buvo Olandijoje bei Liuksemburge, nors jau 2003 kiek padidėjo. Reikia paminėti, kad tiriant jaunimo nedarbą negalima gauti visiškai objektyvių duomenų, kadagi didelė dalis jaunimo nedirba dėl to, kad to neleidžia studijos. Tačiau, valstybių darbo politika turėjo atsižvelgti į tokius duomenis ir imtis priemonių. Kadangi Beniliukso šalys priklauso Tarptautinei Darbo Organizacijai, tad ji prisidėjo prie jaunimo nedarbo mažinimo.

Reaguojant į jaunimo nedarbo lygio padidėjimą Liuksemburge, 2005 metais balandžio mėnesį buvo paskelbta Liuksemburgo Deklaracija, kurioje vienu aktualiausių klausimų yra jaunimo užimtumo politika. Šio įvykio vienas iš iniciatorių buvo Liuksemburgo Nacionalinė Jaunimo Taryba (Luxembourg National Youth Cauncil), siekianti padėti jaunimui gauti tvirtas socialines garantijas, įsilieti į darbo

rinką. Nors naujausių duomenų apie jaunimo nedarbo lygį Liuksemburge negauta, atsižvelgiant į dedamas jėgas ir pastangas, tikėtina, kad jaunimo nedarbo lygis turėtų sumažėti.

EEO (European Employment Observatory) akcentuoja Lietuvos ir Belgijos jaunimo nedarbo lygio 2004 metais mažėjimą, nors ir nežymų. Tai laikoma pozityviu ženklu, palyginus su kitom Europos šalimis, kur jaunimo nedarbas vis dar islieka itin problematiškas

Prie jaunimo nedarbo lygio mažinimo prisideda Tarptautinė Darbo Organizacija (angl. ILO – International Labour Organization). 2004 metais ji išleido Jaunimo darbo gidą, kuriuo siekiama suprasti, kkodėl beveik visame pasaulyje nenorima investuoti į jaunus žmones. Čia aiškinamasi, kodėl jaunimo nedarbas lyginant su visais gyventojais yra dviem ar trim kartais didesnis. Gidas pristato jaunimo darbo programas, kurias įgyvendinus galėtų mažėti jaunimo nedarbas.

Europos Asamblėja po jaunimo nedarbo išskiria kitą opią problemą – tai 64 metų ir vyresnių žmonių nedarbą. Pagerėjus ir patobulėjus sveikatos apsaugos sistemai, galima teigti, kad Europa „senėja“ ir kuo šalis labiau išsivysčiusi, tuo ilgiau gyvena žmonės, tuo ilgiau jie gali būti darbingi. Kadangi šiuolaikinėje visuomenėje llaikoma nehumaniška atsisakyti darbuotojų dėl amžiaus, jiems organizuojami įvairūs tobulinimosi kursai, suteikiama galimybė kelti klasifikaciją bei taip prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių.

Žvelgiant į kitas amžiaus grupes, LDB duomenimis 2004 metais didžiąją bedarbių dalį – 72,3%. – sudarė 25-54 metų amžiaus aasmenys. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis 2005 metų pirmą ketvirtį šios amžiaus grupės nedarbo lygis buvo 9,4%.

Tarp Beniliukso šalių 2000 metais mažiausias 25 metų ir vyresnių gyventojų nedarbo lygis, kaip, beje ir lyginant kitus rodiklius, Eurostato duomenimis, išlieka Liuksemburge.

1985 1990 1995 2000

Belgija 9.0 6.2 7.9 8.4

Olandija 8.7 6.8 6.1 2.4

Liuksemburgas 2.0 1.3 2.3 1.7

2 pav. 25 m. ir vyresnio amžiaus žmonių nedarbo lygis Beniliukso šalyse %.

Apžvelgus statistinius duomenis, galima teigti, kad nedarbo lygio duomenys nėra stabilūs. Jie atitinkamai reaguoja į politikos, socialinius bei kitus globalioje visuomenėje vykstančius įvykius.

2. Nedarbas pagal lytį

Jei žiūrėtume statistinius nedarbo duomenis tarp vyrų ir moterų (nekreipiant dėmesio į amžių ir kitus faktorius), nesunkiai pastebėsime, kad tiek Lietuvoje, tiek Beniliukso šalyse, moterų nedarbas gerokai viršija vyrų nedarbą. Kodėl taip yra?

SIF (Socialinių Inovacijų Fondas) moterų bedarbystę apibūdina kaip turinčią savitų, specifinių bbruožų. Moteris yra vienas iš labiausiai pažeidžiamų visuomenės elementų. Ji psichiškai jautriau reaguoja į iškilusias problemas, dėl motinystės pareigos palikusi darbą, dažnai nebegali vėl grįžti į darbo rinką. Remiantis statistiniais duomenimis, būtent moterys sudaro didesniąją bedarbių dalį. Jos sunkiau susiranda darbą dėl įvairiausių priežasčių: didesnio atsidavimo šeimai, visuomeninės nuomonės apie moters vaidmenį, mažesnių fizinių sugebėjimų bei kitų.

Remiantis „Eurostato“ duomenimis galima palyginti moterų ir vyrų nedarbo lygį (%) nuo 1992 iki 2003 metų (1 lent).

Apie Lietuvą duomenys surinkti tik nuo 11998, kadangi apskritai iki nepriklausomybės atkūrimo, šalyje oficialiai neegzistavo nedarbo problema. Ir tik nuo 1991 metų pradėti rinkti minimalūs duomenys. Europoje Lietuvos užimtumo bei darbo rinkos problemomis imta domėtis dar vėliau. Apie Lietuvos moterų nedarbo lygį galima spręsti pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenis (Darbo jėga, užimtumas ir bedarbystė 1996 metais. Vilnius, 1997, Leidinio Nr.3170), kurie 1996 metais nurodė nedarbo lygį vyrų tarpe 15.2%, moterų – 15.9%.

Lietuva Belgija Olandija Liuksemburgas

Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys

1992 – – 5.1 10.0 4.1 7.2 1.7 2.8

1993 – – 6.7 11.5 5.4 7.5 2.2 3.3

1994 – – 7.7 12.7 6.0 7.9 2.6 4.1

1995 – – 7.6 12.7 5.5 8.1 2.0 4.3

1996 – – 7.4 11.9 4.8 7.7 2.2 4.2

1997 – – 7.3 11.6 3.7 6.6 2.0 3.9

1998 13.1 10.4 7.7 10.3 3.0 5.0 1.9 4.0

1999 12.3 10.0 7.3 8.5 2.3 4.4 1.8 3.3

2000 17.9 13.4 5.6 7.6 2.2 3.8 1.8 3.1

2001 18.4 13.8 6.0 8.2 2.0 3.1 1.7 2.7

2002 13.7 13.4 6.7 8.5 2.5 3.0 2.1 3.9

2003 12.1 13.3 7.8 3.6 4.0 2.7 5.1

3 pav. Vyrų ir moterų nedarbo lygis (%) 1992 – 2003m.

Remiantis Olandijos spaudos duomenimis, 2005 metų kovo – gegužės mėn. nedarbas tarp vyrų buvo 5.8%, tuo tarpu moterų – 7.9%

Liuksemburge paskutiniu metu moterų nedarbas siekia 5.4%.

Lietuvoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis 2004 metų pabaigoje moterų nedarbo lygis buvo 11.2%, o vyrų – 10.1%, tačiau 2005 metais jis beveik suvienodėjo.

Kalbant apie moterų integravimąsi į darbo rinką, pastebima, kad joms pavyksta vis labiau įsitvirtinti, jos lengviau randa darbą. Kadangi padaugėjo moterų su aukštuoju išsilavinimu, liberalėja požiūris į motinystę (jau pripažįstamos tėvystės atostogos, kada tėvas, o ne motina prižiūri ir augina vaiką; tiesa, tokios pažiūros įsitvirtinusios dar labai silpnai), stiprėja feminizmas, moterims tampa lengviau konkuruoti su vyrais.

Benilukso šalyse situacija moterų nedarbo lygio mažėjimo link pradėjo keistis gerokai anksčiau nei Lietuvoje, todėl mūsų šalyje ddedama gana daug pastangų siekiant įdarbinti kuo daugiau moterų. Vienas iš pavyzdžių gali būti projektas „ Nauja moterų profesinio mokymo metodologija Europos darbo rinkos poreikių aspektu – Euromoteris (Eurovoman)“

Projektu Euromoteris siekiama suteikti moterims įsidarbinimo galimybes arba padėti joms sukurti savo verslą. Naujų įgūdžių įgijimas ir kvalifikacijos kėlimas padidina jų galimybes gauti darbą pagal profesiją ir dalyvauti darbo rinkoje, o taip pat sukuria įmanomas sąlygas pačioms sukurti verslą arba gauti darbą SVV sektoriuje.

Beniliukso šalyse buvo tiriamos priežastys, dėl kurių attinkamais metais didėjo moterų ar vyrų nedarbas (žemas išsilavinimo lygis, amžius ir kt.) ir atitinkamai reaguota į jas.

3. Nedarbas pagal išsilavinimo lygį

Daugelio šalių statistiniai duomenys užfiksuoja gana aukštą nedarbo lygį tarp žemą išsilavinimą turinčių žmonių.

Lietuvoje didėja bedarbių, baigusių aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas, dalis. Jei 2003 metais bedarbiai, baigę aukštesniąsias mokyklas, sudarė 4,4%, o aukštąsias mokyklas -9,1% visų bedarbių, tai po metų šie skaičiai atitinkamai sudarė 5,9% ir 10,6% visų bedarbių.

Beniliukso šalių nedarbo lygio pagal išsilavinimą duomenys (3 pav) labai ryškiai skiriasi nuo Lietuvos.

Bendras nedarbo lygis (neatsižvelgiant į išsilavinimą) Aukštą išsilavinimą turinčių nedarbo lygis Vidutinį išsilavinimą turinčių nedarbo lygis Žemą išsilavinimą turinčių nedarbo lygis

Lietuva 13.20% 9.00% 16.00% 19.20%

Belgija 6.90% 3.50% 6.60% 11.30%

Olandija 2.60% 1.70% 2.10% 3.70%

Liuksemburgas 2.60% 1.70% 1.50% 4.70%

3 pav. Nedarbo lygis pagal išsilavinimo laipsnį 2002m amžiaus grupėje nuo 15 iki 64 metų. Eurostat duomenys

Tačiau lyginant visas šalis atskirai, išryškėja pakankamai aaukštas žemą išsilavinimą turinčių žmonių nedarbo lygis Belgijoje. Šalyje dar nuo 1977 metų užfiksuotas vis augantis nedarbo lygis pagal išsilavinimo rodiklius, todėl imta aiškintis tokio smukimo priežastis bei ieškoti būdų spręsti esamą problemą. Aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčius gyventojus nekreipta ypatingo dėmesio, nes jų nedarbo lygio duomenys keitėsi labai nežymiai: 1977 m., 1981 m. ir 1996 m. turinčių universitetinį išsilavinimą nedarbo lygis buvo apie 2,5 %, kai tuo tarpu 1996 metais pagrindinį išsilavinimą turinčių gyventojų nedarbo lygis pasiekė apie 22,5%.

Atskiroje studijoje „Nedarbas Belgijoje“ (Sneessens, Pierrard: 2000) tokios asimetriškos evoliucijos priežastimi laikoma technologijų pokyčiai ir tobulėjimas, pareikalavę išsilavinusių ir gabių darbuotojų. Todėl buvo mestos visos pastangos kelti gyventojų išsilavinimo lygį.

Likusiose Beniliukso šalyse, palyginus su daugeliu kitų valstybių, tik vidurinį išsilavinimą turinčių žmonių procentas nėra katastrofiškai didelis (2004 metais Olandijoje buvo 21%, o Liuksemburge 20%), tačiau susirūpinta tuo, kad žemą išsilavinimą turi jauni žmonės.

IV. Išvados

Apžvelgus statistinius duomenis, galima teigti, kad nedarbo lygio duomenys nėra stabilūs. Jie atitinkamai reaguoja į politikos, socialinius bei kitus globalioje visuomenėje vykstančius įvykius

Nedarbo lygis Beniliukso valstybėse yra gerokai mažesnis negu Lietuvoje dėl geriau išsivysčiusios ekonomikos bei tobulesnės gyventojų užimtumo politikos, tačiau skiriasi Beniliukso valstybių viduje. Žemiausias nedarbo lygis tarp Beniliukso šalių beveik pagal visus tirtus rodiklius yra Liuksemburge.

Jaunimo

nedarbo lygis visose šalyse yra pakankamai didelis palyginus su bendru bedarbių skaičiumi. Tačiau pakutiniais metais įvairių programų ir lengvatų jaunimui dėka, jaunimo nedarbas mažėja.

Vyresnio amžiaus bedarbių skaičius auga, nes jiems sunkiau prisitaikyti prie naujos darbuotojų paklausos dėl sparčiai besikeičiančių technologijų, kurias dažniausiai geriau išmano jaunesnė karta.

Moterų nedarbo lygis gautais duomenimis visais metais buvo ir yra didesnis negu vyrų. Tendencija išlieka iki šiol, tačiau skirtumų amplitudė pamažu mažėja. Besikeičianti visuomenės nuomonė į dirbančią moterį, emancipacija, ir galiausiai feminizmas atveria pplatesnes galimybes moterims įsitraukti į darbo rinką, todėl jų nedarbo lygis tiek Lietuvoje, tiek Beniliukso šalyse mažėja. Tačiau Lietuvoje šis procesas lėtesnis.

Kaip ir jaunimo nedarbas, daug problemų kelia žemą išsilavinimą turinčiųjų nedarbas. Didžiausias šios grupės žmonių nedarbo lygis tarp Beniliukso šalių užfiksuotas Belgijoje. Tiek Lietuvoje tiek Belgijoje, kaip didžiausią nedarbo lygį tarp žemo išsilavinimo žmonių pateikiančiose valstybėse, duomenys negerėja – nedarbo lygis pagal šį rodiklį auga.

V. Literatūros sąrašas

1. Gruževskis, B. Jaunimo nedarbas Lietuvoje. – Vilnius, 1996.

2. Statistics Netherlands. Press release. Unemployment unchanged. 22005 June 16, http://www.cbs.nl/NR/rdonlyres/6526EDF5-1D8D-46C5-A6C6-0B9F278FD0A0/0/pb05e072.pdf, 2005.09.03.

3. Moterų nedarbas Lietuvoje. – Socialinių inovacijų fondas, http://vingis.sc-uni.ktu.lt/sif/lt/moterys.html, 2005.08.14

4. Sneessens, H., Pierrard. Unemployment in Belgium. – 2000, http://www.fdewb.unimaas.nl/algec/coffee-europe/papers/workshop%202002/Sneessens-Pierrard%20-%20Unemployment%20in%20Belgium.pdf, 2005.08.02

5. Darbo jėga, užimtumas ir bedarbystė 1996 metais. – Vilnius, 1997, Nr.3170

6. Quarterly labour market review (October 2004), EEO, http://www.eu-employment-observatory.net/en/publications/sysdem/report2004_3.asp, 2005.09.03

7. The DDeclaration of Luxembourg. – 2005, http://www.eu2005.lu/en/actualites/documents_travail/2005/04/26declalux/youthforum.pdf, 2005.09.12

8. www.ldb.lt

9. www.std.lt

10. http://europa.eu.int

11. www.ilo.org

12. www.oecd.org