Nusikalstamumas Lietuvoje: Tendencijos, rodikliai ir kt.

TURINYS

ĮVADAS 3

NUSIKALSTAMUMAS 4

STATISTINIAI DUOMENYS 5

NUSIKALTIMŲ RŪŠYS 7

NUSIKALSTAMUMO PRIEŽASČIŲ APIBŪDINIMAS 8

NUSIKALSTAMUMO RAIDOS LIETUVOJE PROGNOZĖS 8

NUSIKALSTAMUMO ŽALA IR PASEKMĖS 9

NUSIKALSTAMUMAS RELIGINIU ASPEKTU 10

NUSIKALSTAMUMO LYGĮ MAŽINANČIOS PRIEMONĖS 11

IŠVADOS 13

LITERATŪROS SĄRAŠAS 14ĮVADAS

Nusikalstamumas kelia pavojų ne tik konkrečiam asmeniui, bet kenkia visos šalies socialinei, ekonominei, teisinei raidai, paneigia svarbiausius bendruomeninius santykius. Todėl demokratinėje teisinėje valstybėje veiksmingai nusikaltimų prevencijai ir kontrolei turi būti skiriamas nuolatinis dėmesys. Vienas svarbiausių požymių, pagal kuriuos galima spręsti apie valstybės brandą, yra tai, kaip aktyviai ieškoma šios problemos sprendimo būdų, kaip užtikrinamas asmens ir visuomenės saugumas.

TIKSLAS. Šio darbo tikslas remiantis informacija ir lliteratūra išanalizuoti nusikalstamumo rūšis, rodiklius, tendencijas ir kt. Lietuvoje.

UŽDAVINIAI:

1. Statistinių duomenų analizė Lietuvoje ir Baltijos valstybėse.

2. Nusikalstamumo priežasčių analizė bei prognozės.

3. Žalos bei pasekmių analizė įvairiais aspektais.

4. Nusikalstamumo prevencinės veiklos apžvelgimas.

PAGRINDINĖS SĄVOKOS:

NUSIKALSTAMUMAS– tai sudėtinis socialinis – teisinis, masinis reiškinys kurio pagrindą sudaro visuma įstatymo baudžiamųjų veiklų.

(Pagal S. Maksimovą)

NUSIKALTIMAS – yra pavojinga ir Baudžiamajame kodekse uždrausta veikla, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Kriminologija (ats. red. prof. J. Bluvšteinas)

NUKENTĖJUSYSIS – asmuo, kuriam nusikalstama veikla padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos.

Kriminologija (ats. red. prof. J. BBluvšteinas)NUSIKALSTAMUMAS

Visus 30 metų nusikalstamumo lygį veikė aibė įvairiausių veiksnių. Keitėsi įstatymai ir kriminalinė politika. Vyko didelės kampanijos ir buvo kovos su nusikalstamumu atoslūgių. Keitėsi kriminalinės justicijos vadovai, nusikaltimų registracijos reikalavimai. Visa tai negalėjo nedaryti poveikio nusikalstamumo lygiui. Veikiant vieniems iš ttų veiksnių nusikalstamumas didėjo, veikiant kitiems – mažėjo. Nemažesnę reikšmę turėjo ir įvykę socialiniai – ekonominiai procesai: gyvenimo lygio pokyčiai, gyventojų migracija, švietimas ir t.t. Nusikalstamumas svyruoja, bet jis neperžengia tam tikrų ribų. Vyrauja tam tikra nuoseklaus nusikalstamumo didėjimo tendencija. Visuotinė nusikalstamumo didėjimo tendencija turi svarbiausią reikšmę nusikalstamumo lygiui Lietuvoje. Svarbus įvykis mūsų šalyje buvo nepriklausomybės atkūrimas. Po 1990 metų nusikalstamumo raida tapo visiškai kitokia. Galima teigti, kad iki 1990 metų buvo „socialistinio“ nusikalstamumo, o po 1990 metų prasidėjo kitas – „kapitalistinio“ nusikalstamumo laikotarpis.

(Justickis V. „Kriminologija“)

Nusikalstamumo struktūros samprata skirta nusikalstamumo sąvokos turiniui patikslinti. Kokių gi tikslų siekiame nagrinėdami nusikalstamumo struktūrą? Patikslinti nuomonę apie nusikalstamumą ir parodyti nusikalstamumo „karštus taškus“ ir „silpnas vietas“.

Kokie nusikaltimai? Didžiausią dalį sudaro nusikaltimai nuosavybei, ppo to seka visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, asmens gyvybei, sveikatai , laisvei ir orumui. Kaip daromi nusikaltimai? Apie trečdalį nusikaltimų padaromi grupėmis. Kur daromi? Miestuose ir kaimuose. Tačiau kaimo gyventojai yra mažiau linkę daryti nusikaltimus. Vis daugiau nusikaltimų padaroma viešosiose vietose . Didžiausias nusikalstamumas yra Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio regionuose. Tačiau didžiausias nusikalstamumo regionas yra – Jonava, Kėdainiai, Šakiai. Mažiausias nusikalstamumas tuose regionuose, kuriuose nėra didelių mastų, neišvystyta pramonė. Kas dažniausiai daro nusikaltimus? Recidyvistai – asmenys, anksčiau darę nusikaltimus. Vis ddaugiau nusikaltimų padaro anksčiau jau nusikaltę asmenys. Kas 8 – 10 nusikaltėlis yra nepilnametis. Kokios būsenos jie padaromi? Daugiau kaip ketvirtį visų nusikaltimų padaro neblaivūs asmenys. Alkoholio vaidmuo labai prieštaringas dabartinėje visuomenėje. Jis vaidina svarbų vaidmenį bendraujant, organizuojant laisvalaikį. Narkomanų padaryti nusikaltimai, rodo, kaip giliai visuomenės gyvenime įsišaknija, dar pavojingesnis pakaitalas už alkoholį – narkotikai ir jų provokuojami nusikaltimai. Svarbi charakteristika – kovos su nusikalstamumu kaina. Mūsų šalyje ši kaina vis didėja. Kovai su nusikalstamumu skiriama daugiau lėšų negu žemės ūkiui, švietimui ar sveikatos apsaugai.

Nusikalstamumui būdingi tam tikri dėsningumai. Jam būdinga vidinė tvarka, reguliarumas ir pasikartojimas. Nusikalstamumą apibūdina jo paplitimas, dinamika ir struktūra. Nusikalstamumo paplitimas turi du rodiklius – būklę ir lygį. Būklę atspindi absoliutus nusikaltimų, padarytų per tam tikrą laikotarpį valstybėje ar atskiram regione, skaičius. Lygį parodo, padarytų nusikaltimų ir valstybės gyventojų skaičiaus, santykis. Dinamika atspindi būklės ir lygio pasikeitimas per tam tikrą laiką. Nusikalstamumui būdinga erdvės – laiko struktūra. Struktūra galima atskleisti, imant kaip pagrindą jį suderinančių veikų pavojingumo visuomenei laipsnį. Pagal šį kriterijų skiriami tokie struktūriniai elementai: sunkūs nusikaltimai, mažiau pavojingi ir nekeliantis didesnio pavojaus visuomenei nusikaltimai. Nusikalstamumo struktūra galime nagrinėti kaip nusikalstamumo kėsinimosi objektas. Struktūrą galima aprašyti, būtina aptarti.

{Bluvšteinas J. „Kriminologija“}STATISTINIAI DUOMENYS

Lentelė užregistruoti nusikaltimai Baltijos ššalyse

2000m. 2001m. 2002m.

Estija 57799 58497 53293

Latvija 50199 51082 49329

Lietuva 82370 79265 72646

Nusikalstamumo lygis Baltijos šalyse

(10000 gyventojų tenka užregistruotų nusikaltimų)

2000m. 2001m. 2002m.

Estija 419,8 428 391,5

Latvija 211,3 215 208,5

Lietuva 235,4 227,7 208,6

2003 m. tarp Baltijos valstybių daugiausia užregistruotų nusikaltimų, skaičiuojant 100 000-ių gyventojų, teko Estijoje (3952), mažiausia – Latvijoje (2226), Lietuvoje – 2289.

Daugiausia asmenų nuteisė Estijos teismai, kur 100 000-ių gyventojų teko 736 nuteisti asmenys, Latvijos 584, Lietuvos – 508. 2003 m. daugiausia nuteistų ir atliekančių bausmę asmenų buvo Estijos įkalinimo įstaigose, kur 100 000-ių gyventojų teko 321, mažiausia Lietuvoje (194). Tarp nuteistų asmenų Estijos įkalinimo įstaigose kalėjo 3,4 procento nepilnamečių, Lietuvos – 1,8 procento.

(http://www.nplc.lt/)

Žemiau pateikta schema parodo mums keturias stambias nusikaltimų rūšių grupes. Daugiausia įvykusių nusikaltimų – tai turtiniai nusikaltimai, o konkrečiau – vagystės. 2003 m. Lietuvoje užregistruota 44220 vagystės atvejų, tai daugiau negu pusė visų įvykdytų nusikaltimų (55,9 %)- per metus. Vagysčių iš gyvenamųjų patalpų ir transporto priemonių kiekis yra beveik vienodas. Jeigu apžvelgsim transporto priemonių vagysčių atvejus, įvykdytus per pastaruosius porą metų, tai pastebėsim, kad jų kiekis kito nežymiai. 2001 m. Lietuvoje buvo užregistruota 8647 vagystės atvejų, 2002 m. jų sumažėjo 13 %, o 2003 m. vėl padidėjo 11 % (iki 8573).

Transporto priemonių vagysčių skaičius irgi per pastaruosius metus pasilieka stabilus – kiekvienais metais jų įvykdoma apie 8 – 9 tūkstančius. Tačiau drąsiai galime teigti, kad Lietuvoje pastebimas ttolygus plėšimų ir sukčiavimų augimas. Plėšimų, kaip ir sukčiavimų, nuo 2001 m. iki 2004 m. pradžios padaugėjo beveik vienu procentu. Čia yra vienodas nusikaltimų augimas kiekvienais metais: jų įvykdoma kasmet 8 procentais daugiau negu praėjusiais metais.

Jeigu pradėsim nagrinėti bendrą vagysčių kitimą, tai pastebime, kad vagysčių kiekvienais metais įvykdoma vis mažiau, pradedant nuo 2001m. kai vagysčių buvo užregistruota apie 53 tūkst. iki 2003 m. pabaigos vagysčių sumažėjo beveik 9 %, t.y. iki 44 tūkstančių užregistruotų atvejų per metus.

Smurtinių nusikaltimų dalis bendrame fone nėra tokia didelė, kaip turtinių, tačiau yra užregistruotas skaičius, kuris leidžia daryti išvadas, kad vis dėlto smurto Lietuvoje yra ir, deja, jo nemažėja. 2003 m. Lietuvoje užregistruota iš viso 1123 smurtinių nusikaltimų, tai yra 15 % daugiau, negu 2002 m., bet šešiais nusikaltimais mažiau negu 2001 m. Iš smurtinio pobūdžio nusikaltimų, daugiausia įvykdyta veikos, kurios rezultatu tapo sunkūs sveikatos sutrikdymai – 473 nusikaltimai. 2003 m. iš tokio pobūdžio nusikaltimų mažiausiai įvykdyta išžaginimų ir pasikėsinimų (278 nusikaltimai), bet tas faktas nelabai mus džiugina, nes išžaginimų, palyginus su praėjusiais 2002 m. padaugėjo beveik 50%.

Kaip atrodo situacija Lietuvos finansų sistemoje? Pagal nusikaltimų skaičių finansų sistema užima trečią, priešpaskutinę vietą tarp visų įvykusių 2003 m. nusikaltimų. Didžiausią finansinių nusikaltimų dalį sudaro netikrų

pinigų ar vertybinių popierių gaminimas arba perleidimas apyvarton -apie 62 % bendro finansinio nusikaltimų kiekio. Aplaidus apskaitos tvarkymas, lyginant su 2002 m., pasikeitė nežymiai – padaugėjo 20 procentų, o apgaulingo apskaitos tvarkymo (dviguba buhalterija) atvejų užregistruota dvigubai daugiau nei 2002 m.

Nors statistika rodo, kad narkomanų Lietuvoje kiekvienais metais vis daugėja, nusižengimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis 2003 m. sumažėjo beveik trim procentais. Didžiausią dalį kitų nusikaltimų sudaro kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimai ir viešosios tvarkos paž.eidimai, jų per pastaruosius mmetus padaugėjo atitinkamai 25 ir 27 procentais. Mažiausiai 2003 m. užregistruota kontrabandos – vos 102 nusikaltimai, jų sumažėjo dvigubai.

(http://www.nplc.lt/)

Užregistruoti nusikaltimai pagal rūšisNUSIKALTIMŲ RŪŠYS

šioje schemoje pateikiamos nusikaltimų rūšysNUSIKALSTAMUMO PRIEŽASČIŲ APIBŪDINIMAS

Aukštas nusikalstamumo lygis ir vis dar pastebimas nuteistųjų laisvės atėmimo bausme skaičiaus augimas verčia aiškintis šių reiškinių priežastis.

Duomenų analizė rodo, kad nusikalstamumo priežastys ir dinamika paklūsta bendriems socialiniams dėsniams. Teisės pažeidimų skaičių lemia:

• sudėtinga šalies ekonominė padėtis,

• blogas teisėsaugos darbas,

• nemažos gyventojų dalies žemas pragyvenimo lygis,

• alkoholis,

• netinkamas vaikų auklėjimas ššeimoje,

• narkotikai,

• skurdas,

• bedarbystės laipsnis,

• vaikų neužimtumas,

• valstybės siūlomų adaptavimosi priemonių grįžusiems asmenims iš įkalinimo vietų neefektyvumas ir pan.

(http://www.litlex.lt/scripts/sarasas2.dll?Tekstas=1&Id=39612)

Mūsų nuomone, nusikalstamumo priežastys slypi šeimoje bei visuomenėje. Todėl reikalinga švietėjiška veikla,ugdymas dorovinių bei moralinių vertybių.NUSIKALSTAMUMO RAIDOS LIETUVOJE PROGNOZĖS

Natūralu manyti, kad ilgalaikė visuotinė nusikalstamumo ddidėjimo tendencija šalyje išliks. Pagrindinės prielaidos: 1} prognozė, pagrįsta visuotinės tendencijos pastovumo prielaida. Galime teigti, kad ilgalaikė, mažiausiai 30 metų, nusikalstamumo didėjimo tendencija išliks ir ateityje. Galime prognozuoti gana greitą nusikalstamumo didėjimą: 2006 m. 100000 gyventojų teks 267 nusikaltimo, 2007 m. – 279 ir t.t. 2010m., esant tokiai tendencijai, šis rodiklis pasieks 339. 2} prielaida – prognozė pagrįsta pastaraisiais nepriklausomybės metais susiformavusios tendencijos prielaida. Vadovaudamiesi šia prielaida galime teigti, kad 100000 gyventojų 2005 metais teko – 301,8, o 2010 metais teks – 390 nusikaltimų. Ši prognozė daug grėsmingesnė. Palyginę prognozes, pagrįstas įvairiomis prielaidomis, matome, kad: 1} jos nėra labai skirtingos, 2} visos kartu jos numato nusikalstamumo ribas ateityje.

(Justickis V. „Kriminologija“)NUSIKALSTAMUMO ŽALA IR PASEKMĖS

Nusikalstamumo pasekmės yra per didelės. Sužeidžiami ir nnužudomi žmonės, jie praranda pinigus ir kitą nuosavybę. Jie bijo kiekvieno nepažįstamo žmogaus, lyg jis būtų potencialus vagis ar žudikas. Renkamų politikų nesąžiningumas verčia nepasitikėti politine sistema ir rinkimų dieną skatina rinkėjus sėdėti namuose. Ekonominiai nusikaltimai mažina ekonominės sistemos palaikymą.

Štai per 2004 m. sausio – birželio mėnesius nusikaltimų aukų pasiskirstymas Lietuvoje pagal patirtą žalą buvo toks:

• Turtinę žalą patyrė 86 % nukentėjusiųjų;

• fizinį smurtą – 12 %;

• seksualinę prievartą – 0.5%

• psichologinę prievartą – 1%

• nepriežiūrą – 0.5 %.

• Nusikalstamumą galima būtų suskirstyti trijų rūšių žžalą:

• Finansinę;

• Fizinę;

• Netiesioginę socialinę žalą.

Finansinė nusikalstamumo žala gali būti kelių rūšių. Nuosavybė gali būti tiesiogiai prarandama. Arba ji gali būti perleista iš teisėto savininko vagiui. Nusikalstamų veikų aukos praranda savo algas ir turi apsimokėti gydymosi išlaidas.

Kitas žalos matavimo būdas – fizinė žala. Baltųjų apykalių nusikaltimų fizinė žala pasireiškia per gamtos užteršimą, nesaugias darbo sąlygas, netinkamos kokybės produktus. Smurtinių nusikaltimų fizinė žala gali būti matuojama nustatant aukų skaičių arba pagal jų patirtus sužalojimus.

Tačiau tai dar ne viskas. Nusikalstamumas padaro kur kas platesnę žalą nei vien tik finansiniai nuostoliai ar sveikatos sutrikdymai. Kur kas sunkiau išmatuojama yra socialinė žala. Tai ir baimė išleisti vaikus pažaisti į kiemą, ir nenoras eiti į rinkimus ir dar daug kitų neigiamų pasekmių.

NUSIKALSTAMUMO ŽALA VISUOMENĖS ASPEKTU.

Auga tarpusavio susipriešinimas ir tai apsunkina eks kalinių integraciją į gyvenimą.

Visuomenė nepasitiki eks kaliniais, nesuteikia galimybės keisti gyvenimo būdo. Buvę kaliniai susidūrę su abejingumu atlieka pakartotiną nusikalstamą veiklą.

NUSIKALSTAMUMO ŽALA IINDIVIDO ASPEKTU.

Sudėtinga grįžus iš įkalinimo įstaigos surasti darbą, gyvenamąją vietą, o ypatingai sunku pradiniu laikotarpiu nes nėra socialinių garantijų.NUSIKALSTAMUMAS RELIGINIU ASPEKTU

Tikėjimo praktikos smukimo ir nusikalstamumo augimo ryšys

Išsamiuose tūkstančių apklausos dalyvių atsakymuose pabrėžiama, kad Bažnyčios mokymo stygius apie Dievo šventumą sąlygojo ne tik religinės praktikos mažėjimą, – jeigu „Dievas mane vvis tiek myli, nepriklausomai nuo to, ar aš einu į bažnyčią, ar keičiu savo gyvenimą, tai kam vargintis?“, – bet ir bendrą visuomenės moralės smukimą. Likę be tvirtų moralinio gyvenimo nuorodų ir dvasinio vadovavimo, žmonės pasidavė ydoms, ir tai sukėlė šeimos gyvenimo krizę, nulėmė ikisantuokinį seksą, negimusių kūdikių žudynės, nusikalstamumą, panieką įstatymams ir didžiulę depresiją.

Politikai kartais nurodo, jog šių blogybių priežastis yra skurdas, išaugęs nedarbas, būsto stygius. Tačiau skurdas ir kitoks materialinis stygius daugiau ar mažiau visada buvo būdingas visuomenės gyvenimui, tačiau toks didelis moralės nuosmukis būdingas tik šių dienų visuomenei. Apklausos „Tegul kalba žmonės“ ekspertai palygino pastarųjų 150 metų Didžiosios Britanijos bažnyčių lankomumo statistiką su to paties laikotarpio visuomenės ydų statistika.

Abi jos grafiškai atrodo lyg V formos kreivės, tik su priešingos krypties maksimumais. Iki XX a. pradžios religinė praktika nuolat didėjo ir dalyvavimas pamaldose maksimumą pasiekė 1905 metais, o vėliau ėmė kristi. Atitinkamai Didžiojoje Britanijoje iki 1905 metų mažėjo nusikalstamumas, girtuokliavimas, šeimų irimas, tačiau po to vėl ėmė kilti.

Pažymėdami tokį stebėtiną ryšį tarp menko tikėjimo praktikavimo ir didelio nusikalstamumo bei moralinių standartų smukimo, sociologinės apklausos autoriai nurodo, kad žmonės bijo ne tiek arešto už įstatymų pažeidimus, kiek juos sulaiko Dievo baimė ir vidinis sąžinės balsas. Anksčiau jjie gerai suvokdavo savo, kaip nuolatinių nusidėjėlių, padėtį visiškai švento Dievo atžvilgiu. Mokymas, kurį žmonės tada gaudavo bažnyčiose, skatino juos imtis savikontrolės, nes jie baiminosi, kad reikės duoti ataskaitą Dievui už savo veiksmus. Dabar toks mokymas susilpnėjo, ir žmonės jaučia, kad gali daryti ką nori, be gėdos ir susivaldymo, manydami, kad nebus asmeninės atskaitomybės už tokį elgesį. Kaip rašo viename kolektyviniame atsakyme 35 parlamento – Aukštųjų lordų rūmų – nariai, „jeigu Bažnyčios tik kalba visuomenei apie Dievo maloningumą, tiesiogiai nepasmerkia blogybių, tada ar reikia stebėtis, kad jos praranda savo žmones, kurie yra visiškai susipainioję“.

Apklausoje apžvelgta tik jos dalis, o tikintieji dar pateikė išsamius atsiliepimus apie ne visai pasiteisinusią Anglikonų Bažnyčioje ir kitose konfesijose pastaraisiais dešimtmečiais vykdytą liturginę reformą, homilijų paviršutiniškumą, mistinio ir pranašiško sielovados aspekto silpnėjimą, vizitacijų tradicijos praradimą. Baigiant Didžiojoje Britanijoje surengtos unikalios apklausos apžvalgą, verta priminti lordo B.Bečvorto nuomonę, kad didžioji dalis britų ir toliau lieka morališkai konservatyvūs. „Jie nori socialinio stabilumo ir darnos sau ir savo šeimoms, taip pat remiasi vertybėmis, kurių ištakos – Dešimtyje Dievo įsakymų. Jie nori, kad Bažnyčios kovotų už šias visuotines moralės vertybes, ir jeigu Bažnyčios ims jas ryžtingai ginti, efektas bus stiprus, patraukiantis ir padrąsinantis milijonus dorų žmonių“. Lordas B.Bečvortas pripažįsta,

kad tam gali nepritarti kai kurie liberalūs visuomenės sluoksniai, bet milijonai sveiko mąstymo žmonių parems Bažnyčias, nes jų „išminties, tikėjimo ir moralumo balsas“ pagaliau vėl bus išgirstas.

(http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2005/03/18/)

Susilpnėjęs tikėjimas tarybinės valdžios laikotarpiu susilpnino bažnyčios autoritetą. Kai kurių kunigų silpna moralė, bei tikinčiųjų amoralus gyvenimo būdas smukdo visuomenės dvasingumą, ko pasekoje didėja ir nusikalstamumas. NUSIKALSTAMUMO LYGĮ MAŽINANČIOS PRIEMONĖS

Nusikaltimų prevencija yra priemonių visuma, kuria stengiamasi pašalinti arba neutralizuoti nusikalstamumo priežastis bei sąlygas. Tai kryptinga šalies institucijų ir bendruomenės veikla, kuria užkertamas kelias nnusikaltimams. Nusikaltimų prevencija – tai pagrindinis policijos darbas, tačiau ir bendruomenė gali padėti mažinti nusikaltimų.

1. teisėsaugos sistemos tobulinimas

2. naujų darbo vietų kūrimas

3. programų, skirtų buvusių kalinių adaptacijai visuomenei, diegimas

4. nusikaltimų prevencijų programų diegimas bei švietimo sistemos tobulinimas būtų efektyviausios nusikaltimų lygį mažinančios priemonės

NUSIKALTIMŲ SKAIČIAUS MAŽINIMAS

• Nusikaltimų prevencija – tai pagrindinis policijos darbas. Tačiau ir eiliniai piliečiai gali padėti mažinti nusikaltimų skaičių.

• Didžioji dalis nusikaltimų yra prieš nuosavybę, bet ne prieš žmones. Taipogi ne visi nusikaltimai yra nuodugniai suplanuoti. Daugumą jų spontaniškai įvykdo jauni vyrai, kkai netikėtai pasitaiko galimybė: pavyzdžiui, daiktai akivaizdžiai palikti ant mašinų sėdynių, atviros namų durys ir langai ir pan.

• Tačiau Jūs galite sumažinti riziką patys apsaugodami savo namus ir automobilį. Tokiu būdu Jūs sutaupysite policijos laiką ir ji galės užsiimti sunkesnių nnusikaltimų išaiškinimu.

• Patys užsiimdami nusikaltimų prevencija padėsite sau ir savo šeimai, nes taip Jūs susikursite

• saugesnę gyvenamąją aplinką.

(www.nplc.lt/aukos)IŠVADOS

Per griežta baudžiamoji politika nėra tinkamas būdas nusikalstamumo problemai valstybėje spręsti. Veikiau priešingai, vis daugėjant įkalintųjų kalėjimuose ir kalinio patirtį turinčių asmenų (Lietuvoje tokių jau yra kas dešimtas gyventojas), visuomenėje gilinamas socialinis konfliktas, dažnai tampantis naujo nusikalstamumo „šuolio“ priežastimi. Todėl Lietuvos valstybė, siekdama užtikrinti savo gyventoju bei visuomenės saugumą bei artėti prie Europos standartų, nusikalstamumo kontrolės ir prevencijos srityje, artimiausiu metu turėtų: remti ir skatinti kriminologinius tyrimus bei juos atsižvelgti, formuojant atitinkamą valstybės politiką įvairiose socialinio gyvenimo srityse.

Didelis nusikalstamumo skaičius mūsų šalyje, bei lietuvių žiaurūs nusikaltimai užsienio šalyse, formuoja neigiamą požiūrį į visą Lietuvos tautą. Tai be abejo neigiamai atsiliepia turizmo bei kitų rrūšių verslui Lietuvoje.

 Labai svarbu skirti dėmesį prevencinės veiklos suaktyvinimui jaunimo tarpe.

 Reikalingas įvairių organizacijų dirbančių nusikalstamumo srityje veiklos koordinavimas, siekiant geresnių rezultatų.

 Būtina suteikti eks kaliniams išėjusiems iš įkalinimo įstaigų socialines garantijas kol patys pajėgs adaptuotis į visuomenę.LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Justickis V. „Kriminologija“

2. Bluvšteinas J. „Kriminologija“

3. www.nplc.lt/aukos/statistika/auku-stat2004.pdf

4. http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2005/03/18/krsiand_01.html

5. http://www.litlex.lt/scripts/sarasas2.dll?Tekstas=1&Id=39612

6. http://www.nplc.lt/vz/vz5.htm