Protų nutekėjimo socialinės priežastys Lietuvoje

PANEVĖŽIO KOLEGIJOS

SVEIKATOS, SOCIALINĖS PRIEŽIŪROS IR EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS

PEDAGOGIKOS KATEDRA

[pic]

Darbą atliko:

I SP kurso studentė Lijana Dočkutė

Darbo vadovė:

Doc. dr. A.

Valackienė

Panevėžys, 2004

TURINYS

ĮVADAS 3

1. PROTŲ NUTEKĖJIMO REIŠKINIO, JO PRIEŽASČIŲ BEI PASEKMIŲ ANALIZĖ 4

1.1 Protų nutekėjimo reiškinys ir jo samprata. 4

1.2. Protų nutekėjimo priežastys kaip šios problemos tyrimo

charakteristikos ir hipotezės prielaidos 6

1.3. Protų nutekėjimo pasekmės 9

1.3.1. Protų nutekėjimo pasekmės protus eksportuojančiose šalyse 10

1.3.2. Protų nutekėjimo pasekmės protus importuojančiose šalyse 11

2. PROTŲ NUTEKĖJIMO PRIEŽASČIŲ TYRIMO METODOLOGIJA IR MMETODIKA 12

2.1.Tyrimo metodologijos esmė 12

2.2. Tyrimo strategija ir respondentai 13

3. PROTŲ NUTEKĖJIMO IŠ LIETUVOS PRIEŽASTYS KAIP ŠIO REIŠKINIO ATSPINDŽIO

LIETUVOS INTELEKTINIAME KAPITALE BRUOŽAI: TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ

14

3.1.Respondendų profilis 14

3.1.1.Demografiniai duomenys 14

3.1.2. Bazinės charakteristikos 16

4. PROTŲ NUTEKĖLIMO PROBLEMOS SPRENDIMO KAIP INTELEKTINIO KAPITALO DIDINIMO

STRATEGIJOS IR BŪDAI 20

4.1. Pasaulio šalių taikomos strategijos protų nutekėjimo problemoms

spręsti 20

4.2.Pasiūlymai Lietuvos protų nutekėjimo priežastims ir pasekmėms

sušvelninti 20

4.2.1. Priemonės, skatinančios likti šalyje 20

IŠVADOS 22

DISKUSIJA dėl tyrimo išvadų 23

NAUDOTA LITERATŪRA 24

PRIEDAI 25

Įvadas

Jaunimo tarpe, visuomenėje ir valstybėje vykstantys pokyčiai

kelia naujus iššūkius jaunimo veiklai. Tai – jaunimo emigracija į užsienį,

nepakankamos galimybėmis naudotis naujomis informacinėmis technologijomis,

jaunimo pasyvumas, informacijos trūkumas apie jaunimo veiklą bei jaunų

žmonių galimybes, mažėjančios galimybės sulaukti paramos jaunimo

iniciatyvoms ir kt.

Lietuvos studentai ir jauni mokslininkai išvyksta į Vakarų

universitetus iir aukštųjų technologijų įmones ir ten įgyja išsilavinimą ir

patirtį, kurios nebūtų galėję gauti Lietuvoje. Beveik be išimčių, šis

išsilavinimas finansuojamas ne Lietuvos, o priimančiųjų šalių, taigi

Lietuvai jis nieko nekainuoja. Lietuvos problema ne ta, kad jauni

specialistai išvaziuoja, problema ta, kad jie nebegrįžta.

• Darbo tikslas: Atskleisti, protų nutekėjimo socialines priežastis

Lietuvoje.

• Darbo objektas: Protų nutekėjimo socialinės priežastys Lietuvoje;

• Darbo uždaviniai:

1) Išanalizuoti protų nutekėjimo pasekmes;

2) Išsiaiškinti, protų nutekėjimo pristabdymo galimybes Lietuvoje;

3) Atlikti apklausą „Protų nutekėjimo socialinės priežastys

Lietuvoje“ ir pateikti jos rezultatus.

• Darbo metodai:

1.Mokslinės literatūros analizė;

2.Antrinių – statistinių duomenų analizė;

3.Anketinė apklausa.

• Darbo struktūra: Darbą sudaro įvadas, 4 skyriai, 15 diagramų, išvados,

naudotos literatūros sąrašas, kurį sudaro 14 šaltinių ir 3 priedai.

1. Protų nnutekėjimo reiškinio, jo priežasčių bei pasekmių analizė

1.1. Protų nutekėjimo reiškinys ir jo samprata

Kvalifikuotos darbo jėgos migracija sudaro vieną iš didžiausių

tarptautinių mainų dalį. Nuo 1930 metų ji iš esmės pakito, įgijo

įvairiausių formų. Tarp jų – protų nutekėjimas, laikina profesionalių

darbuotojų migracija, o taip pat kvalifikuotų darbuotojų migracija turint

tikslą visam laikui apsigyventi svetimoje šalyje ir kt. (Iredale, 1999).

Anksčiau kvalifikuotos darbo jėgos migracija buvo iššaukta konfliktų

šalyje, etninės diskriminacijos, o dabar ją sąlygoja geresnių galimybių ir

geresnio gyvenimo paieška, globalizacija bei liberalizacija atsiveriančių

naujų galimybių bbesivystančiose šalyse.

Šiuolaikiniame pasaulyje plačiai ir daug kalbama apie protų nutekėjimo

reiškinį ir su tuo susijusias problemas. Protų nutekėjimo fenomenas

dažniausiai tyrinėjamas nagrinėjant žmonių migracijos klausimus (Helou,

1995; Sylvester, 1993) arba tarpkultūrinį mobilumą (Allen, 1991).

Dažniausiai protų nutekėjimo (angl. brain drain) sąvokoje užslėptas

neigiamas atspalvis, kadangi žodis “nutekėjimas” reiškia kažko netekimą, o

netektis visada asocijuojasi su kažkuo nepageidaujamu. Protų sąvokai

priskiriamas platus ratas individo turimų žinių, asmeninių savybių,

gebėjimų, įgūdžių, vertybių, idėjų. Tuo tarpu “nutekėjimas” reiškia, kad

darbo rinka netenka individo drauge su jo talentu, asmeninėmis savybėmis,

t.y. kompetencija.

Protų nutekėjimo samprata yra gana plati, tačiau dauguma užsienio ir

lietuvių mokslininkų, tyrinėjusių šį reiškinį, pasitenkina gana paprastu ir

siauroku jo apibrėžimu. Britų Karališkoji draugija pirmoji pateikė protų

nutekėjimo sampratą, siekdama apibūdinti britų mokslininkų ir technologų

išvykimą į JAV ir Kanadą dar 1950-1960 metais (Cervantes, Guellec, 2002).

Britannica enciklopedijoje protų nutekėjimas apibrėžiamas kaip

išsilavinusių arba kvalifikuotų specialistų išvykimas iš vienos šalies,

ekonominio sektoriaus, dažniausiai dėl geresnio atlyginimo ar gyvenimo

sąlygų. Kvalifikuoto specialisto samprata įvairiose šalyse apibrėžiama

skirtingai, tačiau dažniausia kvalifikuotų specialistų laikomas aukštąjį

išsilavinimą arba ypatingai didelę patirtį specifiniame veiklos sektoriuje

turintis individas (Iredale, 1999). Castles, Miller (1998), Koser, Lutz

(1998), Portes, Rumbaut (1996), Portes, Walton (1981) išskyrė du aukštos

kvalifikacijos specialistų mobilumo tipus: a) aukštos kvalifikacijos

migrantai, vadinamieji “laikinieji profesionalai”, vykstantys iš

išsivysčiusių šalių į mažiau išsivysčiusias šalis su laikinu paskyrimu

dirbti, bei b) protų nutekėjimo mmigrantai, vykstantys dirbti specialistais

arba studijuoti iš silpnai išsivysčiusių šalių į labiau išsivysčiusias

šalis. Tokia protų nutekėjimo samprata apima fizinį asmenų judėjimą iš

vienos šalies ar ekonominio sektoriaus į kitą šalį arba ekonominį sektorių.

Asmenų judėjimas, susijęs su darbo jėgos perėjimu iš vienos šalies į kitą

arba vieno ekonominio sektoriaus į kitą, dažniausiai nagrinėjamas kaip

darbo jėgos migracija. Tokios migracijos priežastimis laikomos dvi

pagrindinės ekonomiškai išmatuojamos sąlygos – geresnio atlyginimo ir

geresnio gyvenimo paieška. Tačiau reikia įvertinti tai, kad žmogus, būdamas

racionaliai mąstanti asmenybė, siekia patenkinti įvairius savo poreikius

pradedant nuo fiziologinių ir baigiant saviraiškos poreikiais (Moorhead,

Griffin, 1995). Todėl galima teigti, kad migracija iš vienos šalies ar

vieno ekonominio sektoriaus į kitą šali ar kitą ekonominį sektorių

nebūtinai turi būti paskatinta vien tik geresnio atlyginimo ar gyvenimo

sąlygų paieškos poreikio. Atlikus šį tyrimą bus galima pateikti

konkretesnes protų migracijos priežastis.

Taip pat vertėtų panagrinėti įvairius protų nutekėjimo aspektus, kadangi

galimas įvairus požiūris į protų nutekėjimo reiškinį. OECD (1997)

pranešimas apie aukštos kvalifikacijos žmonių migraciją identifikuoja dvi

pagrindines sąvokas susijusias su protų nutekėjimu: apsikeitimas protais ir

protų švaistymas.

Apsikeitimas protais išreiškia dviejų krypčių pasikeitimą individų

kompetencija – tarp protus siunčiančios ir protus gaunančios šalies. Tačiau

ten, kur didesnį lyginamąjį svorį turi kompetencijos tėkmę iš vienos puses,

vartojamos protų įgijimo ir protų netekimo sampratos (Mahroum, 1999). Šiuo

aspektu, turint mintyje Lietuvos kontekstą galima įvardinti Lietuvą esant

protus siunčiančiąja arba eksportuojančia šalimi, o kitas šalis, dažniausia

– JAV arba kitas Vakarų Europos valstybes, įvardinti kaip protus gaunančias

arba importuojančias šalis. Taigi, Lietuva netenka protų, o tos šalys, į

kurias išvyksta aukštą kvalifikaciją turintys Lietuvos žmonės, protus

įgyja. Kita, galima šalių grupė yra tranzitinės šalys. Tai tokios šalys,

kuriose atvykę talentingi ir gabūs mokslininkai bei darbuotojai

neapsigyvena visam laikui, tačiau pagal sudarytus terminuotus kontraktus

dirba keletą metų, o po to keliauja toliau į kitas, geresnes sąlygas

siūlančias šalis arba grįžta atgal į savo šalį. Taigi apibendrinant galima

išskirti tokias šalių grupes: protus eksportuojančios, importuojančios ir

tranzitinės šalys.

Kita Salt (1997) paminėta su protų nutekėjimu susijusi sąvoka yra protų

švaistymas. Protų švaistymo sąvoka akcentuoja tokią situaciją, kai aukštos

kvalifikacijos žmonės pereina dirbti į kitą veiklos sritį, kurioje iš

ankstesnio darbo sukaupti gebėjimai ir patirtis yra nereikalingi. Šioje

sąvokoje nefiksuojama, ar šis perėjimas yra fizinis asmenų judėjimas

kertant šalies sieną ir užsienio šalyje pradedant dirbti kitokį darbą nei

iki šiol, ar judėjimas vyksta šalies viduje pereinant iš vienos veiklos

srities į kitą. Šios sąvokos esminis momentas yra tas, kad žmogus dėl

pasikeitusios veiklos specifikos negali tinkamai panaudoti sukauptų žinių

ir patirties. Protų švaistymo samprata taip pat apima ir tokią situaciją,

kai ką tik aukštąjį mokslą baigę jaunuoliai neranda darbo pagal jų

specialybę ir yra priversti dirbti kitoje veiklos srityje, pvz. baigę

vadybos

studijas dirba pardavėjais, filologijos mokslo daktarai dirba

eiliniais vertėjais ir pan. Su tokiu reiškiniu Lietuvoje susiduriama

dažnai, kadangi dalis Lietuvos akademinio jaunimo nedirba pagal specialybę

ir negali įgytų naujų žinių panaudoti pagal paskirtį. Taip pat proto

švaistymo krizę gali patirti ir vyresnio amžiaus darbuotojai, ilgus metus

dirbę vienoje įmonėje, tačiau jai bankrutavus netekę darbo ir priversti

persikvalifikuoti arba dirbti prastesnį, jų turimos kompetencijos

neatitinkantį darbą. Taigi šis protų nutekėjimo aspektas gali būti

aptinkamas tiek tyrinėjant kvalifikuotų asmenų judėjimą iš vienos šalies į

kitą, tiek migraciją iš vieno ekonominio ssektoriaus į kitą, tiek stebint

darbo jėgos srautus tarp atskirų organizacijų arba netgi įmonės viduje.

Prieš keletą metų buvo įvesta nauja sąvoka – protų apytaka (Mahroum,

1999). Ši sąvoka atspindi pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje

pasireiškiančią nuomonių tendenciją, kad protų nutekėjimas gali būti

suprantamas kaip teigiamas reiškinys, kadangi “apytaka” reiškia sugrįžimą į

ciklo pradžią. Ši sąvoka įvardija ciklą, kuris prasideda nuo asmens

mokymosi užsienyje, darbo užsienyje ir po to grįžimo namo tam, kad

pasinaudotų gimtosios šalies teikiamomis galimybėmis. Tyrinėtojų nuomone,

tokia protų apytaka ateityje turėtų didėti ypač tuo atveju, jei ekonomikos

skirtumai tarp skirtingų šalių mažės (Mahroum, 1999). Šitaip teigiantis

autorius laikosi pozicijos, kad protų nutekėjimas vyksta tik dėl ekonominių

paskatų.

Reikia pripažinti, kad protų nutekėjimo reiškinio supratimas bei

apibrėžimas skiriasi priklausomai nuo to, kokiai šalių grupei priklauso

šios sampratos aiškintojai. Besivystančios ir mažiau išsivysčiusios šalys

dažniausiai yra protų netenkančios, protus eksportuojančios valstybės, o

išsivysčiusios šalys yra protų importuotojos. Besivystančių ir mažiau

išsivysčiusių šalių elito išvykimą, kaip pažymi Vaknin (2002), skirtingai

vadina šio reiškinio oponentai (protų nutekėjimas) ir šalininkai (protų

apsikeitimas, protų mobilumas).

Susidomėjimas protų nutekėjimo problema remiasi sukauptomis žiniomis apie

intelektinio ir žmogiškojo kapitalo svarbą organizacijai ir valstybei. Šiuo

atveju svarbu nustatyti, iš kur individas įgijo savo žinias ir gebėjimus.

Egzistuoja trys investicijų į žmogiškąjį kapitalą šaltiniai: valstybė,

įmonė ir individas. Lietuvoje dėl susiklosčiusios sunkios ekonominės

padėties didžiąja dalimi į žmogiškąjį kapitalą investuoja valstybė, kadangi

įmonės ir individai to padaryti patys yra nepajėgus. Taigi protų sąvoka

apimtų tas žmogiškojo kapitalo savybes, kurios buvo įgytos investicijų į

žmogiškąjį kapitalą metu, t.y. formalaus ir neformalaus mokymosi keliu,

gerinant sveikatą, skatinant migraciją, informacijos ir darbo paieškos

metu. Jei asmuo gavo aukštąjį išsilavinimą, pavyzdžiui, Lietuvoje, tai

laikoma, kad jo protas arba plačiau – intelektinis kapitalas yra sukurtas

Lietuvos valstybės investicijų į jo mokymą/ mokslinimą dėka, todėl jo

panaudojimas turėtų būti taip pat skirtas Lietuvos gerovei ir naudai.

Kiekvienų investicijų metu siekiama investicijų atsipirkimo. Lietuvą

paliekant jos geriausiems protams, šalis praranda galimybę susigrąžinti

investuotas lėšas į emigruojančių specialistų parengimą. Vienaip ar kitaip

– tokia protų nutekėjimo samprata, kuri apima tik fizinį žmonių judėjimą iš

vienos šalies ar vieno ekonominio sektoriaus į kitą, yra ribota, kadangi

neapima virtualaus protų nutekėjimo būdo, kuris taip pat gali pasireikšti

keleriopai. Šiais laikais, kai kalbama apie žinių ekonomiką, kai egzistuoja

elektroninis verslas, kai plėtojamos informacinės komunikacinės

technologijos, fizinė žmonių migracija yra ne vienintelė protų nutekėjimo

galimybė. Egzistuoja įvairiausių būdų ir galimybių gyvenant Lietuvoje

dirbti kitos šalies įmonėse, kurti naujas idėjas ir jas parduoti kitoms

šalims. Taigi, kaip besvarstytume, aišku yra tai, jog į protų nutekėjimo

sampratą reiktų įjungti ir žmonių žinių bei gebėjimų nutekėjimą virtualiu

būdu.

Taigi protų nutekėjimo sampratos apimtis yra plati ir išreiškiama

keturiais lygiais:

1) protų nutekėjimas tarp skirtingų šalių – protus eksportuojančios,

protus importuojančios ir tranzitinės šalys;

2) protų nutekėjimas šalies viduje tarp atskirų regionų, miestų

(pavyzdžiui, Lietuvos atveju pastebimas ryškus protų nutekėjimas iš įvairių

šalies regionų, miestų į Vilnių);

3) protų nutekėjimas tarp skirtingų organizacijų – darbuotojai

dažniausiai ieško geresnio darbo užmokesčio, geresnių darbo sąlygų,

karjeros galimybių, didesnių socialinių garantijų;

4) protų nutekėjimas organizacijos viduje – vieno padalinio

darbuotojai pereina arba nepagrįstai pervedami dirbti į kitą padalinį,

dažniausiai tai susiję su protų švaistymu.

Tokiu būdu, protų nutekėjimo samprata apima ne tik fizinį aukštos

kvalifikacijos asmenų išvykimą iš vienos šalies į kitą, iš vieno šalies

regiono į kitą, iš vienos organizacijos į kitą, iš vieno organizacijos

padalinio į kitą, bet ir bet kokį kitą vieno ekonominio subjekto įgūdžių ir

žinių, reikalingų ekonominiam augimui ir vystymuisi, netekimą kito

ekonominio subjekto naudai.

1.2. Protų nutekėjimo priežastys kaip ššios problemos tyrimo

charakteristikos ir hipotezės prielaidos

Skirtingos šalys, skirtingi šalių regionai, skirtingos įmonės ar jų

padaliniai patiria skirtingas protų nutekėjimo priežastis, tačiau jos gali

būti specifinės, veikiančios tik konkrečioje erdvėje, arba bendros,

galiojančios visose šalyse, visuose regionuose, visose organizacijose.

Priežastys gali būti išorinės, veikiamos aplinkos, situacijos šalyje,

pasaulinio konteksto, ir vidinės, priklausančios nuo išvykstančio

kvalifikuoto specialisto poreikių. Rosenblatt, Sheaffer (2001) siūlo protų

nutekėjimo priežastis skirstyti į tris stambias grupes: organizacijos lygio

arba “stūmos” priežastys, individo lygio priežastys ir aplinkos lygio arba

“traukos” priežastys.

Organizacijos lygio protų nutekėjimo priežastys. Organizacijų lygyje

protų nutekėjimo priežastimis tampa struktūriniai veiksniai, kurie

paskatina talentingus individus išeiti iš organizacijos. Lietuva šiuo

atveju yra ypač nepalankioje padėtyje. Jos protų nutekėjimą veikia ir

pigios darbo jėgos “traukos” politika, vykdoma kitų šalių, ir paklausos

puikiai darbo jėgai trūkumas pačioje šalyje. Galima išskirti šias

pagrindines “stumiančias” priežastis, dėl kurių aukštos kvalifikacijos

darbuotojai palieka organizacijas: karjeros galimybių apribojimas; didesnio

atlyginimo siekis; nesubalansuotas darbo krūvis. Nors šie faktoriai galioja

ir eiliniams darbuotojams, tačiau įrodyta, kad jie daug aktualesni aukštos

kvalifikacijos darbuotojams dėl jų didesnės paklausos darbo rinkoje ir

didesnių potencialių pasirinkimo galimybių.

Karjera. Poreikis kilti karjeros laiptais, pelnyti pripažinimą ir

įvertinimą taip pat įtakoja darbo jėgos migraciją. Tai ypač būdinga

organizacijos viduje vykstančiam, tarporganizaciniam bei tarpregioniniam

protų nutekėjimui. Tarp šalių vykstantis protų nutekėjimas taip pat

įtakojamas šios priežastis, tačiau šiek tiek mažesniais mąstais.

Atlyginimas. Pagrindinė ir dažniausiai minima aukštos kvalifikacijos

darbuotojų migracijos iš vienos vietos į kitą priežastis yra poreikis gauti

didesnį darbo užmokestį. Iš to seka ir sekantys poreikiai: noras užsidirbti

nuosavam namui, savam verslui, automobiliui ir kt., noras užtikrinti savo

vaikams geresnę ateitį, noras išvengti skurdo. Ši priežastis ypač aktuali

besivystančioms ir mažiau išsivysčiusioms šalims, kadangi egzistuojantis

šalyje mažas darbo užmokesčio lygis, infliacija skatina aukštos

kvalifikacijos specialistus ieškoti geresnių darbo vietų kitose šalyse tam,

kad galėtų išlaikyti ir paremti savo šeimą, sukurti vaikams geresnę ateitį,

suteikti jiems geresnį išsilavinimą. Lietuvos aukštos kvalifikacijos

profesionalai palieka Lietuvą taip pat dėl geresnio atlyginimo

(Kuzmickaitė, 2000). KMU atliktame gydytojų ir gydytojų rezidentų tyrime

(KMU pranešimas spaudai, 2002), 70 proc. iš apklaustųjų nurodė, kad išvyktų

dirbti į Vakarus dėl geresnio atlyginimo. Deja, išsamesnių tyrimų, giliau

nagrinėjančių ir kitas išvykimo priežastis, nepavyko aptikti, todėl

negalima teigti, ar menkas atlyginimas yra pagrindinis Lietuvos protų

nutekėjimą skatinantis veiksnys.

Darbo krūvis. Kitas su darbo aplinka susijęs poreikis yra turėti normalų

darbo krūvį. Šis poreikis ypač įtakoja tarporganizacinį protų nutekėjimą,

kadangi dėl trumpesnių darbo valandų ar lengvesnio darbo krūvio poreikio

darbuotojai gali pereiti dirbti iš vienos organizacijos į kitą. Kalbant

apie tarpvalstybinį protų nutekėjimą, ši priežastis taip pat gali būti

svarbi. Pavyzdžiui, Lietuvos universitetuose dirbantys mokslininkai patiria

didelį pedagoginio darbo krūvį, kuris nėra tinkamai apmokamas (Kuzmickaitė,

2000). Didelis pedagoginio darbo krūvis atima laiką iš mokslui skirto

laiko, todėl mokslininkai

praranda galimybę tobulėti kaip tyrėjai, o tai

irgi skatina protų švaistymą. Norėdami skirti didesnį dėmesį mokslininko

veiklai, Lietuvos mokslininkai vyksta dirbti į užsienio šalių

universitetus.

Individo lygio protų nutekėjimo priežastys. Kitą protų nutekėjimo

priežasčių grupę sudaro emigruojančių individų asmeniniai poreikiai. Šiuos

poreikius nagrinėjant galima remtis Murray akivaizdžių poreikių teorija,

kuri teigia, kad vienu metu individo veiksmus gali įtakoti keletas poreikių

(Wagner, Hollengeck, 1995). Protų nutekėjimo priežastimis dažniausiai tampa

pasiekimo poreikiai (poreikis įgyvendinti iniciatyvas, poreikis

savarankiškai veiklai, poreikis kūrybinei veiklai, poreikis panaudoti

turimas naujas žinias, kompetenciją, poreikis savirealizacijai,

saviraiškai, poreikis tobulėti ir kt.), taip pat dominavimo poreikiai

(poreikis įtakoti įvykius, žmones, poreikis turėti atsakomybės

įgaliojimus), bei partnerystės poreikiai (poreikis bendradarbiauti,

poreikis jaustis savo profesijos pasaulinės bendrijos nariu, noras

pakartoti tautiečių, išvykusių gyventi kitur, “sėkmės istoriją”).

Bendrasis išsilavinimas. Bendrasis išsilavinimas leidžia sukurti ir

panaudoti žinias, reikalingas dirbant. Todėl kuo aukštesnį bendrąjį

išsilavinimą turi darbuotojai, tuo didesnę naudą jie atneša organizacijai,

o tuo pačiu ir didesnę žalą, jei šią organizaciją palieka. Kadangi

bendrasis išsilavinimas sąlygoja individo galimybę toliau mokytis ir įgyti

aukštesnę kvalifikaciją/ kompetenciją, o tai sąlygoja didesnę protų

nutekėjimo tikimybę, tai bendrasis išsilavinimas iirgi yra viena iš esminių

priežasčių, dėl kurių vyksta protų nutekėjimas.

Kompetencija. Kiekvieno dirbančio įmonėje individo žinios, įgūdžiai ir

sugebėjimai yra pagrindinis organizacijų turtas, tačiau jo labai lengva

netekti. Šalyje, patiriančioje esminis pokyčius, egzistuoja didelis

skaičius bankrutuojančių organizacijų, atsiranda laikinumo jausmas tarp

įmonės darbuotojų, o ttai sukelia tam tikrų neramumų nusistovėjusiame įmonės

ir darbuotojų gyvenime. Tokiam nepastovumui ir neapibrėžtumui ypač jautrūs

aukščiausios kvalifikacijos darbuotojai, kurie turi specifinį žmogiškąjį

kapitalą ir yra labai reikalingi įmonei bei paklausūs darbo rinkoje. Šie

darbuotojai pirmieji palieka smunkančias įmones ir žinodami savo

kompetencijos išskirtinumą ieškosi darbo kitose įmonėse, kituose šalies

regionuose arba išvyksta dirbti į kitas šalis. Turintiems išskirtinį

talentą, kvalifikaciją, kompetenciją darbuotojams visada lengviau rasti

kitą darbą, jie dažniausiai pastebimi užsienio įmonių, mokslo įstaigų ir

kt.

Darbas pagal kvalifikaciją. Poreikis dirbti pagal kvalifikaciją taip pat

įtakoja apsisprendimą išvykti iš šalies (Brobby, Ofosu – Barko, 2002).

Pasitaiko atveju, kai šalyje nėra darbo tam tikros srities specialistams

arba jo labai trūksta, todėl specialistai pasirenka kitoje šalyje

suteikiamas galimybes dirbti pagal savo kvalifikaciją. Lietuvoje aukštų

technologijų reikalaujantys biotechnologijų, fizikos, chemijos mokslo

atstovai priversti vykti į Švedijos, Danijos aarba kitų šalių universitetus,

kad galėtų toliau tęsti savo studijas, mokslinius tyrinėjimus ar kitą

veiklą.

Didesnės galimybės. Mažesni mokesčiai ir didesnis atlyginimas yra svarbi

priežastis, dėl kurios dauguma aukštos kvalifikacijos specialistų priima

sprendimą išvykti dirbti į kitą šalį, tačiau egzistuoja ir kita priežastis

– užsienyje specialistai mato didesnes galimybes (Kuzmickaitė, 2000).

Įvairūs individai skirtingai supranta šias galimybes.

Jaunas žmogaus ir žinių amžius. Dar vienas protų nutekėjimą individo

lygyje skatinantis veiksnys yra jaunas amžius (Rosenblatt, Sheaffer, 2001).

Jauni specialistai dažniausiai turi pačias naujausias žinias (jie yra ką

tik baigę universitetus) iir tai suteikia jiems konkurencinio pranašumo. Dėl

savo jauno amžiaus aukštą kvalifikaciją turintys specialistai yra dar

patrauklesni organizacijoms, kadangi jos investavę į jų intelektinio ir

žmogiškojo kapitalo plėtotę galės ilgiau gauti naudos. Tačiau jauni

specialistai yra labiau mobilūs, nesusaistyti šeimos saitais, nėra

įsitvirtinę kurioje nors konkrečioje organizacijoje. Dėl šių priežasčių

jauniems specialistams paprasčiau priimti migracijos spendimą. Todėl jie

dažniausiai palieka vieną organizaciją ir pereina dirbti į kitą, palieka

vieną šalį ir išvyksta dirbti į kitą. Lietuvos statistika skelbia, kad

dauguma išvykstančių į užsienio valstybes dirbti specialistų yra ne vyresni

nei 40 metų, o tai rodo jų pačius produktyviausius metus.

Pokyčių siekis. Jaunimo tarpe populiari migracijos priežastis yra noras

pakeisti gyvenimą, patirti nuotykių, pamatyti pasaulį, turėti naujų

pasirinkimo galimybių ir kt. Šie poreikiai labiau įtakoja nekvalifikuotos

darbo jėgos judėjimą arba migraciją, susijusią su protų švaistymu, kai į

užsienį išvykę žmonės dirba žemesnės kompetencijos reikalaujantį darbą nei

leistų jų išsilavinimas. Ši situacija gerai žinoma Lietuvoje, kur

pastaraisiais metais ne tik jaunimas, bet ir vyresni žmones važiuoja

užsidirbti į JAV ir Vakarų Europą (Airiją, Ispaniją, Didžiąją Britaniją ir

kt.)

Aplinkos lygio protų nutekėjimo priežastys. Aplinkos veiksniai taip pat

įtakoja įmonių ir šalies protų nutekėjimą. Aplinkos veiksniai protų

nutekėjimą gali veikti dvejopai: kaip “traukos” faktoriai arba kaip

“stūmos” faktoriai. Protų nutekėjimo “trauka” atsiranda pasaulyje

susiklosčius konkurencinei aplinkai, palankesnei talentingiems

darbuotojams. Protų nutekėjimo “stūma” atsiranda gimtosios šalies viduje

susiklosčius talentingiems profesionalams nepalankiai ekonominei,

socialinei situacijai. Pirmiausia aptarsime aplinkos lygio protų nutekėjimo

“traukos” veiksnius.

Aplinkos lygio protų nutekėjimo “traukos” veiksniai

Mokslo ir švietimo tarptautiškumas. Šis veiksnys veikia kaip protų

nutekėjimo “traukos” faktorius. Mokslas tampa vis labiau tarptautinis.

Dalyvavimas tarptautiniame moksle ir švietime, įskaitant įvairias mainų

programas ir stažuotes, skatina jaunus mokslininkus dirbti užsienyje bei

įgalina absolventus įgyti platesnių tarptautinių perspektyvų. Šia prasme

paminėtina SOCRATES Erasmus programa, joje aktyvi yra ir Lietuva, ypač

studentų mobilumo į vakarų šalių universitetus prasme. Šalia daugelio šio

reiškinio teigiamų dalykų neatsakytas lieka klausimas: kiek tai ateityje

iššauks protų nutekėjimo?

Specialistų trūkumas ir agresyvi imigrantų pritraukimo politika. Poreikis

aukštos kvalifikacijos specialistų su tarptautine patirtimi vis didėja.

Vietinis atitinkamos kompetencijos specialistų trūkumas yra esminis

veiksnys motyvuojantis darbdavius ieškoti darbuotojų užsienyje, ypač jei

darbdavys siekia aukščiausios kokybės kandidatų. Imigraciją, skatinanti

politika atskirose šalyse taip pat yra vienas iš pagrindinių protų

nutekėjimą skatinančių veiksnių. Europos Komisijos paskelbtame dokumente

sakoma, kad Europos Sąjunga turi pripažinti realią šiandieninę situaciją:

viena vertus, migracijos sukeliamos neigiamos pasekmės didės, tačiau,

atsižvelgiant į lėtėjantį ekonomikos augimą ir senstančius gyventojus

Europai reikės imigrantų. Šiame kontekste ES tikslas yra ne padidinti

imigrantų kiekybinius srautus, bet kokybinę išraišką tam, kad būtų

panaudotas visas imigrantų potencialas. Šis ES požiūris į būsimą aukštos

kvalifikacijos imigrantų poreikio augimą gali skaudžiai atsiliepti Lietuvos

intelektiniam kapitalui. Jei ES imsis imigrantų pritraukimo aktyvios

politikos, dar didesnis Lietuvos aukštos kvalifikacijos ddarbuotojų skaičius

išvyks dirbti ir gyventi ten. ES politikai žada imtis mokesčių reformų tam,

kad potencialus trečiųjų šalių aukštos kvalifikacijos imigrantai

apsispręstų palikti savo šalį ir apsigyventi ES šalyse. Lietuvai tapus ES

nare, t.y. pereinant į kitą statusą, tikėtina, jog protų nutekėjimo

problema ne tik nesumažės, bet gali dar ir paaštrėti.

Aukštos kvalifikacijos darbuotojų tinklai. Rosenblatt, Sheaffer (2001)

tvirtina, kad talentingiausi ir gabiausi darbuotojai yra linkę labiau

pasitikėti vieni kitais, todėl dažniau dalijasi turima patirtimi,

klausimais, susijusiais su darbu. Per neformalius ryšius, komunikacijos

tinklus jie keičiasi informacija apie siūlomas geriausias darbo vietas,

rekomenduoja atsiradusias veiklos galimybes. Todėl darbuotojas, palaikantis

ryšius su kitais jo lygio specialistais, kurie gyvena kitoje šalyje arba

išvykę į užsienį arba turi ryšių užsienyje, gali būti labiau linkęs išvykti

dirbti į užsienį. Taipogi egzistuoja ir formalūs veiklos tinklai. Įvairios

asociacijos, sąjungos padeda aukščiausio lygio profesionalams palaikyti

ryšius tarpusavyje ir su aplinka. Tokių tinklų pavyzdžių galėtų būti

Lietuvoje veikianti Jaunųjų mokslininkų sąjunga, Internete veikiantis

Lietuvos studentų užsienyje elektroninis klubas (LSU EK) ir kt.

Aplinkos lygio protų nutekėjimo “stūmos” veiksniai

Mokslo ir studijų priemonių trūkumas. Viena iš pagrindinių priežasčių,

dėl kurių šalį palieka mokslininkai, dėstytojai, studentai yra mokslui ir

studijoms reikalingų priemonių trūkumas. Tai ypač aktualu Lietuvoje. Šalies

spaudoje, taip pat Interneto tinklalapiuose (www.balticlabs.com/forumas,

www.langas.net, http://groups.yahoo.com/group/studentai/) publikuojamuose

išvykusių Lietuvos mokslininkų pasisakymuose reikalingų darbui priemonių,

laboratorijų įrangos trūkumas įvardinamas kaip viena iš esminių

priežasčių,

paskatinusių palikti Lietuvą ir ieškoti galimybių tobulėti bei dirbti

norima linkme kitų šalių mokslinių tyrimų institutuose, universitetuose.

Kaip ir kitos esminius pokyčius patiriančios šalys, Lietuva pergyvena

sunkų laikotarpį, kurdama naujas nepriklausomas ir demokratiškas mokslo

institucijas, o tai reikalauja laiko, technologinių finansinių ir išteklių

(Stankūnienė, 1996).

Nepasitenkinimas šalyje nusistovėjusia tvarka, valdininkų požiūriu į

žmones, stagnatiškas mokslo ir studijų finansavimas taip pat gali skatinti

ir Lietuvos aukštos kvalifikacijos darbuotojus ir mokslininkus ieškoti

kitose šalyse pritarimo ir finansinės paramos savo idėjoms, iniciatyvoms.

Lietuvoje pradėjus normaliai funkcionuoti studijų paskolų sistemai žmonės

taip ppat pajus studijų paskolos atidavimo naštą ir tai taip pat gali

skatinti didesnį protų nutekėjimą į kitas valstybes. Antra vertus,

dirbančiojo valstybei svarbioje darbo vietoje atleidimas nuo šios paskolos

grąžinimo keliant sąlygą tam tikrą laiką dirbti reikiamą darbą savo šalyje

gali padėti spręsti protu nutekėjimo problemą.

Kitas svarbus aspektas, susijęs su šalyje susiklosčiusia situacija yra

poreikis jaustis saugiai. Dėl kriminogeninės situacijos daugelyje pasaulio

šalių, taip pat ir Lietuvoje, žmonės nesijaučia saugūs, o tai skatina

nepasitenkinimą, baimę ir norą gyventi kitur, kur to galima išvengti. Tai

skatina ne vien ttalentingiausių žmonių išvykimą, bet ir paprastos darbo

jėgos migraciją. Aišku, kad kvalifikuotiems ir kompetentingiems individams

lengviau pavyksta rasti darbą užsienyje, todėl jiems lengviau išvykti.

Dar vienas su socialine, kultūrine aplinka susijęs protų nutekėjimo

“stūmos” veiksnys yra šalyje susiklostę socialiniai sluoksniai.

1.3. Protų nutekėjimo ppasekmės

Dauguma vyriausybių, ypač tų šalių, kurios netenka darbuotojų, yra labai

susirūpinusios dėl protų nutekėjimo sukeliamų efektų ekonominiam šalies

augimui, švietimui, pajamų pasiskirstymui, t.y. pavojaus šalies gerovei.

Šio susirūpinimo priežastis yra suvokimas, kad protų nutekėjimas “išplauna”

vertingiausius ir reikalingiausią šalies išteklius: žmogiškąjį kapitalą,

kurio šalyje, žengiančioje į žinių ekonomiką, niekada nėra per daug (Wong,

Yip, 1999). Emigracija mažina šalies intelektinį, o tuo pačiu ir žmogiškąjį

kapitalą, o kadangi žinių ekonomikoje intelektinis ir žmogiškasis kapitalas

yra esminis gamybos veiksnys, emigracija stabdo ekonomikos augimą (Galor,

Stark, 1994). Dėl protų nutekėjimo nukenčia ne tik dabartinė gyventojų

karta, bet nukentės ir ateities kartos, kadangi sumažėjęs šalies ekonominis

augimas atsiliepia pajamų augimui. Ateities kartos nukenčia ir dėl

žmogiškojo kapitalo šalyje mažėjimo, kadangi esama bendroji šalies

žmogiškojo kapitalo masė proporcingai sąlygoja ateities kartų žmogiškojo

kapitalo kiekį, t.y. kuo labiau išsilavinę ttėvai, tuo didesnė tikimybė, kad

ir jų vaikai bus išsilavinę.

Protus eksportuojančios besivystančios šalys susiduria su didesnėmis

problemomis. Šioms šalims nieko kito nelieka, kaip tik skatinti išvykusių

specialistų repatriaciją, siūlant jiems galimybes savo Tėvynėje dirbti

darbą, susietą su aukščiausio lygio technologijomis. Deja, kaip leidžia

teigti šių šalių patirtis, migrantai iš besivystančių šalių dažniausiai

negrįžta, bet lieka priimančioje šalyje. Čia ir yra esminis emigracijos iš

išsivysčiusių ir besivystančių šalių skirtumas (Cervantes, Guellec, 2002).

Haile -Mariam (2002) pabrėžia, kad protų nutekėjimas protus

eksportuojančiai šaliai bei patiems emigrantams turi ir teigiamų pasekmių.

Esant pprotų nutekėjimui, šalis gali patirti naudą šiais aspektais:

• sumažėja bedarbių arba nepilnai įdarbintų žmonių, o tai sumažina šalyje

susidariusią socialinę įtampą;

• dėl gyventojų kiekio sumažėjimo sumažėja paslaugų sektoriaus įtampa dėl

reikalingo paslaugų kiekio;

• tampa lengviau rūpintis aplinkos ekologine situacija, kadangi sumažėjęs

gyventojų kiekis reikalauja mažiau prekių ir paslaugų;

• kaip ir kitos tradicinės eksporto rūšys talentingų ir gabių darbuotojų

emigracija gali atnešti pelną iš užsienio, problema slypi tame, kaip

sumaniai tai padaryti;

• protų nutekėjimas tampa neoficialiu išsilavinimo šaltiniu tiems, kurie

lieka savo šalyje.

Emigravę žmonės gauna didesnės galimybės daryti profesionalią ir

finansinę pažangą, tuo pačiu – ir padėti savo giminėms, kolegoms gimtojoje

šalyje. Tačiau visgi – kokias konkrečias protų nutekėjimo pasekmes patiria

protus eksportuojančios ir protus importuojančios šalys?

1.3.1. Protų nutekėjimo pasekmės protus eksportuojančiose šalyse

Protų nutekėjimo pasekmes protus eksportuojančios šalys jaučia

skaudžiausiai. Išvykstant šalies talentingiausiems mokslininkams,

profesionalams, šalies intelektinis kapitalas mažėja. Tai stabdo šalies

ekonominį augimą, socialinį vystymąsi. Kadangi protus eksportuojančios

šalys dažniausiai būna mažai išsivysčiusios arba besivystančios šalys ir

intelektinio kapitalo reikia jų ekonominiam ir socialiniam vystymuisi

skatinti, tai kiekvienas nutekėjęs protas joms atneša didesnę žalą, nei

nutekėjęs protas iš labiau išsivysčiusios šalies. Toliau aptarsime keletą

esminių protų nutekėjimo pasekmių protus eksportuojančiose šalyse.

Ryškiausi mokslininkai. Europoje protų nutekėjimo” baimė koncentruojasi

ties baime netekti vadinamųjų “la crème de la crème”, t.y. “žvaigždžių

mokslininkų”, kurie yra ryškiausi talentai ir kurių ssugebėjimai gali duoti

didelę naudą priimančiajai šaliai. Pavyzdžiui, dauguma JAV Nobelio premijos

laureatų buvo kilę iš Europos. Dauguma europiečių “žvaigždžių mokslininkų”,

išvykstančių dirbti į JAV konkurso būdu, yra aukštesnio nei vidutinio lygio

mokslininkai. Dauguma išvykusių yra dar jauni, nuo 20 iki 40 metų, pačiame

produktyviausiame etape.

Tarptautinis konkurencingumas. Ekonominis protų nutekėjimo poveikis

šaliai pasireiškia per intelektinio kapitalo mažėjimą kaip esminio

konkurencinio veiksnio netektį. Jei patys gabiausi ir protingiausi išvyks,

šalyje liks silpnoji tautos dalis. Tai reikštų lėtą valstybės nykimą.

Ilgalaikio ekonominio augimo negalima užtikrinti eksportuojant šalies

gamtinius išteklius. Šių dienų pasaulyje ekonominio augimo pagrindas yra

žmonių žinios. Didžioji pasaulio dalis skursta ir daug kalbama apie skurdo

panaikinimą. Tačiau tą skurdą turi mažinti niekas kitas kaip talentingiausi

šalies piliečiai kurdami šalies gerovę, valdydami šalį ir mažindami skurdą

bei korupcijos lygį šalyje.

Grynieji pinigai. Mokslininkų yra pastebėta, kad kuo daugiau žmonių

išvyksta iš besivystančių šalių, tuo daugiau grynų pinigų jie parsiunčia

atgal į šalį savo šeimoms ir t.t., taigi – gerėja besivystančių šalių

mokėjimų balansas. Piniginės perlaidos, kurias emigrantai persiunčia

namuose likusiems giminaičiams, sudaro apie 10 proc. kai kurių šalių BVP ir

iki 40 proc. nacionalinių valiutos keityklų pajamų (Brobby, Ofosu-Barko,

2002). Kaip leidžia teigti Pasaulio banko atliktų pinigų pervedimų tyrimo

duomenys, oficialios pinigų perlaidos (nelegaliais kanalais jos būna dar

didesnės) sudaro didesnę dalį nei bet kokia užsienio parama besivystančiai

šaliai. Tačiau reikia nepamiršti, kad ššie pinigai dažniausiai išleidžiami

maistui, pastogei, aprangai. Jie neinvestuojami ir netampa produktyviu

kapitalu. Deja, Europai šis pastebėjimas netaikomas, kadangi atsiųsti

pinigai nepadengia neigiamo efekto, kurį patiria šalis išvykus aukščiausios

kvalifikacijos darbuotojams.

Vidurinioji klasė. Prie jau paminėto ekonominio protų nutekėjimo poveikio

šaliai, galima aptarti socialinį šios problemos aspektą. Gydytojų,

mokytojų, inžinierių emigracija sudaro sunkumų besivystančioms šalims

plėtojant savo “viduriniąją klasę”. Protų nutekėjimas sudaro sąlygas

plėtotis biurokratijai, korupcijai, nekompetentingam politikų valdymui,

kadangi emigravus labiausiai išsilavinusiems šalies gyventojams nebelieka,

kas sustabdytų valdžios savivalę. Su šia problema daugiausia susiduria

besivystančios šalys iš Afrikos ir Azijos žemynų, ypač tos, kurios neturi

demokratiško valdymo patirties, kur valdoma kulkomis, o ne rinkimų

biuleteniais. Panašių atgarsių galima aptikti ir radikaliai nusistačiusių

Lietuvos gyventojų pasisakymuose apie protų nutekėjimo problemą (Skaitytojų

atsiliepimai į BNS informaciją “Lietuvoje susirūpinta protų nutekėjimu“,

2002 09 10). Jų nuomone, Lietuvos valdžia nesiima ryžtingų priemonių protų

nutekėjimo problemos sprendimui todėl, kad jai paranku, jog dalis

viduriniosios ir “blaiviai mąstančios” klasės atstovų išvyksta.

1.3.2. Protų nutekėjimo pasekmės protus importuojančiose šalyse

Grandinės efektas. Atvykstantys į šalį protai sukuria šiai šaliai taip

vadinamą grandinės efektą (angl. chain-effect). Grandinės efektas

pasireiškia tuo, kad aukštas migrantų lygis gali padėti darbdaviui

pritraukti daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Šis efektas – viena

iš Amerikos universitetų sėkmės prielaidų: universitetai, pritraukę

aukščiausio lygio dėstytojus, pritraukė ir aukščiausio lygio studentus

(Mahroum, 1999).

Vidinis šalies darbuotojų konkurencingumas. Kaip pažymi Wong, Yip (1999),

protų nutekėjimas

ir protų atitekėjimas turi neigiamą efektą

nekvalifikuotos darbo jėgos atlyginimų dydžiui ir teigiamą efektą

kvalifikuotos darbo jėgos atlyginimų dydžiui. Aukštos kvalifikacijos darbo

jėgą eksportuojančioje šalyje pakyla atlyginimai, kadangi pasiūla mažėja,

tuo tarpu importuojančioje šalyje atlyginimai mažėja (ypač tai pastebima

tarp nekvalifikuotų darbuotojų), kadangi atvykėliai, ypač nelegaliai

atvykę, uždirba mažiau nei vietiniai. Protų nutekėjimas naudingas

kvalifikuotiems darbuotojams, tačiau kalbant bendrai, šis reiškinys turi

neigiamą efektą vietiniams šalies darbuotojams. Eksportuojanti šalis yra

priversta ieškoti, kas galėtų pakeisti išvykusius specialistus, ir turi

samdyti brangiau apmokamus darbuotojus iš užsienio.

2. Protų nutekėjimo priežasčių ttyrimo metodologija ir metodika

2.1. Tyrimo metodologijos esmė

Nors į protų nutekėjimo sampratą žvelgiama plačiai, ją nagrinėjant

žmogaus, organizacijos, darbo jėgos judėjimo šalies vidaus ir tarp šalių

kontekste, tačiau dėl žvalgomojo tyrimo ribotos apimties apsiribota

apklausti tik kai kuriuos asmenis, kurie:

1) Lietuvoje baigė aukštąjį mokslą arba baigia jį įgyti ir numato išvykti

dirbti į kitą šalį/ likti gyventi Lietuvoje, bet dirbti kitai šaliai.

2) Lietuvoje baigė aukštąjį mokslą ir buvo išvykęs (-usi) dirbti į kitą

šalį, bet dėl vienų ar kitų priežasčių ggrįžo į Lietuvą.

Tyrime akcentuojami asmens priimami vertinimai ir sprendimai. Taip pat

vadovaujamasi racionalumo koncepcija, kuri remiasi šiomis prielaidomis

(Turner, 1991):

• bet koks žmogaus veiksmas yra racionalus;

• žmonės yra sąmoningi ir tikslo siekiantys;

• žmonės turi daugybę hierarchiškai surūšiuotų pirmenybių;

• pasirinkdami tam tikrą sprendimą, žmonės atlieka racionalius

apskaičiavimus, atsižvelgdami į sprendimo naudingumą.

Remiantis šiais teiginiais, individo, kaip sąmoningai besielgiančio

veikėjo, priimamas sprendimas migruoti yra racionalus sprendimas. Migraciją

galima traktuoti kaip priemonę arba elgesio liniją, kuria individas siekia

gauti pageidaujamą atlygį, pakelti gyvenimo kokybę persikėlus į kitą šalį

ir t.t. (Kazlauskienė, 2000). Migracija šiuo požiūriu gali būti apibūdinama

kaip racionalus veiksmas, leidžiantis maksimizuoti individualius poreikius.

Remiantis tuo, kad individo sprendimas migruoti yra racionalus ir

tikėtina, jog jam priimti individas atlieka racionalius apskaičiavimus ir

pasveria įvairias alternatyvas, manytume, kad sprendimui migruoti priimti

gali būti taikomas “svarstyklių” metodas. “Svarstyklių” metodu jį vadintume

todėl, kad vienoje svarstyklių pusėje individas “sveria” visus veiksnius,

kurie skatina likti savoje šalyje, t.y. savo šalies pliusus, o taip pat –

veiksnius, dėl kurių nepatiktų dirbti ir gyventi užsienio šalyje, t.y.

užsienio ššalies minusus. Absoliuti šių veiksnių suma duoda rezultatą,

skatinantį likti dirbti ir gyventi savo šalyje. Šį rezultatą siūlome

vadinti “traukos jėga”, skatinančią neišvykti iš savosios šalies. Kitoje

svarstyklių pusėje individas “sveria” veiksnius, kurie skatina išvykti iš

savo šalies, t.y. savo šalies minusus, bei veiksnius, dėl kurių patiktų

gyventi ir dirbti užsienio šalyje, t.y. užsienio šalies pliusus. Šių

veiksnių absoliuti suma duoda rezultatą, kuris skatina išvykti gyventi ir

dirbti į užsienio šalį. Šį rezultatą pavadintume išvykti skatinančią

“stūmos jėga”. Šių svarstyklių pagrindu ir atramos tašku laikome bazines

individo charakteristikas, t.y. asmenines individų savybes, vertybes,

požiūrius ir kt., o mūsų tyrimo atveju ypač – kompetenciją ir “gero

gyvenimo” supratimą. Per šias bazines charakteristikas žvelgdamas į savo

svarstymų rezultatus individas renkasi: likti ar išvykti iš savo šalies,

grįžti ar likti užsienio šalyje.

Būtina pažymėti, kad migracijos sprendimo priėmimas skiriasi priklausomai

nuo to, kurioje šalyje gyvena šį sprendimą priimantis individas: ar

individas dar tebegyvena savo gimtojoje šalyje, ar jis jau išvykęs ir dabar

svarsto apie galimą grįžimą arba vykimą į dar kitą šalį. Vidinis

apsisprendimo pagrindas ir išoriniai veiksniai yra tie patys, tačiau

pirmuoju atveju ne visi veiksniai būna žinomi (pvz. sunku būna įsivaizduoti

galimus gyvenimo užsienio šalyje minusus, kadangi daugiausia būna girdima

tik apie pliusus). Taip pat yra pagrindo manyti, kad gimtojoje šalyje

gyvenantys individai skaičiuoja ne “stūmos” į konkrečias šalis jėgas, bet

palygina savo šalies pliusus su savo šalies minusais, bei užsienio šalies

pliusus su užsienio šalies minusais. Tačiau į šią metodologinę problemą

nesigilinsime, nes šio tyrimo respondentus daugiausia sudarė jau išvykę

individai, todėl svarbiausia buvo įžvelgti jų buvusio sprendimo išvykti

priežastis arba galimybę priimti sprendimą grįžti į gimtąją šalį.

Jei savos šalies pliusų ir užsienio šalies minusų suma yra mažesnė už

savo šalies minusų ir užsienio šalies pliusų sumą, tai galima tikėtis, jog

individas, atliekantis tokius svarstymus, priims sprendimą išvykti dirbti

ir gyventi į užsienio šalį. Kiekvienas iš šių veiksnių gali būti

išmatuojamas atitinkamoje skalėje, t.y. nustatytas jų svoris. Žinant

išvykimą įtakojančių arba pasilikimą įtakojančių veiksnių svorio

absoliučias sumas galima paskaičiuoti užsienio šalies absoliutaus pranašumo

koeficientą (taip pat kaip ir savos šalies absoliutaus pranašumo

koeficientą). Tačiau yra tikslingiau skaičiuoti užsienio šalies absoliutaus

pranašumo koeficientą, kadangi šis metodas taikomas protų nutekėjimą

patiriančiai šaliai, vadinasi svarbu nustatyti, ar šios šalies gyventojai

jaučia užsienio šalių pranašumą ir kokį. Taigi, užsienio šalies pranašumo

koeficientas (UP) apskaičiuojamas taip:

UP kiekvienam individui gali būti skirtingas, jis priklauso nuo asmens

pateikiamų vertinimų. Jei šis santykis didesnis už vienetą, vadinasi, asmuo

teikia užsienio šaliai pranašumą prieš gimtąją šalį, todėl sąlygojamas

konkrečių pasvertų veiksnių individas yra linkęs išvykti dirbti ir gyventi

į užsienį. Jei šis santykis mažesnis už vienetą, vadinasi, gimtajai šaliai

teikiamas pranašumas prieš užsienio šalį ir dėl konkrečių pasvertų veiksnių

individas yra linkęs likti dirbti ir gyventi savo šalyje.

Taigi Lietuvos protų nutekėjimo priežasčių tyrime užsienio šalių

absoliutaus pranašumo koeficientas skaičiuojamas remiantis šia formule:

Tolimesniuose skaičiavimuose naudojamos tokios santrumpos:

• Lietuvos minusus žymi “LT-“;

• Lietuvos pliusus žymi “LT+”;

• Užsienio šalių minusus žymi “UŽ-“;

• Užsienio šalių pliusus žymi “UŽ+”.

2.2. Tyrimo strategija ir respondentai

Lietuvos protų nutekėjimo priežasčių tyrimas buvo gana sudėtingas ir

reikalavo kruopščiai apgalvotos tyrimo strategijos. Kadangi šio žvalgomojo

tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti priežastis, kurios lemia/ lėmė protų

nutekėjimą iš Lietuvos, tyrimo pagrindiniais respondentais buvo pasirinkti

iš uužsienio grįžę žmonės, taip pat tie, kurie planuoja išvykti iš Lietuvos

dirbti į užsienį.

Protų nutekėjimo priežasčių tyrimo strategija

Protų nutekėjimo tyrimo strategija – pagrindinė apklausa – buvo

apklausiami tarpininkų nurodyti asmenys, kurie:

1) Lietuvoje baigė aukštąjį mokslą arba baigia jį įgyti ir numato išvykti

dirbti į kitą šalį/ likti gyventi Lietuvoje, bet dirbti kitai šaliai.

2) Lietuvoje baigė aukštąjį mokslą ir buvo išvykęs (-usi) dirbti į kitą

šalį, bet dėl vienų ar kitų priežasčių grįžo į Lietuvą.

Tarpininkai galėjo pasirinkti: tiesiogiai nurodyti jų siūlomų apklausti

asmenų kontaktinius duomenis arba tarpininkauti perduodant anketą jų

nurodytiems asmenims.

3. Protų nutekėjimo iš Lietuvos priežastys kaip šio reiškinio atspindžio

Lietuvos intelektiniame kapitale bruožai: tyrimo rezultatai ir jų analizė

3.1. Respondentų profilis

3.1.1. Demografiniai duomenys

Anketas atsakė 50 respondentų. Iš jų 20 respondentų nurodė, kad

dirbo/planuoja dirbti užsienyje, 23 respondentai nedirbo ir neplanuoja

dirbti užsienyje, o 4 respondentai išvyktų dirbti, jei tik atsirastų juos

tenkinančios sąlygos.

Toliau apibrėžiamos respondentų demografinės charakteristikos.

Amžius. Didžioji dalis respondentų (50%) – jauni žmonės nuo 18 iki 29

metų. 4% visų respondentų yra iki 17 metų bei 4% – virš 60 metų. (30 –

45metai sudaro 30%, 46 –

59 metai – 12%)

[pic]

Lytis. Pagal lytį respondentai pasiskirstę gana tolygiai: 23 vyrai (46%)

ir 27 moterys (54%).

[pic]

Tautybė. Respondentų tautinė

struktūra beveik atkartoja Lietuvos

gyventojų tautinę sudėtį – 84% lietuvių, gyvenančių Lietuvoje, 12%

lietuvių, gyvenančių ne Lietuvoje, 4% ne lietuvių, gyvenančių Lietuvoje, ne

lietuviai, negyvenantys Lietuvoje apklausoje nedalyvavo.

Pagrindinis užsiėmimas. Didžioji dalis respondentų (52%) – dirbantys

asmenys, studentai sudaro 38%, bedarbiai – 4%, mokiniai – 4% ir namų

šeimininkės tik 2%.

[pic]

3.1.2. Bazinės charakteristikos

Kaip jau minėta tyrimo metodologijos dalyje, žmonių migracijos

sprendimus apsprendžia ne tik išoriniai, bet ir vidiniai, arba baziniai,

veiksniai. Tam tikra prasme baziniai veiksniai yra migracijos sprendimų

vertybinis pagrindas, turima kompetencija ir asmeninės savybės. Tikėtina,

kad pastarieji yra glaudžiai susiję su aukščiau aptartais demografiniais

veiksniais.

Pirmiausiai tyrime buvo siekiama nustatyti, kokie kriterijai, renkantis

darbą, respondentams svarbiausi; kokios vertybės būdingiausios

šiuolaikiniam jaunimui; kokie veiksniai skatina jaunimą išvykti iš

Lietuvos.

• Respondentų nuomone, renkantis darbą svarbiausi šie

kriterijai (prioriteto tvarka):

1. Geras užmokestis

2. Galimybė realizuoti savo gabumus

3. Galimybė lipti karjeros laiptais

4. Galimybė vadovauti

5. Kūrybiškumas

6. Galimybė padėti žmonėms ir visuomenei

7. Galimybė bendrauti su žmonėmis

8. Santykiai su bendradarbiais

Santykiai su viršininku nėra vienas iš ssvarbiausių kriterijų, nes nė

vienas respondentas to nepažymėjo.

[pic]

• Šiuolaikiniam jaunimui būdingiausios vertybės yra šios

(prioriteto tvarka):

1. Darbas

2. Šeima

3. Išsimokslinimas

4. Laisvalaikis

5. Draugai, pažįstami

6. Socialinė padėtis

[pic]

• Pagrindiniai veiksniai, skatinantys jaunimą išvykti iš

Lietuvos ((prioriteto tvarka):

1. Noras užsidirbti nuosavam namui, savam verslui,

automobiliui ir kt.

2. Poreikis gauti geresnį darbo užmokestį

3. Poreikis išvengti skurdo

4. Poreikis panaudoti naujas žinias, kompetenciją

5. Noras savo vaikams užtikrinti geresnę ateitį

6. Noras pakartoti lietuvių, išvykusių gyventi kitur

„sėkmės istoriją“

7. Noras keliauti

[pic]

Apibendrinant galima teigti, kad apklausos dalyviai gerą gyvenimą

pirmiausia sieja su asmenybės poreikių tenkinimu. Dauguma respondentų

nurodė, kad turimos žinios, sugebėjimai ir asmeninės savybės sąlygojo

išvykimą.

Apžvelgus kokie kriterijai, renkantis darbą, respondentams svarbiausi;

kokios vertybės būdingiausios šiuolaikiniam jaunimui; kokie veiksniai

skatina jaunimą išvykti iš Lietuvos galime trumpai apžvelgti respondentų

nuomonę jaunimo įdarbinimo klausimais.

78% respondentų yra įsitikinę, jog jaunimo įdarbinimu turi rūpintis

valstybė. Gerokai mažesnė dalis (16%) apklaustųjų mano, kad tai turėtų

daryti patys jauni žmonės. Ir tik 6% visų rrespondentų galvoja, jog jaunimo

įdarbinimas priklauso nuo darbdavių. Iš 50 apklaustųjų nė vienas nepareiškė

nuomonės, jog jaunuolių tėvai turėtų pasirūpinti savo vaikų įdarbinimu.

Dabar aptarsiu anketos klausimą, kuris keletui respondentų sukėlė netgi

pasipiktinimą. Šiuo klausimu norėta sužinoti respondentų nuomonė.

[pic]

Su nuomone, kad stingant darbo vietų, vyresnio amžiaus žmonės turėtų

užleisti darbo vietas jaunimui sutinka 48% visų apklaustųjų (24

respondentai). 36% respondentų, kurių tarpe buvo labai pasipiktinusių,

nesutinka su tokiu teiginiu. Tačiau net 16% apklaustųjų sutinka su darbo

vietų užleidimu jaunesniesiems, tačiau tik tuo atveju, jei tas vyresnis

asmuo yra pensinio amžiaus. Kitu atveju, jie būtų nesutikę su teiginiu.

Protų nutekėjimo problema yra gerokai didesnė negu Lietuvoje manoma.

Ir šio reiškinio viena iš atsiradimo priežasčių yra darbo vietų stygius

Lietuvoje. Kaip matome diagramoje, esančioje apačioje, 39 respondentai,

kurie sudaro 78% sutinka su teiginiu, kad jaunimo aprūpinimas darbo

vietomis šiandien yra viena aktualiausių problemų Lietuvoje. Kaip sakoma,

kiek žmonių, tiek ir nuomonių. 22% respondentų nesutinka su daugumos

nuomone ir akivaizdžiai nesutinka, jog nedarbas yra viena iš aktualiausių

problemų.

4. Protų nutekėjimo problemos sprendimo kaip intelektinio kapitalo

didinimo strategijos ir būdai

4.1. Pasaulio šalių taikomos strategijos protų nutekėjimo problemoms

spręsti

Mokslininkai vieningai sutaria, kad ateityje kvalifikuotos darbo jėgos

migracijos apimtys ne tik nemažės, bet žymiai didės. Šalių, patiriančių

protų nutekėjimą, griežtos draudžiančios ir stabdančios migraciją priemonės

yra pasmerktos žlugti (Iredale, 1999; Ash, Sollner, 1996; Rosenblatt,

Sheaffer, 2001; Haile-Mariam, 2002). Šalys, patiriančios protų imigraciją,

privalo subalansuoti priemones, skirtas skatinti šalies ekonominį augimą,

nukreiptas į atitekėjusių protų įdarbinimą ir socialinių garantijų

suteikimą, vietinių darbuotojų darbo vietų apsaugą, socialinio ir politinio

stabilumo palaikymą ir t.t. Nors migracija yra tarptautinis reiškinys,

tačiau kiekviena šalis stengiasi vadovautis savo individualia strategija ir

prižiūrėti savo šalies migracijos politiką. Globalizacijos, regioninių

blokų kūrimosi epochoje individuali migracijos politika bei individualios

atskirų šalių protų nutekėjimo problemos sprendimo priemonės netenka savo

efektyvumo.

Šalys, susiduriančios su protų nutekėjimo problema turi spręsti du

pagrindinius klausimus:

1. KKokių priemonių imtis, kad tie aukštos kvalifikacijos specialistai,

kurie dar dirba šalyje, jos nepaliktų?

2. Ką daryti su tais aukštos kvalifikacijos specialistais, kurie jau paliko

šalį?

Tikslingas šalies taikomas priemones skirstyti į: a) priemones, skirtas

skatinti protus likti šalyje; b) priemones, skirtas nutekėjusiems protams.

4.2 Pasiūlymai Lietuvos protų nutekėjimo priežastims ir pasekmėms

sušvelninti

Atlikus protų nutekėjimo iš Lietuvos priežasčių tyrimą, galima

pastebėti, kad iš esmės pasitvirtina anksčiau akcentuota ir remiantis kitų

šalių praktika suformuluota teze, kad valstybės veiksmai, nukreipti į protų

susigrąžinimą nebūtų taip perspektyvūs, kaip veiksmai sukoncentruoti į:

• protų nutekėjimo sustabdymą (t.y. sąlygų, skatinančių likti

Lietuvoje, sudarymą);

• užsienyje esančių specialistų optimalų panaudojimą.

Protų nutekėjimo sustabdymui galėtų daug padėti tam specialiai skirtos

valstybinės ir privačios programos.Visų pirma, šios programos galėtų

atlikti informacijos ir nuomonių apsikeitimo funkciją. Taip pat nedelsiant

reikėtų pradėti nuodugnius tyrimus apie protų nutekėjimo mąstus ir

priežastis bei būdus problemai spręsti. Daugelis neturtingų šalių, kaip

Brazilija, Turkija, Portugalija turi specialias mokslo daktarų ruošimo

užsienyje programas. Netgi Švedija suteikia paramą savo postdokams

tobulintis JAV, ir po to remia jų isitvirtinimą sugrįžus. Panašių veiksmų

nedelsiant turi imtis ir Lietuva. Gerbiamas Mokslo ir Švietimo ministras

Monkevičius šioje salėje prieš pusantrų metų prižadėjo įkurti protų

nutekėjimo komisiją ir su mūsų forumu palaikyti nuolatinį kontaktą. Deja,

nei iš ministro, nei iš komisijos per šiuos pusantrų metų negavom jokios

žinios.

4.2.1. Priemonės, skatinančios llikti šalyje

Protų nutekėjimo problemos sprendimas negali būti išspręstas

fragmentinėmis ir trumpalaikėmis politikos priemonėmis, bet reikalauja

strateginio požiūrio. Protų apsisprendimą išvažiuoti ar likti Lietuvoje

lemia platus spektras veiksnių, formuojamų per skirtingas valstybės

politikas.

Aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų kūrimas. Tokių darbo vietų

atsiradimas Lietuvoje iš esmės priklauso nuo aukštą pridėtinę vertę

sukuriančių organizacijų ir ypač tą vertę sąlygojančių funkcijų įsikūrimo

šalyje. Akivaizdu, kad ypač būsimos narystės Europos Sąjungoje kontekste

bus privalu pereiti nuo pigia darbo jėga grindžiamos prie aukštesnės

kvalifikacijos reikalaujančios produkcijos gamybos, tiek siekiant atlaikyti

išorinę Rytu kaimynų konkurenciją, tiek – išlaikyti turimą intelektinį

potencialą ES laisvo darbo jėgos judėjimo fone.

Protų nutekėjimo priežasčių teorine ir empirine analize bei pasekmių

teorine analize leido įžvelgti, jog protų nutekėjimas yra ne tik ekonominė,

bet ir socialinė problema – tiek paties reiškinio, tiek jo pasekmių

aspektu. Iki šiol valstybės socialinė politika akcentavo socialiai

pažeidžiamų grupių aprūpinimą ir bedarbystes mažinimą. Iš esmės tokia

politika nukreipta į menkos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų

kūrimą.

Ar gali protų nutekėjimas būti sustabdytas? Aš manau, kad taip. KTU

siūlo keletą veiksmų, protų nutekėjimui sumažinti:

• Universitetai turi aktyviai ieškoti kontaktų su Vakaruose

lavintais specialistais. Tai duotų labai svarbų signalą,

kad šie specialistai Lietuvoje yra reikalingi. Džiugu, kad

“Fermentas”, viena iš pirmaujančių Lietuvos

biotechnologijos įmonių, tokių veiksmų jau ėmėsi. Neseniai

Europos Sąjunga pradėjo skirti Marie Curie stipendijas

į

savo šalis grįžtantiems postdokams. Bet šios stipendijos

skiriamos tik bendra, postdoku ir priimančiųjų institucijų,

iniciatyva, ir Lietuvos universitetai į šią programą turėtų

aktyviai įsijungti.

• Reikia atsisakyti įdarbinimo iki gyvos galvos praktikos.

Realiai veikiančios atestacijas ir kontraktinis įdarbinimas

turi tapti natūralia darbo praktika.

• Vyriausybė turi kardinaliai padidinti valstybinio mokslo

finansavimo dalį, paskirstomą konkursine tvarka. Tai turi

būti daroma nedelsiant, vilkinimas jau tęsiasi daugiau kaip

dešimtmetį. Dabartinis konkursinis finansavimas per mokslo

ir studijų fondą yra tik lašas jūroje, aapimantis tik apie

vieną procentą visų mokslui skirtų lėšų.

• Konkursinis projektų finansavimas turi būti tiesiogiai

panaudotas protų susigražinimui. Užsienyje dirbantiems

Lietuvos mokslininkams turi būti leista gauti finansavimą

iš Lietuvos valstybinių fondų, jei tas finansavimas bus

panaudotas grįžus į Lietuvą. Apie tai vyriausybėje buvo

diskutuojama formuojant aukštųjų technologijų plėtros

programą. Deja, patvirtintame programos variante tokios

galimybės neliko.

IŠVADOS

1. Protų nutekėjimo samprata šalies, patiriančios esminius pokyčius,

intelektinio kapitalo kontekste apima ne tik fizinį aukštos kvalifikacijos

asmenų išvykimą iš vienos šalies į kitą, iiš vieno šalies regiono į kitą, iš

vienos organizacijos į kitą, iš vieno organizacijos padalinio į kitą, bet

ir bet kokį kitą vieno ekonominio subjekto įgūdžių ir žinių, reikalingų

ekonominiam augimui ir vystymuisi, netekimą kito ekonominio subjekto

naudai.

2. Protų nutekėjimą patiria visos pasaulio šalys, tik skiriasi šio

reiškinio mastai ir charakteristikos. Protų nutekėjimas atsiranda veikiant

aukštos kvalifikacijos darbuotojų, mokslininkų, studentų migracijos traukos

ir stūmos faktoriams. Traukos faktoriai, įtakojami globalizacijos ir

europizacijos, suformuoja talentingų ir gabių individų iš viso pasaulio

traukos zonas. Globalizacijos pasekoje pačia didžiausia protų traukos zona

tapo JAV.

Lietuvoje didelis protų nutekėjimas prasidėjo Lietuvai atgavus

nepriklausomybę, kai atsivėrė visi keliai į Vakarus ir nauji demokratiški

procesai ėmė formuotis įvairiose srityse, tokiose kaip švietimas, mokslas,

tyrimai ir kt. Galima manyti, kad artimiausiu metu į užsienį išvykti yra

nusiteikę daugiau kaip 320 tūkst. nuolatinių Lietuvos gyventojų.

3. Galima išskirti tris protų nutekėjimo priežasčių lygius: individo,

organizacijos ir valstybės lygmens. Individo lygmens priežastys apima

turimą aukštą individų kompetenciją, kurią sunku panaudoti gimtojoje

šalyje, taip pat išsilavinimą, jauną amžių ir turimas naujausias žinias,

poreikį dirbti pagal kvalifikaciją, didesnių galimybių ir pokyčių siekį.

Organizacijos lygio protų nutekėjimo priežastys apima karjeros galimybes,

atlyginimo dydį, darbo krūvį. Valstybės lygmens protų nutekėjimo priežastys

apima mokslo ir švietimo tapimą vis labiau tarptautinių, specialistų

trūkumą ir agresyvią imigrantų pritraukimo politiką, atskirų ekonomikos

sektorių staigų augimą, hierarchinę valdymo struktūrą, mokslo ir studijų

priemonių trūkumą bei susiformavusius aukštos kvalifikacijos darbuotojų

tarptautinius tinklus.

4. Protų nutekėjimo pasekmės protus eksportuojančioms ir protus

importuojančioms šalims yra skirtingos. Protus eksportuojančios šalys

netenka ryškiausių savo mokslininkų, aukščiausio lygio specialistų. Taip

pat atsiranda sunkumų kuriant šalyje vidurinę gyventojų klasę, išlaikant

šalies konkurencingumo lygį. Protus iimportuojančios šalys patiria grandinės

efektą, kurio dėka pritraukia daugiau aukščiausio lygio specialistų. Tačiau

protus importuojančios šalys patiria ir neigiamų pasekmių – šalyje sumažėja

konkurencingumas. Protų imigracija turi neigiamą efektą nekvalifikuotos

darbo jėgos atlyginimų dydžiui ir teigiamą efektą kvalifikuotos darbo jėgos

atlyginimų dydžiui.

5. Protų nutekėjimo priežasčių tyrimo metodologija remiasi racionalumo

koncepcijos teiginiais, kad žmogus yra sąmoningas ir tikslo siekiantis,

todėl bet koks žmogaus sprendimas yra racionalus, o tai leidžia

išsiaiškinti jo priežastis. Migracijos sprendimui priimti taikomas

“svarstyklių” principas, įvertinantis individo bazines charakteristikas bei

veiksnius, skatinančius išvykti arba likti šalyje.

6. Protų nutekėjimas iš Lietuvos daugiausiai vyksta dėl geresnių

finansinių ir savirealizacijos galimybių, kurias mūsų respondentams siūlo

užsienio šalys.

7. Ne veltui sakoma: “sunkus be galo svetimas dangus, karti be galo

duona svetima”. Skaudu, kad jaunimas dėl finansinių sunkumų yra

priverstas emigruoti. Naujų darbo vietų nesukuriama. Pagyvenę žmonės bijo

išeiti į pensiją. Šiandien funkcionuojanti socialinio draudimo sistema

žmonėms, išdirbusiems visą savo sąmoningą gyvenimą, negali užtikrinti

normalios senatvės, nes visas uždirbtas lėšas suryja kažkokia fantastiška

pabaisa, vardu “SODRA”. Tokiu būdu jaunimas negali užimti net esamų darbo

vietų. Didėja nedarbas (3 PRIEDAS).

DISKUSIJA

Dėl tyrimo išvadų

Dėl apimties ribotumo, šis žvalgomasis tyrimas neturėjo galimybės

paliesti visas svarbiausias protų nutekėjimo charakteristikas. Šiame darbe

apsiribota nagrinėjant išvykusių ir dirbančių apytikriai pagal savo

kvalifikaciją, o taip pat planuojančių išvykti aukštos kvalifikacijos

specialistų vertinimus, tiriant protų nutekėjimo priežastis. Kadangi

nagrinėti tik 550 respondentų atsakymai, rezultatai ir išvados yra validūs

tirtoje terpėje, tačiau gali nevisiškai atspindėti reiškinio pilnumą. Todėl

siūlymai kaip spręsti protų nutekėjimo problemą kol kas yra fragmentiniai.

Taip pat šiame tyrime liko neapklausti aukštos kvalifikacijos

specialistai, išvykę svetur ir dirbantys žemesnės kvalifikacijos

reikalaujančius nei leidžia jų kompetencija darbus. Jiems apklausti reikėtų

šiek tiek pakeisti mūsų parengtą tyrimo instrumentą. Tolimesniuose

tyrimuose turėtų būti gilinamasi į protų nutekėjimo priežastis aprėpiant

pilnesnę respondentų terpę.

Dėl tyrime išryškėjusios problemos

Pagrindinė problema, kurią pastebėjome tyrimo atlikimo metu buvo dalies

išvykusiųjų ir dirbančiųjų ar studijuojančių užsienyje aukštos

kvalifikacijos specialistų nusivylimas savo šalies gyvenimu, netgi –

negatyvus nusistatymas prieš daugelį dalykų, kurie vyksta Lietuvoje. Ši

nusistatymą pajutome iš jų komunikavimo

http://groups.yahoo.com/group/studentai tinklalapyje, o taip pat iš

reakcijos į mūsų kreipimąsi ir prašymą užpildyti tyrimo klausimyną.

Ateityje reikėtų apklausti visą nutekėjusių protų terpę atspindinčius

respondentus, taip pat – ir ypač nusivylusius savo gimtąja šalimi. Kad tai

būtų įmanoma padaryti, pirmiausia reikėtų jiems nusiųsti šio tyrimo

ataskaitą, o vėliau – informaciją, kokiu realių žingsnių imtasi taisant

padėtį Lietuvoje dėl protų nutekėjimo.

NAUDOTA LITERATŪRA

1) Valackienė A. Sociologinis tyrimas: metodologija ir atlikimo metodika.

Kaunas

2) Skaitytojų atsiliepimai į BNS informaciją “Lietuvoje susirūpinta protų

nutekėjimu“ //

http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=1353657&com=1, 2002 09 10.

3) Stepanauskas, R., Valiokas, R. (2001). Ar norima sustabdyti protų

nutekėjimą? // „Lietuvos rytas“, 2001 09

4) Valiokas, R. ((2002). Intelekto emigracija: Lietuvos nuostoliai ar

kapitalas? // “Respublika”, 2002 08 31.

5) Baltkojytė, A. (2002). Jaunieji mokslininkai vis dažniau lieka

užsienyje // Kauno diena, 2002 rugsėjo

13 d.

6) D.Britanija darbo rinką lietuviams atvers nuo 2004 // ELTA, 2002 m.

gruodžio mėn. 11 d. 13:15, www.delfi.lt/archive/index.php?id=1661348

7) Kazlauskiene, A. (2000). Darbo jėgos migracijos priežasčių ir procesų

teorinė analizė: makro- ir mikrolygio metodologinių požiūrių analizė.

Rankraštis. KTU.

8) KMU pranešimas spaudai. Kauno medicinos universiteto klinikų spaudos

tarnyba. 2002 12 07.

9) Kuzmickaite, D.K. (2000). Naujieji lietuviai imigrantai Čikagoje (1988-

2000). Daktaro disertacija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

10) Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius, 1985

11) Lietuvos Statistikos departamentas // www.std.lt, 2002-12-11

12) www.sociumas.lt

13) www.savas.lt

14) www.pilieciai.lt

1 PRIEDAS

Panevėžio kolegija

Sveikatos, socialinės priežiūros ir edukologijos fakultetas

Pedagogikos katedra

ANKETA „ PROTŲ NUTEKĖJIMO SOCIALINĖS PRIEŽASTYS LIETUVOJE“

Gerb. Respondente,

Atliekamas tyrimas, išsiaiškinti, kokios priežastys sąlygoja,

jog dalis išsilavinusių žmonių, palieka Lietuvą ir dirba kitose šalyse.

Nors šiais globalizacijos laikais žmonių migraciją galima laikyti natūraliu

reiškiniu, tačiau kiekviena šalis, kuriai svarbi jos ateitis, turi stengtis

sudaryti kuo palankesnes sąlygas aukščiausios kvalifikacijos žmonėms dirbti

savo Tėvynėje. Šiuo tyrimu siekiama atskleisti protų nutekėjimo socialines

priežastis.

Anketa anoniminė, todėl tikiuosi, kad Jūsų nuoširdūs

atsakymai padės gauti teisingus ir objektyvius tyrimo rezultatus. Būsiu

dėkinga, jeigu paaukosite dalį Jūsų

brangaus laiko ir skirsite dėmesio

atsakydamas (–a) į šiuos klausimus: tinkamą atsakymą pabraukite,

apibraukite, paryškinkite, nuspalvinkite arba reikalingą atsakymą įrašykite

į tam tikslui nurodytą vietą.

1. Kaip manote, kas pirmiausia turėtų rūpintis jaunimo įdarbinimu?

[pic] Valstybė

[pic]Darbdaviai

[pic]Patys jauni žmonės

[pic]Jaunuolių tėvai

[pic]Kita (įrašykite)

2. Ar sutinkate su nuomone, kad stingant darbo vietų, vyresnio amžiaus

žmonės turėtų užleisti darbo vietas jaunimui?

[pic]Taip

[pic]Ne

[pic]Kita (įrašykite)

3. Ar sutinkate su teiginiu, kad jaunimo aprūpinimas darbo vietomis

šiandien yra viena aktualiausių Lietuvos problemų?

[pic]Sutinku

[pic]Nesutinku

[pic]Kita (įrašykite)

4. Kokie kriterijai, JJūsų nuomone, svarbiausi jaunam šiuolaikiniam žmogui,

kuomet jis renkasi darbą? (pažymėkite 3 variantus prioriteto tvarka )

[pic]Galimybė kilti karjeros laiptais

[pic]Geras užmokestis

[pic]Galimybė vadovauti

[pic]Kūrybiškumas

[pic]Galimybė padėti žmonėms ir visuomenei

[pic]Galimybė bendrauti su žmonėmis

[pic]Santykiai su viršininku

[pic]Santykiai su bendradarbiais

[pic]Galimybė realizuoti savo gabumus

[pic]Kita (įrašykite)

5. Kokios vertybės, Jūsų nuomone, svarbiausios šiuolaikiniam jaunimui?

(pažymėkite 3 variantus prioriteto tvarka )

[pic]Šeima

[pic]Darbas

[pic]Išsimokslinimas

[pic]Draugai, pažįstami

[pic]Laisvalaikis

[pic]Religija

[pic]Kita (įrašykite)

6. Jūs esate:

[pic]Esu Lietuvos pilietis, bet gyvenu ne Lietuvoje

[pic]Esu Lietuvos pilietis ir ggyvenu Lietuvoje

[pic]Esu ne Lietuvos pilietis, bet gyvenu Lietuvoje

[pic]Esu ne Lietuvos pilietis ir gyvenu ne Lietuvoje

7. Ar dirbate/ planuojate dirbti svetur?

[pic]Taip

[pic]Ne

[pic]Kita (įrašykite)

Sveikiname! Jau įveikėte pusę klausimų!

Susikaupkite ir einame toliau

8. Ar turimos žinios, sugebėjimai, asmeninės ssavybės sąlygoja išvykimą?

[pic]Taip

[pic]Ne

[pic]Kita (įrašykite)

9. Ar siekėte (siekiate) profesinės karjeros?

[pic]Visada siekiau;

[pic]Niekada nesiekiau;

[pic]Kita (įrašykite)

10.Kas, Jūsų nuomone, lengviau pasiekia profesinę karjerą?

[pic]Vyrai

[pic]Moterys

[pic]Tiek vyrai, tiek moterys

11. Kokie veiksniai, Jūsų nuomone, skatina jaunimą išvykti iš Lietuvos?

(pažymėkite 3 variantus prioriteto tvarka )

[pic]Poreikis išvengti skurdo;

[pic]Poreikis panaudoti naujas žinias, kompetenciją;

[pic]Noras savo vaikams užtikrinti geresnę ateitį;

[pic]Noras užsidirbti nuosavam namui, savam verslui, automobiliui ir kt.

[pic]Noras pakartoti lietuvių, išvykusių gyventi kitur „sėkmės istoriją“;

[pic]Poreikis gauti geresnį darbo užmokestį;

[pic]Poreikis jaustis savo profesijos pasaulinės bendrijos nariu.

[pic]Kita (įrašykite)

12. Jūsų pagrindinis užsiėmimas:

[pic]Dirbu

[pic]Studentas

[pic]Bedarbis

[pic]Mokinys

[pic]Namų šeimininkė

13. Jūsų išsilavinimas:

[pic]Nebaigtas vidurinis

[pic]Vidurinis/spec. Vidurinis/aukštesnysis

[pic]Aukštasis (nebaigtas aukštasis)

14. Jūsų amžius:

[pic]Iki 17 metų

[pic]18 – 29 metai

[pic]30 – 45 metai

[pic]46 – 59 metai

[pic]Virš 60 metų

15.Jūsų lytis:

[pic]Vyras

[pic]Moteris

Dėkoju už Jūsų kantrybę ir bendradarbiavimą!

2 PRIEDAS

Atsakymai į klausimus apie profesiją, sugebėjimus ir išvykimą

DIAGRAMA 7. Ar dirbate/planuojate dirbti svetur?

DIAGRAMA 9. Ar siekėte (siekiate) profesinės karjeros?

[pic]

DIAGRAMA 10. Kas, Jūsų nuomone, lengviau pasiekia profesinę karjerą?

3 PRIEDAS

Nedarbo statistiniai duomenys

———————–

[pic]

Savo šalies minusai + užsienio šalies pliusai

=

UP

Savo šalies pliusai + užsienio šalies minusai

Lietuvos minusai + užsienio šalies pliusai

=

UP

Lietuvos pliusai + užsienio šalies minusai

[pic]