Rizikos veiksniai ugniagesio gelbėtojo darbo vietoje

Turinys

1. Pagrindinės frazės 3

2. Rizikos veiksniai ugniagesio gelbėtojo darbo vietoje ir saugos priemonės jiems išvengti 3

3. Rizikos veiksniai žvalgant incidento vietą, gelbstint žmones, patiems gelbėjantis ir saugos priemonės jiems išvengti 4

4. Rizikos veiksniai kovinio išsidėstymo metu ir saugos priemonės jiems išvengti 4

5. Rizikos veiksniai lokalizuojant incidentą ir saugos priemonės jiems išvengti 5

6. Saugaus darbo incidento vietoje pavyzdys įvertinant galimus rizikos veiksnius 11

7. Naudota literatūra 151. Pagrindinės frazės

Rizikos veiksnys (angl. risk factor) tai veiksnys (tam tikras elgsenos ar gyvensenos aspektas, aplinkos veiksnys), kurių ryšys su sveikatos sutrikimais yra pagrįstas tyrimais. Rizikos veiksniai nenurodo priežastinių ryšių.

Incidentas &– tai bet koks paslaugos tiekimo sutrikimas nepriklausomai nuo sutrikimo priežasčių ar kaltininkų. Jis turi būti sprendžiamas kuo greičiau pasiekiant, kad paslauga vėl būtų teikiama. Jei paslauga ima veikti, laikoma, kad incidentas išspręstas.

Ugniagesys gelbėtojas dirba šalies priešgaisrinės apsaugos padaliniuose. Gesina gaisrus, likviduoja chemines, automobilines, radiacines avarijas bei ekologines nelaimes, dirba kenksmingoje aplinkoje,gelbėja žmones bei turtą,vykdo prevencinį darbą gaisrosaugos srityje, gelbėjimo darbus vandenyje.2. Rizikos veiksniai ugniagesio gelbėtojo darbo vietoje ir saugos priemonės jiems išvengti

1. Priešgaisrinės apsaugos padalinių patalpose draudžiama:

• laikyti įrenginius ir inventorių llaiptų aikštelėse, šalia nusileidimo stulpų, tarp durų;

• sargybos patalpas, mokymo klases, garažo grindis ar kitas patalpas, kuriomis, pagal aliarmo signalą juda budinti sargyba, iškloti kilimais, takeliais ir pan.

2. Sargybos viršininkas pradėdamas budėjimą privalo patikrinti durų sandarumą ir patalpų bei perėjimų, kuriais jjuda budinti sargyba būklę. .

3. Priešgaisrinėje dalyje rūkyti leidžiama tik tam skirtose vietose.

4. Sargybų keitimo tvarką reglamentuoja laikinį priešgaisrinės apsaugos tarnybos nuostatai.

5. Budinti sargyba pagal pavojaus signalą privalo skubiai susirinkti ir išvykti.

6. Išgirdus pavojaus signalą ir judant į garažą, draudžiama perėjimuose sustoti ir kitaip trukdyti.

7. Leidžiantis nusileidimo stulpu turi būti laikomasi pakankamo intervalo, kad kojomis nebūtų paliestas besileidžiantysis priekyje. Kojomis pasiekus prie stulpo esanti elastinį kilimėlį, reikia lengvai nuo jo atsispirti ir skubiai nueiti.

8. Priešgaisrinės apsaugos dalies viršininkas, įvertinęs saugumą ir vietinius ypatumus, nustato budinčios sargybos pareigūnų įsėdimo į gaisrinius ir gelbėjimo automobilius tvarką (garaže ar iš jo išvažiavus). Kai įsėdama ne garaže, ugniagesiams leidžiama iš garažo išeiti tik išvažiavus automobiliui. Įsėdimas laikomas baigtas, kai pareigūnai sulipa į automobilį, užima savo vietas ir uždaro kabinos ddureles.

9. Automobiliui išvažiuoti draudžiama tol kol visi ugniagesiai nesusėda į savo vietas.

10. Važiuojant automobiliu, priešgaisrinės apsaugos pareigūnams draudžiama rūkyti, atidarinėti automobilio duris, iškišti galvą, rankas per langus, stovėti ant pakopų (išskyrus specialiai įrengtas užpakalines pakopas, nuo kurių iš automobilio tiesiamos gaisrinių žarnų linijos).

11. Už gaisrinio automobilio saugų eismą atsako vairuotojas. Jis privalo tiksliai vykdyti kelių eismo taisyklių reikalavimus.

12. Draudžiama naudoti specialią garso ir šviesos signalizaciją vykstant ne į operatyvinę užduotį.

13. Tamsiu paros metu stovintis gaisrinis. gelbėjimo automobilis turi būti apšviestas ir įjungta avarinė šviesos signalizacija.

14. Vadovaujantieji ppriešgaisrinės apsaugos pareigūnai privalo gerai žinoti kelių eismo taisykles.3. Rizikos veiksniai žvalgant incidento vietą, gelbstint žmones, patiems gelbėjantis ir saugos priemonės jiems išvengti

1. Žvalgyti gaisrą ar avarijos židinį be dujokaukių yra skiriami du pareigūnai, su dujokaukėmis – ne mažiau kaip du. Grupės vyresniuoju skiriamas labiausiai patyręs vadovaujantysis pareigūnas.

2. Žvalgybos metu turi būti laikomasi DKAT nuostatų.

3. Atsižvelgiant į gaisro vietą, pobūdį ir plotą, uždūminimą, užterštumą kenksmingomis dujomis žvalgybos grupės nariai privalo turėti:

• kvėpavimo organų apsaugos priemones (izoliuojančiąsias dujokaukes);

• ryšių ir apšvietimo priemones;

• įrangą, skirtą kitų ir pačių gaisrininkų gelbėjimuisi;

• konstrukcijų ardymo įrangą;

• gaisrų gesinimo priemones.

4. Žvalgant būtina:

• dirbant su izoliuojančiosiomis dujokaukėmis laikytis DKAT nuostatų, o dirbant be dujokaukių eiti vienas paskui kitą stebint aplinką, įsidėmint kelią;

• atsargiai atidarinėti duris saugantis galimų liepsnos ar karštų dujų pliūpsnio jas atidarius;

• į patalpas, kuriose yra aukštos įtampos įrenginių, slėginiai indai, sprogstamosios, nuodingos arba radioaktyvios medžiagos, galima eiti tik suderinus su to objekto administracija ir laikantis jų rekomenduotų saugumo taisyklių;

• žvalgant būtina stebėti laikančiųjų konstrukcijų būklę, spartaus ugnies plitimo galimybes ir stebėjimų rezultatus pranešti vyresniajam grupės pareigūnui;

• stengtis eiti šalia kapitaliniu sienų su langais.

5. Gelbstint žmones gaisrų, avarijų ir stichinių nelaimių metu incidento likvidavimo vadovas privalo nustatyti gelbėjimo būdus ir eiliškumą atsižvelgdamas į aplinkybes ir žmonių, kuriuos reikia gelbėti, būklę. Gelbėjimo darbai atliekami ggreitai, nepakenkiant gelbėjamiems žmonėms.

6. Draudžiama gelbėti kitus ir gelbėtis pačiam naudojantis šlapiomis arba nustatytu periodiškumu neišbandytomis virvėmis.

7. Gelbėti kitus ir gelbėtis pačiam galima tik įsitikinus, kad virvės ilgio užteks nusileisti ant žemės (į balkoną ir pan.), gelbėjimo kilpa gelbėjamam žmogui užrišta patikimai. Gelbėjimo virvė teisingai užvyniota ant plunksnakablio. Siekiant išvengti rankų traumų reikia mūvėti pirštines.4. Rizikos veiksniai kovinio išsidėstymo metu ir saugos priemonės jiems išvengti

1. Gaisro gesinimo ir gelbėjimo darbų vadovas prieš įsakydamas išsidėstyti kovine tvarka privalo:

• parinkti ir pareigūnams nurodyti trumpiausius ir saugiausius kelius į incidento vietą:

• statyti automobilius ir įrenginius taip, kad jie netrukdytų atvykstančioms jėgoms bei priemonėms, sutelkti jas apie incidento židinį ir, jei tai įmanoma, netrukdyti normaliam kelių eismui;

• prireikus sustabdyti visų transporto rūšių eismą išskyrus geležinkelio, jeigu jis ne įmonės viduje) ir nutiesus per geležinkelio bėgius gaisrinių žarnų linijas būtina išilgai geležinkelio pastatyti saugumo postus, kad jie praneštų priešgaisrinės tarnybos pareigūnams apie artėjantį traukinį;

• nustatyti vienodus signalus kuriais darbuotojai skubiai turi būti informuojami apie pavoju;

• atsiradus aiškiam griūties, sprogimo pavojui priešgaisrinės apsaugos pareigūnai skubiai atitraukiami į saugią vietą.

2. Kovinio išsidėstymo metu draudžiama:

• išlipti iš gaisrinio, gelbėjimo automobilio kol jis visiškai nesustojo;

• atvira ugnimi apšviesti priešgaisrinių, dujų, šilumos ir kt. komunikacijų šulinius;

• leistis į vandens komunikacijų šulinius be izoliuojančiųjų dujokaukių ir gelbėjimo virvių;

• kabinti prie savęs dirželį, sujungtą ssu gaisriniu švirkštu ir gaisrinių žarnų linija, kai dirbama aukštai arba kopiant aukštyn;

• stovėti po kroviniu, keliamu arba nuleidžiamu virvėmis;

• nešti žmonių judėjimo kryptimi įrankius su pjaunančiais ar duriančiais paviršiais be dėklų;

• tiekti vandenį į nepritvirtintas gaisrines žarnas arba aukštyn, kol švirkštininkas užims pradinę poziciją (vertikaliai išdėstytų gaisrinių žarnų linija tvirtinama ne mažiau kaip vienu laikikliu kiekvienai žarnai).

3. Išsidėstydami specialiųjų tarnybų skyriai privalo laikytis naudojamos technikos instrukcijose numatytų papildomų saugumo priemonių.5. Rizikos veiksniai lokalizuojant incidentą ir saugos priemonės jiems išvengti

1. Pareigūnai gaisre, avarijos ar stichinės nelaimės metu patekę į pavojingą aplinką privalo dirbti su izoliuojančiosiomis dujokaukėmis ir laikytis priešgaisrinės apsaugos DKAT nuostatais numatytų saugos darbe reikalavimų.

2. Patalpose, kuriose gesinant gaisrą, avarijos ar stichinės nelaimės metu gali išsiskirti stipriai veikiančios nuodingos medžiagos, priešgaisrinės apsaugos pareigūnai privalo dirbti apsirengę specialius apsauginius drabužius su izoliuojančiosiomis (filtruojančiosiomis) dujokaukėmis, kurias naudoja šio objekto darbuotojai bei avėti specialią guminę avalynę.

3. Dujų, garų koncentracijai sumažinti į patalpą (barą) nukreipiama purslinė vandens čiurkšlė. Pareigūnų ir technikos, esančių stipraus šiluminio spinduliavimo zonoje, grupinei apsaugai naudojamos vandens užtvaros (ekranai), kurias sukuria specialaus tipo purkštuvai, o individualiai apsaugai – švirkštai-purkštuvai.

4. Priešgaisrinių dalinių, komandų, tarnybų, savanorių ugniagesių draugijų ugniagesiams ar kitiems asmenims, kurie atvyksta į incidento vietą be kovinės aprangos bei įrangos, draudžiama dirbti gaisro, avarijos, stichinės

nelaimės zonoje.

5. Gesinant gaisrą, likviduojant avarijos ar stichinės nelaimės padarinius, kiekvienas pareigūnas privalo stebėti situacijos pasikeitimus, statybinių konstrukcijų, technologinių įrenginių būklę. Kilus pavojui gelbėtojų sveikatai arba gyvybei, nedelsiant perspėti gelbėjimo darbų vadovą ir visus dirbančius tame bare.

6. Atliekant gesinimo ir gelbėjimo darbus, pareigūnams, gaisrinei ir gelbėjimo įrangai bei įrengimams pakelti draudžiama naudoti keleivinius arba krovininius liftus.

7. Kad patalpose (bare) nesusidarytų didelė sprogių medžiagų koncentracija, draudžiama gesinti degančiu dujų, degių skysčių (toliau – DS), lengvai užsiliepsnojančių skysčių (toliau – LUS) garų liepsną, besiveržiančią iš sslėginių indų ar vamzdynų. Tokiais atvejais kartu su objekto administracija būtina imtis priemonių sustabdyti dujų, DS ar LUS garų nuotėkį (pvz.: uždaryti maitinimo linijų sklendes), atšaldyti šalia esančius gamybinius įrengimus, pastato (baro) konstrukcijas.

8. Gesinantys gaisrus ir atliekantys gelbėjimo darbus pareigūnai privalo žinoti medžiagų, kurias pavojinga gesinti vandeniu ar kitomis gesinimo priemonėmis, sąrašą.

9. Dirbdami aukštai pareigūnai privalo naudoti apsaugos priemones neleidžiančias nukristi. Pagrindinės apsaugos priemonės dirbant aukštyje yra:

• stovintiems ant kopėčių dirbti su švirkštu, žirklėmis, laužtuvu ir kita gaisrine, gelbėjimo įranga leidžiama tik prisitvirtinus ggaisriniu plunksnakabliu;

• dirbti su švirkštu aukštyje turi būti paskirti ne mažiau kaip du pareigūnai;

• draudžiama gaisrinį švirkštą palikti be priežiūros (net nutraukus vandens tiekimą);

• pareigūnams draudžiama vaikščioti ant apledėjusio stogo, pakibusia stogo danga, perdangos vietose, kuriose matyti degimo požymių;

• apie tai, kad kopėčios perstatytos įį kitą vietą, būtina įspėti pareigūnus, dirbančius aukštyje, ir nurodyti naują kopėčių pastatymo vietą bei būdus nulipti žemyn.

10. Pareigūnai, dirbantys su elektriniais įrankiais privalo:

• elektrinius įrankius ir prietaisus laikyti, nešti bei dirbti su jais tik mūvėdami guminėmis arba guma impregnuotomis pirštinėmis;

• prieš įjungdami elektrinį įrankį užsidėti apsauginius akinius arba apsauginį skydelį.

• elektrinius įrankius, prietaisus, prožektorius statyti ant tvirto pagrindo tose vietose, kur minimali tikimybė patekti ant jų vandeniui;

• išjungti elektrinį įrankį nutrūkus srovei ir pernešant jį į naują darbo vietą;

11. Gaisro, avarijos, stichinės nelaimės metu pareigūnai, ardydami pastatų konstrukcijas, statydami kopėčias, tiesdami gaisrinių žarnų linijas privalo nuolat stebėti, ar nėra nusvirusių, atsikišusių, apdegusių elektros laidų. Pastebėjus pavojų informuoti vadovaujantį pareigūną ir kitus pavojingoje zonoje dirbančius žmones.

12. Tol kol nėra visiškai aišku, kad pastebėti elektros laidai yra atjungti, bbūtina laikytis visų saugumo priemonių..

13. Kai kitais būdais atjungti elektros laidų neįmanoma, juos būtina nukirpti. Kirpti galima laidus, kuriais teka ne didesnė kaip 220 V įtampos elektros srovė.

14. Kirpti laidus leidžiama pareigūnam, turinčiam elektros saugos kvalifikaciją ir praktinių įgūdžių. Darbas atliekamas mūvint dielektrinėmis pirštinėmis, avint guminius kaliošus (botus) ir stebint sargybos viršininkui (skyrininkui).

15. Būtina:

• laidus kirpti tik saugiausioje vietoje atjungiant kiek galima didesnį plotą (pastatą, sekciją, aukštą);

• nukirpti maitinančius išorinius laidus iš elektros energijos vartotojo pusės prie izoliatorių, kad krentantys laidai būtų be įtampos; <

• laidus kirpti iš apačios į viršų;

• kiekvieną laidą (gyslą) kirpti atskirai.

16. Draudžiama kirpti grupėmis nutiestus viengyslius ir daugiagyslius laidus bei kabelius, esančius izoliacijos apvalkaluose ir metaliniuose vamzdžiuose.

17. Jei objekte yra paslėpto tipo elektros instaliacija, tai darbus galima pradėti tik elektros srovę išjungus visuose objekto įrenginiuose.

18. Gaisre dirbantiems vairuotojams (operatoriams) be gaisro gesinimo vadovo leidimo draudžiama pradėti arba nutraukti tiekti vandenį, putas ar kitus gesinimo mišinius, elektros energiją, perdislokuoti gaisrinius ir gelbėjimo automobilius, automobilines kopėčias, alkūninio keltuvo automobilius, siurblius.

19. Gaisro gesinimo metu sugedus matavimo prietaisams, vairuotojas (operatorius) privalo nedelsdamas pranešti vadovaujančiam pareigūnui ir kol bus pakeistas automobilis (siurblys), stebėti įrenginio darbą pagal kitų agregatų veikimą.

20. Tamsoje dirbančių siurblių ir autocisternų skyriai bei gaisrinės technikos matavimo prietaisai (valdymo skydai) turi būti apšviesti.

21. Draudžiama putų gesintuvais gesinti degančius prietaisus bei įrenginius, kuriuose yra elektros įtampa, taip pat daiktus ir medžiagas, kuriems jungiantis su vandeniu gali įvykti sprogimas, padidėti degimas ir pan.

22. Naudotis stacionariais bei kilnojamaisiais brometilo gaisro gesinimo įrenginiais patalpose leidžiama tik su izoliuojančiosiomis dujokaukėmis.

23. Gesinant gaisrus nuodingų chemikalų (cheminių reaktyvų, mineralinių trąšų) sandėliuose, gaisro gesinimo vadovas privalo išsiaiškinti laikomu žaliavų ir medžiagų charakteristikas, vietą (sekcijas) ir numatyti ugniagesių saugumo priemones. Be to:

• kiekvienas gaisrą gesinantis pareigūnas turi būti aprūpintas individualiomis kvėpavimo takų ir akių apsaugos priemonėmis;

• gaisrą gesinti pradėti pavėjui;

• dirbti nuodingų cchemikalų ir trąšų sandėliuose pasitelkti pašalinius piliečius leidžiama tik suderinus su objekto administracija, kuri privalo juos aprūpinti apsaugos priemonėmis ir instruktuoti apie saugaus darbo metodus.

24. Saugumui užtikrinti vykdant gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus objektuose, kur naudojamos arba saugomos radioaktyvios medžiagos, padalinio vadovas kartu su tokio objekto administracija privalo parengti kilus incidentui atliekamų darbų instrukciją. Su šia instrukcija supažindinami priešgaisrinės apsaugos padalinio pareigūnai. Instrukcijoje turi būti numatyta:

• gaisro ar avarijos atveju būtinų darbų atlikimo tvarka, kol atvyks objekto administracijos atstovai;

• dozimetrinių matavimų organizavimas ir kontrolė;

• priešgaisrinės apsaugos darbuotojų apsauga nuo galimo apšvitinimo radioaktyviomis medžiagomis;

• leistina buvimo radioaktyvioje aplinkoje trukmė normaliomis sąlygomis ir kilus incidentui;

• galimų gaisrų ir avarijų likvidavimo atskiruose pastatuose ir patalpose metodai;

• priešgaisrinės apsaugos pareigūnų sanitarijos, technikos ir aprangos dezaktyvacijos priemonės ir būdai.

25. Gesinti gaisrus ar likviduoti avarijų padarinius objektuose, kur naudojamos (saugomos) radioaktyviosios medžiagos, skirti minimaliai būtiną priešgaisrinės apsaugos pareigūnų skaičių.

26. Incidento likvidavimo vadovas, padedamas objekto administracijos, privalo:

• priešgaisrinės apsaugos pareigūnams organizuoti instruktažą saugaus darbo klausimais.

• kontroliuoti,. kiek laiko pavojingoje zonoje išbuvo kiekvienas pareigūnas ir užtikrinti savalaikį jų pakeitimą;

• užtikrinti, kad prie įėjimo į pavojingą zoną, pastatą, patalpą ir t. t. būtų saugumo postas, vadovaujamas sargybos viršininko arba skyrininko.

27. Remiantis dozimetrinės tarnybos duomenimis kiekvienas PAD padalinys privalo vykdyti visų apšvitintų darbuotojų apskaitą, nurodant datą ir radioaktyviojo apšvitinimo skaitinę reikšmę. PPrireikus pakartotinai vykti į radioaktyviąją zoną, rekomenduojama siųsti tuos darbuotojus, kurie dar nebuvo apšvitinti.

28. Pareigūnai, gavę didžiausią leistiną apšvitinimo dozę, nedelsiant pašalinami iš pavojingos zonos.

29. Gesinant gaisrus ar likviduojant avarijų padarinius objektuose, kuriuose yra veikiantys slėginiai indai būtina turėti informaciją apie šių indų turinį ir saugaus darbo metodus. Be to, būtina:

• užtikrinti, kad slėginiai indai neįkaistų iki pavojingos temperatūros;

• reikalauti, kad objekto administracija, jei tai įmanoma, iki minimumo sumažintų slėgį induose;

• organizuoti patalpų apsaugą pašalinti iš jų asmenis, nesusijusius su incidento likvidavimu.

30. Gesinant gaisrus patalpose, kur yra chemiškai aktyvių medžiagų, būtina išsiaiškinti jų savybes ir joms gesinti nenaudoti medžiagų, kurios reaguodamos gali sukelti liepsnos pliūpsnį ar sprogimą.

31. Likviduojant incidentus žemoje temperatūroje stebėti, kad pareigūnai neperšaltų, organizuoti jų savalaikį keitimą ar poilsį, pasirūpinti šiltu maistu, suteikti medicinos pagalbą.

32. Gesinant gaisrus aukštos įtampos elektros įrenginių patalpose, priešgaisrinės apsaugos pareigūnams draudžiama savavališkai išjungti iš tinklo kokius nors elektros įrenginius. Likviduojant gaisrą patalpose, kur yra laidų su plastmasine ar gumine izoliacija komunikacijos, priešgaisrinės apsaugos pareigūnai privalo dirbti su izoliuojančiosiomis dujokaukėmis.

33. Gesinant gaisrą medienos sandėliuose reikia stebėti rietuves, kad dirbantis su švirkštu darbuotojas neatsidurtų griūvančių rietuvių zonoje, saugotis šilumos poveikio (vandens užuolaidos, ekranai, šilumą atspindintys kostiumai).

34. Gesinant gaisrą ar vykdant gelbėjimo darbus sprogmenų sandėlyje, incidento likvidavimo vadovas privalo:

• neleisti, kad pavojingoje zonoje susirinktų daug žmonių;

• numatyti darbuotojų ir gaisrinės-gelbėjimo technikos apsaugą nuo galimo sprogimo smūgio bangos poveikio;

• užtikrinti, kad priešgaisrinės apsaugos pareigūnai laikytųsi saugumo technikos taisyklių evakuodami žmones ir ardydami konstrukcijas.

35. Gesindami gaisrą ar vykdydami gelbėjimo darbus chemijos ar naftos pramonės įmonėse, priešgaisrines apsaugos pareigūnai privalo:

• atsižvelgti į degančių medžiagų savybes ir naudotis stacionariais gaisro gesinimo įrenginiais:

• atsižvelgti į objekto administracijos rekomendacijas, gabendami medžiagas iš pavojingos zonos.

36. Kai incidento zonoje yra neorganinių rūgščių ir kitų cheminių medžiagų, galinčių sukelti nudegimus, pareigūnai turi būti aprūpinti apsauginiais drabužiais ir avalyne.

37. Incidento likvidavimo vadovas ggali nukrypti nuo šių saugos darbe reikalavimų tik tuo atveju, jei besąlygiškai juos vykdant būtų neįmanoma padėti nelaimės ištiktiems žmonėms, jei incidentas gali virsti stichine nelaime ar kitais neeiliniais atvejais.

38. Prieš pradedant statybinių konstrukcijų demontavimo darbus būtina išjungti elektros srovę (iš elektros tinklų), išjungti įrenginius ir paruošti gesinimo priemones bei gelbėjimo įrangą.

39. Statybines konstrukcijas ardantiems pareigūnams turi vadovauti incidento lokalizavimo vadovas arba kovinio baro viršininkas ir nurodyti, kur sudėti demontuotas konstrukcijas.

40. Atliekant ardymo ir atidengimo darbus, būtina stebėti laikančiąsias, konstrukcijas, ar nėra jų iirimo bei griuvimo požymių.

41. Stogą ar perdangą ardo 2-3 pareigūnų grupė. Visi turi būti gelbėjimo virvėmis arba diržais prisirišę prie tvirtos konstrukcijos.

42. Ardant statybines konstrukcijas ir nenorint kad nugriūtu aukšti vertikalūs statiniai (vamzdž.iai, antenų įrenginiai ir kt.), draudžiama pažeisti jų tvirtinimus (atotampas, aatramas ir pan.).

43. Draudžiama mėtyti nuo stogo ar aukštų ardomas konstrukcijas, daiktus ir kt. apie tai neįspėjus prie pastato dirbančių žmonių. Mėtant konstrukcijas ir kitus daiktus, reikia stebėti, kad jie nekristų ant elektros ir komunikacijų linijų, balkonų, kaimyninių pastatų stogų, gaisrinės gelbėjimo technikos.

44. Tose vietose, kur sumetamos konstrukcijos, įvairūs daiktai ir medžiagos, pastatomas postas, kuris turi užtikrinti, kad draudžiamoje zonoje nebūtų pašalinių asmenų. Tamsiu paros metu tokia vieta turi būti apšviesta.

45. Išardytos konstrukcijos, evakuojami įrenginiai, medžiagos ir kt. kraunami aštriais ar pjaunančiais paviršiais žemyn, neturėtų užgriozdinti praėjimų ir priėjimų į incidento židinį.

46. Dirbant grandininiais ar diskiniais motoriniais pjūklais turi būti laikomasi šių pagrindinių reikalavimų:

• leidžiama dirbti tik po specialaus parengimo;

• būtina dėvėti apsauginius drabužius, klausos ir regos organų apsaugos priemones;

• nevilkėti laisvų, kabančių drabužių; <

• nedirbti su techniškai netvarkinga įranga;

• nenaudoti pjūklų ten, kur gali kilti gaisras arba šalia lengvai užsiliepsnojančių skysčių. Pjūklo keliamos kibirkštys arba įkaitęs jo duslintuvas gali tapti sprogimo (užsiliepsnojimo) priežastimi;

• atliekant su pjūklais būdingas operacijas – laikytis gamintojų nurodymų;

• prieš įjungiant motorinio pjūklo variklį, patikrinti ar patikimai pritvirtintas rėmas, atramos, grandininio pjūklo peilis, diskas, ar tinkamai įtempta grandinė;

• prieš paleidžiant variklį, įsitikinti, kad pjūklo grandinė ar pjovimo diskas nieko neliečia;

• paleidžiant variklį nevynioti ant rankos starterio lyno;

• pradėti ir baigti pjauti sklandžiai be trūkčiojimų;

• nutrūkus aar atsilaisvinus pjūklo grandinei, susilpnėjus atramai, grandininio pjūklo peiliui grandininio pjūklo peiliams, pjovimo diskui, apsauginiam diskui ar atsiradus kitiems gedimams dirbant, reikia skubiai išjungti variklį;

• varikliui dirbant šalinti gedimus draudžiama;

• draudžiama stabdyti variklį nuimant žvakių laidų kontaktus;

• atidengtas medines konstrukcijas pjauti galima tik atrėmus įrankio rėmą į konstrukciją, nes galimi pavojingi smūgiai ir trūkčiojimai;

• prieš degalų pylimą pjūklą ataušinti.

47. Dirbant su oro gelbėjimo pagalvėmis būtina laikytis šių pagrindinių reikalavimų:

• patikrinti suspausto oro šaltinį, įsitikinti, kad užtenka oro reikalingam darbui atlikti;

• prieš pradedant naudoti pneumatines pagalves ir jų įrangą vizualiai patikrinti jų būklę;

• prieš atidarant suspausto oro šaltinio čiaupą, patikrinti, ar visi valdymo čiaupai yra uždaryti. Tai apsaugos nuo nenumatyto ir nevaldomo oro pagalvių darbo;

• prieš oro pagalvės išdėstymą po kroviniu sujungti ją su oro žarna;

• krovinį kelti lėtai, vengiant smūgių;

• į reikiamą aukštį pakeltą krovinį paremti atitinkamomis atramomis. Dirbti po kroviniu, kurį laiko tik oro pagalvė, draudžiama;

• jei naudojamos dvi oro pagalvės, didesnė dedama apačioje ir pučiama pirmoji. Oro pagalvių oro įvadai turi būti priešingose pusėse;

• stengtis, kad oro pagalvės su krovinio paviršiumi liestųsi kuo didesniu plotu;

• atramų medinės kaladėlės, plonesnės kaip 75 mm, turi būti pagamintos iš klijuotos faneros. Plonesnės kaladėlės gali skilti;

• dirbant pastatų, statinių griuvėsiuose, iš abiejų oro pagalvės pusių naudoti atramines plokštes, kurios neleistų pagalvės mechaniškai sugadinti;

• naudojamų dviejų oro pagalvių ((viena ant kitos) keliamumas priklauso nuo mažesnės oro pagalvės techninės charakteristikos:

• darbų vadovas turi įsitikinti, kad visi darbuotojai yra saugiose pozicijose ir tik tada duoti nurodymus dirbančiam prie valdymo pulto.

48. Degalus iš degalų kolonėlės ar degalų pilstytuvo i automobilį būtina pilti tik žarnomis. Pilti kibirais, bakeliais ar kitais indais draudžiama.

49. Išlietus naftos produktus būtina užberti smėliu ar pjuvenomis, o užterštą plotą išvalyti.

50. Draud.žiama degalus į automobilius pilti garaže, veikiant varikliui, pilant naudotis atvira ugnimi, rūkyti.

51. Pildamas į automobilį putokšlį operatorius privalo būti su apsauginiais akiniais (skydeliu). Odai apsaugoti turi būti dėvimi neperšlampantys drabužiai ir mūvimos pirštinės.

52. Arti akių gleivinės užtiškusį putokšlį akis plauti švariu vandeniu, fiziologiniu arba 2% boro rūgšties tirpalu.

53. Putokšlį nuo odos plauti švariu vandeniu.

54. Etiliniu benzinu galima sunkiai apsinuodyti. Etiliniu benzinu draudžiama valyti detales, rūbus ar plauti rankas.

55. Etilintą benziną vežti ir laikyti galima tik uždaroje taroje su etikete „Etilintas benzinas – nuodinga“.

56. Išlietą etilintą benziną valyti užpylus smėliu, pjuvenomis, chlorkalkėmis arba šiltu vandeniu.

57. Milteliais ir putokšliu automobiliai pildomi mechanizuotai. Pildant mechanizuotai reikia naudoti nustatyto dydžio indą, kilnojamąsias kopėčias arba specialias kilnojamąsias aikšteles.

58. Pildant draudžiama naudoti atvirą ugnį.

59. Automobilių cisternos milteliais pildomos vakuuminiais įrenginiais pagal automobilio eksploatavimo instrukciją.

60. Vakuuminis įrenginys turi būti sumontuotas vėdinamoje patalpoje su ventiliacija. Be to:

• būtina patikrinti elektros variklio laidų, vakuuminio siurblio bei tarpinės movos bbūklę;

• vakuuminį įrenginį galima įjungti tik prijungus miltelių pildymo žarną prie cisternos angos dangčio.

61. Kraunant miltelius į cisterną rankomis būtina dėvėti respiratorių ir apsauginius akinius, o užlipti ant automobilio ir nulipti nuo jo naudoti kopėčias arba specialią kilnojamąją aikštelę.

62. Tiesiant gaisrinių žarnų linijas iš žarnų automobilio, būtina stebėti judėjimo greitį (ne daugiau kaip 10 km per valandą).

63. Prižiūrint ir remontuojant gaisrines žarnas, būtina:

• neliesti įkaitusių vulkanizatoriaus paviršių;

• klijuojant žarnas vėdinti patalpas;

• klijus laikyti toliau nuo šildymo prietaisų.

64. Sudedant žarnas ant stelažų būtina naudotis kopėčiomis arba specialiomis kilnojamosiomis aikštelėmis.

Apibendrinant galima pasakyti, kad darbuotojo, atliekančio gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus visą apsauginių drabužių komplektą sudaro:

• apsauginis šalmas – apsaugo galvą nuo smūginiu, durtinių bei terminių sužalojimų;

• apsauginis pošalmis (gaubtas) – apsaugo nuo terminio poveikio dalį veido, ausų ir kaklo;

• apsauginis apsiaustas ir kelnės – apsaugo nuo pjaunančio, trinančio, terminio bei iš dalies nuo agresyvių skysčių poveikio;

• pirštinės apsaugo rankas nuo pjautinių ir terminių sužalojimų;

• apsauginiai batai (botai) apsaugo pėdą nuo durtinių, smūginių ir terminių sužalojimų;

• akis saugo apsauginiai akiniai arba veido skydelis (gali būti šalmo dalis);

• ausis saugo apsaugos priemonės (kaiščiai, ausinės) – riboja triukšmo poveikį, kai kitų būdų jam sumažinti nėra..6. Saugaus darbo incidento vietoje pavyzdys įvertinant galimus rizikos veiksnius

Įvykio vietos saugumas

Norint saugiai dirbti gelbėjimo operacijos vietoje, reikia nustatyti gelbėjimo operacijos zonas.

Pirmoji yra veiksmų zona, maždaug 3 – 5 m. spinduliu apie kiekvieną nukentėjusią transporto priemonę. Šioje vietoje negali būti jokių pašalinių asmenų išskyrus gelbėtojus.

Antroji zona 5 – 10 m. spinduliu. Jei yra galimybės ši zona aptveriama, joje gali būti asmenys susiję su gelbėjimo operacija, sudėti gelbėjimo operacijoje naudojami įranga. Dėl to prietaisai nesimaišo veiksmų zonoje ir visi žino kur juos galima rasti. Vieta nuolaužoms ir detalėms pašalintoms nuo transporto priemonės(ių) yra už antrosios zonos ribų. Vykdant šiuos reikalavimus sukuriama ssaugi darbo aplinka.

Po ranka reikia turėti gaisro gesinimo

priemones.

Tikslas:

Įvertinti ir pašalinti visus pavojus įvykio vietoje sukuriant saugią aplinką aplink transporto priemonę ir jos viduje.

Šie veiksmai turi būti padaryti prieš pradedant išlaisvinimo operaciją.

Jei tik įmanoma gelbėjimo komanda turi prieiti prie transporto priemonės iš priekio. Tai užtikrina kad sąmoningi nukentėjusieji nesuks galvos norėdami bendrauti su gelbėtojais. Užmezgus kontaktą su nukentėjusiais negalima jo nutraukti kol tuo ims rūpintis medikai.

Kiti komandos nariai apžiūri transporto priemonę ar nėra nutrūkusių laidų, skysčių nutekėjimo ar kkitų nukentėjusių. Ką nors aptikus apie tai informuojamas gelbėjimo darbų vadovas, kuris nusprendžia ką daryti toliau

Kai transporto priemonės būklė įvertinta ir visi pavojai pašalinti tuomet ją stabilizuojame.

Išjungiam transporto priemonės užvedimo spynelę ir atjungiam akumuliatorių. Siekiant išvengti kibirkščiavimo pirmiausiai atjungiamas nneigiamas gnybtas.

Esant reikalui elektra valdomais langais, sėdynėmis ir užraktais pasinaudoti iki atjungiant akumuliatorių.

Prieš pašalinant stiklus apsaugom transporto priemonės viduje esančius nukentėjusius. Siekiant tinkamai apsaugoti kitas gelbėtojas gali padėti iš vidaus.

Galima pašalinti stiklus. Jei operacijos eigoje trukdys kuris nors stiklas jį pašalinti reikia būtent dabar. Tai darome naudodami pramuštuvą ar stiklo rėžtuvą. Kartais naujuose automobiliuose yra montuojamas padidinto atsparumo smūgiams stiklas. Todėl negalim pašalint naudojant standartines priemonėmis ir tenka jį palikt.

Panaudoje stiklo pramuštuvą stiklą šalinam iš vidinės pusės. Jei įmanoma langą reikia pabandyti atidaryti mechaniniu būdu.

Stiklo šukes sušluojam po automobiliu arba visai pašalinam iš veiksmų zonos.

Jei reikia pašalinti stiklą norint pasiekti nukentėjusįjį, visuomet šalinamas toliausiai nuo nukentėjusiojo esantis stiklas. Kai pasiekiamas nukentėjusysis galima jį apžiūrėti ir suteikti pirmąją pagalbą, įskaitant sstuburo stabilizavimą ir papildomo deguonies tiekimą.

Kuo greičiau pašalinami saugos diržai.

Siekiant išvengti oro pagalvės (AIR BAG) išsiskleidimo vairuotojo pusėje uždedam apsauginį uždangalą.

Treniruojantis „žingsnis po žingsnio“, galima išmokti saugiai ir efektyviai atlikti standartines gelbėjimo operacijas. Čia pateikti veiksmai yra gelbėjimo operacijos saugumo pagrindas.7. Naudota literatūra

1. Atliekančio gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus darbų saugos instrukcija

2. Vehicle extrication technique

3. www.holmatro.com

4. Artūras Rutkauskas Ugniagesybos ir gelbėjimo pagrindai. Vilnius: Justitia, 1997. 132 p.