Šalies gyventojų užimtumas
TURINYS
ĮVADAS…………………………3
1. GYVENTOJŲ UŽIMTUMO TYRIMO METODIKA………………..5
1.1 Gyventojų užimtumo atrankinių tyrimų tikslas……………….5
1.2 Pagrindinės sąvokos…………………………5
2. Lietuvos UŽIMTŲJŲ GYVENTOJŲ STATISTINIS TYRIMAS…………..7
2.1 Užimtųjų skaičiaus santykiniai dydžiai…………………..9
2.2 Užimtųjų skaičiaus vidutiniai dydžiai…………………..13
2.3 Užimtų gyventojų skaičiaus variacijos skaičiavimas…………..14
2.4 Užimtųjų gyventojų skaičiaus dinamikos eilučių rodikliai………..17
2.5 Prognozavimas naudojant trendo projekciją……………….19
IŠVADOS…………………………21
LITERATŪRA…………………………22ĮVADAS
Temos aktualumas ir mokslinis naujumas. Užimtumas – darbinė žmonių veikla, kuriant materialines vertybes ir teikiant paslaugas, siekiant patenkinti asmeninius ir visuomeninius poreikius, duodanti jiems uždarbį. Darbas – pirmoji ir svarbiausioji žmogaus egzistavimo ir jo tobulėjimo sąlyga. Jo netekimas – pragyvenimo šaltinio netekimas . Tuo tarpu užimtumas yra ne tik veikla, bbet ir ekonominiai bei teisiniai santykiai tarp žmonių. Be to žmogus laikomas užimtu ir tada, kai laikinai nedirba: atostogauja, gydosi ir pan. Svarbu, kad jis tam tikru būdu yra susijęs su konkrečia darbo vieta kokioje nors įmonėje ar organizacijoje .
Užimtiesiems priskiriami visi asmenys, kurie:
užimti pagal darbo sutartį;
užimti savo įmonėje;
mokiniai gamyboje, gaunantys atlyginimą;
studentai, namų šeimininkės ir kt. asmenys, kurie apskaitos metu dirbo nors vieną valandą;
kariškiai.
Kadangi dirba ir tam tikra dalis nedarbingo amžiaus gyventojų (paaugliai iki 16 metų, pensininkai), jie taip pat ppriskiriami užimtųjų gyventojų kategorijai.
Gyventojų užimtumas – labai svarbus kriterijus, rodantis visuomenės gamybinių jėgų būklę, darbo išteklių panaudojimą. Norint apibūdinti darbo jėgos išteklių panaudojimo mastą, reikia žinoti darbingo amžiaus asmenų užimtumą. Tam nustatomas užimtumo lygis. Užimtumo lygis (darbo jėgos dalyvavimo norma) –– dirbančiųjų skaičius (ir dirbantys paaugliai bei pensininkai), tenkantis šimtui darbingo amžiaus gyventojų .
Kalbant apie užimtumo lygį, kyla klausimas apie visišką užimtumą.
Visiškas užimtumas – visos turimos darbo jėgos (ir kapitalo) išteklių panaudojimas. Visi norėtų išvengti nedarbo ir matyti ekonomiką, veikiančių visiško užimtumo sąlygomis. Visiškas užimtumas yra vienas iš svarbiausių darbo rinkos politikos tikslų. Tačiau tai nereiškia, kad visi darbingo amžiaus arba galintys ir norintys dirbti žmonės turi būti nuolat aprūpinti darbu. Kaip rodo išsivysčiusių rinkos ekonomikos šalių patirtis, tokia ekonomika gali normaliai ir efektyviai funkcionuoti tik esant tam tikram darbo jėgos rezervui, arba vadinamajai natūraliai nedarbo normai.
Akivaizdu, kad pasiekti šimtaprocentinį gyventojų užimtumą neįmanoma. Visiško užimtumo apibrėžti skaičiais taip pat negalima. Jis priklauso nuo situacijos darbo rinkoje ir visoje ūkinėje sistemoje .. Galima sakyti, jog natūralų nedarbą lemia frikcinis ir struktūrinis nedarbas. Dėl darbo jėgos kaitos žmonės kurį laiką nedirba, ieškodami ir rinkdamiesi naują darbovietę. Dėl struktūrinių ekonomikos pokyčių mažėja kai kurių profesijų darbuotojų paklausa ir todėl jiems tenka persikvalifikuoti. Dėl šių priežasčių visuomet egzistuoja didesnis ar mažesnis nedarbas. Taigi visiškas užimtumas realiai yra nepasiekiamas ir jis tėra natūralaus lygio nedarbas.
Šalyje yra visiškas užimtumas, jei nedarbas neviršija natūralaus nedarbo lygios, kuris nėra griežtai apibrėžtas. Daugelyje išsivysčiusių šalių visišku užimtumu, kaip ir nnatūraliu nedarbo lygiu, paprastai laikomas 3-4 procentų nedarbas nuo bendrosios darbo jėgos. Palaikyti nedarbą „natūraliame lygyje“ – svarbus užimtumo politikos uždavinys.
Tyrimo objektas. Lietuvos užimtieji gyventojai.
Tyrimo dalykas. Įvairi statistinė literatūra., statistiniai duomenys.
Tyrimo metodai. Sisteminė analizė, literatūros analizė, lyginamasis metodas, statistinė analizė.
Darbo tikslas. Atlikti šalies užimtumo statistinius tyrimus.
Siekiant iškelto tikslo, darbe sprendžiami atitinkami uždaviniai:
1. Susipažinti su gyventojų užimtumo tyrimų sąvoka
2. Apibūdinti gyventojų užimtumo sąvokas
3. Nustatyti užimtųjų skaičių šalyje.
4. Nustatyti užimtųjų pasiskirstymą pagal lytį ir amžių.
5. Aptarti užimtų gyventojų skaičių įvairiose ekonominės veiklos rūšyse.
6. Ištirti užimtųjų pasiskirstymą pagal užimtumo statusą.
7. Prognozuoti užimtųjų skaičių 2002 – 2004 metams
Darbo hipotezė. Panaikinti nedarbą ir pasiekti visišką užimtumą – vienas pagrindinių bet kurios civilizuotos šalies ekonominės politikos tikslų. Tačiau realiai rinkos ūkis daugiau ar. mažiau nutolsta nuo šio tikslo. Negalint garantuoti visiško darbingų žmonių užimtumo, atsiranda bedarbių. Taigi visų šalių vyriausybės susiduria su nedarbu ir nedarbo mažinimo problemomis.
Praktinė darbo reikšmė. Į tyrimo duomenis gali būti atsižvelgta siekiant didesnio užimtumo. Be to, darbuotojų užimtumu reikia rūpintis visada, nes dirbantis žmogus kuria visuomenei materialines ir dvasines vertybes, kurias galima realizuoti.
Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, 2 skyriai, išvados, naudotos literatūros sąrašas. Darbo apimtis puslapiai.1. GYVENTOJŲ UŽIMTUMO TYRIMO METODIKA
1.1. Gyventojų užimtumo atrankinių tyrimų tikslas
Gyventojų užimtumo tyrimai tai – vienas iš būdų gauti patikimą informaciją apie situaciją darbo rrinkoje. Jie atleikami vadovaujantis tarptautiniais užimtumo statistikos standartais. Šie tyrimai praktiškai aprėpia visas ekonominės veiklos sritis, visas dirbančių gyventojų kategorijas, įskaitant užimtuosius nuosavose įmonėse, samdomus darbuotojus, darbdavius, padedančius šeimos narius, atsitiktinius darbuotojus. Tyrimais gaunama išsami informacija apie gyventojų užimtumą, jų pasiskirstymą pagal amžių, lytį, atliekamą darbą, profesijas, išsimokslinimą, šeimyninę padėtį, dirbtą laiką, darbo paieškas, jo trukmę ir būdus, pragyvenimo šaltinius ir t.t.
Darbo jėgos tyrimai bene vienintelis šaltinis, leidžiantis nustatyti užimtųjų, bedarbių ir ekonomiškai neaktyvių gyventojų skaičių. Tokiu būdu ši informacija renkama daugelyje Europos ir kitų šalių valstybių. Taikant užimtumo, nedarbo ir bedarbių sąvokas, rekomenduojamas Tarptautinės darbo organizacijos, tyrimo duomenys tampa palyginami tarp valstybių.
1.2. Pagrindinės sąvokos
Užimti gyventojai – tiriamo amžiaus asmenys, kurie tiriamąją savaitę dirbo bet kokį darbą ne trumpiau kaip 1 valandą, už kurį gavo darbo užmokestį pinigais arba natūra (maisto produktais ar kitais gaminiais) ar turėjo pelno (pajamų). Tai visi asmenys, turintys užimtumo statusą: darbdaviai, savininkai, samdomi darbuotojai, šeimyninėje įmonėje dirbantys, gaunantys ir negaunantys atlyginimo šeimos nariai, asmenys, dirbantys sau.
Užimtaisiais laikomi ir darbingo amžiaus smulkieji žemdirbiai, turintys 3 hektarus ir mažiau žemės, bet neturintys kito pragyvenimo šaltinio, užsiimantys žemės ūkio produkcijos gamyba, augalininkyste ar gyvulininkyste. Jei namų ūkis prie namų esančią žemę naudoja verslui (pvz., augina daržoves, gėles ir ppan.), o užaugintą produkciją parduoda, namų ūkio nariai taip pat priskiriami prie užimtųjų.
Užimtaisiais laikomi ir tie asmenys, kurie tiriamąją savaitę sirgo, atostogavo, nedirbo dėl trumpalaikių ar ilgalaikių įmonių prastovų, augino vaikus iki 3 metų amžiaus, bet tyrimo metu nebuvo nutraukę oficialių ryšių su darboviete.
Bedarbiais pagal Tarptautinės darbo organizacijos rekomendacijas yra laikomi tiriamo amžiaus asmenys, kurie tiriamąją saviatę neturėjo darbo, jį suradę buvo pasirengę artimiausiu metu pradėti dirbti, keturias savaites intensyviai ieškojo mokamo darbo įvairiais būdais: kreipėsi į valstybinę ar privačią darbo biržą, darbdavius, draugus, gimines, žiniasklaidą, ieškodami darbo lankė statybas, turgavietes, neoficialias darbo biržas, ieškojo patalpų, įrengimų savo verslui, bandė gauti patentą, licenciją, kreditą.
Bedarbiams taip pat priskiriami:
asmenys, kurie laikinai dėl techninių ar ekonominių priežasčių nedirba savo darbo vietoje ir neturi formalaus ryšio su darboviete, ieško kito darbo;
studentai, namų šeimininkės ir kiti asmenys, tiriamąjį laikotarpį užimti neekonomine veikla (mokosi, šeimininkauja namuose), bet ieško darbo ir pasirengę artimiausiu metu (per dvi savaites) pradėti dirbti;
moterys, išėjusios nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros iki 3 metų amžiaus atostogų, iki tol nedirbusios ar dirbusios, bet neturinčios garantijų pasibaigus atostogoms grįžti į ankstesnį darbą, aktyviai ieškančios darbo ir pasirengusios artimiausiu metu (per dvi savaites) pradėti dirbti.
Ilgalaikiai bedarbiai – tai bedarbiai ieškantys darbo 1 metus ir ilgiau.
Darbo
jėga – tiriamo amžiaus gyventojai, kurie tiriamąją savaitę buvo užimti arba buvo laikomi bedarbiais.
Ekonomiškai neaktyvūs gyventojai yra tiriamo amžiaus asmenys, kurių negalima priskirti nei prie užimtųjų, nei prie bedarbių. Tai mokiniai ir studentai, namų šeimininkės, nedirbantys pensininkai, invalidai, rentininkai, nuteistieji, asmenys, praradę viltį rasti darbą.
Darbo jėgos aktyvumo lygis – ekonomiškai aktyvių gyventojų (darbo jėgos) skaičiaus santykis su tos pačios amžiaus grupės gyventojų skaičiumi.
Užimtumo lygis – užimtų gyventojų skaičiaus .santykis su tos pačios amžiaus grupės gyventojų skaičiumi.
Nedarbo lygis – bedarbių skaičiaus iir ekonomiškai aktyvių gyventojų (darbo jėgos) skaičiaus santykis.
Pagrindinis darbas – darbas, kurį asmuo dirba per darbo valandas tiriamosios savaitės metu. Jeigu asmuo dirba dviejuose darbuose, tai pagrindiniu darbu laikomas tas, kuriame jis dirba daugiau valandų.
Papildomas darbas – darbas, kurį asmuo atlieka po pagrindinio darbo, t.y. jo aktyvumas susijęs ne vien su pagrindiniu darbu, bet ir su papildomu darbu, už kurį jis gauna papildomų pajamų.
Darbas visą darbo dieną ar visu etatu – darbas trunkantis ne mažiau kaip 40 valandų per savaitę, iišskyrus atskirų profesijų (pedagogų, medikų ir kt.), kurių darbo laiką nustato specialūs vyriausybiniai dokumentai, darbą.
Darbas ne visą darbo dieną ar ne visu etatu – darbas, trunkantis trumpiau negu 40 valandų per savaitę, išskyrus tuos atvejus, kai laikoma, jog dirbama visą ddarbo dieną, neatsižvelgiant į tai, kiek valandų dirbta.
Darbdaviai – visų rūšių įmonių savininkai, dirbantys savarankiškai su vienu ar keliais partneriais nuosavoje įmonėje, nuolatiniam darbui (daugiau nei 3 mėn.) samdantys darbuotojus bei valdantys kontrolinį įmonės akcijų paketą (turintys privačios nuosavybės teisę). Darbdaviai įmonės vardu sudaro, keičia ir nutraukia darbo ir kitas sutartis. Jie yra įsipareigoję mokėti samdomam darbuotojui darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, koletyvinėse sutartyse, kituose norminiuose aktuose ar šalių susitarimu. Partneriai gali būti ar nebūti vienos šeimos ar namų ūkio nariai.
Samdomi darbuotojai – asmenys, kurie sudaro raštišką arba žodinę darbo sutartį su įmone (įmonė gali būti privati, valstybinė, akcinė, ūkinė bendrija, valstybinė įstaiga), pagal kurią už atliktą darbą jiems bus sumokėtas sutartas atlyginimas, neatsižvelgiant į įmonės ppajamas.
Samdomas darbuotojas už atliktą darbą gauna sutartą darbo užmokestį arba atlyginimą. Be to, jis gali gauti: komisinius, t.y. atitinkamą procentą nuo parduotų prekių kiekio; už darbą jam gali būti sumokėta natūra, t.y. maisto produktais, pramoninėmis prekėmis; gali nemokamai naudotis suteiktu gyvenamuoju plotu ir pan.
Asmenys, savininko vardu vadovaujantys įmonei, priskiriami samdomų darbuotojų kategorijai.
Samdomų darbuotojų grupei priskiriami ir valstybės samdomi darbuotojai: ministrai, viceministrai, sekretoriai, departamentų ir tarnybų direktoriai, jų pavaduotojai bei valstybinių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai ir jų pavaduotojai. Šiai grupei ttaip pat priskiriami į tam tikras pareigas paskirti ar išrinkti darbuotojai (Seimo nariai, partijų pirmininkai ir t.t.).
Asmenys, dirbantys sau – tai asmenys, kurie dirba savarankiškai savo je įmonėje (registruotoje ar ne) su vienu ar keliais partneriais ir neturi nuolatinių samdomų darbuotojų. Jų veikla remiasi individualiu arba šeimos narių darbu. Jie nuolat gamina prekes, teikia paslaugas, norėdami gauti pajamų. Jų darbas laikomas kaip darbas, nesusietas darbo sutartimi. Partneriais gali būti šeimos nariai arba kiti asmenys, pasitelkti darbui trumpam (nepastoviam) laikui. Jie gali dirbti su savomis ar išnuomotomis gamybos priemonėmis. Prie asmenų, dirbančių sau, priskiriami: ūkininkai ir kiti smulkieji žemdirbiai, priskirti užimtųjų kategorijai, gėlininkai, daržininkai, komersantai, amatininkai (statybininkai, prekių gamintojai, siuvėjai, kirpėjai ir t.t.), muzikantai, menininkai, dailininkai, t.y. asmenys, nepriklausantys jokiai firmai ar įmonei. Šiai grupei taip pat priskiriami patentininkai.
Padedantys šeimos nariai – asmenys, dribantys įmonėje (ūkyje), kuri orientuojasi į rinką, priklausančioje (-iam) giminaičiui ir gyvena tame pačiame namų ūkyje. Padedantys šeimos nariai skirstomi į apmokamus (gaunančius darbo užmokestį ar atlyginimą) ir neapmokamus. Apmokami šeimos nariai priskiriami samdomų darbuotojų kategorijai, o neapmokami – padedantiems šeimos nariams. Jei tėvams darbymečio metu padeda vaikai ar giminaičiai, gyvenantys atsk.irai, jų darbas taip pat priskiriamas neapmokamų šeimos narių darbui.
Darbuotojai, nekvalifikuoti pagal užimtumo statusą, yra asmenys, apie kkurių užimtumą nepakanka informacijos ir kuriuos sunku priskirti vienai iš nurodytų grupių.2. LIETUVOS UŽIMTŲJŲ GYVENTOJŲ STATISTINIS TYRIMAS
Šiame statistiniame tyrime ištirsime Lietuvos užimtus gyventojus pagal amžiaus grupes ir lytį, pagal ekonominės veiklos rūšį ir lytį bei pagal užimtumo statusą ir lytį. Visi duomenys pateikti 1-3 lentelėse ir 1-3 grafikuose.
1 lentelė
Užimti gyventojai pagal amžiaus grupes ir lytį (vidutinis metinis skaičius; tūkstančiais)
Iš viso Vyrai Moterys
1998 1999 2000 2001 1998 1999 2000 2001 1998 1999 2000 2001
Iš viso 1597,6 1598,4 1517,9 1460,6 823,3 812,0 759,8 725,2 774,3 786,3 758,1 735,4
15-19 41,0 36,1 19,5 12,6 25,2 20,6 12,0 7,9 15,8 15,5 7,5 4,7
20-24 145,7 134,4 121,5 110,1 82,1 75,4 68,2 58,4 63,5 59,0 53,3 51,7
25-29 218,2 220,7 216,5 201,6 116,4 116,2 109,7 103,8 101,8 104,5 106,8 97,7
30-34 220,7 222,8 204,4 207,1 114,8 113,1 104,9 108,1 105,9 109,7 99,5 99,0
35-39 244,6 248,6 235,9 230,9 122,5 120,5 115,2 113,7 122,1 128,1 120,7 117,2
40-44 203,6 203,8 207,1 208,2 96,2 98,5 99,1 96,5 107,4 105,3 108,0 111,7
45-49 182,2 187,8 176,5 168,0 84,4 86,4 83,2 77,2 97,8 101,4 93,3 90,8
50-54 152,7 151,1 139,2 141,0 69,8 69,3 61,8 62,3 82,9 81,8 77,4 78,7
55-59 113,5 117,7 111,5 108,5 66,5 67,5 58,4 55,1 47,0 50,2 53,0 53,4
60-64 45,2 48,4 48,0 44,1 28,5 29,3 29,0 28,3 16,7 19,2 19,1 15,9
65-69 17,4 16,7 21,9 18,3 9,9 8,9 10,6 7,9 7,5 7,9 11,2 10,4
70+ 12,9 10,1 16,0 10,1 6,9 6,4 7,7 6,0 5,9 3,7 8,3 4,1
15-64 1567,3 1571,5 1480,0 1432,2 806,4 796,7 741,4 711,3 760,9 774,7 738,6 721,0
Šaltinis: Statistikos metraštis „Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas 1998 – 2001“
1 pav. Užimti gyventojai pagal amžiaus grupes 1998 – 2001 metais (vidutinis metinis skaičius; tūkst.)
Iš lentelės ir grafiko matome, kad daugiausia užimtųjų yra amžiaus grupėje nuo 35 iki 39 metų, mažiausiai užimtųjų yra grupėje, kurios amžius yra daugiau nei 70 metų. Iki 24 metų grupėje užimtųjų skaičius kasmet mažėja, o 40 – 44 metų grupėje, kasmet užimtųjų pamažu daugėja.
2 lentelė
Užimti gyventojai pagal ekonominės veiklos rūšis ir lytį (tūkstančiais)
Ekonominė veikla Iš viso Žemės ūkis Pramonė Statyba Paslaugos Tarptautinių organizacijų ir jų padalinių veikla
Iš viso 1998 1597,6 336,0 339,4 102,1 820,0 –
1999 1598,4 322,8 330,3 99,2 846,1 0,6
2000 1517,9 297,8 311,4 88,2 820,4 –
2001 1460,6 238,8 309,2 93,7 818,8 –
Vyrai 1998 823,3 199,5 183,3 92,6 347,9 –
1999 812,0 194,7 174,4 90,6 352,3 –
2000 759,8 178,2 167,1 80,8 333,6 –
2001 725,2 148,3 163,5 86,1 327,3 –
Moterys 1998 774,3 136,5 156,2 9,5 472,1 –
1999 786,3 128,1 155,9 8,6 493,8 0,6
2000 758,1 119,7 144,3 7,4 486,8 –
2001 738,4 90,5 145,7 7,7 491,6 –
Šaltinis: Statistikos metraštis „Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas 1998 – 2001“
2 pav. Užimti gyventojai pagal ekonominės veiklos rūšis (vidutinis metinis skaičius;tūkst.)
Iš grafiko ir lentelės matome, kad daugiausiai žmonės dirba paslaugų sferoje, o pramonės ir žemės ūkio sferose užimtųjų skaičius pasiskirsto beveik tolygiai tik 2001 metais žemės ūkyje žymiai sumažėjo. Be to pateikta kiek žmonių ddirba statybose, iki 2000 metų užimtųjų statybose skaičius mažėjo, o 2001 metais pradėjo didėti, gal šis skaičius parodo, kad pagaliau ekonomika atsigauna ir statybų daugėja.
3 lentelė
Užimti gyventojai pagal užimtumo statusą ir lytį (tūkstančiais)
Iš viso Darbdaviai ir dirbantys sau Samdomieji Padedantys šeimos nariai Kiti
Iš viso 1998 1597,6 275,2 1251,6 67,2 3,5
1999 1598,4 259,2 1265,8 68,4 5,0
2000 1517,9 253,4 1203,5 55,4 5,7
2001 1460,6 225,6 1188,9 46,0 –
Vyrai 1998 823,3 171,4 618,6 31,4 1,9
1999 812,0 161,9 617,1 30,8 2,2
2000 759,8 155,0 580,7 21,5 2,6
2001 725,2 141,3 563,6 20,3 –
Moterys 1998 774,3 103,9 633,0 35,8 1,7
1999 786,3 97,2 648,6 37,6 2,8
2000 758,1 98,2 622,8 33,9 3,1
2001 735,4 84,3 625,4 25,7 –
Šaltinis: Statistikos metraštis „Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas 1998 – 2001“
3 pav. Užimti gyventojai pagal užimtumo statusą ir lytį (tūkstančiais)
Iš lentelės ir grafiko matome, kad užimtųjų skaičius visose grupėse palaipsniui mažėja, tik samdomųjų darbini.nkų 1999 metais buvo daugiau nei 1998. Be to Lietuvoje didžiausia yra samdomų darbuotojų grupė.
2.1. Užimtųjų skaičiaus santykiniai dydžiai
Baziniai santykiniai dydžiai
Pirmiausia išanalizuosime užimtųjų skaičiaus bazinius santykinius dydžius. Baziniais metais pasirenkami 1998 metai.
Dinamikos baziniai santykiniai dydžiai skaičiuojami pagal formulę:
Čia: yi – esamojo laikotarpio dinamikos eilutės lygis
y0 – bazinio laikotarpio duomenys
Baziniai santykiniai dydžiai rodo rodiklio kitimą per visą nagrinėjimą laikotarpį, nes jie lyginami su nuolatine baze.
Grandininiai santykiniai dydžiai
Dinamikos grandininiai santykiniai dydžiai skaičiuojami pagal formulę:
Čia: yi – esamojo laikotarpio duomenys
Yi-1 – prieš tai buvusio laikotarpio duomenys
Santykiniai dinamikos grandininiai dydžiai rodo rodiklio kitimą per vienerius metus, nes jie lyginami su kintamąja baze.
Gyventojų skaičiaus baziniai santykiniai dydžiai pateikti lentelėje.
4 lentelė
Užimtų gyventojų pagal amžiaus grupes ir lytį baziniai santykiniai dydžiai (procentais)
Iš viso Vyrai Moterys
1998 1999 2000 2001 1998 1999 2000 2001 1998 1999 2000 2001
Baziniai santykiniai dydžiai 100 100,05 95,01 91,42 100 98,63 92,29 88,08 100 101,55 97,91 94,98
4 pav. Užimtų gyventojų pagal
amžiaus grupes ir lytį baziniai santykiniai dydžiai (procentais)
Išanalizavę grafiką matome, kad užimtųjų skaičius kasmet mažėja, tik moterų užimtumas 1999 metais buvo didesnis nei 1998, bet vėliau jis irgi pradėjo mažėti, tačiau mažesniu tempu kaip vyrų.
Užimtųjų skaičiaus pagal ekonominę veiklą santykiniai baziniai dydžiai pateikti 5 lentelėje.
5 lentelė
Užimtųjų skaičiaus pagal ekonominę veiklą santykiniai baziniai dydžiai (procentais)
Ekonominė veikla Iš viso Žemės ūkis Pramonė Statyba Paslaugos
Baziniai santykiniai dydžiai 1998 100 100 100 100 100
1999 100,05 96,07 97,32 97,16 103,18
2000 95,01 88,63 91,75 86,39 100,05
2001 91,42 71,07 91,10 91,77 99,85
5 pav. Užimtųjų skaičiaus pagal ekonominę veiklą santykiniai baziniai dydžiai (procentais)
Iš paveikslo ir lentelės matome, kad bendras užimtųjų skaičius palyginti su 1998 mmetais 2001 metais sumažėjo, tačiau užimtųjų skaičius paslaugų sferoje išliko toks pat. O labiausiai užimtųjų skaičius sumažėjo žemės ūkyje.
Žinant užimtųjų skaičių pagal ekonomines veiklas, reikėtų išanalizuoti ir užimtųjų skaičių pagal užimtumo statusą, šie duomenys pateikti 6 lentelėje ir 6 paveiksle.
6 lentelė
Užimtų gyventojų pagal užimtumo statusą ir lytį santykiniai baziniai dydžiai (procentais)
Iš viso Darbdaviai ir dirbantys sau Samdomieji Padedantys šeimos nariai Kiti
Baziniai santykiniai dydžiai 1998 100 100 100 100 100
1999 100,05 94,19 101,13 101,79 142,86
2000 95,01 92,08 96,16 82,44 162,86
2001 91,42 81,98 94,99 68,45 –
6 pav. Užimtų gyventojų pagal užimtumo statusą ir lytį santykiniai baziniai dydžiai (procentais)
Iš lentelės ir paveikslo matome, kad užimtųjų skaičius palyginus su 11998 metų užimtųjų skaičiumi 2001 metais su mažėjo. Daugiausiai sumažėjo užimtųjų skaičius padedančių šeimos narių grupėje, mažiausiai – samdomųjų darbininkų grupėje.
Išanalizavus bazinius santykinius dydžius pravartu apskaičiuoti ir grandininius.
Pirmiausia išnagrinėsime bendrą užimtųjų skaičių bei jų pasiskirstymą pagal lytį. Duomenys pateikti 7 llentelėje.
7 lentelė
Užimtųjų skaičiaus pagal lytį grandininiai santykiniai dydžiai (procentais)
Iš viso Vyrai Moterys
1998 1999 2000 2001 1998 1999 2000 2001 1998 1999 2000 2001
Baziniai santykiniai dydžiai – 100,05 94,96 96,23 – 98,63 93,57 95,45 – 101,55 96,41 97,01
Taigi iš lentelės matome, kad bendras užimtųjų skaičius kasmet mažėjo, tačiau vyrų užimtumas mažėjo didesniu tempu nei moterų.
8 lentelėje pateiktas užimtųjų skaičiaus pagal ekonominės veiklos rūšis grandininiai santykiniai dydžiai, juos išanalizavę pamatysime kaip keistėsi užimtųjų skaičius 1998 – 2003 metais.
8 lentelė
Užimtųjų skaičiaus pagal ekonominės veiklos rūšis grandininiai santyk.iniai dydžiai (procentais)
Ekonominė veikla Iš viso Žemės ūkis Pramonė Statyba Paslaugos
Baziniai santykiniai dydžiai 1998 – – – – –
1999 100,05 96,07 97,32 97,16 103,18
2000 94,96 92,26 94,28 88,91 96,96
2001 96,23 80,19 99,29 106,24 99,80
Išanalizavę lentelės duomenis galime teigti, kad užimtųjų skaičius kasmet mažėjo. Žemės ūkyje užimtųjų skaičius 2001 metais sumažėjo net 20 procentų palyginus su 2000 metais, o statybose lyginant tuos pačius metus užimtųjų skaičius padidėjo net 6 procentais. Pramonėje ir paslaugose užimtųjų skaičius 2001 metais beveik nepasikeitė lyginant su 2000.
Dabar išanalizuosime kaip pasikeitė užimtųjų skaičius pagal užimtumo sstatusą lyginant su praėjusiais metais. Pagal užimtumo statusą santykiniai dydžiai pateikti 9 lentelėje.
9 lentelė
Užimtųjų skaičiaus pagal užimtumo statusą grandininiai santykiniai dydžiai (procentais)
Iš viso Darbdaviai ir dirbantys sau Samdomieji Padedantys šeimos nariai Kiti
Baziniai santykiniai dydžiai 1998 – – – – –
1999 100,05 94,19 101,13 101,79 142,86
2000 94,96 97,76 95,08 80,99 114,00
2001 96,23 89,03 98,79 83,03 –
Lyginant užimtųjų skaičiaus pagal užimtumo statusą pokyčius matome, kad visose grupėse užimtųjų skaičius kasmet mažėjo lyginant su prieš tai buvusiais metais.
Struktūros santykiniai dydžiai
Struktūros santykiniai dydžiai parodo nagrinėjamų reiškinių sudėtį, t.y. atskirų visumos vienetų procentinę dalį. Struktūros santykiniai dydžiai skaičiuojami pagal formulę:
10 lentelė
Užimtųjų skaičiaus pagal lytį struktūros santykiniai dydžiai (procentais)
1998 1999 2000 2001
Iš viso 100,00 100,00 100,00 100,00
Vyrai 51,54 50,80 50,06 50,35
Moterys 48,46 48,20 49,94 49,65
7 ppav. Užimtųjų skaičiaus pagal lytį struktūros santykiniai dydžiai (procentais)
Kaip matome paveiksle lyginant 1998 – 2001 metų duomenis užimtųjų vyrų dalis sumažėjo 2 procentais ir 2001 metais susilygino su užimtų moterų skaičiumi.
11 lentelė
Užimtų gyventojų pagal ekonominės veiklos rūšis struktūros santykiniai dydžiai (procentais)
Ekonominė veikla Iš viso Žemės ūkis Pramonė Statyba Paslaugos Tarptautinių organizacijų ir jų padalinių veikla
Iš viso 1998 100,00 21,03 21,24 6,39 51,33 –
1999 100,00 20,20 20,66 6,21 52,93 0,04
2000 100,00 19,62 20,52 5,81 54,05 –
2001 100,00 16,35 21,17 6,42 56,06 –
8 pav. Užimtų gyventojų pagal ekonominės veiklos rūšis struktūros santykiniai dydžiai (procentais)
Išnagrinėję duomenis apie užimtųjų pasiskirstymą pagal ekonominės veiklos rūšis matome, kad 2001 metais dirbančiųjų skaičius paslaugų sferoje padidėjo 5 procentais, o žemės ūkyje sumažėjo 5 procentais lyginant su 1998 metų duomenimis.
12 lentelė
Užimtų gyventojų pagal užimtumo statusą struktūros santykiniai dydžiai (procentais)
Iš viso Darbdaviai ir dirbantys sau Samdomieji Padedantys šeimos nariai Kiti
Iš viso 1998 100,00 17,23 78,34 4,21 0,22
1999 100,00 16,22 79,19 4,28 0,31
2000 100,00 16,69 79,29 3,65 0,38
2001 100,00 15,45 81,40 3,15 –
9 pav. Užimtų gyventojų pagal užimtumo statusą struktūros santykiniai dydžiai (procentais)
Kaip matome paveiksle lyginant 1998 – 2001 metus samdomųjų darbininkų dalis padidėjo 3 procentais, padedančių šeimos narių – sumažėjo 1 procentu, o darbdavių ir dirbančių sau dalis sumažėjo 2 procentais, be to nebeliko kitų (smulkesnių) kategorijų dirbančiųjų, nors jie ir 1998 metais nesudarė nei 0,5 procento.
2.2. Užimtųjų skaičiaus vidutiniai dydžiai
Paprastas aritmetinis vidurkis skaičiuojamas pagal formulę: , rezultatai pateikti lentelėje.
13 lentelė
Užimtų gyventojų pagal amžiaus grupes ir lytį vidurkis (tūkstančiais)
Iš viso Vyrai Moterys
Iš viso 1543,63 780,08 763,53
15-19 27,3 16,43 11
20-24 127,93 71,03 56,88
25-29 214,25 111,53 102,7
30-34 213,75 110,23 103,53
35-39 240 117,98 122,03
40-44 205,68 97,58 108,1
45-49 178,63 82,8 95,83
50-54 146 65,8 80,2
55-59 112,8 61,88 50,9
60-64 46,43 28,78 17,73
65-69 18,58 9,33 9,25
70+ 12,28 6,75 5,5
15-64 1512,75 763,95 748,.8
Pagal lentelėje pateiktus duomenis galime teigti, kad vidutiniškai didžiausia užimtųjų grupė yra nuo 35 iki 339 metų amžiaus, o mažiausia – kurių amžius virš 70 metų.
14 lentelė
Užimtų gyventojų pagal ekonominės veiklos rūšis ir lytį vidurkiai (tūkstančiais)
Ekonominė veikla Iš viso Žemės ūkis Pramonė Statyba Paslaugos
Iš viso 1543,63 298,85 322,58 95,8 826,33
Vyrai 780,08 180,18 172,08 87,53 340,28
Moterys 764,28 118,7 150,53 8,3 486,08
Lentelėje matome vidutinius užimtų gyventojų skaičius ir iš jų labai aiškiai atsispindi, kad vyrų ir moterų dalys yra apylygės, tačiau statybose dirba daugiau vyrai, o paslaugų sferoje daugiau moterys.
15 lentelė
Užimtų gyventojų pagal užimtumo statusą ir lytį vidurkiai (tūkstančiais)
Iš viso Darbdaviai ir dirbantys sau Samdomieji Padedantys šeimos nariai Kiti
Iš viso 1543,63 253,35 1227,45 59,25 3,55
Vyrai 780,08 157,4 595 26 1,68
Moterys 763,53 95,9 632,45 33,25 1,9
Iš lentelėje pateiktų vidutinių dydžių matome, kad vyrai dažniau būna darbdaviai, o moterys dažniau būna samdomos darbininkės bei padeda vystyti šeimos verslą.
2.3. Užimtų gyventojų skaičiaus variacijos skaičiavimas
Variacijos rodikliai skaičiuojami tam, kad galėtume nustatyti kokiu laipsniu (procentu) vidutinė rodiklio reikšmė yra nutolusi nuo visų duotų požymio reikšmių.
Dispersija
Tai variantų nuokrypio nuo vidurkio kvadratų vidurkinis dydis. Dispersija apskaičiuojama pagal formulę:
16 lentelė
Užimtų gyventojų pagal amžiaus grupes ir lytį dispersija
Iš viso Vyrai Moterys
Iš viso 3367,13 1577,49 363,81
15-19 135,52 46,67 23,79
20-24 179,22 77,29 21,99
25-29 55,57 27,16 11,47
30-34 65,46 15,52 20,11
35-39 48,69 13,21 15,49
40-44 4,06 1,56 5,33
45-49 5,59 11,76 16,65
50-54 35,54 14,13 4,99
55-59 11,17 27,75 6,59
60-64 3,32 0,17 2,11
65-69 4,01 1,04 2,50
70+ 5,93 0,40 3,3
15-64 3497,03 1538,77 423,53
17 lentelė
Užimtų gyventojų pagal ekonominės veiklos rūšis ir lytį dispersija
Ekonominė veikla Iš viso Žemės ūkis Pramonė Statyba Paslaugos
Iš viso 3367,14 1390,21 161,63 28,36 130,70
Vyrai 1577,49 401,09 57,42 20,62 103,91
Moterys 323,31 300,36 30,78 0,68 71,51
18 lentelė
Užimtų gyventojų pagal užimtumo statusą ir lytį dispersija
Iš viso Darbdaviai ir dirbantys sau Samdomieji Padedantys šeimos nariai Kiti
Iš viso 3367,13 320,43 1028,41 84,33 4,83
Vyrai 1577,49 120,31 558,96 26,24 1,00
Moterys 363,81 60,39 100,99 20,71 1,48
16-18 lentelių neaiškinsiu, nes jau anskčiau parašiau, ką šis rodiklis parodo ir atskirų duomenų nenagrinėsiu. Šie duomenys apskaičiuoti daugiau tam, kad toliau galėtumėm tęsti savo tyrimą.
Vidutinis kvadratinis nuokrypis
Jis parodo, kiek vidutiniškai požymio reikšmės nutolusios nuo vidurkio. Vidutinį kkvadratinį nuokrypį skaičiuojame iš dispersijos ištraukdami šaknį.
19 lentelė
Užimtų gyventojų pagal amžiaus grupes ir lytį vidutinis kvadratinis nuokrypis
Iš viso Vyrai Moterys
58,03 39,72 19,07
Štai lentelėje pateikti vidutiniai kvadratiniai nuokrypiai, kurie parodo kiek rodiklio vidutinė reikšmė svyruoja. Šiuo atveju bendro užimtųjų skaičiaus vidurkis svyruoja tokiu intervalu: , vyrų vidurkis – , moterų vidurkis – intervalu. Kitus duomenis tik pateiksiu lentelėje jų neaiškindamas.
20 lentelė
Užimtų gyventojų pagal ekonominės veiklos rūšis ir lytį vidutinis kvadratinis nuokrypis
Ekonominė veikla Iš viso Žemės ūkis Pramonė Statyba Paslaugos
Iš viso 58,03 37,29 12,71 5,33 11,43
Vyrai 39,72 20,03 7,58 4,54 10,19
Moterys 17,98 17,33 5,55 0,82 8,46
21 lentelė
Užimtų gyventojų pagal užimtumo statusą ir lytį vidutinis kvadratinis nuokrypis
Iš viso Darbdaviai ir dirbantys sau Samdomieji Padedantys šeimos nariai Kiti
Iš viso 58,03 17,90 32,07 9,18 2,20
Vyrai 39,72 10,97 23,64 5,12 1
Moterys 19,07 7,77 10,05 4,55 1,22
Variacijos koeficientas
Tai procentinis vidutinio kvadratinio nuokrypio ir vidurkio santykis, kuris apskaičiuojamas pagal formulę:
22 lentelė
Užimtų gyventojų pagal amžiaus grupes ir lytį variacijos koeficient.as (procentais)
Iš viso Vyrai Moterys
3,76 5,09 2,50
Variacijos koeficientas apskaičiuotas lentelėje parodo, kiek procentų užimtųjų skaičius svyruoja nuo vidurkio. 23-24 lentelėse taip pat pateikti variacijos koeficientai, kurie taip pat parodo svyravimą, todėl atskirai jų nebenagrinėsiu.
23 lentelė
Užimtų gyventojų pagal ekonominės veiklos rūšis ir lytį variacijos koeficientas (procentais)
Ekonominė veikla Iš viso Žemės ūkis Pramonė Statyba Paslaugos
Iš viso 3,76 12,48 3,94 5,56 1,38
Vyrai 5,09 11,12 4,40 5,19 2,99
Moterys 2,35 14,60 3,69 9,88 1,74
24 lentelė
Užimtų gyventojų pagal užimtumo statusą ir lytį variacijos koeficientas (procentais)
Iš viso Darbdaviai ir dirbantys sau Samdomieji Padedantys šeimos nariai Kiti
Iš viso 3,76 7,07 2,61 15,49 61,97
Vyrai 5,09 6,97 3,97 19,69 59,52
Moterys 2,50 7,86 1,59 13,68 64,21
2.4. Užimtųjų gyventojų skaičiaus dinamikos eilučių rodikliai
Socialiniai ekonominiai reiškiniai nuolat vystosi ir kinta, todėl keičiasi ne tik reiškinių apimtis, bet ir jų sudėtis. Toks socialinių ekonominių
reiškinių kitimas vadinamas dinamika, o skaitinė statistinių rodiklių seka laiko atžvilgiu vadinama dinamikos eilute. Turėdami dinamikos eilutes, galime apskaičiuoti dinamikos eilužių analitinius ir apibendrintus (vidutinius) rodiklius.
Vidutinių dinamikos rodiklių apskaičiavimas
Vidutinis dinamikos eilutės lygis. Jis yra skaičiuojamas pagal paprasto aritmetinio vidurkio formulę, nes dinamikos eilutė yra intervalinė. Aritmetiniai vidurkiai jau buvo apskaičiuoti anksčiau.
Vidutinis absoliutinis padidėjimas (sumažėjimas) parodo keliais vienetais pasikeičia reiškinio lygis vidutiniškai per laiko vienetą: . Pagal apskaičiuotą rodiklį galima spręsti, ar per praėjusius metus duomenys buvo linkę didėti ar mažėti. ŠŠis rodiklis mums naudingas tuo, kad rodo bendrą tendenciją. Tačiau jis neparodo dinamikos eilučių lygio kitimo greičio. Tam naudojamas vidutinis didėjimo (mažėjimo) tempas.
24 lentelė
Užimtų gyventojų pagal amžiaus grupes ir lytį vidutiniai absoliutiniai padidėjimai (sumažėjimai) (tūkst.)
Iš viso Vyrai Moterys
-45,67 -32,7 -12,97
25 lentelė
Užimtų gyventojų pagal ekonominės veiklos rūšis ir lytį vidutiniai absoliutiniai padidėjimai (sumažėjimai) (tūkst.)
Ekonominė veikla Iš viso Žemės ūkis Pramonė Statyba Paslaugos
Iš viso -45,67 -32,4 -10,07 -2,8 -0,4
Vyrai -32,7 -17,07 -6,6 -2,17 -6,87
Moterys -11,97 -15,33 -3,5 -0,6 6,5
26 lentelė
Užimtų gyventojų pagal užimtumo statusą ir lytį vidutiniai absoliutiniai padidėjimai (sumažėjimai) (tūkst.)
Iš viso Darbdaviai ir dirbantys sau Samdomieji Padedantys šeimos nariai Kiti
Iš viso -45,67 -16,63 -20,9 -7,07 -1,17
Vyrai -32,7 -10,03 -18,33 -3,7 -0,63
Moterys -12,97 -6,53 -2,53 -3,37 -0,7
24-26 lentelėse matome vidutinį absoliutinį užimtųjų skaičiaus padidėjimą (sumažėjimą). KKaip matome vidutiniškai kasmet užimtųjų skaičius (1998-2001 metais) mažėjo po 45,67 tūkstančius užimtųjų. Užimtų vyrų skaičius kasmet mažėjo 32,7 tūkstančiais, o moterų – 12,97 tūkstančiais. Iš lentelių matome, kad tik užimtų moterų paslaugų sferoje kasmet padaugėdavo 6,5 tūkstančiais, o kiti rrodikliai tik mažėdavo.
Vidutinis didėjimo (mažėjimo) tempas apskaičiuojamas remiantis geometriniu vidurkiu: arba . Vidutinis didėjimo tempas skaičiuojamas apibūdinant reiškinio kitimą per ilgesnį laikotarpį. Tai vienas iš tikslesnių rodiklių, parodančių ne tik patį kitimą, bet ir kitimo greitį. Jis praverčia ir prognozuojant nagrinėjamą reiškinį.
27 lentelė
Užimtų gyventojų pagal amžiaus grupes ir lytį vidutinis didėjimo (mažėjimo) tempas (procentais)
Iš viso Vyrai Moterys
Iš viso 97,05 95,86 98,30
15-64 97,04 95,90 98,22
28 lentelė
Užimtų gyventojų pagal ekonominės veiklos rūšis ir lytį vidutinis didėjimo (mažėjimo) tempas (procentais)
Ekonominė veikla Iš viso Žemės ūkis Pramonė Statyba Paslaugos
Iš viso 97,06 89,24 96,94 97,18 99,95
Vyrai 95,86 90,59 96,26 97,60 97,99
Moterys 98,43 87,20 97,71 93,24 101,36
29 lentelė
Už.imtų gyventojų pagal užimtumo statusą ir lytį vidutinis didėjimo (mažėjimo) tempas (procentais)
Iš viso Darbdaviai ir dirbantys sau Samdomieji Padedantys šeimos nariai Kiti
Iš viso 97,06 93,59 98,30 88,13 0
Vyrai 95,86 93,77 96,94 86,47 0
Moterys 98,30 93,27 99,60 89,54 0
Iš lentelių matome, kad beveik visi rodikliai yra mažesni nei 100 procentų, tai reiškia, kad kasmet visi rodikliai mažėjo. O kiek procentų kiekvienas rodiklis mažėjo parodyta 30-32 lentelėse, kuriose ppateikti rodiklių padidėjimo (sumažėjimo) tempai.
Vidutinis padidėjimo (sumažėjimo) tempas skaičiuojamas remiantis vidutiniu didėjimo tempu:
30 lentelė
Užimtų gyventojų pagal amžiaus grupes ir lytį padidėjimo (sumažėjimo) tempas (procentais)
Iš viso Vyrai Moterys
Iš viso -2,95 -4,14 -1,70
15-64 -2,96 -4,10 -1,78
31 lentelė
Užimti gyventojai pagal ekonominės veiklos rūšis ir lytį padidėjimo (sumažėjimo) tempas (procentais)
Ekonominė veikla Iš viso Žemės ūkis Pramonė Statyba Paslaugos
Iš viso -2,94 -10,76 -3,06 -2,82 -0,05
Vyrai -4,14 -9,41 -3,74 -2,40 -2,01
Moterys -1,57 -12,80 -2,29 -6,76 1,36
32 lentelė
Užimti gyventojai pagal užimtumo statusą ir lytį padidėjimo (sumažėjimo) tempas (procentais)
Iš viso Darbdaviai ir dirbantys sau Samdomieji Padedantys šeimos nariai Kiti
Iš viso -2,94 -6,41 -1,70 -11,87 0
Vyrai -4,14 -6,23 -3,06 -13,53 0
Moterys -1,70 -6,73 -0,40 -10,46 0
Iš lentelių matome, kad tik užimtų moterų paslaugų sferoje skaičius kasmet padidėdavo vidutiniškai 1,36 procentais, o kiti rodikliai kasmet mažėjo aatitinkamu procentu (pateiktu lentelėse). Didžiausiu tempu kasmet (net 13,53 procentais) mažėjo užimtų vyrų skaičius padedančių šeimos narių grupėje.
2.5. Prognozavimas naudojant trendo projekciją
Nagrinėsime dinamikos eilutės lygių prognozę, kurią parodo ilgo laikotarpio tiesinis trendas. Trendas – laiko eilučių komponentė, išreiškianti bendrą didėjimo ar mažėjimo tendenciją.
Pasirenkame tiesinį trendą. Tiesinio trendo koeficientus galima apskaičiuoti remiantis šiomis formulėmis: ir arba su EXCEL‘iu.
Užimtųjų skaičių apskaičiuosime paprastai, o kitus rodiklius su EXCEL‘iu.
33 lentelė
Užimtųjų skaičiaus prognozavimo rezultatai
Užimtųjų skaičius Apskaičiuoti dydžiai
t ty t2 yt
1998 1597,6 -3 -4792,8 9 1617,37 0,0124
1999 1598,4 -1 -1598,4 1 1568,21 0,0189
2000 1517,9 1 1517,9 1 1519,05 0,0008
2001 1460,6 3 4381,8 9 1469,89 0,0064
∑ 6174,5 0 -491,5 20 6174,52 0,0385
Apskaičiuoti koeficientai lygūs: a = 1543,63, o b = -24,58. Tuomet lygtis yra tokia:
Prognozuojame 2002 – 2004 metams:
2002 metais užimtųjų skaičius turėtų būti: 1420,73 tūkst.
2003 metais užimtųjų skaičius turėtų būti: 1371,57 tūkst.
2004 metais užimtųjų skaičius turėtų būti: 1322,41 tūkst.
Norėdami nustatyti, ar teisingai pasirinkome šią ar kitą matematinę funkciją, apskaičiuojame vidutinę prognozavimo (aproksimacijos) paklaidą pagal formulę: ir aproksimacijos paklaida lygi: 0,96 procento, tai reiškia, kad prognozavimo rezultatais galime pasitikėti. Šį prognozavimą galime pavaizduoti ir grafiškai.
10 pav. Užimtųjų skaičiaus prognozė 2002-2004 metams
Paskaičiavę paveikslo duomenis matome, kad bendras užimtųjų skaičius 2002 metais bus 1420,75 tūkstančiai, 2003 metais – 1371,6 tūkstančiai, 2004 metais – 1322,45 tūkstančiai. Kaip jau buvo minėta, aproksimacijos paklaida yra 0,96 procento, tai reiškia, kad prognozavimo duomenimis galime pasitikėti.
11 pav. Užimtųjų vyrų skaičiaus prognozė 2002-2004 metams
Apskaičiavę paveikslo duomenis galime ppateikti artimiausių metų prognozes. 2002 metais vyrų užimtųjų skaičius bus 693,45 tūkstančiai, 2003 metais – 658,8 tūkstančiai, 2004 metais – 624,15 tūkstančių. Aproksimacijos paklaida yra lygi 1,13 procentų, tai reiškia, kad prognozavimo duomenimis galima pasitikėti.
12 pav. Užimtųjų moterų skaičiaus prognozė 2002-2004 metams
Analizuojant paveikslą, matome, kad prognozuojamas užimtųjų moterų skaičius 2002 metais yra 727,3 tūkstančiai, 2003 metais .– 712,81 tūkstančiai, o 2004 metais – 698,32 tūkstančiai. Aproksimacijos paklaida lygi 1,12 procentų, tai reiškia, kad prognozavimo duomenimis galime pasitikėti.IŠVADOS
1. Iš lentelės ir grafiko matome, kad daugiausia užimtųjų yra amžiaus grupėje nuo 35 iki 39 metų, mažiausiai užimtųjų yra grupėje, kurios amžius yra daugiau nei 70 metų.
2. Iki 24 metų grupėje užimtųjų skaičius kasmet mažėja, o 40 – 44 metų grupėje, kasmet užimtųjų pamažu daugėja.
3. Iki 2000 metų užimtųjų statybose skaičius mažėjo, o 2001 metais pradėjo didėti, gal šis skaičius parodo, kad pagaliau ekonomika atsigauna ir statybų daugėja.
4. Daugiausiai žmonės dirba paslaugų sferoje, o pramonės ir žemės ūkio sferose užimtųjų skaičius pasiskirsto beveik tolygiai tik 2001 metais žemės ūkyje žymiai sumažėjo.
5. Lietuvoje didžiausia užimtų gyventojų pagal užimtumo statusą grupė yra samdomi darbuotojai.
6. Vyrų užimtumas mažėja didesniu tempu nei moterų.
7. Bendras užimtųjų skaičius palyginti su 1998 metais 2001 metais sumažėjo, tačiau užimtųjų skaičius paslaugų sferoje išliko toks pat. O labiausiai užimtųjų sskaičius sumažėjo žemės ūkyje.
8. Žemės ūkyje užimtųjų skaičius 2001 metais sumažėjo net 20 procentų palyginus su 2000 metais, o statybose lyginant tuos pačius metus užimtųjų skaičius padidėjo net 6 procentais. Pramonėje ir paslaugose užimtųjų skaičius 2001 metais beveik nepasikeitė lyginant su 2000.
9. Vidutiniškai kasmet užimtųjų skaičius mažėjo vidutiniškai 45,67 tūkstančiais.
10. Prognozės 2004 metams:
Bendras užimtųjų skaičius – 1322,45 tūkstančiai.
Užimtų vyrų skaičius – 624,15 tūkstančių.
Užimtų moterų skaičius – 698,32 tūkstančiai.LITERATŪRA
1. Bagdonas E. Statistinis stebėjimas ir sumavimas, Vilnius, 1986
2. Darbo rinkos terminai ir sąvokos: M. Damidavičius, A. Pocius ir kt. – Vilnius, 1998
3. Gudonavičiūtė V. Statistika / Laboratorinių darbų metodiniai nurodymai, Kaunas, 1993
4. Lietuvos socialinė raida. Statistikos rinkinys – Vilnius, 2000
5. Rimka A. Statistika: teorija ir metodai, Kaunas, 1993
6. Statistikos metraštis „Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas 1998 – 2001 metais“, Vilnius, 2002
7. Wonnacott P., Wonnacott R. Makroekonomika – Kaunas, 1994
