Skurdas Lietuvoje

Skurdas ir socialinė atskirtis Lietuvoje

Socialinė atskirtis ir skurdas

ES skurdo įveikimo tikslai formuluojami neatskiriamai nuo socialinės atskirties įveikimo tikslų. Socialinė atskirtis veda į skurdą, skurdas – į socialinę atskirtį.

Socialinė atskirtis – visuomenės atsisakymas kai kurių savo narių, jeigu jų gyvenimo būdas neatitinka visuomenės nuostatų arba jie negali palaikyti įprastos socialinės sąveikos, neturėdami tam reikalingų materialinių išteklių, išsilavinimo ir panašiai.

Todėl Skurdo mažinimo strategijos tikslai turėtų būti performuluoti ir apimti socialinės atskirties įveikimą.

Esama Skurdo mažinimo strategija bei valstybės politikos priemonės nėra ppakankamai nutaikytos į socialinę atskirtį ir skurdą patiriančius žmones.

Dažnai tai “paribio” žmonės, kurių problemas galima įveikti tik pasitelkus savivaldybių, labdaros ir paramos bei kitų nevyriausybinių organizacijų pajėgas.

Skurdo mažinimo strategijos rodikliai

Skurdo ribos:

Ypač gilaus skurdo riba (=MGL, arba 125,0 Lt 2001 m.)

Santykinė skurdo riba (= 50% perskaičiuoto vartojimo išlaidų vidurkio, arba 264,8 Lt 2001 m.)

Fiksuota santykinė skurdo riba (= indeksuota santykinė skurdo riba, arba 263,6 Lt 2000 m.)

Skurdo lygis = gyventojų dalis, gyvenanti žemiau:

Ypač gilaus skurdo ribos (0,8% 2001 m.)

Santykinės skurdo ribos ((16,4% 2001 m.)

Fiksuotos santykinės skurdo ribos (16,6% 2000 m.)

ES santykinė skurdo riba kilstelėta iki 60% perskaičiuoto pajamų vidurkio.

Skurdo lygio dinamika

Ypač gilus skurdas

Mažiau kaip 1% Lietuvos gyventojų yra žemiau ypač gilaus skurdo ribos, tačiau:

I decilio vidutinės vartojimo išlaidos 2000 metais sudarė 1128,4 Lt (vienam namų ūkio nariui per mėnesį) ir buvo artimos ypač gilaus skurdo ribai.

Vadinasi, 10% Lietuvos gyventojų balansuoja ant ypač gilaus skurdo ribos.

Socialinė pašalpa bei šildymo išlaidų kompensacija jau dabar turėtų visus gyventojus kilstelėti aukščiau ypač gilaus skurdo ribos.

Šių išmokų prieinamumo apribojimai (kiti negu pajamos) palieka dalį žmonių žemiau ypač gilaus skurdo ribos arba verčia neadekvačiai elgtis.

X ir I decilių išlaidų santykis (kartais)

Vidutinės vartojimo išlaidos 2000 m.

Santykinio skurdo ribų dinamika

2000 metais dėl gyventojų pajamų sumažėjimo krito ir jų vartojimo išlaidos (1999 metais, skaičiuojant vienam namų ūkio nariui per mėnesį, jos sudarė 425,4 Lt, o 2000 m. – 404,4 Lt);

Atitinkamai sumažėjo ir santykinė skurdo riba;

Fiksuota santykinė skurdo riba viršijo santykinę skurdo ribą.

Skurdo lygio dinamika

Skurdo lygis 2000 m. palyginti su 11999 pagal santykinę ribą padidėjo nuo 15,8 iki 16%, o pagal fiksuotą santykinę ribą – nuo 13,1 iki 16,6%;

Skurdo lygio padidėjimas pagal fiksuotą santykinę ribą atspindi bendrą vartojimo išlaidų sumažėjimą, o skurdo lygio padidėjimas pagal santykinę ribą – pajamų pasiskirstymo netolygumo padidėjimą.

Pajamų pasiskirstymo santykis

ES 15 valstybių narių pajamų pasiskirstymo santykis 1977 metais sudarė 5,7 ir svyravo nuo 2,7 Danijoje iki 7,4 Portugalijoje bei Jungtinėje Karalystėje.

Pajamų nelygybė gali ir padėti ir trukdyti augimui, tačiau augimą paremia tik aktyvios socialinės priemonės, ppadedančios dalyvauti darbo rinkoje.

Skurdo paplitimo sritys: statistika

Čia namų ūkiai pateikti pagal skirtingus klasifikacijos kriterijus.

Šeimų su 3 ir daugiau vaikų, esančių žemiau skurdo ribos, 1998 m., palyginti su 1997 m., sumažėjo nuo 37,2% iki 34,5%, bet vėliau vėl pradėjo didėti ir 2000 metais jų dalis viršijo 1977 metų lygį.

Labiausiai skurstančių asmenų grupės pačios savaime neparodo skurdo priežasčių, o skurdo įveikimo priemonės turėtų būti sudaromos ne pagal sritis, o pagal priežastis.

Skurdo priežastys: nedarbas (tyrimų duomenys)

Skurdo priežastys: nedarbas

Lietuvos nedarbo rodikliai (bendras, jaunimo , ilgalaikis) maždaug dvigubai viršija ES lygį.

Nedarbo padidėjimas 1 procentiniu punktu stumteli į skurdą apie 18 tūkstančių šeimų.

Ilgalaikis nedarbas sudaro apie pusę viso nedarbo. Atsiranda nuolatinio skurdo situacijas, kai šeima pripranta prie gyvenimo iš pašalpų ir neįsivaizduoja jo kitokio. Pagal atliktus įvertinimus, nuo 20 iki 40% gaunančių socialines pašalpas šeimų be pertraukų jas gauna nuo 25 iki 36 mėnesių.

Jaunimo nedarbas 1,5-2 kartus viršija bendrą nedarbo lygį. Jis sukuria beviltiškumo situaciją ir skatina jaunus žmones migruoti. 2001 metų lapkričio mėnesį atliktos apklausos duomenimis, užsienyje dirbo daugiau kaip 200 tūkstančių lietuvių. Norinčiųjų išvykti dirbti į užsienį amžiaus vidurkis buvo 30 metų.

Skurdo priežastys: aktyvumas ir efektyvumas

Pasyviųjų perskirstomųjų pajamų spartesnis didėjimas rodo, kad labai lengvai pereinama nuo aktyviųjų prie pasyviųjų sskurdo mažinimo priemonių.

Perskirstomųjų pajamų dydis ir dalis didėja ne tik dėl pensininkų ar bedarbių dalies didėjimo bei aktyvumo mažėjimo, bet ir dėl ekonomiškai aktyvių žmonių – verslininkų, žemdirbių, samdomųjų darbuotojų – aktyvumo mažėjimo, smunkančio arba nepakankamai didėjančio darbo efektyvumo. Esant tokioms sąlygoms, jokios pašalpos negali įveikti skurdo, o tik paskatina atsisakyti aktyviųjų pajamų šaltinių.

Disponuojamų pajamų struktūra (2000/1997)

Skurdo priežastys: socialiniai-demografiniai faktoriai

Lietuva, pernelyg neišsiskirdama iš kitų pasaulio šalių pagal priklausomybės santykį, yra tarp pirmųjų pagal vartotojo santykį ir pagal išlaikomų darbingo amžiaus gyventojų dalį.

Išlaikymo naštą, kuri tenka dirbantiesiems didina:

Aukštas nedarbo lygis bei santykinai didelė dalis savo noru neieškančių darbo žmonių;

Gyventojų senėjimas bei invalidumo didėjimas;

Besimokančio jaunimo dalies didėjimas.

Suaugusių išlaikytinių yra daugiau negu išlaikančių.

Skurdo priežastys: švietimas ir informacija

Mokymasis ir profesijos įgijimas yra Lietuvos jaunimo prioritetas, tai gali būti ir viena iš skurdo įveikimo sąlygų, tačiau jį turi paremti atitinkamas finansavimas ir, dar svarbiau, užimtumo politika.

Namų ūkių apsirūpinimas asmeniniais kompiuteriais ir interneto ryšio naudojimas gana menkas, nėra duomenų apie šiuolaikinių informacijos priemonių naudojimo galimybes privačiose bei valstybės įstaigose, tačiau akivaizdu, kad dalis gyventojų atskirti nuo šiuolaikinių informacijos ir komunikacijos priemonių (pavyzdžiui, pensininkai, žemdirbiai) ir praranda jų teikiamas žinių, paslaugų ar darbo paieškos palankias galimybes.