skyrybos

TURINYS

1. Įvadas………………………… 2 psl.

2. Kas yra santuoka ir skyrybos …………………. 3-4 psl.

3. Skyrybų priežastys Lietuvoje …………………. 4-8 psl.

4. Skyrybų statistika Lietuvoje…………………. 9 psl.

5. Skyrybų pasekmės ………………… 10-13 psl.

6. Sociologinis tyrimas ………………… 14-16 psl.

7. Apibendrinimas ……………………….. 17 psl.

8. Literatūros sąrašas………………………. 18 psl.

ĮVADAS

Išsiskyrimas niekuomet nebūna lengvas sprendimas. Kiekvienas išsiskyrimas – skausminga netektis. Prarandamas žmogus, su kuriuo galbūt gyventa ilgai. Atsisveikinama su dalele praeities, ko gero, su bendro gyvenimo ateityje planais ir tikslais. NNegrįžtamai baigiamas gyvenimo tarpsnis. Todėl išsiskyrimas nebus sprendimas, priimtas skubotai ir lengvabūdiškai. Nuo išsiskyrimo dramos kenčia mažiausiai du žmonės, dažnai netgi daugiau: be partnerio, tai – vaikai, tėvai, uošviai, draugai. Skiriantis sugriūva ištisa gyvenimo koncepcija. Išsiskyrimas ir skyrybos Sąlygoja be galo daug pasekmių. Tačiau šiandien skiriasi daug daugiau porų, nei bet kada anksčiau. Sudėtingas sugyvenimo menas netgi tapo pagrindine mūsų laikų problema. Savo darbe gvildenau klausimus:kodėl skiriamasi ir kokios skaudžios pasekmės būna išsiskyrus, taip pat pateikiu statistiką bei duomenis mano ssudarytos anketos, į kurios klausimus atsakė LDK Kęstučio MPB ,,Geležinis Vilkas“ kariai.

Kas yra santuoka ir skyrybos

Santuoka – tai įvykis, kai du suaugę priešingos lyties žmonės susijungia emociniu požiūriu ir įgyja abu lygias teises pagal įstatymą.

Skyrybos – tai reiškinys, kkurį galima įvairiapusiškai vertinti. Manoma, jog retai kada jos vyksta staiga. Kartais net santuokos pradžioje galima aptikti prielaidų, kurios vėliau, pradėjus sutuoktiniams gyventi drauge, perauga į nereikšmingas priežastis. Jei sutuoktinis jų nešalina, jos išbujoja, įgauna emocinį svorį.

Skyrybos, taip pat, kaip ir vieno iš sutuoktinių mirtis, reiškia natūralią santuokos baigtį. Skyrybas, kaip santuokos baigtį, visuomet lydi daugybė emocijų: neįgyvendintų vilčių, nusivylimo, širdgėlos, paguodos ir be abejo vilties. Santuoka, prasidėjusi iškilminga ceremonija, dažnai palydėta daugybės svečių ir giminių, skyrybų atveju baigiasi teisme. Vietoj svečių ir gėlių dabar matome teisėjus, advokatus, o kas baisiausia – du labai labai svetimus žmones, kurie dažniausiai nieko gero negali pasakyti vienas kito atžvilgiu. Kodėl taip yra?

Thomas A. Harris knygoje ,,Man gerai – tau gerai“ rašė: SSantuokos kontraktą dažniausiai pasirašo Vaikas, kuris meilę supranta kaip kažką, ką jis jaučia, bet visai ne tai, ką jis daro ir kuris laimę mato kaip kažką, ko siekia, bet ne tai, ką jis stengiasi padaryti savo laimei. Laimė ir nesubrendimas – du jauni partneriai, kuriuos tėvai deda į turinį, išreikšdami tai, kas vadinama gera santuoka. Daugeliui žmonių geros santuokos matyti neteko. Todėl jie pasiskolino jos koncepciją iš romantiškos grožinės literatūros, kurią jiems likimas lėmė skaityti. Pavyzdžiui jiems įstrigo epizodas apie ttai, kur vyras turėjo puikų darbą didžiulėje reklamos kompanijoje ir kasnakt pareidavo namo pas savo žavią žmoną su puokšte rožių. Ji laukdavo jo fantastiškame name, kur degdavo daug žvakių ir sklisdavo meilės melodijos.

Iliuzijos žlugo, kai uošvių dovanoti kilimai susidėvėjo, sterko sugedo, vyras prarado darbą, neparneša rožių ir nebekartoja aš tave myliu, ir vaikas ateina su savo sulūžusiu sausainiu, ir viskas baigiasi nes viskas sudužo į gabalus.

SKYRYBŲ PRIEŽASTYS

Ne visuomet lengva išsiaiškinti tikrąsias skyrybų priežastis. Dažniausiai jos glūdi giluminiuose asmenybės koduose, sutuoktinių tarpusavio ryšiuose, taip pat ir visuomeninėje aplinkoje, kurioje jie gyvena. Retai taip atsitinka, kad sutuoktiniai skiriasi dėl kokios nors vienos priežasties. Santuokų žlugimo priežastis tyrinėjantys mokslininkai linkę išskirti dvi priežasčių grupes: visuomenines ir individualias.

I. Visuomeniniai veiksniai

Visuomeninis požiūris į santuoką ir jos stabilumą yra vienas iš reikšmingų veiksnių. Tačiau visuomenės vienokiam ar kitokiam požiūriui suformuoti taip pat reikalingos tam tikros prielaidos. Iš jų paminėtos:

1. Ekonominės prielaidos.

Šiuo atveju neretai užsimenama apie moterų ekonominę nepriklausomybę nuo vyrų. Kol moteris buvo visiškai nepriklausoma nuo vyro pinigų ir pastogės, visuomenei visai nerūpėjo , kaip ji jautėsi santuokoje. Skyrybos galėjo būti tik ne kažkuo daugiau kaip didele svajone, kurią realiai įgyvendinti buvo neįmanoma. Šiuo metu apie 70% santuokoje gyvenančių moterų dirba. . TTaigi , yra tokia reali galimybė išsiskirti, jeigu moteris to siekia. Tačiau ekonominės priežastys nebūtinai turi būti siejamos tik su moterų pretenzijomis į nepriklausomybę. Nė kiek ne mažiau porų išsiskiria dėl to, kad vyrai, būdami itin užimti darbe, nepadeda moteriai tvarkyti namų ūkį, nesirūpina vaikais, manydami, jog uždirbti pinigai kompensuoja nedalyvavimą šeimos gyvenime.

2. Šeimos funkcijų pasikeitimas.

Išsivysčius industrinei visuomenei, daugelį šeimos funkcijų, tokių kaip

išsilavinimas, paslaugos, vaikų auklėjimas, rekreacija, sauga ir kitas, perėmė valstybė. Šeimai liko labai reikšminga funkcija – emocinių ryšių tenkinimas.

3. Susilpnėjusi moralė.

Stiprios moralės formavime ir saugojime didelis vaidmuo priklauso bažnyčiai,

tačiau net ir katalikų bažnyčia atlaidžiai žiūri į kaltes tų, kuriems nepasisekė santuokoje. Kai kurie kunigai mano, kad skyrybos yra alternatyva santuokai. Kalčių atleidimo funkciją bažnyčia prisiima sau, tačiau visuomenės nariai transformuoja šią funkciją į visuomeninę, o tai įtakoja moralės suvokimą.

4. Susilpnėjusi tėvų įtaka, pasirenkant partnerį.

Partnerio pasirinkimo kriterijai anksčiau buvo gana griežti. Šeimos ekonominis

pagrindas, socialinė kilmė, priklausomybė tam tikrai socialinei grupei ar klasei, tėvų pritarimas, buvo privalomi kriterijai, į kuriuos buvo būtina atsižvelgti, kuriant šeimą. Šiandien dažniausiai vadovaujamasi vienu kriterijumi – meile. Būdamas net ir labai reikšmingas minėtasis kriterijus pakankamai dažnai neišlaiko santuokos išbandymų.

5. Skyrybų modelio priėmimas.

Kadangi išsiskyrusių šeimų didėja, didėja ir ttikimybė, kad vieno iš sutuoktinių tėvai ar draugai, broliai ar seserys bus išsiskyrę. Kuo daugiau tokių išsiskyrusių porų pažysta sutuoktiniai, tuo normalesniu reiškiniu laiko skyrybas.

6. Įstatymų liberalumas skyrybų požiūriu

Sutuoktiniai, neturintys vaikų arba turintys ydingų įpročių – alkoholikai, narkomanai, psichiniai ligoniai – lengvai išskiriami. Vadinasi, šeimos pareigos lengvai perduodamos kažkam, dažnai niekam, nes ir visuomenė jais nepasirūpina. Tokie žmonės tik padidina benamių bei valkatų sąrašą.

II. Individualūs veiksniai.

Galima galvoti, kaip, beje, neretai ir būna, jog tai, kas individualu, iš tikrųjų yra nepakartojama. Taip nėra. Individualiame elgesyje visada yra ir tam tikrų bendrumo elementų. Juk kalbame apie žmones, ištiktus panašios nelaimės, kuriems nepasisekė santuokinis gyvenimas. Tarp dažniausiai pasitaikančių priežasčių, galima paminėti tokias:

1. Neigiamas elgesys.

Žmonės tuokiasi, tikėdamiesi didesnio atpildo santuokoje negu likę vieniši. Asistavimo laikotarpiu partneriai naudoja išskirtiniai teigiamo verbalinio ir neverbalinio elgesio pavyzdžius – sako komplimentus, žvelgia mylinčiomis akimis, jaučiu malonumą nuo bet kokio artumo. Šie gražūs jausmai, kuriais vienas partneris apdovanoja kitą, pasiekia savo rezultatą. Jie padrąsina tuoktis, viliantis pasidalinimo tokia pat patirtimi ir ateityje. Meilė, kaip jausmas, siejama su partnerių geru elgiasiu. Priešiški jausmai atsiranda tuomet, kai tarp sutuoktinių padažnėja neigiamo, atstumiančio elgiasi ir stokoja dėmesio. Labai dažnai dėmesio stoką abu sutuoktiniai traktuoja neigiamai. Jeigu sutuoktinių neigiamas elgesys nekoreguojamas ir toliau

tęsiasi, jis laikomas per mažu tarpasmeniniu atpildu už įdėtas pastangas. Tuomet porai atrodo, jog priimtinesnės yra kitokios alternatyvos – skyrybos arba kita santuoka.

2. Stoka įgūdžių įveikti konfliktus.

Apie konfliktines situacijas šeimoje jau kalbėjome, ir konstatavome, jog įmanoma įveikti krizes, bet neigiamą elgesį reikia koreguoti, tai yra, jį paversti teigiamu. Esminė prielaida – reikia norėti tai padaryti ir nuoširdžiai to siekti.

Amerikoje yra paprotys besituokiantiems įteikti dovanų tris daiktus: santuokos liudijimą, žiedą ir mažą raudoną vagonėlį, simbolizuojantį miegamąjį. Sakoma, kad, kai sutuoktiniai pastumia mmažą vagonėlį riedėti santuokos keliu, pakeliui pasitaikę akmenukai – konfliktai – įkrenta į jį. Jeigu sutuoktiniai iš vežimėlio jų neišrenka – neturi susitarimo įgūdžių, akmenukai pripildo vagonėlį, ir jis pasidaro per sunkus, kad galėtų toliau riedėti. Tada įvyksta skyrybos.

Po keleto metų vėl tuokiamasi, ir sutuoktiniai vėl gauna dovanų mažą raudoną vagonėlį. Ir ciklas kartojasi iš pradžių!

3. Radikalūs pokyčiai.

Pats radikaliausias iš jų – pokyčiai psichikoje. Psichikoje užfiksuotas faktas, kad esi susituokęs jau nėra toks pat dalykas, kaip tai buvo iki santuokos. KKiti radikalūs pokyčiai siejami su žmogaus fizine būsena. Iki santuokos ji nebūtinai turi būti

išreikšta, nes dėl tos priežasties santuoka gali net nebūtų įvykusi.

4. Nuobodulys.

Jeigu sutuoktiniai gyvena uždarą gyvenimą, niekur nesilanko, nieko nekviečia į svečius, verda savo sultyse, jie praranda žžavesį ir vienas kitu. Gal būt, jie pamiršta, kad žavesiui palaikyti yra būtini nauji įspūdžiai. Be jų sunku taip sugebėti elgtis, jog nuolat būtum pasirengęs pasakyti ar padaryti ką nors naujo. Naminės laisvalaikio praleidimo formos galėtų būti pataupytos tam laikotarpiui, kai teks auginti vaikus. Daugelio šeimų nesutarimų šaltinis yra pilkas, neįdomus laisvalaikis.

5. Nesantuokiniai ryšiai.

Kai pora praranda tarpusavio pasitikėjimą arba vienas kitam nusibosta, jie ima ieškoti alternatyvių ryšių su kažkuo kitu, kas jiems atrodo geras, žavus, naujas. Be abejo, tokiu metu savo neigiamo elgesio niekas nedemonstruoja. Niekada nepasisektų surasti meilužio, jeigu su juo būtų elgiamasi, kaip su savo sutuoktiniu. Taigi, tokie papildomi ryšiai paskatina skyrybas, nes partneriai lygina du nepalyginamus dalykus – senąjį ir naująjį partnerį. Naujasis partneris asocijuojamas su labai tteigiama persona, todėl jam ir tiek daug dėmesio. Buvęs sutuoktinis prisimenamas su visomis neigiamomis savybėmis ir ydomis, nors tarp neigiamų bruožų galėjo būti bendrų ir abiem sutuoktiniams. Neišsipildę viltys, skolos, klykiantys vaikai, nuolatinis niurzgėjimas galėjo tik dar labiau sukomplikuoti tarpasmeninius santykius. Tokiu kritiniu periodu, nors skyrybos dar neįvyko, pirmenybė teikiama meilužiui. Tai silpnina sutuoktinių emocinius ryšius ir didina skyrybų tikimybę.

6. Ydos.

Skyrybas skatina per didelis išgėrinėjimas, besaikis rūkymas, prieraišumas tam tikriems organizmo stimuliatoriams.

7. Savininkiški motyvai.

Autokratija, manęs nesupranta motyvas, prastas meilužis, mane pprievartauja, daugiau nebemyliu.

8. ,,Žvaigždžių liga”

Po ilgų sovietinės priespaudos metų, atgavus nepriklausomybę ir pūstelėjus vakarietiškam vėjui, dauguma meno žmonių susirgo ,,Žvaigždžių liga” ir pradėjo gyventi bei paminti santuoką vien tik tam, kad atkreiptų į save dėmesį išgarsėtų.

Yra nuomonių, jog išsiskyrę žmonės skiriasi nuo gyvenančių santuokoje ne tik tam tikrais bruožais, bet ir gyvenimo būdu. Dažniausiai tai būna:

1. Santuoka sudaryta paauglystės amžiuje.

2. Priešsantuokinis nėštumas.

3. Ribotos pajamos.

4. Išsiskyrę tėvai.

5. Neturintys aukštojo išsilavinimo.

6. Bendrų interesų stoka.

7. Laisvalaikio praleidimas atskirai.

8. Gyvenimas mieste.

9. Vaikų neturėjimas.

10. Vienas vaikas – mergaitė.

11. Kito partnerio greta sutuoktinio turėjimas.

12. Skirtingos religijos.

13. Skirtinga sutuoktinių rasė.

14. Žemo lygio profesinis pasiruošimas.

15. Trumpas asistavimo laikotarpis.

16. Rimtai segantis vaikas.

17. Vienas iš dviejų partnerių alkoholikas.

18. Kai vaikui virš dviejų metų.

SKYRYBŲ STATISTIKA LIETUVOJE

Moterys ir vyrai pagal šeiminę padėtį 15 metų amžiaus ir vyresni procentais:

1989 2001

Moterys Vyrai Moterys Vyrai

Iš viso 100,0 100,0 100,0 100,0

Niekada negyveno santuokoje 18,7 24,6 21,1 28,2

Ištekėjusios/Vedę 58,9 68,1 51,6 60,7

Našlės (-iai) 15,6 2,7 17,0 3,2

Išsituokusios (-ę) 6,6 4,4 10,2 7,8

Nenurodė 0,2 0,2

STATISTIKA VEDYBOS IR SKYRYBOS

Metai Vedybos 1000 gyventojų tenka vedybų % Skyrybos 1000 gyventojų tenka skyrybų %

1950 23246 9,1 625 0,2

1970 29915 9,5 6918 2,2

1975 29609 9,0 8987 2,7

1979 31820 9,3 10788 3,2

1980 31520 9,2 11038 3,2

1985 34211 9,7 11464 3,2

1990 36310 9,8 12747 3,4

1992 30112 8,1 13981 3,8

1993 23709 6,3 13884 3,7

1997 18796 5,1 11371 3,1

2000 16906 4,8 10882 3,1

2001 15781 4,5 11031 3,2

2002 16151 4,7 10579 3,1

SKYRYBŲ PASEKMĖS

Skyrybų pasekmes tikslinga analizuoti dviem aspektais: sutuoktiniams ir vaikams.

Daugeliui žmonių skyrybos yra labiausiai emocijas niokojanti patirtis. Čia susipina praradimas, vilčių žlugimas ir žmogų prislegia visos neigiamos emocijos. Tokiu laikotarpiu daugelis skundžiasi asmenybės dezorganizuotumu – baimės, nesėkmės, vienišumo pojūčiais. Kaip visų minėtų emocijų visuma, nutrūkus santuokai, išsivysto depresija.

Išsiskyrusiuosius labiausiai žeidžia trys esminiai pokyčiai:

1. Intymumo šaltinio pabaiga;

2. Kasdieninės rutinos žlugimas;

3. Naujo statuso, jog esi išsiskyręs, suvokimas.

Skyrybų metu prarandamas vienas iš gerai pažįstamų žmonių, kuris, beje, kažkuriuo metu jjumis rūpinosi. Suvokimas fakto, jog santuoka yra nesėkminga ir skyrybų apmąstymas yra sunkiausias momentas skyrimosi procese.

Skyrybos pabrėžia jūsų vienišumą. Teks valgyti vienam, miegoti taip pat vienam, susitikti su draugais taip pat vienam, bandyti prisitaikyti prie naujo išsiskyrusiojo statuso, taip pat reikės vienam. Išsiskyrusieji nevienodai reaguoja į minėtus pokyčius. Tie, kurie neskubina savęs, turi daugiau laiko apmąstymams, lengviau įveikia šį laikotarpį. Labai skubantys – dažniau patenka į depresiją ir sunkiau iš jos išsivaduoja.

Gyvenimo sureguliavimas po skyrybų kartais užima nemažai laiko – nuo dviejų iki keturių metų. Todėl šiame gyvenimo tarpsnyje atsiranda ir naujų stresorių: tušti savaitgaliai, problemos su vaikais, ekssutuoktinis tuokiasi iš naujo ir kt. Visa tai žeidžia nors ir jau buvusį sutuoktinį. Žmonės dar nėra įpratę savo jausmais pasidalinti su kitais, ypač skyrybų atveju.

Moterys, turinčios interesų veiklai, dažniausiai stengiasi kuo greičiau įsidarbinti, norėdamos užmiršti tai, kas įvyko. Ekonomiškai gerai gyvenančios motinos dažniausiai būna tinkamos savo vaikų globotojos. Labiausiai kenčia tėvai, kurių buvusios sutuoktinės atsisako bendradarbiauti, auklėjant vaikus.

Išsiskyrusiųjų santykiai su savo vaikais viena didžiausių šiuolaikinių problemų. Neveltui ji taip plačiai gvildenama mokslinėje ir grožinėje literatūroje, meno kūriniuose. Tėvų ir vaikų santykių išraiškos ieško dailininkai, daug dėmesio jai skiria kinematografai.

Laikotarpiu po skyrybų sutuoktiniai dažniausiai išgyvena kaltės jausmą. Kaltės jausmas gali kilti ir kkitais atvejais, padarius kažką negera, tačiau po skyrybų jis atsiranda, kai padaroma ne taip, kaip buvo iš savęs tikimasi arba kaip kiti tikėjosi. Neurotinė kaltė yra neproporcingas problemos išsprendimui jausmas. Tai tik neigiamas poveikis asmenybei, nes kaltė ir neteisingas savo emocijų supratimas verčia pajusti nepilnavertiškumą pakankamam ilgam laikotarpiui. Sutuoktinis, pajutęs kaltės jausmą, neturėtų vengti šiuo laikotarpiu kalbėti apie jį su žmonėmis, kurie juo rūpinasi.

Taigi, skyrybas sunkiai išgyvena buvusieji sutuoktiniai, nors, atrodo, patys to ir norėjo.

Tyrinėtojai, lygindami išsiskyrusiųjų ir gyvenančių santuokoje panašaus amžiaus vaikų pasiekimus mokykloje, padarė išvadą, kad skyrybos turi ilgalaikes pasekmes vaikams. Tos pasekmės gali įvairiai reikštis artimoje ir tolimoje ateityje: žemesniu išsilavinimo lygiu, mažesnėmis pajamomis, dažniau pasitaikančia bedarbyste, mažesnį prestižą turinčios veiklos pasirinkimu.

Yra pastebėta ir psichologinio pobūdžio sunkumų. Tie sunkumai siejami su sėkmės stoka gyvenime, nepasitenkinimu draugais bei šeima.

Išsiskyrusiųjų tėvų ir vaikų santykiai daug priklauso nuo ekssutuoktinių tarpusavio ryšių. Tokius ryšius galima apibūdinti keturiais atvejais:

1. Puikūs bičiuliai. Sakoma tokių esama apie 12%. Net ir išsiskyrę tokie sutuoktiniai tebėra įsitraukę į vienas kito gyvenimą. Nei vienas iš sutuoktinių nesusituokė iš naujo. Vaikams leidžiama laisvai lankytis abiejų namuose.

2. Besikooperuojantys kolegos. Jų manoma esant apie 38%. Jie sugebėjo sumažinti savo potencialius konfliktus ir turi jam tikrų ryšių. Tuos ryšius

jie palaiko bendram vaikų labui.

3. Pikti partneriai. Jų apie 25%. Jie nesugebėjo įveikti savo pyktį ir priešiškumą, turi labai mažai bendrų ryšių, o tie patys – kartūs.

4. Ūmūs priešai. Manoma jų esama apie 25%. Tai sutuoktiniai, kurių ryšiai labai reti, bet visuomet priešiški, nemalonūs.

Po skyrybų materialiai vis tik labiau nukenčia moterys, nes jos ir toliau auklėja vaikus, nepriklausomai nu to, ar padeda jų buvę sutuoktiniai. Apie ¼ vyrų vienaip ar kitaip išvengia elementų mokėjimo, todėl moterims, likusioms su vaikais, pinigai yyra rimta problema. Tačiau jos turi moralinę ir emocinę kompensaciją, nes ir toliau bendrauja su savo vaikais. Tokias moteris nekankina vienatvė.

Vaikų savijauta didžiąja dalimi priklauso nuo to, kaip tėvai elgiasi vienas su kitu ir kaip jie žiūri į savo vaikus. Vaikai lengviau pergyvena tėvų skyrybų krizę, kai tėvai palaiko ryšius tarpusavyje, rūpinasi vaikais materialiai, kai vaikams nedraudžiama bendrauti su abiem tėvais. Skyrybų krizes lengviau įveikia mergaitės.

Ir vis dėl to skyrybos daro neigiamą poveikį vaikams. Vaikai suvokia, kad jie asmeniškai nėra aatsakingi už skyrybas, nežiūrint to, kai kurie kaltina save dėl tėvų santuokos žlugimo. Kartais vaikai motyvuoja tokią situaciją savo paties sukurtomis prielaidomis. Tėvas išėjo iš namų, nes manęs labai nemėgo.

Po skyrybų gana dažnai kiekvienas iš sutuoktinių nori išlaikyti gerus emocinius rryšius su vaikais. To paties nori ir vaikai, tačiau, jeigu globotojas apriboja susitikimų galimybę su ekssutuoktiniu, labiausiai dėl to kenčia vaikai.

Skyrybos tradiciškai vyksta arba kai vaikai dar maži, iki trejų metų, arba, kai jie jau paaugliai – penkiolikos – aštuoniolikos metų. Taigi, vienu atveju vaikai būna dar per maži realiai suvokti skyrybų poveikį: kitu atveju – pakankamai suaugę įvertinti skyrybas kaip kažką itin neįprasto jų gyvenime.

Labiausiai destruktyvų poveikį daro vaikams, žemindami savo buvusį sutuoktinį. Suprantama, kad nelengva tokiu atveju išlaikyti geras elgesio manieras, tačiau priešiški jausmai yra tik ekssutuoktinių vienas kito atžvilgiu, taigi, į juos nebūtina painioti vaikus. Pasitaiko dar išradingesnių tėvų ar motinų, kurie stengiasi

įteikti mintį, jog netekęs teisių į vaiko globą, tėra tik dėdė arba teta.

Globojantis vaiką ttėvas ar motina bando nubausti neturintį globos teisių ekssutuoktinį, neleisdamas vaiko pas senelius. Vaikai labai dažnai emociniu požiūriu

būna artimi seneliams. Žinomi ir visai priešingi atvejai, kai seneliai nelaiko savo anūkais nepageidaujančios marčios ar žento vaikų. Visi minėtieji pavyzdžiai nėra tinkamas elgesys nei su vaikais, nei su suaugusiais. Tokie dideli elgesio nukrypimai kartais gali būti net tam tikra patologija, savęs destrukcija. Netinkamas ekssutuoktinių elgesys su vaikais, užuot palengvinus šio laikotarpio vaikų krizę, stumia juos į dar didesnius dvasinius išgyvenimus.

Skyrybų atveju vvaikams kartais tenka adaptuotis ir naujoje aplinkoje. Taigi, greta psichologinės adaptacijos, dar prisideda ir naujų santykių su gyvenamąja aplinka nustatymas.

Nors išsiskyrusiųjų tėvų stresas persiduoda visokio amžiaus vaikams, manoma, kad moksleiviai, net ir veikiami streso, geriau suvokia tėvų problemas ir skyrybų priežastis. Be abejo, jie nėra pilnai suvokę savo jausmų, tačiau mokyklinio amžiaus vaikai, būna atviresni, bandydami išreikšti savo reakcijas į stresą ar liūdesį.

Pagėrėjus tėvų psichologiniai savijautai, maždaug po poros metų, vaikai taipogi adaptuojasi prie naujo statuso.

Žalingą skyrybų poveikį vaikams gali kažkiek sumažinti gerai organizuota namų tvarka, nuoseklūs ir autoritetingi reikalavimai. Gyvendamas su gerai besiadaptuojančiu tėvu ar motina, ypač, jei susiklostė tarpasmeniniai ryšiai, vaikas lengviau įveikia sunkumus.

Tačiau pastebėtas ir atvirkščias procesas. Šiuo laikotarpiu tėvai praranda gerą bendravimo toną, pasidaro nelabai nuoseklūs savo elgsenoje, vaikams ima taikyti daugiau apribojimų. Dažniausiai susilpnėja motinos – sūnaus tarpusavio ryšys, nes tėvas rodo iniciatyvą bendrauti su sūnumi, o motina, lyg keršydama vyrui, nenori to atleisti. Būtent, vaikams yra ypač svarbus ir tėvo dėmesys ir jo elgesys visuomenėje. Dėl tos priežasties ekssutuoktiniai, būdami puikūs bičiuliai arba besikooperuojantys kolegos, vaidina teigiamą vaidmenį vaikų adaptacijoje.

SOCIOLOGINIS TYRIMAS

Pateikiu apklausos, kurią atlikau LDK Kęstučio MPB duomenis. Apklausiau 100 bataliono karių ir apklausai naudojau anketą :

,,ŠEIMYNINIS GYVENIMAS”

1. Jūsų šeimyninė padėtis (vedęs, išsituokęs, vviengungis).

2. Jūsų tėvų šeimyninė padėtis (gyvena santuokoje, išsituokę, gyvena kartu

ne santuokoje).

3. Kaip išgyventumėte (išgyvenote) tėvų skyrybas (labai sunkiai,

bandytumėte (bandėte) sutaikyti tėvus, nekreiptumėte (nekreipėte) į tai dėmesio, imtumėtės (ėmėtės) kitų veiksmų).

4. Kaip išgyventumėte (išgyvenote) savo skyrybas (tai būtų (buvo) sunkus

gyvenimo etapas, po skyrybų sunkiai įveiktumėte (įveikėte) vienatvę, tai neįtakotų (neįtakojo) Jūsų tolimesnio gyvenimo, išgyventumėte (išgyvenote) kitaip).

5. Ar jaustumėtės (jautėtės) kaltas dėl skyrybų (taip, dalinai, apie tai negalvojau).

6. Ką galvojate apie bažnytinį santuokos sakramentą (būtinybė,

formalumas, noras įtikti tėvams ir artimiesiems).

7. Ką galvojate apie bažnytinio santuokos sakramento „sulaužymą“(tai

didelė nuodėmė, antrą kartą to nedarytumėte, Jums tai visiškai nieko nereikštų).

8. Ką manote apie vaikų išgyvenimą iširus santuokai (vaikas patiria

moralinę traumą, vaikas prie to pripranta, vaikui tai neįtakoja, manote kitaip).

9. Ar išsiskyrę ryžtumėtės kurti šeimą antrą kartą (taip, ne, nežinau).

10. Ką manote apie porų gyvenimą kartu ne santuokoje (tai normalu, tai neatitinka

moralės normų, tai nusikaltimas prieš dievą, manote kitaip).

Apklausęs gavau šį rezultatą:

1. Jūsų šeimyninė padėtis:

Vedęs (ištekėjusi) Išsituokęs (-usi) Viengungis (netekėjusi)

2. Jūsų tėvų šeimyninė padėtis:

Gyvena santuokoje Išsituokę Gyvena kartu ne santuokoje

3. Kaip išgyventumėte (išgyvenote) tėvų skyrybas:

Labai sunkiai Bandytumėte (bandėte) sulaikyti tėvus Nekreiptumėte (nekreipėte) į tai dėmesio Imtumėtės (ėmėtės) kitų veiksmų

4. Kaip išgyventumėte (išgyvenote) savo skyrybas:

Tai būtų (buvo)sunkus gyvenimo etapas Po skyrybų sunkiai įveiktumėte (įveikėte) vienatvę Tai neįtakotų (neįtakojo)Jūsų tolimesnio gyvenimo Išgyventumėte (išgyvenote) kitaip

5. Ar jaustumėtės (jautėtės) kaltas dėl skyrybų:

Taip Dalinai Apie ttai negalvoju

6. Ką galvojate apie bažnytinį santuokos sakramentą:

Būtinybė Formalumas Noras įtikti tėvams ir artimiesiems

42 5

7. Ką galvojate apie bažnytinio santuokos sakramento “sulaužymą”:

Tai didelė nuodėmė Antrą kartą to nedarytumėte Jums tai visiškai nieko nereikštų

8. Ką manote apie vaikų išgyvenimą iširus santuokai:

Vaikas patiria moralinę traumą Vaikas prie to pripranta Vaikui tai neįtakoja Manote kitaip

9. Ar išsiskyrę ryžtumėtės kurti šeimą antrą kartą:

Taip Ne Nežinau

10. Ką manote apie porų gyvenimą kartu ne santuokoje:

Tai normalu Tai neatitinka moralės normų Tai nusikaltimas prieš dievą Manote kitaip

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

NE SKYRYBOSE LAIMĖ

Neskubėkite skirtis!

Net jei šiandien jums jūsų santykiai atrodo nevykę, po penkerių metų galbūt manysite kitaip. Amerikiečių psichologams atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad net du trečdaliai „nelaimingai“ susituokusių porų po penkerių metų pakeitė savo nuomonę.

Ištyrus tas pačias, prieš penkerius metus nelaimingomis save laikiusias, bet taip ir neišsiskyrusias poras, paaiškėjo, kad jos besančios laimingesnės už tas, kurios vis dėlto ryžosi išsiskirti. Įdomu, kad laimingiausios buvo tos poros, kurios prieš penkerius metus savo santykius vertino blogiausiai. Tyrėjų grupė domėjosi, kaip poroms pavyko tapti laimingesnėms? Pasirodo egzistuoja trys veiksnių grupės, padedančios nelaimingoms sutuoktinių poroms išsaugoti ir pagerinti santuoką.

Dažniausiai sutuoktiniai ne spręsdavo problemas, o tiesiog kantriai pralaukdavo sunkų laikotarpį. Laikui bėgant susiklosčiusi situacija palengvėdavo (finansinės problemos, darbovietės kaita, nesutarimai dėl vaikų auklėjimo) ir konfliktų sumažėdavo. Kitos poros teigė sąmoningai sprendusios problemas – jos tobulino elgesį

ir bendravimą (skyrė vienas kitam pasimatymus, daugiau laiko buvo drauge, konsultavosi su artimaisiais ar specialistais). Tretieji teigė radę kitų, asmeninių būdų, kaip jaustis laimingiems gyvenime, nepaisant ne pačios sėkmingiausios santuokos.

Visoms neišsiskyrusioms poroms būdingas įsipareigojimas santuokai, t.y. poros negailėjo pastangų tęsti santykius ir įveikti iškilusias problemas, numenkino problemas, kurių nepajėgė išspręsti ir aktyviai vengė svarstyti patrauklias santuokos alternatyvas.

Kai kurie žmonės mano, kad išsiskyrę taps laimingesni. Tačiau neretai žmonės,

kuriuos kamuoja depresija ar nerimas, šiuos jausmus priskiria nevykusiai santuokai visai nnepelnytai. Išsiskyrus šie jausmai niekur nedingsta.

LITERATŪROS SĄRAŠAS:

1. G. Matulienė ,,Šeimos psichologija” 1997 m

2. Susanne Stein ,,Kai sudūžta meilė” 1997 m

3. Internete rasta medžiaga bei statistika.