Smurtas prieš vaikus

Vilniaus Tuskulėnų vidurinė mokykla

Referatas

[pic]

1. Smurto problema.

2. Smurtas namuose.

3. Šeimyninis smurtas.

4. Smurtas mokykloje.

5. Smurtas bendruomenėje.

6. Kur kreiptis pagalbos ir gauti informaciją?

Priedas: Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministerijos pranešimas

spaudai.

Naudota literatūra:

• Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos pranešimas

spaudai.

• Klaus Birkel,Barbara Schott ,,Psichologija’’

2004-05-RichmonDay@

KAIP APSAUGOTI VAIKUS NUO SMURTO IR PRIEVARTOS

1.Smurto  problema

Apie  smurtą  šiandien  mes  vis  dažniau  ir  dažniau  kalbame. Kasdien 

apie  tai  perskaitome  spaudoje,  sužinome  iš  televizijos.  Smurtas 

egzistuoja  ne  tik  gatvėse,  jis  demonstruojamas  videofilmuose, 

žurnaluose  ir  net  kompiuteriniuose  žaidimuose.

Nors  dauguma  vvaikų  auga  laimingose    šeimose, yra  rizikos  grupė 

vaikų,  kurie  patiria  smurtą  savo  namuose.  Mūsų  visų  tikslas  – 

sustabdyti  grėsmę  ir  sukurti  saugią  aplinką.

Vaikai,  augdami  visuomenėje,  kur  egzistuoja  smurtas             ir 

prievarta,  gali  prarasti  pasitikėjimą  tiek  suaugusiais,  tiek 

savimi,  išmokti  tokių  bendravimo  būdų, kurie  pagrįsti  agresija  bei 

prievarta.  Jie  tampa  nesaugūs.

Nuo  to,  kokioje  aplinkoje  augs  mūsų  vaikai,  priklausys,  kokį 

pasaulį  ateityje  jie  mums  sukurs.

Smurtas  yra  ta  problema,  kuri  turi  rūpėti  mums  visiems, 

nepriklausomai,  ar  mes  esame  tėvai,  ar ne.

Šiame  straipsnyje kalbėsime  apie  tai,  ką  turėtumėme  žinoti:

· Apie  smurto  rrūšis;

· Apie  tai,  ką  daryti,  kad  apgintumėme  vaikus  nuo  smurto;

· Apie  tai,  kaip išmokyti  vaikus  spręsti  problemas  taip,  kad 

nebūtų  naudojama  agresija  ir  prievarta.

                                                           

Ką  Jūs  žinote  apie  vaikus  ir  smurtą?

1. Vaikai  retai  įvykdo  smurtinius  užpuolimus.  Paprastai  vvaikai 

patys  tampa  smurto  aukomis.

2. Jei  vaikai  yra  baudžiami  fizinėmis  bausmėmis,  jie  yra  labiau 

linkę  į  agresyvumą  ir  smurtą  prieš  kitus.  Griežta,  žeminanti 

disciplina,  įskaitant  fizines  bausmes,  padidina  vaikų  riziką 

smurtauti.

3. Nemažai  vaikų  yra  užpuolami  mokyklose.

4. Vyrai  dažniau  yra  linkę  į  agresyvumą. Didžioji  smurto  dalis 

yra  įvykdyta  vyrų.  Tai  paaiškinama  tuo,  kad  vyrai  trokšta 

pasirodyti  “tvirti  ir  drąsūs”.

5. Stebint  smurtą  televizoriaus  ekrane  ar  žaidžiant  kompiuterinius 

žaidimus  su  smurto  elementais,  vaikai  tampa  agresyvesni.

Dauguma  yra  įsitikinę,  kad  matydami  daug  smurto  ir 

prievartos,  vaikai   gali  išmokti  tai  priimti  kaip normalų 

reiškinį  bei  pradėti  kopijuoti  tai,  ką  mato.

2.Smurtas  namuose

Fizinis  smurtas  –  mušimas,  spardymas,  ar  tyčinis  vaiko  skriaudimas 

bet  kokiu  būdu   –  dažniausiai  pasireiškiantys  smurto  būdai.

· Labai  dažnai  7 – rių  mmetų  vaikai  yra  mušami  kokiu  nors  daiktu, 

(diržu ar lazda).

· Vaikai,  įrašyti  į  vaikų  teisių  apsaugos  įskaitą,  kasmet 

kentėdavo  fizinį  smurtą.

· Seksualinis  vaikų  išnaudojimas  taip  pat  dažnai  susijęs  su  smurtu.

· Jaunesni  nei  5  metų  vaikai  dažnai  miršta  dėl  tėvų 

nerūpestingumo.

Dažnai  tėvai  teisinasi  dėl  vaikų  sužeidimų:  “Jis  suklupo  ant 

laiptų”,  “Ji  atsitrenkė  į  duris”,  “Jis  paslydo  vonioje”.  Kai 

kurie  tėvai  dėl  smurtinių  veiksmų  aiškinasi:  “Aš  truputėlį  per 

daug  išgėriau”,  “Aš tik  praradau  kantrybę”.

Nėra  pasiteisinimų  dėl  smurto prieš  vaikus  niekur  ir  niekada!

Ką  jūs  galite  padaryti?

· Turite  padaryti  viską,  ką  galite,  kad  apsaugotumėte  savo 

vaiką.  Jei  Jūsų  vaikas  nors  kartą  rimtai  buvo  sužeistas, 

sumuštas  ar  suspardytas,  nepriklausomai nuo priežasties, 

pasirūpinkite,  kad  jam  būtų  suteikta  reikiama  medicininė 

pagalba  ir  priežiūra.

• Jei  Jūs  esate  linkę  į  smurtą,  ar  jaučiate,  kad  galite 

smurtauti  prieš  vaiką,  jums  reikalinga  pagalba  ir  parama.  Jūs 

privalote  kreiptis  į  specialistus.

• Tėvai  kartais  nerimauja,  kad  iš  jų  bus  atimti  vaikai.  Tačiau 

tai  turėtų  būti  taikoma  tik  kaip  neišvengiama  priemonė 

problemai  išspręsti.

• Jei Jūs  pastoviai jaučiate  stresą  ir  pyktį bei  jaučiate,  kad 

galite  prarasti  savitvardą,      patariame:

– skaičiuokite  iki  10  ir  giliai  įkvėpkite.  Suteikite  sau  ir

vaikui  “pertraukėlę”;

– pakalbėkite  su  draugu  ar  giminaičiu  ir  papasakokite  kaip 

Jūs  jaučiatės;

– suraskite  būdą  atsipalaiduoti.  Tai  gali  būti  įvairūs 

pratimai,  muzikos  klausymas,  puodelis  arbatos,  karšta 

vonia  ar  bet  kas,  kas  Jums  tinka;

– prisiminkite  apie  tai,  kas  susiję  su  teigiamais  jausmais 

vaikui,  kas  sukelia  džiaugsmą  ir  meilę  savo  vaikui;

– stresines  situacijas  sumažina  jumoras;

– atraskite  laiko  nusiraminimui.

• Prašykite  pagalbos. Būti  tėvais  –  tai  didžiulis  įsipareigojimas 

prieš  savo  vaikus,  Jūs  turite  jausti  atsakomybę  už  jų 

ateitį.  Jei  Jūs  patyrėte  smurtą  ir  prievartą  būdamas  vaikas, 

pasistenkite  užtikrinti,  kad  Jūsų  vaikas  nebekentės  dėl  to 

paties.

• Jei  Jūs  įtariate,  kad  šalia  vaikas  auga  aplinkoje,  kur  yra 

smurtaujama,  padėkite  tam vaikui.  Nebūkite  abejingi. Apie  smurtą 

praneškite  policijai,  socialinei  tarnybai,  vaikų  teisių 

apsaugos  tarnybai.                      

3.Šeimyninis  smurtas

• Šeimyninio  smurto  atvejų  išaugo  kaip  niekad  anksčiau  daug  per 

pastaruosius  15 metų.

• Kai  kuriems  vaikams  šeimyninis  smurtas  baigiasi  tragedija  – 

motinos  mirtimi.  Ne  mažiau  kaip  pusė  šeimyninio  smurto  atvejų 

vaikai  taip  pat  patiria  skriaudą.

• Vaikams  reikalinga  šilta aplinka  tam,  kad jie  patys  užaugę 

būtų  geri  tėvai,  jaustų  atsakomybę  ir  meilę  savo  vaikams. 

Netgi  jei  yra                skriaudžiami  ne  patys  vaikai,  jie, 

būdami    liudininkais,  kai  skriaudžiamas  jiems  mylimas  žmogus, 

įgyja  žalojančią  patirtį.

• Vaikai  gali  pradėti  bijoti  pykčio  ar  prarasti  visiškai 

pasitikėjimą.  Jie  gali  jaustis  kaltais  ir  tapti  atsiskyrėliais 

arba  linkę  į  depresiją.  Kiti  gali  patys  tapti  agresyvūs.

• Požiūris  į  šeimynini  smurtą  pasikeitė.  Jūs  turite  teisę 

gyventi  saugioje  aplinkoje.  Nebijokite  siekti  pagalbos.

Ką  Jūs  galite  padaryti?

• Jūs  neturėtumėte  skubėti  ir  nedelsiant  palikti  namus  ar 

nutraukti  ryšius.  Jūs  turite  ieškoti  pagalbos  bei  patarimų 

apie  savo  ir  savo  vaikų  apsaugą.

• Vaikai  beveik  visada  žino  apie  vykstantį  smurtą,  nors 

suaugusieji  galvoja,  kad  jie  tai  nuslepia.  Reikia  būtinai  su 

vaiku  pakalbėti  apie  tai,  ką  jis  jaučia.

• Tose  šeimose,  kuriose  yra  smurtaujama,  vvaikų  priežiūra  yra 

bloga.

• Jei Jūs sužinojote  apie  šeimynini  smurtą  gretimame  bute  ar 

name,  būtinai  kreipkitės  į   specialistus  pagalbos.

4.Smurtas  mokykloje

• Užpuolimai  ar  kiti  smurtiniai  veiksmai    vis  dažniau  įvyksta 

daugelyje  mokyklų.   Tai  vyksta  net  jaunesnių  nei  15  -kos 

metų  paauglių  tarpe.

• Užpuolimas  yra  apgalvotas  veiksmas  siekiant  išgąsdinti  ar 

sužeisti.  Jis  gali  būti  tiek  fizinis,  tiek  psichologinis. Tai 

sukelia  sunkias  pasekmes,  nelaimes.

• Kai  kada  vaikai  žūsta  nuo  kankintojų  rankos,  o  kai  kada 

patys  nusižudo,  nepakeldami  smurto.

Ką  Jūs  galite  padaryti?

· Rimtai  žiūrėti į  bet  kokį  smurtą  mokykloje.

· Pasikalbėti  su  savo  vaiku  apie  tai, kas  vyksta  mokykloje  ir 

atidžiai  išklausyti  bet  kokį  jų  susirūpinimą.  Priminkite  jiems, 

kad  Jūs  esate  jų  pusėje  ir  kad  Jūs  visada  tikėsite  tuo,  ką 

jie  Jums  sako.

· Pasikalbėkite  apie  tai  su  vaiko  mokytoju  ar  direktoriaus 

pavaduotoju.   Ieškokite  pagalbos. 

Jei  Jūsų  vaikas  buvo  užpultas.

· Pasakykite  vaikui,  kad  tai  ne  jo  kaltė.

· Padėkite  vaikui  rasti  būdų  susidoroti  su  smurtu,  pasiūlykite 

keletą  išeičių  iš  susidariusių  situacijų.

· Neskatinkite  agresyvaus  atsakymo  į  užpuolimą.  Tai  greičiausiai 

tik  pablogins  situaciją.

· Jei  problema  egzistuoja,  neignoruokite  jos.  Tai  sudaro  sąlygas 

užpuolikui  tęsti  savo  darbą  ir  tai,  kad užpuolimas  yra 

priimtinas  veiksmas.

· Praneškite  apie  užpuolimą  mokyklai.  Į  problemos  sprendimą

įtraukite  vaiko  mokytoją  ir  kitų  vaikų  tėvus.

· Suteikite 

vaikui  pasitikėjimą  savimi.

Jei  Jūsų  vaikas  užpuolikas.

· Išaiškinkite  vaikui, kad   užpuldinėjimas  yra  nepriimtinas.

Pabrėžkite,  kad  Jūs jį  mylite  ir  norite,  kad  jis  to  nedarytų.

· Pagalvokite  apie  tai,  kas  galėtų  Jūsų  vaiką  versti  taip  elgtis. 

Gal  kas  vyksta  mokykloje,namuose.  Išsiaiškinkite,   kas  verčia 

taip  elgtis:

– ar  vaikas  gauna  pakankamai  teigiamo  dėmesio  iš  Jūsų?

– gal  Jūsų  vaikas  galėjo  išmokti  agresyvaus  elgesio  iš 

Jūsų  ar  kitų  suaugusiųjų  namie  ar  kaimynystėje.

· Ar  Jūs  paaiškinote  savo  vaikui  koks  rimtas  ir  žalojantis 

reiškinys  yra  užpuldinėjimas?  Paprašykite  jjo  įsivaizduoti  kaip 

jaučiasi  užpultasis.  Pasakykite  kaip  Jūs  norėtumėte,  kad  jis 

elgtųsi.

5.Smurtas  bendruomenėje

• Nemažai  vaikų  buvo  užpulti  bendraamžių.  Dauguma  užpuolimų 

įvyko  netoli  mokyklos  ir  buvo  susiję  su  spardymu,  draskymu  ar

mušimu. Dauguma  vagysčių,  daugiausia  pinigų,  taip  pat  buvo 

įvykdyta  mokyklose.

• Daug  vaikų  buvo  užpulti  suaugusiųjų.  Apie  smurtą  sužinome  iš 

kriminalinės  statistikos,  bet  tai  neaprėpia  visų įvykių.  Ypač 

tais atvejais,  kai  skriaudžiami  patys  jauniausi  ir  labiausiai 

pažeidžiami  vaikai.

• Vaikui  užtenka  išeiti  per  laukines  duris  ir  jis  jau  gali 

būti  įtrauktas  į  nusikaltimą.

• Dauguma  tėvų  bijo  dėl  savo  vaikų  saugumo,  net  dėl  kaimynų. 

Jie  mato  ir  girdi  apie  gąsdinančius  smurto  pavyzdžius beveik 

kiekvieną  dieną.   Kyla  susirūpinimas  dėl  padidėjusio  

prieinamumo  prie  narkotikų,  ginklų.  Tėvai  daugelyje  vietovių 

tiesiog  bijo  išleisti  ssavo  vaikus  vienus.  Tai  gali  reikšti, 

kad  vaikams  nėra  suteikiama  jiems  reikalinga  laisvė,  kad jie 

galėtų  tyrinėti pasaulį  ir  būti  savarankiškais.

Ką  Jūs  galite  padaryti?

• Mokykite  vaikus  paprastų  saugumo  pamokų:

o išvengti  problemų,  ypač  muštynių,

• –  jei  įmanoma,  nekreipti  dėmesio  į    pasityčiojimus  ir 

užgauliojimus.

• Įsitikinkite,  kad  Jūsų  vaikas  Jums  sako  teisybę:

o su  kuo  eina,

o kur  eina,

o ir  kada  sugrįš.

• Paaiškinkite  neteisėtą ginklų  laikymo  pavojų,  tokių  kaip 

peiliai  bei šautuvai.  Jei  Jūsų  vaikas  turi  neteisėtą  ginklą, 

paimkite  jį  iš  jo  ir  išdėstykite  apie  tai.  Jei  Jūsų  vaikas 

bijo  būti be  ginklo,  kreipkitės  į  policiją  patarimo.

• Skubiai  susisiekite  su  policija ,  jei  pamatote,  kad  bet  kuris 

vaikas  ar  jaunas  žmogus  yra  puolamas.

• Susivienykite  su  kkitais  tėvais  tam,  kad  galėtumėte 

išsiaiškinti,  kaip reikalai  gali  būti  pataisyti.

• Jei  Jūsų  vaikas  buvo  sunkiai  sužeistas, skubiai  kreipkitės 

medicininės  pagalbos  ir  praneškite apie  tai  policijai.

Tėvai  gali  išspręsti  daugelį  problemų

Teigiamas  auklėjimas

• Vaikai,  kurių  tėvai  yra  mylintis  savo  šeima  ir  nustato 

teisingas  bendravimo  taisykles, užauga  atsakingais  žmonėmis.

• Teigiamas  auklėjimas  –  mokymas  teisingų  įpročių,  skatinimas 

būti  dėmesingiems  kitų  atžvilgiu.  Tai  netaikoma pataikavimo 

sąvokai.

• Atsiminkite,  kad  vaikai  didžiąją  dalį  veiksmų  išmoksta 

kopijuodami  suaugusius.  Nuolat  prarasdami  savitvardą, 

keikdamiesi  ar  puldinėdami  kkitus  Jūs  galite  savo  vaikus 

išmokyti  lygiai  taip  pat  elgtis.  Niekas  nėra  tobulas  ir  mes 

visi  kartais  klystame. Atsiprašykite  ir paaiškinkite,  kodėl 

poelgis buvo blogas.

“Berniukai  liks  berniukais”

Kai  kurie  tėvai  berniukus  ir mergaites  auklėja  skirtingai  ir  moko 

skirtingų  elgesio  taisyklių.  Kodėl  mergaitėms  verkti  galima,  o 

berniukams  ne?  Kodėl  berniukai  yra  mokomi  kovoti  už  save,  kai 

mergaitėms  aiškinama, kad  muštis  negražu?  Tokie  stereotipai  yra 

įdiegti visur,  todėl  tėvai  turėtų  papildomai  pasvarstyti,kaip  reiktų 

auklėti  vaikus,  jei  jie  nori,  kad  jų  sūnūs  būtų  rūpestingi  ir 

jausmingi,  o  dukros  būtų  pasitikinčios  ir  ginančios  savo teises.

Žaislai  ir  žaidimai

• Tyrimais  nustatyta,  kad žaidimas  su  tam  tikrais  žaislais  kaip 

ginklai  ar  kardai  gali  padidinti  žaidimo  agresyvumo  lygį.

• Dauguma  tėvų  sako, kad  pasiduoda  vaikų poreikiams  ir  perka 

tokius  žaislus.  Labai  svarbu  žinoti,  kad  nebūtina  pirkti 

vaikams  žaislų,  kurie  primena  daiktus,  skirtus  sužeisti 

kitiems.  Jūsų  vaikui  svarbu  žinoti  apie  Jūsų  požiūrį  į  tai.

• Tokie  žaislai  kaip  naminiai  gyvūnėliai,  įvairūs  nameliai,

žaidimai  ant  lentos  skatina  bendravimo  įpročius.

Vaikai  ir  televizija

Pasirūpinkite,    tuo,  ką  jūsų  vaikas  žiūri  per  televizorių, 

mokykite  juos  diskutuoti  ir  kritiškai  vertinti  situacijas,  rodomas 

per  televiziją.  Jūsų  komentarai  ir  kritika  smurtui  padės  vaikui 

susigaudyti  ir  teisingai  vertinti  tai,  ką  jis  mato.

Stenkitės  išsaugoti  taiką

Paskatinkite vaikus  būti  neagresyviais,  jausmingais  ir 

tolerantiškais.  Svarbu  parodyti  gerą  pavyzdį  ir  sukurti  namie  kuo 

taikesnę  atmosferą.

Mokykite  vaikus  ggerbti  kitus.   

Pasitikėkite  vaikais

Jūs  galite  išugdyti  socialinius  įgūdžius  ir  išvystyti  vaikų

 pasitikėjimą:

· rodydami  jiems  savo  meilę;

· praleisdami  kuo  daugiau  laiko  su vaiku,  bei  darydami  tai,  ką 

vaikas  mėgsta;

· suteikdami  vaikams  šiek  tiek  laisvės  ir  padrąsindami;

· negailėdami  gerų  žodžių  bei  kitų  paskatinimo  priemonių  už

 pastangas  ar  pasiekimus.

Mokykite  vaikus  ginti  savo  teises

Labai  svarbu  išaiškinti  vaikui,  kaip  apginti savo  tiesą,  gerbiant 

kitų  pažiūras.  Nepersistenkite  priklijuodami  vaikui  etiketę  “gražus 

berniukas”,  “gera  mergaitė”.  Tai  gali  kai  kuriems  vaikams  sukelti 

pyktį  dėl  pataikavimo  kitiems,  jie   gali   prarasti   suvokimą  

apie   tai,   kas  yra  tiesa.  Vaikai  turi  išmokti  apginti  savo 

teises  ne  agresyviu  būdu.  Kartais  užtenka  netgi  frazės  “Man   

nepatinka,  kai  tu  mane  stumdai”.

Klausykimės  vaikų

Niekada nekaltinkite  vaikų  ir  padarykite  viską,  kad  jie  nebūtų 

skriaudžiami.  Nenuleiskite  rankų  tol,  kol  nebūsite  įsitikinę,  kad 

Jūsų  vaikas  yra  saugus.  Sustabdykite  smurtą  bei  prievartą.

6.Kur  kreiptis  pagalbos ir  gauti  informaciją?

Klaipėdoje:

Klaipėdos  psichikos  sveikatos  centras

Taikos  pr.  76,

Tel.:   34 09 44

Klaipėdos  “Jaunimo  linija”  (nemokama)

Tel.:  8 800 66366  (17  –  6,  kasdien)

Mokyklų  psichologinė  pedagoginė  tarnyba

Debreceno  41,  tel.:  34 22 53

Pedagoginis  psichologinis  centras

Smiltelės  22,  tel.:  36 58 60

Savivaldybių  policijos  prevencijos  skyrius

Taikos  pr.  63,  tel.: 35 46 06

Vaikų  teisių  apsaugos  tarnyba

Kanto  11,  tel.: 41 24 07, 41 22 83,

                         41 22 85,  41 23 98

Laikinosios  paramos  vaikams  grupė

(dirba  visą  parą)

Šilutės  pl.  8,  tel.: 41 22 84