Socialine mokslo filosofija: GYVENIMO VERTYBIŲ IR STILIAUS KAITA: SOVIETINĖ IR NEPRIKLAUSOMA LIETUVA
Turinys:
1. Įžanga
2. Klausiminas ir atsakymai
3. Pagrindinių Sovietinių laikų vertybių analizė
4. Gyvenimo stiliaus kaita Nepriklausomoje Lietuvoje
5. Išvados
6. Literatūros ir šaltinių sąrašas
Įžanga
Būdama Sovietų Sąjungos nare, Lietuva praleido penkiasdešimt ilgų metų Rusijos vadovaujama. Per tuos metus Lietuvos žmonės prarado daug svarbių, ypač reikšmingų dalykų tautos gyvenime: tai yra šalies istoriją, papročius, atributiką, kalbą ir nemažai kitų svarbių elementų, leidžiančiu nepriklausomai egzistuoti tautiniam individualumui. Okupavus Lietuvą, Rusijos užduotis buvo visiškai pavergti Lietuvos žmones, priversti juos tapti Rusijos, bet ne Lietuvos piliečiais. Į šalies gyvenimą okupantai pamažu įvedė visas tas gėrybes bbei vertybes, gyvenimo papročius, įsitikinimus bei požiūrį į pasaulį, kurie buvo aktualūs Rusijos piliečiams.
1990 metais atkūrus nepriklausomybę, Lietuva atgavo ir teisę savarankiškai tvarkyti savo šalį, jos politinį, ekonominį, kultūrinį, socialinį gyvenimą. Tačiau penkiasdešimt metų, tai ilgas laikotarpis, kuris paveikė žmonių mąstyseną. Laikui bėgant, keičiasi žmonės, gyvenimo vertybės, stilius, todėl Lietuvos vyriausybė susidūrė su nepaprasta užduotimi: priversti savo piliečius keisti gyvenimo būdą, eiti koja kojon su laiku. Atsikratyti to, kas valdžios manymu yra visai ne Lietuvai būdingi reiškiniai.
Iki šiol, tarp Lietuvos ggyventojų, vyksta ginčai kokiu laikotarpiu: Sovietų Sąjungos sudėtyje ar nepriklausomoje Lietuvoje, žmonėms buvo lengviau, geriau bei saugiau gyventi. Koks politinio valdymo režimas visapusiškai aprūpindavo visus jų poreikius?
Mūsų darbo tikslas yra išaiškinti žmonių požiūrį į gyvenimą sovietmečio ir nepriklausomybės laikais, išanalizuoti iir suprasti, kodėl tam tikro amžiaus žmonių grupės yra labiau linkę pasirinkti vieną ar kitą gyvenimo būdą, kaip keičiasi piliečių gyvenimo supratimas.
Klausiminas ir atsakymai
· Kokias vertybes jus išskyrėte Sovietinėje ir nepriklausomoje Lietuvoje?
· Visos amžiaus grupės išskyrė maždaug panašias vertybes, t.y. šeima, draugai, pinigai, laisvė, nepriklausomybė, išsilavinimas, darbas, mailė tevynei, autoritetas ir prekių gausa.
I Sovietinės Sąjungos periodas, 1930-1990 metais:
1. Kokią vietą žmonių gyvenime turėjo aukštasis išsilavinimas, atsižvelgiant į tai, kad pigi darbo jėga turėjo didelę paklausą?
2. Kokią reikšmę turėjo aukštojo mokslo diplomas ieškantis darbo?
3. Ar bendravimas tarp darbuotojų buvo pagrįstas nuoširdžiais santykais, ar šaltu bendradarbiavimu?
4. Ar žmonių santykius sąlygojo kolektyvizmas: 5-kių metų plano viršyjimas arba socialinės varžybos, kolektyvinės kelionės į tokius darbus kaip: pastatų statyba, derliaus surinkimas ir kt.?
5. Kaip tokie lozungai kaip “ Iš kkiekvieno – pagal sugebėjimus, kiekvienam – pagal poreikius.” (“От каждого по его потребностям, каждому по его возможностям.”) veikė žmonių pasąmonę?
6. Ar žmonių požiūrį į politinę Lietuvos valdžią lėmė nemokamos, arba dalinai apmokamos, kelionės į poilsio namus, sanatorijas, vaikų poilsio stovyklas ir pan.?
7. Ar lietuvių kalba buvo dažnai naudojama jūsų gyvenime; ar jus skaitėte laikraščius, knygas, kitą literatūrą, žiūrėjote vaidinimus teatruose, televizijos laidas lietuvių kalba?
8. Kaip jus manote, koks buvo paradų, mitingų rengimo tikslas žmonių gyvenimuose? Kokias mintis bei jausmus sukeldavo dalyvavimas tokiuose renginiuose?
9. Ar mmokiniai buvo suinteresuoti dalyvavimu užklasinėje veikloje? Ar tai buvo privaloma?
10. Kokius tikslus realizavo jaunimo organizacijos, tokios kaip: “spaliukai”, “komjaunuoliai”, “pionieriai” ir t.t.? Ar jaunuolis galėjo nebūti tokios organizacijos nariu?
11. Kaip jus manote, kodėl vyriausybė apribojo piliečių religinius įsitikinimus?
12. Ar žmonės buvo laisvi pasirenkant gyvenimo būdą, stilių?
II Nepriklausoma Lietuva (1990-mūsų dienos):
1. Kada aukštasis išsilavinimas tapo būtinybe?Ar visi žmonės gali jo siekti?
2. Ar pasikeitė darbdavių požiūris į aukštojo mokslo diplomą? (nuo 1990 metų)
3. Kaip pasireiškia žodžio laisvė? Ar spauda yra cenzūruojama?
4. Ar greitai kūrėsi nepriklausomos politinės, kultūrinės, ekonominės, socialinės, jaunimo grupės? (nuo 1990 metų)
5. Kaip vyriausybė vykdo pilietinį ugdymą ir ar jis turėjo įtakos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo procesui?
6. Kokios socialinės garantijos yra suteiktos jaunimui: išsilavinimas, darbas, integravimas į visuomeninę veiklą?
7. Ar yra lengva gauti darbą?
8. Pagrįskite arba paneikite teiginį, kad prekių gausa yra vertybė.
9. Ar jus buvote patenkintas(-a) vyriausybe, kuri atėjo į valdžią 1992 metais (konservatoriai)?
10. Kaip jus manote, kodėl sumažėjo žmonių politinis aktyvumas?
11. Kaip pasikeitė valdžios požiūris į privatų žmogaus gyvenimą?
12. Ar vykdant savo politinę programą partijos bendradarbiavo tarpusavyje ar veikė atskirai?
13. Kodėl, panaikinus “geležiniai uždangai”, daugybė žmonių emigravo į vakarų šalis?
14. Kodėl vyriausybė nekontroliuoja religinių žmonių įsitikinimų?
15. Kodėl po nepriklausomybės atkurimo žmonės negali atsikratyti iš sovietmečio paveldėto pasyvumo, nepasitikėjimo savo jėgomis bei iškreiptų elgesio normų stereotipų?
Visi apklaustieji buvo padalinti pagal amžių į 3 grupes:
Nr. Nuo 118 iki 28 metų Nuo 28 iki 50 metų Nuo 50 iki 100 metų
I
1 Nepagrindinę. Žmonės buvo aprūpinti darbu gamyklose. Mokslas užėmė pagrindinę vietą. Mokslas užėmė pagrindinę vietą.
2 Po baigimo darbo ieškotis nereikėjo. Po baigimo darbo ieškotis nereikėjo. Po baigimo darbo ieškotis nereikėjo.
3 Priklausė nuo žmonių, tačiau dažniausiai siejo šilti santykiai. Nuoširdūs, šilti. Priklausė nuo žmonių, tačiau dažniausiai siejo šilti santykiai.
4 Sąlygojo šiltą bendravimo atmosferą tarp žmonių Sąlygojo šiltą bendravimo atmosferą tarp žmonių Sąlygojo šiltą bendravimo atmosferą tarp žmonių.
5 Neveikė Neveikė. Dažniausiai neveikė.
6 Įprastos socialinės garantijos, tačiau įtaką turėjo. a) įprastos socialinės garantijos; b) neveikė. a) įprastos socialinės garantijos; b) labai veikė
7 Priklausė nuo žmonių aplinkos. a) kartais; b) visada. Priklausė nuo žmonių aplinkos.
8 Sukelti patriotinius jausmus, politinė agitacija. Sukelti patriotinius jausmus, politinė agitacija. Sukelti patriotinius jausmus, tačiau žmonės tai interpretavo kaip eilinę galimybę susitikti su pažįstomais.
9 Suinteresuoti, dalyvavo savo noru. Taip, suinteresuoti, dalyvavo savo noru. Taip, suinteresuoti, dalyvavo savo noru.
10 Patriotinius tikslus. Jei žmogus norėjo daugiau pasiekti turėjo dalyvauti tokiose organizacijose. Dorų piliečių , patriotų ugdymas. Beveik visi buvo tokių organizacijų nariais. Dorų piliečių , patriotų ugdymas. Beveik visi buvo tokių organizacijų nariais.
11 Neribojo. Galėjo sutrukdyti vykdomąjai vyriausybės politikai. Neribojo.
12 Laisvi, kol tai netrukdė vyriausybei. Laisvi, kol tai netrukdė vyriausybei. Buvo laisvi.
II
1 Priklauso nuo žmonių siekių. O siekti gali materialiai aprūpinti arba gerai besimokantieji mokyklose. Būtinybė nuo 1998 metų, pasiekiamas tik materialiai aprūpintiems. Niekada nebuvo būtinybe, pasiekiamas tik materialiai aprūpintiems.
2 Darbdaviai reikalauja ne tik diplomo, bet ir patirties, kadangi nuo ddarbuotojų priklauso darbo kokybė. Pasikeitė po 98 metų, kai diplomas tapo labiau vertinamu, tačiau darbas yra suteikiamas dažniausiai saviems. Pasikeitė po 98 metų, kai diplomas tapo labiau vertinamu.
3 Spauda nėra griežtai cenzūruojama, žodžio laisvė reiškiasi per viską. a) Spauda buvo, yra ir bus cenzūruojama; b) politinės cenzūros nėra. Spauda buvo, yra ir bus cenzūruojama. Žodžio laisvė reiškiasi per žiniasklaidą.
4 a)Nežinau; b)gan sparčiai, ypač studentų organizacijos. Pasyviai. Negreitai
5 Patriotines agitacijas. Vykdo pilietinį ugdymą per politines agitacijas. a) nevykdo; b) vykdo pasitelkdama prievartą
6 a)Vidurinis išsilavinimas, darbo birža siūlo apmokymus, po kurių galima rasti darbą; b) nuolaidos studentoms tai dar ne socialinės garantijos, vyriausybė menkai rūpinasi savo piliečiais. Jokių. Socialinės garantijos suteiktos, tačiau sunkiai pasiekiamos.
7 a)Sunku;b) viskas yra įmanoma, tačiau ribotos darbo vietos priverčia žmones dirbti ne pagal savo įgytą profesiją. Labai sunku, ypač žmonėms virš 35 metų. Labai sunku. Geras darbas gaunamas tik per pažįstamus.
8 Vertybė, nes yra duota pasirinkimo laisvė. Tačiau prekės turi būti kokybiškos. Vertybė, kai turi pinigų Vertybė, kai turi pinigų.
9 a)Gerbiu juos, nes tuo laiku valdyti šalį būtų sunku bet kuriai partijai;b)nedarė didelės takos. Ne, panaikino socialines garantijas. Ne, panaikino socialines garantijas.
10 Žmonės nepasitiki, nusivylę arba patenkinti politine tvarka. Juos supa korupcija bei melas. Žmonės nepasitiki, nusivylę politine tvarka. Nusivylė
11 Nesikiša tol, kol nėra pažeidžiami įstatymai. Nesidomi. a) nesidomi; b)rūpinasi kaimo žmonėmis, tačiau neleistinai klausosi žmonių privačių telefono pokalbių.
12 Taip, bendradarbiauja. Taip, bendradarbiauja. “Santykiai iš išskaičiavimo” Taip,
bendradarbiauja. “Santykiai iš išskaičiavimo”
13 Laimės ieškoti, užsidirbti arba pakeliauti. Užsienis suteikia geresnes socialines garantijas. Lietuvoje žmonės nemato jokių perspektyvų. Užsienyje galima daugiau užsidirbti. Kiek kartų Lietuva tapdavo nepriklausoma, tiek buvo emigracijos bangų. Nauja politinė sistema negali užtikrinti žmones darbu.
14 Nes Lietuva – demokratiška šalis. Nes Lietuva – demokratiška šalis. Nes Lietuva – demokratiška šalis.
15 Galime ir atsikratėme. Žmonės priprato prie buvusios tvarkos. Nereikia visko suversti Sovietinei Sąjungai. Žmonės priprato prie buvusios tvarkos. Nereikia visko suversti Sovietinei Sąjungai.
Pagrindinių Sovietinių laikų vertybių analizė
Šiais laikais vyksta diskusijos apie įvairius Lietuvos žmonių gyvenimo llaikotarpius. Įprastai žmonės linkę analizuoti viską, kas atsitinka jų gyvenime. Jie analizuoja, ką jie galėjo padaryti geriau, ko išvengti arba pasiekti, pasielgus vienaip ar kitaip. Lygiai taip pat yra analizuojamas ir Lietuvos Respublikos istorijos gyvenimas. Diskutuojama kada, kaip ir kokioje politinėje sistemoje gyventi buvo lengviau. Neseniai vykusioje apklausoje daugiau nei 50 % visų respondentų pasisakė už Sovietų Sąjungos laikus. Jie mano, kad SSRS sudėtyje mes gyvenome geriau nei dabar, kadangi žmonės buvo socialiai aprūpinti: visiems prieinamas bei nemokamas vidurinis ir aaukštasis išsilavinimas, medicininis aprūpinimas, kultūrinis švietimas. Be to, dauguma žmonių buvo užtikrinti darbo pasiūla ir neturėjo rūpintis dėl savo tolimesnės ateities. Mūsų dienomis piliečiai pasiilgsta nemokamų arba dalinai apmokamų kelionių į poilsio namus, sanatorijus bei vaikų stovyklas. Viskas, kas nemokama, llabai veikia žmonių pasąmonę, traukia jų dėmesį.
Kiti – nemažas procentas apklaustųjų, nenorėtų grįžti į tą okupacijos, smurto, žiaurumo laikotarpį, kur Sovietų Sąjunga “pasitelkusi šlykščiausią žmogų nuvertinančią ir niekinančią komunistinę ideologiją penkiasdešimt metų brutaliausiai Lietuvą kankino.” Be to, jų manymu, šiuolaikinis gyvenimas yra tobulesnis, egzistuoja pasirinkimo laisvė, daugiau galimybių žmonėms užsidirbti, tarkim pinigų įsteigus nuosavą verslą, nors tam reikia įdėti ir daug asmeninių pastangų. Taip pat, daug kas priklauso ir nuo sėkmės.
Vienaip ar kitaip, sovietmečio laikai veikė žmonių pasąmonę, todėl yra labai svarbu išsiaiškinti, kokie veiksmai sąlygojo nuomonių kaitas. Tam, kad ši tema būtų visapusiškai išnagrinėta, mes apklausėme šešis žmones, kuriuos suskirstėme į tris amžiaus grupes: nuo 18 iki 28; nuo 28 iki 50 ir nuo 50 ir daugiau. Apklausos rrezultatai parodė, kad žmonės, kurie gyveno Sovietų Sąjungos sudėtyje: gimė, subrendo, susikūrė šeimas, užaugino vaikus todėl ir palankiau vertina šį gyvenimo laikotarpį. Tuo tarpu šiuolaikinis jaunimas labiau gerbia mūsų dienomis susikūrusią ekonominę, politinę bei socialinę sąrangą ir nei vienas nenorėtų tęsti savo gyvenimo sovietmečiais.
Antros ir trečios amžiaus grupių atstovai išskyrė keletą vertybių vyraujančių kaip SSRS sudėtyje, taip ir visais kitais žmogaus egzistavimo laikais. Viena iš jų yra švietimas – mokslas aukštosiose mokyklose, universitetuose.
Jaunimo manymu, aukštojo mokslo diplomas neturėjo tokios ddidelės reikšmės žmonių gyvenimuose, pavyzdžiui ieškantis darbo, aprūpinant savo šeimas. Žmonės, dirbantys paprastais darbininkais, galėjo gauti didesnį atlyginimą, negu tie, kurie gavus diplomą, dirbo prestižiniose darbo vietose. Tuo tarpu išeiviai iš komunistinės ideologijos laikų, nesutinka su jaunųjų žmonių nuomone, kadangi ir tais laikais kiekvienas žinojo, kad laikui bėgant aukštasis išsilavinimas suteiks jiems didesnes socialines garantijas, pensijas, geriau apmokamą darbą, daugiau galimybių. Be to, iškart po mokslo baigimo žmonės buvo užtikrinti darbu.
Sekanti vertybė yra darbas ir bendradarbių tarpusavio santykiai, kuri nesukėlė didelių priekaištų tarp respondentų. Sovietinėje Lietuvoje, lygiai taip pat kaip ir visoje SSRS, vyravo administracinis planavimas. Buvo sudaromi valstybiniai planai, kuriuos piliečiai turėjo vykdyti. Jiems buvo nustatyta, kiek, ką gaminti ir kur pagamintos prekės turi būti siūnčiamos. Už sąžiningai ir atsakingai atliktą darbą, darbuotojai gaudavo nemokamas keliones į sanatorijus, poilsio namus, prafilaktorijus, o jų vaikai – į vaikų stovyklas, todėl kiekvienas buvo suinteresuotas dirbti kuo geriau. Kalbant apie darbuotojų santykius, jie priklausė nuo pačių žmonių, tačiau SS vyraujanti dvasia: kolektyvinės darbo kelionės, 5-kių metų plano viršijimas, padėjo susidaryti tvirtam pagrindui – nuoširdžiems, draugiškiems santykiams.
Trečioji vertybė yra žmonių kultūrinis švietimas. SS vyriausybė suteikė pakankamai galimybių “kultūrinti” piliečių gyvenimo būdą. Žmonės galėjo klausytis klasikinės muzikos ir estrados koncertų, teatruose mėgautis įvairiais sspektaklių, operų, baletų vaidinimais, kurie vyko įvairiomis kalbomis. Taip pat tam, kad labiau išlavinti savo kultūrinį švietimą, praturtinti žinias, jie galėjo įsigyti literatūrą lietuvių, rusų, lenkų ir kitomis užsienio kalbomis, priklausomai nuo to, kokiai kalbai jie teikė pirmenybę.
Nors dauguma šiuolaikinio jaunimo yra įsitikinę, jog rusų kalbos žinojimas Sovietinėje Lietuvoje buvo būtinas, vyresniosios kartos žmonės griežtai paneigė šį teiginį. Bendravimo kalba priklausė nuo aplinkos. Universitetai siūlė lietuviškai ir rusiškai vykstančias studijų programas, neretai buvo galima sutikti žmonių iš mažų miestelių arba kaimų, kurie visiškai nesuprasdavo rusų kalbos.
Didelę reikšmę žmonių kultūriniam gyvenimui turėjo mitingai ir paradai. Dauguma specialiai tokioms šventėms kūrė lozungus, patriotines dainas. Tačiau mūsų 2-3 amžiaus grupių respondentų manymu, tokie renginiai nesukeldavo ypatingų patriotinių emocijų, tai buvo tik dar viena galimybė susitikti su draugais. Tuo tarpu, pirmosios grupės atstovai mokyklose studijuodami Sovietinių laikų istoriją, supranta, kad tai buvo protingas, gerai apgalvotas vyriausybės žingsnis, norint suvienyti SSRS gyventojus.
Ketvirta vertybių grupė – jaunimo auklėjimas, kuriam vyriausybė skyrė nemažai lėšų bei dėmesio. Jos pastangomis jaunimas buvo užimtas užklasinėje veikloje, dalyvavo įvairiuose kultūriniuose: muzikos, dailės, sporto sekcijose. Vyresniojo amžiaus žmonės (2-3 grupės) prisimena, kad dauguma jaunuolių buvo įtraukti į dalyvavimą jaunimo organizacijose: “spaliukai”, “komjaunuoliai” ir “pionieriai”. Labai retai buvo galima sutikti vaiką, kuris nnebūtų įtrauktas į tokios organizacijos veiklą, kadangi kiekvienas žmogus suprato, kad tokia narystė padės realizuoti tolimesnio gyvenimo tikslus ir suteiks daugiau galimybių.
Penkta, labiausiai gvildenama tema, yra laisvas gyvenimo būdo pasirinkimas. Dabar jau aišku, kad SS buvo visiškai uždaros bei atskirtos nuo kito pasaulio respublikos, kuriose vyravo savo taisyklės, dogmos, vertybės ir gyvenimo būdo stilius. Tačiau, taip mano ne visi. Visose amžiaus grupėse egzistuoja nuomonė, jog žmonių gyvenimas nebuvo kontroliuojamas tol, kol tai netrūkdė vyriausybės vykdomajai politikai. Žmonės buvo laisvi pasirenkant darbo pobūdį, religiją ir kitus jiems reikšmingus dalykus. Kita nuomonių grupė teigia, kad šalis buvo uždara, o kiekvienas žmogus griežtai kontroliuojamas. Be to, religiniai įsitikinimai buvo ribojami, neatsižvelgiant į tai, kas buvo žmogus: stačiatikis, katalikas ar atstovavo kitam tikėjimui.
Gyvenimo stiliaus kaita Nepriklausomoje Lietuvoje
Kita, mūsų apklausos, dalis susijusi su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu (1990 metai). Apklaustieji įžvelgė neryškų skirtumą tarp sovietinės ir nepriklausomos Lietuvos vertybių. Vienintelis aspektas, kuris buvo įneštas į vertybių sąrašą – materialinis žmogaus statusas. Tuo tarpu požiūris į gyvenimo stilių labai pasikeitė: žmonės tapo labiau ryžtingi, atkaklesni siekiant užsibrėžtų tikslų, nepriklausomi, savarankiški.
Diskutuojant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo tema, respondentai pabrėžė, kad negalima vienareikšmiškai apibrėžti laikotarpio nuo 1990 metų iki mūsų dienų, nes nepriklausomybės atkūrimas nėra tik esamos valdžios pakeitimas, bet labai
ilgas ir sudėtingas darbas, reikalaujantis daugybės pastangų, kaip iš valdžios, taip ir iš piliečių pusės. Tam, kad įvyktų žmonių mąstymo pakitimas, turi praeiti šiek tiek laiko. Lietuvoje tas persilaužimas vyko nuo 1990 iki maždaug 1998 metų.
Dabar, kaip ir sovietmečiais, aukštojo mokslo siekimas tebelieka viena iš pagrindinių sėkmingo tolimesnio gyvenimo priežasčių. Šiuo klausimu respondentų nuomonės nesukėlė diskusijų, tačiau jo aiškinimai šiek tiek skyrėsi. Vieni teigia, kad aukštojo išsilavinimo gali siekti tik materialiai apsirūpinę žmonės. Kiti yra įsitikinę, jog požiūris į aukštojo mmokslo baigimą priklauso nuo įgytų žinių vidurinėje mokykloje, vaikų auklėjimo šeimose bei nuo juos supančios aplinkos. Kas liečia būtinybę, visi apklaustieji sutiko su teiginiu, kad diplomo svarbą žmonės įvertino tik 1998 metais, žlugus mažajam verslui. Lygiai taip pat pasikeitė ir darbdavių požiūris į aukštąjį mokslą, dabar yra labai reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai. Aišku, specifinį darbą tokį kaip medicinos darbuotojo, kaip iki 98-jų, taip ir po jų eilinis pilietis legaliai dirbti negalėjo.
Visų individų, dalyvavusių mūsų tyrime, nuomonės dėl jaunimo socialinio aprūpinimo ppasidalijo. Vieni teigia, kad jauniems žmonėms yra suteikta pakankamai galimybių tobulėti pasirinktose srityse: nemokamai įgyti vidurinį išsilavinimą, biržos sudaro palankias sąlygas kvalifikacijai kelti ir profesijų specializacijai. Be to, mokyklose vaikai yra rengiami tolimesniam suaugusiųjų gyvenimui, kadangi jiems dėstoma pilietinio ugdymo ddisciplina, kuri išaiškina pagrindines žmonių teises bei galimybes. Taip pat vidurinės mokyklos siūlo įvairias sportines bei kultūrinio lavinimo programas, kur mokama savarankiško mąstymo, o tai pagrindas kurtis įvairioms jaunimo grupėms bei laisvai visuomenei.
Kiti mano, jog žmogus net, ir turėdamas aukštojo mokslo diplomą, sunkiai integruojasi į visuomeninį gyvenimą. Respondentai nemato jokių vyriausybės teikiamų perspektyvų jaunajai kartai kurti bei tvarkyti privatų gyvenimą, o tai turi įtakos piliečių nepasitikėjimui valdžia. Valdžios nesirūpinimas šalies piliečiais sąlygoja pasyvų jų dalyvavimą visuomenės politiniame gyvenime. “Žmonių politinis aktyvumas negali būti didesnis negu politikų” – teigia vienas apklaustųjų. Be to, žmonės yra pasipiktinę valdžia, jos įstatymais, dėl to, kad jiems nuolatos meluojama. Šalies piliečiai yra priversti išvykti į užsienio šalis ieškoti darbo ir didesnio atlyginimo, nematydami geresnių perspektyvų ggimtajame krašte.
Klausimas apie partijų tarpusavio bendradarbiavimą nesukėlė jokių prieštaringų nuomonių. Visi apklaustieji pareiškė, kad partijos sudaro koalicijas, įvairias sąjungas: informacija apie tai nuolat pateikiama žiniasklaidos šaltiniais. Tuo tarpu 1992 metais į valdžią atėjusi konservatorių vyriausybė sukėlė nemažai diskusijų. Pirmos grupės atstovai gina konservatorių valdymo būdą, remdamiesi tuo, kad bet kuri politinė partija tuo metu tapusi šalies viršūne, nebūtų galėjusi susidoroti su atsiradusiomis problemomis. Kurti naujus įstatymus, dogmas, perauklėti savo piliečius nėra lengva ir vienadienė užduotis, tai ilgas procesas, kuriuo darbo rrezultatai pasireiškia mažiausiai po kelių dešimtmečių.
Likusieji yra įsitikinę, jog ši vyriausybė sugriovė klestinčią, didingą šalį, priversdama jos gyventuojus kentėti skurdą ir nedarbą. Apklaustieji teigia, kad atėjusios valdžios paskirtis buvo tik užgrobti šalies turtus.
Išvados
Negalima sugretinti ir bandyti aiškinti, koks gyvenimo ar amžiaus laikotarpis buvo geresnis ar blogesnis. Kiekvienas turėjo nemažai tiek trūkumų, tiek privalumų. Sovietinėje Lietuvoje žmonės buvo griežtai kontroliuojami, taip pat buvo griežtai cenzūruojama žiniasklaida. Žmonėms buvo teikiama tik ta informacija, kuri nuteiktų jų nuomones ta linkme, kuri suteiktų vyriausybei palankesnes sąlygas vykdant tolimesnę politiką.
Tuo tarpu mūsų laikai atnešė daugiau laisvių, viena iš jų yra žodžio laisvė. Visi apklaustieji aiškiai mato, jog nėra jokios politinės cenzūros. Tai yra didžiulis privalumas, kadangi kiekvienas, norintis dalyvauti Lietuvos Respublikos valdyme pilietis, gali drąsiai reikšti savo mintis, dalintis įspūdžiais bei diskutuoti politinėmis temomis, nebijodamas valdžios rūstybės. Jis netgi gali tikėtis, jog turės įtakos šalies valdymo būdui pakeisti. Kitaip nei politinė cenzūra, žiniasklaida negali pasigirti tuo pačiu. Nors ji ir skelbia žodžio laisvę, ji lengvai pakreipia žmonių nuomones “didžiojo boso” norima linkme.
Laisvės, tai ne tik pramogos, bet ir daugybė pareigų. Dabar, kiekvieno asmeninis gyvenimas ir jo tvarkymas – tai žmogaus asmeninis reikalas ir problema. Daugybė įsteigtų organizacijų ir kompanijų nelabai kuo gali padėti jauniems, kką tik įžengusiems į žiaurų suaugusiųjų pasaulį, piliečiams.
Mokyklos, universitetai ir kitos mokymo įstaigos jau artėja prie tinkamo vaikų patriotinio auklėjimo. Taip pat meilę ir pagarbą gimtajam kraštui sukelia tokie pasaulinio masto renginiai, kaip Olimpinės žaidynės, o ypač krepšinio rungtynės. Tačiau laisvalaikio sekcijos yra mokamos, be to ir aukštojo išsilavinimo gali siekti ne kiekvienas.
Dar vienas aspektas, kuris yra labai aktualus mūsų dienų visuomenei – darbo aprūpinimas. Lietuvoje darbo pasiūla negali užtikrinti žmonių materialinio stabilumo, kadangi tam, kad išsaugoti turimą darbą, žmogus turi nuolatos kelti savo kvalifikacijos lygį, be to, vargu ar galima būtų rasti geriau apmokamą darbą be aukštojo universitetinio išsilavinimo. Siekti aukštumų ragina ir tas aspektas, kad prekybos centrai siūlo didžiulį prekių pasirinkimą, kuris mūsų laikais yra pripažįstamas kaip viena iš pagrindinių vertybių. Aišku visa tai yra puiku, tačiau kiekvienas karts nuo karto mintimis grįžta į SSRS laikus, kai visi žmonės buvo socialiai aprūpinti ir sąlyginai lygūs.
Kiekvienoje amžiaus grupėje žmonės pasisakė tiek prieš, tiek už Sovietinę bei Nepriklausoma Lietuvą. Taigi, labai sunku nuspręsti, koks gyvenimo stilius yra blogesnis ar geresnis. Tačiau visiškai aišku, jog laikas nesustoja, bet visada eina pirmyn, todėl yra beprasmiška stengtis susigrąžinti praeitą gyvenimą arba paskubomis lėkti pirmyn. Žmogui turi būti suteikiama pakankamai laiko ppakeisti gyvenimo stilių, peržiūrėti savo gyvenimo vertybes. Tada viskas bėgs teisinga linkme.
Literatūros ir šaltinių sąrašas:
· Tininis, Vytautas, Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai, Vilnius: Enciklopedija, 1994.
· Tyla, Antanas, Lietuvos gyventojų tremimai 1940-1941, 1944-1953 metais sovietinės okupacinės valdžios dokumentuose, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 1995.
· Civilinė teisė bendroji dalis, I tomas, antrasis leidinis, LTU, Vilnius 2004
