Socialinis nedarbo draudimas

Įvadas

Nedarbo draudimas yra taikomas daugelyje šalių, jis iš dalies galioja ir Lietuvoje, tačiau nesant specialaus įstatymo, neapibrėžtas draudžiamų asmenų ratas, todėl išmokos mokamos ir neapdraustiems asmenims. Nedarbo draudimo lėšos liekamuoju principu naudojamos aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms, nors šių priemonių vykdymas yra ne socialinio draudimo, o valstybinės užimtumo politikos funkcija. Pernelyg mažos bedarbio pašalpos neužtikrina gyvenimui būtinų pajamų ir nesuteikia pakankamo prarastų pajamų kompensavimo, pašalpų dydžiai nesusieti su mokėtomis draudimo įmokomis. Estijoje nedarbo išmokos mokamos iki 9-12 mėnesių, Lietuvoje – ttik 6 mėn., Estijoje ir Latvijoje šios išmokos dydis lygus 30-60proc. buvusio atlyginimo dydžio, o Lietuvoje 130-250 Lt bedarbio išmoka nepriklauso nuo buvusio uždarbio. Todėl pagrindinis nedarbo draudimo pertvarkymo tikslas – suformuoti finansiškai stabilią ir patikimą draudimo nuo nedarbo sistemą, kuri užtikrintų apdraustiems asmenims pakankamas gyvenimui pajamas, jiems netekus darbo ir ieškant įdarbinimo pagal turimą ar įgyjamą naują profesiją. Pertvarkyta nedarbo draudimo sistema turi sustiprinti išmokų pagrįstumo kontrolę ir pagerinti bedarbių motyvaciją aktyviai darbo paieškai. Naujoji sistema turi būti suderinta ssu šalyje galiojančia socialinio draudimo sistema, ir su aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis bei socialinės paramos sistema.

Pagrindinės konceptualios nuostatos, kurias siūloma įdiegti rengiamame draudimo nuo nedarbo įstatymo projekte:

• aktyvių darbo rinkos politikos priemonių finansavimas;

• teisės gauti pašalpą suteikimas nneapdraustiems asmenims (motinos , globėjai, absolventai, kaliniai);

• išmokos dydžio susiejimas su buvusiu uždarbiu;

• išmokos trukmės susiejimas su darbo stažu.

Maksimalią išmokos mokėjimo trukmę siūloma nustatyti: turintiems iki 25 metų stažą – 3+3 mėnesiai; turintiems 25-30 metų stažą – 3+4 mėnesiai; turintiems 30-35 metų stažą – 3+5 mėnesiai; turintiems virš 35 metų stažą – 3+6 mėnesiai. Išmokos dydis: pirmus tris mėnesius – remiamos pajamos (135 lt.) plius 40% buvusio uždarbio (bet ne daugiau 70% draudžiamųjų pajamų); per likusį laikotarpį – remiamos pajamos plius 20% buvusio uždarbio (bet ne daugiau pusės pirmojo laikotarpio išmokos dalies, viršijusios 135 lt.).

Kalbant apie nedarbo draudimo finansavimą, nedarbo išmokoms (bedarbio pašalpoms) mokėti reikės daugiau socialinio nedarbo draudimo lėšų. Aktyvių darbo rinkos politikos priemonių finansavimo perkėlimas į valstybės bbiudžetą ne tik atpalaiduos reikalingas nedarbo išmokoms mokėti socialinio draudimo lėšas, bet ir leis subsidijuoti pensijų draudimą. Vėliau dalį lėšų, reikalingų aktyvių darbo rinkos politikos priemonių finansavimui, bus galima skirti iš ES struktūrinių fondų.

Numatomos naujojo nedarbo draudimo pasekmės: Pagerės bedarbių apsauga dėl padidėjusių išmokų, supaprastintų teisės gauti išmokas sąlygų ir pailgintos išmokų mokėjimo trukmės. Aktyvi darbo rinkos politika įgis reikiamą finansinį pagrindą ir nebus finansuojama likutiniu principu. Reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų, bet sumažės socialinio draudimo biudžeto išlaidos nnedarbo draudimui. Perkėlus sutaupytas lėšas pensijų draudimo finansavimui, bus reikalingos mažesnės valstybės biudžeto lėšos pensijų reformos vykdymui.

Dėl palankesnių nedarbo draudimo išmokų gavimo sąlygų gali padidėti turinčių teisę gauti bedarbio išmoką skaičius.

Nuo 2005 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujam Nedarbo socialinio draudimo įstatymui, Lietuvoje pradėjo veikti nauja nedarbo socialinio draudimo sistema. Asmenims, kurie yra apdrausti šia socialinio draudimo rūšimi, netekus darbo, ji suteikia didesnes pajamas pragyventi. Be to, naujoji sistema sustiprins bedarbių motyvaciją aktyviau ieškoti darbo.

Nuo nedarbo yra draudžiami visi asmenys, kurie dirba legaliai, gauna atlyginimą ir moka įmokas „Sodrai“. Apdraustiesiems šia socialinio draudimo rūšimi, netekus darbo, ir ieškant naujos darbo vietos, mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka (bedarbio pašalpa). Pagal anksčiau galiojusią draudimo nuo nedarbo sistemą, bedarbio pašalpos buvo labai mažos: minimali bedarbio pašalpa buvo valstybės remiamų pajamų dydžio ir sudarė 135 litus, maksimali – 250 litų dydžio. Suprantama, kad toks bedarbio pašalpos dydis neužtikrino net minimalaus pragyvenimo lygio. Nors nedarbas Lietuvoje nežymiai sumažėjo, bet Lietuvos darbo biržos duomenimis 2004 m. lapkričio 1 d. jis sudarė 5,9 proc. darbingo amžiaus gyventojų arba 123, 2 tūkst. bedarbių.

Darbo tikslas – išanalizuoti socialinį nedarbo draudimą.

Darbo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti socialinio nedarbo sąvoką;

2. Išsiaiškinti kokie asmenys draudžiami soc. nedarbo draudimu;

3. Išanalizuoti soc. nedarbo draudimo išmokos mmokėjimo sąlygas;

4. Išanalizuoti soc. nedarbo išmokos dydį;

5. Išsiaiškinti dėl ko nutraukiamas soc. nedarbo draudimo išmokų mokėjimas.

Nedarbo draudimas yra socialinio draudimo rūšis, kuri įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl nedarbo negautas pajamas arba jų dalį.

Pagrindinės nedarbo draudimo įstatymo sąvokos

1. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytospriemonės, kuriomis siekiama padėti ieškantiems darbo asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir gerinti darbo vietų ir parengtų kvalifikuotų darbuotojų santykio pusiausvyrą.

2. Apdraustasis – fizinis asmuo, už kurį draudėjas įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti nedarbo draudimo įmokas. Šis asmuo, tapęs bedarbiu, šio Įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka turi teisę gauti nedarbo draudimo išmoką.

3. Apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos nedarbo draudimo įmokos, taip pat šio ir kitų socialinio draudimo įstatymų nustatytos ir apdraustojo gautos nedarbo draudimo išmokos, ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos.

4. Bedarbis – nedirbantis darbingo amžiaus darbingasasmuo, nesimokantis pagal dieninę mokymo formą, įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip ieškantis darbo ir pasirengęs dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

5. Darbingo amžiaus asmenys – asmenys nuo 16 metų iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus.

6. Draudėjas – juridinis ar fizinis asmuo, privalantis mokėti įstatymų nustatytas nnedarbo draudimo įmokas.

7. Einamųjų metų draudžiamosios pajamos – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytos vidutinės apdraustųjų asmenų draudžiamosios pajamos, apskaičiuotos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos patvirtintą metodiką ir patvirtintos Vyriausybės.

8. Nedarbo draudimo stažas – laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos nedarbo draudimo įmokos, taip pat laikotarpiai, per kuriuos apdraustasis gavo šio ir kitų socialinio draudimo įstatymų nustatytas nedarbo draudimo išmokas, socialinio draudimo ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas.

9. Valstybės remiamos pajamos – pajamų dydis, suteikiantis teisę mažesnes už jį pajamas gaunantiems asmenims įstatymų nustatytomis sąlygomis gauti socialinę paramą.

Nedarbo draudimu draudžiami asmenys

Šio Įstatymo nustatyta tvarka nedarbo socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys:

1) gaunantys atlyginimą už darbą: dirbantys pagal darbo sutartis įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, kandidatai į notarus (asesoriai);

2) valstybės tarnautojai;

3) valstybės politikai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, prokurorai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai, valdybos nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar

tarybų, fondų valdybų pirmininkai ir nariai. Jeigu šiame punkte išvardyti asmenys atlyginimo už darbą negauna, nedarbo draudimu jie nedraudžiami;

4) profesinės karo tarnybos kariai;

5) privalomosios nuolatinės pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos kariai.

Teisė į nedarbo draudimo išmoką

1. Teisę į nedarbo draudimo išmoką turi bedarbiaisteritorinėje darbo biržoje įsiregistravę apdraustieji, nurodyti šio Įstatymo 4 straipsnyje, kuriems teritorinė darbo birža nepasiūlė darbo, atitinkančio jų profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę, ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie:

1) iki įsiregistravimo teritorinėje darbo bbiržoje turi ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėnesius;

2) įstatymų nustatyta tvarka buvo atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių bei darbdavio bankroto atveju;

3) baigė privalomąją nuolatinę pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo atleisti iš šių tarnybų ištarnavę ne mažiau kaip pusę nustatyto laiko.

2.Bedarbiams, buvusiems vaiko nuo 1 iki 3 metų priežiūros atostogose, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas 36 mėnesių laikotarpisir nedarbo ddraudimo stažas skaičiuojamas neįskaitant šių atostogų laikotarpio.

Nedarbo draudimo išmokos skyrimo sąlygos

1. Nedarbo draudimo išmoka skiriama nuo aštuntos po įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus.

2. Bedarbiams, nurodytiems šio Įstatymo 5 straipsnio 1 ddalies 1 punkte, atleistiems iš darbo dėl darbuotojo kaltės, nedarbo draudimo išmoka skiriama praėjus 3 kalendoriniams mėnesiams nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos.

3. Bedarbiams, atleistiems iš darbo su teise pagal įstatymus gauti išeitinę išmoką, nedarbo draudimo išmoka skiriama ne anksčiau kaip praėjus vienam kalendoriniam mėnesiui po darbo sutarties nutraukimo.

4. Bedarbiams, gaunantiems socialinio draudimo ligos, motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpą, paskirtą iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos, nedarbo draudimo išmoka skiriama ne anksčiau, negu baigiasi šių pašalpų mokėjimo laikas.

Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo tvarka

1. Nedarbo draudimo išmoka mokama ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

2. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė priklauso nuo bedarbio nedarbo draudimo stažo, įgyto iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos. Jei nedarbo draudimo stažas mažesnis negu 25 metai, nedarbo ddraudimo išmoka mokama 6 mėnesius, jei jis yra nuo 25 iki 30 metų – 7 mėnesius, jei nuo 30 iki 35 metų – 8 mėnesius, jei 35 metai ir daugiau – 9 mėnesius.

3. Į nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpį neįskaitomi laikotarpiai, kai nedarbo draudimo išmokos mokėjimas buvo sustabdytas pagal šio Įstatymo 10 straipsnį.

Nedarbo draudimo išmokos dydis

1. Nedarbo draudimo išmokaapskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma.

2. Pastovią nedarbo draudimo išmokos dalį sudaro mokėjimo mėnesį galiojančių valstybės remiamų pajamų dydis.

3. Kintama nnedarbo draudimo išmokos dalis apskaičiuojama taip:

1) apskaičiuojamos bedarbio kiekvieno mėnesio draudžiamosios pajamos imant 36 mėnesius, praėjusius iki užpraeito kalendorinio ketvirčio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos. Jeigu kurį nors mėnesį draudžiamųjų pajamų nėra, jos laikomos lygios nuliui;

2) apskaičiuojamas šių draudžiamųjų pajamų, padalytų iš atitinkamą mėnesį buvusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, vidurkis;

3) gautas vidurkis dauginamas iš nedarbo draudimo išmokos skyrimo mėnesį esamų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų;

4) kintama nedarbo draudimo išmokos dalis nustatoma kaip 40 procentų šios dalies 3 punkte nurodyto dydžio, bet ne daugiau negu skirtumas tarp 70 procentų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ir valstybės remiamų pajamų, buvusių nedarbo draudimo išmokos skyrimo mėnesį.

4. Pirmus 3 mėnesius mokama visa nedarbo draudimo išmoka, likusį 7 straipsnio 2 dalyje nustatytą nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpį – pastovi nedarbo draudimo išmokos dalis ir pusė kintamos nedarbo išmokos dalies.

5. Bedarbiams, kurie buvo išėję vaiko nuo 1 iki 3 metų priežiūros atostogų, šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas 36 mėnesių laikotarpis imamas praleidžiant šių atostogų laikotarpį.

Nedarbo draudimo išmokos neskyrimas

Nedarbo draudimo išmoka neskiriama, jeigu iki jos paskyrimo bedarbis:

1) atsisakė siūlomo darbo, atitinkančio jo profesinį pasirengimą, sveikatos būklę bei tinkamo pagal nuvykimo į siūlomą darbovietę ir grįžimo atgal trukmę, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ppatvirtintuose Nedarbo draudimo išmokų nuostatuose (toliau – Nedarbo draudimo išmokų nuostatai);

2) be pateisinamų priežasčių, nurodytų Nedarbo draudimo išmokų nuostatuose, atsisakė dalyvauti jo individualiame įsidarbinimo plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;

3) be pateisinamų priežasčių, nurodytų Nedarbo draudimo išmokų nuostatuose, nustatytu laiku neatvyko į teritorinę darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti jo įsidarbinimo plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;

4) atsisakė teritorinės darbo biržos siūlomo sveikatos patikrinimo, kad būtų nustatytas tinkamumas darbui.

Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo sustabdymas

Nedarbo draudimo išmokos mokėjimas sustabdomas, kai bedarbis:

1) dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ir gauna darbo užmokestį, stipendiją;

2) Nedarbo draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka informavęs teritorinę darbo biržą, įsidarbina pagal terminuotą darbo sutartį ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui;

3) gauna verslo liudijimą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui.

Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo nutraukimas

Nedarbo draudimo išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu per nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpį:

1) bedarbis atsisakė siūlomo darbo šio Įstatymo 9 straipsnio 1 punkte nurodytomis sąlygomis;

2) dėl nepateisinamos priežasties bedarbis atsisakė dalyvauti įsidarbinimo plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;

3) dėl nepateisinamos priežasties bedarbis nustatytu laiku neatvyko į teritorinę darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti jo įsidarbinimo plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;

4) baigiasi leidimo asmeniui dirbti Lietuvos Respublikoje galiojimo llaikas;

5) baigiasi bedarbiui nedarbo išmokos mokėjimo terminas ir jis negali būti šio Įstatymo nustatyta tvarka pratęstas;

6) bedarbis įsidarbina arba dirba savarankiškai;

7) bedarbis tampa nedarbingas;

8) bedarbis miršta.

Apžvalga

Taigi šiame darbe, remiantis nuo 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Nedarbo socialiniu draudimu, stengiausi išanalizuoti ir pabrėžti svarbiausius šio įstatymo straipsnius. Stengiausi paaiškinti: nedarbo socialinio draudimo sąvoką, išsiaiškinti asmenis, kurie draudžiami nedarbo draudimu, išanalizuoti, kas turi teisę į nedarbo draudimo išmoką, paaiškinti nedarbo draudimo išmokos skyrimo sąlygas, taip pat nedarbo draudimo išmokos mokėjimo tvarką, nurodyti nedarbo draudimo išmokos dydį, nurodyti kokiais atvejais šio draudimo išmokos neskiriamos, išanalizuoti sąlygas, kurioms esant šio draudimo išmokų mokėjimas sustabdomas ir kokiais atvejais mokėjimas visiškai nutraukiamas.

LITERATŪRA:

1. LIETUVOS RESPUBLIKOS NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMAS

2. www.sodra.lt/./informaciniai_pranesimai/ lt.php/teritorini_skyri_informacija/1334 – 39k

3. sec.lt/pages/zodynas/paaiskinimai/N1.html – 15k –

4. www.socmin.lt

5. www.mruni.lt/padaliniai/FAKULTETAI/sdf/spk/dokumentai/baig_egz_visuom_soc_raida.doc