Studentų požiūrio į rūkymą tyrimas
ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
VADYBOS KATEDRA
Lina PETRAITYTĖ
Verslo administravimo AD – 2/2 grupės studentė
Studentų požiūrio į rūkymą tyrimas
Socialinių tyrimų metodologijos pagrindų tiriamasis darbas
Darbo vadovė:
asist. Lina Bivainienė
Šiauliai, 2005
TURINYS
ĮVADAS 3
1. TEORINIAI TYRIMO PAGRINDAI 4
1.1. Anketinės apklausos privalumai ir trūkumai 4
1.2. Tabako plitimo raida 5
2. TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ 6
2.1. Demografinių rodiklių analizė 6
2.2. Rūkančių ir nerūkančių studentų skaičiaus analizė 8
2.3. Studentų požiūrio į rūkymą analizė 13
IŠVADOS 18
LITERATŪRA 21
PRIEDAI 22
ĮVADAS
Rūkymo procesas gan diskutuotinas reiškinys šiuolaikinėje visuomenėje.
Vieni teigia, kad rūkymas – tai asmens laisvė. Jo negalima riboti, ir netgi
privaloma liberalizuoti rūkymo propagandą. Reikia sumažinti arba išvis
panaikinti nikotino akcizą bei nustatyti ribinę uždarbio ribą, kad galima
būtų reguliuoti cigarečių kainas baruose. Taip pat būtina panaikinti tabako
reklamos apribojimus. Tačiau vis tik didžioji dauguma laikosi nuomonės, kad
rūkymas visose viešose vietose, įskaitant barus, klubus, gatves ir parkus,
turi būti griežtai uždraustas, turi būti propaguojama priverstinė
tolerancija kitų atžvilgiu. Kavinių, barų bei kitų masinių žmonių
susibūrimų vietų savininkai turi būti įpareigoti įrengti specialias
izoliuotas patalpas – rūkyklas. Todėl labai naudinga ir aktualu ištirti, ar
toks požiūris į rūkymą vyrauja studentų tarpe, be to ar nejaučiamos
tendencijos, kad vis daugiau žmonių neigiamai žiūri į rūkymą. Todėl šio
tyrimo problema – studentų požiūrio įį rūkymą pakitimas.
Tyrimo objektas – Šiaulių Universiteto SMF III kurso studentų požiūris
į rūkymą.
Tyrimo dalykas – studentų požiūris į rūkymą.
Tyrimo tikslas – ištirti rūkančių ir nerūkančių studentų požiūrį į
rūkymą. Šiam tikslui pasiekti iškeliami tokie uždaviniai:
• konstatuoti, kokia dalis studentų rūko ir kokia dalis atsisakė
šio įpročio;
• ištirti, kokia dalis studentų niekada nerūkė;
• įvertinti, studentų požiūrį į rūkymą;
• išanalizuoti, kaip vertinama tabako reklama.
Tyrimo hipotezė – vis daugiau studentų atsisako šio žalingo įpročio.
Šiam tyrimui naudojamas anketavimas. Šiaulių Universiteto III kurso
studentams pateikiamos anoniminės anketos. Taip surenkami duomenys apie
studentų požiūrį į rūkymą. Anketų pagalba gaunami neapdoroti duomenys,
kurie vėliau apdorojami ir pateikiamos išvados bei pasiūlymai. Duomenų
apdorojimui naudota Microsoft Windows XP, Microsoft Word, Microsoft Exel.
1. TEORINIAI TYRIMO PPAGRINDAI
1.1. Anketinės apklausos privalumai ir trūkumai
Taikant anketavimą, kaip sociologinės informacijos rinkimo būdą,
respondentai patys (raštu) atsako į tyrėjo pateiktus klausimus. Šį
apklausos lapą apklausiamasis užpildo savarankiškai pagal nurodytas
taisykles. Anketa – klausimų, kuriuos apjungia tyrėjo siekimas ištirti kokį
nors socialinį reiškinį ar procesą, visuma. Anketos struktūrą santykinai
galima suskirstyti į 3 dalis: įžanginę, pagrindinę ir baigiamąją.
Anketavimo pradžioje pateikiamas įžanginis žodis, kuriame paaiškinami
tyrimo tikslai, uždaviniai, respondentų atrankos principai, anketos pildymo
technika, rezultatų panaudojimo galimybės, nurodoma, kas atlieka tyrimą,
akcentuojamas tyrimo anonimiškumas.
Anketinė apklausa gali būti grupinė iir individuali. Grupinę apklausą
galima vykdyti respondentų darbo, mokymosi, laisvalaikio praleidimo ir kt.
vietose. Paprastai vienas apklausėjas dirba su 15 – 20 žmonių grupe. Anketa
individualiai kiekvienam respondentui išdalijama darbo, mokymosi arba
gyvenamoje vietoje, iš anksto aptarus grąžinimo datą.
Išskiriami tokie grupinės anketinės apklausos privalumai:
1. Užtikrina pakankamą atrankos dydį.
2. 100 – procentinis arba artimas jam anketų grąžinimo lygis.
3. galimybė apklausėjui instruktuoti respondentus (iškilus būtinumui,
pvz., giliau nesuvokiant klausimo esmės).
4. galimybė respondentams pasikonsultuoti su apklausos organizatoriumi
(minimaliai).
5. galimybė apklausėjui kontroliuoti situaciją: sekti atsakymo į
klausimus eigą, gauti papildomą informaciją stebėjimo būdu.
6. pagal respondentų reakciją, preliminariai spręsti apie problemos
reikšmingumą, anketos klausimų sudarymo ir išdėstymo techniką.
7. anketavimas trumpiau trunka ir yra pigesnis.
Metodo trūkumai:
1. apklausėjo įtaka respondentams (balso, išvaizdos, bendravimo
kultūros).
2. laiko limitas: atsakant į anketos klausimus laikas ribojamas. Dėl
respondentų reakcijos nevienodumo, mąstymo ypatumų jie į anketos
klausimus atsako ne vienu metu. Dėl to kai kurie respondentai
nepilnai arba skubotai užpildo anketas.
3. aplinkos įtaka, nes dažnai anketuojama ne įprastinėje, bet rašymui
tinkamoje vietoje (pvz., darbininkai nuo staklių pakviečiami į
salę, poilsio kambarį, o ta aplinka asocijuojasi su kitais
įvykiais; studentai skubotai anketas pildo ne auditorijoje, o
tiesiog koridoriuje).
4. respondentai būgštauja, kad jų asmenybė bus identifikuota, ttodėl jų
atsakymų patikimumas kartais nežinomas.
Kai anketavimas individualus, tada respondentas atsakymams į anketos
klausimus gali skirti kiek norima laiko, jo neveikia aplinka ir pats
apklausėjas. Tačiau tuomet sumažėja anketų grąžinimo lygis, žemesnis ir
atsakymų į anketos klausimus lygis. Atsakinėjant individualiai sumažėja
respondentų anonimiškumas (I. Luobikienė, 2003).
1.2. Tabako plitimo raida
Niekas tiksliai taip ir nežino, kada buvo pradėtas rūkyti tabakas.
Senasis Pasaulis apie jį sužinojo po to, kai Kristupas Kolumbas atrado
Ameriką. Pirmosios jo ekspedicijos į Karibų salas metu jūreiviai sutiko
vietinius gyventojus, traukiančius dūmą iš pailgų suktinių, susuktų iš
palmės ar kukurūzų lapų su neaiškiu užpildu. Suktinę indėnai vadino tabago,
o užpildą – cohiba. Taip jau nutiko, kad užpildą europiečiai pavadino
tabaku, o suktinę – cigaru. Cigaras visomis kalbomis skamba panašiai:
angliškai – cigar, ispaniškai – cigarillo, vokiškai – zigarre, prancūziškai
– cigare. (I. Žudienė, 2003).
Iš pradžių gerokai nustebinti užkariautojai iš Europos pastebėjo, jog
tabakas buvo auginamas Pietų, Centrinėje ir Šiaurės Amerikoje. Tiesa, jo
vartojimo forma skyrėsi nuo šiandien įprastos: kai kuriose indėnų gentyse
tabako dūmai buvo įtraukiami per nosį, dėl to neretai žmogus netgi
prarasdavo sąmonę. Pietų Amerikoje per iniciacijos ceremonijas žiniuoniai
kartais turėdavo gerti tabako nuovirą, tai sukeldavo haliucinacijas, o
neretai ir mirtį.
Tokie stiprūs tabako vartojimo padariniai labai nestebina prisiminus,
kad pats tabakas priklauso jau minėtiems bulvinių šeimos augalams,
galintiems sukelti haliucinacijas. Jis gali išaugti iki trijų metrų
aukščio. Tabako lapai skinami palaipsniui, pradedant nuo apačios,
priklausomai nuo subrendimo ir norimų skonio savybių. Tabakas, tinkamas
cigarų gamybai, gali augti beveik visame pasaulyje, kur pakankamai šiltas
klimatas, taip pat ir Lietuvoje. Tačiau geriausios tabako rūšys auginamos
tropikų regionuose: Kuboje, Dominikos Respublikoje, Jamaikoje, Amerikoje,
Indonezijoje, Brazilijoje. Daugiausiai tabako išauginama Kinijoje, tačiau
didžiausia jo dalis čia pat ir surūkoma (O. Lahayne, 2002).
Kiek vėliau Europoje nikotino tirpalas netgi tapo populiariu
žmogžudysčių įrankiu.
Amerikos tautose tabako vartojimas padėdavo bendrauti su dvasiomis. Šis
aspektas buvo svarbus labiausiai Europoje žinomame indėnų paprotyje –
taikos pypkės rūkyme. Tačiau rūkoma buvo ir kituose bendruomenės
susiėjimuose, kiekviena gentis buvo sukūrusi savas pypkės formas. Majams ir
inkams rūkymas buvo toks svarbus, kad netgi lietaus debesis jie laikė
rūkančių dievų tabako dūmais. Netrukus rūkyti ėmė ir pirmieji europiečiai.
Tačiau kai tėvynėje Ispanijoje užsirūkė vienas iš Kolumbo palydovų,
inkvizicija jį, kaip tariamai velnio apsėstą, uždarė į kalėjimą. Kalėjime
kankintis jam teko neilgai: netrukus rūkyti ėmė daugelis sugrįžusių iš
naujųjų kolonijų. Konkistadorams išgrobsčius Naujojo pasaulio aukso ir
sidabro atsargas tabakas pasirodė esanti svarbiausia ir pelningiausia
eksporto prekė.
Jau XVI a. naujasis „tabako gėrimo“, kaip jis dažnai buvo vadinamas,
paprotys išplito visoje Europoje. Kadangi tabakas Europą pasiekė jau
prasidėjus Naujiesiems laikams, Senajame kontinente jis niekuomet netarnavo
kokiems nors dvasiniams tikslams. Netgi socialinę misiją iš pradžių jis
galėjo atlikti tik aukštuosiuose sluoksniuose, kadangi
rūkymas ilgą laiką
išliko tikrai brangus malonumas. Todėl dar XVIII a. tabaką uostė arba rūkė
pirmiausia aukštuomenės susibūrimuose. Tačiau kai kurios valdžios vis dėlto
mėgino apriboti ar netgi visai uždrausti naująjį paprotį. Anglijos
karalienė Elžbieta I toleravo rūkymą, tačiau jos įpėdinis Jokūbas I
įnirtingai tam priešinosi. „Kokia garbė ar mandagumas verčia mus mėgdžioti
žemesnius indėnus, ypač tokį atstumiantį ir dvokiantį jų paprotį?“ klausė
jis 1604 m. Jau tada jis laikėsi požiūrio, kad rūkymas kenkia tiek
smegenims, tiek plaučiams. Tuo Jokūbas I smarkiai pralenkė savo laikmetį.
Tabakas ilgai bbuvo laikomas netgi vaistu. Europoje jį uostė, kramtė, o
dažniausiai pypkiavo. Tačiau masiniu reiškiniu rūkymas tapo tik 1881 m.
išradus cigarečių sukimo mašiną. Kadangi tais laikais rūkyti buvo galima
bet kada ir bet kur, nebeliko ir tabako rūkymo bendravimo aspekto, tai tapo
beveik vien atskiro žmogaus reikalu.
Kai prieš keletą metų JAV išaiškėjo, jog ir patys tabako koncernai
žinojo, kad jų produktai gali sukelti priklausomybę, kad tai netgi buvo
dirbtinai skatinama, prasidėjo teisinis lūžis. Norėdami išvengti tolesnių
procesų gamintojai 1997 m. pasiūlė išmokėti 370 milijardų dolerių žmonėms,
nukentėjusiems nnuo nikotino.
Vienas iš pirmųjų garsiųjų cigarečių rūkalių buvo Sigmundas Freudas.
„Tris savaites nelaikiau tarp lūpų nieko šilto, ir šiandien nepavydėdamas
galiu žiūrėti, kaip rūko kiti.“, – rašė jis 1894 m. savo draugui. Vis
dėlto Freudas niekad taip ir nemetė rūkyti. Vienas jo kkolega pareiškė, jog
įkvepiant dūmus „kuriam laikui užpildoma dvasinės prigimties vidinė
tuštuma“.
Šiaip ar taip, dabar jau beveik niekas neabejoja, kad ilgainiui
rūkymas sukelia fizinę ir psichinę priklausomybę.
JAV 1996 m. žlugo pirmasis bandymas apriboti tabako dozę vaistų
įstatymu. Europos Sąjungoje tabako pramonės gaminių reklama 1998 m. priimtu
įstatymu per artimiausius metus turėtų būti visiškai uždrausta. Tiesa,
neaišku, ar visuotinis rūkymo draudimas žlugs taip pat, kaip ir bandymas
uždrausti alkoholį (I. Žudienė, 2003).
2. TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ
2.1. Demografinių rodiklių analizė
2005 metų gegužės mėnesį buvo vykdoma Šiaulių Universiteto Socialinių
mokslų fakulteto III kurso studentų apklausa. Šia apklausa buvo siekiama
įvertinti studentų požiūrį į rūkymą. Tyrimas buvo vykdomas pagal tokią
tyrimo proceso schemą: pirma – pasirinktas duomenų rinkimo metodas –
anoniminė apklausa raštu, kuri leido per palyginti trumpą laiką apklausti
studentus; antra –– duomenų rinkimas; trečia – gautų duomenų apdorojimas ir
analizė; ketvirta – išvadų ir pasiūlymų formavimas.
Respondentai atrinkti atsitiktinės atrankos būdu. Atlikus studentų
apklausą raštu ir susumavus bei apdorojus statistinius duomenis, pateikiami
gauti tyrimo rezultatai. Pirmiausia pavaizduojamas respondentų
pasiskirstymas pagal lytį.
[pic]
1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį
60% apklausoje dalyvavusių studentų sudarė moterys. 40% sudarė vyrai.
Šį pasiskirstymą ir lėmė tai, kad pastebimos tokios tendencijos, jog šiuo
metu aukštosiuose mokyklose daugiau studijuojančiųjų sudaro moterys.
Apklausoje dalyvavo tik 3 kurso studentai – gimę 1982-1984 metais.
Todėl respondentams ppasiskirstant pagal amžių, įvairovės nepastebėta.
[pic]
2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių
Keturi apklausoje dalyvavę studentai – 20 – ies metų. Kaip ir buvo
galima tikėtis, vis tik didžioji dauguma apklaustųjų – 1982-1983 – iųjų
metų gimimo, t. y. 21 metų. Viso buvo net 23 studentai. Trys apklausoje
dalyvavę studentai – 22-iejų metų. Tačiau toks respondentų pasiskirstymas
pagal amžių neįtakoja studentų požiūrio į rūkymą tyrimo.
Taip pat apklausoje dalyvavusiems respondentams buvo pateiktas
klausimas, siekiant įvertinti kokia dalis studentų kartu ir dirba ir
studijuoja. Šis klausimas svarbus tolesnėje tyrimo eigoje, siekiant
įvertinti – ar darbas studijų metais įtakoja rūkymą.
[pic]
3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal užimtumą
Vis tik didžioji dauguma apklausoje dalyvavusių studentų, t. y. 87%
nedirba ir jų pagrindinis užsiėmimas studijos Šiaulių Universitete. Ir tik
13% respondentų kartu derina ir studijas universitete ir darbą. Tai galima
sieti su tuo, kad studijuojant aukštojoje mokykloje, krūvis yra pakankamai
didelis ir nėra lengva derinti darbą ir studijas. Todėl didžioji dauguma
studentų vis tik pasirenka studijas ir neskuba pradėti dirbti.
Apklausiant respondentus buvo pateiktas klausimas apie gaunamas
pajamas, siekiant įvertinti ar gaunamų pajamų dydis gali įtakoti rūkymą.
Kadangi studentus dažniausiai remia tėvai, gaunamų pajamų per mėnesį
intervalas pasirinktas nedidelis.
[pic]
4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal gaunamas pajamas
Kaip ir buvo galima tikėtis, vis tik dauguma apklausoje dalyvavusių
respondentų gauna labai mažas pajamas. 37% apklaustųjų teigė, kad jų
gaunamos pajamos per mėnesį neviršija 200 Lt. Tai būtų galima sieti su
gaunamomis stipendijomis, kurios svyruoja 100 – 200 Lt. Didžiausia dalis
apklaustųjų savo gaunamas mėnesines pajamas įvertino 200 – 400 Lt. Po
lygiai, t. y. po 7%, pasiskirstė respondentai gaunantys 400 – 600 Lt. ir
600 – 800 Lt. per mėnesį. Gan didelis procentas apklaustųjų, t. y. net 10%,
teigė, kad jų gaunamos mėnesinės pajamos daugiau nei 800 Lt.
Anketoje pateiktas klausimas apie gyvenamąją vietą, siekiant įvertinti
ar gyvenamoji vieta, tiksliau, tai įvardijant kaip aplinką, kuri supa
studentus, įtakoja rūkymą.
[pic]
5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal gyvenamą vietą
23% apklausoje dalyvavusių studentų gyvena nuosavame name. Net 43%
respondentų gyvena bute, t. y. nuosavame bute arba nuomojamame bute.
Įvertinant tai, kad apklausoje dalyvauja tik studentai, gan nedidelė dalis,
t. y. 27% apklaustųjų gyvena bendrabutyje. Ir tik 7% gyvenamąją vietą
nuomuoja pas gimines. Tačiau šie skaičiai tyrimui reikšmės neturi, kol jie
nesusiejami su rūkančių studentų skaičiumi.
2.2. Rūkančių ir nerūkančių studentų skaičiaus analizė
Galiausiai buvo išsiaiškintas rūkančių studentų skaičius. Taip pat
kokia dalis apklausoje dalyvavusių studentų rūko kartais ar iš vis neturi
šio žalingo įpročio.
[pic]
6 pav. Rūkančių ir nerūkančių respondentų pasiskirstymas
Vis tik gauti rezultatai nustebino. Kiekvieną dieną stebint rūkymo
vietoje lūkuriuojančius studentus galima pamanyti, kad vis tik didžioji
dauguma neatsisako žalingo įpročio rūkyti. Tačiau gauti tyrimo rezultatai
rodo visai ką kitą. Pastebimas tik nedidelis skirtumas tarp rūkančių ir
nerūkačių studentų. 43% apklausoje dalyvavusių studentų rūko ir pripažysta
turintys šį žalingą įprotį. Ir pastebimas nežymus vos 3 % skirtumas tarp
nerūkančių, t. y. 40% apklaustųjų nerūko. 17% apklausoje dalyvavusių
studentų rūko kartais.
Toliau įvertinama rūkačių bei nerūkančių studentų pasiskirstymas pagal
lytį.
[pic]
7 pav. Rūkančių ir nerūkančių respondentų pasiskirstymas pagal lytį
Gauti rezultatai rodo, kad vis tik didžioji dauguma apklausoje
dalyvavusių ir nerūkančių – moterys. Jos sudaro 58%. 42% – nerūkantys
vyrai. Tokia pat tendencija atsispindi pasiskirstyme tarp rūkančių, tačiau
šiek tiek didesnis procentas, t. y. 62% rūkančių – moterys ir 38% vyrų.
Kartais rūkančių skaičius pasiskirstė panašiai kaip rūkančių ir nerūkančių
vyrų bei moterų. 60% kartais rūkančių sudaro moterys ir 40% kartais
rūkančių sudaro vyrai. Didesnį procentą rūkančių, nerūkančių bei kartais
rūkančių moterų galėjo lemti tai, kad pastarųjų apklausoje dalyvavo daugiau
nei vyrų. Tačiau svarbiausia įvertinti, kad vis tik didžioji dalis tarp
rūkančių studentų – moterys. Čia pastebimas didžiausias skirtumas t. y.
24%, kai tuo tarpu skirtumas tarp nerūkančių moterų bei vyrų buvo netoks
ryškus.
[pic]
8 pav. Dirbančių ir rūkančių respondentų pasiskirstymas
Siekiant įvertinti ryšį tarp rūkančių bei dirbančių studentų
skaičiaus, pastebimos tokios tendencijos, kad nebuvo tokių respondentų,
kurie derintų studijas bei darbą, tačiau neturėtų šio žalingo
įpročio. Nors
dirbantys studentai sudaro tik 13% visų šioje apklausoje dalyvavusių
studentų, tačiau būtina įvertinti šį faktą, kad visi studentai, nors kai
kurie iš jų tik kartais, tačiau rūko. 50% apklaustųjų dirbančių studentų
rūko tik kartais ir tokia pat dalis, t. y. 50% rūko pastoviai. Šį faktą
gali įtakoti sukeliamas stresas bei įtampa, tačiau tai tik prielaida.
Šiuo metu, kai tabako gaminiai ganėtinai brangūs, būtų galima daryti
prielaidą, kad didžioji dalis rūkančių gauna didesnes pajamas nei įprasta.
[pic]
9 pav. Rūkančių studentų pasiskirstymas pagal gaunamas pajamas
Tačiau gauti tyrimo rezultatai rodo, kad ši prielaida nepasitvirtina.
Atvirkščiai, gauti apklausos rezultatai paneigia šią prielaidą. Didžioji
dalis rūkančių, t. y. net 46% aplausoje dalyvavusių respondentų gauna
mažiausias pajamas, t. y. iki 200 Lt. 23% rūkančių apklaustųjų gauna šiek
tiek didesnes pajams t. y. 200 – 400 Lt. 15% apklaustųjų, kurie rūko, savo
gaunamas mėnesines pajamas įvertino 400 – 600 Lt. Ir tik mažuma, t. y.
vienodai po 8% apklaustųjų, kurie rūko gauna dideles pajamas (600 – 800 Lt.
ir daugiau). Vadinasi ryšys tarp rūkymo bei gaunamų ppajamų – atvirkštinis.
Gaunantys mažesnes mėnesines pajamas rūko daugiau.
Apklausos rezultatai rodo, kad vis tik gyvenama vieta įtakoja rūkymą.
Galima teigti, kad dauguma studentų vis tik slepia savo žalingus įpročius
nuo savo tėvų ar artimųjų. Tai patvirtina ir gauti apklausos rezultatai.
[pic]
10 ppav. Rūkančių studentų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą
Apklausos rezultatai rodo, kad vis tik didžioji dauguma rūkančiųjų
gyvena bendrabutyje. Bendrabutyje apgyvendinami tik studentai, todėl
dauguma prisitaiko vieni prie kitų, bendri tampa įpročiai bei interesai. Ir
net 53% bendrabutyje gyvenančių studentų – rūko. Mažesnis, tačiau ganėtinai
didelis procentas rūkančių ir gyvenančių bute. Studentai, gyvenantys bute,
dažniausiai šias patalpas nuomuoja ir gyvena niekieno nevaržomi. Ir net 31%
rūkančiųjų gyvena bute. Kaip ir buvo galima tikėtis, labai maža dalis
rūkančių gyvena nuosavame name. Dažniausiai, studentai gyvenantys nuosavame
name gyvena ne vieni. Nuosavas namas – tai arba kartu ir tėvų gyvenama
vieta arba nuomojamas kambarys kartu su šeimininkais. Gyvenant tokioje
aplinkoje dažniausiai supa suaugę žmonės. Galima daryti prielaidą, kad tai
įtakoja mažesnį rūkančių studentų skaičių, t. y. tik 8% gyvenančių
nuosavame name rūko. Tokia pat tendencija pastebima iir tarp studentų, kurie
gyvenamas patalpas nuomuoja pas gimines (8%). Galima daryti išvadą, nors ir
ne visai pagrystą, kad rūko daugiau tie studentai, kurie gyvena
savarankiškai ir jų laisvė mažiau varžoma.
Prieš tai analizuoti apklausos metu gauti rezultatai parodė, kad 43%
apklausoje dalyvavusių respondentų rūko ir 17% rūko kartais. Tačiau vis tik
didžioji dalis apklaustųjų kažkada bandė atsikratyti šio žalingo įpročio
arba galvoja tai padaryti ateityje.
[pic]
11 pav. Studentų požiūrio į atsikratymą žalingo įpročio rūkyti,
pasiskirstymas
Net 38% apklausoje dalyvavusių respondentų teigė, kad jie žada
atsikratyti ššio žalingo įpročio kai tik atsiras daugiau valios. Tokia
respondentų išreikšta nuomonė tik įrodo, kad dauguma rūkančių studentų
norėtų atsikratyti žalingo įpročio rūkyti. Tačiau tai daugiau mintys
nelabai suderinamos su veiksmais. 31% apklausoje dalyvavusių studentų
pareiškė tvirtesnę savo nuomonę ir teigė, kad kad greitu laiku jie
atsikratys šio žalingo įpročio. Tačiau gan didelis apklausoje dalyvavusių
studentų skaičius, t. y. net 25%, kažkada buvo atsikratę šio įpročio,
tačiau vėl pradėjo. Tai tarsi iliustruoja faktą, kad reikia daug valios
siekiant atsisakyti šio įpročio ir daugumai pritrūksta ryžto. Taip pat 6%
apklaustųjų teigė, kažkada bandę mesti rūkyti, tačiau nesėkmingai. Tačiau
apklausos rezultatai parodė, kad vis tik studentai nuolatos pagalvoja apie
galimybę atsikratyti šio įpročio, nes nei vienas apklausoje dalyvavęs
respondentas nepareiškė nuomonės, kad jiems patinka šis įprotis ir niekada
nesistengs jo atsikratyti.
Taip pat buvo siekiama įvertinti ar apklausoje dalyvavę studentai,
kurie turi žalingų įpročių, yra tikrai „užkietėję rūkoriai“, t. y. kiek
vidutiniškai cigarečių surūko per dieną.
[pic]
12 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal surūkomų cigarečių kiekį per dieną
Vis tik gauti tyrimo rezultatai parodė, kad didžioji dalis apklausoje
dalyvavusių studentų per dieną surūko nedidelį kiekį cigarečių. Net 61%
apklausoje dalyvavusių rūkančių studentų per dieną surūko iki 10 cigarečių.
39% apklaustųjų įvertino, kad jie surūko nuo 11 iki 20 cigarečių dienos
eigoje. Tačiau nebuvo nei vieno apklausoje dalyvavusio studento, kuris
surūkytų daugiau nei 20 ccigarečių per vieną dieną. Tad būtina pažymėti tai,
kad nors ir gan didelis procentas apklausoje dalyvavusių studentų rūko,
tačiau surūkomų cigarečių kiekis nėra labai didelis.
Taip pat šio tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma apklausoje dalyvavusių
rūkančių studentų pirmąją cigaretę surūko beveik iš kart kai atsikelia
ryte.
[pic]
13 pav. Respondentų pasiskirtymas pagal laiką, kuriam praėjus surūkoma
pirma cigaretė
Didžioji dauguma apklausoje dalyvavusių rūkančių studentų
teigė, kad pirmąją cigaretę atsikėlę ryte surūko beveik iš kart, praėjus
vos 5 minutėm. Taip pasisakė net 61% apklausoje dalyvavusių rūkančių
studentų. 39% apklaustųjų minimaliai prailgino laiką nuo atsikėlimo ryte
iki pirmos surūkytos cigaretės. Šie apklausoje dalyvavę respondentai teigė,
kad pirmą cigaretę surūko po 6 – 30 min. Tačiau įdomu tai, kad neinas
apklausoje dalyvavęs rūkantis studentas nepažymėjo, kad pirma surūkyta
cigaretė ryte po 31 ar daugiau minučių. Įdomu tai, kad rezultatai sutapo su
rezultatais, kuriuose buvo nagrinėjamas respondentų pasiskirstymas pagal
surūkomų cigarečių kiekį per dieną. Kadangi, didžioji dauguma pirmąją
cigaretę surūko beveik iš kart atsikėlus ryte, atrodytų, kad surūkomų
cigarečių kiekis per dieną turėtų būti gan didelis. Tačiau dauguma
apklausoje dalyvavusių rūkančių respondentų teigė, kad surūko nedaug, t. y.
iki 10 cigarečių. Taigi, lyginant šiuos rezultatus būtų galima įžvelgti
priešpriešą.
Išanalizavus, kokia dalis apklausoje dalyvavusių studentų rūko,
kaip dažnai rūko, bei kokia jų nuostata į atsisakymą šio žalingo įpročio,
toliau tyrime įvertiname studentų pasirinkimą, kodėl jjie niekada arba bent
jau šiuo metu nerūko.
[pic]
14 pav. Priežaščių, dėl kurių studentai atsisako žalingo įpročio,
pasiskirstymas
Net 59% apklausoje dalyvavusių nerūkančių studentų teigė, kad
jie nerūko, nes nepatinka cigarečių dūmai. Cigarečių dūmus būtų galima
interpretuoti kaip žalą sveikatai. 25% neturėjo konkrečios motyvacijos,
kuri juos skatintų niekada nerūkyti, todėl pareiškė nuomonę, kad jie nežino
kodėl nerūko. Taip pat, 8% apklausoje dalyvavusių respondentų prisipažino,
kad anksčiau rūkė, tačiau atsisakė šio įpročio. Tokia pat dalis apklaustųjų
nerūkančių studentų, t. y. 8%, pasirinkimo priežastis dėl ko nerūko
įvardijo kaip kita, t. y. asmenines priežastis. Tačiau svarbu pažymėti, kad
nei vienas apklausoje dalyvavęs nerūkantis studentas nepažymėjo, kad greitu
laiku žada pradėti rūkyti. Vadinasi tų apklausoje dalyvavusių studentų,
kurie nerūko, pasirinkimas atsisakyti bei nepriprasti prie šio įpročio yra
tvirtas ir ateityje jie nežada pradėti rūkyti.
2.3. Studentų požiūrio į rūkymą analizė
Apklausoje dalyvavusiems studentams buvo pateikti įvairūs
teiginiai, susiję su šiuo žalingu įpročiu, bei tabako gaminiais. Šiais
teiginiais buvo siekiama įvertinti studentų, tiek rūkančių tiek nerūkančių,
požiūrį į rūkymą. Pirmuoju teiginiu anketoje buvo siekiama įvertinti ar
studentai tolerantiškai žiūri į rūkančius asmenis, ar vis tik jie labiau
smerkiami.
[pic]
15 pav. Studentų požiūrio į rūkymą pasiskirstymas
Tyrimo rezultatai parodė, kad didžioji dalis apklausoje
dalyvavusių studentų, tiek rūkančių tiek nerūkančių, vis tik tolerantiškai
vertina rūkančius asmenis. Respondentams įvertinant teiginį, jog rūkymas,
tai kiekvieno žmogaus
asmeninis reikalas, net 24 apklausoje dalyvavę
studentai visiškai pritarė šiam teiginiui ir sutiko, kad kad žalingo
įpročio turėjimas liečia tik patį asmenį. 8 apklausoje dalyvavę studentai
nors ir ne visiškai tvirtai, tačiau pritarė šiam teiginiui. Įdomu tai, kad
nei vienas apklausoje dalyvavęs studentas nepasisakė, kad rūkymas ne tik
kiekvieno asmeninis reikalas, tačiau ir aplinkinių. Taigi, galima teigti,
kad bent jau studentų požiūris į rūkančius žmones gan tolerantiškas ir
nesmerkiantis.
Tyrimo metu buvo siekiama įvertinti studentų požiūrį į rūkymo
žalą. Taip pat, visuomenėje diskutuojama, kad rūkymas labiau kenkia
moterims nnei vyrams. Tačiau gauti tyrimo rezultatai ne visiškai patvirtino,
kad studentų požiūris kitoks.
[pic]
16 pav. Studentų požiūrio į rūkymo žalą pasiskirstymas
Dauguma apklausoje dalyvavusių studentų pareiškė savo nuomonę ir
visiškai pritarė teiginiui, kad rūkymas moterims kenkia labiau nei vyrams.
Visiškai šiam teiginiui pritarė net 10 apklausoje dalyvavusių studentų. 6
studentai nebuvo tikri visišku šio teiginio teisingumu, tačiau lyg ir
sutiko, kad rūkymo žala moterims didesnė, nei vyrams. Po lygiai, t. y. po
7, pasiskirstė tie, kurie iš dalies pritarė šiam teiginiui, bei tie, kurie
visiškai sutiko ssu tuo, kad moterims rūkymas kenksmingesnis nei vyrams.
Tačiau įvertinant apklausoje dalyvavusių studentų požiūrį į rūkymo žalą
skirtingoms lytims, galima teigti, kad nuomonės pasiskirstė vos ne
tolygiai, kadangi 16 studentų labiau pritarė šiam teiginiui, ir 14 labiau
neigė teiginį, kad rūkymo žala vyrams mažesnė nnei moterims.
Tačiau skirtingai pasiskirstė studentų požiūris į rūkymo sukeliamą
žalą. Net 24 apklausoje dalyvavę studentai pritarė, kad rūkymo pakenkimai
sveikatai negryžtami. 5 respondentai pareiškė nuomonę, kad rūkymo padarytą
žalą sveikatai lyg ir galima pataisyti. Įdomu tai, kad 1 apklausoje
dalyvavęs studentas užtikrintai pareiškė nuomonę, kad rūkymo pakenkimai
sveikatai nėra negrįžtami. Galima daryti išvadą, kad vis tik studentai
įvertina rūkymo sukeliamus padarinius sveikatai. Tačiau įdomu, kad vis tik
nelinkę primesti didesnės padaromos žalos moterims. Tai galima sieti su
tuo, kad apklausoje dalyvavusios moterys siekė apginti savo poziciją, todėl
nepritarė teiginiui, kad moterims padaroma rūkymo žala didesnė nei vyrams.
Šio tyrimo hipotezė – rūkančiųjų skaičius vis mažėja. Kadangi
gyvename tokioje visuomenėje, kai dauguma domisi sveika mityba, sportu, bei
sveika gyvensena. Siekiant patvirtinti arba paneigti šią prielaidą,
įvertinta studentų nuomonė.
[pic]
17 pav. Studentų nnuomonės apie rūkančiųjų skaičiau plitimą pasiskirstymas
Gauti rezultatai tarsi paneigė šią prielaidą. Net 14 apklausoje
dalyvavusių respondentų visiškai pritarė, kad rūkančiųjų skaičius vis
didėja. 12 apklaustųjų, nors ne visiškai, tačiau taip pat pritarė, kad šis
žalingas įprotis vis labiau plinta. Tik 4 studentai pareiškė nuomonę, kad
rūkančių skaičius lyg ir mažėja. Tačiau nebuvo nei vieno, kuris pareikštų
tvirtą nuomonę, kad rūkančiųjų skaičius mažėja. Galima teigti, kad studentų
požiūris visiškai priešingas nei buvo manyta ir pareikštos nuomonės tarsi
paneigė prielaidą, kad rūkančių skaičius mažėja.
Taip pat buvo siekiama įįvertinti studentų požiūrį į rūkymo procesą.
Dėl ko, jų nuomone kai kuriems toks patrauklus atrodo cigaretės rūkymas.
Buvo siekiama įvertinti ar studentai pritaria, kad ilgainiui rūkymas tampa
tarsi ritualas, taip pat ar galima rūkant sumažinti patirtą stresą.
[pic]
18 pav. Studentų požiūrio į patį rūkymo procesą pasiskirstymas
Daugelis rūkančiųjų nuolatos tvirtina, kad rūkymo procesas padeda
atsikratyti streso. Tai patvirtino ir apklausoje dalyvavusių respondentų
pareikšta nuomonė. Net 24 studentai labiau buvo linkę pritarti, kad rūkant
galima atsikratyti streso. Nedidelė dalis, t. y. 6 apklausoje dalyvavę
studentai vis tik labiau buvo linkę prieštarauti tam, kad rūkymas padeda
sumažinti stresą. Žinoma, kad rūkant ilgesnį laiką priprantama prie
nikotino, kurio yra cigaretėse, tačiau taip pat pareiškiamos nuomonės, kad
priprantama ne prie nikotino, o žavi pats cigaretės prisidegimas bei rūkymo
procesas. Tam pritarė net 27 apklausoje dalyvavę studentai. Ir tik 3
studentai nepritarė tam, kad rūkymas, cigaretės prisidegimas ilgainiui
tampa savotišku ritualu. Įdomu tai, kad nuomonę pareiškė tiek rūkantys tiek
nerūkantys studentai, tačiau pritarimas teiginiams buvo kone
vienareikšmiškas.
Taip pat buvo siekiama išsiaiškinti studentų požiūrį į rūkymą būtent
universitete, ar universiteto teritorijoje.
[pic]
19 pav. Studentų požiūrio į rūkymą universitete pasiskirstymas
Nors nėra reikšmingos prielaidos, kuri įtakotų, kad universitete
studijuojantys studentai negalėtų turėti žalingų įpročių, tačiau vis tik
įdomu, kaip patys studentai žvelgia į rūkančius universiteto teritorijoje.
Gauti rezultatai neparodė žymių skirtumų tarp apklausoje dalyvavusių
studentų pareikštos nuomonės. 14 studentų iš dalies arba visiškai pritarė,
kad rūkymas universitete – savaime suprantamas dalykas, ar netgi pritarė
tokiai interpretacijai, kad rūkymas beveik neatsiejamas nuo akademinio
jaunimo. 10 apklaustųjų šiuo klausimu neturėjo nuomonės. 6 studentai labiau
buvo linkę teigti, kad rūkymas universitete nelabai priimtinas ir kad tai
netgi problema, taigi universitete studijuojantys turėtų atsisakyti šio
žalingo įpročio.
Gan įdomiai pasiskirstė studentų nuomonė, apie reikalingas specialias
patalpas rūkantiems. Kadangi Šiaulių universitete SMF rūkantys studentai
nuolatos susirenka lauke, atrodytų, kad pageidavimo įrengti specialias
rūkymo patalpas nėra. Tačiau net 16 studentų pareiškė nuomonę, kad mūsų
fakultete reikalingos patalpos, skirtos specialiai rūkymui. 2 studentai
neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Ir tik nedidelė dalis, t. y. 6 apklausoje
dalyvavę studentai, pareiškė nuomonę, kad specialios patalpos nėra
reikalingos ir kad rūkymui skirta vieta – lauke.
Siekiant įvertinti ar nuolatos vykusios diskusijos dėl tabako
reklamos uždraudimo buvo prasmingos, apklausoje dalyvavę studentai pareiškė
nuomonę apie tabako reklamą bei jos įtaką rūkančiųjų skaičiui, bei kaip
studentų nuomone, tabako reklama veikia vartotojus..
[pic]
20 pav. Rsepondentų požiūrio į tabako reklamą pasiskirstymas
Gan didelis skaičius apklaustųjų, t. y. 9 studentai labiau buvo linkę
pritarti teiginiui, kad reklama skatina prdėti rūkyti. Tik 2 studentai šiuo
klausimu neturėjo nuomonės. Tačiau vis tik didžioji dauguma apklausoje
dalyvavusių studentų buvo linkę labiau pritarti teiginiui, kad tabako
gaminių reklama neturi jokio poveikio. Šiam teiginiui pritarė net 19
respondentų. Taip pat didelis apklausoje dalyvavusių studentų skaičius buvo
abejingi tabako gaminių reklamai ir teigė, kad jiems netrukdo tabako
reklama. 4 studentai šiuo klausimu neturėjo nuomonės. Ir tik trys
apklausoje dalyvavę studentai pareiškė nuomonę, kad vis tik tabako reklama
juos erzina. Vis tik gauti tyrimo rezultatai rodo, kad tabako reklama
nedaro didelės įtakos vartotojams ir neturi įtakos nerūkantiems asmenims,
taip pat daugelio tabako reklama neerzina ir netrukdo.
Ir vis tik siekiant galutinai įvertinti studentų požiūrį į tabako
reklamas bei daromą įtaką, įvertinta nuomonė, ar uždraudus reklamą apie
tabako gaminius sumažės rūkančių žmonių.
[pic]
21 pav. Respondentų nuomonės apie tabako reklamos daromą poveikį
pasiskirstymas
Ir vis tik gauti rezultatai patvirtino ankstesnius gautus rezultatus
apie tabako reklamos daromą poveikį. Tik 4 apklausoje dalyvavę studentai
visiškai arba iš dalies pritarė teiginiui, kad uždraudus reklamą apie
tabako gaminius, staigiai sumažėtų rūkančių žmonių skaičius. Tik vienas
asmuo šiuo klausimu neturėjo nuomonės. Tačiau didžioji dauguma apklausoje
dalyvavusių studentų buvo linkę labiau pritarti teiginiui, kad šiandien
sveikai gyventi norintį žmogų nesugundys užsirūkyti nei reklaminis klipas,
nei plakatas. Ir šie gauti rezultatai, tarsi dar kartą patvirtina prieš tai
gautus rezultatus, kad daugumos nuomonės neįtakoja tabako gaminių reklama
ir šie televizijoje ar spaudoje pasirodantys reklaminiai pranešimai apie
tabako gaminius nepakeis nuomonės, kurią susidaro žmogus apie žalingą
įprotį rūkyti, kokia ji bebūtų – neigiama ar teigiama.
IŠVADOS
Atlikus studentų požiūrio
į rūkymą analizę galima pateikti šias išvadas:
1. Tyrimo rezultatai parodė, kad tarp rūkančių ir nerūkančių studentų
skaičiaus tik nežymus skirtumas. Skirstant nerūkančius studentus
pagal lytį, nepastebima žymaus skirtumo, tačiau tarp rūkančių
studentų didesnė dalis – moterys. Pastebėta, kad studentai, kurie
kartu derina studijas ir darbą turi žalingų įpročių. Tačiau kai
kurie rūko nuolatos, o kai kurie – kartais. Konstatuotas
atvirkštinis ryšys tarp rūkymo bei gaunamų pajamų dydžio – daugiau
rūkantys studentai gauna mažesnes pajams. Taip pat įvertintas
ryšys tarp rūkymo ir gyvenamos aplinkos – daugiau rūko tie
studentai, kurie gyvena atskirai nuo tėvų, ar suaugusių žmonių.
Juos supa tokia aplinka, kuri suteikia laisvę patiems gyventi
pagal savo taisykles. Taigi, vis tik didžioji dauguma rūkančiųjų
gyvena bendrabutyje arba bute. Kaip ir buvo galima tikėtis, labai
maža dalis rūkančių gyvena nuosavame name arba nuomuoja pas
gamines.
2. Didžioji dauguma pirmąją cigaretę surūko beveik iš kart atsikėlus
ryte, atrodytų, kad surūkomų cigarečių kiekis per dieną turėtų
būti gan didelis. Tačiau dauguma apklausoje dalyvavusių rūkančių
respondentų teigė, kad surūko nedaug, t. y. iki 10 cigarečių.
Taigi, lyginant šiuos rezultatus būtų galima įžvelgti priešpriešą.
Nerūkantys studentai teigė, kad jie net negalvoja pradėti rūkyti.
Kai tuo tarpu rūkantys studentai vienbalsiai tvirtina žadantys
greitu laiku atsikratyti ššio žalingo įpročio, ar bent jau tai
padaryti ateityje, kai atsiras daugiau valios.
3. Nors studentai įvertina rūkymo sukeliamą žalą ir pritaria, kad
rūkymas pakenkia sveikatai negryžtamai, taip pat tvirtina, kad
rūkymas kenksmingesnis moterims, tačiau vis tik toleruoja
rūkančius asmenis ir nepeikia, tvirtindami, kad rūkymas –
kiekvieno žmogaus asmeninė laisvė. Taip pat įdomu tai, kad tiek
rūkantys tiek nerūkantys studentai pareiškė nuomonę, kad vis tik
rūkymas padeda atsikratyti streso, taip pat patvirtino, kad
rūkymas, cigaretės prisidegimas ilgainiui tampa savotišku ritualu.
Studentų nuomone, šio tyrimo hipotezė buvo paneigta, kadangi
didžioji dalis teigė, kad rūkančių skaičius nemažėja, o priešingai
– didėja.
4. Nors tabako gaminių reklama uždrausta, tačiau tyrimo gauti
rezultatai parodo, kad tabako gaminių reklama nedaro jokio
poveikio, taip pat daugelio aapklaustųjų tabako reklama neerzina ir
netrukdo. Apklausoje dalyvavę studentai pritarė, kad šiandien
sveikai gyventi norintį žmogų nesugundys užsirūkyti nei reklaminis
klipas, nei plakatas.
PASIŪLYMAI
1. Atrodytų, kad pertraukų metu lauke susirenkantiems rūkantiems
studentams nebūtinos specialios rūkymui skirtos patalpos ir
jiems nekyla tokie pageidavimai. Be to daugumos išreikšta
nuomonė patvirtino, kad rūkymas universitete – savaime
suprantamas dalykas ir niekam „nebado akių“. Tačiau šio tyrimo
metu gauti rezultatai rodo visai ką kita. Vis tik, didžioji
dalis apklausoje dalyvavusių studentų pareiškė nuomonę, kad
Šiaulių Universiteto SMF reikalingos specialios patalpos
rūkymui. Manau, kad ateityje reikėtų atsižvelgti į šį
pageidavimą. Gal tai suteiktų pasitenkinimą tiek rūkantiems tiek
nerūkantiems studentams, be to nereikėtų vaikyti tų, kurie
stoviniuoja su cigarete rankoje šalia užrašo „Rūkyti negalima“.
LITERATŪRA
1. Luobikienė, I. (2003). Sociologinių tyrimų metodika. Kaunas:
Technologija.
2. Lahayne, O. (2002). Slėpimaisi ar ieškojimas? Trumpa narkotikų
istorija.
[Internete]. [žiūrėta 2005-05-03]. Prieiga per internetą:
http://www.lksb.lt/straipsniai/straipsnis-41.htm.
3. [Internete]. [žiūrėta 2005-05-03]. Prieiga per internetą:
http://www.pravalas.com/elect_archive.php.
4. [Internete]. [žiūrėta 2005-05-03]. Prieiga per internetą:
http://www.gastro.lt/default.asp?DL=L&TopicID=59&ArticleID=70&Page=1.
PRIEDAI
