Sveikatos paslaugu programa (valstybines ligonines)

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

Socialinio darbo institutas

SOCIALINĖ RŪPYBA

C grupės dalykas

(Namų darbo užduotis)

Sveikatos paslaugų programa

Darbą atliko: Marius Blaževičius

Socialinio darbo institutas I kursas

Vadovas: D.Snieškienė

2004, Kaunas

Turinys

Turinys…………………..

…………………2

Įvadas

……………………..

……………….3

Sruktūriniai

komponentai…………………..

………..4-5

Alternatyvios programos

charakteristikos………………..

….5-8

Programos

vertinimas………………….

………….8-9

Įvadas

Visų pirma derėtų informuoti, kad tai pirmas toks mano darbas, kai

reikia apklausti ir išanalizuoti įstaigą, aptarti jos tikslus, uždavinius,

pasiteirauti tų paslaugų teikėjų bei gavėjų nuomonės. Darbą labai

palengvina planas, kurį gavau kartu su užduotimi. Jis struktūralizuoja

darbą, nurodo gaires. Pradžioje pateikiau analizės turinį, toliau dėstymas,

išvados ir naudota lliteratūra (ji taip pat pateikta). Ypač padėjo duota

literatūra. Perskaičius ją dingo baimė nuo ko pradėti, kaip išplėtoti

gaires, į ką įsigilinti labiau. Aš pasirinkau sveikatos programą

(valstybines ligonines), kuri apima tiek pirmąją medicininę pagalbą, tiek

stacionarinį gydymą, jo finansavimą, pasiskirstymą teritorijoje, individų

tinkamumą ir kt.

I. Srtuktūriniai komponentai.

Programos forma. Sveikatos programa „gamina sveikatą“. Kitaip sakant,

ji duoda galimybes suteikti zmogui medicininę pagalbą bet kokiu atveju, kai

zmogus suserga arba yra traumuotas. Taip pat atliekami tyrimai, skiriamas

gydymas.

Kam teikiama programa. Skubi neatidėliotina pagalba (3 dienos)

teikiama netsižvelgiant i žmogaus gyvenamą vietą, pilietybę. Pagal

Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau tekste – SAM) įsakymus ji teikiama

tris paras. Ji yra kompensuojama, neatsižvelgiant, ar yra socialinis

draudimas, socialinės garantijos. Ligoniai aptarnaujami pagal ligonių

teritorines kasas. Lietuvoje jų yra penkios. Pacientas privalo kreiptis į

savo šeimos gydytoją. Jei jjis negali padėti, parašo siuntimą (Forma Nr.

27/a). Pacientas kreipiasi į ligoninę į priėmimo skyrių. Bet pagal SAM

reformą pacientas stacionarą gali pasirinkti tokį, koks jam patinka

nekreipiant dėmesio į gyvenamąją vietą. Nors realiai kiti stacionarai dėl

pinigų kvotos, kurias nustato teritorinės ligonių kasos planinių pacientų

nenori stacionarizuoti (t.y. guldyti į ligoninę pacientų, kurie nepriklauso

tai teritorinių liginių kasai), nes „pinigai paskui pacientą neina“, kaip

turėtų būti.

Finansavimas. Pagrindinis šios programos finansavimas – iš teritorinių

ligonių kasų. Pasirašant sutartis, nustatomos kvotos, pagal prėjusių metų

panaudotas lėšas (tačiau kiekvienais metais kvotos mažėja maždaug 200 000

litų). Kadangi stacionarų steigėjai – savivaldybės, tai lėšos gaunamos ir

iš jų rašant įvairias programas.

Pacientai, norintys geresnių sąlygų (vienutė, atskiras dušas,

šaldytuvas, arbatinukas, televizorius), primoka 11lt už parą, kurie įeina į

įstaigos pajamas, kurios panaudojamos ligoninės stovio gerinimui,

medicininiam iinventoriui.

Įstaiga turi reabilitacijos skyrių, kur atvažiuoja pacientai be

teritorinių ligonių kasų siuntimo. Jie mokasi patys už gydyną ir gyvenimą.

Tame tarpe daug užsienio piliečių. Lietuvos pilietis moka 44lt/parą,

užsieniečiai – 68lt/parą.

Dar vienas pajamų šaltinis – sutartys su sanatorijom, iš kurių

atvežami pacientai su pablogėjusia sveikata. Laboratorinius tyrimus apmoka

sanatorija.

Taip pat, jei pacientas nori pasitirinti sveikatą be šeimos gydytojo

siuntimo (echoskopija, rentgenas, laboratoriniai tyrimai.) tada mokasi

patys už save. Vizitas II lygio stacionare (pas gydytoją) – lietuvos

piliečiui 28lt, užsieniečiams – 34lt. Visi įkainiai patvirtinti SAM.

Administravimo lygmuo. Administravimas – valstybinis, kadangi įstaiga

valstybinė. Įstaigos vadovas dažniausiai skiriamas konkurso būdu. Taip pat

pavaduotojas slaugai, vyr. buhalteris, ekonomistai. Konkursas gali būti

vykdomas respublikos, miesto mąstu arba vietinis (t.y. ligoninės mąstu).

Įstaiga vientisa, t.y. „ligoninė“, kuri turi tam tikrus savo „filialus“,

išsiskirsčiusius visoje respublikoje, turinčius savo vadovus. Ligoninių

„filialai“ yra labai įvairūs: klinikos, kraujo centrai, pirminės sveikatos

priežiūros centrai, poliklinikos, medicinos punktai, ambulatorijos, fizinė

medicina ir reabilitacija.

II.Alternatyvios programos charakteristikos.

Programos vaidmenį derėtų išanalizuoti truputį plačiau. Labiausiai

įžvelgiamas yra turbūt vystymosi vaidmuo. Ši programa kuria gerovę, t.y.

stengiasi, kad žmogus geriausiai panaudotų savo galimybes bet kuriame savo

gyvenimo amžiuje. Juk sergantis žmogus, nesvarbu kiek jam metų, koks jo

išsilavinimas, socialinė padėtis, negali pilnavertiškai išnaudoti savo

galimybių. Pavyzdžiui: Sakykime, žmogus savo gyvenimą sieja su futbolu. Jis

ketina iš jo pragyventi, futbolas jam suteikia džiaugsmą, pasitenkinimą.

Susilaužęs koją, žmogus negali žaisti toliau, t.y. dingsta jo pajamų

šaltinis, išsivysto depresija, nerimas. Išsigydęs traumą, futbolininkas vėl

gali toliau testi savo kerjerą, ir išnaudot save ten ,kur jam geriausiai

sekasi.

Taip pat glima įžvelgti ir institucinės gerovės vaidmenį. Juk sukurtos

penkios teritorinės ligonių kasos, žmonių patogumui, kad nereiktų jiems

toli keliauti ištikus problemai. Stengiamasi modernizuoti medicininį

inventorių, kad pacientams gydymas nesukeltų papildomų nepatogumų.

Kiekvienas žmogus yra nusipelnes gauti šias paslaugas.

Svarbus klausimas, kokiu laipsniu programa yra visuotinė ar atrankinė.

Čia ir vėl išskiriami du keliai – skubi neatidėliotina pagalba ir

stacionarinis gydymas. Skubią neatidėliotiną pagalbą galėtume priskirti

prie visuotinės programos, nes ji nereikalauja socialinių garantijų,

teikiama visada be išimčių. Stacionarinį gydymą priskirsime prie atrankinės

programos, nes ji reikalauja tam tikrų finansinių išteklių, socialinio

draudimo. Tam, kad pacientui būtų teikiamas stacionarinis gydymas, jis turi

būti apmokėtas. O lėšos tam imamos iš pacientų įmokų teritorinėms ligonių

kasoms.

Galima būtų teigti, kad atrankinė programa nėra jau taip blogai. Visų

pirma, pinigai juk negaunami iš niekur, jie yra kaupiami renkant tam tikrus

mokesčius. Visų antra, universalia programa dažniau naudosis turtingesni,

lengviau prieinantys, turintys daugiau informacijos žmonės. Taip gali būti

naudojama kitų sąskaita.

Kalbant apie skubią neatidėliotiną pagalbą, ji negali šiuo atveju

būti išnaudojama, nes ji suteikiama tik tada, kai žmogui gresia rimti

sveikatos sutrikimai, invalidumas ar net mirtis. Taip pat skubi

neatidėliotina pagalba turi teigiamą savybę šiuo atveju – ji neanalizuoja

pajamų. Taip nešskiriami socialiniai sluoksniai, kaip dažnai atsitinka

bandant pasinaudoti įvairiomis socialinėmis visuomenės paslaugomis.

Visuomenėje susiklostė tendencija, jog nemokamos palaugos

(universalios programos) nera tokio lygio, kokio turėtų būti, t.y. joms

neskiriama tiek lėšų, kad jos būtų pilnavertės, kaip tos, kurios turi aiškų

ir pakankamą finansavimą.

Parama, patarnavimai. Daugelis vargingai gyvenančių žmonių, nevertina

psichologinės pagalbos „ji juk nelemia geresnio gyvenimo“. Vargšai nustoję

tikėti kalbomis, jiems svarbiau materialūs dalykai, kurie padeda

pragyventi. Visos ligoninės ieško partnerių užsienyje, kurios atlieka

paramos akcijas. Labdaros būdu iš užsienio gaunamos slaugos priemonės,

medikamentai, medicininis inventorius, kurie padeda sutaupyti ir kartu

pagelbėti susirgusiems.

Valstybinės ligoninės – viešos, ne pelno siekiančios organizacijos,

siekiančios kokybiškai ir kuo tiksliau atlikti savo darbą. Tai ypač

humaniška programa, kurios istorija siekia kelis tūkstančius metų

(įskaitant ir raganavimus, siekiant išgelbėti žmonėms gyvybes).nors

valstybinės ligoninės konkuruoja su privačiomis (modernumas, medicininis

inventorius), tačiau jos visuomet užtikrina savo stabilumą ir egzistavimą,

nes turi pastovų ir užtikrintą finansavima. Tuo tarpu privačios yra tarsi

priklausomos nuo pacientų skaičiaus, nors ir yra sudariusios sutartis su

teritorinėm ligonių kasom.

Ši programa iš esmės valstybinė centrinė, nes jos finansavimą ir

administraciją apsprendžia vyriausybė. Tačiau ji taip pat labai puikiai

prisitaiko prie vietinių gyventojų poreikių, nes turi šiokią tokią

autonomiją. Pavyzdžiui, atlikus pacientų ligų tyrimus, paaiškėja, kuriose

vietovėse ir kokiomis ligomis sergama dažniau, taip labiau sutelkiant

dėmesį į tų problemų sprendimus. Beje, kiekviena ligoninė sudaro sutartis

su užsienio programomis individualiai, taip nuspręsdama, kokios problemos

joms yra aktualios ir kaip jas spręsti.

Tačiau galima įžvelgti ir neigiamų savybių. Kuo daugiau valdymo

išsisluoksniavimo, tuo didesnė sabotažo tikimybė bei korupcija. Todėl visi

pareigūnai ir darbininkai turi būti humaniški bei sąžiningi.

Šioje programoje privalo dirbti tik profesionalai. Medicina reikalauja

visiško savo darbo išmanymo. Tam skiriama daug lėšų, tad ir pasirengimas

turi būti pats aukščiausias. Medikai visą laiką siunčiami savo

kvalifikacijos kėlimui, žinių tobulinimui.

Negalima teigti, jog programa apima visapusišką socialinės

problemos

sprendimą. Juk ji reikalauja mokesčių tam tikrose situacijose. Tačiau ji

teikia nemokamą skubią pagalbą, kuri neabejotinai reikalinga. Kiekvieną

dieną įvyksta begalė nelaimingų atsitikimų, ir tolimesnis žmonių

egzistavimas neįmanomas be šios programos. Kad ir kiek ji pareikalautų

išteklių ir lėšų, jos nebūtų galima pašalinti iš visuomenės. Žinoma ši

programa nemažina problemos egzistavimo mąsto, tačiau stengiamasi kaip

įmanoma labiau ir visapusiškai ją išspręsti (nors ji nuolat atsinaujina).

III. Programos vertinimas

Ši programa programa pasiekia žmones net jos „nekviečiant“. Ištikus

nelaimei greitoji pagalba telkia visas pajėgas suspėti ir padėti nelaimėje

papuolusį žmogų. Tačiau kalbant apie stacionarinį gydymą,galima rasti ir

neigiamų savybių. Nors programa ir pasiekia žmones čia truputį sudėtingiau.

Pacientas turi sutvarkyti daug dokumentų. Tačiau nepaisant to, ji nukreipta

ir vykdoma kryptingai. Suteikiama daug informacijos apie gydytojų priėmimą,

apie ligoninės vietą, gydytojų darbo laiką. Tačiau yra didelė problema –

žmonių sąrašas be galo ilgas. Kiekvieną dieną žmonės ateina ir laukia savo

eilės, kada jie bus priimti ir aptarnauti. Tad ši programa horizontaliai

nėra advekati, nes pasinaudoti šia socialine paslauga reikia daug stovėti

didelėse eilėse. Vertikaliai programa adekvati, nes kiekvienas klientas

gavęs progą pasinaudoti paslaugą, gauna būtent tai, ko jam ir reikia. Taigi

asmeniškai ši programa patenkina žmogų.

Pagrindinis Finansavimas skiriamas iš teritorinių ligonių kasų.

Teritorinės ligonių kasos pajamas gauna iš valstybės, t.y. iš surinktų

mokesčių, kuriuos moka kiekvienas dirbantysis. Mokesčių paskirstymas yra

sąžiningas, tačiau didelė problema nedirbančiajam. Jam kreipiantis į

stacionarą, reiktų mokėti ir už praleistą laiką ligoninėje, ir už vaistuos

kuriuos jis vartojo, kai tuo tarpu jis niekur nedirba ar net neturi už ką

nusipirkti maisto. O dirbantysis, turintis socialines garantijas, tai gauna

nemokamai, t.y. faktiškai jis už medikamentus sumoka nmokesčiais

teritorinėms ligonių kasoms.

Be šios programos, kaip jau minėjau, žmonijai nebūtų įmanoma

egzistuoti. Tad išlaidos iš tikrųjų vertos šios programos. Ji yra

gyvybiškai svarbi. Administracinės išlaidos nėra didelės, pagrindinės lėšos

skiriamos programos vykdymui.

Sąryšis su kitomis socialinėmis programomis yra labai didelis.

Bendraujama su sanatorijomis, vaikų globos namais, senelių globos namais,

mokslo ir mokymo įstaigomis, sveikatos ir gyvybės draudimu ir daugeliu

kitų. Tai yra tartum suaugę tarpusavy. Mes negalime išsivaizduoti

socialinio draudimo, sanatorijų, mokslo įstaigų kartu nefunkcionuojančių.

Mano nuomone, tai neįmanoma.

Taigi, apibendrinant visa tai, dderėtų pasakyti, kiekviena socialinio

gerbūvio programa kuriama tam, kad padėtų populiacijai, tačiau visada

atsiranda ir neigiamų savybių, dėl kurių kuriamos naujos socialinės

programos. Apžvelgiant sveikatos programos analizę derėtų pasakyti, kad tai

tikrai humaniška ir gyvybiškai svarbi programa, sukurianti labai daug darbo

vietų, padedanti žmonėms ištikus nelaimei. Programos paslaugų kokybė aukšta

ir stengiamasi dar labiau modernizuoti medicininį inventorių. Ši programa

nelinkusi išnykti ar sumenkti, nes be jos egzistavimas nesuvokiamas.

Naudota medžiaga:

Literatūra: D.Snieškienė „Socialinės gerovės institucija“, konspektas

L.Žalimienė „Socialinės paslaugos“

Internetiniai puslapiai: www.medicina.lt