sveikatos priežiūros sistemos soc. organizacija

TURINYS

1. ĮVADAS 3

1. SVEIKATOS PRIEŽIŪRA BENDRUOJU POŽIŪRIU 4

2. VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VYKDYMAS IR UŽTIKRINIMAS 5

2. 1. Sveikatos priežiūros ugdymas 5

2. 2. Visuomenės sveikatos kontrolė 5

2. 3. Užkrečiamų ligų profilaktika 6

2. 4. Visuomenės sveikatos priežiūros ir saugos užtikrinimas 7

3. VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOS 7

4. IŠVADOS 9

5. LITERATŪROS SĄRAŠAS 101. ĮVADAS

Norint didinti, palaikyti ir stiprinti asmens, visuomenės sveikatos potencialą, apsaugoti ir užkirsti galimiems pavojams kelią, imamasi įvairių veiksmų, tai įvardijama kaip sveikatinimo veikla. Ją apima: sveikatos priežiūra, farmacija ir kita veikla (mokslinė ir praktinė, susijusi su higiena, užkrečiamų ligų profilaktika), kurią nustato SSveikatos apsaugos ministerija ir šią veiklą įgyvendina tik sveikatos priežiūros specialistai, įmonės, kuriose dirba gydytojai ar žmonės, tam tikra tvarka įgiję teisę į šią veiklą. Šią veiklą Lietuvos sveikatos sistemoje reguliuoja Vyriausybė, ministerijos, kitos Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkai, koordinuojančios, kontroliuojančios šią veiklą institucijos, savivaldos vykdomosios institucijos, o tam tikrą veiklą, susijusią su sveikatos apsauga, įgyvendina valstybės ir savivaldybių įmonės, valstybės ir savivaldybių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios sveikatos priežiūros, farmacinės veiklos licenzijas. Jų veikla apima asmens ir visuomenės ssveikatos priežiūrą.

Tad, kas yra sveikatos priežiūra bendruoju požiūriu? Kaip ji vykdoma ir užtikrinama? Kaip ir kuo vadovaujantis skirstomos šia veikla užsiimančios įstaigos?1. SVEIKATOS PRIEŽIŪRA BENDRUOJU POŽIŪRIU

Sveikatos sistemą sudaro:

 Tai, kas vykdoma (veikla, paslaugos);

 Tie, kas vykdo ją;

 Tie, kas valdo vykdymą; <

 Tai, kuo ji įgyvendinama (ištekliai)

Sveikatos priežiūra – tai ligonio gydymas, reabilitacija, ligos profilaktika. Liga – tai socialinis rizikos atvejis, kai žmogus turi papildomų išlaidų gydymo išlaidoms, negali patenkinti savo poreikių, negali normaliai funkcionuoti, kadangi liga laikinai atima galimybę dirbti ir užsidirbti. Lietuvoje asmens priežiūra dirbantiems asmenims yra nemokama, t.y. finansuojama iš privalomojo draudimo. Kai liga yra ilgalaikė tarkim neįgalumas, asmeniui reikalinga papildoma apsauga (suteikti vaistus, paslaugas nemokamai ar mažesne kaina), kadangi žmogus nuolat yra pavojuje nepatenkinti savo poreikių. Šių paslaugų sąrašą, kainas, paslaugų teikimo tvarką tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Medicinos priežiūra yra nemokama, lengvatos ar išmokos teikiamos, ir esant šiems socialinės rizikos atvejams: susižalojimui darbe, motinystei.

Į asmens sveikatos priežiūrą įeina sutrikimo diagnozavimas, jo plėtimosi užkirtimas, sveikatos atgavimas ir sustiprinimas. Visa ttai vykdo fiziniai ir juridiniai asmenys. Tam pasitelkiama tokia sveikatos priežiūra, kaip prevencija, į kurią įeina informavimas, profilaktiniai patikrinimai, būtinoji medicinos pagalba, į kurią savo ruožtu įeina pirmoji ir institucinė skubi medicinos pagalbos.

Visuomenės sveikatos priežiūra – tai sveikatos stiprinimas, išsaugojimas per organizacines, ekonomines, teisines, socialines priemones.2. VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VYKDYMAS IR UŽTIKRINIMAS

Visuomenės sveikatos priežiūra vykdoma per ugdymą, saugą, kontrolę, užkrečiamų ligų profilaktiką.2. 1. Sveikatos priežiūros ugdymas

Beveik visose švietimo įstaigose vykdomas sveikatos ugdymas, kiek mažesne apimtimi – lytiškumo ugdymas. Skirtingose mmokyklose pasirinktos skirtingos sveikatos ugdymo organizavimo formos. Kas antroje mokykloje sveikatos ugdymo temos integruojamos į mokomuosius dalykus (dažniausiai biologijos, etikos), keliose mokyklose yra pasirenkamas sveikos gyvensenos kursas, dar pusėje mokyklų pasirinktas mišrus variantas, kai sveikata ugdoma derinant pasirenkamojo ir integruoto dalyko formas. Dažniausiai užsiėmimus veda mokytojai arba mokytojai ir sveikatos priežiūros specialistai, tačiau yra mokyklų, kuriose sveikatos ugdymo sritis perduota sveikatos priežiūros specialistams.

2. 2. Visuomenės sveikatos kontrolė

Lietuvoje visuomenės sveikatos kontrolė yra valstybinė ir savivaldybių.

Valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė – įgaliotų valstybės institucijų ir pareigūnų atliekami veiksmai ūkinės komercinės veiklos atitikties visuomenės sveikatos saugos norminių teisės aktų reikalavimams įvertinti bei administracinėms poveikio priemonėms taikyti.

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba ir jai pavaldūs visuomenės sveikatos centrai apskrityse vykdo asmens sveikatos priežiūros, švietimo, stacionarių globos ir slaugos įstaigų, keleivinių laivų, keltų, traukinių, laisvės atėmimo vietų; privačių juridinių asmenų, įmonių, viešųjų įstaigų, taip pat užsienio valstybių juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų, gaminančių su maistu besiliečiančius ir kosmetikos gaminius; vartotojams paslaugas (kirpyklų, kosmetikos, tatuiruočių kabinetų, grožio salonų, soliariumų, baseinų, skalbyklų, pirčių, saunų, sporto klubų, apgyvendinimo) teikiančių fizinių ir juridinių asmenų; pagal asmenų prašymus, pareiškimus, skundus visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitoms viešojo administravimo institucijoms, laikymosi pagal sveikatos apsaugos ministro nnustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę.

Valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė vykdoma Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento, patvirtinto Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-8 (Žin., 2006, Nr. 12-456), nustatyta tvarka.2. 3. Užkrečiamų ligų profilaktika

Lietuvoje visuomenės sveikatos priežiūrą per užkrečiamų ligų profilaktiką vykdo Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras. Jo pagrindinis tikslas yra Lietuvos gyventojų sergamumo užkrečiamosiomis ligomis, jų sukelto invalidumo ir mirštamumo nuo jų mažinimas. Taip pat šis centras pagal PSO, ES, LR Vyriausybės bei Sveikatos apsaugos ministerijos suformuotas visuomenės sveikatos politikos gaires organizuoja, vykdo ir analizuoja žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemones Lietuvoje, tvarko valstybinį užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų registrą, teikia informaciją apie sergamumą minėtomis ligomis ir jų profilaktiką PSO Europos regiono biurui, ES komisijai, Lietuvos valdžios ir žiniasklaidos institucijoms.

Kita vykdoma veikla:

 metodiškai vadovauja ir koordinuoja visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros, epidemiologinio monitoringo, epidemiologinės analizės ir epidemiologinės prognozės srityje bei priešepideminių priemonių vykdymą užkrečiamųjų ligų židiniuose;

 visuomenės sveikatos centrų bei apskričių gydytojų pageidavimu arba esant būtinybei (išplitus arba susidarius pavojui užkrečiamosioms ligoms plisti kelių apskričių administracinėse teritorijose) teikia praktinę pagalbą atsiradusių ligų židinių likvidavimo atvejais;

 sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka rrengia užkrečiamųjų ligų profilaktikos teisės aktų, pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės strategijų ir programų projektus;

 organizuoja epidemiologinę, entomologinę gamtinių židininių infekcijų priežiūrą šalyje, atlieka šių ligų sukėlėjus platinančių vabzdžių ir graužikų apskaitą, rengia epizootologinę ir entomologinę prognozę;

 teikia informaciją teisės aktų nustatyta tvarka suinteresuotoms institucijoms, sveikatos priežiūros įstaigoms, gyventojams ir žiniasklaidai užkrečiamųjų ligų profilaktikos, epidemiologinės situacijos Lietuvoje bei užsienio valstybėse klausimais;

 palaiko ryšius su PSO Europos regiono biuru, ES komisija, užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis užkrečiamųjų ligų profilaktikos srityje;

 organizuoja ir vykdo visuomenės sveikatos priežiūros ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistų kvalifikacijos tobulinimą užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės srityje;

 apibendrina epidemiologinės analizės, kurią vykdo Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldžios įstaigos, duomenis, rengia šios analizės suvestines ir epidemiologines prognozes;

 organizuoja gyventojų imuninės būklės tyrimus;

 organizuoja ir koordinuoja priemonių, susijusių su Lietuvos gyventojų skiepijimu, įgyvendinimą.2. 4. Visuomenės sveikatos priežiūros ir saugos užtikrinimas

Visuomenės sveikatos priežiūra ir sauga užtikrinama šiais būdais:

 reglamentuojami darbo, gyvenamosios bei gamtinės aplinkos, maisto, geriamojo vandens, žaliavų, technikos bei įrangos ir kitų prekių, ūkinės ar kitokios veiklos nepavojingumo ir nekenksmingumo sveikatai rodikliai ir higienos reikalavimai;

 licencijuojama ūkinė komercinė veikla;

 licencijuojama juridinių ir fizinių asmenų, įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros veikla;

 nustatomos

sanitarinės apsaugos zonos;

 nustatomos sveikatai kenksmingų prekių gamybos kvotos;

 atliekama visuomenės sveikatos saugos ekspertizė;

 sustabdoma sveikatai kenksminga ar pavojinga ūkinė komercinė ar kitokia veikla;

 taikomi individualūs akcizai sveikatai žalingoms prekėms, įrašytoms į Akcizų įstatymą, ir kitos įstatymų nustatytos ekonominio reguliavimo priemonės;

 taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė už sveikatinimo veiklos teisės aktų pažeidimus.3. VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOS

1996m. priimtas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas. Šis įstatymas nustato sveikatos priežiūros įstaigų klasifikaciją, jų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, veiklos, jos valstybinio reguliavimo pagrindus, kontrolės priemones, valdymo ir finansavimo ypatumus, Lietuvos nacionalinės sveikatos ssistemos įstaigų nomenklatūrą, sveikatos priežiūros įstaigų ir pacientų santykius, atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus pagrindus. Valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigos buvo suskirstytos į viešąsias ir biudžetines. Vėliau 1997m. valstybinės biudžetinės sveikatos priežiūros įstaigos reorganizuotos į viešąsias ne pelno siekiančias įstaigas. Pagal paslaugų rūšį jos skirstomos į asmens sveikatos ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas. Įstatyme nurodytos jų pareigos, teisės bei veikla.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų rūšys pagal jų teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas yra:

 medicinos pagalbos;

 slaugos ir palaikomojo gydymo (slaugos);

 medicininės rreabilitacijos ir sanatorinio gydymo;

 medicininės-socialinės ekspertizės;

 specializuotos medicininės ekspertizės;

 mišrios.

Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų rūšys pagal visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų asortimentą yra:

 visuomenės sveikatos monitoringo ir visuomenės sveikatos ekspertizės;

 visuomenės sveikatos saugos (maisto ir ne maisto produktų saugos, radiacinės saugos, aplinkos higienos, darbo medicinos);

 neinfekcinių ligų profilaktikos iir kontrolės;

 užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės;

 visuomenės sveikatos ugdymo;

 mišrios.4. IŠVADOS

1. Šiuo metu aktyviai rūpinamasi piliečių sveikata – įgyvendinamos įvairios sveikatos stiprinimo programos. Lietuvoje toliau tęsiamas sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimas; daugiau paslaugų teikiama ambulatoriškai, plėtojamos dienos stacionarų, dienos chirurgijos, slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos, bendrosios praktikos gydytojo institucija, privati praktika, modernizuojamos kaimo ambulatorijos. Taigi vyksta nemaži pokyčiai sveikatos apsaugos sistemoje, nes svarbiausias jos siekis – sveikas žmogus, sveika šeima ir darni valstybė.

2. Nepaisant to, jog sveikatos priežiūros ugdymas vykdomas daugelyje švietimo įstaigų, jis nėra nuoseklus. Taip pat nėra vieningo vykdymo plano, kuriuo būtų nustatyta šio ugdymo apimtis, temos bei pateikimas. Šiuo metu visi šie dalykai priklauso nuo atskirų mokyklų vadovų, mokytojų ir auklėtojų supratimo ir entuziazmo.

3. Visuomenės priežiūros paslaugos apima sveikatos saugą, ugdymą,, užkrečiamų, ttiek infekcinių ligų profilaktiką, kontrolę. Asmens priežiūros įstaigos teikia medicininę pagalbą, slaugą, palaikomą, sanatorinį, reabilitacinį gydymą, taiko ekspertizes. Įstaigų suskirstymą pagal klasifikavimo požymius nustato šių įstaigų sveikatos priežiūros licencijavimą reglamentuojantys teisės aktai bei šių įstaigų nuostatai (įstatai).5. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Pieters D. (1998) Įvadas į pagrindinius socialinės apsaugos principus. Vilnius: Eugrimas.

2. Sveikatos sistemos įstatymas 33 straipsnis; Žin., 1994, Nr. 63-1231

3. Internetinis Sveikatos apsaugos ministerijos puslapis. < www.sam.lt/lt/sam/apie/istorija/?part=2>

4. Internetinis Valstybinės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos puslapis. < www.vvspt.lt >

5. Internetinis „Visuomenės sveikatos vartų“ puslapis.

6. SSveikatos priežiūros įstaigų įstatymas.