TEISINĖS ATSAKOMYBĖS RŪŠYS

TEISINĖS ATSAKOMYBES RUŠYS

PLANAS

I. IŽANGA

II. DESTOMOJI DALIS. Teisines atsakomybes rušys

1. Administracines atsakomybes samprata.

1.1. Administracines atsakomybes samprata

1.2. Pagrindiniai administracines atsakomybes bruožai.

2. Baudžiamoji atsakomybe

3. Civiline atsakomybe

4. Drausmine atsakomybe

5. Administracines, baudžiamosios, civilines ir drausmines atsakomybes palyginimai

III. IVADOS

I. IŽANGA

Filosofijoje ir teisineje literaturoje savoka “atsakomybe” vartojama dviem reikšmemis: perspektyvine ir retrospektyvike.

Perspektyvine (arba i ateiti) reiškia, kad tam tikra žmoniu grupe ar konkretus žmogus atsako už savo veiksmus žiuredamas i ateiti. Pvz.: atsakomybe už savo vaiku ateiti.

Retrospektyvine – tai atsakomybe uuž tai, kas yra padaryta praeityje. Teisine atsakomybe yra paprastai retrospektyvikio pobudžio, t.y. atsakomybe už padaryta nusikaltima.

Atsakomybe kaip reiškinys egzistuoja nuo senu laiku. Ilga laika žmones gyveno kaip laukiniai gyvunai. Kad galetu lengviau išgyventi ir apsisaugoti, žmones pradejo jungtis i kaimenes, gentis bei bendruomenes. Bendrai gyvenant pradeda vystytis ukininkavimas bei gamyba. Jau tada vyresniuju susirinkimai nagrinedavo iškilusius nesutarimus tarp žmoniu, smerkdavo nederama žmoniu elgesi, pasireiškianti išdavyste, bailumu, piktnaudžiavimu. Buvo taikomi ne tik pabarimai ar pamokymai, bet ir griežtos priemones, kaip ggyvybes atemimas. Jau tais pirmais valstybes kurimosi etapais žmogus turejo savo pareigas ir buvo atsakingas už savo veiksmus, jeigu jie prieštaravo tu laiku paprociams bei taisyklems.

Atsiradus privaciai nuosavybei ir vystantis gamybai žmones susiskalde i atskiras šeimas. Tam, kad butu lengviau rreguliuoti visuomenes tarpusavio santykius,valstybe sukuria naujas elgesio taisykles, kuriu privalo laikytis visi visuomenes nariai. Sukurdama šias taisykles ir itvirtindama norminiais aktais, ji taip pat itvirtina ir atsakomybes už šiu taisykliu nesilaikyma formas – šios atsakomybes formos palaipsniui nusistovejo iki šiu dienu teisines atsakomybes formu.

Atsiradus šioms formalioms elgesio taisyklems, atsirado ir atsakomybe už ju nesilaikyma. Atsakomybe suvaržo žmogaus laisve,kadangi jis turi elgtis ir gyventi pagal priimtas normas,o jas pažeidus, jis bus nubaustas.

Musu laikais atsakomybe atlieka toki pat vaidmeni. Jos tikslas saugoti visuomene nuo neteisetu veiksmu,pataisyti ir peraukleti teises pažeidejus, bei užkirsti kelia naujiems teises pažeidimams.

Žmogus privalo derinti savo elgesi su kitu žmoniu interesais, elgtis teisingai ir sažiningai. Tai yra jo teisine ir moraline pareiga, o už jos nesilaikyma atsiranda teisine atsakomybe. ŽŽmogus kaip visuomenes narys turi suvokti,jog jis yra atsakingas už savo veiksmus. Atsižvelgiant i žmogaus veiksmu pasekmes,jis gali buti giriamas arba smerkiamas. Antruoju atveju jam bus taikomos atitinkamos poveikio priemones.

Žmogus savo prigimtimi yra laisvas. Taciau jo laisvo pasirinkimo galimybes nera neribotos, kadangi egzistuoja visuotinai pripažintos moralines ir teisines žmogaus laisvo elgesio ribos.

Žmogus yra laisvas pasirinkti savo elgesio varianta atsižvelgiant i nustatytas ribas. ios ribos doroveje yra geris ir blogis, teiseje teisetumas ir neteisetumas. Laisvo žmogaus pasirinkimo laisve pripažistama tiek,kiek ji nneriboja kitu asmenu pasirinkimo laisves. Tai yra igyvendinant savo teises žmogus negali pažeisti ar varžyti kitu asmenu teisiu.

Visiems privalomas reikalavimas derinti savo elgesi su kitu žmoniu interesais.Elgtis sažiningai ir teisingai nera vien moraline pareiga, tai ir teisine pareiga, už kurios nevykdyma atsiranda teisine atsakomybe.

II. DESTOMOJI DALIS

1. ADMINISTRACINE ATSAKOMYBE

1.1 Administracines atsakomybes samprata

Administracine atsakomybe yra teisines atsakomybes rušis. Kaip ir butina teisines atsakomybes rušims, jai taip pat budingi visi teisines atsakomybes požymiai. Taciau administracine teises atsakomybe turi tik jai budingu specifiniu bruožu.

Vienas iš šiu bruožu yra tai, kad administracines atsakomybes pagrindas yra teises normu, kurios numatytos LR ATPK, pažeidimas. Administracinen atsakomyben asmuo traukiamas tik už tas veikas , kurias numato Lietuvos Respublikos Administraciniu teises pažeidimu kodeksas.Tai reiškia, kad žmogus bus traukiamas administracinen atsakomyben tik tuo atveju, jei veika, kuria jis padare, yra aprašyta ATPK. Kitu atveju, jei jo padaryta veika nera aprašyta kodekse, jis nebus traukiamas administracinen atsakomyben. Šiuo atveju jis gali buti iš vis netraukiamas jokion administracinen atsakomyben, arba traukiamas remiantis kitos rušies turima atsakomybe. Patraukus asmeni administracinen atsakomyben jam dažniausiai taikomos administracines nuobaudos.

Toliau paminesime jog, administracines nuobaudos skiriamos asmeniui traukiamam administracinen atsakomyben, ir ju taikymas teises pažeidejui neužtraukia teistumo. Pagal ATPK 21 str. administraciniu nuobaudu rušys yra:”Už aadministraciniu teises pažeidimu padaryma gali buti skiriamos šios administracines nuobaudos: 1) ispejimas; 2) bauda; 3) atlygintinas daikto, kuris buvo administracinio teises pažeidimo padarymo irankis arba tiesioginis objektas, paemimas; 4) daikto, kuris buvo administracinio teises pažeidimo padarymo irankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimas; 5) suteiktos pilieciui specialios teises ( teises vairuoti transporto priemones, teises medžioti ar žvejoti) atemimas; 6) pataisos darbai; 7) administracinis areštas; 8) nušalinimas nuo darbo (pareigu) . Šio straipsnio pirmosios dalies 3-8 punktuose išvardytas administracines nuobaudas gali nustatyti tik LR istatymu aktai.LR istatymai gali nustatyti ir kitokias, negu nurodytas šiame straipsnyje, administraciniu nuobaudu rušis.”

Sekantis iš specialiuju administracines atsakomybes bruožu yra administracines teises pažeidimo subjektas. Juo gali buti tik fizinis asmuo turintis 16 metu ir kuris yra pakaltinamas. Administracines teises pažeidimu subjektais nelaikomi juridiniai asmenys, o del padarytu juose administraciniu pažeidimu , kaltais laikomi ir atsakomyben traukiami ten dirbantys pareigunai.

Kitas administracines atsakomybes bruožas, pasireiškia tuo, kad administracines teises pažeidimu bylas nagrineja ir administracines nuobaudas pažeidejams skiria ne istaigu, organizaciju ar imoniu vadovai, bet tam tikros valstybines institucijos – teismai, savivaldybiu policija, valstybines inspekcijos bei kitos, kurios yra numatytos administraciniu teises pažeidimu kodekse..

Dar vienas iš administracines atsakomybes bruožu yra tai, kad administracine atsakomybe yra taikoma procesine tvarka, kuria numato ATPK nnormos. Administraciniu teises pažeidimu bylu nagrinejimo procesine tvarka,palyginus su baudžiamaja ir civiline teise, yra daug paprastesne. Taciau taip pat vyksta išsamus, objektyvus bylos nagrinejimas, kuris remiasi teisetumo,teisingumo,tikslingumo, viešumo, teises i gynyba ir kitais principais.Be to užtikrina asmens, traukiamo administracinen atsakomyben, nukentejusiojo ir kitu dalyviu teisiu apsauga.

Administraciniai teises pažeidimai yra teises nustatytu ir visuotinai privalomu elgesio taisykliu, numatytu ATPK, (priešgaisrines apsaugos,sanitarijos ir higienos, saugaus eismo, prekybos, transporto ir kt.) pažeidimai. ie administraciniai pažeidimai pagal pavojingumo visuomenei laipsni bei savo pobudi nesudaro baudžiamojo nusikaltimo sudeties ( išskyrus pakartotinuma) todel jie baudžiami ivairiomis administracinemis nuobaudomis.

Administracinei atsakomybei yra budingas operatyvumas. Tai reiškia,kad i padaryta administracines teises pažeidima kompetentingos instancijos bei pareigunai reaguoja tuojau pat. Administracines atsakomybes priemones teises pažeidejui yra taikomos jau teises pažeidimo vietoje (pvz.:saugaus eismo taisykliu pažeidimas) arba kitais trumpais terminais. Administracines atsakomybes operatyvumas didina veiksminguma bei efektyvuma kovojant su teises pažeidimais.

Be abejo administracine atsakomybe padeda užkirsti kelia ne tik administracines teises pažeidimams, bet ir kriminaliniams nusikaltimams. Ji taikoma kovojant su viešosios tvarkos, keliu eismo, nuosavybes apsaugos bei kitais pažeidimais. Padeda kovai su piktybiniu chuliganizmu, tyciniais kuno sužalojimais, turto vagystemis ir kitais pavojingais baudžiamaisiais nusikaltimais.

Remiantis šiais pagrindiniais administracines atsakomybes bruožais, galimas šis apibrežimas,kad “ administracine atsakomybe yra savarankiška atsakomybes rušis,taikoma

kaltiems asmenims,padariusiems

administracines teises pažeidimus, skiriant jiems ir realizuojant istatymu nustatytas administracines nuobaudas,turint tiksla kovoti su teises pažeidimais, užtikrinti teisetuma ir teisetvarka.”

1.2 Pagrindiniai administracines atsakomybes principai

Administracines atsakomybes principai nusako pagrindinius administracines atsakomybes tikslus,uždavinius bei funkcijas. Ju turinys nuolat papildomas atsižvelgiant i valstybes bei teises vystymasi.

Vienas iš šiu principu yra atsakomybe tik už elgesi, o ne už mintis. Jis reiškia, kad norint žmogu patraukti administracinen atsakomyben, jis turi savo poelgius reikšti veiksmais t.y. veikimu arba susilaikymu nuo tam tikru veiksmu ((neveikimu) . Asmens mintys, isitikinimai, nors jie butu neigiamai vertinami, negali buti laikomi teises pažeidimais, jei jie nera konkreciai igyvendinami. Taigi asmuo, turintis galvoje begale minciu apie priešinga visuomenei bei teisei nusikalstama veika, dar nelaikomas teises pažeideju ir negali buti traukiamas administracinen atsakomyben. Taciau padares nusikalstamus veiksmus, jis bus iš karto patrauktas administracinen atsakomyben ir jam bus taikomos atitinkamos administracines nuobaudos, atitinkancios padaryto nusižengimo pavojingumo laipsni.

Sekantis principas yra atsakomybe tik už priešinga teisei veikima ar neveikima ir tik esant kaltei. iis principas reiškia ,kad administracinen atsakomyben gali buti patrauktas tas asmuo, kuris padare priešingus teisei veiksmus (veikima) ir kuris suprato savo elgesio pasekmes. Tai yra administracinen atsakomyben traukiamas tik tas asmuo, kuris darydamas priešingus teisei veiksmus pilnai suprato ju padarinius, ssamoningai ju tikejosi, bei buvo pakaltinamumo busenoje. Taciau jeigu asmuo darydamas administracines teises pažeidima tuo momentu buvo nepakaltinamumo busenoje t.y. jis visiškai nesuprato savo veiksmu esmes arba negalejo ju valdyti del laikino psichinio sutrikimo, psichines ligos ar silpnaprotystes, bei kitu psichologiniu sutrikimu, tai tokie asmenys administracinen atsakomyben

netraukiami. Šis principas parodo tai, kad jeigu asmens elgesys nera priešingas teisei, arba jeigu šio asmens veiksmai nera priešingi teisei, tai jis negali buti

traukiamas administracinen atsakomyben, nes jo veiksmuose nera kaltes.

Atsakomybes teisetumas-tai “nenukrypstamas materialiniu ir procesiniu teises normu laikymasis ,tikslus ju reikalavimu vykdymas”

Šis principas taip pat yra itvirtintas Administraciniu teises pažeidimu kodekso 7 straipsnyje: “ Niekam negali buti taikoma poveikio priemone už administracini teises pažeidima kitaip,kaip istatymu numatytais pagrindais ir tvarka.”

Materialines tteises srityje šis principas reiškia, kad administracine atsakomybe gali buti taikoma tik už priešinga teisei veikima ar neveikima. Taciau jeigu istatymas ar kitas norminis aktas nedraudžia tam tikru veiksmu, tai už juos negali buti taikoma administracine atsakomybe. Administracine atsakomybe yra taikoma ne už bet koki teises pažeidima, o tik už administracini teises pažeidima. Administracine nuobauda yra skiriama atsižvelgiant i konkretu teises pažeidima ir vadovaujantis nustatytomis teises normomis. Skiriant administracine nuobauda negali buti peržengtos ribos, kurias nustato istatymas.Taip pat kalta asmeni ttraukti administracinen atsakomyben turi teise tik kompetentingi, istatymo numatyti organai arba pareigunai.

Procesiniu teises normu laikymasis reiškia, kad administracine atsakomybe turi buti taikoma istatymu numatyta procesine tvarka.

Administraciniu teises normu nesilaikymas yra šiurkštus teisetumo principo pažeidimas. io principo laikymasi taikant atsakomybes priemones už administracinius teises pažeidimus užtikrina aukštesniosios institucijos bei pareigunai.

Kaltiems asmenims administracines nuobaudos turi buti skirtos tik tokios, kurios teigiamai veiktu teises pažeidejus ir skatintu juos taisytis. Negalima taikyti nuobaudos kuri savo griežtumu neatitinka padaryto teises pažeidimo.

Griežtos nuobaudos, neatsižvelgiant i lengvinancias aplinkybes, pavercia jas neefektyviomis.Tokia griežta nuobauda turi buti taikoma tuo atveju ,kai

pažeidejas tikrai tokios nusipelne. Kaip neefektyvios per griežtos nuobaudos, taip pat neefektyvios ir per švelnios administracines nuobaudos, nes jos nedaro teigiamo poveikio kaltam asmeniui bei kitiems asmenims. Esant tokioms nuobaudoms teises pažeidejas nesusimasto ir gerai neivertina savo veiksmu, bei nesistengs ju kita karta nepakartoti.

Taigi pagal šši administracini teisingumo principa nuobaudos turi buti skiriamos atsižvelgiant i pažeideja kaip asmeni, i jo šeimynine bei materialine padeti, padaryto teises pažeidimo visuomenei pavojingumo laipsni ir kitas sunkinancias bei lengvinancias aplinkybes. Pvz. ATPK 29 str. nurodyta jog, ” Administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais už atskiru rušiu administracinius teises pažeidimus iki trisdešimties paru. Administracini arešta skiria rajono (miesto) apylinkes teismas (apylinkes teismo teisejas) .

Administracinis areštas negali buti skiriamas nešcioms moterims, moterims,turincioms vaiku iki dvylikos metu amžiaus, asmenims, kuriems nesukako aštuoniolika metu, pirmos ir antros grupiu invalidams.”

Teisingumo principas taip pat nustato tai, kad už viena administracini teises pažeidima galima skirti tik viena administracine nuobauda. Atsakomybes teisingumo principo laikymasis padeda didinti administracines atsakomybes efektyvuma ,sekmingai kovoti su teises pažeidejais, bei spresti teises pažeideju perauklejimo klausimus.

Atsakomybes tikslingumo principas reiškia, jog atsakomybes tikslas yra pasiektas, arba jis gali buti pasiektas kitomis priemonemis, tai teisine atsakomybe gali buti netaikoma arba asmuo gali buti prieš laika nuo jos atleistas. Taip pat jeigu atsakomybes tikslas yra pasiektas anksciau,negu buvo numatyta, tai kaltas asmuo, padares administracini teises pažeidima, gali buti atleistas nuo dalies atsakomybes. Pvz. ATPK 329 str. “jeigu asmuo, kuriam tam tikram terminui atimta teise vairuoti transporto priemone, upiu ar mažaji laiva arba teise mmedžioti ar žvejoti, sažiningai dirba ir pavyzdingai elgiasi, nuobauda paskyres organas (pareigunas) gali, praejus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, pagal visuomenines organizacijos, darbo kolektyvo tarpininkavima sutrumpinti nurodytos teise atemimo termina.”

Gali buti ir toks variantas, kai užuot skyre teises pažeidejui administracines nuobaudas,jo bylos medžiaga del padaryto teises pažeidimo gali perduoti visuomeniniu organizaciju ar darbo kolektyvu,kuriuose jie dirba,

poveikiui.T.y. kaltam asmeniui bus taikomos visuomeninio poveikio priemones.

Sekantis yra atsakomybes neišvengiamumo principas. Jis reiškia, kad kiekvienas administracines teises pažeidimas turi buti išaiškintas, kaltas asmuo turi buti patrauktas atsakomyben, o jam skirta nuobauda butu tikrai ivykdyta.

Kiekvienas padarytas administracines teises pažeidimas turi buti nubaustas. Jeigu nebus laikomasi šio principo, tai teisei priešingo elgesio nesmerkimas skatins naujus administracines teises pažeidimus, o teises pažeidejams nebus jokio auklejamojo poveikio. Be to kalti asmenys ipras prie smerktinu,antivisuomeniniu poelgiu. is principas yra labai efektyvus kovojant su teises pažeidimais, nes kiekvienas nusižengimas turi buti pastebetas ir pasmerktas.

Atsakomybes viešumo principas remiasi tuo, kad jis reikalauja, jog kiekvienas kaltas asmens poelgis butu viešai pasmerktas, paskelbiant visuomenei. Viešumas didina auklejamaji poveiki pažeidejui bei kitiems asmenims, skatina juos laikytis teisetvarkos. Be to teisines atsakomybes priemones tampa veiksmingesnes. Viešumas didina kalto asmens elgesio

pasmerkima ir daro didesni poveiki jam. Jis gali buti igyvendintas keliais budais.

Vienas iš ju, tai atvirai svarstant administracines bylas teismu posedžiuose dalyvaujant gyventojams. Kitas budas, kai padarytas administracinis pažeidimas yra paskelbiamas spaudoje ar kitomis informavimo priemonemis. Be to gali buti pranešta apie kalto asmens elgesi jo darbovieteje ar kitoms visuomeninems organizacijoms ir kontroliuoti kokiu priemoniu jie imasi.

Taigi šie administracines atsakomybes principai išreiškia pagrindinius administracines atsakomybes tikslus, uždavinius, funkcijas bei apskritai visa jos esme. Tam, kad pasiekti teisines atsakomybes efektyvuma, pareigunai bei institucijos ipareigotos taikyti ja praktikoje turi griežtai laikytis šiu pagrindiniu pprincipu. iais principais jie turi vadovautis kaip nuostatomis, kurios yra itvirtintos istatymu.

Kalbant apie administracines atsakomybes vaidmens teisiu sistemoje, galime pastebeti, kad ji yra profilaktinio pobudžio kovojant su teises pažeidimais, efektyvi savo nuobaudu sistema, ju taikymo operatyvumu ir ivykdymo realumu.

nuobaudos už administracinius teises pažeidimus. Pvz.: Pilieciui suteiktos

specialios teises vairuoti transporto priemones atemimas numatytas iki ppenkeriu metu.(ATPK 27 str.). Taigi griežtinant nuobaudas siekiama padidinti administracines atsakomybes efektyvuma, padaryti atitinkama poveiki visuomenei.

Tam, kad butu dar geriau kovojama su administraciniais teises pažeidimais, reikia nuolat tobulinti administraciniu teises pažeidimu kodeksa, atsižvelgiant i kintancius visuomeninius santykius, žmoniu gyvenimo salygas bbei kt.

2. BAUDŽIAMOJI ATSAKOMYBE

Kalbant apie baudžiamosios atsakomybes pagrindima yra naudojamos 2 filosofines pozicijos. T.y. nusikalstamo elgesio priežastys:

1. Indeterminizmas (valios laisve) – cia manoma, kad žmogus visuomet yra laisvas pasirinkimo variantuose, todel visada turi atsakyti už tuos savo veiksmus.

2. Determinizmas – žmogaus elgesys priklauso nuo daugelio aplinkybiu. todel smerkti reikia jas, o ne žmogu. Žiurima ne i nusikaltimo pasmerkima, o i jo pavojinguma visuomenei.

Baudžiamoji atsakomybe – tai viena iš teisines atsakomybes rušiu. Jai budingos griežciausios valstybes prievartos priemones, kurias taiko teismai (laisves atemimas, pataisos darbai ir kt.).

Pagal tai, kas atsako, kam atsako, už ka atsako – galime suprasti baudžiamosios atsakomybes prasme. ie klausimai atspindi tik išorinius baudžiamosios atsakomybes bruožus. Pagal pirma klausima, t.y. kas atsako, galime sakyti, kad tai asmuo, kuris yyra nusikaltes, sulaukes atitinkamo amžiaus, ir kuris yra pakaltinamas. Taigi baudžiamojon atsakomyben gali buti patraukti tik žmones, o ne daiktai, gyvunai ar kita, kaip yra minima musu istorijoje.

Kam turi atsakyti nusikaltes asmuo? Už visus neteisetus veiksmus asmuo atsako valstybei ir visuomenei.

Kalbant apie tai, už ka atsako, galime sakyti, jog asmuo patraukiamas baudžiamojon atsakomyben, kai padaro veika, kuri pagal valstybes istatymus laikoma nusikaltimu.

Apibendrinant baudžiamaja atsakomybe, galima sakyti, kad jos esme yra ta, kad valstybe teismo pagalba pasmerkia asmeni, padariusi nusikaltima, skiria jjam bausme ir tuo paciu asmeniui po bausmes atlikimo tam tikra laika lieka teisines pasekmes (teistumas). Pasmerkimas realiai pasireiškia tuo, kad asmeniui, padariusiam neteiseta elgesi, padaromi suvaržymai. T.y. jis netenka tam tikru vertybiu : laisves, turto, galimybe užimti tam tikras pareigas bei kita. Tokia atsakomybes prasme ta, kad asmuo, kuriam padaryti suvaržymai, patiria diskomforta, neigiamas emocijas. Del to turetu kilti nenoras vel daryti nusikaltima. Taciau tai dali asmenu neveikia, nors valstybe neturi kito kelio tai užkirsti (pvz., kai žmogus pastoviai nusikalsta ir jo neveikia pasmerkimas) . Bet kita dalis visuomenes, kuri nenusikalsta, matydama kaip pagal baudžiamaja atsakomybe baudžiami nusikalteliai, bijos nusikalsti.

Taigi savo pobudžiu baudžiamoji atsakomybe reiškia valstybes prievartos taikyma ir asmens, padariusio nusikaltima, pasmerkima. Valstybes igaliotos institucijos igyvendina baudžiamaja atsakomybe prievartos tvarka, neatsižvelgiant i nora asmens, padariusio nusikaltima. Taciau ši atsakomybe turi buti taikoma butent individualiai, atsižvelgiant i jo nusikaltimo sunkuma. T.y. kad kiekvienam teisiamajam nustatoma neigiamu pasekmiu apimtis ir iš to išplaukiantys teisiu apribojimai (asmeninio ar turtinio pobudžio).

Baudžiamoji atsakomybe veikia kaltinamaji ne tik išoriškai, bet ji nukreipta ir i vidine jo busena – elgesio reguliavima. Kaltinamajam daromas poveikis i jo psichika ir samone. Taip bandoma pakeisti jo valios savybes ir intelekta tam, kad daugiau jis nedarytu nauju nusikaltimu. Tuo ppaciu, nustacius kaltinamajam apribojimus, keiciasi jo teisiu ir pareigu santykis. Realizuojant baudžiamaja atsakomybe, nustatomos papildomos pareigos, o teisiu atžvilgiu atsiranda suvaržymai.

Taciau kaltininkui nera atimamos visos teises, išskyrus mirties bausme, kai asmeniui atimama gyvybe. Kaltininkas ir toliau lieka savo valstybes pilietis su pagrindinemis teisemis, taciau, atemus jam laisve, kai kuriu teisiu igyvendinimas yra apsunkintas (pvz., nuteistasis negali atstovauti teisme).

Baudžiamoji atsakomybe gali buti realizuota paskiriant ir nepaskiriant bausme (pvz., kaltininkui ir nukentejusiajam susitaikius).

Baudžiamosios atsakomybes pagrindus nustato Lietuvos baudžiamojo kodekso specialusis 3 str. iame straipsnyje itvirtinta tai, kad „Asmuo gali buti baudžiamas tik tuo atveju, jeigu jo padarytos veikos baudžiamumas buvo nustatytas istatymo, isigaliojusio iki nusikaltimo padarymo. Pagal baudžiamuosius istatymus atsako ir baudžiamas tik toks fizinis asmuo, kuris kaltas nusikaltimo padarymu, t.y. tycia ar del neatsargumo padare baudžiamojo istatymo numatyta veika.

Nusikalstama veika padares asmuo gali buti traukiamas baudžiamojon atsakomyben tik tuo atveju, jeigu šios veikos padarymo metu galima buvo iš jo reikalauti istatyma atitinkancio elgesio.

Niekas negali 2 kartus buti baudžiamas už viena ir ta pati nusikaltima. Niekas negali buti pripažintas kaltu nusikaltimo padarymu, taip pat negali buti nuteistas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu pagal istatyma.“ Taigi veikos baudžiamumas atsiranda tik tada, kai ji buvo nustatyta isigaliojusio istatymo. Taip pat veika baudžiama, kai jji turi nusikaltimo požymius ir yra asmuo kaltas nusikaltimo padarymu..

Sekantis požymis parodo, kad veikos baudžiamumas atsiranda, tad, kai asmuo galejo vykdyti teisetus istatymo reikalavimus, bet to nepadare. Be to šiame straipsnyje nurodomas draudimas bausti už ta pacia veika du kartus, bei teismo išimtine teise nubausti asmeni, kalta nusikaltimo padarymu.

ios pagrindines nuostatos parodo, kas yra patraukimo baudžiamojon atsakomyben pagrindas. „Tai yra asmens kaltai padarytas nusikaltimas“. (Jeigu jis atitinka visus BK specialiosios dalies straipsnius).

Baudžiamojoje atsakomybeje nusikaltimo sudetis yra esminis dalykas sprendžiant asmens patraukima baudžiamojon atsakomyben. Visi nusikaltimo sudeties požymiai yra nurodyti BK specialiosios dalies normose. Nusikaltimo sudetis budinga visu rušiu nusikaltimams. „Taigi baudžiamosios teises teorija objektyviu ir subjektyviu nusikaltimo požymiu, kurie apibudina veika kaip nusikaltima, visuma vadina nusikaltimo sudetimi“.

Baudžiamoji atsakomybe yra susijusi su tuo, kad nusikaltima padariusiam asmeniui taikomos istatymo numatytos sankcijos (laisves atemimas, bauda ir kt.).

Baudžiamoji atsakomybe – tai teisines pasekmes, baudžiamosios teises normu taikymo rezultatas. Jos esme – asmens, padariusio nusikaltima, pasmerkimas valstybes vardu, bei kažkokiu apribojimu taikymas. Savo pobudžiu baudžiamoji atsakomybe reiškia valstybines prievartos taikyma ir kartu asmens padaryto nusikaltimo elgesio pasmerkima.

3.CIVILINE ATSAKOMYBE

Civiline atsakomybe – taip pat yra viena iš teisines atsakomybes rušiu. Bendrojoje teiseje civiline atsakomybe yra dvieju atskiru institutu, t.y. sutarciu teises ir deliktines

teises sudetine dalis.

Civiline atsakomybe sutarciu teiseje yra apibudinama kaip pinigu suma, kuria turi sumoketi sutarti pažeidusi šalis kitai sutarties šaliai už padaryta žala.

Deliktineje teiseje civiline atsakomybe apibudinama kaip pareiga pagal pareikšta civilini ieškini. Taciau pagrindinis civilines atsakomybes tikslas atsižvelgiant tiek i sutarciu, tiek i deliktine teise, yra nuostoliu atlyginimas.

Sutartine bei deliktine atsakomybe turi kelis bendrus bruožus. Visu pirma šios abi atsakomybes rušys yra turtines prievoles, kur kreditorius turi teise reikalauti atlyginti padaryta žala, o skolininko pareiga ta reikalavima ivykdyti. Tiek ssutartines, tiek deliktines atsakomybes pagrindine funkcija yra kompensacine. Tai reiškia, kad taikant bet kuria iš ju siekiama ne nubausti skolininka, o kompensuoti kreditoriui padaryta žala, t.y. , kad jis butu tokioje padetyje, kurioje butu buves tinkamai ivykdžius sutarti. Be to, tiek sutartines, tiek deliktines atsakomybes taikymo metu skolininkas patiria turtinio pobudžio praradimus.

Civiline atsakomybe galima paaiškinti siauraja bei placiaja prasme.

Placiaja prasme civiline atsakomybe yra prievole, kada viena šalis privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius padarytus sutartines prievoles ar kitokius pažeidimus.

Siauraja prasme civiline aatsakomybe aiškinama kaip deliktine atsakomybe.

Civiline atsakomybe pasireiškia turtinemis poveikio priemonemis. Šias poveikio priemones, ju taikymo salygas ir tvarka nustato civiline teise.

Civiline atsakomybe yra tik kaip prievole atlyginti padarytus nuostolius. Pagrindinis civilines atsakomybes tikslas – nuostoliu atlyginimas, t.y. kompensuoti nukentejusiajam jo ppatirtus nuostolius. Civiline atsakomybe atsiranda pažeidus privatu interesa, t.y. esant sutarties pažeidimui. ios atsakomybes atveju galioja skolininko kaltes prezumpcija.

Esant pasikesinimui i privatu asmens interesa, jam tuo yra padaroma žala ir jis pirmiausiai sureaguoja, pareikšdamas civilini ieškini. Tokio ieškinio tikslas – atstatyti nukentejusiojo padeti, kompensuojant patirtus nuostolius.

Pagal vadoveli “Civiline teise” civiline atsakomybes apibrežimas skamba taip : „Atsakomybe – prievole atlyginti žala arba nuostolius, sumoketi netesybas. Civilines teises atsakomybei budinga tai, kad ji yra viena iš istatymu ar sutartimi nustatytu sankciju; jos atsiradimo pagrindas yra teises pažeidimas; ji pasireiškia teises pažeidejui nenaudingomis (neigiamomis) turtinemis pasekmemis, dažniausiai turto sumažejimu del žalos, nuostoliu atlyginimo, netesybu sumokejimo; ji yra papildoma arba nauja prievole, kuri nera pažeisto teisinio santykio elementu: ji igyvendinama valstybes prievarta arba jos ttaikymo galimybe.“

Civiline atsakomybe yra turtine prievole,kurios viena šalis turi teise reikalauti kompensuoti jos patirta žala, o kita šalis privalo atlyginti padaryta žala ar sumoketi netesybas.

Civiline atsakomybe-tai prievole kuri atsiranda neivykdžius ar netinkamai ivykdžius istatyme ar sutartyje nustatyta pareiga, taip pat neleistinu budu ar neleistinomis priemonemis igyvendinant savo teises t.y. piktnaudžiaujant teise. Pareiga ivykdyti sutarti atsiranda sudarytos sutarties pagrindu, o pareiga atlyginti nuostolius atsiranda sutarties pažeidimo pagrindu.

Taigi civiline atsakomybe yra aiškinama kaip prievole. Veikimas arba neveikimas, kuriems esant atsiranda civiline aatsakomybe,pažeidžia asmens turtinius interesus. Todel civiline atsakomybe yra turtine prievole, kurios viena šalis turi teise reikalauti, kad butu kompensuota jos patirta žala, o kita šalis privalo atlyginti padaryta žala.

Civiline atsakomybe pagal savo pobudi yra kompensacine. Taciau ne bet kokia kompensacija reiškia civiline atsakomybe. Civilines atsakomybes atveju pareiga atlyginti žala atsiranda del neteisetos veikos. Tai reiškia , kad ji atsiranda neivykdžius tam tikros istatymu ar sutartimi numatytos pareigos, arba realizuojant savo teise istatymui priešingu budu. Taigi civiline atsakomybe atsiranda tuo atveju, kai yra padaryta neteiseta veika. Taciau kartais pareiga kompensuoti padaryta žala gali atsirasti ir nesant neteisetai veikai. Todel žala padaryta teisetais veiksmais nera civiline atsakomybe. Tai tik šios padarytos žalos kompensavimas.

Taigi civiline atsakomybe suvokiama kaip turtine prievole, turinti jai budingus specifinius bruožus ir kuri atsiranda iš neteiseto veikimo arba neveikimo.

4. DRAUSMINE ATSAKOMYBE

Drausmine atsakomybe yra taikoma darbo drausmei užtikrinti. Drausmine atsakomybe, kaip teisines atsakomybes rušis atsiranda drausmes pažeidimo pagrindu.

Darbo drausmes pažeidimo subjektas yra prasiženges darbuotojas, kuris turi buti tokio amžiaus, koks yra butinas priimant i draba. Be to pažeidimo padarymo metu jis turi suvokti savo veiksmus ir ju pasekmes. Tai yra pažeidimo padarymo metu jis turi buti veiksnus. Bet jeigu pažeidima padare neveiksnus darbuotojas, tai drausmine atsakomybe neatsiranda.

Darbo drausmes pažeidimo oobjektas yra organizaciju vidaus darbo tvarka, kuri yra nustatyta darbo teises normomis. Pažeisdamas šia tvarka darbuotojas pažeidžia ir darbo teises normu reikalavimus. Darbo drausmes pažeidimas atsiranda esant neteisetiems darbuotoju veiksmams. Pvz. : neteisetas darbuotoju elgesys pasireiškia nevykdymu (arba netinkamu vykdymu) darbiniu pareigu, numatytu norminiais aktais.

Neteisetais veiksmais (neveikimu) yra visada padaroma žala organizacijos kolektyvui bei visuomenei, o neigiamos pasekmes atsiranda atsižvelgiant i pažeidimo pobudi. Vadovelyje A. Dambrauskas, V. Nekrašas, I. Nekrošius “ Darbo teise “ pažeidimai yra skirstomi i dvi grupes: “1)materialaus pobudžio pažeidimai, sukeliantys neigiamu pasekmiu (pvz. darbuotojas padaro pravaikšta be svarbiu priežasciu, del to sutrinka darbas, organizacija turi nuostoliu) ir 2) formalaus pobudžio pažeidimai, del kuriu konkreciu neigiamu pasekmiu gali ir neatsirasti (pvz. darbuotojas pažeidžia darbo apsaugos taisykles, del to kyla gresme kitu darbuotoju sveikatai, gyvybei).” Formaliu pažeidimu padaryta žala pasireiškia ne tik nustatytos tvarkos(ir ja nustatanciu normu) pažeidimu, bet ir neigiamu poveikiu kitiems darbuotojams. Tiek materialus, tiek formalus pažeidimai yra pakankamas pagrindas drausminei atsakomybei atsirasti..

Tam, kad atsirastu drausmine atsakomybe butinai turi buti pažeidejo kalte. Kalte galima apibudinti kaip darbuotojo psichini požiuri i ivykdytus neteisetus veiksmus ir del to atsiradusias pasekmes. Darbuotojo drausmine atsakomybe dažniausiai atsiranda del neatsargumo, bet dažnai atsiranda del tycia padarytu pažeidimu. Pvz. pravaikštos.

Drausmine atsakomybe rrealizuojama pradedant bylos parengimu. Byla parengiama išsiaiškinus pažeidimo priežastis bei aplinkybes, taip pat pareikalavus iš pažeidejo pasiaiškinimo. Toliau yra parenkama nuobauda ir išleidžiamas isakymas del jos paskyrimo. Pažeidejas supažindinamas su šiuo isakymu ir tada jam yra taikomos nustatytos nuobaudos. Pvz.: atleidimas iš darbo. Nuobaudas parenka administracija atsižvelgdama i pažeidimo sunkuma, i aplinkybes kuriomis jis buvo padarytas ir i tai, kaip darbuotojas dirbo anksciau. Už kiekviena drausmes pažeidima taikoma tik viena drausmine nuobauda. Prieš skirdama nuobauda administracija iš pažeidejo turi pareikalauti pasiaiškinimo raštu.

Vadovelyje “Valstybes ir teises teorija” yra duotas toks drausmines atsakomybes apibrežimas:“ Drausmine atsakomybe pasireiškia tuo, kad imones, istaigos organizacija, kolukio valdyba taiko drausmines nuobaudas pavaldiems asmenims už darbo drausmes pažeidimus. Tai – pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo ir kt. „¹

Drausmine atsakomybe yra taikoma ir vidaus reikalu sistemos pareigunams padariusiems drausminius nusižengimus.

“ Pareigunams taikomos šios drausmines nuobaudos:

1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) pažeminimas pareigose; 5) vidaus tarnybos pareiguno laipsnio pažeminimas viena pakopa; 6) atleidimas iš tarnybos.“

Drausminiu nuobaudu teikimus pareigunams rengia tiesioginiai arba aukštesnieji vadovai. Teikimu nuobaudu skyrimo principus, budus bei drausminiu pražangu tyrimo tvarka, nuobaudu taikymo ir ju panaikinimo tvarka, taip pat vadovu teises šiais klausimais nustato Vidaus reikalu ministras.

Taip pat vidaus reikalu sistemoje yra garbes

teismas, kuris nagrineja pareigunu nusižengimus tarnybines etikos principams, garbei, orumui ar geram vardui.

Taigi drausmine atsakomybe yra taikoma asmeniui už istaigos,imones ar kitokios organizacijos, kurioje jis dirba, taisykliu nesilaikyma. Kalbant apie vidaus reikalu sistema, tai drausmine atsakomybe yra taikoma už Statuto reikalavimu nesilaikyma.

5. PAGRINDINIAI ADMINISTRACINES,BAUDŽIAMOSIOS , CIVILINES IR DRAUSMINES ATSAKOMYBES PALYGINIMAI

Administracine atsakomybe, baudžiamoji atsakomybe ir civiline atsakomybe yra visos teisines atsakomybes rušys. Visos jos yra taikomos esant teises pažeidimams, siekiant užtikrinti teisetvarka, bei saugoti sureguliuotus visuomeninius santykius.

Kiekviena iš teisines atsakomybes rušiu tturi tik jai budingus bruožus.Jos skiriasi viena nuo kitos savo atsakomybes taikymo pagrindu,subjektais, kurie taiko atsakomybe, poveikio priemonemis bei ju padariniais,atsakomybes subjektais,procesine atsakomybes taikymo tvarka.

Administracines atsakomybes taikymo pagrindas yra administracinis teises pažeidimas,nustatytas LR istatymu. Baudžiamosios atsakomybes pagrindas-nusikaltimai, kuriu požymiai yra numatyti LR istatymu.Civilines atsakomybes pagrindas yra civilines teises deliktas t.y. pareiga atsakyti už padaryta žala pagal pareikšta civilini ieškini, o drausmines atsakomybes pagrindu laikomas drausminis nusižengimas t.y. darbo ar tarnybiniai santykiai.

Kalbant apie poveikio priemones, tai administracines atsakomybes priemones (nuobaudos) už ppadarytus teises pažeidimus, kaltiems asmenims skiria ivairus valstybinio valdymo organai (pareigunai), taip pat teismas (teisejas) .

Baudžiamojoje atsakomybeje kriminalines bausmes skiria tik teismas,o civilineje atsakomybeje civilines bausmes skiria taip pat teismas arba treciuju teismas (arbitražas) .Drausmines atsakomybes atveju poveikio priemones skiria oorganai (pareigunai) asmenims, kurie tarnybiškai arba pagal darbo santykius tiems organams (pareigunams) yra pavaldus.

Administracines atsakomybes poveikio priemones(nuobaudos) yra daug švelnesnes už kriminalines bausmes ir nesukelia tokiu sunkiu teisiniu pasekmiu. Baudžiamojoje atsakomybeje kriminalines bausmes skiriamos už nusikaltimus, kurie yra daug pavojingesni už administracinius teises pažeidimus. Be to patraukus asmeni baudžiamojon atsakomyben atsiranda teistumas,del kurio atsiranda tam tikri teisiniai padariniai.

Civilines atsakomybes poveikio priemones yra turtinio pobudžio,kai reikia atlyginti žala. Drausmines atsakomybes atveju poveikio priemones taip pat nera tokios sunkios kaip kriminalines, taciau pažeidejui atsiranda tam tikru neigiamu pasekmiu.

Baudžiamosios ir administracines atsakomybes subjektas gali buti bet koks fizinis asmuo,kuris yra pakaltinamas ir yra tam tikro amžiaus. Civilines atsakomybes subjektas gali buti ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo.

Drausmines atsakomybes subjektas asmuo, kuris yra iistaigos,imones ar organizacijos narys.

Administracinio pažeidimo objektas-valstybes reguliuojami visuomeniniai santykiai,kurie yra paprastai valstybinio valdymo sferoje. Pvz.: daugumai privalomu elgesio taisykliu(viešosios tvarkos,keliu eismo ir kt.) pažeidimas.

Civilines teises delikto objektas-turtiniai arba asmeniniai santykiai, kurie paprastai yra ginami teismine tvarka, pateikus ieškini pagal civilinio proceso normu reikalavimus.

Kalbant apie atsakomybes taikymo tvarka, tai administracine atsakomybe taikoma procesine tvarka, kuri yra nustatyta administracines teises normomis. Ji taikoma operatyviai ir nesudetingai.Administracines teises pažeidimo bylose nereikia atlikti jokiu sudetingu procesiniu veiksmu. Poveikio priemones gali buti taikomos tuojau ppat, pastebejus igaliotiems asmenims administracines teises pažeidima.

Baudžiamoji atsakomybe taikoma pagal baudžiamojo proceso teises normas. Tiriant baudžiamasias bylas yra atliekami sudetingi procesiniai veiksmai, ilgesni jos taikymo senaties terminai.

Civiline atsakomybe yra taikoma pagal civilinio proceso teises normas.

Drausmine atsakomybe taikoma remiantis istaigos,imones ar organizacijos vidaus darbo tvarkos taisyklemis.

Tai pagrindiniai požymiai skiriantys viena atsakomybes ruši nuo kitos.

II. DESTOMOJI DALIS

1. ADMINISTRACINE ATSAKOMYBE

1.1 Administracines atsakomybes samprata

Vienas iš šiu bruožu yra tai, kad administracines atsakomybes pagrindas yra teises normu, kurios numatytos LR ATPK, pažeidimas. Administracinen atsakomyben asmuo traukiamas tik už tas veikas , kurias numato Lietuvos Respublikos Administraciniu teises pažeidimu kodeksas.Tai reiškia, kad žmogus bus traukiamas administracinen atsakomyben tik tuo atveju, jei veika, kuria jis padare, yra aprašyta ATPK. Kitu atveju, jei jo padaryta veika nera aprašyta kodekse, jis nebus traukiamas administracinen atsakomyben. iuo atveju jis gali buti iš vis netraukiamas jokion administracinen atsakomyben, arba traukiamas remiantis kitos rušies turima atsakomybe. Patraukus asmeni administracinen atsakomyben jam dažniausiai taikomos administracines nuobaudos.

Toliau paminesime jog, administracines nuobaudos skiriamos asmeniui traukiamam administracinen atsakomyben, ir ju taikymas teises pažeidejui nneužtraukia teistumo. Pagal ATPK 21 str. administraciniu nuobaudu rušys yra:”Už administraciniu teises pažeidimu padaryma gali buti skiriamos šios administracines nuobaudos: 1) ispejimas; 2) bauda; 3) atlygintinas daikto, kuris buvo administracinio teises pažeidimo padarymo irankis arba tiesioginis objektas, paemimas; 4) daikto, kuris buvo administracinio teises pažeidimo padarymo irankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimas; 5) suteiktos pilieciui specialios teises ( teises vairuoti transporto priemones, teises medžioti ar žvejoti) atemimas; 6) pataisos darbai; 7) administracinis areštas; 8) nušalinimas nuo darbo (pareigu) . io straipsnio pirmosios dalies 3-8 punktuose išvardytas administracines nuobaudas gali nustatyti tik LR istatymu aktai.LR istatymai gali nustatyti ir kitokias, negu nurodytas šiame straipsnyje, administraciniu nuobaudu rušis.”

Dar vienas iš administracines atsakomybes bruožu yra tai, kkad administracine atsakomybe yra taikoma procesine tvarka, kuria numato ATPK normos. Administraciniu teises pažeidimu bylu nagrinejimo procesine tvarka,palyginus su baudžiamaja ir civiline teise, yra daug paprastesne. Taciau taip pat vyksta išsamus, objektyvus bylos nagrinejimas, kuris remiasi teisetumo,teisingumo,tikslingumo, viešumo, teises i gynyba ir kitais principais.Be to užtikrina asmens, traukiamo administracinen atsakomyben, nukentejusiojo ir kitu dalyviu teisiu apsauga.

Remiantis šiais pagrindiniais administracines atsakomybes bruožais,

galimas šis apibrežimas,kad “ administracine atsakomybe yra savarankiška atsakomybes rušis,taikoma kaltiems asmenims,padariusiems

administracines teises pažeidimus, skiriant jiems ir realizuojant istatymu nustatytas administracines nuobaudas,turint tiksla kovoti su teises pažeidimais, užtikrinti teisetuma ir teisetvarka.”

1.2 Pagrindiniai administracines atsakomybes principai

Administracines atsakomybes principai nusako pagrindinius administracines atsakomybes tikslus,uždavinius bei funkcijas. Ju turinys nuolat papildomas atsižvelgiant i valstybes bei teises vystymasi.

Vienas iš šiu principu yra atsakomybe tik už elgesi, o ne už mintis. Jis reiškia, kad norint žmogu patraukti administracinen atsakomyben, jis turi savo poelgius rreikšti veiksmais t.y. veikimu arba susilaikymu nuo tam tikru veiksmu (neveikimu) . Asmens mintys, isitikinimai, nors jie butu neigiamai vertinami, negali buti laikomi teises pažeidimais, jei jie nera konkreciai igyvendinami. Taigi asmuo, turintis galvoje begale minciu apie priešinga visuomenei bei teisei nusikalstama veika, dar nelaikomas teises pažeideju ir negali buti traukiamas administracinen atsakomyben. Taciau padares nusikalstamus veiksmus, jis bus iš karto patrauktas administracinen atsakomyben ir jam bus taikomos atitinkamos administracines nuobaudos, atitinkancios padaryto nusižengimo pavojingumo laipsni.

Sekantis principas yra atsakomybe tik uuž priešinga teisei veikima ar neveikima ir tik esant kaltei. is principas reiškia ,kad administracinen atsakomyben gali buti patrauktas tas asmuo, kuris padare priešingus teisei veiksmus (veikima) ir kuris suprato savo elgesio pasekmes. Tai yra administracinen atsakomyben traukiamas tik tas aasmuo, kuris darydamas priešingus teisei veiksmus pilnai suprato ju padarinius, samoningai ju tikejosi, bei buvo pakaltinamumo busenoje. Taciau jeigu asmuo darydamas administracines teises pažeidima tuo momentu buvo nepakaltinamumo busenoje t.y. jis visiškai nesuprato savo veiksmu esmes arba negalejo ju valdyti del laikino psichinio sutrikimo, psichines ligos ar silpnaprotystes, bei kitu psichologiniu sutrikimu, tai tokie asmenys administracinen atsakomyben netraukiami. is principas parodo tai, kad jeigu asmens elgesys nera priešingas teisei, arba jeigu šio asmens veiksmai nera priešingi teisei, tai jis negali buti traukiamas administracinen atsakomyben, nes jo veiksmuose nera kaltes.

Atsakomybes teisetumas-tai “nenukrypstamas materialiniu ir procesiniu teises normu laikymasis ,tikslus ju reikalavimu vykdymas”

is principas taip pat yra itvirtintas Administraciniu teises pažeidimu kodekso 7 straipsnyje: “ Niekam negali buti taikoma poveikio priemone už administracini teises pažeidima kitaip,kaip istatymu numatytais pagrindais ir tvarka.”

Materialines teises srityje šis principas reiškia, kad administracine atsakomybe gali buti taikoma tik už priešinga teisei veikima ar neveikima. Taciau jeigu istatymas ar kitas norminis aktas nedraudžia tam tikru veiksmu, tai už juos negali buti taikoma administracine atsakomybe. Administracine atsakomybe yra taikoma ne už bet koki teises pažeidima, o tik už administracini teises pažeidima. Administracine nuobauda yra skiriama atsižvelgiant i konkretu teises pažeidima ir vadovaujantis nustatytomis teises normomis. Skiriant administracine nnuobauda negali buti peržengtos ribos, kurias nustato istatymas.Taip pat kalta asmeni traukti administracinen atsakomyben turi teise tik kompetetingi, istatymo numatyti organai arba pareigunai.

Procesiniu teises normu laikymasis reiškia, kad administracine atsakomybe turi buti taikoma istatymu numatyta procesine tvarka.

Kitas atsakomybes principas,tai teisingumo principas. Jis reiškia, kad administracines priemones turi buti teisingos, apgalvotos ir humaniškos. Negalima nustatyti tokiu nuobaudu,kurios žemintu ar ižeidinetu žmogaus garbe,oruma ar kt. Pirmiausiai šis reikalavimas yra taikomas istatymu leidejui, kurie nustato nuobaudu rušis ir ju sistema. Nuobaudu priemones, priešingos žmogiškumui, moralei ir t.t. nedaro kaltam asmeniui auklejamojo poveikio, o atvirkšciai, gali skatinti kaltinamaji ateityje elgtis žiauriai ir antivisuomeniškai. Kaltiems asmenims administracines nuobaudos turi buti skirtos tik tokios, kurios teigiamai veiktu teises pažeidejus ir skatintu juos taisytis. Negalima taikyti nuobaudos kuri savo griežtumu neatitinka padaryto teises pažeidimo. Griežtos nuobaudos, neatsižvelgiant i lengvinancias aplinkybes, pavercia jas neefektyviomis.Tokia griežta nuobauda turi buti taikoma tuo atveju ,kai pažeidejas tikrai tokios nusipelne. Kaip neefektyvios per griežtos nuobaudos, taip pat neefektyvios ir per švelnios administracines nuobaudos, nes jos nedaro teigiamo poveikio kaltam asmeniui bei kitiems asmenims. Esant tokioms nuobaudoms teises pažeidejas nnesusimasto ir gerai neivertina savo veiksmu, bei nesistengs ju kita karta nepakartoti.

Taigi pagal ši administracini teisingumo principa nuobaudos turi buti skiriamos atsižvelgiant i pažeideja kaip asmeni, i jo šeimynine bei materialine padeti, padaryto teises pažeidimo visuomenei pavojingumo laipsni ir kitas sunkinancias bei lengvinancias aplinkybes. Pvz. ATPK 29 str. nurodyta jog, ” Administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais už atskiru rušiu administracinius teises pažeidimus iki trisdešimties paru. Administracini arešta skiria rajono (miesto) apylinkes teismas (apylinkes teismo teisejas) .

Atsakomybes tikslingumo principas reiškia, jog atsakomybes tikslas yra pasiektas, arba jis gali buti pasiektas kitomis priemonemis, tai teisine atsakomybe gali buti netaikoma arba asmuo gali buti prieš laika nuo jos atleistas. Taip pat jeigu atsakomybes tikslas yra pasiektas anksciau,negu buvo numatyta, tai kaltas asmuo, padares administracini teises pažeidima, gali buti atleistas nuo dalies atsakomybes. Pvz. ATPK 329 str. “jeigu asmuo, kuriam tam ttikram terminui atimta teise vairuoti transporto priemone, upiu ar mažaji laiva arba teise medžioti ar žvejoti, sažiningai dirba ir pavyzdingai elgiasi, nuobauda paskyres organas (pareigunas) gali, praejus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, pagal visuomenines organizacijos, darbo kolektyvo tarpininkavima sutrumpinti nurodytos teise atemimo termina.”

elgesio pasmerkima ir daro didesni poveiki jam. Jis gali buti igyvendintas keliais budais. Vienas iš ju, tai atvirai svarstant administracines bylas teismu posedžiuose dalyvaujant gyventojams. Kitas budas, kai padarytas administracinis pažeidimas yra paskelbiamas spaudoje ar kitomis informavimo priemonemis. Be to gali buti pranešta apie kalto asmens elgesi jo darbovieteje ar kitoms visuomeninems organizacijoms ir kontroliuoti kokiu priemoniu jie imasi.

Taigi šie administracines atsakomybes principai išreiškia pagrindinius administracines atsakomybes tikslus, uždavinius, funkcijas bei apskritai visa jos esme. Tam, kad pasiekti teisines atsakomybes eefektyvuma, pareigunai bei institucijos ipareigotos taikyti ja praktikoje turi griežtai laikytis šiu pagrindiniu principu. iais principais jie turi vadovautis kaip nuostatomis, kurios yra itvirtintos istatymu.

Tam, kad administracine atsakomybe butu tobulesne ir veiksmingesne, nuo 1994 m. liepos 18 d. istatymu “ Del LR administraciniu teises pažeidimu kodekso pakeitimo ir papildymo” buvo sugriežtintos nuobaudos už aadministracinius teises pažeidimus. Pvz.: Pilieciui suteiktos specialios teises vairuoti transporto priemones atemimas numatytas iki penkeriu metu.(ATPK 27 str.). Taigi griežtinant nuobaudas siekiama padidinti administracines atsakomybes efektyvuma, padaryti atitinkama poveiki visuomenei.

Tam, kad butu dar geriau kovojama su administraciniais teises pažeidimais, reikia nnuolat tobulinti administraciniu teises pažeidimu kodeksa, atsižvelgiant i kintancius visuomeninius santykius, žmoniu gyvenimo salygas bei kt.

2. BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBES BRUOŽAI

Kalbant apie baudžiamosios atsakomybes pagrindima yra naudojamos 2 filosofines pozicijos. T.y. nusikalstamo elgesio priežastys:

1. Indeterminizmas (valios laisve) – cia manoma, kad žmogus visuomet yra laisvas pasirinkimo variantuose, todel visada turi atsakyti už tuos savo veiksmus.

2. Determinizmas – žmogaus elgesys priklauso nuo daugelio aplinkybiu. todel smerkti reikia jas, o ne žmogu. Žiurima ne i nusikaltimo pasmerkima, o i jo pavojinguma visuomenei.

Baudžiamoji atsakomybe – tai viena iš teisines atsakomybes rušiu. Jai budingos griežciausios valstybes prievartos priemones, kurias taiko teismai (laisves atemimas, pataisos darbai ir kt.).

Pagal tai, kas atsako, kam atsako, už ka atsako – galime suprasti baudžiamosios atsakomybes prasme. ie klausimai atspindi tik išorinius bbaudžiamosios atsakomybes bruožus. Pagal pirma klausima, t.y. kas atsako, galime sakyti, kad tai asmuo, kuris yra nusikaltes, sulaukes atitinkamo amžiaus, ir kuris yra pakaltinamas. Taigi baudžiamojon atsakomyben gali buti patraukti tik žmones, o ne daiktai, gyvunai ar kita, kaip yra minima musu istorijoje.

Kam turi atsakyti nusikaltes asmuo? Už visus neteisetus veiksmus asmuo atsako valstybei ir visuomenei.

Kalbant apie tai, už ka atsako, galime sakyti, jog asmuo patraukiamas baudžiamojon atsakomyben, kai padaro veika, kuri pagal valstybes istatymus laikoma nusikaltimu.

Apibendrinant baudžiamaja atsakomybe, galima ssakyti, kad jos esme yra ta, kad valstybe teismo pagalba pasmerkia asmeni, padariusi nusikaltima, skiria jam bausme ir tuo paciu asmeniui po bausmes atlikimo tam tikra laika lieka teisines pasekmes (teistumas). Pasmerkimas realiai pasireiškia tuo, kad asmeniui, padariusiam neteiseta elgesi, padaromi suvaržymai. T.y. jis netenka tam tikru vertybiu : laisves, turto, galimybe užimti tam tikras pareigas bei kita. Tokia atsakomybes prasme ta, kad asmuo, kuriam padaryti suvaržymai, patiria diskomforta, neigiamas emocijas. Del to turetu kilti nenoras vel daryti nusikaltima. Taciau tai dali asmenu neveikia, nors valstybe neturi kito kelio tai užkirsti (pvz., kai žmogus pastoviai nusikalsta ir jo neveikia pasmerkimas) . Bet kita dalis visuomenes, kuri nenusikalsta, matydama kaip pagal baudžiamaja atsakomybe baudžiami nusikalteliai, bijos nusikalsti.

Taigi savo pobudžiu baudžiamoji atsakomybe reiškia valstybes prievartos taikyma ir asmens, padariusio nusikaltima, pasmerkima. Valstybes igaliotos institucijos igyvendina baudžiamaja atsakomybe prievartos tvarka, neatsižvelgiant i Nora asmens, padariusio nusikaltima. Taciau ši atsakomybe turi buti taikoma butent individualiai, atsižvelgiant i jo nusikaltimo sunkuma. T.y. kad kiekvienam teisiamajam nustatoma neigiamu pasekmiu apimtis ir iš to išplaukiantys teisiu apribojimai (asmeninio ar turtinio pobudžio).

Baudžiamoji atsakomybe veikia kaltinamaji ne tik išoriškai, bet ji nukreipta ir i vidine jo busena – elgesio reguliavima. Kaltinamajam daromas poveikis i jo psichika ir samone. Taip bbandoma pakeisti jo valios savybes ir intelekta tam, kad daugiau jis nedarytu nauju nusikaltimu. Tuo paciu, nustacius kaltinamajam apribojimus, keiciasi jo teisiu ir pareigu santykis. Realizuojant baudžiamaja atsakomybe, nustatomos papildomos pareigos, o teisiu atžvilgiu atsiranda suvaržymai.

Baudžiamoji atsakomybe gali buti realizuota paskiriant ir nepaskiriant bausme (pvz., kaltininkui ir nukentejusiajam susitaikius).

Nusikalstama veika padares asmuo gali buti traukiamas baudžiamojon atsakomyben tik tuo atveju, jeigu šios veikos padarymo metu galima buvo iš jo reikalauti istatyma atitinkancio elgesio.

Niekas negali 2 kartus buti baudžiamas už viena ir ta pati nusikaltima. Niekas negali buti pripažintas kaltu nusikaltimo padarymu, taip pat negali buti nuteistas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu pagal istatyma.“ Taigi veikos bbaudžiamumas atsiranda tik tada, kai ji buvo nustatyta isigaliojusio istatymo. Taip pat veika baudžiama, kai ji turi nusikaltimo požymius ir yra asmuo kaltas nusikaltimo padarymu..

Baudžiamoji atsakomybe yra susijusi su tuo, kad nusikaltima padariusiam asmeniui taikomos istatymo numatytos sankcijos (laisves atemimas, bauda ir kt.).

3.CIVILINES ATSAKOMYBES BRUOŽAI

Civiline atsakomybe – taip pat yra viena iš

teisines atsakomybes rušiu. Bendrojoje teiseje civiline atsakomybe yra dvieju atskiru institutu, t.y. sutarciu teises ir deliktines teises sudetine dalis.

Civiline atsakomybe sutarciu teiseje yra apibudinama kaip pinigu suma, kuria turi sumoketi sutarti pažeidusi šalis kitai sutarties šaliai už padaryta žala.

Sutartine bei deliktine atsakomybe turi kelis bendrus bruožus. Visu pirma šios abi atsakomybes rušys yra turtines pprievoles, kur kreditorius turi teise reikalauti atlyginti padaryta žala, o skolininko pareiga ta reikalavima ivykdyti. Tiek sutartines, tiek deliktines atsakomybes pagrindine funkcija yra kompensacine. Tai reiškia, kad taikant bet kuria iš ju siekiama ne nubausti skolininka, o kompensuoti kreditoriui padaryta žala, t.y. , kad jis butu tokioje padetyje, kurioje butu buves tinkamai ivykdžius sutarti. Be to, tiek sutartines, tiek deliktines atsakomybes taikymo metu skolininkas patiria turtinio pobudžio praradimus.

Civiline atsakomybe galima paaiškinti siauraja bei placiaja prasme.

Placiaja prasme civiline atsakomybe yra prievole, kkada viena šalis privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius padarytus sutartines prievoles ar kitokius pažeidimus.

Siauraja prasme civiline atsakomybe aiškinama kaip deliktine atsakomybe.

Civiline atsakomybe pasireiškia turtinemis poveikio priemonemis. ias poveikio priemones, ju taikymo salygas ir tvarka nustato civiline teise.

Civiline atsakomybe yra tik kkaip prievole atlyginti padarytus nuostolius. Pagrindinis civilines atsakomybes tikslas – nuostoliu atlyginimas, t.y. kompensuoti nukentejusiajam jo patirtus nuostolius. Civiline atsakomybe atsiranda pažeidus privatu interesa, t.y. esant sutarties pažeidimui. ios atsakomybes atveju galioja skolininko kaltes prezumpcija.

„Atsakomybe – prievole atlyginti žala arba nuostolius, sumoketi netesybas. Civilines teises atsakomybei budinga tai, kad ji yra viena iš istatymu ar sutartimi nustatytu sankciju; jos atsiradimo pagrindas yra teises pažeidimas; ji pasireiškia teises pažeidejui nenaudingomis (neigiamomis) turtinemis pasekmemis, dažniausiai turto sumažejimu del žalos, nuostoliu atlyginimo, netesybu sumokejimo; ji yra papildoma arba nauja prievole, kuri nera pažeisto teisinio santykio elementu: jji igyvendinama valstybes prievarta arba jos taikymo galimybe.“

Civiline atsakomybe yra turtine prievole,kurios viena šalis turi teise reikalauti kompensuoti jos patirta žala, o kita šalis privalo atlyginti padaryta žala ar sumoketi netesybas.

Taigi civiline atsakomybe yra aiškinama kaip prievole. Veikimas aarba neveikimas, kuriems esant atsiranda civiline atsakomybe,pažeidžia asmens turtinius interesus. Todel civiline atsakomybe yra turtine prievole, kurios viena šalis turi teise reikalauti, kad butu kompensuota jos patirta žala, o kita šalis privalo atlyginti padaryta žala.

Taigi civiline atsakomybe suvokiama kaip turtine prievole, turinti jai budingus specifinius bruožus ir kuri atsiranda iš neteiseto veikimo arba neveikimo.

4. DRAUSMINE ATSAKOMYBE

Drausmine atsakomybe pasireiškia drausminemis nuobaudomis pilieciui (darbininkui), kurias jam taiko imoniu, istaigu ar kitu organizaciju administracija. Drausminei atsakomybei budinga tai, kad asmuo padares nusižengima yra visiškai pavaldus organui, kuris taiko jam drausmine nuobauda.

“ Drausmine atsakomybe pasireiškia tuo, kad imones, istaigos organizacija, kolukio valdyba taiko drausmines nuobaudas pavaldiems asmenims už darbo drausmes pažeidimus. Tai – pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo ir kt. “ <

Drausmine atsakomybe yra taikoma ir vidaus reikalu sistemos pareigunams padariusiems drausminius nusižengimus.

“ Pareigunams taikomos šios drausmines nuobaudos:

1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) pažeminimas pareigose; 5) vidaus tarnybos pareiguno laipsnio pažeminimas viena pakopa; 6) atleidimas iš tarnybos.“

Taip pat vidaus reikalu sistemoje yra garbes teismas, kuris nagrineja pareigunu nusižengimus tarnybines etikos principams, garbei, orumui ar geram vardui.

5. PAGRINDINIAI ADMINISTRACINES,BAUDŽIAMOSIOS , CIVILINES IR DRAUSMINES ATSAKOMYBES PALYGINIMAI

Kiekviena iš teisines atsakomybes rušiu turi tik jai budingus bruožus.Jos skiriasi viena nuo kitos savo atsakomybes taikymo pagrindu,subjektais, kurie taiko atsakomybe, poveikio priemonemis bei ju padariniais,atsakomybes subjektais,procesine atsakomybes taikymo tvarka.

Administracines atsakomybes taikymo pagrindas yra administracinis teises pažeidimas,nustatytas LR istatymu. Baudžiamosios atsakomybes pagrindas-nusikaltimai, kuriu požymiai yra nnumatyti LR istatymu.Civilines atsakomybes pagrindas yra civilines teises deliktas t.y. pareiga atsakyti už padaryta žala pagal pareikšta civilini ieškini, o drausmines atsakomybes pagrindu laikomas drausminis nusižengimas t.y. darbo ar tarnybiniai santykiai.

Kalbant apie poveikio priemones, tai administracines atsakomybes priemones (nuobaudos) už padarytus teises pažeidimus, kaltiems asmenims skiria ivairus valstybinio valdymo organai (pareigunai), taip pat teismas (teisejas) .

Baudžiamojoje atsakomybeje kriminalines bausmes skiria tik teismas,o civilineje atsakomybeje civilines bausmes skiria taip pat teismas arba treciuju teismas (arbitražas) .Drausmines atsakomybes atveju poveikio priemones skiria organai (pareigunai) asmenims, kurie tarnybiškai arba pagal darbo santykius tiems organams (pareigunams) yra pavaldus.

Drausmines atsakomybes subjektas asmuo, kuris

yra istaigos,imones ar organizacijos narys.

Civilines teises delikto objektas-turtiniai arba asmeniniai santykiai, kurie paprastai yra ginami teismine tvarka, pateikus ieškini pagal civilinio proceso normu reikalavimus.

Kalbant apie atsakomybes taikymo tvarka, tai administracine atsakomybe taikoma procesine tvarka, kuri yra nustatyta administracines teises normomis. Ji taikoma operatyviai ir nesudetingai.Administracines teises pažeidimo bylose nereikia atlikti jokiu sudetingu procesiniu veiksmu. Poveikio priemones gali buti taikomos ttuojau pat, pastebejus igaliotiems asmenims administracines teises pažeidima.

Baudžiamoji atsakomybe taikoma pagal baudžiamojo proceso teises normas. Tiriant baudžiamasias bylas yra atliekami sudetingi procesiniai veiksmai, ilgesni jos taikymo senaties terminai.

Civiline atsakomybe yra taikoma pagal civilinio proceso teises normas.

Drausmine atsakomybe taikoma remiantis istaigos,imones ar organizacijos vidaus taisyklemis.

Tai pagrindiniai požymiai skiriantys viena atsakomybes ruši nuo kitos.

III. IVADOS

Teisine atsakomybe yra glaudžiai susijusi su valstybe ir jos prievarta. “ Teisine atsakomybe-tai valstybinis poveikis teises pažeidejui, kuris pasireiškia visuomeniniu-valstybiniu pažeidejo pasmerkimu, asmeninio, turtinio ir organizacinio pobudžio aapribojimu jam taikymu.”

Taigi teisines atsakomybes esme yra saugoti ir ginti reguliuojamus visuomeninius santykius bei užtikrinti teises reikalavimus, panaudojant valstybes prievartos priemones. Teisine atsakomybe yra naudojama užtikrinti teisetvarka, kovoti su teises pažeidimais bei apsaugoti reguliuojamus visuomeninius tarpusavio santykius

Teisine atsakomybe negali bbuti taikoma jeigu nera teises pažeidimo. Ji atsiranda tik tada, kai yra padarytas teises pažeidimas.” Teises pažeidimas – tai žmoniu ir organizaciju, kalta veika, kuria padaroma žala visuomenei.” arba “ Teises pažeidimas-tai kalta veika, kuri priešinga teises normoms,daro žala kitiems asmenims ir už kuria yra patraukiama atsakomyben.” Taigi asmeniui padariusiam teises pažeidima t.y. teisines atsakomybes subjektui turi buti taikomos teisines poveikio priemones, o jo elgesys smerkiamas. Tokiu atveju teises pažeidejas iš valstybes puses patiria tam tikras neigiamus, materialaus, fizinio bei moralinio pobudžio apribojimus. Jis netenka teisiu, laisviu bei kitokiu vertybiu.

Pagrindinis teisines atsakomybes reguliavimo elementas yra istatymai ir kiti norminiai aktai. Be ju negali buti ir teisines atsakomybes.Taigi teisine atsakomybe remiasi sureguliuotais norminiais aktais.Ju deka funkcionuoja. Taciau vien norminio akto nepakanka nnorint atsirasti konkretiems teisiniams santykiams, nes jis tik suteikia galimybe taikyti teisine atsakomybe. Tam, kad atsirastu teisine atsakomybe turi buti juridinis faktas, t.y. padarytas teises pažeidimas.

Taip pat, kad igyvendinti teisine atsakomybe kompetentingos valstybines institucijos ar pareigunai turi aktyviai reaguoti ir imtis priemoniu kaltam asmeniui, padariusiam teises pažeidima,taikyti tam tikras poveikio priemones ir jas ivykdyti.Taigi teisine atsakomybe yra butina tam, kad valstybeje butu..užtikrintas istatymu laikymasis. Taip pat ji reikalinga nubausti ar peraukleti asmenis, kurie nesilaiko valstybes itvirtintu istatymu.

iame kursiniame buvo pateiktos tteisines atsakomybes rušys (administracine, baudžiamoji ir civiline atsakomybe), apibudinta ju taikymo tvarka, poveikio priemones ir kiti bruožai, esant teises pažeidimui.

Literaturos sarašas

1. Valstybes ir teises teorija.-Vilnius „Mintis“, 1989 m.

2. P. Petkevicius . Administracine atsakomybe-„Justitia“,Vilnius 1996 m.

3. Civiline teise. Vilnius 1997 m.

4. Baudžiamoji teise. Vilnius 1996 m.

5. V. Mikelenas. Civilines atsakomybes problemos:lyginamieji aspektai.

“ Justitia“ 1995 m.

6. LR Administraciniu teises pažeidimu kodeksas “Aušra”, Vilnius 1995 m.

7. LR Baudžiamasis kodeksas. Vilnius 1997 m.

8. Valstybes žinios. 1994 m. Nr. 58-1132.