Tuberkulioze

TUBERKULIOZĖ- SOCIALINĖ PROBLEMA

APIBRĖŽIMAS

Tuberkuliozė – t.y. lėtinė, infekcinė, granuliominė, socialinė liga, kurią

sukelia tuberkuliozės mikobakterijos.

SUKĖLĖJAS

M. tuberculosis complex:

1.M.tuberculosis – 85 %

2.M.bovis – 15%

3.M.africanum

4.M.microti

5.M.bovis BCG (modifikuota padermė)

Tuberkuliozės mikobakterijos (TM)-gramneigiami intraląsteliniai patogenai.

Jos dauginasi neaktyvintų makrofagų viduje. Visos šios TM yra labai

atsparios karščiui, šalčiui, spiritui. Jautrios UV spinduliams ir chloro

junginiams. Aplinkoje, kur nėra saulės šviesos, jos gali labai ilgai

išlikti gyvybingos. Manoma, kad sudžiūvusios TM gali išlikti gyvybingos iki

7 metų. Dažniausias TM perdavimo būdas – oro lašelinis – 90-95 proc.

Manoma, kad aatvira TB sergantis žmogus per vienerius metus gali užkrėsti

nuo 15 iki 35 sveikų žmonių.

TBC KLASIFIKACIJA

TLK-10

• A15 – kvėpavimo organų TBC patvirtinta bakteriologiškai ir/ar

histologiškai.

• A16 – kvėpavimo organų TBC nepatvirtinta bakteriologiškai ir/ar

histologiškai

• A17 – nervų sistemos TB

• A18 – kitų organų TBC

• A19 – miliarinė TBC, t.y. ūminė hematogeninė, generalizuota,

ekstrapulmoninė TBC

Plaučių formos:

• židininė

• destrukcinė

• pleuritai

Ekstrapulmoninė TBC:

• urogenitalinė

• kaulų

• virškinimo trakto

• limfmazgių

EPIDEMIOLOGIJA

Tuberkuliozės globalinė epidemiologija

Nepaisant tto , kad tuberkuliozė yra išgydoma liga, kasmet pasaulyje ja

suserga daugiau nei 8 mlj., o miršta apie 2 mlj. žmonių (įskaitant ŽIV

infekuotus). 2 bilijonai viso pasaulio žmonių (1/3 pasulio populiacijos)

infekuoti tuberkuliozės bakterijomis (latentinė tuberkuliozės infekcija

LTBI), jų skaičius kasmet padaugėja apie 550 mlj. atvejų. Kiekvieną dieną

20000 žmonių LTBI progresuoja į aktyvią tuberkuliozę ir 5000 miršta nuo

tuberkuliozės.

Manoma, kad 2002-2020 metais vidutiniškai 1000 milijonų žmonių bus

naujai infekuoti, virš 150 milijonų – susirgs ir 36 mlj. mirs nuo

tuberkuliozės, jei liga nebus geriau kontroliuojama.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis 1990-1999 m. pasaulyje buvo

90 mlj. naujų tuberkuliozės atvejų ir apie 30 mlj. mirčių nuo šios ligos.

90 % visų tuberkuliozės ligos atvejų ir 99 % mirčių nuo tuberkuliozės

yra besivystančiose valstybėse.

Rytų Europoje kasmet užregistruojama ¼ mlj. tuberkuliozės atvejų. Apie

3 mlj. tuberkuliozės atvejų per metus -pietryčių Azijoje. Apie 2 mlj.

tuberkuliozės atvejų per metus užregistruojama sub-sacharinėje Afrikoje.

Šis skaičius greitai auga dėl ŽIV/AIDS epidemijos. Globalinė epidemija auga

ir darosi vis pavojingesnė.

Žmonių migracija padeda plisti tuberkuliozei

Pasaulinė prekyba ir žmonių kkelionės lėktuvais per pastaruosius 40 metų

dramatiškai išaugo. Daugelyje industrinių valstybių pusė tuberkulioze

sergančiųjų yra užsienyje gimę žmonės. JAV 40 % tuberkuliozės atvejų-

užsieniečiams.

Pasaulyje daugėja pabėgėlių. Negydoma tuberkuliozė greitai plinta

perpildytose pabėgėlių stovyklose ir prieglobsčiuose. Tokius žmones sunku

gydyti, nes jie neturi pastovios gyvenamosios vietos, o gydymas trunka 6

mėnesius. 50 % pabėgėlių pasaulyje gali būti infekuoti tuberkulioze.

Keliaudami jie gali paskleisti šią ligą.

[pic]

Tuberkuliozė Europoje

2000 m. Europoje buvo 369 935 naujai užregistruoti tuberkuliozės

atvejai. Palyginimui 1991 m. jų buvo 231 608. Dauguma atvejų- rytų

Europoje. Globaliniu mmastu tuberkuliozės atvejų kasmet padaugėja 3 %, bet

šis skaičius kur kas didesnis rytų Europoje (8 %) ir Afrikos valstybėse,

kuriose plačiai paplitęs ŽIV (10 %). Kai kuriose postsovietinėse valstybėse

1/3 visų tuberkuliozės atvejų yra kalėjimuose. Baltijos valstybėse ir

Rusijoje yra daugiausia vaistams atsparių tuberkuliozės formų.

Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijoje smarkiai išaugo ŽIV infekuotųjų

skaičius, o tai gali sukelti tuberkuliozės/ŽIV ko-epidemiją.

Tuberkuliozė JAV

Tuberkuliozės atvejų skaičius JAV nuo 1992 m. (26673 atvejai) mažėja.

2001 m. buvo užregistruoti 15991 atvejai ir tai yra 2,4 % mažiau nei 2000

m. (16377 atvejai). Tačiau atskirose JAV valstijose tuberkuliozės atvejų

daugėja. Pvz. Kalifornijoje 2001 m. 1,1 % tuberkuliozės atvejų daugiau nei

2000 m. Nustatyta, kad 10-15 mlj. žmonių JAV yra infekuoti M. tuberculosis,

nepasireiškiant jokiems tuberkuliozės simptomams ir iš jų apie 10 % susirgs

aktyvia tuberkulioze tam tikru savo gyvenimo tarpsniu. Nuo 1935 iki 1984

m. tuberkuliozės atvejų skaičius JAV kasmet sumažėdavo 6 %. Nuo 1985 m.

naujų atvejų skaičius padidėjo 14 % -nuo 22201 1985m. iki 25313 1993.

Kokios tuberkuliozės sugrįžimo priežastys?

Tuberkuliozės atvejų smarkiai sumažėjo 1940-1950 m., kad buvo pradėta

efektyvi antibiotikų terapija. Kaip bebūtų, 1985 m. liga vėl pradėjo

progresuoti dėl galimų faktorių:

[pic] ŽIV/AIDS epidemijos. ŽIV infekuotiems tuberkuliozės infekcija

greičiau pereina į aktyvią tuberkuliozę, net gi pirmą kartą užsikrėtus M.

tuberculosis.

[pic] Padidėjęs užsieniečių skaičius iiš valstybių, kur yra didelis

sergamumas tuberkulioze: Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos. Jie sudaro

50 % tuberkulioze sergančių JAV gyventojų.

[pic] Išrašytų antibiotikų nevartojimas taip, kaip paskirta.

[pic] Slaugos namų skaičiaus padidėjimas. Seni žmonės, ypač tie, kurių

susilpnėjusi imuninė sistema, greičiau suserga aktyvia tuberkulioze.

Tuberkuliozė Lietuvoje

Sergamumo infekcinėmis ligomis ypatybės 2001m.

| |s 10 |arba |( | |

|Salmoneliozė |2,2 | |-4 ( | |

|Ūmi dizenterija |2,6 | |-31 ( | |

| | | | | |

|Vėjaraupiai |79,9 |+6 ( | | |

|Gripai |117,5 |+22 ( | |sergamumas didėjo, |

|Katarai |368,2 |+15 ( | |paskelbta 2001 metais|

|Niežai |29,4 |+20 ( | |sergamumas didėja, |

|Tuberkuliozė |7,04 |+17 ( | |socialinių-buitinių |

Naujų atvejų skaičius pradėjo didėti nuo 1987 -ųjų metų. 1990-1997

padidėjo 2 kartus, o nuo 11998 m. stabilizavosi. Plaučių tuberkuliozė 1998

m. buvo diagnozuota 2525 ligoniams, iš jų pirmą kartą tuberkuliozė

diagnozuota 2216; plaučių tuberkuliozės recidyvų-309. Plaučių tuberkulioze

sergantys ligoniai išskiria tuberkuliozės mikobakterijas (1449 ligonių arba

57,3 %). Lietuvoje 2001 metais atvirąja kvėpavimo organų tuberkulioze

susirgo 1150 gyventojų. Iš 100 tūkst. gyventojų sirgo 33.

Tuberkuliozė Lietuvoje, kaip ir Klaipėdos krašte, nuo 1990 m. kol kas

plinta nestabdomai, tik statistiniai rodikliai nuo 1999 m. staiga

stabilizavosi ir pradėjo mažėti?! Tuo tarpu pagrindiniai TB

epidemiologiniai rodikliai Lietuvoje iki 1998 m. 100 tūkst. gyventojų

padidėjo dvigubai. Pavyzdžiui, bendras sergamumas TB – nuo 39,5 – 1990 m.,

padidėjo iki 81,4 – 1998 m; mirštamumas nuo TB nuo 6,9 – 1990 m. padidėjo

iki 11,8 – 1998 m.;

vaikų.sergamumas.nuo.7,8–1992m..padidėjo.iki.21,9–1999m.

Tačiau analizuojant “gerėjančius” pagrindinius epidemiologinius

rodiklius matoma kasmet blogėjanti tuberkuliozės epidemiologinė situacija.

Statistiniai rodikliai neatspindi ir negali atspindėti

tikros.epidemiologinės.padėties.dėl.keleto.priežasčių.

Tikslus sergamumo rodiklis priklauso nuo apsilankymų skaičiaus.

Klaipėdos ligoninės poliklinikoje jis per 1996-2001 m. periodą

katastrofiškai sumažėjo nuo 44 702 iki 19 231. Manoma, kad taip yra dėl

sužlugdytos profilaktikos, remiantis pasyviu tuberkuliozės išaiškinimu, SAM

profilaktikos įsakymu ir ligonių kasų nurodymais TB poliklinikose netirti

net rizikos grupių kontingento ir TB kontaktų. Štai kodėl TB

nediagnozuojama ankstyvose stadijose.

Remiantis tuo, 2001 m. sergamumą reikėtų padauginti iš 2,3. Taigi

sergamumas Klaipėdos mieste nuo 66,9 pakiltų iki 153,87 100 tūkst.

gyventojų (1991 m. buvo 27,0). Ar tai ne

epidemija?

Vaikų sergamumas Klaipėdoje nuo 7,2 –1991 m. išaugo iki 28,9 – 2001 m.;

mirštamumas – nuo 1,1–1991m..padidėjo.iki.6,7–2001m.

Mažėjantis mirštamumo rodiklis paaiškinamas tuo, kad neatliekama

patologinių tyrimų dėl jų brangumo ne tik antrinio lygio ligoninėse, bet ir

universitetų klinikose, kai net įtariama TB. Tačiau kai visų 2001 m.

Klaipėdos tuberkuliozės ligoninėje mirusiųjų net 55,9 proc. ligonių mirė

nuo naujai išaiškintos plaučių tuberkuliozės, ftiziatrams tai sukėlė

siaubą, nes tai primena pokario laikų tuberkuliozę. Kas antras naujai

išaiškintas ligonis miršta nuo nepagydomos ir progresuojančios plaučių

tuberkuliozės jau pirmomis gydymo dienomis, ssavaitėmis ar mėnesiais.

Statistiniai rodikliai neatitinka tikrovės ir dėl to, kad Lietuvoje

nebediagnozuojama TB ankstyvose stadijose (o taip yra civilizuotuose

kraštuose ir buvo mūsų šalyje iki nepriklausomybės). Tai patvirtina

sergamumo struktūra – kasmet auga labai progresavusios ir užleistos plaučių

bei ekstrapulmoninės tuberkuliozės formos, dėl ko kasmet mažėja gydymo

efektyvumas, daugėja neįgaliųjų, platinančių dažnai jau vaistams atsparią

tuberkuliozę.

Sergamumas tuberkulioze Lietuvos apskrityse

Daugiausia susirgimų registruota Telšių ir Tauragės apskrityse (iš 100

tūkst. gyventojų sirgo atitinkamai 43 ir 45 asmenys, mažiausiai Utenos

apskrityje – 19 iš 100 tūkstančio gyventojų).

|[pic] |

1992 metais Kaune naujai susirgo 15 iš 100 tūkst. gyventojų, o

didžiausias sergamumo atvirąja tuberkulioze rodiklis (32) buvo 1998 metais,

2000 m. – 29, 2001 m. – 22. Didesni sergamumo rodikliai yra Kauno rajone ir

apskrityje – vidutiniškai po 30 iš 100 tūkstančio.

|[pic] |

Iš Kauno apskrities 2001 metais daugiausiai naujai išaiškintų

atvirosios tuberkuliozės atvejų buvo Prienų (51/100 000), Raseinių (48/100

000 ) ir Jonavos (48/100 000) rajonuose.

Daugiausia mirė Šilutės, Šilalės, Skuodo ir Tauragės gyventojų. Pagal

amžių net 79,4 proc. 35-65 metų darbingo amžiaus žmonių, daugiausia vyrų.

Kaimo gyventojų sergamumas visada buvo didesnis nei miesto. 1998 m.

sergamumas tuberkulioze tarp kaimo gyventojų buvo 87,4/100000, miesto

gyventojų- 78,7/100000.

Jaunėja sergančiųjų amžius

Pacientų amžius gana įvairus – nuo penkiolikmečių jaunuolių iki

garbingų devyniasdešimtmečių ir net vyresnių žmonių. Dažniausiai serga

darbingo amžiaus vyrai (35-54 m.). Didžiausias sergamumas yra 40 – 59 metų

gyventojų amžiaus grupėje. Deja, medikai šiuo metu jaučia tendenciją

jaunėti ligonių amžiui. 1999 metais Kauno Romainių tuberkuliozės ligoninėje

buvo gydomi 409 15 – 44 metų pacientai. Vis dažniau medikams tenka gydyti

vos septyniolika – aaštuoniolika metų teturinčius jaunus žmones, kuriems

nustatomi tuberkuliozės židiniai kvėpavimo arba kituose organuose.

Epidemiologų pastebėta, kad šalyse, kuriose infekcija labiau paplitusi,

tuberkulioze daugiausia serga jauni žmonės. Seni žmonės daugiau serga ten,

kur šios infekcijos plitimas pristabdytas.

Lytis

Vyrai serga 2 kartus dažniau negu moterys. Vien pernai iš 1740 Romainių

tuberkuliozės ligoninėje gydytų ligonių vyrai sudarė daugiau nei du

trečdalius. Tai aiškinama didesniu vyrų polinkiu į alkoholį ir narkotikus.

| |1990 |1995 |2000 |2001 |

|Iš viso pirmą kartą |1471 |2123 |2330 |2225 |

|Moterys |463 |652 |811 |759 |

|Vyrai |802 |1471 |1519 |1466 |

|Iš viso sergančių (metų |7567 |9294 |10729 |9670 |

Socialinis ligos pobūdis

Socialinės ligos pobūdis smarkiai jaučiamas. Apie 80 proc. naujai

išaiškintų ligonių, iš jų 56 % -darbingo amžiaus žmonės, yra bedarbiai, o

apie 70 proc. ligonių (iš jų 10 % -darbingo amžiaus žmonės) -asocialūs.

Didžioji pacientų dalis – pensininkai, bedarbiai, benamiai, mažas pajamas

turintys, badaujantys bei asocialūs žmonės, piktnaudžiaujantys alkoholiu,

narkotikais. Po amnestijos padaugėjo ir buvusių kalinių. Šiuo metu nemaža

problema ta, kad girtuokliaujantys žmonės dažnai nesirūpina savo sveikata,

net ir pajutę tuberkuliozės požymius, nesikreipia į medikus. Taip liga

užleidžiama, įgauna sunkias formas, pavėluotas gydymas būna sudėtingas.

Tačiau svarbiausia, jog nesilaikydami higienos, tokie ligoniai gali

užkrėsti šeimos narius, bendradarbius, aplinkinius. Ekspertų apskaičiavimai

rodo, kad vienas sergantysis atvira tuberkuliozės forma per metus gali

užkrėsti apie 15 – 25 sveikus žmones. Ypač didelį pavojų kelia ligoniai,

galintys užkrėsti vaikus.

Rizikos grupės

· artimai kontaktuojantys su ligoniu namuose ir darbe,

· vyresnio amžiaus žmonės,

· sergantieji ŽIV, cukriniu diabetu, lėtinėmis plaučių ligomis,

narkomanai,

· esantieji kolonijose, kalėjimuose,

· mažas pajamas gaunantys ir nesikreipiantys į gydytojus žmonės,

benamiai.

GYDYMAS

1994 m. PSO rekomendavo vadinamąjį standartizuotą tuberkuliozės gydymą.

T.y. sudėtinis DOTS (directly observed treatment, short course

chemotherapy) – tiesiogiai stebimas gydymas, trumpalaikis chemoterapijos

kursas.

DOTS sudaro 5 elementai:

[pic] Pasyvi TBC diagnostika, remiantis bakteriologiniais metodais.

[pic] Tinkamas standartizuotas kontroliuojamas gydymas.

[pic] Nepertraukiamas aprūpinimas vaistais.

[pic] Efektyvi tuberkuliozės registracijos sistema.

[pic] Vyriausybės parama.

Gydymo principai:

– Savalaikis ir ankstyvas.

– Negali būti monoterapijos, nes gali atsirasti atsparios formos.Siūlomi

politerapiniai rėžimai.

– Gydymo trukmė ilga.

– Gydymo perimamumas – t.y. jei ligonis išrašomas iš stacionaro, jis

turi būti gydomas ambulatoriškai.

– Gydymas grindžiamas bakteriologiniais tyrimais.

– Gydymas turi būti tiesiogiai kontroliuojamas.

Visi sergantieji TBC yra suskirstyti į 4 pagrindines tuberkuliozes

registracijos kategorijas.

1. Naujas atvejis:

– Pacientas niekada nesirgęs TBC

– Pacientas ra vartojęs vaistus nuo TBC, tačiau ne ilgiau kaip 1

mėnesį ir niekada neregistruotas kaip sergąs tuberkulioze.

2. Recidyvas:

– Pacientui anksčiau buvo diagnozuota tuberkuliozė. Jis buvo

gydytas ir išgydytas, tačiau dabar jo skrepliuose aptinkama TM.

3. Nesėkmingas gydymas:

– Pirmą kartą susirgęs ligonis, kurio skrepliuose esti TM po 5 ir

daugiau mėnesių gydymo.

– Pacientas, kuris nutraukė gydymą ilgiau kaip 2 mėn. Prieš

penktąjį chemoterapijos mėn. Ir pakutiniajame jo skreplių tyrime

nustatyta TM.

– Pacientas, kurio skrepliuose, pradėjus chemoterapijos kursą, TM

nebuvo, o po 2 chemoterapijos mėn. jų nustatyta.

– Pacientas, kuris vėl pradeda gydytis po 2 mėn. ar ilgesnės

pertraukos, tačiau per paskutinį skreplių tyrimą TM nenustatyta.

4. Lėtinis atvejis:

– Pacientas, išskiriantis TM po kartotinio kontroliuojamo gydymo

kurso.

Nustačius ligonio tuberkuliozės registracijos kategoriją, parenkama

gydymo kategorija.

[pic] Pirmoji gydymo kategorija:

– Ligoniai, kuriems pirmą kartą diagnozuota tuberkuliozė ir jų

skrepliuose nustatyta TM.

– Ligoniai, kuriems pirmą kartą diagnozuota didelės apimties plaučių

TB, bet skrepliuose TM nenustatyta.

– Ligoniai, kuriems pirmą kartą diagnozuota sunkios formos

ekstrapulmoninė TB, bet skrepliuose TM nenustatyta.

[pic] Antroji gydymo kategorija:

– Recidyvai

– Nesėkmingas gydymas

[pic] Trečioji gydymo kategorija:

– Ligoniai, sergantys plaučių ar ekstrapulmoninė TB, kuriems TM

nenustatoma ir jie nepatenka į kitas gydymo kategorijas.

[pic] Ketvirtoji gydymo kategorija:

– Ligoniai, sergantys lėtinėmis TB formomis ir nuolat išskiriantys

TM, nors jau yra gavę du gydymo kursus.

– Ligoniai, sergantys lėtinėmis TB formomis ir nuolat išskiriantys

TM, nors jau yra gavę du gydymo kursus.

Vaistai nuo TB

Šie vaistai klasifikuojami į pagrindinius ( I eilės) ir rezervinius (

II eilės). Visas TB gydymas grindžiamas pagrindiniais vaistais.

Pagrindiniai vaistai nuo TB – izoniazidas, rifampicinas,

pirazinamidas, streptomicinas, etambutolis, protionamidas.

Rezerviniai vaistai nuo TB – etionamidas, protionamidas,

cikloserinas, kapriomicinas, PASR (paraaminosalicilo rūgšties natrio

druska), naujieji fluorchinolonai, naujieji makrolidai.

Standartizuoto tuberkuliozės gydymo schemos pagal PSO Tuberkuliozės

komiteto rekomendacijas (1994)

|Gydymo |Gydymo rėžimas |

|kategorija |(pradinė intensyvioji fazė/baigiamoji |

| |palaikomoji

fazė) |

|Pirmoji |2(3)HRZE(S)/4(7)HR arba 4(7) H3R3 |

|Antroji |2HRZES/1(2)HRZE/5HRE arba 5H3R3E3 |

|Trečioji |2HRZ arba 2H3R3Z3/4H3R3 |

|Ketvirtoji |2arba 3 rezerviniai vaistai nuo TB iki |

| |išnyks TM |

Pastaba: H-izoniazidas; R-rifampicinas, Z- pirazinamidas, S-

streptomicinas, E-etambutolis.Skaitmuo prieš vaistus rodo gydymo trukmę

mėnesiais, skaitmuo po vaistais – kiek kartų per savaitę skiriama. Jei po

vaisto jokio skaitmens nėra, vadinasi, vaisto skiriama kasdien.

Skliaustuose esantis skaitmuo arba vaisto simbolis reiškia, kad jis

individualiais atvejais galioja vietoj prieš tai parašyto.

Kai TM yra labai atsparios vaistams, veiksmingesnė yra DOTS-plius

metodika, t.y. ggydomas pagal TM jautrumo vaistams nuo TB testą.

Gydymo kursą galima sąlygiškai suskirstyti į tris fazes. Pirmojoje

fazėje, trunkančioje 1-2sav., greitai sunaikinamos tarpląsteliniame tarpe

besidauginančios bakterijos, todėl ligonis tampa mažiau pavojingas

aplinkiniams. Antrojoje fazėje, trunkančioje 1-2 mėn., yra sunaikinamos

bakterijos, lėtai besidauginančios makrofaguose. Galutinėje fazėje

sunaikinama dalis persistuojančių TM.

VAISTAMS ATSPARI TUBERKULIOZĖ

Vienas iš svarbiausių šiuolaikinės epidemiologijos bruožų tas, kad

daugėja vaistams atsparios tuberkuliozės atvejų. Tuberkuliozės

mikobakterijų atsparumas vaistams nuo tuberkuliozės yra nustatytas 35

pasaulio šalyse ir regionuose. Vaistams atsparios tuberkuliozės aktualumą

Lietuvoje rodo pirminio tuberkuliozės mikobakterijų atsparumo rodikliai:

bendras atsparumas- 24,9 % (atsparumas vienam preparatui- 11 % ir

vyraujantis atsparumas izoniazidui- 6,5 %), dauginis atsparumas vaistams

(DAV)-7,3 %.

DAV tuberkuliozės gydymas- šiuolaikinė dilema: jis neveiksmingas ir

brangus, tačiau neišgydyta ši liga toliau plinta. DAV tuberkuliozės gydymas

apie 100 kartų brangesnis nei vaistams jautrios ttuberkuliozės gydymas , o

gydymo veiksmingumas daugiausia siekia 40-60 %. Net 80 % šia liga sergančių

ligonių išskiria vaistams atsparias mikobakterijas.

Vaistams atsparios tuberkuliozės priežastys:

✓ Lėtas tuberkuliozės mikobakterijų dauginimasis, intraląstelinė

patogenezė, nulemianti lėtesnę ligos prigimtį bei ilgą tuberkuliozės

gydymo trukmę.

✓ Hidrofobinis tuberkuliozės mikobakterijos sienelės apvalkalėlis,

genetiškai determinuoti hidroliziniai ir vaistą modifikuojantys

fermentai- β-laktamazė, aminoglikozido acetiltransferazė.

✓ Tuberkuliozės mikobakterijos gali persistuoti audiniuose (neveiklumo

būsena- dormancija).

✓ Atsparumo vaistams įgijimas mutacijų būdu bakterinėje chromosomoje

ar “migruojančiais genais”- plazmidėm.

Tuberkuliozės mikobakterijų mutacijų dažnis vaistams nuo tuberkuliozės:

DAV rizikos veiksniai:

✓ Netinkama prieštuberkuliozinė chemoterapija;

✓ Gydymas vaistais nuo tuberkuliozės praeityje;

✓ Tuberkuliozės ir ŽIV koinfekcija (sergant AIDS dažnai sutrinka

vaistų rezorbcija žarnyne);

✓ Ertminė tuberkuliozės forma.

DAV plitimą skatina uždelsta M.tuberculosis complex identifikacija ir

vėlai nustatytas atsparumas bei nepakankama tuberkuliozės infekcijos

kontrolė.

TUBERKULIOZĖ IR ŽIV

Besivystančiose šalyse tuberkuliozė yra dažniausia su ŽIV susijusi

oportunistinė infekcija. ŽIV užsikrėtę žmonės turi 100 kartų didesnę

tikimybę susirgti aktyvia tuberkulioze, jei yra infekuoti tuberkuliozės

mikobakterijom. JAV 5-10 % besimptomiams ŽIV teigiamiems asmenims metų

bėgyje gali išsivystyti aktyvi tuberkuliozė, tuo tarpu žmonėms,

infekuotiems tik tuberkuliozės mikobakterijom, rizika susirgti tuberkulioze

yra 10 % per visą jų gyvenimą.

Tyrimai parodė, jog yra ryšys tarp ŽIV epidemijos ir plintančios

tuberkuliozės:

[pic] Regionuose, kur labiausiai išplitęs ŽIV, dažnesnė nei kitur ir

tuberkuliozė.

[pic] Dažniausiai tuberkulioze serga 225-44m. žmonės. Tai yra amžiaus

grupė, labiausiai paveikta AIDS.

[pic] ŽIV infekcija dažna pacientams, sergantiems tuberkulioze.

[pic] Tuberkuliozė AIDS sergantiems žmonėms.

ŽIV testas tampa teigiamas tik praėjus 2-3 sav. nuo užsikrėtimo. Jei

pacientui nustatoma ŽIV infekcija, jis turi būti ištirtas dėl

tuberkuliozės. ŽIV pacientai, sergantys tuberkulioze, turi būti gydomi

pagal tai, kuriai gydymo kategorijai jie priskiriami.

TUBERKULIOZĖS PROFILAKTIKA

1. Medicininė profilaktika (specifinė):

[pic] Skiepijimas:

a. Skiepijimas BCG skiepu 1-2 –ą gyvenimo dieną

b. Papildomas skiepijimas – 12 mėn. kūdikiams, kuriems nesusiformavo

skiepinis randelis; prieš tai atliekamas Mantu mėginys

Skiepijimui vartojami 0,05 ml ištirpinti skiepai. Skiepas švirkščiamas

lėtai į paviršinį odos sluoksnį išorinėje kairiojo žasto srityje. Jeigu

skiepas sušvirkščiamas per giliai, gali susiformuoti pūlinys.

Kontraindikacijos skiepijimui:

♦ Imunodeficitinė būklė

♦ Gydymas imunosupresantais

♦ Septinė būklė

♦Infekuotumas TB

Paskiepijus kūdikius vietinė reakcija odoje pradeda ryškėti po 3-4 sav.

Poskiepinė reakcija-tai 2-10 mm infiltratas. Poskiepinis randelis būna apie

5 mm.

[pic] Profilaktinė chemoterapija

Ši terapija rekomenduojama vaikams ir paaugliams. Kontaktiniai ir

infekuoti vaikai ir paaugliai turi būti gydomi H (5mg/kg) 6 mėn.

ŽIV infekuoti vaikai ir paaugliai turi būti gydomi H ir R 12 mėn.

2. Socialinė TB profilaktika

Ši profilaktika yra socialinių priemonių visuma, užkertanti kelią

užsikrėsti TB ir jai plisti visuomenėje. Kadangi labai ryškūs TB

socialiniai faktoriai, todėl valstybės ir visuomenės priemonės,

garantuojančios ar lemiančios socialinę žmonių gerovę, gerinančios

ekologinę aplinką, darbo apsaugą, netiesiogiai veikia ir tikimybė

užsikrėsti ir susirgti TB. Ten, kur vyrauja skurdas, badas, bedarbystė,

nešvara, TB keleriopai daugiau paplitusi. Konkrečiomis socialinėmis

priemonėmis prieš TB galima priskirti:

[pic] galimybę susirgusiam TB asmeniui išsitirti ir gydytis.Tam turi

būti sukurta antituberkuliozinių įstaigų sistema, kurioje dirbtų aukštos

kvalifikacijos specialistai ir būtų reikiama aparatūra ir kitos priemonės

būtinai pagalbai teigti;

[pic] galimybę už sirgtą laiką gauti laikino nedarbingumo pašalpą ir

grįžti į ankstesnį darbą pasveikus.

[pic] galimybę gauti invalidumo pašalpą, jei nepavyksta po ligos

susigrąžinti darbingumo arba žmogus negali dirbti ankstesnio darbo;

[pic] draudimą sergantiems atvira TB forma asmenims dirbti vaikų

įstaigose, maisto pramonės įmonėse ir įstaigose.

3. Sanitarinė TB profilaktika

Tai yra sanitarinių ir epidemiologinių priemonių visuma TB židiniui

sanuoti. Ji apima gyvenamųjų patalpų, ligonio aplinkos daiktų, spjaudyklių

ir kitų buitinių daiktų dezinfekciją, sanitarinį švietimą ir kitas

priemones.

Dezinfekcija yra einamoji ir baigiamoji:

[pic] Einamoji dezinfekcija atliekama kasdien. Tai patalpų valymas

dezinfekciniais tirpalais, patalpų kvarcavimas, rūbų rūšiavimas,

skalbimas, lyginimas, indų plovimas ir kitų namų apyvokos daiktų

neutralizavimas.

[pic] Baigiamoji dezinfekcija atliekama ligoniui išvykus į stacionarą,

sanatoriją ar mirus. Ji yra nuodugnesnė. Fizinėmis, cheminėmis ir

mechaninėmis priemonėmis sanuojamas TB židinys. Po baigiamosios

dezinfekcijos rekomenduojama atlikti dezinfekuotų patalpų remontą, tik po

to į jas gali kraustytis imlūs TB asmenys.

DOKUMENTAI tuberkuliozės kontrolės, gydymo iir profilaktikos klausimais

[pic]

TUBERKULIOZĖS programos tikslas, uždaviniai, numatomi pasiekimai, sveikatos

priežiūros organizavimo ypatumai

Tikslas – sumažinti TB sergamumą, mirštamumą nuo TB Lietuvoje, išvengti

dauginio atsparumo vaistams (DAV) nuo tuberkuliozės.

Uždaviniai:

1. Visiems ligoniams, kuriems diagnozuojama kvėpavimo sistemos TB, prieš

pradedant gydymą, būtina ištirti skreplius mikroskopiškai bei padaryti

pasėlį, ir nustatyti tuberkuliozės mikobakterijų jautrumą vaistams nuo

TB.

2. Visiems pacientams skirti medicinos personalo tiesiogiai

kontroliuojamą gydymą.

Numatomi pasiekimai:

1. Standartizuotas TB gydymas bus įdiegtas visuose medicinos įstaigose.

2. TB mikroskopijos centrai bus aprūpinti reikiama įranga.

3. Užtikrinamas pacientų aprūpinimas vaistais nuo TB.

4. Bus sukurta darni TB diagnozavimo, registravimo, priežiūros ir

kontrolės sistema.

Sveikatos priežiūros organizavimo ypatumai

Organizuojant ir teikiant medicinos pagalbą TB sergantiems dalyvauja šių

struktūrų padaliniai:

1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

2. Apskričių viršininkų administracija, savivaldybių merai, apskričių

gydytojai, miestų ir rajonų savivaldybių gydytojai.

3. TB ligoninės, skyriai ir ambulatoriniai tuberkuliozės kabinetai.

4. Universitetai

Asmens sveikatos priežiūros specialistai: pulmonologai, ftiziatrai,

BPG, vidaus ligų gydytojai, pediatrai, bendrosios praktikos slaugytojos ir

bendruomenės slaugytojai. TB programos tikslas sumažinti TB sergamumą,

mirštamumą nuo TB Lietuvoje, išvengti dauginio atsparumo vaistams (DAV) nuo

tuberkuliozės.

Uždaviniai:

[pic] Visiems ligoniams, kuriems diagnozuojama kvėpavimo sistemos TB,

prieš pradedant gydymą, būtina ištirti skreplius mikroskopiškai bei

padaryti pasėlį, ir nustatyti tuberkuliozės mikobakterijų jautrumą

vaistams nuo TB.

[pic] Visiems pacientams

skirti medicinos personalo tiesiogiai

kontroliuojamą gydymą.

[pic] Numatomi pasiekimai Standartizuotas TB gydymas bus įdiegtas

visuose medicinos įstaigose.

[pic] TB mikroskopijos centrai bus aprūpinti reikiama įranga.

[pic] Užtikrinamas pacientų aprūpinimas vaistais nuo TB.

[pic] Bus sukurta darni TB diagnozavimo, registravimo, priežiūros ir

kontrolės sistema.

Lietuvos tuberkuliozės programos priežiūros organizacinė struktūra

PSO ir Šiaurės šalys

↓

Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija

↓

Valstybinė tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės programos koordinavimo

taryba

↓

Valstybinė tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės programos nneetatiniai

koordinatoriai apskrityse

[pic]

LIETUVOS SVEIKATOS PROGRAMA

3.3.5. Užkrečiamosios ligos

3.3.5.1. Tuberkuliozė

Situacija

Tuberkuliozė (toliau TB) labiausiai išplitusi visame pasaulyje

užkrečiamoji liga. Jos plitimui svarbiausios reikšmės turi medicininiai,

socialiniai ir ekonominiai faktoriai. Kasmet pasaulyje apie 3 milijonus

žmonių miršta, 1995 m. šia liga susirgo 8,8 mln. gyventojų. Pastaraisiais

metais sergamumas ir mirtingumas TB Lietuvoje padvigubėjo, ėmė vyrauti toli

pažengusios ir išplitusios TB formos. Labai daugėja atsparių vaistams,

bacilas skiriančių, ligonių. Svarbiausios TB plitimo priežastys Lietuvoje

yra didėjantis skurdas, nedarbas, alkoholizmas, nepakankama

prieštuberkuliozinė profilaktika, pavėluota diagnostika. Be to, vis

didesnės įtakos turi didėjantis vaistams aatsparių TB sukėlėjų skaičius ir

tai lemia nesėkmingą gydymą. Svarbu ir tai, jog sveikatos priežiūros

sistema nepasiruošusi dirbti prieštuberkuliozinį darbą iš esmės

pasikeitusiomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis.

PSO ir Tarptautinės kovos su TB sąjungos ekspertai yra pateikę

epidemiologinius rodiklius, pagal kuriuos TB, kaip masinį ssusirgimą, galima

laikyti likviduotą. Tai sergamumas iki 10 iš 100 000 gyv. (Lietuvoje 1997

m. suaugusiųjų sergamumas 95,0 iš 100 000 gyventojų, vaikų 18,9 iš 100

000 vaikų). Sergamumas TB Lietuvoje kasmet padidėja apie 10 procentų.

Sparti neigiama epidemiologinių rodiklių dinamika kelia realų pavojų. Jeigu

nepavyks stabilizuoti situacijos Lietuvai gresia TB epidemija.

Tikslai

1. Iki 2005 m. stabilizuoti sergamumą TB, t.y. neleisti sergamumui šia liga

pasiekti epidemijos slenksčio 100 iš 100 000 gyventojų.

2. Iki 2010 sumažinti sergamumą TB 30 proc.

3. Išaiškinti 70 proc. naujai susirgusiųjų TB ir 85 proc. jų pagydyti.

Įgyvendinimas

• Vykdyti Valstybinę tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės programą.

• Organizuoti efektyvią TB pirminę profilaktiką tarp gyventojų:

1) kasmet vakcinuoti BCG vakcina 95-100 proc. naujagimių ir kūdikių;

2) kasmet revakcinuoti BCG vakcina visus kūdikius, kuriems

vakcinavimas buvo neefektyvus ((11 mėn.) ir neinfekuotus 7 metų vaikus

(apie 75 proc.);

3) kasmet patikrinti tuberkulino mėginiais rizikos grupės vaikus.

• Kuo anksčiau diagnozuoti ir gydyti TB asmens sveikatos priežiūros

įstaigose:

1) suaktyvinti TB išaiškinimą tarp šaukiamojo amžiaus jaunuolių,

dekretuoto kontingento, visų užsikrėtusių ŽIV ir sergančių AIDS bei

kitų gyventojų kontingentų;

2) reorganizuoti ir stiprinti bakteriologines laboratorijas kaip

svarbiausią TB diagnostikos grandį;

3) aprūpinti TB sveikatos priežiūros įstaigas būtiniausia

rentgenologine ir kita diagnostikos aparatūra bei gydymo priemonėmis,

atitinkančiomis įstaigos lygį;

4) užtikrinti eetapinį sergančiųjų TB gydymą;

5) užtikrinti, kad ambulatorinis gydymas būtinais

prieštuberkulioziniais vaistais būtų nemokamas.

• Siekiant geresnių diagnostikos ir gydymo rezultatų plėsti

tuberkuliozinį budrumą tarp bendrosios praktikos gydytojų, pediatrų ir

kt. specialistų tam, kad, įtarus TB, žmogus laiku būtų siunčiamas

gydymui į specializuotas sveikatos priežiūros įstaigas.

• Sergančiam asmeniui iki vienerių metų išsaugoti darbo vietą įstatymų

numatyta tvarka.

• Organizuoti efektyvias priešepidemines priemones epidemiologiškai

pavojinguose židiniuose.

• Informuoti gyventojus apie TB epidemiologinę situaciją šalyje ir

vykdomas profilaktikos priemones.

• Įtraukti socialinius darbuotojus organizuojant pagalbą šeimoms,

kuriose yra asmenys sergantys TB.

• Įvertinus sukauptą mokslinio darbo patirtį ir mokslininkų potencialą

toliau tęsti mokslinį tiriamąjį ir metodinį darbą.

• Rengti TB sergančių asmenų medicininės, profesinės ir socialinės

reabilitacijos priemones.

• Siekti glaudaus bendradarbiavimo su kitomis žinybomis sprendžiant su

TB susijusius klausimus.

Monitoringas

Duomenims apie TB kaupti ir vertinti būtina baigti rengti Tuberkuliozės

registrą ir pradėti jį taikyti. Monitoringo vykdyme dalyvauja asmens ir

visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos įstatymų nustatyta tvarka.

[pic]

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS

2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

I. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI:

Misija:

Sveikatos apsaugos ministerijos misija:

formuoti ir įgyvendinti sveikatos politiką, užtikrinančią visuomenės

sveikatą, aukštą sveikatinimo veiklos kokybę ir racionalų išteklių

panaudojimą.

14 PROGRAMA. Gyventojų sergamumo ir mirtingumo mažinimas bei gyvenimo

kokybės gerinimas ir modernizavimas. Jai skirti asignavimai – 13134,0

tūkst. Lt. (planas – 13183,0 ttūkst. Lt.).

14 programos tikslai:

1. Mažinti gyventojų mirtingumą ir ilginti vidutinę gyvenimo trukmę.

2. Gerinti sveikatos santykių teisumą, susijusį su lygiomis galimybėmis

kiekvienam šalies gyventojui siekti geresnės sveikatos.

3. Suaktyvinti atskirų individų dalyvavimą, formuojant sveikatos politiką.

14 programos 1 uždavinys – sumažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą nuo

užkrečiamų ligų.

2001 m. vykdant Tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės programą, buvo

organizuoti tobulinimosi kursai 400 bendrosios praktikos gydytojų ir 250

bendruomenės slaugytojų TBC profilaktikos ir kontrolės klausimais, buvo

tobulinami mikobakteriologinių laboratorijų darbuotojai, TBC registro

darbuotojai, gydytojai ftiziatrai. Atspausdintos ir padaugintos TBC

registravimo formos. 2001m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimu Nr. 1196 vykdomos Tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės

programos parengimas ir pateikimas tvirtinti valstybine perkeltas iš 2001

m I ketvirčio į 2002 m. I ketvirtį.

kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir kt.) programų priemonių

vykdymas

,,NO-TB BALTIC TUBERCULOSIS” 1999-2001 projekto pasekoje Lietuvoje 3

pilotiniuose rajonuose (Kelmės, Kaišiadorių, Varėnos) buvo įgyvendinta DOTS

– Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduota tuberkulioze sergančiųjų

gydymo strategija. Reorganizuojamas tuberkuliozės laboratorijų tinklas,

mažinamas laboratorijų skaičius, įkurta 14 šiuolaikinių tuberkuliozės

mikroskopijos centrų atsparių tuberkuliozės sukėlėjo formų nustatymui.

Siekiant užtikrinti Lietuvos dalyvavimą tarptautinėje darbo grupėje

dėl užkrečiamųjų ligų kontrolės Baltijos jūros regione 2001 buvo sudarytos

penkios darbo grupės, kurių viena- ,,Tuberkuliozė”.

Šios darbo grupės projektais numatoma:

• Toliau diegti tiesiogiai stebimo ir kontroliuojamo tuberkuliozės

gydymo modelį (DOTS), kurį rekomenduoja Pasaulio sveikatos

organizacija (PSO) ir tarptautinė kovos su tuberkulioze ir plaučių

ligomis unija (IUATLD).

• Sukurti PSO ir IUATLD rekomenduotą registracijos sistemą, sustiprinti

bakteriologinę diagnostiką ir skreplių mikroskopiją, diegti visoje

šalyje tiesiogiai stebimą gydymą, kuris turi būti nemokamas.

[pic]

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL TUBERKULIOZĖS DIAGNOSTIKOS, AMBULATORINIO GYDYMO IR KONTROLĖS IŠLAIDŲ

KOMPENSAVIMO IŠ NO-TB-BALTIC PROJEKTO LEŠŲ

2001 m. spalio 12 d. Nr.537

Vilnius

Siekdamas užtikrinti efektyvų NO-TB-Baltic projekto lėšų naudojimą:

1. T v i r t i n u pridedamus:

1.1. Tuberkuliozės diagnostikos, ambulatorinio gydymo ir kontrolės išlaidų

kompensavimo iš NO-TB-Baltic projekto lėšų tvarką;

1.2. Tuberkuliozės diagnostikos, ambulatorinio gydymo ir kontrolės išlaidų,

apmokamų iš NO-TB-Baltic projekto lėšų, normatyvus;

1.3. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos ataskaitos formą ,,NO-TB-Baltic

ataskaita”.

2. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui V.Žilinskui.

Ministras Konstantinas Romualdas Dobrovolskis

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001m.

spalio 12 d. įsakymu Nr.537TUBERKULIOZĖS DIAGNOSTIKOS, AMBULATORINIO GYDYMO

IR KONTROLĖS IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMO IŠ NO-TB-BALTIC PROJEKTO LĖŠŲ TVARKA

I. BENDROJI DALIS

1. Tuberkuliozės diagnostikos, ambulatorinio gydymo ir kontrolės išlaidų

kompensavimo iš NO-TB-Baltic projekto lėšų tvarka (toliau-tvarka) skirta

reglamentuoti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, turinčių juridinio

asmens teises (toliau-įstaigos), išlaidas arba jų dalį už ambulatorinį,

medikų kontroliuojamą, tuberkulioze sergančių pacientų gydymą, skreplių

mėginių gabenimą i tuberkuliozės mikroskopijos centrus, Valstybines

tuberkuliozes profilaktikos ir kontroles programos (toliau-tuberkuliozės

programa) koordinatorių vizitus i kontroliuojamas įstaigas bei reagentų

diagnostikos priemonių įsigijimą.

2. Šia tvarka, vykdant NO-TB-Baltic projektą, privalo vadovautis įstaigos,

tuberkuliozės mikroskopijos centrai, vaistinės bei VšI Sveikatos teisės ir

ekonomikos centras ( toliau-Centras).

II. IŠLAIDŲ STRUKTŪRA

3. NO-TB-Baltic projekto lėšomis bus apmokama:

3.1. I-os eiles vaistų nuo tuberkuliozės, skirtų ambulatoriniam gydymui,

bazinių kainų, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto, ir mažmeniniu kainų skirtumas vaistinėms;

3.2. pacientų, kurių ambulatorinis gydymas nuo tuberkuliozės

kontroliuojamas medicinos personalo, kelionės į įstaigą ir atgal į namus;

3.3. ftiziatrų, pulmonologų, bendrosios praktikos gydytojų, vidaus ligų

gydytojų (internistų), pediatrų (toliau-gydytojai), bendruomenės ir

bendrosios praktikos slaugytojų (toliau-slaugytojų) kkelionės pas pacientus,

kuriems teikiamos kontroliuojamo ambulatorinio tuberkuliozės gydymo

paslaugos;

3.4. skreplių mėginių gabenimas į tuberkuliozės mikroskopijos centrus;

3.5. tuberkuliozės programos koordinatorių, vykstančiu kontroliuoti ir

koordinuoti tuberkuliozės gydymą, diagnostiką ir tuberkuliozės registro

tvarkymą, keliones;

3.6. reagentai ir kitos diagnostikos priemonės (reagentai, konteineriai,

objektyviniai stikleliai, vonelės, pirštinės, transportavimo stovai,

spjaudyklės ir kt.) būtinos skreplių tyrimams tuberkuliozės mikroskopijos

centruose atlikti, taikant mikroskopijos metodą.

[pic]

Valstybinė tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės programa 2001-2005

metams

Valstybinė tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės programa

patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2001 m. Sausio 10 d. įsakymu nr.20

Valstybinė tuberkuliozės profilaktikos ir kkontrolės programos esmė –

valstybės ir savivaldybių lygmenyje įgyvendinti kompleksą priemonių, kurios

padėtų mažinti sergamumą nuo tuberkuliozės ir pasiekti, kad šalies

gyventojai būtų apsaugoti nuo tuberkuliozės užkrato.

Pagrindinis kovos su TB uždavinys – įgyvendinti TKGS( trumpas, tiesiogiai

stebimas gydymo kursas standartiniais VNT).

TKGS susideda iš ppenkių pagrindinių elementų:

[pic] Vyriausybės parama įgyvendinant Valstybinę tuberkuliozės

programą.

[pic] Sergančiųjų tuberkulioze išaiškinimas pasyviu metodu, kai

ligonis kreipiasi į gydytoją, turėdamas specifinių simptomų.

[pic] Įgyvendinimas kontroliuojamo, tiesiogiai medicinos personalo

stebimo gydymo pirmos eilės VNT trumpalaikiais gydymo kursais 6-8 mėn.

[pic] Reguliarus ir pakankamas aprūpinimas kokybiškais VNT. Vaistų

atsargų turi būti ne mažiau kaip 6 mėn.

[pic] Naujai išaiškintų ligonių tikslus registravimas pagal

standartus, atlikti gydymo kohortinę analizę.

Programos tikslas – apsaugoti Lietuvos gyventojus nuo tuberkuliozės

infekcijos užkrato plitimo.

Uždavinai:

[pic] Vykdyti naujai išaiškintų ligonių, sergančių TB, kontroliuojamą

gydymą ambulatoriniame etape medicinos personalo priežiūroje asmens

sveikatos priežiūros įstaigose.

[pic] Stabilizuoti TB plitimą šalyje.

[pic] Tuberkuliozės įstaigų restruktūrizacija – pereinant nuo

stacionarinių paslaugų tiekimo prie ambulatorinių paslaugų tiekimo.

[pic] Restruktūrizuoti mikobakteriologinių laboratorijų tinklą

Lietuvoje.

[pic] Vykdyti pirminę tuberkuliozės profilaktiką asmens sveikatos

priežiūros įstaigose.

[pic] Anksti diagnozuoti TB asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

[pic] Patobulinti TB sergančių ligonių registraciją.

[pic] Reguliariai mokyti medicinos personalą ir visuomenę.

Pastoviai informuoti Lietuvos gyventojus apie TB epidemiologinę situaciją

šalyje.

[pic]

Siekiama mažinti tuberkuliozės plitimą Lietuvoje (2002.09.25)

Vyriausybė patvirtino Valstybinę tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės

2003-2006 metų programą. Tai iš dalies pataisytos 1998-2000 metų programos

tęsinys, parengtas atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos

rekomendacijas bei tuberkuliozės epidemiologinę situaciją Lietuvoje.

Programos tikslas – apsaugoti Lietuvos gyventojus nuo tuberkuliozės

infekcijos užkrato ir mažinti tuberkuliozės plitimą šalyje. Numatyta

organizuoti efektyvią pirminę tuberkuliozės profilaktiką asmens sveikatos

priežiūros įstaigose, užtikrinti ankstyvą tuberkuliozės diagnostiką

mikroskopijos centruose ir kitas efektyvias diagnostikos priemones, plėtoti

ambulatorinį medikų tiesiogiai kontroliuojamą naujai nustatytų tuberkulioze

sergančių asmenų gydymą, užtikrinti medicinos personalo tobulinimą

tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės klausimais, siekti efektyvaus

tuberkuliozės lovų panaudojimo stacionaruose. Įgyvendinus Valstybinę

tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės 2003-2006 metų programą, numatoma

sumažinti sergamumą tuberkulioze iki 55: 100000 gyventojų. Valstybinės

tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės 2003 – 2006 metų programoje

nurodytos socialinės paramos priemonės: kompensuoti ligoniams, kuriems

taikomas tiesiogiai kontroliuojamas ambulatorinis tuberkuliozės gydymas,

priemokas už I-os eilės vaistus nuo tuberkuliozės, kelionės į asmens

sveikatos priežiūros įstaigą ir atgal į namus išlaidas, teikti maisto

paketus. Šios išlaidos bus finansuojamos iš Norvegijos lėšų įgyvendinant

bendrą Lietuvos ir Norvegijos projektą „Tuberkuliozės prevencija ir

kontrolė Lietuvoje, įgyvendinant tiesiogiai kontroliuojamo tuberkuliozės

gydymo strategiją (DOTS)“. Planuojamas programos ekonominis efektas 33,8

mln.Lt. Sveikatos apsaugos ministerijai pavesta pateikti siūlymus dėl

Respublikinės Santariškių tuberkuliozės ir plaučių ligų ligininės

perorganizavimo ir perspektyvų vykdant šią Valstybinę tuberkuliozės

profilaktikos ir kontrolės 2003-2006 metų programą. BNS

[pic]

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

2000 m. sausio 21 d. įsakymu Nr.39

TUBERKULIOZĖS STACIONARINIŲ ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ BAZINĖS

KAINOS

1. Tuberkuliozės stacionarinio gydymo profiliai ir bazinės kainos:

|Tuberkuliozė|2-1 Naujai |60 |84 |5040 |

|Tuberkuliozė| 2-2 |90 |81 |7290 |

|Tuberkuliozė|2-3 Intensyvaus |60 |70 |4200 |

|Tuberkuliozė|2-4 Skiriantys |90 |102 |9180 |

|Tuberkuliozė|1-1 Vaikai, |70 |60 |4200 |

|Tuberkuliozė|1-2 Specializuotas|120 |55 |6600 |

|Ftiziochirur|Chirurginis |25 |150 |3750 |

2. Tuberkuliozės stacionarinio gydymo apmokėjimo tvarka:

2.1. Tuberkuliozės gydymas pagal išvardytus profilius apmokamas iš

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, vadovaujantis Sveikatos

apsaugos ministerijos patvirtintais reikalavimais.

2.2. Teritorinės ligonių kasos sveikatos priežiūros įstaigoms, gydančioms

tuberkulioze sergančius ligonius (pagal šiame priede išvardytus

profilius), apmoka už faktinę kiekvieno ligonio gulėjimo trukmę,

neviršijant patvirtintos normatyvinės gulėjimo trukmės.

2.3. Naujai išaiškintų ligonių, recidyvo bei gydymo nesėkmės intensyvioje

fazėje gydymas gali būti tęsiamas dar 30 dienų tik suderinus su teritorine

ligonių kasa, kai po mikroskopinio tyrimo išlieka TM+.

———————–

Range of rates /100 000

< 10

10-24

25-49

50-99

> 100

World Health Organization

Regional Office for Europe

[pic]

|VAISTAS |Mutacijos |

| |dažnis |

| |populiacijoje|

|Etambutolis|10-7 |

|Izoniazidas|10 -8 |

|Streptomici|10-8-10-9 |

|nas | |

|Rifampicina|10-10 |

|s | |

[pic]