ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VAIKŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBA.

ĮVADAS

Visame pasaulyje vykstančios permainos keičia visuomenėje nusistovėjusias normas ir vertybes. Nuolatinė kova už išgyvenimą vis labiau pažeidžia silpnas , įvairių problemų turinčias šeimas. Moralinių normų nuvertėjimas stumia šeimas į girtavimo, narkotikų ar kitokio socialiai nepriimtino elgesio liūną, pagarba bei atsakomybė tampa bevertės. Dėl minėtų priežasčių tėvai nesugeba tinkamai užtikrinti pagrindinių vaiko teisių, nesudaro tinkamų sąlygų vaiko ugdymuisi, mokymuisi , laisvalaikiui.

Bendras vaikų skaičius visoje Lietuvoje, o taip pat ir Zarasų rajone kasmet mažėja, tačiau socialinės rizikos šeimų skaičius pastoviai auga, vvis daugiai vaikų netenka tėvų globos. Pagrindinė tėvų globos netekimo priežastis yra ta, kad tėvai nesirūpina vaiku, neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ir psichologinį smurtą.

Šiame darbe norėčiau aprašyti Zarasų rajono savivaldybės, Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbą, socialinio darbuotojo tikslus, uždavinius, sunkumus ir darbo specifiką. Taip pat norėčiau pakalbėti apie šio skyriaus parengtus planus, norint užtikrinti kiekvieno vaiko teisių apsaugą.

Praktikos darbo tikslas – išsiaiškinti socialinio darbo Vaiko teisių apsaugos sistemoje specifiką ir įgyti pirminius socialinio darbo su vaikais įgūdžius remiantis universitete ir praktikos vietoje įgytomis žiniomis.

1. ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VAIKŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBA.

Siekiant efektyviau užtikrinti vaikų teisių apsaugą, 1994-1995 metais Lietuvoje buvo įkurtos Vaikų teisių apsaugos tarnybos. Tačiau kasmet plečiasi Vaikų teisių apsaugos tarnybų darbuotojų funkcijos, didėja darbo krūvis,todėl kyla nnemažai problemų dirbant prevencinį darbą: specialistai nepajėgia užtikrinti rizikos grupės šeimų tinkamos priežiūros, ribotos galimybės glaudžiai bendrauti ir dažniau lankytis šeimose, kuriose yra globojami vaikai, sudėtinga lanksčiai organizuoti savo veiklą, nėra galimybės operatyviai nuvykti į kiekvieną šeimą, kuriai reikia pagalbos.

Zarasų rajono Vaikų teisių apsaugos tarnyba yra Zarasų rajono savivaldybės administracijos sudėtinė dalis.

Atsižvelgus į mažą darbuotojų skaičių, didelį darbo krūvį Zarasų rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu buvo sudarytos Vaikų teisių apsaugos darbo grupės seniūnijose, dirbančios su socialinės rizikos grupių vaikais ir šeimomis. Šių grupių pagrindinis uždavinys – efektyviau igyvendinti pagrindines Jungtinių Tautų Vaiko teisių Konvencijos nuostatas, ginti vaikų interesus šeimose, mokykloje, vykdyti prevencinę veiklą, siekti užkirsti kelią vaikų teisių pažeidimams. Zarasų rajone yra 10 seniūnijų, todėl yra sudaryta 10 Vaikų teisių aapsaugos darbo grupių, kurios susideda iš 5-17 narių, dirbančių įvairiose sferose (seniūnai, socialinio darbo organizatoriai, mokyklų direktoriai, mokyklų socialiniai pedagogai, medikai, policijos inspektoriai, bibliotekininkai, kultūros darbuotojai). Į šių grupių sudėtį taip pat įtraukti ir visuomeninių organizacijų atstovai ar kiti veiklūs seniūnijos gyventojai. Grupių nariams vadovauja ir grupės veiklą organizuoja seniūnai.

2. VAIKŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS FUNKCIJOS.

Pagrindinės funkcijos:

 planuoti ir dalyvauti socialinės pagalbos teikimo vaikui procese;  kiekvienam vaikui, su kuriuo dirba socialinis pedagogas, užvesti bylą ir laikyti joje informaciją apie vaiko ssocialinę situaciją bei teikiamos pagalbos procesą;  sprendžiant problemas ir priimant sprendimus neperžengti savo profesinės kompetencijos ribų;  informuoti švietimo įstaigos administraciją, pedagogus, kitus specialistus apie probleminę situaciją nepažeidžiant konfidencialumo;  atsakyti už darbe naudojamų metodų pasirinkimą ir korektišką jų panaudojimą;  konsultuotis su kolegomis ir, prireikus, siųsti vaiką pas kitus specialistus;  dirbti su asmeniu (individualus darbas)–vaiku, tėvais ar teisėtais vaiko atstovais, pedagogais ir kitais švietimo įstaigoje dirbančiais specialistais;  vertinti ir padėti spręsti problemas, susijusias su įvairiais vaikams kylančiais sunkumais (pagrindinių vaiko reikmių tenkinimo, saugumo užtikrinimo), dirbti su vaikais, priklausomais nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, patiriančiais seksualinį ir fizinį išnaudojimą, vykdyti saviraiškos ir saviaktualizacijos, mokymosi motyvacijos, lankomumo, užimtumo, emocinių ir elgesio bei kitų problemų sprendimo prevencines programas;  padėti tėvams ar teisėtiems vaiko atstovams ugdyti savo vaiką; suprasti jo socialinius ir psichologinius poreikius, jų tenkinimo svarbą, geriau suprasti vaiko, turinčio vystymosi sunkumų, poreikius, tėvų teises ir pareigas. Informuoti tėvus apie jų teisę gauti socialinę – pedagoginę pagalbą;  bendradarbiauti su klasių auklėtojais, kitais pedagogais, specialistais, įstaigos administracija sprendžiant vaikų socialines – pedagogines problemas, ieškant efektyvių pagalbos būdų. Padėti jiems geriau suprasti kaip vaikų socialinės problemos veikia jų elgesį, pažangumą, lankomumą. Teikti siūlymų, kaip būtų galima gerinti socialinį-pedagoginį klimatą, sukurti jjaukią, saugią darbo aplinką;  nuolat palaikyti ryšius su vietos bendruomene ir įvairiomis įstaigomis, rūpintis gyvenamosios aplinkos pritaikymu vaiko poreikiams;  tirti socialinės pedagoginės pagalbos poreikį. Organizuoti ir koordinuoti socialinės–pedagoginės pagalbos teikimą ir vertinti jos kokybę.;  kartu su įstaigos personalu, visuomeninėmis organizacijomis ir socialiniais partneriais iš kitų institucijų atlikti šviečiamąjį-informacinį darbą;  inicijuoti, organizuoti socialinių projektų kūrimą ir jų įgyvendinimą, išteklių, kurie būtini vaikų ir jų šeimų poreikiams patenkinti, gavimą;  palaikyti ryšius su įvairiomis valstybinėmis įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, teikiančiomis socialinę, psichologinę, teisinę pagalbą;  atstovauti ir ginti vaikų teises švietimo įstaigoje, teisėsaugos ir kitose institucijose;  kartu su klasių auklėtojais, kitais ugdytojais rūpintis vaikų socialinių įgūdžių ugdymu;  lankyti vaikus jų namuose, jeigu klasės auklėtojas neturi tam galimybių;  pagal kompetenciją konsultuoti, teikti pasiūlymus vaikų globos, įvaikinimo, vaikų priežiūros teisiniais klausimais;  nuolatos palaikyti ryšius su globotiniais ir globėjais, kaupti metodinę medžiagą ir platinti ją;  rengti dokumentus globos skyrimo, tėvų valdžios ribojimo ir kitais atvejais.

Vaikų teisių apsaugos darbo grupių seniūnijose funkcijos yra šios:

1. Rinkti informaciją apie seniūnijose augančius vaikus šeimose, ugdomus ir lavinamus ikimokyklinėse įstaigose ir mokyklose.

2. Fiksuoti pastebėtus vaikų teisių pažeidimus, neviršijant savo kompetencijos spręsti iškylančias problemas, esant reikalui, organizuoti skubią pagalbą vaikui, siekti užkirsti kelią ttolesniems vaiko teisių pažeidimams ir apie tai raštu informuoti Vaikų teisių apsaugos tarnybą.

3. Apie vaikus, kuriais nesirūpina tėvai, jų neauklėja, nesidomi jų mokymu ir lavinimu, raštu sistemingai informuoti Vaikų teisių apsaugos tarnybą. Už mokyklos nelankymą vaikų tėvams seniūnas rašo Administracinių teisės pažeidimų protokolą.

4. Organizuoti pagalbą vaikus auginančioms šeimoms, kurios nesugeba planuoti savo išlaidų, tinkamai tvarkytis namuose ir rūpintis vaikais. Teikti išvadas socialinės paramos skyriui dėl išmokų teikimo būdų socialinės rizikos šeimoms, dalyvauti vykdant išmokų teikimą paslaugomis.

5. Rinkti informaciją ir registruoti vaikus, linkusius ė girtavimą, nusikalstamą veiką, narkomaniją, valkatavimą ir sistemingai raštu informuoti Vaikų teisių apsaugos tarnybą.

6. Nuolat palaikyti ryšį su klasės auklėtojais mokyklose, darželiuose dirbančiais pedagogais, medikais, skatinti visų visuomenės narių sąmoningumą, geranoriškumą, aiškinti pareigą visiems rūpintis vaikų

3. VAIKŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS DARBO YPATUMAI.

Svarbu įsisąmoninti, kad darbas su šeimomis, turinčiomis problemų, yra ilgalaikis, o darbo vaisiai yra nežymūs ir pastebimi labai negreitai. Šiuo metu socialinės rizikos grupės šeimos jaučiasi socialiai atskirtos, niekam nereikalingos. Vaikų teisių apsaugos darbo grupės veikla yra orientuota padėti savo seniūnijos šeimoms grąžinti sugebėjimą pasirūpinti savimi ir savo vaikais.

Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, siekdama sumažinti vaikų ir paauglių nusikalstamumą rajone, bendradarbiauja su Zarasų rajono Policijos komisariatu, Panevėžio regiono pataisos inspekcijos Zarasų rajono Pataisos

inspekcija, mokyklomis ir kitomis įstaigomis. Yra organizuojami bendri reidai, kurių metu lankomos socialinės rizikos šeimos, nepilnamečiai, kuriems bausmės vykdymas atidėtas , įrašyti į PK vaikų rizikos grupę, apsilankymų metu vedami pokalbiai teisiniais, socialiniais, psichologiniais klausimais.

3.1 PREVENCINĖ VEIKLA.

Siekdami efektyviau įgyvendinti Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių konvencijos ir LR Vaiko teisių apsaugos nuostatas, šalinti ir neutralizuoti neigiamą socialinės aplinkos įtaką , sąlygojančią vaiko asmenybės deformaciją ir nusikalstamą elgesį, ugdyti vaiką atlikti pareigas ir būti atsakingam už savo poelgius šeimoje, mokymo bei aauklėjimo įstaigoje, socialinėje aplinkoje, Zarasų rajono Vaikų teisių apsaugos tarnyba aktyviai dalyvauja Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programose. Zarasų rajono Policijos komisariatas, Vaikų teisių apsaugos tarnyba ir Zarasų raj. Pataisos inspekcija bendrai parengė tęstinę Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programą ,, Niekada nesakyk niekada.“. Tai yra prevencinė-kultūrinė programa. Jos metu dalis vaikų, įtrauktų į Zarasų raj. Policijos komisariato vaikų rizikos grupę, gyvenančių socialinės rizikos šeimose, socialiai remtinose šeimose, turi galimybę dalyvauti organizuojamose išvykose į Vilnių ir Kauną. Išvykų metu aplankomi VVeliučionių specialialieji Vaikų auklėjimo ir globos namai, Kauno auklėjimo-darbų kolonija, Vilniaus televizijos bokštas, Kauno Zoologijos sodas ir kitos kultūrinės vietos. Kai kuriose kaimų bibliotekose, mokyklose vaikams organizuojami susitikimai-popietės, kurių metu diskutuojama apie vaikų teises, jų pareigas šeimoje, mokymo bei auklėjimo įįstaigoje, socialinėje aplinkoje, atsakomybę už pažeidimus.

Atsižvelgiant į Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuojamą akciją “ Noriu – sportuoju” Zarasų rajono mokyklos: Turmanto pagrindinė mokykla, Antazavės J.Gruodžio vidurinė mokykla, Degučių pagrindinė mokykla, Šniukštų pagrindinė mokykla, Baibių pagrindinė mokykla, Suvieko pagrindinė mokykla, Antalieptės pagrindinė mokykla ir Zarasų žemės ūkio mokykla, kartu su Vaikų teisių apsaugos tarnyba ir kitomis institucijomis organizavo mokyklų sporto salėse ir aikštynuose vasaros stovyklas. Buvo kviečiami visi vaikai, kurie vasaros atostogų metu neturi kuo užsiimti. Atveriant mokyklų sporto sales ir aikštynus, vaikams buvo suteikiama galimybė turiningai praleisti laisvalaikį. Moksleiviams nereikėjo ieškoti nuotykių gatvėse, kad išlieti susikaupusią energiją, ar nuobodžiauti. Sportas – paprastas ir veiksmingas užimtumo ir nusikalstamumo prevencijos būdas. Pagrindinis šios akcijos tikslas – išspresti vaikų užimtumo vasarą pproblemas.

Smurto prieš vaikus prevencijai Vaikū teisių apsaugos tarnyba Zarasuose organizavo visuomenės švietimą apie tinkamą vaikų auklėjimą, ugdė pilietiškumą ir netoleranciją smurtavimui prieš vaikus. Mokyklų speccialistams, vaikų globos įstaigų socialiniams pedagogams, mokytojams buvo organizuojamas seminaras „Seksualinė prievarta prieš vaikus. Pagalba vaikui ir šeimai“. Šio seminaro metu specialistai pasidalin informacija apie seksualinę prievartą prieš vaikus, jos įtaką vaiko raidai. Be to, buvo pristatytos galimybės bendradarbiauti teikiant pagalbą seksualinę prievartą patyrusiems vaikams. Taip pat mokyklose ir ugdymo įstaigose buvo organizuojama švietimo programa vaikams, sskirtas jų mokymui kaip atpažinti smurtą, kur ir kaip gauti efektyvią ir savalaikę pagalbą.

3.2 AKTUALIAUSI KLAUSIMAI.

Tik visai neseniai ir dar ne visose šalyse bei kultūrose prievarta prieš vaikus pradėta traktuoti kaip didelė ir svarbi socialinė problema. Tai jokiais būdais nereiškia, jog iki tol vaikai nebuvo seksualiai prievartaujami. Ši socialinė problema egzistuoja jau labai seniai, tačiau tik XX a. antrojoje pusėje ji pradėta suvokti ir traktuoti kaip problema.

Kas yra prievarta ?Ne visi su mumis elgiasi maloniai ir draugiškai. Yra daug vaikų prievartos rūšių:1) Fizinė prievartaFizinė jėga tai nėra geras būdas spręsti nesutarimus ir išlieti pyktį. Vaikai turi žinoti, kad niekas negali jų mušti ranka ar įvairiais daiktais, stumdyti, daužyti, tampyti ar smogti, sukeldami jiems skausmą ir sužalojimus. Mušimu galima greitai suvaldyti vaiko elgesį, tačiau mušimas nemoko vaiko, kaip jis turėtų keisti savo elgesį. Dažniau jis palieka nuoskaudą ir pyktį. Dažnai tėvai muša vaikus tikėdamiesi, kad jie bijos kitą kartą netinkamai elgtis. Tačiau vaikai ima bijoti mušančio tėvo ir mokosi slėpti nuo jo ne tik blogus savo poelgius, bet ir svarbius savo išgyvenimus. 2) Emocinė prievartaNei kiek ne mažiau nei mušimas skausmingų pergyvenimų gali sukelti tyčiojimasis, žodinė agresija, žeminimas, gąsdinimas, vertimas jaustis kaltam, nuolatinis blogos savijautos sukėlimas, atstumiant ir pparodant, kad esi nemylimas, nepageidaujamas. 3) Seksualinė prievartaTai vaiko seksualinis išnaudojimas liečiant, glostant, bučiuojant jo intymias vietas, ar reikalaujant iš vaiko to paties; rodant jam pornografines nuotraukas arba filmus, demonstruojant jam lytinius organus, verčiant jį stebėti lytinį aktą ar su pačiu vaiku jį atliekant.4) Nesirūpinimas, nepriežiūraTai svarbių biologinių ar psichologinių vaiko poreikių netenkinimas:nesirūpinimas vaiko maitinimu, rengimu, saugumu sveikata; išvijimas iš namų Dar labia svarbi problema – alkoholis. Alkoholis – tai vienas iš seniausiai žinomų narkotikų ir populiariausia, dažniausiai vaikų vartojama svaiginimosi medžiaga. Praktika rodo, kad iš visų narkotinių ir psichotropinių medžiagų alkoholis vaikams lengviausiai pasiekiama svaiginimosi priemonė. Vertybių devalvacija tapo prielaida ne tik etikos, bet ir teisės normų pažeidimams, turint omenyje tai, kad nepamatuotas pelno siekimas išbalansuoja alkoholio realizavimo nepilnamečiams kontrolės mechanizmą.Šie klausimai ir daugelis kitų sprendžiami Vaikų teisių apsaugos tarnyboje. Švietimas ir žiniasklaida taip pat turi rūpintis šiomis problemomis ir užkirsti tam kelią. Žiniasklaidos vaidmuo itin svarbus formuojant vaikų iki 18 metų nuomonę. Labai svarbu formuoti neigiamą požiūrį į bet kokios rūšies smurtą prieš vaikus apskritai, akivaizdžiai parodant smurto vertinimo pagal “ paprotinę liaudies teisę“ ydingumą bei senamadiškumą.4. DARBAS SU VAIKU. Vienas iš atvejų – Vaikų teisių apsaugos tarnyba gavo skunda, kad blogai prižiūrimi vaikai. Skundas gautas iš šios ššeimos kaimynų. Nuvykus išsiaiškinom, kad skunde minėti tėvai yra linkę į girtuokliavimą, neturintis pastovių pajamų, gyvenimo sąlygos nepatenkina būtiniausių vaikų poreikių. Šeima gyvena apleistame, remonto reikalaujančiame name. Nedideliame kambaryje gyvena motina, sugyventinis ir tris jų mažamečiai vaikai. Vaikai yra aštuonerių, penkerių ir trejų metų. Pakalbėjus su vaikais išsiaiškinome, jog vyriausias vaikas dar nelanko mokyklos. Iš kaimynų taip pat sužinojome, kad girti tėvai imasi emocinio, o neretai ir fizinio smurto prieš mažamečius. Labai dažnai neturi ko pavalgyti. Vyriausias dažnai verčiamas eiti vagyliauti aplinkiniuose kaimeliuose. Mūsų kaip socialinių darbuotojų darbas prasidėjo nuo pokalbio su artimaiusiais kaimynais, tėvais, pačiais vaikais ir kitais susijusiais asmenimis. Mūsų tikslas buvo išsiaiškinti: kokiose sąlygose gyvena šeima, kokie yra tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai, kokie vaikų poreikiai nebuvo tenkinami? Sukaupus šią informaciją pateikiam tolesnį paaiškinimą ir sprendimo proceso planą. 1. Preliminarus problemos formulavimas. Nedirbantis tėvai, asociali aplinka, vyriausias vaikas nelanko mokyklos, du kiti vaikai nevisada turi ką pavalgyti ir apsirengti. 2. Tikslai. Pagalba tėvams integruotis į “blaivią“ visuomenę. Vaikų poreikių organizavimas.Vyriasniojo vaiko mokyklos lankymas.3. Plano įgyvendinimas. Tėvai buvo nukreipiami į psichologinės pagalbos tarnyba norint išsiaiškinti tokio elgiasio motyvaciją. Psichologo pagalba buvo suteikta ir vaikams. Tėvas buvo nukreiptas į Darbo biržą. Buvo organizuotas vyresniojo vaiko mokyklos lankymas artimiausioje mokykloje. Ten jis nuvykdavo

su mokyklos autobosiuku. Buvo skirta vienkartinė pašalpa būtiniausiom reikmėm į mokyklą, taip pat nemokamas maitinimas mokykloje. Tėvams buvo nustatytas terminas per kurį jie turėjo pasirūpinti vaikų ir savo gerove. Pagal planą darbuotojas turės periodiškai lankyti šią šeimą ir vertinti jų gyvenimo sąlygas ir tarpusavio santykius.

IŠVADOS

Norėdamas gerai dirbti socialinis darbuotojas privalo ne tik žinoti ir mokėti socialinio darbo teoriją , bet ir turi būti atlikęs praktiką. Žinodamas tai kas parašyta vadovėlyje, dar nereiškia kad tu gali viską atlikti savo darbe. <

Kiekvieno iš mūsų misija šiandien – investuoti į vaiką, išmokti klausyti, girdėti ir jį suprasti, skirti ypatingą dėmesį ir paramą, ugdyti jo pasitikėjimą savimi, rengti jį atsakingam savo paties gyvenimui. Vaikų energija ir kūrybingumas turi būti brandinami taip, kad jie galėtų aktyviai dalyvauti kurdami savo aplinką, savo visuomenę ir pasaulį, kurį jie paveldės. Vaikai turi teisę į suaugusiųjų laiką ir meilę, nes vaikystei natūralu būti laimingai. Siekiant šio kilnaus tikslo bei suvokiant būtinumą orientuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybos veiklą į ppačias opiausias ir neatidėliotinų sprendimų reikalaujančias sritis.

Praktikos metu teko bendrauti su žmonėmis, kurie pasakojo savo problemas, su vaikais,kuriuos reikia mokyti viso to ko jiems reikės gyvenime. Atrodo nieko sunkaus nėra, prakalbinti vaiką, užduoti porą klausimų, pasakyti vaikui kas negalima iir ką galima daryti ir viskas padaryta. Bet deja taip nėra. Kiekvienas vaikas yra savitas ir tą patį veiksmą jis supranta kitaip. Praktikos metu išmokstama spręsti vaiko problemas, vaiką suprasti, jam padėti.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Johnson C. Socialinio darbo praktikas. Bendrasis požiūris. Vilnius 2003.

2. Kvieskienė G. Socializacija ir vaiko gerovė. Vilnius 2003.

3. LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. // Vž. 1996, Nr. 33-807

4.Carole Sutron. Socialinis darbas, bendruomenės veikla ir psichologija. Vilnius 1999.

5. Šeima ir vaiko teisės. www.socmin.lt;

6. Nepilnamečių justicija http://www.nplc.lt/nj/dokumentai.htm ;