Apie kyokushin karate įvairaus amžiaus vaikų mokymas

Įvadas

Pasaulis keičiasi labai greitai, taip pat greitai keičiasi ir požiūris į mokslą, žmogų ir sportą. XXI amžiuje mokslas, bei technika pasaulyje pakeitė daugelį dalykų. Šiandienos dabar daugelis neisivaizduoja be įvairiausių išradimų, kurie palengvino mūsų buitį, bei gyvenimą. Todėl mokslas labai vertinamas, o sportas, žmogaus kūnas, bei sveikata lieka atraplaniame vaidmenyje. Todel šiandienai svarbus ne vie sporto pedagogų, bet ir visų kitų pedagogų darbas, kuris padėtų vaikams, paaugliams, jaunuoliams, vyrams ir moterims suvokti sporto reikšmę, kad sveikata yra brangiausias mūsų tturtas, kad ją reikia puoselėti. Jau nuo vaikystės visi pedagogai turėtų vystyti meilę sportui. Tik bendromis jėgomis pedagogai galėtų išvystyti visapusišką asmenybę, kuri gyvenime galėtų pasiekti daug.

Jeigu batsiuvys bus prastas meistras, tai valstybė nuo to nenukentės, tačiau jeigu pedagogai blogai atliks savo pareigas, tai šalyje atsiras daug tamsių ir kvailų žmonių (Platonas).

Mano kūno kultūros mokytojas H. Ignotas sakydavo: žmogus laimingas bus tada, kai per savo gyvenimą padarys keturis svarbiausius darbus: 1.Pasodins medį 2 Susiras darbą 3. Pastatys nnamą 4 Užaugins vaikus. O sportas šiuos darbus tik padės įvykdyti, nes bet kuri darbinė veikla reikalauja ne tik daug proto pastangų, bet ir fizinės energijos, ištvermės, sveikatos, atkaklumo, darbštumo, nuoseklumo ir t.t. O šios savybės vystomos sportuojant. Šis kūno kkultūros mokytojas man padėjo pamilti sportą, įvertinti sporto privalumus ir nukreipė tolimesniam fizinių įgūdžių tobulinimui pas karate trenerį R. Zabulionį.

Taigi tarp įvairių pedagoginės veiklos rūšių trenerio profesija yra viena sunkiausių ir garbingiausių. (Treneris – tai kvalifikuotas sporto pedagogas, kurios nors sporto šakos specialistas). Sunki todėl, kad parengti atletišką, sveiką, visapusišką asmenybę reikia daug žinių, pastangų, begalinio pasiaukojimo, o garbinga – kad sėkmės atvėju treneris tampa visuomenėje labai gerbiamu žmogumi. Treneriui yra labai svarbu išugdyti visapusišką asmenybę, tačiau jo pagrindinis tikslas – siekti sportinių rezultatų ir stiprinti sportininko sveikatą. Bet svarbiausia, kad treneris nesugadintų sportininkų sveikatos, todėl labai svarbus trenerio pasiruošimas darbui. Treneris turi sportininkus pažinti, žinoti sportininkų amžiaus ypatybes, kaip reikia dirbti su skirtingo amžiaus sportininkais, kaip reikia ssudominti skirtingų amžių sportininkus. Kiekvieno amžiaus tarpsnio sportininkai turi savitą psichologinį pasaulį, kurį reikia išnagrinėti. Šios išnagrinėtos savybės ir lemią sėkmingą darbą su sportininkais.

Lietuvoje sporto šakų yra įvairiausių, kadangi sportininkai nėra vienodi, vieni domisi vienomis sporto šakomis, kiti kitomis, ir jie pasirenka savo kelią. Man dar mažam renkantis sporto šaką, didelę įtaką padarė televizija, kuri rodydavo didvyrius, kurie darydavo gera ir gelbėdavo žmonės, pasinaudodami išmoktais koviniais veiksmais. Pasirinkau karate, gal būt, kad galėčiau tą patį daryti ir aš. BBet pauglystėje aš supratau, kad karatė nėra vien žmonių gelbėjimas ir t.t., tai tapo mano gyvenimo būdu. O šį sportą man padėjo pamilti mano treneris Ričardas Zabulionis, kuris dirbo su manim ir kitais sportininkais nuo pat vaikystės. Treneris dirba ir dabar su įvairiausio amžiaus žmonėmis, padėdamas mums tobulėti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai.

1. Kas tai yra karatė?

Tarp daugybės saviginos stilių, taip pat ir bokso, kikbokso, dziudo, sambo, džiudžitsų, aikido ir kitų, gana reikšminga vieta tenka karatė. Taip pat kaip ir daugelis sporto šakų karatė turi ir daugelį savo stilių ( šotokan, šidokan, kyokushin ir kt.). Tačiau kyokushin karate Lietuvoje yra viena populiariausių sporto šakų, garsėjanti ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Karate sportą garsina tokie žmonės, kaip pats karate įkurėjas Masutatsu Oyama.

M. Oyama būbamas 24 metų nusprendė iškeliauti į kalnus, kad galėtų vienatvėje susikaupęs tobulinti techniką, stiprinti dvasią ir kūną. Ten praleido 18 mėnesių, griežtai laikydamasis dienos režimo: treniruodavosi daugiau, negu miegodavo. Nusileidęs iš kalnų apsigyveno šalia gyvulių skerdyklos. Čia begyvenant jam kilo mintis susigrumti su jaučiu. Dvikova baigėsi tuo, kad meistras nuduobė jautį smūgiu į kaktą. Jo dikovos su jaučiais buvo užfiksuotos kino juostuose ir paplito po visą pasaulį. Tai buvo puiki M. Oyamos ssukurto stiliaus reklama.

Tačiau žmonės nevienodai supranta, kas tai yra karatė. Vieni žiūri į karatė, kaip į saviginos būdą, kiti mano, kad čia galima patobulinti savo fizinę būklę ir koordinaciją, dar kiti – kaip į sporto šaką, kurią kultyvuojant galima sumažinti kasdieninę įtampą ir agresiją. Kai kas karate laiko priemone, padedančia ugdyti ištvėrmingumo ir pasiaukojimo savybes, o kiti žiūri kaip į filosofiją, gyvenimo kelią. Tačiau mano teneris Ričardas sakydavo: karate – tai gyvenimo būdas, kurio esmė yra geriausių žmogaus charakterio bruožų ugdymas, o ugdant šiuos bruožus susiformuoja judesių koordinacija, kuri turi būti panaudota tik geriems tikslams. Jis vis kartoja: karate kovos menas turi būti panaudotas tik geriems tikslams! Šios taisyklės jis labai griežtai laikydavosi. Ir tuo mes visi įsitikinome: prieš metus aš ir dar vienas mano klubo draugas, patekome į lietuvos karate jaunių rinktinę, ruošėmės labai svarbioms varžyboms, Europos čempionatui. Šios varžybos turėjo būti pats svarbiausias įvykis per visa mūsų sportine veiklą. Tačiau likus dviem mėnesiams iki varžybų gatvėje draugas susimušė, ir gavo traumą, kuri užgijo likus menesiui iki čempionato. Treneris netrukus sužinojo, kad buvusį konfliktą, bei muštynes pradėjo draugas ir uždraudė jam dalyvauti varžybose. Šis sprendimas susilaukė didelių diskusijų. Tačiau treneris savo sprendimą motyvavo tuo, kad jei jis ttaip elgiasi, tai dar nėra dvasiškai subrendęs tokioms varžyboms. Pirmiausiai svarbu dvasinis pasiruošimas, po to tik fizinis. Šis trenerio sprendimas buvo teisingas, ar ne, tai gali vertinti kiekvienas individualiai. Šiais metais klubo draugas vėl pateko į Lietuvos rinktinę, nes sportavo labai sunkiai, bei rimtai ir dar negana to, tapo Europos čempionu.

M. Ojama sako: dvasia yra pagrindas kovai. Jis karatė apibūbina: kaip savo silpnybių nugalėjimą, atskleidžiant tai, kas yra tikra ir amžina, kas žmogui leidžia vadintis žmogumi.

2. Trenerio veiklos ypatumai birbant su įvairaus amžiaus sportininkais.

Kiekvienas žmogus yra skirtingas, turintis tik sau būdingų ypatumų, savitą charakterį, gebėjimus, patirį ir kitus savitumus, kuriuos treneris turėtų padėti atskleisti. Treneris turi sportininkui padėti suprasti, kas jis yra, padėti pažinti save, padėti atskleisti savo, kaip sportininko trūkumus ir privalumus. Tačiau visada reikia žiurėti į sportininko privalumus, o ne trūkumus. Treneris turi vystyti pasitikėjimą savimi, kuris labai padeda ne tik sporte, bet ir gyvenime. Geriausias pavyzdys galėtų būti mūsų klubo sportininkas: kuris treniruotėje kovoja labai gerai, bei pasiekia labai puikių rezultatų, tačiau varžybose, kaip jis pats sako, jį apima nepasitikėjimo, bei streso baimė ir daugelį varžybų jis pralaimi. Tačiau treneris rado šios bėdos sprendimą, liepdamas tam sportininkui treniruotėse kovoti su vyresniais, bei stipresniais sportininkais,

jis apsiprato su nepasitikėjimo, bei streso jausmu ir dabar yra vienas geriausių savo amžiaus karate sportininkų Lietuvoje.

Treneriui iškyla nevien tik tokie sunkumai, bet ir dar daugelis kitų, kadangi jis turi atsižvelgti į daugelį žmogaus ypatumų: amžiaus, lyties, išsilavinimo, temperamento, charakterio, sportinio meistriškumo, šeimos ir kt. Kiekvienas žmogus reikalauja savito priėjimo ir dėmesio. Todėl, norint sėkmingai bendrauti, treneris turi į juos atsižvelgti dirbdamas.

Karate trenerio darbo pobūdis, bei specifika panaši į kūno kultūros mokytojo, o ypač ryškiai tai pastebima, kkai dirbama su vaikais. Treneris dirba, kaip kūno kultūros mokytojas, tik truputį suteikdamas papildomos informacijos apie tam tikra sporto šaką, šiuo atvėju apie karate.

3. Trenerio veiklos ypatumai dirbant su 7 – 12 metų sportininkais.

Šio amžiaus sportininkai jau turi susiformavusią nuomonę apie tam tikrus dalykus. Bendraudamas su bendraamžiais, sportininkas jau netgi gali lyginti savo ir kitų nuomones, todėl asmeninės problemos išsprendžiamos vis teisingiau. Šio amžiaus vaikai jau gali kritiškai vertinti suaugusių, bei trenerio požiūrį į daugelį dalykų, todėl treneris tturėtų elgtis korektiškai, bei rodyti gerą pavyzdį. Tačiau nepaslaptis, kad daugelis trenerių rodo netgi blogą pavyzdį: mano mokykloje lengvosios atletikos treneris labai inciatyviai vaikams aiškino apie rūkymo, alkoholio, bei narkotikų daromą žalą organizmui. Tačiau jis pats rūkydavo, kartais netgi treniruotėje. MMano manymu, toks trenerio elgesys yra netinkamas, bei smerktinas. Kadangi vaikui kyla klausimas: jeigu tai žalinga, kodėl gi jūs rūkote? turbūt į ši klausimą daugelis trenerių atsakymo nerastų.

Kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus, vaikai taip pat yra skirtingi ir kiekvienas reikalauja savito priėjimo. Kiekvienas vaikas vis skirtingai reaguoja į pamokymus ir pastabas. Treneris turėtų būti atsargus ir vengti griežtų pamokymų bei pastabų. Tačiau trenerio R. Zabulionio pamokymai ir pastabos vaikams treniruotės metu nevisada buvo teisingi:

Aštuonerių metų sportininkas bėgdamas nugriuvo, bei prasikirto lūpą. Sužalojimas nebuvo didelis, tačiau vaikas pravirko ir trenerio griežta pastaba: tu boba ar vyras? jį pravirkdė dar labiau. Ši trenerio pastaba buvo nelaiku ir nevietoje. Treneris turėtų ieškoti kitų būdų nuraminti sportininką, sieki suprasti to ssportininko savijautą. Šio amžiaus sportininkams būdingas jautrumas, todėl norint sėkmingai su jais dirbti, būtinas atsargus bendravimas. Treneris turėtų stengtis tapti sportininko draugu, elgdamasis su juo kaip su suaugusiu. Vaikai labai vertina, kai su jais elgiamasi kaip su su suaugusiais ir treneris turėtų atsižvelgti į šį norą, bei bendrauti pageidaujamu lygiu. Mūsų treneris atėjęs į rūbinę, su visais pasisveikina paspausdamas ranką ir netgi su pačiais mažiausiais mūsų klubo nariais. Ši, kad ir mums atrodanti nereikšminga detalė, treneriui padeda laisviau bendrauti su vvisais sportininkais, o ypač jaunesniais. Jaunesni sportininkai jaučiasi lygiaverčiais su viresniais.

Labai svarbu, kad sportininkas treneriu pasitikėtų. Todėl treneris turėtų pasistengti suprasti jo problemas, bei rūpesčius. Vaikai labai vertina paslapčių saugojimą, bei supratimą. Todėl treneris turi puikią galimybę įgyti sportininko pasitikėjimą, nutylint blogą, bei smerktiną vaiko elgesį jo tėvams. Kadangi vaikas tikrai nenorėtų, kad apie jo blogą elgesį sužinotų tėvai. Bet treneris prieš tai turėtų gerai apsvarstyti ką galima ir reikia pranešti tėvams,o ko ne.

Šio amžiaus sportininkams didelę įtaka daro paaugliai, ypač tie, kurie pasiekia didesnių rezultatų. Teneris turėtų stengtis menkinti viresnių įtaką atskleidžiant visą tiesą apie juos. Daugelis sportininkų kalba tik apie savo pasiektas pergales. Tačiu karate toks sportas, kad pralaimėjimų išvengti labai sunku. Mano treneris tą problemą išsprendė pakabindamas klubo salėje stendą. Po kiekvienų varžybų stende surašydamas rezultatus: kas laimėjo, kas pralaimėjo ir įklijuodamas nuotraukas, todėl kiekvienas klubo narys žino apie kiekvieną sportininką ir ko jis ištiesų yra pasiekęs. Todėl viresnieji tokios didelės įtakos, kokios norėtų padaryti negali.

Pats svarbiausias bei reikšmingiausias trenerio darbo aspektas turėtų būti: vaiko kaip asmenybės atskleidimas. Bet vaikai nevienodi, vieni yra atviresni, kiti uždaresni, nenorintys bendrauti. Jeigu vaikas užsidaręs, jo charakteryje pastebima nemuotyvuoto nepilnavertiškumo, agresyvumo ar depresijos užuomazgų. Treneris turi iieškoti priežąsčių (šeimos darnumas, girtuokliavimas šeimoje ir t.t.) ir jas pašalinti. Kiekvieno trenerio praktikoje neišvengiamai tokių vaikų pasitaiko. Mūsų treneris tokiems vaikams rodo išskirtinį dėmesį, bei kartais stengiasi juos iškelti draugų akivaizdoje.

4. Trenerio veiklos ypatumai dirbant su 13 – 16 metų sportininkais.

Juk gyvenimas vėržliai kaip upės tekėjo,

Vieni skleidė sparnus, kiti leido šaknis.

Pamilau ne gatves, ne asfaltą dulkėtą

Ėjau tikslo siekt ten, kur liepie širdis.

A. Kancevičius

Šis Kancevičiaus ketureilis atsleidžia daugelį paauglystės problemų, su kuriomis susiduria pedagogai, tėvai, treneriai ir kiti. Paauglystė yra labai sunkus amžius, kadangi jie dar balansuoja ties vaikiškumo riba. Todėl trenerio darbas su šio amžiaus sportininkais yra labai svarbus. Treneris turi tokiam žmogui padėti suvokti gyvenimo prasmę, bei planuoti ateities viziją. Daugelis paauglių pasirenka ne tą kelią, kuris veda nežinia kur. Šio amžiaus žmonės trokšta kuo greičiau viską išbandyti, netgi ir kenksmingus dalykus (alkoholį, narkotikus, rūkymą ir t.t), todėl ši problema tampa visos visuomenės. Narkomanai, bei alkoholikai nepuošia nei vienos šalies. Todėl treneris turėtų stengtis kuo daugiau paauglių įtraukti į sportinę veiklą, kad paauglys turėtų tikslą tobulėti ne vien fiziškai, bet ir dvasiškai, kad galėtų pajusti gyvenimo teikiamas vertybes. Mūsų klubas organizuoja parodomąsias karatė programas, kuriomis siekiama privilioti kuo daugiau jaunimo, bei įtraukti į sveiką iir sportišką gyvenimą.

Su šio amžiaus žmonėmis bendrauti labai sudėtinga, kadangi paaugliai jau turi savo įsitikinimus, bei susiformavusią nuomonę apie gyvenimą. Paauglys niekada nepripažins pralaimėjimo, ar nepasisekimo, kadangi jis jaučiasi aukščiau už kitus.

Sportuojant mus treneris išmokė ne tik laimėti, bet ir pralaimėti, išmokė atsitiesti ir vėl siekti pergalės, pripažinti ne tik kitų, tačiau ir savo klaidas. Po truputį treneris mums atidavė po dalelytę savęs, linkėdamas sėkmės ne tik sporte, bet ir gyvenime. Karatė treniruotės labai sunkios, todėl reikalauja didelių fizinių bei dvasinių jėgų. Tačiau mes dėkingi treneriui kadangi, mus išmokė pasitikėti savo jėgomis. Taip pat įgijome paklusnumo, drausmės ir kt., kas mums tikrai labai padeda bendraujant gyvenime.

Šio amžiaus sportininkai trokšta dėmėsio, paaugliams svarbiausias kitų pripažinimas, bei pagarba. Kiekvienas sportininkas nori būti žinomu ne tik savo mieste ar šalyje, bet ir pasaulyje. Todėl trenerio nepakankamas pripažinimas ar nepakankamai rodomas dėmesys sportininkui, gali sukelti konfliktinių situacijų, kas karate klubuose neišvengiama. Kadangi kiekviename klube yra save vertinančių labiau, nei jį vertina treneris.

Vyko Lietuvos karate klubo komandinės taurės varžybos. Visi laukėmė varžybų pradžios. Treneris galėjo leisti dalyvauti tik vienai klubo komandai, kurios sudėtis buvo trys sportininkai: lengvo svorio, vidutinio svorio ir sunkaus. Tačiau mūsų klubas turėjo

dvi komandas. Visi laukėme trenerio sprendimo, tačiau visų nuostabai treneris leido dalyvauti, mūsų manymų, silpnesnei komandai. Tačiau ši komanda puikiai pasirodė, bei pasiekė neblogų rezultatų. gal būt tik todėl kilo nepasitenkinimas trenerio sprendimais, bei konfliktinė situacija su nedalyvavusiais sportininkais, kurie reikalavo įvertinti, jų nuomone, neįvertintų jų kovos įgūdžių. Pradėjo kritikuoti savo trenerį dėl nesąmoningų veiksmų, bei padarytu blogu įvaizdziu prieš kitų klubų sportininkus.

Šio amžiaus sportininkas linkęs į kritiką, bei dėl nesėkmių bandantis kaltinti tėvus, trenerius, pedagogus, tačiau tik ne ssave. R. Zabulionio klausimas, ką tu pats ryžtingo padarei, kad ta pergalė būtu pasiekta? Priverčia susimąstyti kiekvieną sportininką, kuris bando kaltinti kitus.

5. Trenerio veiklos ypatumai dirbant su 17 – 20 metų amžiaus sportininkais.

Šio amžiaus sportininkams baigėsi fizinė branda, jaunuoliai tampa suaugusiais žmonėmis. Šio amžiaus sportininkai linkę mažiau konfliktuoti su treneriais ir kitais, tačiau didelius konfliktus gali sukelti noras trenerių spaudimas koreguoti jaunuolio nuomonę, pažiuras, potraukius, vertybes. Šio amžiaus žmonės vertina dvasines, psichologines vertybes. Jaunuoliai labiau supranta, bei vertina ttrenerio teikiamas dvasines, bei psichologines žinias. Su šio amžiaus žmonėmis, sportininkais treneris turėtų bendrauti kaip su suaaugusiais, kadangi sportininkas turi jausti, kad treneris pasitiki, bei vertina jį kaip asmenybę.

Mūsų karate treneris, kaip pasitikėjimo, bei įvertinimo ženklą mums leidžia, bei ppadeda apsiginti ,, trenerio asistento licenzija’’, su kuria mums leidžiama padėti treneriui mokinti jaunesnius karate sportininkus, bei žengti pirmuosius žingsnius į trenerio karjerą.

Taip pat šio amžiaus sportininkams būdingas jausmų ir emocijų sustiprėjimas, dvasinė, bei psichologinė harmonija. Dauguma tokio amžiaus karate sportininkų galvoja apie savo veiklos pobūdį: sportuoti dėl savęs, ar dar bandyti siekti aukštesnių rezultatų kovojant tatamyje. Tačiau, kaip praktika rodo, daugelis sportininkų sportuoja tik savo malonumui, kadangi traumos kovojant yra neišvengiamos. Trenerio vaidmuo šiame pasirinkime neegzistuoja, kadangi suaugęs žmogus turi pats nuspręsti ar rizikuoti savo sveikata.

Treneris su šiais sportininkais turėtų bendrauti, atsižvelgiant į abiejų pusių interesus. Todėl R.Zabulionis labai gerbia tuos sportininkus, kurie su juo dirba ir bendrauja pasitikėdamas, bei vertindamas jo žinias bei patirtį. <

LITERATŪRA

Dumčienė A. (2002). Kūno kultūros mokytojo ugdomojo darbo ypatumai. Kaunas

Miškinis K. (2002). Sporto pedagogikos pagrindai. Kaunas

Miškinis K. (1998). Trenerio etika. Kaunas.

Turinys

Įvadas

1. Kas tai yra karate?

2. Trenerio veiklos ypatumai dirbant su įvairaus amžiaus sportininkais.

3. Trenerio veiklos ypatumai dirbant su 7 – 12 metų sportininkais.

4. Trenerio veiklos ypatumai dirbant su 13 – 16 metų sportininkais.

5. Trenerio veiklos ypatumai dirbant su 17 – 20 metų sportininkais.

Literatūra.