Dopingas

DOPINGAS

DOPINGAS, DOPINGAS, DOPINGAS!!!! Tai kone pats dažniausiai skambantis ir linksniuojamas žodis prasisėjus svarbiom ir populiariom sportinėm varžybom ar kokiam kitam sportiniam renginiui. Tačiau, kuo toliau tuo labiau šis žodis skamba ir mūsų kasdieniniame gyvenime, tiek tarp pagyvenusių tiek tarp jauno amžiaus žmonių, tiek tarp sportuojančių tiek tarp nesportuojančių, tiek tarp profesionaliu sportininkų, tiek tarp – ne. Bet gerai būtų, kad viskas tuo tik ir apsiribotų. Tačiau taip nėra ir nebus, nes žmonės ne tik, kad kalba, tačiau jį ir vartoja. NNet nesusimastydami kokia įtaką jų sveikatai turi dopingas ir koks jis kenksmingas.

Kalbant apie sportą tai galima pasakyti tai, kad dopingas tampa neatsiejama sporto dalimi. Mūsų amžius kartais vadinamas sporto amžiumi, ir ne tiek dėl aistruolių meilės sportui, kiek dėl apsirūpinimo kasdienio gyvenimo dalykais rinkoje vyraujančios konkurencijos dvasios. Sporte uoliausieji nelieka be atlygio — tai vieta ant nugalėtojų pakylos, apdovanojimai, pripažinimas ir pan. Varžybų dalyviai sutelkia ir aukoja visas savo jėgas garbinamai sporte trejybei citius, altius ir fortius. Savo ruožtu, varžovų rrinkoje santykiai tarptautinėje kalboje vadinami “rat race” (angl. žiurkių lenktynės), kur žiurkė simbolizuoja beatodairiškumą siekiant savo tikslo.

Sportas, tai žaidimas į kurį įsitraukiama ir per kurį susitapatinama. Šiai prigimties savybei lengviausiai atsiduoda vaikai. Sąmoningai įsitraukiant ar atsiduodant, galima matyti save kaip žžaidžiantį ir leidžiantį save nešti aukštesnėms, minias užvaldančioms galioms. Stebint save, galima papildomai pasitelkti priemones, taip vadinamus dopingus, stimuliatorius, kurių poveikyje sustiprėtų viena ar kita fizinė ar psichinė savybė ir tuo pačiu nešanti kūną ir sielą galia. Žodynuose sutinkamas dopingo apibūdinimas, kuris kaip stimuliavimo priemonė būdavo sušeriama arkliams prieš lenktynes. Arkliai ne žmonės, nesupranta ką gauna su pašaru ir . neatsako už dopingo vartojimą. Žmogus gi puikiai žino, kad vartodamas dopingus gali stipriai pakenkti savo išlavintam kūnui ir nepataisomai sugriauti sveikatą, tačiau nusileisdamas aplinkybių spaudimui nesustoja tai daryti. Tokia prieštaringa šiuolaikinio sporto situacija priartina šiuolaikinius sportininkus profesionalaus prie gladiatorių, kurie kovas arenoje žiūrovų sprendimu baigdavo mirtimi.

Taigi daugiau pasidomėjus apie dopingą sporte, iškyla daugybė klausimų, kurie priverčia susimastyti, ar ateityje sportą ggalėsime vadinti tuo pačiu išdidžiu ir gražiu žodžiu. Ar tik tas dopingo vartojimas sporte nesumenkins sporto vardo?

1. KAS TAI YRA DOPINGAS?

Kas tai yra dopingas? Šis klausimas iškyla daugeliui žmonių, kurie pirmą kartą susiduria su šiuo žodžiu. Iš tikrųjų šį žodį galime apibrėžti tiek labai paprastai tiek moksliškai. Dopingas paprastai gali būti apibrėžiamas, kaip visi sporte naudojami draudžiami preparatai, kurie gali ne tik pagerinti sportininkų sportinius rezultatus, bet ir sukelti negrįžtamų pakitimų sportininkų organizme.

Moksliškai dopingą galime apibrėžti gan palčiai ir sudėtingai. Dopingas aapibrėžiamas, kaip vienos ar daugiau antidopingo taisyklių, išdėstytų tam tikruose kodekso skyriuose, pažeidimas. Taigi iš daugybės antidopingo taisyklių, išdėstytų kodekso skyriuose būtų galima paminėti šias:

· darudžiamos medžiagos ar jos kitimo produktų arba liekanų aptikimas sportininko mėginyje;

· darudžiamos medžiagos ar metodo vartojimas arba mėginimas vartoti;

· atsisakymas arba nesutikimas be pateisinamos priežasties pateikti mėginį gavus perspėjimą, kaip nustatyta atitinkamose antidopingo taisyklėse, arba kitoks vengimas pateikti mėginį;

· bet koks mėginimas paveikti dopingo kontrolės procesą;

· draudžiamos medžiagos ar metodo turėjimas;

· bet kokios draudžiamos medžiagos ar metodo platinimas ir kt.

Taigi apibendrinant šiuos dopingo apibrėžimus galime pasakyti, kad dopingas yra apibrėžiamas gan griežtai ir jis apima daugelį įvairių medžiagų nuo pačių paprasčiausių iki pačių sudėtingiausių medžiagų. Tad sportininkui pradedant vartoti kokias nors naujas medžiagas ar naujus maisto papildus reikia įsitikinti ar tikrai jie nėra įtraukti į draudžiamų medžiagų sąrašą tai yra ar nėra priskiriami prie dopingo.

2. TRUMPA DOPINGO ISTORIJA

Jau prieš daugelį amžių vieni sportininkai pasiaukodavo ilgalaikėms treniruotėms, kad pasiektų maksimalių rezultatų, o kiti ieškojo lengvesnių būdų pergalėms pasiekti. Tai patvirtina toliau išvardinti faktai:

6 a. prieš Kristų – Circus Maximus gladiatoriai, siekdami laimėti kovas, vartodavo stimuliatorius

3 a. prieš Kristų – Graikų atletai vartojo stimuliatorius antikinių Olimpinių žaidynių metu

Viduramžiai – Riteriai vartojo stimuliatorius pasiruošimui dvikovoms

Sintetiniai anaboliniai steroidai pirmąkart pagaminti 1935 m. Juos vartojo antrajame Pasauliniame kkare vokiečiai (padidėdavo kareivių jėga ir agresyvumas), po karo jis buvo gydomi koncentracijos stovyklų kaliniai. Penktajame dešimtmetyje medicinoje steroidai buvo vartojami raumenims po traumų, išsekimo, nudegimams gydyti. Manoma, kad pergalingi sovietų sunkiaatlečių pasirodymai 1955-1957 metais irgi buvo susiję būtent su steroidais, nes amerikiečiai (dr. Johnas Ziegleris) su šiais preparatais pradėjo eksperimentuoti tik 1960 m. 1896 – pirmą kartą užfiksuotas vaistinis preparatas, nuo kurio mirė sportininkas: dėl vaistų perdozavimo mirė dviratininkas.

20 a. pradžia – Sportininkai pradėjo vartoti strichnino ir alkoholio mišinį 1950 ir 1960 – Pastebėti dažni amfetamino vartojimo sportininkų tarpe atvejai.

1959 – Įregistruota pirmoji Pasaulyje kovos prieš dopingo vartojimą sporte struktūra – „Association Nacional d’Education Physique“ (ANEP) Prancūzijoje.

1960 – Keletas sportininkų mirė nuo amfetamino – Sportininkai pradėjo vartoti anabolinius steroidus – Kai kurių šalių vyriausybės (pvz.: Austrijos, Prancūzijos, Belgijos) priėmė teisinius dokumentus kovai su dopingu sporte.

1962 – Tarptautinis Olimpinis komitetas (TOK) nusprendė pradėti kovą prieš dopingo vartojimą sporte.

1963 – Europos Taryba sudarė ekspertų komisiją kovai prieš dopingo vartojimą sporte.

1967 – Kovai su dopingo vartojimu sporte sukuriamas specialus padalinys -Tarptautinio Olimpinio komiteto (TOK) Medicinos komisija.

1968 – Atlikta pirmoji oficiali dopingo kontrolės procedūra Olimpinių žaidynių metu

1970 – Kelių sportininkų mirtys dėl piktnaudžiavimo vaistiniais preparatais, pvz.: kokainu ir heroinu.

1980 – Daug sportininkų miršta ddėl piktnaudžiavimo vaistais – vis daugiau sportininkų vartoja peptidinius hormonus.

1984 – Europos šalių sporto ministrai vieningai pritaria Europos Antidopingo chartijai

1985 – Uždraudžiamas kraujo dopingas.

1988 – Seulo OŽ metu Beno Džonsono organizme aptinkamas dopingo preparatas

1989 – Europos Tarybos šalys pritaria Antidopingo konvencijai.

1990 – Kova dėl „švaraus“ sporto tęsiasi.

1994 – TOK, tarptautinės sporto šakų federacijos bei nacionaliniai Olimpiniai komitetai sutaria suderinti ir suvienodinti dopingo apibrėžimą.

1995 11 07 – LR Seimas ratifikuoja Europos Antidopingo konvenciją ir suformuoja Lietuvos Antidopingo komisiją.

Taigi dopingo istorija neapsiriboja 1995 metais ir šiais metais nepasibaigia, kadangi iki šių dienų į dopingo istoriją buvo įrašyta daugybė naujų įdomių faktų faktelių.

3. DOPINGO KLASĖS

Taigi kalbėdami apie dopingo klases galime paminėti šias pagrindines dopingo klases:

A. Stimuliatoriai

B. Narkotikai

C. Anaboliniai steroidai

D. Betablokatoriai

E. Diuretikai

F. Baltyminiai hormonai ir jų analogai

3.1. Stimuliatoriai

Stimuliatoriai gali būti vartojami, siekiant gauti tą patį efektą, kokį duoda adrenalinas, natūraliai išsiskirdamas žmogaus organizme. Stimuliatoriai gali padidinti budrumą, padėti susikaupti. Be to, jie gali padidinti sugebėjimą įtemptai treniruotis arba sumažinti jautrumą skausmui.

Anot S.Portugalovo, anksčiau, kai per metus pasirodydavo 3-4 nauji stimuliatoriai, dar buvo galima spėti kurti jų vartojimo nustatymo metodus. Šiandien dėl mokslo pažangos per metus sukuriama po 200-300 naujų preparatų. Tai – injekcijos, tabletės, kapsulės, inhaliacijos, milteliai, aplikacijos. Pastaruoju metu labai populiarus pleistras, kuris per

odą perduoda organizmui hormonų preparatų mikrodozes.

Taigi norėčiau išvardinti pačius populiariausius stimuliatorius:

Amfepramone; amfetaminil; amiphenazole; amphetamine; benzphetamine; caffeine (Dėl kofeino: reakcija laikoma teigiama tada, kai kofeino koncentracija šlapime viršija 12 mikrogramų/ml.); cathine; chlorphentermine; clobenzorex; clorprenaline; cocaine; croprpamide („micoren“ komponentas); croyhetamide („micoren“ komponentas); dimetamfetamine; ephedrine; etafedrine; ethamivan; etilamfetamine bei jų analogai.

3.2. Narkotikai analgetikai

Narkotikai gali būti vartojami įvairiose gyvenimo srityse. Todėl jie yra vartojami ir sportininkų tarpe, kadangi yra įrodyta, kad atitinkamų narkotinių medžiagų vartojimas gali padėti pasiekti geresnių sportinių rezultatų. Narkotiniai analgetikai vartojami skausmui mmalšinti. Be skausmo malšinimo, narkotiniai analgetikai vartojami slogai nuslopinti. Prie tokių sporte draudžiamų narkotinių medžiagų yra priskiriami šie narkotiniai analgetikai:

Alphaprodine; anileride; buprenorphine; codeine; dextromoramide; dextropropoxyphene; diamorphine(heroin); dihydrocodeine; dipipanone; ethoheptazine; ethylmorphine; methadone; morphine; nalbuphine; pentazocine; pethidine; phenazocine; trimeperidine bei jų analogai.

3.3. Anaboliniai steroidai

Sporto pasaulyje anabolinių steroidų naudojimas yra gana paplitęs. Steroidų poveikis yra pavojingas ir kenksmingas sveikatai. Jie neigiamai veikia liaukas, kenkia kepenims, sąlygoja širdies raumens ligas. Be to jie sietini su lytinių organų atrofija, psichologiniu agresyvumu ir kitomis problemomis. NNiekuomet nenaudokite anabolinių steroidų, augimo hormonų ar kitų vaistų lavindami jėgą ar raumenų masę. Tai draudžia Lietuvos bei tarptautiniai įstatymai. Tarp draudžiamų anabolinių steroidų yra:

Bolasterone; boldenone; clostebol; dehydrochlormentyltestosterone; fluoxymesterone; mesterolone; metandienone; metenolone; methyltestosterone; nandrolone; norethandrolone; oxandrolone bei jų analogai.

3.4. Betablokatoriai

Betablokatoriai yra ddraudžiami tik per varžybas šiose sporto šakose:

Aviacija (FAI); Šaudymas iš lanko (FITA) (t. p. draudžiama ne varžybose); Automobilių sportas (FIA); Biliardas (WCBS); Beisbolas (FIBT); Bočia (CMSB); Bridžas (FMB); Šachmatai (FIDE); Kerlingas (akmenslydis) (WCF);Futbolas (FIFA); Gimnastika (FIG); Motosportas (FIM); Šiuolaikinė penkiakovė (UIPM) )visoms šiuolaikinės penkiakovės rungtims); Boulingas (devynių kėglių) (FIQ); Buriavimas (ISAF); Šaudymas (ISSF) (t. p. draudžiama ne varžybose); Slidinėjimas (FIS) (šuoliuose nuo tramplino ir akrobatiniame slidinėjime); Plaukimas (FINA), (šuoliuose į vandenį ir sinchroniniame plaukime); Imtynės (FILA).

Betablokatoriai, šie:

acebutolol, alprenolol, atenolol, betaxolol, bisoprolol, bunolol, carteolol, carvedilol, celiprolol, esmolol, labetalol, levobunolol, metipranolol, metoprolol, nadolol, oxprenolol, pindolol, propranolol, satolol, timolol.

3.5. Diuretikai

Diuretikai yra draudžiami per visų sporto šakų varžybas ir nevaržybas kaip maskuojantys agentai. Sporto šakose, kur svorio netekimas gali pagerinti rezultatą, bus atsižvelgiama į diuretikus.

Diuretikais ggali būti piktnaudžiaujama dėl dviejų priežasčių:

1. Norėdami greitai sumažinti kūno svorį juos vartoja sportininkai, kurių kultivuojamose sporto šakose yra svorio kategorijos, pvz., boksininkai, dziudo imtynininkai, sunkioji atletika, irkluotojai. 2. Kultūristai piktnaudžiauja tada, kai nori „išdžiovinti“ raumenis, kad jie atrodytų estetiškiau. Norint sumažinti draudžiamų preparatų koncentraciją šlapime, kai vykdoma dopingo kontrolė.

3.6. Baltyminiai hormonai ir jų analogai

. Baltyminiai hormonai bei jų analogai:

Chorionic Gonadotrophin (HCG – human chorionic gonadotrophin)

Corticotrophin (ACTH)

Growth hormone (HGH, somatotrophin).

Dopingo išvaizda ir forma

5. KODĖL VARTOJAMAS DOPINGAS?

Iš ppradžių dopingą vartojo atletai bei kiti sportininkai, nepaisydami pavojingo šalutinio poveikio. Jų tikslas buvo padidinti savo gebėjimus ir pasiekti geresnių sportinių rezultatų. Vėliau dopingas paplito tarp mėgėjų atletų ir mokyklose.

Dalis žmonių vartoja dopingą ne tik dėl sporto laimėjimų, bet ir kitais tikslais. Šiuolaikinėje reklamoje ir „žvaigždžių“ nuotraukose vyrauja raumeningi kūnai. Vienoje gimnazijoje atlikta jaunuolių apklausa atskleidė, kad didesnė fizinė jėga suteikia daugiau pasitikėjimo savimi, o tai irgi gali skatinti vartoti dopingą.

D.Barkauskas nepritaria minčiai, kad sportas neįmanomas be dopingo. Problema, kad draudžiamieji preparatai vartojami būtent maksimaliam rezultatui pasiekti, o ne organizmui apsaugoti. Todėl šie preparatai ir pavojingi. Tada kyla grėsmė ne tik sportininko sveikatai, bet ir gyvybei. Juk dopingas – tai medžiagos ar metodai, dirbtinai didinantys žmogaus kūno fizines galias. Pasak D.Barkausko, kita medalio pusė yra ta, kad kartais farmakologinė priemonė, įtraukta į dopingo preparatų sąrašą, gali padėti spręsti dėl milžiniškų krūvių kilusias problemas. Pavyzdžiui, EPO, kuris gali būti vienintelė iš tiesų efektyvi priemonė maksimalių ištvermės krūvių sukeltai anemijai gydyti, kadangi tokie krūviai prislopina kaulų čiulpų veiklą. „Tačiau yra daugybė priemonių ir būdų, kaip apsaugoti sportininko organizmą nevartojant jokių draudžiamųjų preparatų“, -pridūrė D.Barkauskas.

Taigi apibendrintai galime drąsiai teigti, kad daugelis tai yra kone visi sportininkai vartojantys dopingą tai daro tik dėl to kkad įgytų pranašumą prieš kitus sportininkus ir pasiektų kuo geresnių rezultatų.

6. KODĖL DOPINGAS DRAUDŽIAMAS?

Sportininkams ir visiems kitiems svarbu suprasti priežastis, kodėl tam tikri preparatai ar metodai yra draudžiami vartoti. Svarbiausios priežastys, paskatinusios uždrausti sportininkams vartoti tam tikrus medicininius preparatus ir metodus bei šių preparatų ir metodų vartojimą pavadinti dopingu, yra etinės (Fair Play) ir medicininės (galimi pašaliniai, sveikatai keliantys pavojų poveikiai).

6.1. Etinės priežastys

Dopingas – tai apgavystė. Uždraustų medikamentų ir dopingo metodų vartojimas suteikia atletui pirmenybę prieš konkurentą.Sporte visada buvo ir bus pasirenkamos sąlygos, kuriomis sportininkai varžysis. Daugelis faktorių yra pastovūs, o pasitaikantys skirtumai yra svarbūs ir teisėti. Šie skirtumai formuoja atitinkamos sporto šakos sportininko meistriškumą. Tačiau, kai kurie iš šių skirtingumų, tokie kaip tam tikrų preparatų ir metodų taikymas, yra laikomi nepriimtinais ir neteisėtais, kadangi jie nėra tarp svarbių ir tinkamų tos sporto šakos atstovo meistriškumą lemiančių faktorių.

Tačiau net ir turint dabartines aukščiausios technologijas laboratorines dopingo tyrimo galimybes, reikia pripažinti, kad dažnai yra neįmanoma įrodyti tam tikrų draudžiamų preparatų ar metodų vartojimo. Svarbiausias argumentas sportininkams prieš dopingo vartojimą turėtų būti faktas, kad šie metodai yra paprasčiausiai draudžiami. Juos vartoti – nesilaikyti taisyklių. Taisyklės yra sudaromis tam, kad būtų varžomasi teisėtai. Varžymasis be taisyklių nesuteikia malonumo nei sportininkui, nei žiūrovui. JJūs galite nesutikti su taisyklėmis ir bandyti jas pakeisti, bet privalote žaisti pagal taisykles, kol jos galioja.

6.2. Medicininės priežastys

Medicininės priežastys pagrįstos prielaida, kad draudžiamų preparatų ir metodų vartojimas yra žalingas sveikatai. Dopingas daro didelę įtaką visoms gyvybiškai svarbioms organizmo funkcijoms. Mokslininkų tyrimai įrodo, kad dopingo preparatai žalingi tiek fizinei sportininko sveikatai, tiek jo psichikai. Atskiros medikamentų rūšys ir įvairios jų dozės skirtingai veikia organizmą. Žalingiausiai veikia hormononiai medikamentai ir stimuliatoriai. Kenksmingiausi sveikatai yra šie dopingo preparatų vartojimo padariniai:

– ląstelių ir organų disfunkcija

– organizmo atsparumo sumažėjimas

– infekcijos (hepatitas, AIDS)

– alerginės reakcijos

– asmenybės pakitimai

– priklausomumo nuo medikamentų atsiradimas

Daugelis šių neigiamų reiškinių atsiranda per ilgesnį laiko tarpą (keletą metų) ir tada sunku atskirti, kurie jų yra ilgamečio piktnaudžiavimo medikamentais padariniai, o kurie – ligos požymiai.

7. DOPINGAS IR SVEIKATA

Turbūt kiekvienam žmogui kuris bent truputėlį yra girdėjas apie dopingą, net nekyla abejonių, kad dopingo vartojimas turi didelę įtaką žmogaus sveikatai. Žinoma visi dažniausiai pagalvoja apie neigiamą jo įtaką sveikatai, tačiau aš norėčiau pabrėžti ir tai, kad dopingas gali padėti sergant kai kuriomis ligomis ir nesukelti didelių, neigiamų pažeidimų organizme.

7.1. Dopingo vartojimo požymiai

Taigi vartojant dopingą taip pat, kaip ir kitas kenksmingas organizmui medžiagas išryškėja tam tikri požymiai, kurie mums ir padeda įtarti ar kuris nors iš

sportininkų vartoja draudžiamus preparatus. Kartais sportininkas jau seniai būna baigęs savo karjerą, o dopingo vartojimo požymiai dar labai ryškūs. Pagrinde yra fiziniai ir psichiniai požymiai pagal kuriuos galime įtarti, kad sportininkas vartoja dopingą.

7.1.1. Fiziniai požymiai

· kūnas atrodo putnus, nes raumenyse kaupiasi skysčiai, patinsta veidas, ypač skruostai, oda apie akis išsipučia ir įsitempia;

· išberia veidą, nugarą, pečius;

· eisena darosi linguojanti (nes pagausėja skysčių ir išsipučia raumenys);

· labia greitas raumenų padidėjimas;

· plaukų slinkimas;

· riebalinių liaukų uždegimas;

· skrandžio skausmai, pykina

· sutrikęs širdies darbas

· vidurių užkietėjimas

7.1.2. Psichiniai požymiai

· agresyvus elgesys, irzlumas, dažna nuotaikų kaita;

· dėmesys &– vien savo kūnui ir treniruotėms;

· tarp dopingo vartojimo pauzių vargina bloga nuotaika, nerimas, nemiga;

· padidėjas lytinis potraukis;

· susilpnėjas sugebėjimas susikaupti;

· depresija

· haliucinacijos

Asmenys, norintys vartoti dopingą, ieško vietų, kur yra „specialistų“ ir kur galima nusipirkti šių preparatų. Kai kuriuose atletų klubuose, kurie veikia atskirai nuo sporto organizacijų, dalis besitreniruojančių asmenų vartoja dopingą.

Piktnaudžiavimą dopingu narkomanai dažniausiai bando pateisinti tokiais argumentais:

• Daug kas vartoja dopingą!

• Pažįstu vaikiną, kuris jau 10 metų vartoja dopingą ir puikiai jaučiasi!

• Dopingas nepavojingas, jei jo vartojimas kontroliuojamas!

• Po šio „kurso“ nustosiu vartoti ddopingą.

DOPINGO PREVENCIJA

Kova su dopingu – lyg grumtynės su vėjo malūnais

VAIDAS ČEPONIS

„LIETUVOS RYTO “ KORESPONDENTAS,

Ar ne laikas įteisinti dopingą? Juk kova su juo didžiajame sporte pastaraisiais metais tapo farsu. Kontroliuoti uždraustų preparatų vartojimą dėl lėšų stygiaus ir specialios metodikos nebuvimo šiandien ttiesiog neįmanoma. Tokią šokiruojančią išvadą padarė garsus Rusijos dopingo specialistas medicinos mokslų daktaras Sergejus Portugalovas. Lietuvos slidininkas, keturių olimpiadų dalyvis Ričardas Panavas mano. kad sučiupti sportininkus, pavartojusius dopingą, dabar pavyksta itin retai. „Sportas tapo nešvarus. Štai du estai Solt Leik Sičio olimpiadoje netikėtai laimėjo medalius. Visi žino, kad jie vartojo kažkokius draudžiamus preparatus, bet vis tiek neįkliuvo“, – drąsiai kalbėjo R.Panavas. Slidininkas prisipažino abejojąs, ar nesusigundytų dopingu, jei jam iki prizinių vietų didelėse varžybose stigtų labai nedaug. Daugelis ryžtasi vartoti draudžiamuosius preparatus, kai viršūnė jau yra netoli.

Dopingo vartojimo stengiamasi išvengti ne tik apribojant tam tikrų preparatų vartojimą bei gerinant testus, kuriais galima aptikti dopingą žmogaus organizme, tačiau ir šviečiant sportininkus ir trenerius apie neigiamą dopingo vartojimo įtaką vartojančiųjų sveikatai. Žinoma bbe šių būdų yra dar daugybė ir kitų, kuriais stengemasi kovoti prieš dopingo vartojimą. Tad juos visus išvardinti būtų sunku ir netgi neįmanoma.

Taigi teko daug skaityti ir domėtis apie dopingą bei bandymus išvengti bei užkirsti kelią jų naudojimui. Tačiau, kad ir kokia bebūtų testų įvairovė, kuriais stengtumėmės aptikti draudžiamus preparatus sportininkų organizme, dažniausiai to negalime padaryti, kadangi būdų, kaip išvengti draudžiamų preparatų aptikimą yra sukuriama daugiau ir greičiau negu, kad testų, kuriais galime dopingą aptikti. Taigi yra taip, kad vieni kkuria dopingą, kiti – preparatus, kurie neleidžia dopingo aptikti organizme, o dar kiti žmonės kuria testus, kuriais galima aptikti dopingą. Todėl iš tikrųjų kova prieš dopingą reikalauja daug jėgų ir pastangų.

Dopingas prieštarauja ir sporto, ir medicinos etikai.

Dopingą sudaro:

1. Draudžiamų preparatų, priklausančių išvardintoms vaistinių preparatų klasėms, vartojimas ir/arba

2. Įvairių dopingo metodų taikymas