joga

Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazija

Eglė Merkytė

|||b klasė

Referatas

Joga

Rietavas 2006 m.

Projekto tiklai :

1) Sužinoti jogos kilmę.

2) Išsiaiškinti jogos naudą..

3) Sužinoti patarimus pradedantiesiems.

4) Išsiaiškinti Šivanandos, Aštangos, Pranos, Sahadžos jogų prasmę.

5) Pasidometi Lietuvoje viekančiais jogu centrais.

6) Sužinoti kelis jogos pratimus.

Turinys:

Kas yra joga? 4

Jogos istorija 5

Joga Jūsų gyvenime 6

Jogos nauda 7

Jogos užsiėmimų paslaptys 7

Patarimai pradedantiesiems 8

Jogos keliai ir metodai 9

Šivanandos joga 10

• Apie Svamį Šivanandą 11

• Apie Svamį Višnu-devanandą 12 – 13

• Užsiėmimo struktūra 13

Aštanga joga 14

• Metodas 15

• Užsiėmimo struktūra 15

Prana joga 16

Sahadža joga 17

Plačiau apie jogas yama niyama asana pranayama pratyahara 18 – 22

Apie SShambu jogos centro svetaine 22

Apie Šanti jogos centra 23

Apie Republiknę Jogos mokyklą 23 – 24

Apie jogos namus „Anada“ 24 – 25

Keli kvėpavimo pratimai 26 – 28

Išvados 29

Šaltiniai 30

Kas yra joga?

Žodis „Joga“ kildinamas iš Sanskrito šaknies „yug“, kuri reiškia „sujungti ar suvienyti“. Šiame kontekste turima omenyje proto ir kūno vienybė, individualios žmogaus sąmonės susiliejimas su Visatos universaliąja. Hatha joga vadinama ypatinga teorinių doktrinų ir fizinių praktikų sistema, vystanti gyvybinę energiją (prana) ir jos tėkmę žmogaus kūne. Sakoma, kad šios įgimtos ggyvybinės energijos koncentravimas ir gebėjimas sustabdyti nuolatinį jos nuotėkį, pažadina kūne slypinčias energijas, psichines ir dvasines galias. Ši darbu su kūnu ir jo energijomis pagrįsta metodika vedanti į transcendentines patirtis vienija įvairias valymo praktikas (kriyas), pozas (asanas) ir kvėpavimo kontrolę ((pranayama).

Joga yra visą apimantis mokslas, kilęs prieš tūkstančius metų Indijoje. Tai – seniausia asmeninio tobulėjimo sistema, apimanti kūną, protą ir sielą. Senovės jogai turėjo gilų žmogaus tikrosios prigimties suvokimą ir žinojo, ko žmogui reikia, kad gyventum harmonijoje su savimi ir supančia aplinka. Jie suvokė fizinį kūną kaip mašiną, protą – kaip vairuotoją, sielą – kaip žmogaus tikrąjį „aš“, jo poelgius, emocijas ir intelektą – kaip tris jėgas, kurios „traukia“ kūną. šios trys jėgos turi būti pusiausvyroje, kad vyktų visapusiškas tobulėjimas. Turint omenyje abipusį kūno ir proto ryšį, jogai suformulavo unikalų šios pusiausvyros palaikymo metodą – metodą, kuris apjungia visus judesius, reikalingus palaikyti fizinei sveikatai, kvėpavimo ir meditacijos technikas, kurios užtikrina proto ramybę.

Jogos istorija

Jogos kilmė skendi laiko rūke. Ji yyra laikoma dievišku gyvenimo mokslu, kuris atsiskleidė nušvitusiems išminčiams per meditacijas. Patys seniausi archeologiniai jogos egzistavimo įrodymai yra akmeninės figūrėlės, vaizduojančios jogos pozas. Jų amžius siekia apie 3000 m.pr.m.e. Pirmąkart joga yra minima milžiniškame raštų, vadinamu Vedomis, rinkinyje maždaug apie 2500 m.pr.m.e. Jogos mokymo ir Vedantos filosofijos pagrindus mums pateikia raštai, vadinami Upanišadomis, užbaigiantys Vedų rinkinį.

Šeštame amžiuje pr.m.e. pasirodė dvi didelės epinės poemos – Ramajana (Ramayana), parašyta Valmiki, ir Mahabharata , parašyta Vjasa (Vyasa). Bhagavadgyta (Bhagavad Gita) – vienas iiš žinomiausių jogos raštų (įeina į Mahabharatos sudėtį). Patandžalio(Patanjali) mintys surašytos į Joga Sutras 3 a. pr.m.e., sudaro Radža (Raja) Jogos pagrindus. Klasikiniai Hatha Jogos tekstai yra Hatha Joga Pradipika, kurie aprašo įvairias asanas ir kvėpavimo pratimus, formuojančius ir šiuolaikinės jogos praktikos pagrindus.

Joga Jūsų gyvenime

Jogą praktikuoti gali kiekvienas. Tam nereikia specialios įrangos ar rūbų – tik šiek tiek ploto ir stipraus troškimo tapti sveikesniu, noro realizuoti savo siekius gyvenime. Jogos pozos (asanos) mankština kiekvieną kūno dalį, ištempia raumenis ir sanarius, stuburą ir visą griaučių sistemą, suteikdamos joms tonuso. Asanos daro poveikį ne tik išoriniam kūnui, bet ir vidaus organams, nervų ir endokrininei liaukų sistemoms, palaiko jas sveikas. Atpalaiduodamos fizinę ir psichinę-mintyse esančią įtampą, asanos išlaisvina ir didelius kiekius energijos. Jogos kvėpavimo pratimai, žinomi kaip pranajama, papildo kūną energija ir padeda kontroliuoti protą, suteikdami šviežumo ir ramybės pojūtį. Praktikuotant pozityvų mastymą ir meditaciją, padidėja koncentracija, proto aiškumas ir galia.

Daugelį žmonių joga patraukia, kadangi siūlo būdus, kaip kūną padaryti stipresniu, sveikesniu ir lankstesniu, gražiai atrodančiu, kūną, kuriame būtų patogu gyventi. Kiti ateina ieškodami pagalbos dėl konkrečių negalavimų tokių kaip nugaros skausmai. Kai kurie – tik skatinami jausmo, kad iš gyvenimo negauna visko, ką galėtų. Kokia bebūtų jūsų priežastis, joga ggali tapti jums priemone, instrumentu, duodančiu ir tai, ko atėjote, ir daugiau.

Kad suprastumėme, kas yra joga, ją reikia praktikuoti. Iš pirmo žvilgsnio, ji atrodo tik truputi daugiau, nei serija keistų fizinių pozų, kurios palaiko kūną liekną ir lankstų. Bet laikui bėgant kiekvienas, kuris reguliariai praktikuoja jogą, pajunta subtilų pasikeitimą savo požiūryje į gyvenimą – pastoviai atpalaiduodami kūną ir suteikdami jam tonusą, nuramindami mintis, jūs pamažu neriate į vidinės ramybės būseną, kuri ir yra tikroji jūsų prigimtis. Tai ir yra tai, kas sudaro jogos esmę – savirealizacija, kurios visi mes sąmoningai ar nesąmoningai siekiame, ir kurios link visi mes pamažu judame.

Jei jūs galėtumėte kontroliuoti savo protą ir mintis, tai nebūtų apribojimų tam, ką galėtumėte daryti – kadangi tik mūsų pačių vaizduotė ir išankstinis nusistatymas traukia mus atgal ir sulaiko nuo savirealizacijos.

Jogos nauda

Joga gerina kūno laikyseną, lankstumą, plastiškumą bei judesių koordinaciją. Taip pat gerina kraujotaką bei medžiagų apykaitą.

Joga stiprina, maitina ir tonizuoja raumenis, sąnarius, kaulus, vidaus organus. Gerina visus fiziologinius bei neurologinius organizmo procesus. Stiprina endokrininės liaukos veiklą bei organizmo apsaugines funkcijas. Joga padeda atsikratyti daugelio ligų: chroniškų skausmų, depresijos, nerimo ir baimės, skrandžio ir žarnyno sutrikimų. Jogos užsiėmimai reguliuoja kraujo spaudimą, šalina miego sutrikimus, nuovargį, galvos sskausmus, ir t.t.

Jūs tapsite sveikesni, energingesni, gracingesni. Organizmas taps atsparesnis ligoms ir stresinėms situacijoms.

Joga Jums suteiks ramybės ir proto koncentracijos, padės pamatyti gyvenimo grožį, labiau pasitikėti savimi ir tapti stipresniu.

Jogos užsiėmimų paslaptys

Kalbama, jog 2-3 jogos užsiėmimų per savaitę pagalba galima savo gyvenimą žymiai pakeisti į gerą pusę. Kur paslaptis? Visų pirma, joga – tai rimtas fizinis krūvis. Nors pratimai atrodo palyginus su energingomis fitnes-treniruotėmis paprasti, joga lavina lankstumą, ištvermę ir jėgą.

Jums tampa pakeliami dideli krūviai ir jūs galite ištverti juos ilgesnį laiką. Tačiau joga – tai „tausojanti“ veikla, lavinanti jus palaipsniui, nepažeisdama nei vieno proceso eigos. Vienas svarbiausių jogos skirtumų nuo kitų fizinių užsiėmimų yra didesnis dėmesys kvėpavimui, o teisingas kvėpavimas laikomas raktu į sveikatą.

Joga veikia ne tik jūsų kūną, bet ir sielą. Treniruotės padės jums atsikratyti dirglumo, susitvarkys nervinė sistema, imsite geriau miegoti ir atversite naujus dvasinio tobulėjimo kelius. Be to, svarbus privalumas yra tai, kad praėjus vieną jogos užsiėmimų kursą su specialistu, jūs galėsite sustoti ir užsiėmimus tęsti namuose.

Patarimai pradedantiesiems

Tačiau prieš užsirašant į jogos užsiėmimus artimiausiame fitneso centre vertėtų išsiaiškinti visus šios dvasinės ir fizinės praktikos jūsų miesto sąlygomis pliusus ir minusus. Kad iš užsiėmimų iš

tikrųjų gautumėte naudos, būtina suvokti, ką ir kodėl darote. Svarbiausia nepamiršti, jog joga – tai ne tik sportas, ir nuspręsti, ar norite prisiliesti prie senovės Indijos paslapčių, ar tenorite neatsilikti nuo mados.

Jei nusprendėte, jog joga – būtent tai, ko jums reikia, atidžiai rinkitės centrą, kuriame užsiiminėsite joga. Teisingas pasirinkimas yra būtina jūsų sėkmės jogoje sąlyga. Dauguma pradedančiųjų dažnai lieka nepatenkinti jogos programomis ir pasirenka kitą veiklos rūšį, tačiau dažniausiai jų klaida būna klaidingas instruktoriaus ir užsiėmimų vietos pasirinkimas.

Svarbi jogos metodika – koncentracija. Todėl jogos studijoje turi būti labai gera garso izoliacija, kad gatvės garsai netrukdytų mokiniams sutelkti dėmesį. Čia svarbu viskas, net sienų spalva. Prieš pradedant užsiėmimus susipažinkite su sale, kur jie vyks: ar galėsite įsiklausyti į save, ar neblaško kokios nors detalės.

Jūsų grupėje neturėtų būti daugiau nei 12 žmonių. Priešingu atveju, mokytojas, kuris turi kontroliuoti kiekvieno veiksmus, nesuspės visų stebėti ir nukentės užsiėmimų kokybė. Kiekvienam mokiniui dėmesio turi atitekti vienodai ir pakankamai.

Šiandien egzistuoja daugybė ffitnes-programų, į kurias įtraukti jogos elementai. Kad teisingai pasirinktumėte, pasikonsultuokite su treneriu. Išsiaiškinkite, ar tai iš tikrųjų bus jogos užsiėmimai, ar tik į kursų pavadinimą nusprendė įrašyti madingą žodį. Taip pat atkreikite dėmesį į trenerio išsilavinimą, sertifikatus ir darbo patirtį. VViską išsiaiškinus užsiėmimų joga rezultatų neteks ilgai laukti!

Jogos keliai ir metodai

Plačiąja prasme, joga – fizinės ir dvasinės sveikatos mokslas, talpinantis savyje visą spektrą žinių ir metodikų, įgalinančių žmogų gerai jaustis fiziškai, sveikai maitintis, sveikai ir ilgai gyventi. Joga taip pat turi savitą mus supančio pasaulio pasaulėžiūrą, mokančią pozityviai mąstyti ir metodus nuraminti audringą protą, bei atrasti vidinę ramybę sąjungoje su aplinka. Pats žodis joga, skt. Yug – suvienyti, sujungti, išreiškia kūno ir sielos harmoniją, individualios sąmonės sąjungą su Visatos universaliąja. Tai ir yra aukščiausias jogos tikslas.

Atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus galimybes ir poreikius, jogos praktiką galima pritaikyti kiekvienam iš mūsų, nesvarbu kokio amžiaus ir sveikatos būtume, nesvarbu kokias pažiūras turėtume. Todėl egzistuoja daug jogos mokymų, kurių kiekvienas akcentuoja tam ttikrą naudingą jogos poveikį (fizinį, energetinį, dvasinį, atsipalaidavimo ir daug kitų), arba tam tikroms žmonių grupėms priimtiniausią praktikos kelią ir metodą. Taip, laikui bėgant, išsiskyrė 4 pagrindiniai jogos keliai, vedantys į tą patį tikslą – savirealizaciją:

• Karma joga – veiksmo joga, nesavanaudiško darbo kitiems kelias, darbas vardan, arba darbo vaisių skyrimas išpažįstamai dievybei. Dažnai derinamas kartu su bakti joga, efektyvus ego naikinimo būdas, todėl daugelis jogos Mokytojų ir skirtingų mokymų įtraukė karma jogą į savo programas.

• Bakti joga (skt. bhakti) – tarnavimo ssavo Dievui ar dievybei joga. Tai religinis, atsidavimo jogos kelias, lengviausiai praktikuojama jogos forma. Dažniausiai šį kelią pasirinkę žmonės neatlieka jokių fizinių praktikų, pozų, jų metodas yra meditacija, mantros, satsangai, kirtanų giedojimas (rytų religijos), malda, mišios, apeigos, religinės giesmės (visi krikščionys, vakarų religijos). Pavyzdžiai – krišnaitai, šivaitai, krikščionys, vidurio rytų religijos ir daug kitų.

• Džnana joga (skt. Jnana) – intelektualus dvasinės evoliucijos kelias, tyrinėjant savo prigimtį per žinias. Tai pats tiesiausias jogos kelias, vedantis į savirealizaciją, tačiau kartu ir pats sunkiausias, reikalaujantis aštraus, ramaus ir išlavinto intelekto šventraščių studijoms, analizei ir savęs suvokimui.

• Radža joga (skt. Raja) – proto kontrolės kelias, realizacija per koncentraciją, jos ugdymą. Tai darbo su kūnu ir jo energijomis kelias, kurio metu mokomasi valdyti gyvybinę energiją – praną (hatha joga) bei kundalini tėkmę. Pavyzdžiai – Aštanga joga, Šivananda joga, Kriya joga, Kundalini joga ir kt.

Pirmieji 3 jogos keliai, paimti atskirai, neturi nieko bendro su kūno pozomis (asanomis), bei energijų valdymu kūne. Tuo tarpu radža joga proto kontrolę pasiekia vystant gyvybinės energijos (pranos) ir kundalini energijos tėkmę žmogaus kūne. Pranos tėkmės vystymo metodas – hatha joga. Tai įvairių asanų, valymo technikų (krijų), kvėpavimo kontrolės (pranajamos), mudrų ir kūno blokų (bandų) praktikos sistema. Yra įvairių hatha jogos sistemų, ssukurtų skirtingų tradicijų, mokytojų, ar adaptuotų specialiems žmonių poreikiams (raumenyno, sąnarių lankstumo ir skeleto stiprinimo, stuburo atstatymo, organizmo valymo ir kt.). Todėl galime teigti, kad bet kuri „fizinė“ asanų jogos atmaina yra hatha jogos dalis, kuri tarnauja pranos vystymui arba kundalini vystymui, o pastarieji – proto kontrolei, kas yra Radža joga. 9

Šivanandos joga

Jogos mokslas tūkstantmečiais tobulėjo ir vis dar kinta priklausomai nuo šiuolaikinės visuomenės poreikių. Viena iš iškiliausių šių laikų jogos asmenybių buvo Svamis Šivananda (Swami Sivananda, 1887-1963). Tai didis Indijos jogos meistras ir mokytojas, paskyręs savo gyvenimą tarnavimui žmonijai ir Vedantos studijoms. Populiarinęs ir aiškinęs jogą daugiau kaip 300 savo parašytų knygų, įkūręs jogos Ašramą (šventyklą), skleidęs jogos žinias įsteigtoje Jogos Akademijoje jis paliko pasauliui gyvą dvasinės realizacijos mokymo palikimą, kurio šiandieną moko besiplečiantis Sivananda Yoga Vedanta centrų tinklas.

Šivanandos indėlis pasauliui – perteikta jogos sintezės idėja, pagal kurią jis integravo visus keturis pagrindinius jogos kelius (Karma, Bhakti, Jnana ir Raja jogas) į vientisą, subalansuotą dvasinę praktiką (sadhaną) harmoningam kūno, proto ir sielos tobulinimui. Šių mokymų esmė gali būti apibrėžta pagrindiniu Šivanandos nurodymu dvasinei realizacijai pasiekti.

Šivananda mokė daug išskirtinių jogos ir Vedantos mokinių, tarp kurių ypatingą vietą užima Svamis Višnu-devananda (Swami Vishnu-devananda), pasiųstas savo Guru skleisti jogos ppraktikos Vakaruose. Iš arti susipažinęs su vakariečių gyvenimo būdu, įpročiais ir poreikiais Višnu-devananda sugrupavo senovinę jogos išmintį į penkis pagrindinius principus, kurie gali būti lengvai integruoti į kiekvieno mūsų gyvenimo ritmą, sukuriant sveiko ir ilgo gyvenimo pamatus. Šie penki pagrindiniai principai yra:

• teisingas atsipalaidavimas, kuris pašalina įtampą raumenyse ir atgaivina visą kūną taip, tarsi būtumėte gerai išsimiegoję naktį. Tai būtina kiekvienoje žmogaus veikloje ir yra mokoma saugoti savo energiją ir atlaisvinti save nuo visų rūpesčių ir baimių;

• teisingi pratimai, mokomi jogos pozų (asanų), kurios specifiškai veikia visas kūno dalis ištempiant ir tonizuojant raumenis ir raiščius, išlaikant stuburą ir visus sąnarius lanksčiais, gerinant vidinę cirkuliaciją;

• teisingas kvėpavimas, kas reiškia pilną ir ritmingą kvėpavimą naudojant visas plaučių dalis, o ne tik dalį tam, kad būtų maksimaliai padidintas įkvepiamo deguonies kiekis. Jogos kvėpavimo pratimai (pranajama) moko kaip vėl pakrauti jūsų kūną energija ir kontroliuoti proto būseną reguliuojant pranos – gyvybinės energijos tėkmę;

• teisinga mityba – tokia, kuri yra maistinga ir subalansuota, pagrįsta naturaliais produktais. Toks maistas išlaiko kūną lankstų, o protą ramų, suteikia didesnį atsparumą ligoms;

• Pozityvus mąstymas ir meditacija – leidžia pašalinti negatyvias mintis ir nuraminti protą tuo pačiu protu galiausiai peržengiant visas mintis.

Apie Svamį Šivanandą

Svamis Šivananda (1887 – 1963) gimė 1887 metais rugsėjo 8 dieną

garbingo brahmano šeimoje Pietų Indijoje. Jis buvo labai gyvas ir itin jautrus vaikas. Jau būdamas paauglys, Svamis Šivananda griežtai nepritarė galiojančiai kastų sistemai ir sulaužė jos normas, lankydamas fechtavimosi meno pamokas pas „neliečiamąjį“ (tais laikais tai buvo sunkiai įsivaizduojamas poelgis). Jis sėkmingai baigė mokyklą ir, būdamas tik dvidešimt trejų, tapo gydytoju. 1913 metais Svamis išvyko į Malaiziją ir pradėjo vadovauti dviems ligoninėms, kuriose gydėsi tūkstančiai kaučiuko plantacijose dirbančių indų.

Po dešimties metų pasiaukojamos tarnystės vargšams ir ligoniams jis paliko Malaiziją, aatsisakė patogaus viduriniojo luomo gyvenimo ir, sekdamas Indijos dvasinėmis tradicijomis, tapo klajojančiu elgeta. Po metų klajonių Svamis Šivananda priėmė šventuosius įžadus ir tapo vienuoliu. Jo begalinis nuoširdumas, dosnumas, kuklumas, nepaprastas gailestingumas ir linksmas būdas patraukė daug puikių vyrų ir moterų, ieškojusių mokytojo, galinčio padėti išsivaduoti iš šio gyvenimo problemų ir skausmo. 1939 metais Svamis Šivananda įkūrė organizaciją, kurią pavadino „Dieviškojo gyvenimo draugija“ (Divine Life Society), ir Rišikeše, ant šventosios Gangos upės krantų šiaurės Indijoje, įsteigė ašramą.

Nuo to laiko iki ppat mirties Svamis Šivananda kiek galėdamas tarnavo žmonėms, mokė juos jogos paslapčių. Be to, jis buvo labai produktyvus rašytojas, parašęs per 300 knygų apie jogą, ir įkvepiantis bei drąsus oratorius. Svamis Šivananda buvo didis žmogus tiek kūnu, tiek protu, tiek ddvasia. Skleisdamas senąjį jogos mokymą, jis padėjo tūkstančiams žmonių susikurti dvasiškai turiningą gyvenimą. Stipri Svamio Šivanandos įtaka juntama iki šių dienų – tai liudija ir iki šiol klestinti „Dieviškojo gyvenimo draugija“ Rišikeše, bei kitos Šivanandos ir jo mokinių sukurtos organizacijos tiek Indijoje, tiek Vakaruose. Svamis Šivananda paliko kūną 1963 metų liepos 14 dieną. Ir šiandien jis tebelaikomas vienu didžiausių šių laikų Indijos šventųjų.

Svamis Šivananda suformulavo dieviško gyvenimo pamokymus:

„Tarnauk. Mylėk. Duok. Skaistėk. Medituok. Nušvisk. Būk geras. Daryk gera. Būk gailiaširdis. Paklausk savęs: „Kas aš esu?“ Pažink savąjį „aš“ ir būk laisvas.

Apie Svamį Višnu-devanandą

1957 metais Svamis Višnu-devananda (1927-1993) savo mokytojo Svamio Šivanandos pavedimu paliko Himalajų priekalnes. Mokytojas pasiuntė jį skleisti jogos mokymo Vakarų kraštuose. Trisdešimt septynerius metus Svamis nenuilstamai kkeliavo po pasaulį ir kur galėdamas pasiaukojamai skleidė dvasinį mokymą, steigė jogos centrus ir ašramus.

Svamis Višnu-devananda, kurio prigimtinis vardas Kuttan Nairas, atėjo į pasaulį 1927 metų gruodžio 31 dieną Keralos valstijoje, pietų Indijoje. Baigęs mokyklą, pradėjo tarnauti Indijos kariuomenės inžineriniame dalinyje.

Vieną dieną budėdamas jis aptiko išmestą popiergalį, brošiūrą, kurioje buvo išdėstytos dvasinės praktikos tiesos. Brošiūros autorius buvo Svamis Šivananda. Šis rašinys taip sujaudino jaunuolį, kad jis nusprendė aplankyti vieną didžiausių šių laikų šventųjų Svamį Šivanandą jo ašrame. Baigęs tarnybą kkariuomenėje, jis trumpai mokytojavo, tačiau 1947 metais metė šį darbą vedamas vienintelio troškimo: įstoti į Šivanandos ašramą Rišikeše. Po metų, praleistų ašrame, buvo įšventintas į vienuolius, jam buvo suteiktas Svamio Višnu-devanandos vardas. Šivanandos ašrame Višnu-devananda praleido dešimtį metų ir tapo pirmuoju hatha jogos profesoriumi Jogos Vedantos Miško Akademijoje (Yoga Vedanta Forest Academy). Be įvairių kitų pareigų ašrame, buvo Svamio Šivanandos asmeninis sekretorius.

1957 metais Svamis Višnu-devananda išvyko iš Indijos ir apsistojo vakarinėje Amerikos pakrantėje. Jis iš karto pastebėjo, kad ten gyvenantys žmonės, įsukti gyvenimo rutinos, nieko nenutuokia nei apie atsipalaidavimą, nei apie sveiką gyvenseną. Svamiui kilo jogos atostogų idėja ir jis pradėjo kurti aplinką, kurioje žmonės galėtų pailsėti tiek kūnu ir protu, tiek dvasia. Įkūrė keletą centrų ir ašramų, kuriuose mokė integralios jogos. Šios krypties, jungiančios keturis pagrindinius jogos kelius, laikosi ir visi šiandieniniai Šivananda jogos centrai. Integrali joga susideda iš jnana, raja, bhakti, karma jogos ir penkių svarbiausių dalykų: tinkamų pratimų, jogos kvėpavimo, tinkamo atsipalaidavimo, tinkamos mitybos, pozityvaus mąstymo ir meditacijos.

Norėdamas suvienyti pasaulio žmones, sustiprinti jų bendravimą ir tarpusavio supratimą, 1969 metais Svamis Višnu-devananda įkūrė organizaciją ir pavadino ją „Teisinga pasaulio tvarka“ (True World Order). Tais pačiais metais ėmė vadovauti ir unikaliems jogos mokytojų rengimo kursams, kuriuose mokė ppagrindinių jogos disciplinų tikėdamas, jog tai padės harmonizuoti pasaulį. 1971 metais visų pasaulio laikraščių pirmieji puslapiai rašė, kaip Svamis Višnu-devananda mažu dviviečiu lėktuvėliu praskrido virš karštų pasaulio taškų mėtydamas gėles ir atsišaukimus su raginimais kovoti už taiką. Pavadintas „Skraidančiu Svamiu“ (The Flying Swami) jis skraidė karo veiksmų zonose: Belfaste (1971), Suece (1971), Vakarų Pakistane (1971). 1983 m. jis praskrido virš Berlyno sienos iš Vakarų Berlyno į Rytus. Svamis Višnu-devananda parėmė daugybę festivalių, simpoziumų ir konferencijų, keliavo po pasaulį, visur kalbėdamas už taiką ir tarpusavio supratimą.

Nenuilstantis kovotojas už taiką ir įkvepiantis jogos mokytojas, Svamis Višnu-devananda yra parašęs ir iki šiol skaitomas bei vertinamas knygas „The Complete Illustrated Book of Yoga“ („Didžioji iliustruota jogos knyga“) bei „Meditation and Mantras“ („Meditacija ir mantros“). Svamis Višnu-devananda paliko kūną 1993 lapkričio 9 dieną, o jo sukurta pasaulinė organizacija tęsia jo pradėtą darbą, skleisdama laiko nepaliestą, amžiną jogos išmintį.

Užsiėmimo struktūra

Svamis Višnu-devananda nubrėžė ir efektyvią jogos užsiėmimo struktūrą, susidedančią iš atsipalaidavimo (šavasanos), pranajamų (kvėpavimo technikų), keleto „saulės pasveikinimų“ ciklų, dvylikos pagrindinių asanų (pozų) ir su laiku palaipsniui sudėtingėjančių jų variacijų, galutinio atsipalaidavimo, o taip pat įvadinės ir baigimo mantrų (padėkų mokytojams), kurios tradiciškai yra perskaitomos prieš ir po kiekvienos jogos pamokos jau tūkstančius metų. <

Šia jogos pamokos struktūra vadovaujamasi kiekviename Šivananda Jogos Vedantos centre, taip pagal šią tradiciją moko kiekvienas jogos mokytojas, baigęs Tarptautinius Šivananda Jogos Mokytojų Rengimo Kursus, todėl taip mokoma ir mūsų centre.

Aštanga joga

„Aštanga joga“ yra vadinama hatha jogos sistema, kurios šiais laikais moko Guru Šri K. Patabi Džoisas (Sri. K. Pattabhi Jois), garsus sanskrito žinovas ir jogas, gyvenantis Mysore mieste Indijoje. Tačiau istorinis Aštanga jogos apibrėžimas, suformuluotas išminčiaus Patandžalio (Patanjali) jogos sutrose, yra „aštuonių pakopų joga“ (skt. asht=aštuoni, anga=pakopa).

Parašytos tarp 400 ir 200 m. prieš Kristų „Jogos sutros“ yra pirmas tekstas apie klasikinės jogos mokslą, kuriame Patandžalis sujungė ir susistematino egzistuojančias jogos technikas ir žinias. Pagal jį, jogos brandos kelias susideda iš sekančių aštuonių pakopų ir praktikų:

• Yama (moralinių normų laikymosi);

• Niyama (dorybių ugdymo);

• Asana (kūno pozos);

• Pranayama (kvėpavimo kontrolė);

• Pratyahara (jausmų valdymas);

• Dharana (koncentracijos ugdymas);

• Dhyana (meditacija);

• Samadhi (kontempliacija).

Aštanga joga, kurios moko Šri Patabi Džoisas, prasidėjo praėjusio šimtmečio pradžioje atradus „Yoga Korunta“ – senovinį rankraštį, kuris aprašė unikalią hatha jogos sistemą, praktikuotą ir sukurtą senovės išminčiaus Vamana Rišio (Vamana Rishi). Vedamas savo Guru Šri T. Krišnamačarjos (Sri. T. Krishnamacharya), Šri Patabi Džoisas padėjo iššifruoti ir apibendrinti šią asanų (pozų) sistemą. Patikėtas išsaugoti, išgryninti ir mokyti jogos sistemą, aprašytą „Joga Koruntoje“, Šri Patabi Džoisas pavadino

ją „Aštanga joga“, tikėdamas, kad tai ir bus originali asanų praktika, numatyta Patandžalio.

Metodas

„Joga Koruntoje“ akcentuojama vinjasa (vinyasa – skt. „su kvėpavimu surištas judesys“) – metodas, sujungiantis pozų sekas su specialia kvėpavimo technika (ujjayi pranayama). Šis procesas sukelia stiprų vidinį kūno karštį ir kartu gausų, valantį prakaitą, kuris pašalina raumenų ir organų toksinus. To paseka yra pagerėjusi cirkuliacija, kūnas tampa vikrus ir stiprus, nurimsta protas.

Praktiniu požiūriu vinjasos tolydi judesių seka padeda praktikuojančiam integruoti aštuonias jogos pakopas, aprašytas Patandžalio. Atliekant ppozas (asanas) valomas fizinis kūnas, o tobulai valdant kvėpavimą (pranayama) koncentracijos (dharana) dėka nurimsta jausmai (pratyahara), taip paruošiant praktikuojantį meditacijai (dhyana) ir, ilgainiui, samadhi – sielos susijungimui su Visatos dieviškumu. Subalansuotą asanų praktiką lydi etiškas elgesys (yama) ir savidisciplina (niyama). Patariant kvalifikuotam Aštangos instruktoriui praktikuojantis gali tobulėti šiose aštuoniose pakopose.

Aštanga jogoje pirma iš šešių pozų sekų bendrai vadinama Pirmine Seka, arba joga čikitsa (yoga chikitsa – skt. „jogos terapija“). Pirminės sekos praktika skirta išvalyti kūno vidaus organus užkertant kelią žžalingų produktų kaupimuisi organizme. Čia kiekviena asana teikia tam tikrą naudą, pavyzdžiui, lenkimosi į priekį asanos tonizuoja pilvo ertmės vidaus organus, palengvina virškinimą ir tuštinimąsi. Antrinėje sekoje didesnis dėmesys skiriamas nugaros lenkimo pozoms, o likusios keturios sekos yra labai sudėtingos. VVisoje Aštanga jogos sistemoje vienodai pabrėžiama tvirtumo, lankstumo ir ištvermės svarba.

Užsiėmimo struktūra

Nuosekli pozų seka, prasidedanti tradicinėmis „saulės pasveikinimo“ pozomis, pereinanti į stovimąsias, sėdimąsias pozas ir baigimo seką su giliu atsipalaidavimu – šavasana. Pozos atliekamos sinchronizuojant su kvėpavimu, aktyvuojant kūno užraktus – bandhas, bei koncentruojant žvilgsnį į specifinį tašką. Generuojamas stiprus kūno karštis, šalinantis audinių toksinus, psichinę ir fizinę itampą, vystomas dėmesys, prisipildoma energijos. Tinkama ir pritaikoma bet kuriam žmogui, tačiau ypač patiks ieškantiems daugiau dinamikos, iššūkių savo kūnui, samonei, norintiems stipraus kūno ir energijos. Prieš pradedant praktikuoti rekomenduojama įsisavinti aštangos pagrindų intensyvą, arba jau turėti savarankiškos jogos praktikos patirtį, bei žinoti esminę jogos teoriją.

Šri K. Patabi Džoisas 15

Prana joga

Prana – sanskrito žodis, reiškiantis „kvėpavimą“. Suprantamas kaip ppagrindinė gyvybę palaikanti jėga ir visų natūralių visatos procesų esminė energija. O taip pat tai viena iš 5 mūsų kūnuose veikiančių energijų, kuri atsakinga už kvėpavimą. Kitose kultūrose prana dar vadinama či, ki ir kt.

Prana joga – tai:

1) plačiąja prasme – joga, kurioje aukščiausias sąmoningumas siekiamas įvaldant gyvybinės energijos – pranos vystymą, kontrolę ir koncentravimą;

2) siaurąja prasme – terminas, arba metodas, apibūdinantis darbą su prana. Kadangi gyvybinę energiją vysto įvairios tobulėjimo sistemos – nuo meditacijos, kovos menų iiki hatha jogos, tai galima teigti, kad šias praktikuojant daroma ir prana joga;

3) šventų Indijos raštų – Vedų kontekste – viena iš 3 pagrindinių jogų (tarp mantra ir dhyana jogų), vienijanti kvėpavimo prana metodikas (pranayama), jausmų kontrolę (pratyahara) ir pranos kontrolę.

Efektyviausias prana jogos praktikos būdas – specialios kvėpavimo technikos. Viena efektyviausių, saugiausių ir paprasčiausių metodikų, kurią gali praktikuoti kiekvienas iš mūsų be specialaus įvado į hatha jogą, pozas, ir pan. yra rebefingas (angl. rebirthing), dar kitaip žinomas energetinio, praninio ar dvasinio kvėpavimo pavadinimais.

Rebefingas – specialus kvėpavimo metodas, sujungus Indijos jogų patirtį ir savo tyrinėjimus sudarytas Leonardo Orro tyrinėjant psichologines traumas gimimo metu, jų pasekmes suagusio žmogaus gyvenime ir būdus toms traumoms ir negatyviems įspaudams (ingramoms) pašalinti. Veikiant pranai išsivaduojama iš protu nesuvoktų negatyvių patirčių, sukauptų tam tikrais gyvenimo tarpsniais, kas leidžia žmogui pažvelgti į dabartinę jo būtį nauju kampu ir nauja kokybe – tarsi gimstama iš naujo. Iš čia ir pavadinimas – angl. rebirthing = atgimimas.

Ši praninio kvėpavimo technika, gydanti tiek mentaliniame lygmenyje, tiek ir fiziniame bei dvasiniame yra žmogaus raktas į ilgaamžiškumą, fizinę sveikatą ir dvasinį augimą. Neveltui didis Indijos dvasinis Mokytojas Šri Herakhan Babaji (Babadži) palaimino rebefingą kaip dvasinio valymosi kvėpavimu techniką, vedančią mus įį nemirtingumą.

Sahadža joga

Sahadža joga – unikali metodika, kuri leidžia per meditaciją suvokti savo esmę ir per šį suvokimą pasiekti aukštesnį žmogaus sąmonės evoliucijos lygį. Sahadža joga yra Šri Matadži Nirmala Devi mokymas, atsiradęs 1970 metais ir nuo tada išplitęs daugiau nei po 80 pasaulio šalių. Sahadža – reiškia „spontaniškas“, o joga – “ryšys” arba “jungtis”, t.y. Dvasinės Realizacijos pasiekimas, kuris yra visų dvasinių tradicijų tikslas.

Sahadža jogos žinios labai senos. Jos visada buvo prieinamos tik nedaugeliui, nes paprastai guru savo žinias perduodavo tik vienam mokiniui. Seniau nepaprastai buvo sunku gauti Dvasinę Realizaciją. Šiais laikais Šri Matadži šias žinias padarė prieinamas visiems. Spontaniška masinė Dvasinė Realizacija tapo realia patirtimi šimtams tūkstančių žmonių.

Mes gyvename sudėtingame pasaulyje, kuriame yra daugybė koncepcijų ir idėjų, nes vienintelis žmogaus ieškojimų ir tyrinėjimų instrumentas yra jo protas. Kadangi nėra normų, kurių pagalba galima atskirti tikrus mokytojus nuo netikrų, daugybė Tiesos ieškotojų buvo visiškai suklaidinti ir apgauti apsišaukėlių „guru“, orientuotų arba į valdžią, arba į pinigus, bet tik ne į Dvasią.

Per Sahadža jogos meditaciją žmogaus supratimas įgauna naują išmatavimą, kur Absoliuti Tiesa gali būti jaučiama tiesiogiai mūsų centrine nervų sistema. Tada mūsų dvasinis nušvitimas įvyksta be jokių pastangų, kaip ir mažo daigelio virtimas galingu mmedžiu. Fizinis, psichinis ir emocinis balansas – savaiminiai Sahadža jogos praktikos rezultatai.

Praktikuodamas Sahadža jogą, žmogus suvokia, kad jis nėra nei kūnas, nei protas, nei ego, nei emocijos ar intelektas, bet yra kažkas amžino, kas slepiasi jo širdyje: tyra ir nesunaikinama Dvasia. Dvasia – tikro žinojimo, taikos ir džiaugsmo šaltinis. Dvasinė Realizacija (antras gimimas, nušvitimas) – mūsų susijungimas su Dvasia, o gauti ją, kaip sako Šri Matadži, yra kiekvieno žmogaus teisė. 17

Plačiau apie yama

Tai moraliniai etiniai principai, kurie pagal savo prigimtį ir esmę yra universalūs, lengvai suprantami visiems vyrams ir visosm moterims, nepriklausomai nuo amžiaus ar tautybės. Jie išmoko mus apgalvoti kiekvieną savo veiksmą, įvertinti jį penkių pricipų pagalba ir priimti tinkamą sprendimą. Jamą sudaro penki moraliniai – etiniai principai:

• Achimsa. Tai svarbiausias moralinis Jamos principas. Tiesiogiai jis reiškia “nekenk”, “nežudyk”, “neprievartauk”. Tačiau Achimsa turi žymiai platesnę prasmę. Šis principas ne tik moko mus neskleisti blogio savais poelgiais, žodžiais ir mintimis, bet ir pripildo mus pakantumu ir meile. Praktikuojantis Achimsą išsivaduoja iš baimės ir pykčio, užleisdamas vietą supratimui ir atlaidumui. Praktikuojant šį principą supranti, kad kenkdamas kitam, tu kenki pats sau, nes visi mes esame dalys vieno didelio ir sudėtingo organizmo.

• Satja. Tiesioginis vertimas iš

sanskrito kalbos – “teisingumas”. Satja nusako mūsų minčių, žodžių ir veiksmų teisingumą ir vientisumą. Laikantis šio principo mes išmokstame kalbėti tai, ką galvojame ir daryti tai, ką kalbame. Mes neprieštaraujame patys sau ir randame santarvę su savimi, neapgaudinėdami ne tik aplinkinių, bet ir patys savęs. Satja išlaisvina mūsų gyvenimą nuo melo, paskalų, barnių ir paniekos. Tačiau visuomet reikia prisiminti, kad Satja principas neturi pažeisti Achimsa principo. Jei mūsų tiesa skaudina kitą žmogų, visuomet reikia pagalvoti ar verta ją ištarti.

• Astėja. Astėja rreiškia “nevogti”. Jis sako, kad nevalia geisti svetimo ir savintis tau nepriklausančių daiktų, minčių ir nuopelnų. Tačiau negalima pamiršti, kad šio principo laikymąsis negali prieštarauti aukščiau minėtiems Achimsa ir Satja principams.

• Aparigracha. Aparigracha reiškia “nekaupti”, “nepriimti dovanų”. Praktikuodamas Aparigrachą, joginas išmoksta nepriklausyti nuo materialių vertybių. Tuomet viskas, ko ištiesų jam reikia, ateina be didesnių pastangų ir reikiamu momentu. Na, o kiekviena gaunama dovana pririša gavėją įvairiais daugiau ar mažiau juntamais įsipareigojimais prie dovanos teikėjo. Todėl, norint išlikti laisviems nuo įvairių nereikalingų pprisirišimų ir įsipareigojimų, dovanų geriau neteikti ir nepriimti.

Tačiau, jei dovanos nepriėmimas įskaudintų dovanos davėją, tuomet reikia susimąstyti, kuriuo principu šioje situacijoje reikėtų vadovautis: Achimsa ar Aparigracha.

• Brachmačarja. Brachmačarja sąvoka nusako susilaikymą, seksualinės energijos kontrolę. Šis principas neliepia mums praktikuoti atsiskyrėlio gyvenimą, jjis mus moko kontroliuoti savo aistras bei seksualinę energiją. Daugelis Indijos išminčių buvo vedę ir turėjo vaikų. Brachmačarja principas neliepia vengti socialinių ir moralinių įsipareigojimų. Jis draudžia betikslį seksualinės energijos švaistymą. Praktikuojant šį principą, mes tampame gyvibingi, energingi ir išsiugdome stiprų intelektą. Brachmačarja – išminties kelias.

Plačiau apie niyama

Jeigu Jamos principai mums sakė, ko nereikėtų daryti, einant dvasinio tobulėjimo keliu, tai Nijama nusako, kokie veiksmai pagreitintų dvasinę evoliuciją. Nijama – tai vidinės disciplinos principai, kurių yra penki:

• Šauča. Šis principas savyje talpina švaros sąvoką – kūno ir proto. Jis realizuojamas dviem keliais : Bachja ir Abchjantara. Bachja – išorinė švara. Tai ne tik aplinkos, kurioje gyvename, švara, ne tik kūno ir aprangos švara, bet šis principas Jogoje apima ir maisto, kkurį valgome ir kalbos švarą. Abchjantara nusako vidinę švarą. Tai moralinės švaros auklėjimas savyje. Šis procesas susideda iš dviejų etapų. Pirmasis – tai neigiamų emocijų, poelgių išgyvendinimas. Šiame etape mes atsikratome baimės, pykčio, pavydo. Praktikuojant šį principą mūsų gyvenimas tampa švarus nuo paskalų, intrigų ir melo. Antrasis etapas – tai skatinimas savyje teigiamų emocijų, tokių kaip džiaugsmas, draugiškumas, atvirumas, žvalumas, kurios ir formuoja mūsų teigiamus poelgius.

• Santoša. Tai principas, nusakantis pasitenkinimą. Praktikuojan Santošą mes suprantam savus esminius poreikius, išmokstam priimti iiš gyvenimo tai, ką jis mums duoda ir išnaudoti visas teikiamas mums galimybes, neliūdint dėl to, ko neturime. Įsisavinus šį principą joginui viskas gyvenime vyksta lyg savaime ir tai padeda išlaikyti proto pusiausvyrą.

• Tapas. Tai vidinės ugnies palaikymo principas. Mūsų vidinė ugnis suteikia mums jėgų, siekiant savo užsibrėžto tikslo. Tik stiprios valios pastangomis praktikuojanysis tapma stiprus savo kūnu ir protu, tampa tvirtas ir išmintingas.

• Svadchiaja. Šis principas savyje talpina savišvietos sampratą. Tai ne tik filosofiniai pokalbiai, skaitymas, savo gyvenimo tikslo suvokimas. Svadchiaja mums siūlo pažinti įvairias filosofines ir religines sistemas, susipažinti su įvairiais moksliniais pasiekimais ir pan.

• Išvara parnidchana. Šis principas moko mus visus savo veiksmus ir visas valios pastangas nukreipti ir paskirti savo Aukščiausiam Tikslui. Kiekvienas žmogus turės savą tikslą, kurį jis atrado praktikuojan Svadchiaja. Ir kiekvieno žmogaus tikslai yra skirtingi, tačiau kelias link šio tikslo visuomet kupinas meilės ir išminties, kuris ir daro mus kur kas tobulesniais, nei buvome. Tuomet ir pats Gyvenimas tampa mums Mokytoju.

Plačiau apie asana

Daugelis iš mūsų jau ne pirmą kartą girdime šį sanskrito žodį, reiškiantį ”poza”, t.y. kūno padėtį. Ir ne vienam ji asocijuojasi su mankšta ar net akrobatiniais pratimais. Tačiau Asanos praktika nėra tik fizinis darbas su kūnu. Asanos praktika nėra skirta raumenų aauginimui. Bet, neatsižvelgiant į tai, ji daro mūsų kūną elastingą, stiprų, energingą, greitą ir gražų. Joginui kūnas – tai instrumentas, padedantis keliauti dvasinio tobulėjimo link. Ir kaip kiekvienas muzikos virtuozas savo meistriškumą pasiekia tik puikiai įvaldydamas instrumentą, taip ir joginas gali pasiekti meistriškumą tik puikiai įvaldydamas savąjį instrumentą – savo fizinį kūną. Asanos praktikuojanįjį ne tik išgydo nuo įvairių negalių, ne tik sustiprina fizinį kūną, bet ir stabilizuoja psichiką, lavina gebėjimą koncentruotis, stiprina valią ir ryžtą. Ir be visų šių nuostabių dalykų, kuriuos Asanų praktika dovanoja mūsų fiziniam kūnui ir psichikai , ji yra neatsiejama mūsų dvasinio kelio dalis. Asanos paruošia mus aukštesniems Jogos etapams. Sakoma, kad pradžioje buvo išdirbta 8.400.000 asanų, kurios atitiko visos individo evoliucijos sąmonės būsenas. Šios asanos simbolizavo visą evoliucijos procesą – nuo pačių paprasčiausių gyvybės formų iki žmogaus, pažinusio savąjį “Aš” ir suvokusio visatos struktūrą bei dėsnius. Ir buvo teigiama, kad žmogus, praktikuodamas visas šias asanas, galėjo per vieną inkarnaciją pereiti visą evoliucijos laikotarpį, perkeldamas savo sąmonę iš vienos būsenos į kitą. Tačiau laikas ėjo ir didieji rišos bei joginai modifikavo šias asanas ir kiekis jų buvo stipriai sumažintas. Iki mūsų laikų yra išlikę tik keli šimtai asanų, iš kurių 84 asanos turi tikslius aprašymus iir paaiškinimus. Šių asanų pilnai užtenka šiuolaikiniam žmogui, norinčiam užsiimti Jogos praktika. Asana – tai trečioji Klasikinės Jogos pakopa, kurią praktikuojant nereikia aplenkti pirmų dviejų – Jamos ir Nijamos ir kuri paruoš mus ketvirtąjai pakopai – Pranajamai.

Plačiau apie pranayama

Įvaldžius Asanos praktiką, mes galime pereiti prie sekančio etapo – Pranajamos. Pranajama – tai ketvirtoji klasikinės Jogos pakopa. Jogų supratimu Prana, plačiąja šio žodžio prasme – energetinis visa ko pagrindas. Visos energijos: mechaninė, šiluminė, elektromagnetinė, atominė, o taip pat ir gyvų būtybių energija – tai tik Pranos išraiškos. Nors dažnai terminas Prana naudojamas norint nusakyti kvėpavimo praktiką ar tiesiog kalbant apie gyvybinę energiją. Pranajama – tai nėra tik įkvėpimai ir iškvėpimai tam tikru ritmu. Tai energetinių srautų pajautimas. Pajutus energetinius srautus adeptas mokosi juos kontroliuoti ir valdyti. Tai daug dėmesingumo ir susikaupimo reikalaujantis procesas. Pranajamos praktikos metu vystosi labai jautrūs mūsų kūno organai, tokie, kaip trachėja, bronchai, plaučiai ir diafragma. Įvaldžius ketvirtąją Jogos pakopą joginai sustiprina nervų sistemą, įgauna emocinę pusiausvyrą bei gali reikiamą laiką išlaikyti koncentraciją. XVII a. išminčius Kariba Ekken apie Pranajamą rašė :” Jei Jūs norite rasti dvasinę pusiausvyrą, pirmiausiai jums reikia išmokti valdyti savo kvėpavimą. Kai kvėpavimas kontroliuojamas – širdis rami. Tačiau padrikas kvėpavimas sutrikdo širdies

pusiausvyrą. Todėl pirmiausiai sureguliuokite savo kvėpavimą. Tai suminkštins Jūsų būdą ir nuramins Dvasią. “ Taigi, išmokęs kontroliuoti savo kvėpavimą, adeptas gali suvaldyti ir savo jausmus bei emocijas. O tai ir yra perėjimas prie sekančios Jogos pakopos – Pratjaharos.

Plačiau apie pratyahara

Pratjahara – tai penktoji klasikinės Jogos pakopa, su kuria prasideda praktikos daugiau vidinės, nei išorinės. Tai praktika, perkelianti mus į Radža Jogą, kuri savu laiku Indijoje

buvo prieinama tik brachmanų kastai. Pratjahara – tai proto išvadavimas iš juslinių objektų. Kitais žodžiais ttariant, Pratjahara – tai savų jutimų, jausmų kontrolė. Praktikuodamas Pratjaharą, joginas išsivaduoja nuo tamsos, nežinios, melo bei pykčio, skatindamas savyje visa kas šviesu ir švaru, o tai suteikia protui aiškumo. Aiškus protas ir sutelkti jausmai ir pojūčiai leidžia adeptui pereiti prie sekančios pakopos – Dharanos.

Apie Shambu jogos centro svetaine

Shambu jogos centro svetainės veiklos tikslas – suteikti žmonėms pilną ir kompetentingą informaciją apie jogą kaip mokslą kūnui, bei protui valdyti, supažindinti su laiko patikrintais tradiciniais jogos praktikos metodais, sveikos gyvensenos pagrindais bbei nesenstančia senovės raštų išmintimi.

Centre mokoma hatha jogos pagal dvi tradicijas – tradicinę Indijos, kaip ją perdavė Šri Svamis Šivananda, bei dinamišką Aštanga Vinyasa, atskleistą pasauliui gyvojo šių laikų Guru Šri K. Pattabhi Džoiso. Taip pat centre galėsite susipažinti su ppraninio kvėpavimo technikomis, kaip tai perdavė prana jogos meistras Denas Briulė. Tiki, kad skirtingo temperamento, amžiaus ir pažiūrų žmonės atras sau priimtiniausią jogą.

Mūsų efektyviai praktikai siūlo jaukiai įrengtas jogos centro patalpas, tarptautinių centrų atestuotus jogos mokytojus, įvairaus lygio užsiėmimus, meditacijas, specializuotą inventorių, literatūrą, paskaitas ir seminarus, lanksčią abonementų sistemą bei nuolaidas.

Jų žinių šaltinis – gyvieji mokytojai, jogos tradicijų tesėjai. Perduoda žinias taip, kaip buvo mokyti, perduoda patirtį, įžvalgą, autentišką mokymą. Tiki, kad mūsų įgautos žinios ir pastovi praktika padės atrasti vidinę ramybę, atskleisti sielos šviesą, kurią brandindami viduje skleisite harmoniją išorėje.

Apie Šanti jogos centra

Centro istorija (įsikurimas ir misija)

Viešoji įstaiga Šanti jogos centras (Shanti Yoga Vedanta Center), įkurtas 2001 m. vasario 26 d. ir savo veikloje vadovaujasi Svamio Šivanandos jogos mmokymu. Centro įkūrėjas – Svamis Vasištananda iš Indijos.

Centre dirbantys mokytojai 1999 m. baigė Šivanandos jogos mokytojų kursus Austrijoje, Tirolyje esančiame Šivanandos jogos ašrame, vėliau stažavosi įvairiuose jogos centruose ir ašramuose Indijoje, Kanadoje, Vokietijoje ir kt.

Jogos centro pagrindiniai tikslai – plėtoti ir populiarinti jogą ir ajurvedą Lietuvoje, skatinti Lietuvos visuomenę domėtis sveika gyvensena.

Šanti jogos centro veikla:

• Jogos kursai pradedantiems (vienas kursas – 10 pamokų) 2 kartus per savaitę.

• Atviros jogos pamokos pažengusiems 3 kartus per savaitę.

• Vegetarinės mitybos kursai. <

• Paskaitos apie Vedų filosofiją, Ajurvedą, dvasinio tobulėjimo kelius ir t.t.

• Savaitgalio ir savaitės jogos vasaros stovyklos pradedantiems ir pažengusiems.

Apie Republiknę Jogos mokyklą

Pradedant pasakoti apie mokyklą, reikėtu prisikasti prie giluminių jos šaknų, atrasti pradžių pradžią. Tai buvo ne taip jau ir seniai. Gal septyni, o gal dešimt metų atgal. Tai buvo tada, kai pirmieji mokiniai ar pirmieji klausytojai rinkosi pas Mokytoją namuose ir valandų valandas klausydavo jo nenuilstamo balso, pasakojančio apie gyvenimo prasmę, apie Rytų išmintį ir patirtį. Vėliau Mokytojas buvo pakviestas skaityti paskaitas Vilnaius Parapsichologijos Akademijoje į kurias rinkosi dideli srautai klausytojų. Šiose nuosekliose paskaitose žmonės stebėjo ne tik Rytų filosofinės minties raidą, bet ir gaudavo praktinių patarimų, kurie padėjo daugeliui atgauti savo sveikatą, gerą nuotaiką ir gyvenimo džiaugsmą. Klausytojų gretos vis didėjo ir galiausiai atsiradęs glaudus ryšys tarp Mokytojo ir Jo mokinių įgavo naują formą – buvo įsteigta viešoji įstaiga Respublikinė Jogos mokykla.

Mokykla subūrė klausytojus ne tik Vilniuje ar Kaune, bet ir Šiauliuose, ir Panevėžyje, ir Alytuje. Nenutrūkstamo kelių metų mokymo mokykloje metu buvo išugdytas ne vienas instruktorius, padedantis pradedantiesiems Mokytojo išvykimo metu. O išvykose Jis būna visuomet. Viena savaitė Vilniuje, sekanti Kaune ar Panevėžyje, ar net Izraelyje, ir taip ištisus metus. Patys nekantriausi, negalintys sulaukti Mokytojo ssavame mieste, važinėjasi su Juo po visą Lietuvą, negalėdami atsitraukti nuo išminties ir dvasinės pusiausvyros šaltinio.

O Mokytojas pripildo mus ne tik vidine pusiausvyra, gyvybinėmis jėgomis, bet ir moko mus lavinti savo fizinį kūną, atsikratyti fizinių ir dvasinių negalių, supažindina su kvėpavimo menu, išmoko medituoti bei pateikia Rytų filosofinės minties raidą.

Jeigu jūs susidomitės, norite prisiliesti prie Rytų išminties lobyno, patirti dvasinę pusiausvyrą, kreipkitė į savo miesto organizatorių ir mes jums būtinai padėsime. Jeigu jūsų mieste dar nevedami jų mokyklos užsiėmimai, kreipkites į mokyklos administraciją ir mes rasime bendrą sprendimą.

Apie jogos namus „Anada“

„Ananda“ jogos namai neatstovauja nei religinei, nei kokiai kitai organizacijai. Kaip parodė jų patirtis – jiems pakeliui tik su joga.

Viena iš maždaug dvidešimties žodyne pateikiamų šio žodžio reikšmių – dvasinio tobulėjimo kelias. Šiuo atveju“ žodžiu „dvasinis“ apibūdinamas toks įprastinio mąstymo pertvarkymas, kuris gali priartinti žmogų prie daug subtilesnių ir aukštesnių sferų suvokimo.“

Joga tai labai tikslus mokslas apie mūsų kūną, protą, sielą ir mus supantį pasaulį. Protas visada vystosi. Kai mes sąmoningai galvojame apie aukščiausią ir švariausią patirtį, mūsų individuali sąmonė anksčiau ar vėliau prasiskverbia į tą sritį.

Joga – tai pats galingiausias ginklas sunaikinantis mūsų fizines ir dvasines negalias, baimes, nerimą, nepilnavertiškumo kompleksą ir stresą. Pradėję praktikuoti jogą mes kartą iir visiems laikams peržengiame savo pačių susikurto kalėjimo slenkstį, suprantame tikrąją laisvės vertę ir prasmę, ir tarsi iš naujo gimstame sau ir visam pasauliui. Nevilkdami savo paraeities, kurios jau nėra, naštos ir nesikabindami į ateitį, kurios dar nėra, ir taip nepražiopsodami paties svarbiausio momento – dabarties, pajautę tikrąją savo prigimtį – palaimą, savyje turėdami visą žinojimą ir įkūnydami amžinąją būtį, esame patys sau daktarai, teisėjai ir mokytojai, patys sau laimė ir nelaimė, patys kiekvienos savo dienos kūrėjai.

Tereikia trupučio drąsos – ateiti į jogos pamokas ir patikėti, kad ir jums tai

įmanoma.

Jeigu susidomėjote užsiėmimus galite lankyti Vilniuje, Gedimino pr. 1, 3 aukštas (priešais Arkikatedrą). Su savimi reikia turėti laisvus, patogius drabužius.

Edgaras ir Reda

Edgaras ir reda baigė mokytojų kursus Austrijoje, bet greit suprato, kad to maža. Tobulinosi Indijoje ir Austrijoje, mokėsi pas mokytojus dirbančius Vokietijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, JAV, Rusijoje, Ukrainoje ir Latvijoje. Nuolat lankosi įvairiuose seminaruose. Jie – jogos mokytojai ir jogos namų „Ananda“ (vert. iš sanskrito kalbos – palaima) šeimininkai.

Keli kvėpavimo pratimai

1 pratimas

Krūtinės ląstos išplėtimas

Pradinė padėtis. Stovėti tiesiai, kojas suglausti, rankas nuleisti žemyn, žiūrėti tiesiai, į vieną tašką.

Atlikimas:

1. Ramiai, lėtai, giliai įkvėpti.

2. Kvėpavimą sulaikyti.

3. Rankas ištiesti sulig pečių aukščiu pirmyn ir smarkiai įtempti raumenis, kumščius sugniaužti (nykščiai kumštyje); greitu judesiu

per šonus jas mesti atgal ir nesustojant vėl grąžinti pirmyn.

4. Tokius įtemptų rankų judesius (atgal-pirmyn) kartoti keletą kartų.

5. Nuleisti ir atpalaiduoti rankas.

6. Plačiai išsižiojus, energingai, su garsu „cha!“ iškvėpti. Pratimas kartojamas nuo 1 iki 5 kartų, kas dekadą pridedant po vieną kartą.

Dėmesys sutelkiamas į krūtinės ląstą.

Gydomoji reikšmė:

1. Didina krūtinės ląstos bei plaučių apimtį ir gerina jų veiklą;

2. Vysto krūtinės ir pečių raumenis;

3. Stiprina rankų raumenis.

2 pratimas

Rankomis atliekami apskritimai

Pradinė padėtis. Stovėti tiesiai, kojos suglaustos, rankos nuleistos žemyn, žiūrėti tiesiai, į vvieną tašką.

Atlikimas:

1. Abi rankas sulig pečių aukščiu ištiesti pirmyn. Kumščiai sugniaužti, nykščiai kumščiuose.

2. Įkvėpti lėtai, ramiai.

3. Sulaikyti kvėpavimą.

4. Kvėpavimą sulaikius, abiem rankomis kartu padaryti keletą apskritimų, iš pradžių žemyn-atgal-aukštyn-pirmyn, po to – į kitą pusę: aukštyn-atgal-žemyn-pirmyn.

5. Rankas nuleisti, atpalaiduoti ir stipriai išsižiojus energingai iškvėpti tariant garsą „cha!“

3 pratimas

Alkūnių sujungimas – išskėtimas

Pradinė padėtis. Atsistoti tiesiai, kojas suglausti, rankas nuleisti žemyn, žiūrėti tiesiai į vieną tašką.

Atlikimas:

1. Dešinės rankos pirštų galais įsitverti už dešiniojo peties, o kairės – už kairiojo.

2. Ramiai, lėtai įkvėpti.

3. Kvėpavimą ssulaikyti.

4. Kvėpavimą sulaikius keletą kartų alkūnes sujungti ant krūtinės ir plačiai išskėsti.

5. Rankas nuleisti, atpalaiduoti ir, plačiai išsižiojus tariant garsą „cha!“, energingai iškvėpti.

Pratimą atlikti 1 kartą.

4 pratimas

Trijų pakopų įkvėpimas ir energingas iškvėpimas per burną

Pradinė padėtis. Atsistoti tiesiai, rankos nuleistos žžemyn, kojos suglaustos, žiūrėti tiesiai, į vieną tašką.

Atlikimas:

1. Įkvėpti trimis energingomis pakopomis: per pirmą rankas ištiesti pirmyn, per antrąją – ištiesti į šalis sulig pečiais, per trečiąją – į viršų.

2. Rankas nuleisti, atpalaiduoti ir, plačiai išsižiojus tariant garsą „cha!“, energingai iškvėpti.

Pratimą atlikti 1 kartą.

5 pratimas

Pasistiebimas ant pirštų

Pradinė padėtis. Atsistoti tiesiai, rankas sugniaužti (nykščiai kumštyje) ir nuleisti žemyn, kojos suglaustos, žiūrėti į priekį į vieną tašką.

Atlikimas:

1. Lėtai pasistiebti ir lėtai ramiai įkvepiant abi rankas pakelti į priekį ir aukštyn

2. Trumpai sulaikyti kvėpavimą.

3. Lėtai, ramiai iškvepiant pamažu nusileisti ant kulnų ir tuo pačiu metu rankas per šonus grąžinti žemyn.

Pratimas atliekamas nuo 1 iki 5 kartų, kas dekadą pridedant po 1 kartą. Dėmesys sutelkiamas į plaučius.

Gydomoji reikšmė:

1. Vysto krūtinės ląstą;

2. Valo plaučius ir kraują;

3. Visam organizmui teikia lengvumo ir žvalumo.

Išvados:

1) Išsiaiškinau jogos kkilmę

2) Sužinojau apie jogos nauda

3) Pasidomėjau patarimais pradedantiesiems

4) Apžvelgiau keleta jogu rušių

5) Pasidomėjau keliatų kvėpavimo pratimų

6) Apžvelgiau kelis veikiančius Lietuvoje jogos centrus

Šaltiniai:

www.yoga.lt ;

www.lev.lt ;

www.jogoscentras.lt ;

www.shambu.lt

www.gaia.lt/joga/ ;

knyga – Joga, Cynthia Worby