krepšinis

Turinys

Įvadas

1. Krepšinio istorija…………………………2

2. Lietuvos krepšinio lyga……………………….3

3. Lietuvos krepšinio federacijos istorija………………….. .5

4. Krepšinio statistika………………………… …6

5. Socialinių sąveikų įpatumai………………………. . 7

6. Plėtros perspektyvos………………………… .8

Įvadas

Krepšinis Lietuvoje yra populiariausia sporto šaka. 2002 metais jau atšventėme 80-mečio jubiliejų. Buvo daug pergalių ir skaudžių pralai¬mėjimų. Iš jų mokytasi, daug dirbta, tobulėta. Pagaliau Lietuvos krepšinis pasiekė europinį ir pasaulinį lygį. Įspūdingiausius laimėjimus matėme XX amžiaus pabaigoje.

Sportas – socialinis reiškinys, neatsiejamas visuomenės kultūros dalis, nuoseklus ir nuolatinis fizinių ir dvasinių žmogaus galių plėtojimas, rrengimas varžyboms ir dalyvavimas jose, siekiant geriausių sportinių rezultatų. Sportininkai ugdomi trenerio ir auklėtinio bendromis pastangomis. Tai labai svarbi nuostata treneriui ir sportininkui, kuriai įvykdyti reikia didžiulių trenerio fizinių ir dvasinių pastangų formuojant sportininko asmenybę ir jo techninį parengtumą. Ypač svarbus sportininko techninis parengtumas – judesių, veiksmų ir jų darinių visuma, atitinkanti sportininko individualias savybes ir padedanti įgyvendinti sportinės veiklos uždavinius.

1. Krepšinio istorija

Pirmieji krepšinio žingsniai Lietuvoje (1921—1926 m.). Į Lietuvą krepšinis atkeliavo turėdamas jau trisdešimties metų patirtį, pabuvojęs ir pprigijęs Europoje, Pietų Amerikoje, Azijos žemyne. Jau tobulesnės buvo taisyklės, įranga, žaidimo technika. Įvairesnė darėsi taktika, kuriai įtakos turėjo kartais net paprasčiausi atsi¬tiktinumai.

1920 m. krepšinio rungtynės vyko mažoje salėje, kurios viduryje stovėjo kolona. Žaidėjas, varydamas ka¬muolį, atsitiktinai prabėgo taip aarti kolonos, kad jį dengęs gynėjas atsi¬trenkė į ją, o žaidėjas, niekieno ne¬trukdomas, įmetė kamuolį į krepšį. Pastebėjus tai, imta naudoti tokia stovinčia užtvara aukštus, nejudrius partnerius, dažniausiai vidurio puolėjus, stovinčius prie baudos metimo linijos. Žaidžiantis komandoje aukštas žaidėjas taip` pavargo, kad nuėjęs at¬sistojo prie varžovų krepšio baudos metimo linijos nugara į krepšį. Tuo¬met vienas iš partnerių perdavė jam kamuolį, o kitas prabėgo taip arti aukštojo žaidėjo, kad jį dengęs gy¬nėjas „užkliuvo“, o laisvas likęs puo¬lėjas gavo kamuolį ir įmetė jį į krepšį.Taip atsirado ir dabar labai populia¬ri pozicinio puolimo sistema su vienu vidurio puolėju.

Lietuvoje šio žaidimo, iš pradžių va¬dinamo basketbolu, krepšiasvydžiu, vėliau — krepšiniu, pirmieji žingsniai žengti 1921 m. rudenį, kai LFLS1 na¬riai pradėjo mokytis jį žaisti.

Krepšinio gimimo LLietuvoje die¬na — 1922 m. balandžio 23-ioji. Tą dieną Kaune įvyko pirmosios oficia¬lios rungtynės tarp LFLS ir Kauno rinktinės. Jas 8:6 laimėjo LFLS krep¬šininkai. Krepšinio pionieriai Lietu¬voje buvo S. Garbačiauskas, L. Juoza-paitis, K. Bulota, V. Dineika, S. Da¬rius ir kiti.

Apie pirmąsias naujo žaidimo rungtynes tada buvo rašomą: „.rungtynės buvo labai įdomios ir suteikė malonaus įspūdžio žiūrovams. Žiūrovai tiek buvo susižavėję šiomis rungtynėmis, kad, žiūrėdami į mūsų vikrius, linksmus žaidėjus, jautėsi esą visai kultūringoj valstybėj. Publika širdingai džiaugėsi puikiu krep¬šininkų žžaidimu ir nesigailėjo katu¬čių vykusiems S. Darijaus (S. Da¬riaus.— Aut.) ir V. Dineikos meti¬mams ir pasuotėms.Pirmą kartą Lietuvoje suruoštos krepšiasvydžio rungtynės davė gražių vilčių, kad at¬eityje šis žaidimas galėsiąs atnešti mūsų sportininkus prie didesnių lai¬mėjimų“.

Tą kartą turėjo žaisti ir moterys, bet ar dėl vėlaus laiko, ar dėl blogo oro rungtynės neįvyko. Moterys pir¬mąsias rungtynes sužaidė tų pat me¬tų rudenį (rugsėjo 10 d.).

Į Lietuvą krepšinis atėjo dviem keliais: iš Rusijos ir iš JAV.

Pirmosios žinios apie krepšinį Ru¬siją pasiekė 1901 m., o krepšinio imta mokytis žaisti 1905 m., „Maja¬ko“ draugijoje, kuri rūpinosi doro¬viniu, protiniu ir fiziniu jaunimo auklėjimu. 1908 m. Peterburge įvyko pirmosios oficialios krepšinio varžy¬bos.

Gerus kūno kultūros ir sporto įgū¬džius „Majako“ draugijoje įgijo bro¬liai K. ir V. Dineikos, aktyviai daly¬vavę sportinėje „Majako“ veikloje 1917_1918 m. Grįžęs į Lietuvą, K. Dineika 1920 m. parengė pirmą lietuvišką knygelę apie krepšinį „Krepšiasvydžio (basketbolo) vado¬vėlį vyrams“.

Iš JAV į Lietuvą krepšinį atvežė Amerikos lietuviai. Didžiausias šios sporto šakos populiarintojas buvo lakūnas S. Darius, vėliau nugalėjęs Atlantą. Jis pats žaidė, mokė kitus, o 1926 m. išleido knygelę „Basketbolo žaidimas (krepšiasvydis) ir Lietuvos sporto lygos oficialios basketbolo taisyklės 1926—1927 metams“. Kny¬gelės įžangoje S. Darius rašė: „Lie¬tuvos sporto lygai pavedus man pa-ruošti oficialias basketbolo ttaisyk¬les, ryžausi tą atsakingą darbą tinkamai atlikti — sulietuvinti tarptautines basketbolo taisykles. atsižvelgiant į basketbolo žaidimo stovį Lietuvoje, kilo būtinas reikalas pa¬rašyti basketbolo žaidimo techniką, nes be jos sunkiai būtų suprantamos ir išverstos tarptautinės taisyklės“.

Įdomus šiandien knygos skyrius „Basketbolo technika“. Jame aprašo¬mos puolėjo, gynėjo, vidurio puolėjo funkcijos, pagrindiniai technikos veiksmai, pateikiamos žinios apie treniruotės metodika

Pirmasis krepšinio raidos laikotarpis apima (1891- 1918 m.), jam būdingas spėrus krepšinio plitimas po pasaulį:Sfinksfildo koledžo auklėtiniai pasklidę po visą pasaulį populerino ir naująjį žaidimą. Jau 1893 m . krepšinis peršokęe atlantą atkeliavo į senąjį pasaulį- Europą. Pirmieji krepšiniai buvo pakabinti Prancuzijos sostinėje Paryžiuje. Po metų, 1894- aisiais, krepšinis pasiekė ir aziją.1896 m. Krepšinis pradedamas žaisti Pietų Amerikoje, visų pirma Brazilijoje, o po ketverių metu 1900 m. atkeliauja ir į Australiją. Į Baltijos kraštus, pirmiausia į Estiją , krepšinis pateko 1913m.

Antrasis laikotarpis apima ( 1919- 1931m.) tuo laikotarpiu jau buvo surenktos pirmosios oficialios tarptautinėe varžybos europoje. Jos vyko paryžiuje 1919m. Šias varžybas stebėjo ir pats krepšinio įkūrėjas Dž. Neisminas.

2. Lietuvos Krepšinio Lyga

Lietuvos Krepšinio Lyga – stipriausia vyrų krepšinio lyga lietuvoje. Šiuo metu lygoje dalyvauja 10 klubų. Lyga įkurta 1993 metais.

Reguliarusis sezonas- iki LKL integravimo į BBL čempionatą, LKL reguliarusis sezonas vyko 44 ratų sistema, t.y. kiekviena komanda sužaisdavo su kita komanda po 4 kartus. Pirmąjį bendrą LKL ir BBL sezoną LKL komandos sužaidė 2 pirmus ratus kaip įprasta, o likusius 2 ratus jau žaidė BBL lygoje, todėl skiriasi komandų sužaistų rungtynių skaičius. Bet jau 2005 –2006metų sezoną visos LKL komandos visas savo rungtynes žaidė BBL lygoje, t.y. po 2 kartus su kiekviena komanda.

Atkrintamosios varžybos- į atkrintamasias varžybas visais sezonais patenka 8 stipriausios LKL komandos. Pirmajame etape komandos sužaidžia varžybų seriją dėl patekimo į pusfinalį (žaidžiama iki dviejų pergalių), tada pusfinalių serijos (iki dviejų pergalių) nugalėtojai patenka į finalą, o pralaimėję dar žaidžią papildomą seriją dėl trečios vietos. Finalai 1993 –2001metų sezonais vyko iki 3 pergalių, o nuo 2001 –2002metų sezono finale žaidžiama iki 4 pergalių. Mažajame finale dėl trečios vietos žaidžiama iki 3 pergalių.

LKL čempionai

Sezonas Čempionai Vicečempionai Serijos rezultatas

1993–1994 m. „Žalgiris“ „Atletas“ 3:1

1994–1995 m. „Žalgiris“ „Atletas“ 3:0

1995–1996 m. „Žalgiris“ „Atletas“ 3:2

1996–1997 m. „Žalgiris“ „Žemaitijos Olimpas“

3:0

1999–2000 m. „Lietuvos Rytas“ „Žalgiris“ 3:1

2000–2001 m. „Žalgiris“ „Lietuvos Rytas“ 3:2

2001–2002 m. „Lietuvos Rytas“ „Žalgiris“ 4:3

2002–2003 m. „Žalgiris“ „Lietuvos Rytas“ 4:2

2003–2004 m. „Žalgiris“ „Lietuvos Rytas“ 4:0

2004–2005 m. „Žalgiris“ „Lietuvos Rytas“ 4:0

2005–2006 m. „Lietuvos Rytas“ „Žalgiris“ 4:0

2006–2007 m. „Žalgiris“ „Lietuvos Rytas“ 4:2

3. Lietuvos krepšinio federacijos istorija

Krepšinis – tai viena populiariausių sporto šakų Lietuvoje, garsėjanti savo pergalėmis visame pasaulyje, išugdžiusi didelį būrį žinomų sportininkų, trenerių, teisėjų bei organizatorių.

Pirmosios žinios apie krepšinį Lietuvą pasiekė 1921 metais, pirmieji jį kultivuoti pradėjo Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos

sportininkai. 1922 metais įvyko pirmosios rungtynės. Tuomet moterų komandos dalyvavo pirmajame nacionaliniame čempionate. Vyrų komandos pradėjo žaisti 1924 metais.

Į Tarptautinės krepšinio federacijos duris Lietuvos krepšinio organizacija beldėsi du kartus: 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas buvo patvirtintas FIBA nariu, o 1991 m. FIBA atkūrė Lietuvos krepšinio federacijos (nuo 1945 m. iki 1958 m. ši krepšinio organizacija vadinosi Lietuvos krepšinio sekcija) teises šioje tarptautinėje federacijoje.

Lietuvos krepšinio federacija— viena didžiausių ir įtakingiausių šalyje. Federacija vienija 120 juridinių narių, pper 16 tūkstančių licencijuotų krepšininkų. Krepšinyje dirba apie 400 etatinių trenerių, gausiose krepšinio varžybose respublikoje teisėjauja 260 teisėjų, tarp jų yra 5 tarptautinės kategorijos teisėjai bei 3 FIBA komisarai. Apie 100000 Lietuvos gyventojų žaidžia krepšinį savo malonumui.

Lietuvos krepšinio federacija vienija savarankiškas krepšinio lygas: Lietuvos krepšinio lygą (LKL), įkurtą 1993 metais, Lietuvos krepšinio A lygą (LKAL, 1994 m.), Lietuvos moterų krepšinio lygą (LMKL, 1994 m.), Lietuvos studentų krepšinio lygą (LSKL, 1998 m.) ir Lietuvos moksleivių krepšinio lygą (2001 m.). Lietuvos kkrepšinio teisėjų ir Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos bei regioninės krepšinio lygos — taip pat LKF žinioje.

Lietuvos krepšinis atstovaujamas daugelyje pasaulio ir Europos čempionatų — jaunučių, jaunių, jaunimo ir saugusiųjų, taip pat Olimpinėse žaidynėse.

Per neilgą Lietuvos krepšinio istoriją mūsų vvalstybės krepšininkai (vyrai) 3 kartus tapo Olimpinių žaidynių prizininkais, 3 kartus Europos čempionais, kartą Europos vicečempionais. Mūsų šalies moterų krepšinio rinktinė taip pat gali didžiuotis Europos čempionių ir vicečempionių vardais. Europos čempionais prieš keletą metų yra tapusios Lietuvos jaunimo ir jaunių krepšinio rinktinės. Kauno “Žalgirio” laimėjimai devintajame ir dešimtajame XX amžiaus dešimtmečiuose taip pat yra gerai žinomi senojo žemyno krepšinio aistruoliams. Mus nuolatos džiugina ir Lietuvos krepšininkai veteranai, laimėdami nugalėtojų ir prizininkų vardus pasaulio ir Europos čempionatuose.

Pasaulio žiniasklaidos dėmesys didina pergalių reikšmę Olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose. Nuolat didėjanti konkurencija (Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) narėmis yra 212 pasaulio valstybių), skatina treniruočių metodikos, mokslinio, medicininio, materialinio aprūpinimo tobulinimą.

Šiuo metu Lietuvos krepšininkai yra vieni pajėgiausių pasaulyje. Tai atspindi pasiekti rrezultatai paskutinėse svarbiausiose oficialiose tarptautinėse krepšinio varžybose (3 vieta Sidnėjaus olimpinėse vyrų krepšinio varžybose 2000 metais ir 1 vieta Europos vyrų krepšinio čempionato varžybose 2003 metais).

Lietuvos krepšinio federacijai vadovauja prezidentas Vladas Garastas, Šarūnas Kliokys (pirmasis viceprezidentas), Rimantas Cibauskas (viceprezidentas), Kęstutis Pilipauskas (viceprezidentas). LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas (šiose pareigose dirba nuo 2007 m.).

4. Krepšinio statistika

Norėdami nustatyti krepšinio socialinį vaidmenį, užsibrėžėme už¬davinį atsakyti į tris, mūsų nuomone, svarbiausius klausimus:

1. Kiek žmonių žaidžia krepšinį?

2. Kiek specialistų dirba krepšinio ssrityje?

3. Kiek žmonių žiūri krepšinio varžybas?

Į pirmus du klausimus mėginome atsakyti remdamiesi oficialia sporto statistika , o į trečiąjį – anksčiau atliktomis sociolo¬ginėmis apklausomis, LKL ir LKAL statistika. Bandant nustatyti krepšinį žaidžiančių žmonių skaičių, kyla pasitikėjimo sporto statis¬tika problema. Kūno kultūros ir sporto departamento oficialios sta¬tistikos duomenimis, 1995 metais iš viso sportavo 107 tūkst. žmo¬nių. Krepšinį žaidė 15 383 žaidėjai, iš jų 6886 sporto klubuose, o 8497 sporto mokyklose. Be abejo, krepšinį žaidžia gerokai daugiau neorganizuotų žaidėjų.

Galima daryti prielaidą, kad, priklausomai nuo gyvenamosios vie¬tos, krepšinį žaidžia 20-40% nuo 10 iki 45 metų vyrų. Krepšinį žaidžiančių moterų skaičius, mūsų turimais duomenimis, 2-4 kar¬tus mažesnis. Tačiau turint galvoje, kad krepšinis įtrauktas į visų lygių mokyklų kūno kultūros programas, galime teigti, jog absoliu¬ti Lietuvos gyventojų dauguma supranta krepšinio kaip žaidimo es¬mę, taisyklių reikalavimus, moka pagrindinius judesius ir yra rung¬tyniavę gatvės, mokyklos, kiemo varžybose. Šiuos duomenis galėtų patikslinti išsamūs sporto salių ir aikštynų užimtumo tyrimai, kai-nuojantys kur kas mažiau nei sociologinės apklausos. 1988 metais mūsų rengta 2000 įvairaus amžiaus žmonių apklausa parodė, kad krepšinį žaidžia arba žaidė 30% apklaustųjų.

Dabartinė oficiali statistika rodo, kad 1995 metais krepšinį žaidė 14,7% visų sportuojančių žmonių. Lyginti su ankstesniais metais ga¬nėtinai sunku, nes sugriuvo neseniai ggyvavusi sporto atskyrių ir spor¬tuotojų (anksčiau – fizkultūrininkų) registravimo sistema, kurios duo¬menimis, į krepšinį buvo įsitraukę net iki 30% visų sportuojančių žmonių. Štai 1959-1960 metais trečiojo atskyrio sportininkų buvo 13 899, iš jų lengvosios atletikos atstovų – 2688, krepšinio – 2263. Tačiau 1985-1987 metais krepšinį žaidė apie 10% visų vaikų, spor¬tuojančių sporto mokyklose. Mūsų turimais duomenimis, krepšinis pagal sportuotojų skaičių sporto mokyklose 2-3 tūkst. atsilikdavo nuo pirmoje vietoje esančios lengvosios atletikos.

Pastarųjų metų tenden¬cija rodo, kad krepšinis įsitvirtina kaip populiariausia sporto šaka.

5. Socialinės sąveikos įpatumai

Sporto esmę, jo socialinę reikšmę rodo ne vien tik nugalėtojo pergalė. Svarbiausia tai, kad pats nugalėtojas turi ne tik techninio, taktinio, psichologinio parengtumo pranašumą – jis išsiskiria savo intelektu, valia ir žinių gausa, treniruotės patirtimi, sporto bei kitų mokslų išmanymu. Vienas svarus sporto rezultatas dar nesuteikia teisės daryti apibendrintų išvadų, tačiau galima teigti, kad keli ar keliose sporto šakose pasiekti įžymių sportininkų laimėjimai rodo ne tik sparčią kūno kultūros ir sporto plėtotę, jų geras tradicijas, metodiką, tinkamas technines ir materialines sąlygas, bet ir bran-džius kultūros, mokslo, mokymo bei technikos pasiekimus, aukštą šalies išsivystymo lygį. Varžybose sportininkas, įveikdamas kliūtis, svorį, nuotolį, varžo¬vus, galų gale ir patį save, atsiskleidžia kaip asmenybė, kartu atsto¬vauja visuomenei, kurioje gyvena. Taigi ssportas turi tiesioginį ir ne¬tiesioginį poveikį šalies kultūros, ekonomikos ir net politikos plėt¬rai, veikia visų žmonių gyvenimo nuostatas bei būdą.

Sportas tampa efektyvia laisvalaikio (visuomeniškai ir kultūriškai prasmingo) priemone. Sporto varžybos sudaro specifinę aplinką, kuri veikia ne tik sportininko, bet ir žiūrovų, sporto gerbėjų mora¬linį bei dvasinį pasaulį. Taip sportas virsta svarbiu asmenybės dvasi¬nių vertybių ugdytoju.

Sportas kaip reginys turi daug bendro su menu. Sporto varžybos gali būti labai emocionalus, dinamiškas, patrauklus, daug estetinių bruožų turintis reginys. Gal dėl to sporto renginiuose kartais daly¬vauja daugiau žiūrovų negu kitose meno srityse. Sportas atsispindi įvairiuose dailės, skulptūros, grafikos, muzikos, literatūros kūriniuo¬se, šokiuose. Jis praturtina žmogaus dvasinę kultūrą.

Sportas ugdo ir tobulina tokias žmogaus vertybes, kaip sveikatą, fizinį išsivystymą, fizinį ir funkcinį pajėgumą, darbingumą, fizinę ir dvasinę harmoniją, visapusiškas galias.

Sporto rekordas, čempiono vardas – tai ne vieno sportininko lai¬mėjimas. Rekordininkas, čempionas tarsi akumuliuoja daugelio spor¬tininkų, trenerių, organizacijų (mokslo, verslo, visuomenės komu-nikacijų) veiklą. Atidžiau įsigilinę į rekordų istoriją, galime aptikti galybę ilgalaikių bandymų, ieškojimų ir galbūt klaidų. Tai visapu¬siška žmogaus dvasinių ir fizinių galių išraiška, kartu krašto, visuo¬menės ir pagaliau žmonijos galių rodiklis.

Pergalė sporto žaidimuose – svarbi moralinė vertybė, didžiulis pa¬sitenkinimo bei džiaugsmo šaltinis ir patiems sportininkams, ir daugybei sporto gerbėjų.

Taiklūs yra estų mokslininko M. A. Arvis-to žodžiai, jog socialinis poreikis, noras būti naudingam visuome¬nei – svarbios sporto vertybės, glaudžiai susijusios su asmeninės at¬sakomybės jausmu ir pareiga visuomenei, kitiems žmonėms.

Sportas visuomenei padeda kurti ir materialines vertybes. Čia rei¬kėtų išskirti tokias verslo sritis, kaip sporto bazių statyba bei sporto inventoriaus gamyba. Tūkstančiai žmonių sporto dėka turi pastovų ir gerai mokamą pragyvenimo šaltinį.

Kalbant apie sportą kaip įvairių pasaulio tautų ir valstybių integ¬racijos veiksnį, vertėtų prisiminti lenkų sociologo A. Volio tteiginį, jog sportas yra tokia kalba, kurią supranta viso pasaulio žmonės. Įžymaus amerikiečių mokslininko R. Maheo nuomone, sportas ir kultūra atspindi tas pačias etnines reikšmes, padeda klestėti klasi¬nei, rasinei ir tautų brolybei. O bėgikas R. Banisteris sakė: „Drau¬gystė, užsimezgusi sportinės kovos ugnyje, ypač tvirta“.

Kodėl sportas yra populiarus kaip reginys? Todėl, kad jis – pats demokratiškiausias reiškinys. Cia visi lygūs, gali ir turi teisę ver¬tinti. Be to, labai svarbu, kad kiekvienas sporto žiūrovas reginio metu ir jam pasibaigus netiesiogiai gali bbūti kūrėjas: treneris, tei¬sėjas, sportininkas. Tokia personifikacija (sakoma, kad Lietuvoje kiekvienas žmogus yra krepšinio specialistas) teigiamai veikia įvai¬rių sluoksnių žmonių.socialinį gyvenimą, plečia jų socialinio vaid¬mens spektrą.

Pastebėta, kad vykstant svarbioms rungtynėms, sumažėja nelai¬mingų atsitikimų,

nusikaltimų, o nacionalinių ar miestų rreprezen¬tacinių komandų pergalės virsta šventėmis, sutraukiančiomis šim¬tus tūkstančių žmonių. Žiūrovų „susitapatinimas“ su sportininkais nugalėtojais, jų pagerbimas stiprina nacionalinės ar regioninės pri¬klausomybės jausmą, tampa viena iš patriotinio auklėjimo sudeda¬mųjų dalių.

6. Plėtros perspektyvos

Lietuva yra krepšinio šalis ir to niekas negali paneigti, o šios sporto šakos nemėgimas tarsi parodytų nepagarbą jos kultūrai ir didelėms, plačiai žinomoms lietuviu krepšinio žvaigždėms. Lietuvos krepšinio rinktinė buvo 1937-ųjų, 1939-ųjų ir 2003-ųjų Europos čempionė, o kartu su JAV tai yra vienintelė šalis, kuriai pavyko net tris kartus iš eilės užimti prizinę vietą pasaulio olimpinėse žaidynėse. Pergales įvairiose pirmenybėse ir rungtynėse skina populiarūs krepšinio klubai ,,Žalgiris” bei ,,Lietuvos rytas”. Šios sporto šakos aistra persekioja visus: nuo mažų dienų vaikai jau svajoja būti tokie geri sportininkai kaip Arvydas Sabonis, ŠŠarūnas Marčiulionis, Žydrūnas Ilgauskas ir kiti, savotiškas krepšinio pirmenybes turi bankininkai, politikai, žurnalistai ir netgi kaliniai. Sukeltas šios sporto šakos ažiotažas visiškame šešėlyje paliko futbolą – tai Lietuvoje visiškai nepatraukli ir neįdomi sporto šaka.

Pastaraisiais metais kone kas mėnesį pasirodo vienokių ar kitokių žinių apie galimus pokyčius Eurolygoje. Kol kas tai yra tik idėjos ir pasvarstymai, tačiau artėjant 2009 metais vis aiškiau matome kad pokyčių tikrai bus. Tik kokių ir kas iš to „nubyrės“ Lietuvos krepšiniui?

Reikia pasakyti kad kai ką LLietuva jau išlošė. Tiesa tai netiesiogiai susiję su Eurolyga – kalbu apie ULEB CUP plėtrą, faktiškai užbaigusią dvivaldystę Europos klubiniame krepšinyje. Tenka tik apgailestauti kad Lietuvos klubai nesugebėjo pilnai pasinaudoti gana netikėtai atsivėrusiomis galimybėmis – Neptūnas atsisakė rungtyniauti ULEB taurėje (lyg tokie pasiūlymai mėtytųsi pakelėje – tik imk ir rink). Tuščia vieta laisva nebūna, tad Lietuvos klubo vietą užėmė kitos šalies komanda.

Visgi pagrindinis Lietuvos klubinio krepšinio rūpestis yra antra vakancija Eurolygos turnyre. Ar galime to tikėtis? Galbūt, jeigu bus padidintas Eurolygoje dalyvaujančių komandų skaičius. Pastaruoju metu daug kalbama apie šalims tenkančių kvotų perskirstymą. Tačiau į iš italų ir galbūt prancūzų atimtas vietas realiausiai pretenduoja turtingi ir galingi rusų klubai, eilėje laukia ir ukrainiečiai. Todėl jei EL liks prie dabartinio komandų skaičiaus, Lietuvai faktiškai nėra šansų gauti antrą vakanciją dėl sąlyginai mažos ir skurdžios mūsų šalies rinkos.

Reikia pasakyti kad nelabai reali Eurolygos plėtra iki 32 komandų – tai pernelyg susilpnintų turnyrą, be to neleistų sumažinti pirmojo etapo rungtynių skaičiaus. Be abejo Europoje atsirastų 32 pakankamo lygio komandos, tačiau tik tuo atveju jei būtų padidinta kvota ispanų klubams, kas yra neįmanoma.

Žymiai realiau būtų tikėtis plėtros iki 28 komandų (4 grupės po 7 komandas pirmam etape) – toks sscenarijus leistų Lietuvai tikėtis antros vietos Eurolygoje, nesusilpnintų paties turnyro bei leistų šiek tiek sumažinti rungtynių skaičių pirmam etape, kas leistų suorganizuoti Eurolygos žvaigždžių dieną, kuri šiuo metu neįmanoma dėl labai įtempto tvarkaraščio. Mano nuomone būtent tokį scenarijų (paliekant ir TOP16 etapą) reiktų palaikyti Lietuvos bei kitų mažesnių ir ne tokių piniguotų šalių klubams ir lygoms.

Pastaruoju metu pasigirdo žinių apie tai, kad komandų skaičiaus didinimo galime ir nesulaukti, o pirmam etape komandos gali būti suskirstytos į 4 grupes po 6 komandas.

Tokie pokyčiai būtų naudingi tik stipriausioms komandoms, žaidžiančioms stipriuose nacionaliniuose čempionatuose (Ispanijos, Italijos, Graikijos, Rusijos klubai). Mažesniems klubams iš silpnesnių nacionalinių čempionatų, tokiems kaip Žalgiris, Rytas, Olimpija, Sopotas ir kt., toks ženklus rungtynių skaičiaus

Taigi, didžiojo krepšinio pirmiausia olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos čempionatų pasiekimai yra nacionalinis turtas.

Išvados

Krepšinis, būdamas bendrosios kultūros, visuomenės socialinės veiklos reiškinys, yra svarbi žmogaus geros sveikatos išlaikymo, judesių kultūros tobulinimo, fizinių galių ugdymo, dvasinio ir dorovinio auklėjimo, patriotizmo formavimo priemonė.

Ši sporto šaka skatina jaunimą atskleisti savo fizines, dvasines galias, sąžiningoje ir objektyvioje varžybinėje aplinkoje demonstruoti visuomenei nepakartojamus reginius, suteikti jai papildomų emocijų ir energijos.

Literatūra

1. V. Garastas „Lietuvos Krepšinis“, 2001

2. S. Butautas „Krepšinis Lietuvoje“

3. S.Stonkus, „Krepšinis“ 2003

4. WWW google.lt