Krepšinis

Referatas

Populiariausia sporto šaka – krepšinis

Redas Ambrazevičius 8C klasė 2004

Įvadas

Referato tema – populiariausia sporto šaka Lietuvoje – krepšinis. Šią temą aš pasirinkau todėl, kad ji mane labai sudomino. Šiame referate aš įrodinėsiu, jog taip yra iš tiesų.

Dėstymas

Tarp kitų XX a. stebuklų yra ir šimtametis KREPŠINIS. Šis žaidimas pradėjo savo kelią dviejų grupių po devynis studentus kūno kultūros pamokoje ir iš pradžių buvo užsibrėžęs kuklų tikslą paįvairinti studentų pratybas. Jis buvo naujas, labai paprastas, kartu neturėjo ribų tobulėti. Ir svarbiausia – iitin humaniškas. Atlaikęs didžiulę kitų sporto šakų bei veiklos rūšių konkurenciją, XX a. užkariavo milijonų žmonių: vaikų, paauglių, jaunuolių, suaugusiųjų – širdis, pelnė pritarimą, pasitikėjimą ir netgi nepaprastą meilę. Visuose planetos žemynuose, bemaž dviejuose šimtuose šalių bei teritorijų, daugiau kaip 250 milijonų žmonių žaidžia šį nuostabų žaidimą, jo gimtinėje vadinimą BASKET – BALL, Ispanijoje bei Kuboje – BALONESTO ir t. t. Lietuvoje naujasis žaidimas kažkada buvo vadinamas BASKETBOLU ir KREPŠIASVYDŽIU, galiausiai gavo gražų, kaip ir pats žaidimas, vardą – KREPŠINIS.

Krepšinis bbuvo reikšmingas ne vienam šimtui, tūkstančiui Lietuvos merginų ir vaikinų. Krepšinis yra troškimo objektas ir idealas, kai mums iš tiesų sunku, jis suranda mums gerų draugų, kai pasijuntame vieniši – vertina mūsų jėgas ir sugebėjimus, teikė viltį ir pasitikėjimą, skatino ssiekti naujų aukštumų. Tad šiandien vertindami sporto , taip pat krepšinio, vaidmenį žmonių gyvenime, nepamirškime tų gerų, kartkartėmis ir nelengvų pamokų, kurias davė krepšinis, rengdamas visų pirma jaunimą didžiajam žaidimui – GYVENIMUI.

Jau 100 metų mūsų planetoje žaidžiamas krepšinis. Jo skiriamasis bruožas yra tas, kad taikinys, į kurį reikia įmesti kamuolį, yra ne ant žemės, kaip daugelio kitų žaidimų, o iškeltas virš žaidėjų. Dažnai klausiama, ar panašūs žaidimai nebuvo žinomi anksčiau.

Žaidimus su kamuoliu, kuris buvo metamas į aukštai pakabintą taikinį, žaidė Vidurio Amerikos žemių gyventojai actekai, majai, inkai dar VII a. pr. m. e. gražiai įrengtose šventyklų kiemų nevienodo dydžio (paprastai 30 – 38 m ilgio ir 6 – 15 m pločio) aikštelėse.

Primenančios didžiąją lotynišką raidę I ir juoda ir jjuoda arba žalia linija padalytos pusiau aikštelės galuose, prie akmens sienų, maždaug 3 m aukštyje būdavo įtaisomas ornamentuotas akmeninės plokštelės su iškalta skyle – taikiniu, nedaug didesniu už žaidimo kamuoliuką. Kamuoliukas iš “verkiančio medžio ašarų” – kaučiuko dervos – gerai atšokdavo. Žaisdavo dvi komandos po 3 – 11 žaidėjų. Komandų vardai “Saulė”, “Mėnulis”, “Vasara”, “Žiema” reiškė mirštančias ir atgyjančias jėgas, gėrio ir blogio kovą. Kamuoliuką atmušdavo neįprastais būdais: petimi, dilbiu, šlaunimis. Kapitonų vadovaujamos komandos stengdavosi įmušti mažąjį įvartį – pataikyti kkamuoliuką į varžovo ginamą sieną, arba didijį įvartį – įmušti kamuoliuką į aukštai pakabintą taikinį. Nepaprastai šoklus kamuoliukas ir mažas taikinys reikalavo didžiulio žaidėjų akylumo bei vikrumo, juolab kad ir žaidimo taisyklės buvo griežtos. Įmušti didijį įvarti komanda nugalėdavo ir būdavo dosniai apdovanojama valdovų ir žiūrovų. Pralaimėjusios komandos kapitonas galva arba širdis dažnai būdavo aukojama dievams.

Actekų žaidimas, vadinamas TLAČTLI, buvo žaidžiamas 166 x 28 m dydžio aikštėje. Žaidėjai turėjo tikslą įmesti kamuolį į akmeninį ratą, iškeltą 10 m nuo žemės. Iš pradžių šis žaidimas buvo religinis: aikštės buvo puošiamos dievų atvaizdais, kitais tikėjimo simboliais; ilgainiui virto liaudies žaidimu, neatsiejama indėnų genčių tarpusavio bendravimo dalimi.

Pirmąjį tų metų pusmetį Lietuvoje krepšinis gyveno dar įprastą gyvenimą: vyko vidaus varžybos, daug rungtyniauta su kaimyninėmis Latvijos bei Estijos komandomis.

Lietuvos krepšininkai (vyrai ir moterys) pirmą kartą dalyvavo oficialiose TSRS varžybose. 8 stipriausių TSRS miestų turnyre, kuris vyko Leningrade, rungtyniavo Kauno moterų ir vyrų rinktinės. Moterys užėmė ketvirtą , o vyrai – šeštą vietą. Įdomu, kad vyrų turnyrą laimėjo Talino rinktinė, kurioje gerai žaidė jaunasis I. Kulamas.

Balandžio mėnesį Kaune įvyko Pabaltijo šalių krepšinio rinktinių turnyras. Pirmąją varžybų dieną Sporto halėje beveik 3 tūkstančiai žiūrovų matė Lietuvos krepšininkų pralaimėjimą Estijos komandai. Lietuviai tose rungtynėse pasiekė savotišką netikslių baudų mmetimų rekordą: iš 11 metimų tikslus buvo. tik 1.

Rekordinis komandų skaičius dalyvavo Pietų Amerikos moterų krepšinio čempionate, kurį surengė Peru sostinė Lima. Susirinko 6 šalių rinktinės. Pirmą kartą rungtyniavo Kolumbijos krepšininkės. Po ketverių metų pertraukos antrą kartą žemyno čempionėmis tapo Čilės krepšininkės, kurios finale įveikė argentinietes 20: 17. Trečia buvo Peru rinktinė.

Pirmą kartą TSRS vyrų ir moterų krepšinio čempionatas vyko Lietuvoje. Po 24 vyrų ir moterų komandas rungtyniavo dėl XVII čempionato apdovanojimų Vilniaus valstybiniame stadione įrengtose krepšinio aikštėse.

Lietuvos atstovai LKKI krepšininkai finalinėse čempionato varžybose įveikė pajėgią Maskvos VVS ekipą 45: 36, bet paskui jiems ėmė nesisekti. Susižeidė S. Butautas ir V. Sersevičius, ir lietuviai pramirkusioje, slidžioje aikštėje pralaimėjo Tbilisio “Dinamo” komandai 20: 25 ir Tartu studentams 24: 48. Pagal taškų santykį užėmė ketvirtą vietą. TSRS čempionais tapo O. Korkijos vadovaujama Tbilisio “Dinamo” komanda.

Kauno krepšininkės užėmė penktą vietą.

Per šešiasdešimt metų krepšinis nuėjo labai įdomų raidos kelią, įgijo savitą išraišką, sudėtingą turinį. Tą patikino žymusis JAV treneris A. Rapas. Turėdamas galvoje visų pirmą JAV krepšinį, jis rašė:”Žaisdamas regbį visos šalies komandos taiko maždaug vienodą žaidimo sistemą, o krepšinio komandos, dargi vienos valstijos, žaidžia įvairiais stiliais. Šalies rytuose, pavyzdžiui, mėgstamiausias „perdavei kamuolį ir bėk jo vėl gaudyti” stilius. Tai vadinamojo profesionalaus stiliaus vvariantas, kurį tobulai mokėjo “Original Celtics” komanda. Iki šiol jį naudoja dauguma profesionalų komandų. Taip žaidžiant reikia puikiai valdyti kamuolį, toks stilius labiausiai tinka toms komandoms, kurių žaidimas grindžiamas ne kolektyviais, o individualiais veiksmais. Šios žaidimo sistemos idėja tokia: krepšininkas, perdavęs kamuolį partneriui, tveria užtvarą jo gynėjui, psisuka ir bėga krepšio link vėl gauti kamuolio.

Iš viso to galiu padaryti šias išvadas:

1. Jau nuo senesniųjų laikų krepšinis buvo populiarus.

2. Lietuvoje krepšinis atsirado vėliau, bet labai greitai paplito.

3. Lietuvių krepšininkų rinktinės greitai pradėjo rinkti laurus.

Literatūros sąrašas

1. Stanislovas Stonkus “Krepšinis 100 žingsnių per pasaulį”, K. 1991