„Lietuvos studentai SELL olimpiadose ir universiadose“
TURINYS
• SELL studentų žaidynių istorija …………………….. 2 psl.
• XV SELL žaidynės 1998m. Tartu ……………………. 3 psl.
• XVI SELL žaidynės 1999m. Kaunas ………………….. 3 psl.
• XIX SELL žaidynės 2003m. Kaunas ………………….. 4 psl.
• XX SELL žaidynės 2004m. Suomija, Tamperė ………………. 5 psl.
• XXI SELL žaidynės 2005m. Ryga ……………………. 6 psl.
• Lietuvos plaukikai Rygoje ………………………… 7 psl.
• Lietuvos aukštųjų mokyklų iškovoti medaliai XXI SELL žaidynėse ……. 8 psl.
• Vasaros universiados ………………………… 8 psl.
• Lengvoji atletika, plaukimas ……………………….. 9 psl.
• Krepšinis, Graikų – romėnų imtynės …………………….10 psl.
• Žiemos universiados …………………………11psl.
• Lietuvos sportininkų rezultatai XXII pasaulio žiemos uuniversiadoje ….. ….11 psl.
• Dailusis čiuožimas, slidinėjimas, biatlonas ………………….11 psl.
• Literatūros sarašas………………………… 12 psl.
SELL STUDENTŲ ŽAIDYNIŲ ISTORIJA
SELL VASAROS ŽAIDYNĖS :
I. 1923 TARTU
II. 1924 RYGA
III. 1926 HELSINKIS
IV. 1929 KAUNAS
V. 1930 TALINAS
VI. 1931 RYGA
VII. 1932 HELSINKIS
VIII. 1933 KAUNAS
IX. 1934 TARTU
X. 1935 RYGA
XI. 1936 HELSINKIS
XII. 1937 KAUNAS
XIII. 1938 TARTU
XIV. 1939 RYGA (neįvyko)
XV. 1998 TARTU
XVI. 1999 KAUNAS
XVII. 2000 JELGAVA
XVIII. 2002 TARTU
XIX. 2003 KAUNAS
XX. 2004 TAMPERE
XXI. 2005 RYGA
SELL ŽIEMOS ŽAIDYNĖS :
I. 1929 RYGA
II. 1931 HELSINKIS
III. 1933 KAUNAS (neįvyko)
IV. 1935 RYGA, SUGALDA
V. 1938 ZARASAI
VI. 1940 OTEPĖ
1923 m. balandžio 11 d. Tartu mieste (Estija) Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos studentų sąjungos ssudarė bendradarbiavimo programą. Vienoje iš šios programos dalių buvo numatyta reguliariai rengti studentų sporto varžybas.
Jau 1923 metų rudenį Tartu mieste įvyko I-oji Baltijos studentų olimpiada. Vėliau šios sporto žaidynės buvo vadinamos SELL (keturių Baltijos šalių pavadinimų pirmosiomis raidėmis) žaidynėmis. NNuo 1929 m. pradėtos rengti žiemos žaidynės, tačiau jos nebuvo atkurtos. 1990m., Lietuvai atgavus nepriklausomybæ labai pasikeitė studentų sportinis gyvenimas. Tais metais aukštųjų mokyklų studentus subūrė Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA), jungianti 15 Lietuvos aukštųjų mokyklų kūno kultūros katedras ar sporto klubus bei Lietuvos studentų krepšinio lygą (LSKL) ir Lietuvos studentų futbololygą (LSFL).
LSSA – savarankiška visuomeninė organizacija, vadovaujanti kūno kultūros ir sporto plėtojimo idėjoms tarp Lietuvos respublikos studentų. Ji glaudžiai bendradarbiauja su Kūno kultūros ir sporto departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu (LTOK), sporto šakų federacijomis, bei kitomis visuomeninėmis organizacijomis. LSSA Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ narė. LSSA veikla grindžiama pagrindiniais Olimpinės chartijos principais bei FISU įstatais, pritaikytais Lietuvos respublikai.
1990 metais Lietuvai atgavus nepriklausomybę labai pasikeitė sstudentų sportinis gyvenimas. Tais metais aukštųjų mokyklų studentus subūrė Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA), kuri į Tarptautinę universitetinio sporto federaciją (FISU) buvo priimta 1993m. liepos 8 d. generalinės asamblėjos, vykusios JAV Bufalo mieste, metu. Lietuvos studentų sporto asociacija tapo pilnateise FISU nare. Tai mūsų šalies akademinio sporto pripažinimas ir įsipareigojimai. Per palyginti trumpą laikotarpį Lietuvos studentai dalyvavo aštuoniose pasaulio universiadose: keturiose žiemos Zakopanė (Lenkija), Jaca (Ispanija), Muju Chonju (Pietų Korėja) ir Poprad Tatry (Slovakija) bei keturiose vasaros Bufalo (JAV), Fukuoka ((Japonija), Sicilija (Italija) ir Palma de Majorka (Ispanija). Taip pat startuota šešių sporto šakų (akademinio irklavimo, dziudo, stalo teniso, orientavimosi sporto, rankinio ir badmintono) studentų pasaulio čempionatuose. Svarbiausių laimėjimų spoto arenose pasiekė mūsų dailiojo čiuožimo meistrai P.Vanagas ir M.Drobiazko bei šuolininkė į aukštį N. Žilinskienė, iškovodami sidabro medalius. Stalo tenisininkės R.Garkauskaitė ir K.Totilaitė Australijoje vykusiame pasaulio studentų čempionate taip pat pelnė sidabro medalius.
Žinoma, dalyvauti tarptautinėse varžybose svarbu ir garbinga, tačiau tai neįmanoma be gerai organizuotos sportinės veiklos šalies viduje bei pačioje aukštojoje mokykloje. Lietuvos studentų sporto asociacija kasmet vykdo 20-ties sporto šakų studentų čempionatus. Kas antri metai rengiamos Lietuvos universiados.
1990m. įkurta Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA) koordinuoja 15 šalies aukštųjų mokyklų sportinę veiklą. LSSA rengia ir koordinuoja šalies studentų 20-ties sporto šakų čempionatus. Kas antri metai organizuojamos ir koordinuojamos Lietuvos universiadose bei Sporto visiems festivaliai. Patys geriausi Lietuvos studentai sportininkai atstovauja šaliai didžiausiose tarptautinėse varžybose, Universiadose bei pasaulio čempionatuose. Šalies aukštųjų mokyklų geriausi sportininkai nuo 1998m. turi galimybę dalyvauti atkurtose SELL (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva) žaidynėse. LSSA yra FISU (Tarptautinės universitetinio sporto federacija) ir EUSA (Europos universitetinio sporto asociacijos) narė. FISU rengia įvairių sporto šakų pasaulio čempionatus, žiemos ir vasaros universiadas.
XV SELL ŽAIDYNĖS 1998m. Tartu
XV- osios SELL žaidynės vyko 11998 metais Estijoje, jų programoje buvo lengvoji atletika, krepšinis, dziudo, tinklinis, karatė, moterų grupinė gimnastika, orientavimosi sportas, badmintonas.
žaidynėse dalyvavo 15 šalių akademinio sporto atstovai iš 52 universitetų, Lietuvai atstovavo 7 aukštųjų mokyklų 121 studentas.
XVI SELL žaidynės 1999m. Kaune
Tai buvo stambiausias sporto renginys Lietuvoje. Šį renginį organizavo Lietuvos studentų sporto asociacija. XVI SELL žaidynėse studentai rungtyniavo dešimties sporto šakų varžybose – lengvosios atletikos, krepšinio, orientavimosi sporto, sportinės aerobikos, teniso, plaukimo, rankinio, dziudo, paplūdimio tinklinio, kroso. O pirmieji XVI SELL studentų sporto žaidynių medalius iškovojo lengvaatlečiai. Geriausiai sekėsi Lietuvos studentams-sportininkams, kurie iškovojo daugiausia apdovanojimų bei pasiekė kelis rekordus. LKKI studentas Saulius Kleiza geriausią sezono rezultatą pasiekė, nustūmęs rutulį 20 m 90 cm. Be konkurencijos žaidynėse dalyvavusi kaunietė Adrija Grocienė, nušokusi į tolį 6 m 12 cm, o trišuoliu – 13 m 27 cm, pasiekė Lietuvos rekordą.
Gana neblogų rezultatų žaidynėse pasiekė ir KTU sportininkai. Plaukimo varžybose sėkmingiausiai pasirodė P. Jonavičius, 100 m peteliške įveikęs per 59,29 sekundes. Kombinuotoje estafetėje 4 x 50 KTU plaukikai, kurių rezultatas 1 min. 57,37 sek., buvo antri. Gausu tarp prizininkų KTU atstovų buvo dziudo varžybose: moterų varžybose antrąją vietą (48 kg) užėmė S.Gaigalaitė, vyrų varžybose antrosios vietos atiteko D.Sitnikovui (66 kg), K.Mažeikai (73 kg) bei V.Naujokaičiui (81 kg), ttrečioji vieta – E.Silkauskui (100 kg).
Orientacininkų varžybos pirmąją žaidynių dieną sutapo su kauniečių pamėgtu “Orientyru”. Šio sporto estafečių varžybose trečiąją vietą iškovojo KTU vyrų rinktinė. Nepalankiu oru vykusiose teniso varžybose, bronzos medalius dvejetų varžybose laimėjo G.Leonavičiūtė (KTU) ir R.Teišerskytė (LKKI).
XVI SELL studentų žaidynes baigė krepšininkai. Finalinėse rungtynėse susitiko LKKI ir ŠU komandos. Laimėję šį susitikimą 94:84 (45:45) Šiaulių universiteto krepšininkai antri metai iš eilės tapo SELL žaidynių čempionais. Šio turnyro bronzos medalius laimėjo KTU krepšininkai, kurių gretose žaidė Eurolygos ir LKL čempionas, Kauno žalgirietis Tomas Masiulis. KTU sportininkai mažajame finale nugalėjo KMU komandą 54:36.
XIX SELL žaidynėse 2003m. Kaune
Vaikinų grupės finale susikovė ŠU ir VPU ekipos. Nuobodžias varžybas laimėjo turnyro favoritai, ŠU krepšininkai, sutriuškindami VPU ekipą 107:66 . Rezultatyviausiai ŠU gretose žaidė R. Vaičiūnas, VPU – S. Babrauskas. Daug atkaklesnė kova vyko pusfinaliuose, kur VDU krepšininkai tik po atkaklios kovos nusileido ŠU ekipai 48:51, o VPU įveikė Latvijos universiteto krepšininkus 57:43. Mažajame finale VDU įveikė L atvijos universiteto ekip ą 72:61 ir iškovojo 3-iąją vietą.
Merginų grupės finale susikovė VPU ir LKKA ekipos. Mačą rezultatu 70:49 laimėjo vilnietės, atsirevanšavusios už nesėkmę LSKL finale ir iškovojusios SELL žaidynių čempionių vardus. Mažajame finale Latvijos universiteto ekipa įveikė VU krepšininkes 65:32
ir iškovojo bronzos medalius. 5-oji vieta KTU krepšininkėms atiteko be kovos, kadangi Tartu universiteto (Estija) ekipa neatvyko į varžybas. Komandos prizininkės:
Vaikinai: 1vieta – Šu ; 2vieta -VPU ; 3vieta – VDU.
Merginu: 1vieta – VPU ; 2vieta – LKKA ; 3vieta – LU.
Kovas, kartu su kitais sportininkais, pradėjo ir studentiškos krepšinio ekipos. Vyrų grupėje ekipos buvo suskirstytos į keturis porgupius ir kovojo dėl pirmų dviejų vietų, užtikrinančių kelią į ketvirtfinalį. Varžybų favoritais buvo laikomos keturios LSKL finalinio ketverto ekipos ((ŠU, VDU, LKKA ir LŽŪU), tačiau tik dvejoms iš jų pavyko patekti tarp 8 stipriausių turnyro ekipų. LKKA jau pirmąją varžybų dieną turėjo didelių problemų kovojant su II-aja KTU rinktine, o po to nusileido Talino technikos universiteto ekipai, bei užėmė trečiąją B grupės vietą, praleisdama į priekį KU (Klaipėdos) ir TTU (Talino) ekipas. D grupėje visas tris pergales šventė VPU ekipa, tuo tarpu LŽŪU, LU (Latvijos universiteto) ir TU (Tartu universitetas, Estija) surinko po 1 tašką, o dėka geresnio taškų ssantykio į kitą etapą pateko Latvijos ekipa. A grupėje visus savo varžovus triuškino ŠU ekipa. Verta paminėti, jog ŠU atstovauja beveik visa LKL Šiaulių „Šiaulių“ ekipa (nėra: Urbono, Kuzminsko ir Vyšniausko ). Antrąją A pogrupio vietą, vedama savo lyderio V. AAndriūno, užėmė VU ekipa. Trečia liko KTU I-oji rinktinė. C pogrupyje didelių klaustukų nekilo. VDU įrodė savo pranašumą, užimdama 1-ąją vietą, o LTU įveikusi KMU ir TPU (Talino pedagoginis universitetas Estija), 2-ąją. Tad į ketvirtfinalius pateko 6 Lietuvos, bei po 1 Latvijos ir Estijos ekipą.
Ketvirtfinalių poros: ŠU – LTU ; VDU – VU ; KU – LU ; VPU – TTU . Turnyro favoritai problemų neturėjo i r ketvirtfinalyje, panašiu taškų skirtumu ŠU įveikė LTU 73:40, VDU privertė pasiduoti VU 84:50. Kitų porų kovos buvo atkaklesnės. VPU įrodė pranašumą prieš TTU 62:50 ir iš kovos eliminavo paskutiniąją estų ekipą, o klaipėdiečiai nusileido Latvijos universiteto ekipai 46:55. Rytoj pusfinaliose susitiks: ŠU – VDU , LU – VPU . Kovoje dėl 55-osios vietos susikaus LTU – KU, dėl 7-os vietos: TTU – VU.
Merginų grupėje favoritėmis laikomos trys pajėgiausios LSKL ekipos įrodė savo pranašumą. LSKL čempionės, LKKA krepšininkės, užėmė I-ąją B pogrupio vietą, antros liko Latvijos universiteto krepšininkės. A pogrupyje dominavo VPU, o antrąją vietą, po pergalės prieš VDU, užsitikrino TU (Tartu universitetas, Estija). C pogrupyje pirmąją vietą užėmė KTU ekipa, II-os liko VU krepšininkės.
I-ajame atkrintamųjų varžybų etape susikovė LU – KTU ir TU – VU . Vilnietės gana nesunkiai įįveikė estes 52:33, o pusfinalyje jų laukė labai stipri LKKA ekipa. Kitoje poroje, KTU gana nelauktai lengvai pasidavė Latvijos universiteto ekipai 39:65 ir kovos tik dėl 5-osios vietos. Tuo tarpu pusfinalyje VPU ekipa parodė, jog yra verta Lietuvos vicečempionių vardo ir sutriuškino latves 65:37. Kitame pusfinalyje LSKL čempionės (LKKA) sutriuškino VU ekipą 61:36 ir pateko į turnyro finalą. Tapo aišku, jog SELL žaidynių finalas bus LSKL finalo pakartotinė dvikova, kurioje vėl susitiks LKKA ir VPU ekipos. Dėl 3-ios vietos žais LU – VU, dėl 5-os KTU – TU.
XX SELL žaidynės Suomijoje,Tamperė 2004m.
Žaidynėse dalyvavo penkiasdešimt devynių aukštųjų mokyklų studentai iš devynių šalių. Jose dalyvavo ir Klaipėdos universiteto geriausi sportininkai.Su aukso medaliu grįžo Pedagogikos fakulteto studentė Rasa Austytė, toliausiai nustūmusi rutulį – 14,84 m, o Aistė Brazauskaitė, taip pat šio fakulteto studentė, šioje rungtyje liko ketvirta. Ieties metime trečią vietą iškovojo Julija Andriuškaitė, numetusi ietį 37,69 m, o 100 m bėgimo distanciją įveikusi per 12,8 sek., Julija liko šešta. Socialinių mokslų fakulteto studentas Agnius Čiapas sportinio orientavimosi sprinto rungtyje iškovojo bronzos medalį.
Jau treji metai SELL žaidynėse plaukikė Jurgita Motiekaitė, Humanitarinių mokslų fakulteto atstovė, iškovoja medalius. Šiemet Jurgita grįžo su aukso ir dviem bronzos medaliais: auksą iškovojo plaukdama kompleksinėje estafetėje 4×50 mm, bronzos 100 m peteliške ir laisvu stiliumi. Stanislavas Maiboroda iškovojo ketvirtą vietą, plaukdamas 100 m nugara.
Krepšinio atstovai Julija Tyščenko, Kristina Kazlauskaitė, Rasa Stalnionytė Karolina Baltrušaitytė ir Mindaugas Urbonas, Nerijus Kuršys, Simas Stankaitis, Mantas Zigmantavičius tapo nugalėtojais Gatvės krepšinio varžybose.
Pagyrimų nusipelnė ir šiais metais susibūrusi studentų futbolo komanda, vadovaujama Liudviko Valiaus. Pirmą susitikimą su Šveicarijos studentais KU laimėjo 3:1 (įvarčius pelnė Darius Tetenskas ir Marius Pačenga, PF studentai). Suomijos technologijos universiteto studentus mūsiškiai sutriuškino 12:3. Antrą dieną prieš Latvijos pasienio kolegiją Klaipėdos universiteto studentai susitikimą pralaimėjo 6:0. Dėl dalyvavimo finale reikėjo būtinai įveikti vokiečius, tačiau susitikimas baigėsi lygiomis ir komandai teko tenkintis penktąja vieta. Daugiausiai įvarčių komandai pelnė Pedagogikos fakulteto studentai Marius Pačenga, Darius Tetenskas, Marius Komovas. Žaidynėse negalėjo dalyvauti pajėgiausi universiteto žaidėjai Donatas Navikas, Liudvikas Valius, Mindaugas Žigutis, Mantas Šernius, žaidžiantys už „Atlantą“. Pirmą vietą iškovojo Vilniaus pedagoginio universiteto sportininkai.
Patyrę daug įspūdžių žaidynėse bei lankantis Tamperės apylinkėse, Helsinkyje, studentai liko patenkinti kelione. Norisi nuoširdžiai padėkoti Švietimo ir mokslo ministerijai, Klaipėdos savivaldybės sporto skyriui ir Klaipėdos universiteto rektoratui, fakultetų dekanams už suteiktą galimybę dalyvauti svarbiose studentų sporto žaidynėse.
Kitais metais SELL žaidynės vyks Rygoje.
XXI SELL žaidynės Rygoje 2005m
2005 m. gegužės mėnesį Rygoje vyko SELL studentų žaidynės, kuriose dalyvavo 1364 ssportininkai iš 10 šalių, atstovavusių 55 aukštosioms mokykloms. Lietuvai atstovavo studentai iš 14 aukštųjų mokyklų. Žaidynių programoje 13 sporto šakų. Vėl šauniai SELL žaidynėse pasirodė Lietuvos studentai. Nepaisant to, kad gyvenimo sąlygos ir transporto problemos sukėlė nemažai rūpesčių, Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai ir jų vadovai sėkmingai įveikė visus sunkumus. Daugiausia apdovanojimų iškovojo mūsų šalies aukštųjų mokyklų studentai. Tenka pažymėti iš tiesų gausią Klaipėdos universiteto delegaciją. Taip pat malonu, kad vyrų krepšinio čempionais 7-ą kartą iš eilės tapo Šiaulių universiteto krepšininkai. Tai sunkiai pakartojamas SELL studentų žaidynių rekordas.
LIETUVOS PLAUKIKAI RYGOJE
Rygoje dalyvavo plaukikai iš Šiaulių, Klaipėdos, Kauno technologijos, Vilniaus pedagoginio universiteto, Kauno medicinos ir Riomerio teisės universitetų, Lietuvos kūno kultūros akademijos. Kartu su jais varžybose dalyvavo Portugalijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Suomijos, plaukikai
Varžybos vyko Kipsalos 50 m plaukimo baseine. Plaukikai varžėsi 50 ir 100 m plaukimo būdais, plaukė 200m kompl. plaukimą ir estafetes 4×50 m.
Varžybas laimėjo KTU studentai (212 tašk.), antri liko LKKA (175 tašk.), treti Latvijos universiteto komanda (174 tašk.). Klaipėdos universiteto plaukikai buvo – devinti, Šiaulių universiteto – šešiolikti, Riomerio universitetas – dvidešimti, Kauno medicinos universiteto komanda 22-23.
Komandiniai taškai buvo skaičiuojami taip: už asmeninėse varžybose užimtas vietas sportininkai savo komandai duodavo taškus už pirmą
vietą – 13 tašk., už antrą – 11 tašk., trečią – 10 tašk., ketvirtą – 9 tašk., penktą – 8 tašk. ir t.t., o už dvyliktą – 1 tašk.
SELL žaidynių čempionais tapo: 50 m l. st. Paulius Viktoravičius (ŠU) (28,75 sek.) ir Simona Motiekaitė (KTU) (28,47 sek.) Simona laimėjo ir 100 m l.st. (1.02,85 sek.), 100 m nugara Mindaugas Margis (LKKA)(1.02,88 sek.) 50 m nugara (29,01 sek.), 100 ir 50 m peteliške ir 100 m krūtine Milda Bilinauskaitė (KTU) ((1.07,85 sek.)(29,83 sek.)(1.20 estafetė ir 4×50 m rungtyse įvairiais kombinuota estafetė (vyrai) E. Vaitkaitis , M.Margis, A.Gavėnas, R.Šalčius (LKKA) (1.39,80 sek.)(1.49,21 sek.). 50 m peteliške Emilis Vaitkaitis (25,67 sek.), Laura Savickaitė (KTU, 100 m nugara 1.14,95 sek., 200 m kompl.pl. 2.40,48 sek.).
Antrąsias vietas iškovojo Emilis Vaitkaitis (50 m l.st. 24,42 sek. ir 100 m l.st. 53,74 sek.), Audrius Gavėnas (50 m krūtine 30,36 sek .ir 100 m krūtine 1.07,81 sek.), Rimvydas Šalčius (100 m peteliške 56,72 sek.), Mindaugas MMargis (200 m. kompl.pl. 2.11,52 sek.).
Trečiąsias vietas iškovojo: Jurgita Motiekaitė (KTU)(50m l.st. 30,14 sek.), Edgaras Skrabys (KTU)(100 m nugara 1.04,13 sek.), Emilis Vaitkaitis (LKKA, 100 m peteliške 56,83 sek.), Laura Savickaitė (KTU, 50 m nugara 34,46 sek.), Jurga MMotiekaitė (Kl.U, 50 m peteliške 31,88 sek.), Stanislav Maiboroda (Kl.U, 100 m krūtine 1.08,19 sek.), 4×50 m komb.estaf. (moterys) V. Stankūnaitė, M.Bilinauskaiė, I. Rimšaitė, L.Savickaitė (KTU) (2.23,38 sek.)ir A.Žilinskas,E.Krabys, I.Sorokin.T.Urbonas (KTU) (1.55,42 sek.).,24 sek.), 4×50 m l. st.
Lietuvos aukštųjų mokyklų iškovoti medaliai XXI SELL žaidynėse:
Eil. Nr. Aukštoji mokykla Iškovota medaliu
1 VPU 18
2 VU 9
3 LKKA 34
4 ŠU 10
5 KTU 17
6 MRU 9
7 KU 10
8 VGTU 4
9 VDU 2
10 LZUU 3
11 KMU 2
12 LKA 4
13 LVA 0
14 LMTA —
Iš viso: 122
Vasaros universiados
Universiados vyksta kas dveji metai. Vasaros universiados savo masiškumu nusileidžia tik olimpinėms žaidynėms. Buvo sukurti trys pagrindiniai FISU simboliai: vėliava su didžiąja raide U ir penkiomis žvaigždėmis, pasaulio studentų žaidynėms suteiktas Universiados vardas, oficialus Universiados himnas.
Nuo 1949 metų, kai buvo įkurta FISU, buvo rengiamos studentų sporto žaidynės, kurios buvo pavadintos tarptautinėmis studentų sporto savaitėmis. Šios žaidynės buvo rengiamos kas dveji metai žiemą ir vasarą.
Pirmoji tarptautinės vasaros studentų sporto savaitė įvyko IItalijoje, Merano mieste. Žaidynių programoje buvo penkios sporto šakos: lengvoji atletika, krepšinis, futbolas, tenisas ir fechtavimasis. Moterys dalyvavo tik lengvosios atletikos rungtyse.
San Sebastianas (Ispanija) 1955 m. Tai buvo paskutinės žaidynės pavadintos tarptautine studentų sporto savaite. 1957 metais Paryžiuje bus surengtos susivienijusių FISU ir ISU studentų sporto žaidynės, o nuo 1959 metų studentų sporto žaidynės vadinamos universiada.
Lengvoji atletika
Edita Lingytė 100 m. – 11,93 XIII vieta
200 m. – 24,06 XIII vieta
4 x 400 m. – 3.36,30 VIII vieta
Audra Dagelytė 100 m. – 11,95 XX vieta
200 m. – 224,29 XX vieta
4 x 400 m. – 3.36,30 VIII vieta
Jūratė Kudirkaitė 400 m. – 54,59 XIII vieta
4 x 400 m. – 3.36,30 VIII vieta
Jekaterina Šakovič 4 x 400 m. – 3.36,30 VIII vieta
Inga Stasiulionytė ietis – 53,54 VII vieta
Viktorija Žemaitytė septynkovė – 5745 taškai VI vieta
Tomas Intas ietis – 72,38 X vieta
Mantas Dilys trišuolis – 15,63 XI vieta
Plaukimas
50 m. Peteliške (64 dalyviai)
Emilis Vaitkaitis – 25,41 33 vieta
Mindaugas Margis – 25,43 34 vieta
200 m. Laisvu stiliumi (50 dalyvių)
Pavel Suškov – 1.54,10 31 vieta
4×100 m. Kompleksinis plaukimas (25 komandos)
LTU – 3.49,07 XIIIvieta
Pavel Suškov – 57,62
Vytautas Janušaitis – 1.04,66
Emilis Vaitkaitis – 55,31
Paulius Viktoravičius – 51,48
50 m. Nugara (55 dalyviai)
Pavel Suškov – 26,88 XX vieta
200 m. Nugara (36 dalyviai)
Vytautas Janušaitis – 2.04,18 XI vieta
Pavel Suškov – 2.06,05 XVIII vieta
4 x 100 m. Laisvu stiliumi (25 komandos)
LTU – 3.24,64 X vieta
Vytautas Janušaitis – 50,9
Paulius Viktoravičius – 50,46
Mindaugas Margis – 51,88
Pavel Suškov – 51,40
100 m. Laisvu stiliumi (66 dalyviai)
Paulius Viktoravičius – 51,48 28 vieta
Emilis Vaitkaitis – 52,56 42 vieta
100 m. Peteliške (56 dalyviai)
Emilis Vaitkaitis – 55,54 27 vieta
Rimvydas Šalčius – 56,82 38 vieta
100 m. Nugara (50 dalyvių)
Vytautas Janušaitis – 55,92 IV vieta
Pavel Suškov – 57,51 XIX vieta
200 m. Kompleksinis plaukimas (40 dalyvių)
Vytautas Janušaitis – 2.00,98 II vieta
Mindaugas Margis – 2.07,81 XXI vieta
KREPŠINIS
Merginų krepšinio komanda: XV vieta.
Daina SStaugaitienė, Sigita Neverauskaitė, Irma Raugaitė, Kornelija Balčiūnaitė, Rima Margevičiūtė,Kristina Česnavičiūtė, Justina Pečiukevičiūtė, Sandra Baliutavičiūtė, Justina Jokubauskaitė, Rasa Žemantauskaitė, Jurga Budrytė, Vaida Sipavičiūtė.
Vaikinų krepšinio komanda: X vieta.
Darius Čiūta, Tomas Gaidamavičius, Darius Pakamanis, Arūnas Krivonis, Paulius Počiuipa, Arvydas Čepulis, Vaidotas PečiukasAurimas Statkus Artūras Kaubrys, Mantas Ruikis, Saulius Kuzminskas, Tautvydas Lydeka.
Graikų – romėnų imtynės
Mindaugas Mizgaitis 120 kg. III vieta. Valdemaras Venckaitis 74 kg. III vieta. Valdas Šidlauskas 96 kg. VI vieta.
Fechtavimas (špaga) : Namida Puikytė 41 vieta (79 dalyviai). Tomas Krasikovas 61 vieta.
Žiemos universiados
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybe mūsų šalies studentai dalyvavo jau septintoje pasaulio žiemos universiadoje iš eilės. ŠĮ kartą žiemos universiada vyko sausio 12-22 dienomis. Insbruke/Sefelde (Austrija). Lietuvai šį kartą atstoavo slidininkai – Irina Terentjeva ir Aleksejus Novosleskis, biatlonininkai – Maksimas Domaševas ir Aleksandras Derendiajevas ir dailiojo čiuožimo atstovas Aidas Rėklys. Visi šie sportininkai – Lietuvos kūno kultūros akademijos studentai. Geriausiai šioje universiadoje pasirodė slidininke Irina Terentjeva. 5 km nuotolyje laisvuoju stiliumi ji iškovojo aukštą 8 vietą.
Lietuvos sportininkų rezultatai XXII pasaulio žiemos universiadoje
Dailusis čiuožimas
Aidas Rėklys užimta 19 vieta iš 23 dalyvių;
Slidinėjimas
Aleksejus Novoselskis 10 km laisvuoju stiliumi – 38 vieta iš 102 startavusiųjų; 30 km – 47 vieta iš 80 startavusiųjų; sprinto finale – 72 vieta iš 95 startavusiųjų.
Irina Terentjeva 5km laisvuoju stiliumi – 88 vieta iš 83startavusiųjų; 15 km klasikiniu stiliumi –
35 vieta iš 57 startavusiųjų; sprinto finale – 16 vieta iš 76 Startavusiųjų
Biatlonas
Maksimas Domaševas 20 km individuali rungtis – 22 vieta iš 46 startavusiųjų.
Aleksandras Derendiajevas 10 km sprintas – 35 vieta iš 51 startavusio sportininko; Maksimas Domaševas-41 vieta iš 51 startavusiojo.
Aleksandras Derendiajevas 12,5 km persekiojimas – 33 vieta iš 50 startavusiųjų; Maksimas Domaševas 40 vieta iš 50 startavusiųjų.
Aleksandras Derendiajevas 15 km masinis startas – 22 vieta iš 28 startavusiųjų; Maksimas Domaševas 23 vieta iš 28 startavusiųjų.
LITERTŪROS SARAŠAS
1. „Pasaulio universiados ir čempionatai“ , Roch Campana, 2003m.
2. „Studentų sportas 2005“, Č. Garbaliauskas, 2005m.
3. „Lietuvos studentų sportas“ Č. Garbaliauskas.
